Tag: Saudo Arabija

  • Jemeno karas aštrėja: husių perspėjimas oro bendrovėms dėl skrydžių virš Saudo Arabijos

    Jemene įsiplieskiant naujai konflikto fazei, su Iranu siejami husių sukilėliai perspėjo oro bendroves vengti skrydžių per Saudo Arabijos oro erdvę. Pasak jų, ši erdvė esą „nėra saugi“ ir gali tapti karinių veiksmų zona, kol tęsis Saudo Arabijos veiksmai regione.

    Tokie pareiškimai paprastai siejami su platesne husių strategija spausti Rijadą ir jo sąjungininkus ne tik raketų bei bepiločių atakomis, bet ir grasinimais logistikai. Aviacijos sektoriui tai reiškia didesnę riziką maršrutų planavimui, galimus apylankų kaštus ir papildomą draudikų dėmesį.

    Ofensyva dėl Bab al Mandabo

    Tarptautinės bendruomenės pripažįstama Jemeno vyriausybė pranešė pradėjusi puolimą ir perėmusi svarbias pozicijas prie Bab al Mandabo sąsiaurio. Šis sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, todėl laikomas vienu jautriausių pasaulio jūrų prekybos taškų.

    Vyriausybės pajėgos teigia, kad operacijos tikslai apima ir sostinę Saną, kurią husiai kontroliuoja apie dešimtmetį. Jemeno prezidentas Rashadas al Alimi viešai deklaravo ketinimą tęsti kovą, kol šalis, jo žodžiais, bus išvaduota iš ginkluotų grupuočių kontrolės.

    Saudo Arabijos smūgiai ir sąjungininkų paieška

    Saudo Arabija, remianti Jemeno vyriausybės pajėgas apmokymais, ginkluote ir oro operacijomis, pranešė smogusi šimtams taikinių Jemene. Rijadas taip pat siekia didesnės sąjungininkų logistinės paramos, argumentuodamas būtinybe atkurti saugią laivybą Raudonojoje jūroje ir atremti išpuolius prieš Saudo Arabijos teritoriją.

    Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad konfliktas vis dažniau persikelia į infrastruktūros ir transporto saugumo plotmę. Grėsmės oro erdvei, net jei jos ne visada realizuojamos, gali sukelti grandininį efektą: nuo skrydžių tvarkaraščių korekcijų iki krovinių vėlavimų ir augančių kaštų regiono ekonomikai.

    Kodėl sąsiauris toks svarbus?

    Bab al Mandabas išlieka kritiškai svarbus dėl energijos išteklių ir prekių srautų, keliaujančių tarp Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų. Kai rizika šiame koridoriuje išauga, dalis laivybos bendrovių ir krovinių operatorių svarsto ilgesnius maršrutus, o tai reiškia brangesnį transportą ir ilgesnius pristatymo terminus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose net pavieniai incidentai ar grasinimai gali turėti neproporcingai didelį poveikį, nes rinkos jautriai reaguoja į bet kokius trikdžius. Dėl to ir aviacijos, ir jūrų transporto dalyviai atidžiai stebi signalus iš Jemeno, Saudo Arabijos bei regiono sąjungininkų.

  • Persijos įlankos nafta rado aplinkkelį: eksportas grįžo, bet kainų šokas dar nesibaigė

    Persijos įlankos nafta rado aplinkkelį: eksportas grįžo, bet kainų šokas dar nesibaigė

    Persijos įlankos valstybių naftos eksportas, neskaičiuojant Irano, rugsėjį sugrįžo į prieškarinį lygį, nors Hormūzo sąsiauryje tęsėsi išpuoliai prieš laivybą. Tai rodo jūrų srautų stebėsenos bendrovės „Kpler“ duomenys, kuriais remiasi agentūra AFP.

    „Kpler“ skaičiavimu, tarp rugsėjo 1 ir 28 dienos iš regiono išplaukė mažiausiai 16,5 mln. barelių per dieną žalios naftos ir kondensato. Tai atitinka prieškarinį vidurkį, neskaičiuojant Irano, ir yra 10,5 mln. barelių per dieną daugiau nei kovo mėnesio vidurkis.

    Hormūzas tampa vis mažiau būtinas

    Reikšmingiausias pokytis yra maršrutai: apie 40 proc. eksporto dabar aplenkia Hormūzo sąsiaurį, kai iki konflikto tokia dalis siekė apie 17 proc. Dalis krovinių taip pat perskirstomi jūroje, kai nafta perkeliama į kitus tanklaivius už didžiausios rizikos zonos ribų.

    Pagrindiniu alternatyviu sprendimu tapo vamzdynai Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Saudo Arabija plačiau išnaudoja Rytų–Vakarų vamzdyną iki Raudonosios jūros terminalo Janbu, o JAE – jungtį iš Abu Dabio telkinių į Fudžeiros terminalą Omano įlankoje.

    Eksporto statistika apima ir srautus per Raudonąją jūrą, kuri vis dažniau naudojama kaip kelias išvengti rizikų Hormūze. Iki konflikto per sąsiaurį keliavo maždaug penktadalis pasaulio naftos tiekimo, todėl bet koks trikdis greitai atsispindi kainose.

    Kainos išlieka aukštos

    Nors eksportas atsistatė, naftos kainos išlieka gerokai aukštesnės nei iki karo. Straipsnyje nurodoma, kad „Brent“ kaina siekė 102,25 JAV dolerio, o WTI – 90,50 JAV dolerio už barelį, kai iki konflikto „Brent“ buvo apie 72 JAV dolerius.

    Perskaičiavus į eurus apytiksliu 0,90 euro už JAV dolerį kursu, tai būtų apie 92 eurai už „Brent“ ir apie 81 eurą už WTI barelį. Prieškarinis „Brent“ lygis būtų buvęs apie 65 eurus, todėl rinkoje išlieka ryškus kainų priedas už geopolitinę riziką.

    Pasak publikacijos, Iranas toliau teigia kontroliuojantis sąsiaurį, o laivams, plaukiantiems be jo leidimo, išlieka atakų rizika. Kartu pažymima, kad daugiau laivų vis dėlto prasiveržia, o alternatyvūs maršrutai veikia arti maksimalaus pajėgumo.

    Ką reiškia OPEC+ sprendimai

    Eksporto atsigavimas sutampa su OPEC+ šalių sprendimu nekeisti lapkričio gavybos tikslų. Publikacijoje pabrėžiama, kad septynios pagrindinės grupės narės rugpjūtį kartu išgavo apie 25 mln. barelių per dieną, tai yra 630 000 barelių per dieną daugiau nei liepą.

    Rinkai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: didesnė pasiūla padeda amortizuoti logistikos trikdžius, tačiau kartu išliekant geopolitinei įtampai kainas labiau lemia ne vien gavyba, o fizinių srautų saugumas. Dėl šios priežasties analitikai įspėja, kad sąlygos regione dar toli gražu nėra normalios, net jei bendras eksporto lygis ir grįžta į ankstesnes ribas.

    Neapibrėžtumą didina ir tai, kad Irano naftos eksportas, kaip nurodoma straipsnyje, tebėra ribojamas dėl JAV spaudimo ir veiksmų Irano uostų atžvilgiu. Tai reiškia, kad pasaulinė pasiūla gali likti jautri bet kokiam naujam eskalacijos etapui, ypač jei būtų paliesti alternatyvūs vamzdynai ar Raudonosios jūros maršrutai.

  • Saudo Arabija rengia smūgį hutiams: kovoje – Bab el Mandebo sąsiauris ir laivyba

    Saudo Arabija rengia smūgį hutiams: kovoje – Bab el Mandebo sąsiauris ir laivyba

    Saudo Arabija, remiantis su planavimu susipažinusių šaltinių informacija, svarsto artimiausiomis savaitėmis pradėti kontrpuolimą prieš Jemene veikiančius hutius. Pagrindinis taikinys būtų Bab el Mandebo sąsiaurio prieigos – vienas svarbiausių pasaulio jūrų „butelio kakliukų“, jungiantis Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu.

    Operacijos laikas esą dar nėra galutinai patvirtintas, tačiau ruošiami keli scenarijai. Vienas jų numato ribotą veikimą ties sąsiauriu, kitas – platesnius veiksmus Vakarų Jemene keliuose frontuose, įtraukiant ir vidaus teritorijas, kuriose hutiai sustiprino pozicijas.

    Kas gali kovoti sausumoje

    Planuojama, kad pagrindinį sausumos vaidmenį atliktų Jemens pajėgos, palaikančios tarptautinės bendruomenės pripažįstamą vyriausybę. Saudo Arabija joms suteiktų oro paramą, o mobilizacijos mastas, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, galėtų siekti daugiau nei 100 000 karių.

    Rijado tikslas – atkovoti teritorijas, kurias hutiai neseniai perėmė ir iš kurių gali daryti įtaką laivybai. Saudo Arabijos skaičiavimu, derybos dėl ilgalaikės taikos tampa sunkiai įmanomos, jei hutiai išlaiko kontrolę ties strategiškai svarbia sąsiaurio zona.

    Kodėl Bab el Mandebas toks svarbus

    Bab el Mandebas yra kritinė pasaulinės prekybos arterija: per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą tai vienas pagrindinių maršrutų tarp Azijos ir Europos. Bet koks nestabilumas šiame ruože paprastai didina laivybos riziką, draudimo įmokas ir pristatymo terminus, o dalis krovinių nukreipiami ilgesniu maršrutu aplink Afriką.

    Pastaraisiais mėnesiais laivybos bendrovės ir valstybės vis dažniau kalba apie išaugusias grėsmes regione, įskaitant dronų ir raketų atakas. Dėl to Bab el Mandebo reikšmė dar labiau išaugo, nes bet koks sutrikimas gali turėti pasekmių tiekimo grandinėms ir energijos išteklių gabenimui.

    Rizikos: infrastruktūra ir susiskaldymas

    Saudo Arabija taip pat privalo saugoti savo kritinę infrastruktūrą, ypač naftos sektoriaus objektus, kurie anksčiau jau buvo tapę atakų taikiniu. Skelbiama, kad sąjungininkai teikia žvalgybinę paramą, o dalis partnerių regione tiekia karinę įrangą.

    Analitikų vertinimu, vien skaitinė persvara negarantuoja greitos sėkmės, nes hutams oponuojančios Jemens pajėgos nėra vienalytės ir ne visos yra pasirengusios ilgam puolimui. „Dalis antihutiškų pajėgų vis dar nėra tinkamai organizuotos ir parengtos ilgalaikei operacijai, kurios reikėtų norint išstumti disciplinuotas hutių pajėgas“, – sakė Jemeno klausimus analizuojantis Mohammedas Albasha.

    Buvęs JAV ambasadorius Saudo Arabijoje Michaelas Ratney mano, kad labiau tikėtinas ribotas scenarijus, orientuotas į pakrantės ruožų susigrąžinimą ir laivybos normalizavimą. Tokia kryptis leistų sumažinti riziką išplėsti konfliktą, bet kartu nepašalintų visų grėsmių, jei hutiai išlaikytų galimybes smogti toliau nuo fronto linijų.

  • Jemenas skelbia puolimą prieš husius: smūgiai „Aramco“ objektams ir nauja Saudo Arabijos parama

    Jemeno tarptautiniu mastu pripažįstama vyriausybė paskelbė pradedanti karinę operaciją prieš Irano remiamus husių sukilėlius. Apie tai viešame kreipimesi pranešė Jemeno prezidentinės tarybos vadovas Rašadas al Alimis, pabrėžęs tikslą susigrąžinti teritorijas, kurias kontroliuoja husių pajėgos.

    Pasak jo, husių vadovybė į raginimus mažinti įtampą esą atsako mobilizacija ir eskalacija. Ši retorika rodo, kad po santykinio fronto apramimo pastaraisiais metais konfliktas vėl gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Atakos prieš „Aramco“ ir smūgiai iš oro

    Tuo pat metu husiai pranešė surengę atakas balistinėmis raketomis ir dronais, nukreiptas į Saudo Arabijos naftos bendrovės „Aramco“ objektus Rijade ir rytinėje šalies dalyje esančiame Churaiso regione. Husių atstovas teigė, kad tai buvęs atsakas į Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos smūgius jų kontroliuojamose Jemeno teritorijose.

    Husių teigimu, per ankstesnes 12 valandų koalicija esą sudavė apie 50 smūgių iš oro ir raketinių atakų. Saudo Arabijos institucijos šių pareiškimų detaliai nepatvirtino, o husių skelbiama informacija apie didelius gaisrus objektuose viešai nebuvo nepriklausomai patikrinta.

    Tarptautinėje žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad Saudo Arabija ir Jemeno sąjungininkai rengia platesnę operaciją, kurioje Rijadas galėtų remtis oro pajėgomis, o Jemeno vyriausybei lojalios pajėgos vykdytų sausumos veiksmus. Tokia schema atitinka ankstesnių konflikto etapų praktiką, kai lemiamą vaidmenį dažnai atlikdavo oro smūgiai ir logistika.

    Parama Jemeno vyriausybei ir karo kontekstas

    Saudo Arabija taip pat pranešė skirianti naują finansinės paramos paketą Jemeno vyriausybei, kurio vertė siekia apie 50 milijonų eurų. Skelbiama, kad lėšos turėtų prisidėti prie viešųjų finansų stabilizavimo ir padėti užtikrinti reguliarias išmokas, kurios karo alinamoje ekonomikoje tampa kritiniu veiksniu.

    Saudo Arabijos valstybinė naujienų agentūra yra skelbusi, kad nuo 2012 iki 2026 metų karalystės parama Jemenui viršijo apie 10,8 milijardo eurų. Nors tokia pagalba dažnai pristatoma kaip humanitarinė ir finansinė, ji taip pat turi aiškų geopolitinį matmenį, susijusį su Irano įtaka regione ir saugumo interesais prie Saudo Arabijos sienų.

    Jemeno pilietinis karas prasidėjo 2014 metais, kai husiai užėmė sostinę Saną, o 2015 metais Saudo Arabija subūrė koaliciją, kuri įsitraukė į konfliktą tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės pusėje. Nors po 2022 metais pasiektų susitarimų kovų intensyvumas buvo sumažėjęs, padėtį vėl aštrina tiek teritoriniai judėjimai, tiek atakos prieš energetikos ir infrastruktūros objektus.

    Pastarųjų metų įtampa išaugo ir dėl strateginės Bab al Mandebo sąsiaurio zonos, per kurią eina vienas svarbiausių pasaulio jūrų prekybos maršrutų. Bet koks eskalacijos šuolis šiame regione paprastai kelia papildomą riziką laivybai, energijos išteklių tiekimui ir draudimo kaštams, todėl įvykius atidžiai stebi ne tik regiono valstybės, bet ir tarptautiniai partneriai.

  • Ieškojo naftos, bet rado raktą į augalų evoliuciją: netikėtas atradimas Arabijos pusiasalyje

    Ieškojo naftos, bet rado raktą į augalų evoliuciją: netikėtas atradimas Arabijos pusiasalyje

    Žydintys augalai fosilijų įraše pasirodo tarsi staiga, maždaug prieš 125 milijonus metų ankstyvosios kreidos laikotarpiu. Jų greitas išplitimas ir stulbinamas rūšių gausėjimas dešimtmečius kėlė klausimų evoliucijos biologams, nes ankstesniuose sluoksniuose šios grupės pėdsakai buvo gana reti.

    Naujų užuominų pateikė geologo Hani Boukhamsino tyrimas, atliktas doktorantūros metu Vakarų Australijos universitete. Jis išanalizavo suakmenėjusias žiedadulkes iš Biyadh ir Shu’aiba formacijų Saudo Arabijoje, kurios siejamos su tuo pačiu laikotarpiu, kai žydintys augalai ėmė sparčiai įvairėti.

    Mėginiuose užfiksuota išskirtinai didelė žydinčių augalų žiedadulkių įvairovė. Tyrėjų teigimu, ji buvo didesnė nei panašaus amžiaus įrašuose, geriau žinomuose iš Europos ar Šiaurės Amerikos, todėl Arabijos pusiasalis gali būti buvęs svarbesnė ankstyvosios žydinčių augalų raidos arena, nei manyta iki šiol.

    Viena iš siūlomų hipotezių akcentuoja tuometinius salynus ir salas netoli Arabijos plokštės pakraščio. Šiltas klimatas su sezoniniais krituliais, į vandenyną sutekančios upės, deltų formavimasis ir intensyvus nuosėdų kaupimasis galėjo sukurti ypač palankias, bet tuo pat metu kintančias buveines augalijai.

    Pagal šį scenarijų periodiškai krintantis jūros lygis galėjo atverti migracijos kelius tarp salų, o sėklos galėjo būti pernešamos gyvūnų, įskaitant paukščius. Vėliau jūros lygiui vėl pakilus, populiacijos izoliuodavosi, o tokia izoliacija dažnai laikoma vienu svarbiausių spartesnio rūšių formavimosi veiksnių.

    Kita hipotezė daugiau dėmesio skiria vandens ekosistemoms. Pakrantėse buvę ežerai ir kiti telkiniai galėjo sudaryti atskiras, tarpusavyje silpnai susijusias buveines vandens ar šlapynių augalams, o jų vėlesnis atsiskyrimas nuo kitų populiacijų galėjo paskatinti tolesnę evoliuciją.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie žiedadulkių tyrimai padeda tikslinti ankstyvosios kreidos ekosistemų vaizdą, nes žiedadulkės išlieka gausiai ir gali atskleisti augalijos įvairovę net tada, kai stambių augalų fosilijų randama mažai. Be to, nauji duomenys stiprina mintį, kad ankstyvoji žydinčių augalų istorija galėjo būti labiau geografiškai išskaidyta, o svarbūs raidos židiniai nebūtinai sutapo su geriausiai ištirtais regionais.

  • Naftos srautai Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo, bet Hormuzo sąsiauris vis dar kelia riziką

    Naftos srautai Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo, bet Hormuzo sąsiauris vis dar kelia riziką

    Eksporto augimas, bet negrįžta į normą

    Artimųjų Rytų žalios naftos eksportas rugsėjį pakilo iki aukščiausio mėnesio lygio nuo karo su Iranu pradžios prieš septynis mėnesius. Laivybos ir prekybos duomenys rodo, kad regionas rado būdų palaikyti tiekimą, tačiau maršrutai išlieka trapūs.

    Preliminariais „Kpler“ vertinimais, regiono eksportas siekė apie 16,3 mln. barelių per dieną. Vis dėlto tai tebėra maždaug 3,2 mln. barelių per dieną mažiau nei vasarį fiksuoti 19,5 mln. barelių per dieną.

    Saudo Arabija didino krovinius

    Didžiausią eksporto šuolio dalį lėmė Saudo Arabija, kuri per mėnesį daugiau nei padvigubino išgabenimus. Rugpjūtį šalis eksportavo apie 2,45 mln. barelių per dieną, o rugsėjį apimtys priartėjo prie 5,4 mln. barelių per dieną.

    Prognozuota, kad per Hormuzo sąsiaurį praplauks apie 9,7 mln. barelių per dieną, nes Saudo Arabija didino pakrovimus Persijos įlankos terminaluose. Papildomą spaudimą logistikai sukėlė atakos, apgadinusios Rytų–Vakarų naftotiekį, kuriuo žaliava gabenama į Raudonosios jūros kryptį.

    SGD laivai grįžta, bet sustabdymai tęsiasi

    Rugsėjį per Hormuzo sąsiaurį vėl fiksuota keli su Kataru siejami suskystintų gamtinių dujų tanklaivių reisai, kai rugpjūtį viešai matomų kirtimų praktiškai nebuvo. Vis dėlto normalus SGD eksportas dar neatkurtas, o daliai pirkėjų Europoje ir Azijoje tiekimo stabdymai pratęsti.

    Italijos bendrovė „Edison“ pranešė gavusi naują „QatarEnergy“ pranešimą, kuriuo nenugalimos jėgos aplinkybės pratęstos iki gruodžio pradžios. Dėl to dar šeši SGD kroviniai į Italijos Adriatic LNG terminalą nebus pristatyti.

    „Edison“ nurodė, kad nuo balandžio praleistų krovinių skaičius pasiekė 35, o 23 jų bendrovė pakeitė alternatyviais tiekimais, daugiausia iš Jungtinių Valstijų. Pagal 25 metų sutartį su „QatarEnergy“ „Edison“ kasmet gaudavo 6,4 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 10 proc. Italijos vartojimo.

    Apie tęsiamus tiekimo ribojimus informuoti ir kai kurie pirkėjai Pakistane bei Bangladeše, kuriems pristatymų sustabdymai numatyti iki lapkričio. Nenugalimos jėgos sąlyga leidžia laikinai nevykdyti įsipareigojimų, kai įvykių, kurių įmonė nekontroliuoja, pasekmės trukdo vykdyti sutartis.

    „Jeigu regione Iranas negalės parduoti naftos, jos neparduos ir niekas kitas“, – sakė Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.

    Trikdžiai sustiprėjo po Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgių Iranui, kurie, pasak pranešimų, įvyko vasario 28 dieną ir tapo karo pradžios signalu. Nuo tada laivybos srautai per Hormuzo sąsiaurį sumažėjo, o įtampą dar labiau augino komercinių laivų atakos ir grėsmės regione.

    Kas plaukė per Hormuzą?

    Laivų sekimo duomenys, kuriuos apibendrino „Kpler“ ir „LSEG“, rodė kelis konkrečius reisus iš Kataro Ras Laffan terminalo. Tarp minimų maršrutų buvo pristatymai į Indiją, Pakistaną ir kroviniai, nukreipti į Kiniją.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tikslus kirtimų skaičius gali būti neaiškus, nes dalis laivų, plaukdami per sąsiaurį, išjungia atpažinimo signalus. Dėl to viešai prieinami sekimo žemėlapiai ne visada atspindi visą srautą.

    Duomenų teikėjo ICIS vertinimu, per pirmuosius šešis karo mėnesius Kataras eksportavo tik 18 SGD krovinių, kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jų buvo 509. Kadangi visi SGD tanklaiviai iš Kataro privalo kirsti Hormuzo sąsiaurį, šalis neturi realios alternatyvios eksporto krypties.

    Kataro energetikos ministras Saad Sherida Al-Kaabi teigė, kad apėjimo vamzdyno statyba ekonomiškai neatsipirktų, nes reikėtų ir naujos infrastruktūros dujoms suskystinti už Kataro ribų. Tuo metu atakos Ras Laffan infrastruktūrai apgadino du SGD gamybos įrenginius, o gamybos pajėgumai, pasak ministro, sumažėjo maždaug 17 proc., o pilnas remontas gali užtrukti apie trejus metus.

  • Saudo „Aramco“ svarsto atskirti dujų verslą ir dalį jo parduoti biržoje: planai dėl lėšų

    Kas planuojama ir kodėl

    Saudo Arabijos valstybinis naftos ir dujų milžinas „Aramco“ svarsto išskirti dujų padalinį į atskirą bendrovę ir dalį akcijų parduoti viešo siūlymo metu. Kaip pranešama, restruktūrizavimo procesui koncernas jau pasitelkė investicinės bankininkystės konsultantus.

    Rinkoje šis žingsnis vertinamas kaip bandymas greičiau pritraukti kapitalo, kai naftos sektoriuje pajamų dinamika tampa labiau priklausoma nuo kainų svyravimų, o regiono saugumo rizikos didina veiklos kaštus. Skaičiuojama, kad naujai formuojamo dujų verslo vertė galėtų siekti apie 92 milijardus eurų.

    IPO scenarijus ir kontrolė

    Vienas realiausių variantų yra pirminis viešas akcijų siūlymas, kai investuotojams būtų siūlomas mažumos akcijų paketas. „Aramco“ tokiu atveju išlaikytų kontrolę ir, tikėtina, pasiliktų ne mažiau kaip 51 proc. akcijų.

    Toks modelis leistų pritraukti lėšų, bet kartu išsaugoti strateginę įtaką infrastruktūrai bei ilgalaikiams projektams. Dujų segmentas investuotojams dažnai atrodo patrauklesnis dėl paklausos augimo pramonėje ir elektros gamyboje, ypač kai daugelis šalių ieško mažiau taršių alternatyvų angliai.

    Dujų gavyba ir nauji telkiniai

    Šiuo metu „Aramco“ išgauna apie 320 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų per dieną, didžioji dalis jų sunaudojama šalies viduje. Dujos pirmiausia skiriamos elektros gamybai ir pramonės poreikiams, siekiant daugiau naftos nukreipti eksportui.

    Lygiagrečiai koncernas ruošiasi didelio Jafurah skalūnų dujų telkinio įsisavinimui šalies šiaurėje. Projektas laikomas vienu svarbiausių „Aramco“ bandant didinti dujų pasiūlą ir ilgainiui mažinti priklausomybę nuo skystojo kuro vidaus energetikoje.

    Papildomos priemonės: turto pardavimas ar atgalinė nuoma

    Be IPO, „Aramco“ esą svarsto ir kitas kapitalo pritraukimo priemones, įskaitant turto pardavimą arba atgalinę nuomą. Tokie sandoriai paprastai leidžia greitai gauti pinigų, išlaikant teisę toliau naudotis infrastruktūra, pavyzdžiui, terminalais ar logistika.

    Vertinama, kad tokie sprendimai galėtų atnešti iki maždaug 32 milijardų eurų. Lėšos būtų nukreiptos tiek į koncerno investicijas, tiek į didelius valstybinius projektus, kuriuos Saudo Arabija sieja su ekonomikos transformacija ir naujų sektorių plėtra.

  • Jeddah Tower artėja prie pusės kilometro: Saudo Arabija stumia „Burj Khalifa“ iš rekordo

    Jeddah Tower artėja prie pusės kilometro: Saudo Arabija stumia „Burj Khalifa“ iš rekordo

    Šiuo metu aukščiausias pasaulio dangoraižis yra Dubajuje stovintis Burj Khalifa, tačiau Saudo Arabijoje kylantis Jeddah Tower žada perrašyti rekordus. Ambicingas projektas Džedoje siekia tapti pirmuoju pasaulyje pastatu, viršijančiu 1 kilometro ribą.

    Statybos, pradėtos 2013 metais, ilgą laiką buvo sustojusios, tačiau 2025 metų pradžioje darbai vėl įsibėgėjo. Pastaraisiais mėnesiais skelbiami nauji etapai rodo, kad projektas grįžo į aktyvią fazę, o darbų tempas pastebimai padidėjo.

    Pažanga statybose ir saugos etapas

    Verslo žiniasklaidoje nurodoma, kad Jeddah Tower jau pasiekė 113 aukštų ir apie 454 metrų aukštį. Tai reiškia, kad statinys artėja prie simbolinės pusės kilometro ribos ir priartėjo prie projekto vidurio pagal planuojamą aukštį.

    Kartu akcentuojamas ir saugos rodiklis: statybose užfiksuota 20 000 000 darbo valandų, kurios įvardijamos kaip svarbus saugos pasiekimas. Tokie skaičiai dideliuose infrastruktūros projektuose dažnai naudojami vertinant procesų brandą ir rizikų valdymą.

    „Projekte, kuris kyla į aukštumas, sauga išlieka kiekvieno pasiekimo pagrindu“, – sakė Saudi Binladin Group atstovas.

    Inžineriniai sprendimai ir planuojama paskirtis

    Jeddah Tower statomas sudėtingomis geotechninėmis sąlygomis, todėl buvo pasirinkta gilių pamatų sistema su maždaug 270 polinių atramų, kai kurios jų siekia iki 102 metrų gylį. Tokie sprendimai leidžia stabilizuoti konstrukciją, kai gruntas nėra idealus aukštybinių statinių apkrovoms.

    Dangoraižis projektuojamas kaip vertikalus miestas su gyvenamosiomis erdvėmis, biurais ir paslaugomis. Numatyta apie 59 liftus ir 12 eskalatorių, kad būtų užtikrinti srautai tarp skirtingų funkcinių zonų.

    Projektuotojai taip pat turi spręsti ekstremalių karščių, vėjo ir slėgio iššūkius, todėl numatomi energiją taupantys ir pastato mikroklimatą valdantys sprendimai. Skelbiama, kad bendras pastato plotas gali siekti apie 243 866 kvadratinius metrus.

    Rekordai ir terminai

    Vienas labiausiai akcentuojamų elementų yra apžvalgos aikštelė, planuojama apie 640 metrų aukštyje, su vaizdu į Raudonąją jūrą. Jei planai bus įgyvendinti, tai būtų viena aukščiausiai įrengtų apžvalgos vietų pasaulyje.

    Jeddah Tower yra Jeddah Economic City projekto dalis ir siejamas su Saudi Vision 2030 kryptimi, kuria Saudo Arabija stiprina turizmo ir investicijų patrauklumą. Pabaiga šiuo metu planuojama 2028 metų rugpjūtį, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo statybų tempo ir rinkos sąlygų.

  • Nafta smuko žemiau 90 eurų: D. Trumpo žinia apie pokalbius su Iranu supurtė rinkas

    Nafta smuko žemiau 90 eurų: D. Trumpo žinia apie pokalbius su Iranu supurtė rinkas

    Rinkos sureagavo į signalus iš Niujorko

    Trečiadienį naftos kainos smuko, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Jungtinių Tautų metu JAV ir Irano atstovai surengė derybas. Jo teigimu, susitikimas truko apie tris valandas ir buvo „labai produktyvus“, o netrukus planuojamas dar vienas kontaktas.

    Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos kaina Europos ryte siekė apie 87 eurus už barelį, o JAV etalonas WTI buvo apie 79 eurai už barelį. Kainų kritimas rodo, kad bent trumpuoju laikotarpiu dalis geopolitinės rizikos premijos iš kainų buvo „ištrinta“.

    Diplomatija mažina įtampą, bet grėsmės niekur nedingo

    Naftos rinka pastaraisiais mėnesiais jautriai reaguoja į Artimųjų Rytų konflikto eskalacijos riziką, ypač dėl tiekimo maršrutų. Viena svarbiausių arterijų yra Hormūzo sąsiauris, kuriuo tradiciškai gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda kainoms.

    Šiame kontekste signalas apie dialogą su Iranu investuotojams tapo ženklu, kad gali atsirasti daugiau erdvės deeskalacijai. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad realus proveržis priklausys nuo konkrečių sprendimų dėl sankcijų, laivybos saugumo ir regioninių konfliktų dinamikos.

    „Šis susitikimas keičia rinkos nuotaiką nuo vien eskalacijos kainodaros prie tikro diplomatinio proceso, nors galutinis susitarimas vis dar atrodo tolimas“, – sakė „Quintex Intel“ analitikas Stephenas Innesas.

    Saudo Arabijos vamzdynas taip pat nusvėrė kainas

    Kainų spaudimą sustiprino ir pranešimai, kad Saudo Arabija atnaujina veiklą Rytų–Vakarų vamzdynu, leidžiančiu žaliavai pasiekti Raudonąją jūrą neplaukiant per Hormūzo sąsiaurį. Šis maršrutas laikomas svarbia alternatyva, kai kyla rizika Persijos įlankoje.

    Pasak žiniasklaidos cituojamų šaltinių, karalystė tikisi atnaujinti eksporto srautus artimiausiomis dienomis, o „Saudi Aramco“ esą informavo dalį Azijos perdirbėjų apie galimybę atsiimti naftą iš Janbu uosto. Tuo pat metu Europos pirkėjams signalai gali būti griežtesni, nes tiekimas pagal dalį spalio susitarimų gali būti ribojamas.

    Biržos kilo, investuotojai laukia naujų susitikimų

    Žaliavos pigimas prisidėjo prie ramesnių nuotaikų ir akcijų rinkose, nors Europos indeksai atsidarymo metu judėjo nevienodai. JAV rinkose investuotojai taip pat stebėjo obligacijų pajamingumus, kurie jautriai reaguoja į energijos kainas ir infliacijos lūkesčius.

    Artimiausiomis dienomis dėmesio centre išliks geopolitiniai susitikimai ir pareiškimai, nes jie gali tiesiogiai veikti tiekimo riziką, draudimo kaštus laivybai ir pasaulinę infliaciją. Energetikos rinkoms tai reiškia vieną dalyką: kainų svyravimai greičiausiai išliks dideli.

  • Didžiausias pasaulio oro uostas plečiasi: 780 kv. km kompleksas ruošiasi šuoliui iki 2030 metų

    Didžiausias pasaulio oro uostas plečiasi: 780 kv. km kompleksas ruošiasi šuoliui iki 2030 metų

    Pagal užimamą plotą didžiausias pasaulio oro uostas yra Karaliaus Fahdo tarptautinis oro uostas Damame, Saudo Arabijoje. Jis įtrauktas į Gineso rekordų knygą, o jo teritorija siekia apie 780 kvadratinių kilometrų.

    Toks mastas prilyginamas kelių didmiesčių plotui, tačiau realiai užstatyta tik nedidelė dalis infrastruktūros. Likusi teritorija laikoma rezervu ateities plėtrai, kuri dabar pereina į praktinį etapą.

    Plėtra iki 2030 metų

    Saudo Arabijos institucijos patvirtino oro uosto plėtros projektavimo darbus, kuriais siekiama padidinti keleivių aptarnavimo pajėgumus. Skelbiama, kad tikslas yra viršyti 19 milijonų keleivių per metus iki 2030 metų.

    Ilgesnėje perspektyvoje numatoma pasiekti apie 32 milijonus keleivių per metus. Tai reikštų reikšmingą šuolį oro uostui, kuris pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių šalies rytinės dalies aviacijos mazgų.

    Ką ketinama modernizuoti?

    Dabartinė infrastruktūra apima du lygiagrečius maždaug 4 kilometrų ilgio kilimo ir tūpimo takus bei kelis terminalus. Pagrindinis keleivių terminalas yra didelis kompleksas, kurio plotas siekia apie 327 000 kvadratinių metrų.

    Plėtros planuose numatoma terminalų išplėtimas, oro uosto pastatų ir įvažiavimų modernizavimas, patogesnės prieigos keliais sprendimai. Taip pat akcentuojami bagažo valdymo sistemų atnaujinimai, skaitmeninių paslaugų plėtra ir aiškesnis ženklinimas.

    „Ši investicija turi sustiprinti oro uosto vaidmenį kaip svarbaus tarptautinio mazgo, o modernizacija apims ir išmanių technologijų diegimą“, – nurodoma oficialiuose pranešimuose apie projektą.

    Kontekstas: turizmas ir krovinių ambicijos

    Plėtra siejama su Saudi Vision 2030 kryptimi, kurioje aviacijos infrastruktūra laikoma viena esminių ekonomikos diversifikavimo priemonių. Be keleivių srautų, pabrėžiama ir krovinių aptarnavimo grandinės stiprinimo kryptis, kuri ypač svarbi regioninei logistikai.

    Saudo Arabija taip pat kelia tikslą iki 2030 metų smarkiai padidinti turizmo apimtis, todėl oro uostų pajėgumai tampa kritiniu veiksniu. Dammamo oro uostas aptarnauja skrydžius į daugelį krypčių, o populiariausios maršrutų kryptys regione siejamos su Persijos įlankos ir Šiaurės Afrikos centrais.

    Nors plotu šis oro uostas yra rekordinis, net ir po planuojamo pajėgumų didinimo jis veikiausiai neprilygs pačioms judriausioms pasaulio oro uostų sistemoms, kuriose metiniai srautai kai kur viršija 100 milijonų keleivių. Vis dėlto Damamo projektas išsiskiria tuo, kad plėtra planuojama turint milžinišką teritorijos rezervą ir aiškiai apibrėžtą modernizacijos kryptį.