CP v2

Tag: Saudo Arabija

  • Trumpas atšaukė planuotą smūgį Iranui: Persijos įlankos lyderiai prašė laiko deryboms

    Trumpas atšaukė planuotą smūgį Iranui: Persijos įlankos lyderiai prašė laiko deryboms

    Sprendimas paskelbtas socialiniame tinkle

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė atidedantis antradieniui planuotą karinį smūgį Iranui. Pasak jo, sprendimas priimtas Persijos įlankos sąjungininkams paprašius suteikti daugiau laiko deryboms su Teheranu.

    Apie tai Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“, teigdamas, kad šiuo metu vyksta rimtos derybos. Jis nurodė, kad prašymą perdavė Kataro, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų vadovai.

    Kartu įspėjo dėl greitos eskalacijos

    Trumpas pabrėžė, kad JAV kariuomenė informuota dėl smūgio atidėjimo, tačiau nurodyta išlikti pasirengusiai veikti nedelsiant. Prezidento teigimu, jei nebus pasiektas priimtinas susitarimas, galimas plataus masto puolimas.

    „Nurodžiau kariuomenei šiuo metu nevykdyti planuoto smūgio, bet būti pasirengusiai veikti akimirksniu, jei derybos žlugtų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pastarosiomis dienomis Trumpas viešai kartojo, kad Iranui keliami terminai ir „laikrodis tiksi“. Tuo pat metu jis ne kartą yra skelbęs griežtas ribas, o vėliau jas koregavęs, palikdamas erdvės deryboms.

    Konflikto fonas ir branduoliniai reikalavimai

    JAV ir Izraelis su Iranu konfliktuoja nuo vasario pabaigos, kai buvo pradėti smūgiai, o tai sukėlė įtampą visame Artimųjų Rytų regione. Ši krizė didina rizikas energetikos rinkoms ir tarptautinei prekybai.

    Iranas pranešė atsakęs į naują JAV pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti karą. Irano žiniasklaidoje skelbta, kad Vašingtonas pateikė kelių punktų sąlygas, tarp jų reikalavimą palikti veikti tik vieną branduolinį objektą.

    Taip pat buvo minima sąlyga perkelti itin prisodrinto urano atsargas į JAV. Trumpas savo žinutėse kartoja, kad bet kokio susitarimo pagrindas turi būti nuostata, jog Iranas neturės branduolinių ginklų.

    Hormūzo sąsiauris išlieka pagrindiniu ginčo tašku

    Atskira derybų ašis siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis. Iranas pabrėžia sieksiantis išlaikyti kontrolę ir valdymą, o JAV reikalauja užtikrinti laisvą laivybą.

    Iranas taip pat paskelbė apie naują instituciją, kuri turėtų teikti operatyvią informaciją apie situaciją sąsiauryje. Šis žingsnis vertinamas kaip signalas, kad Teheranas sąsiaurį laiko derybiniu svertu, galinčiu daryti spaudimą Vakarams.

    Kol kas abi pusės išlaiko kietą retoriką, tačiau Trumpas savo pareiškime akcentavo, kad atidėjimas yra bandymas suteikti šansą susitarimui. Artimiausios dienos parodys, ar derybos įgaus realų pagreitį, ar konfliktas vėl artės prie eskalacijos.

  • Saudo Arabiją smogia naftos šokas: Ormuzo blokada numušė gavybą iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Gavyba krito iki 1990 metų lygio

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Ormuzo sąsiaurio blokada smarkiai paveikė Persijos įlankos naftos tiekimą. Naujausioje OPEC mėnesinėje ataskaitoje fiksuojama, kad Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną.

    Palyginti su vasariu, tai yra 42 proc. kritimas, arba maždaug 651 000 barelių per dieną mažiau. Toks gavybos lygis, kaip nurodoma ataskaitoje, nematytas nuo 1990 metų, kai Irakas įsiveržė į Kuveitą ir sukrėtė pasaulinę naftos rinką.

    Eksportą gelbsti alternatyvūs maršrutai

    Nors Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“, Rijadas turi dalinę alternatyvą. Saudo Arabija gali nukreipti dalį srautų vamzdynais ir uostais į Raudonosios jūros kryptį, taip mažindama priklausomybę nuo maršruto per Persijos įlanką.

    OPEC duomenys rodo, kad tiekimas rinkai, neskaičiuojant srautų į kaupimo talpyklas, balandį buvo kiek didesnis nei pati gavyba ir siekė apie 6,879 mln. barelių per dieną. Tai rodo, kad dalis pristatymų galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų arba pasitelkiant logistines išlygas.

    Kaimyninės šalys taip pat spaudžiamos

    Alternatyvių kelių neturinčioms valstybėms situacija dar skausmingesnė. Kuveitas, kuris neturi palyginamų aplinkkelių, buvo priverstas mažinti gavybą iki maždaug 600 000 barelių per dieną, tai yra apie pusę ankstesnio lygio.

    Tokie sutrikimai persiduoda ir platesnėms prognozėms: OPEC sumažino 2026 metų pasaulinio naftos paklausos augimo vertinimą nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną. Tai signalizuoja, kad organizacija mato ilgiau trunkantį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir rizikas vartojimui.

    Paklausa ir OPEC įtaka – po didinamuoju stiklu

    Rinkos dėmesys krypsta ir į paklausos pusę. Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje skelbė, kad šiemet pasaulinė naftos paklausa gali mažėti apie 420 000 barelių per dieną – tai būtų didžiausias metinis nuosmukis nuo 2020 metų pandemijos laikotarpio.

    OPEC gebėjimą koordinuoti gavybos politiką papildomai apsunkina pokyčiai organizacijos viduje: Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie pasitraukimą iš OPEC. Tai didina riziką, kad susitarimus dėl gavybos ribojimų ateityje bus sunkiau įgyvendinti, o kainų svyravimai gali tapti aštresni.

  • Irakas paskelbė apie milžinišką naftos telkinį prie Saudo Arabijos sienos: ką tai keičia rinkai

    Irakas paskelbė apie milžinišką naftos telkinį prie Saudo Arabijos sienos: ką tai keičia rinkai

    Naujas telkinys prie sienos

    Irako Naftos ministerija pranešė aptikusi didelį naftos telkinį pietinėje Nadžafų provincijoje, netoli sienos su Saudo Arabija. Teigiama, kad tai vienas reikšmingiausių pastarojo meto radinių šalies energetikos sektoriuje.

    Pirminiais vertinimais, viename žvalgybos plote galėtų būti daugiau nei 8,8 mlrd. barelių išteklių. Toks skaičius dar nėra galutinis, nes įprastai jis tikslinamas atlikus papildomus gręžinius, 3D seisminius tyrimus ir patvirtinus komercinį išgaunamumą.

    Qurnain blokas yra Irako pietvakariuose, Nadžafų provincijoje, maždaug 180 kilometrų nuo Bagdado, palei Irako ir Saudo Arabijos sieną. Skelbiama, kad tai perspektyvi žvalgybos teritorija, apimanti apie 8 773 kvadratinius kilometrus.

    Ministerijos duomenimis, gręžinyje „Shams-11“ rasta lengvos naftos, o pirminis debitas siekė 3 248 barelius per dieną. Tokie pradiniai srautai paprastai vertinami kaip testinė fazė, pagal kurią sprendžiama dėl tolesnės plėtros.

    Kinijos bendrovės vaidmuo

    Pranešimas paskelbtas po Irako naftos ministro Hajjano Abdul Ghani susitikimo su Kinijos „ZhenHua Oil“ atstovais. Susitikime aptarta darbų eiga Qurnain teritorijoje ir pažangesni gręžimo metodai, kurie galėtų paspartinti žvalgybą bei didinti efektyvumą.

    „ZhenHua Oil“ per dukterinę įmonę Qurnain Petroleum Limited veikia kaip pagrindinis žvalgybinių gręžimų ir seisminių tyrimų operatorius, dirbantis kartu su Irako puse. Ministerija nurodė, kad pateiktas spartus investicinis planas, orientuotas į kuo greitesnį perėjimą prie komercinės gavybos.

    Hormūzo sąsiauris spaudžia eksportą

    Irakas yra vienas svarbiausių OPEC naftos tiekėjų: iki regioninės įtampos eskalacijos šalis išgaudavo apie 4,5 mln. barelių per dieną. Eksportas tuo metu siekė apie 3,5 mln. barelių per dieną, o didžioji dalis krovinių keliaudavo per Hormūzo sąsiaurį.

    Šis jūrų kelias laikomas kritiniu pasaulinei energetikai, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda tiekimo grandinėms, draudimo kaštams ir kainų lūkesčiams. Dėl to Irakas siekia didinti infrastruktūros lankstumą ir turėti alternatyvių maršrutų daugiau krovinių nukreipti sausuma.

    Bagdadas taip pat stumia strateginį vamzdyno projektą, kuris sujungtų Basrą pietuose su Hadita Anbaro provincijoje, netoli Sirijos sienos. Planuojamas eksporto pajėgumas įvardijamas iki 2,5 mln. barelių per dieną, tačiau tokio masto projektams paprastai reikia ilgo finansavimo ir saugumo užtikrinimo.

    Oficialiais Irako duomenimis, kovo mėnesį eksportas sudarė 18,6 mln. barelių, o pajamos siekė apie 1,77 mlrd. eurų. Palyginimui, vasarį eksportas viršijo 99 mln. barelių, o pajamos sudarė apie 6,15 mlrd. eurų, tai yra kritimas apie 71 proc.

    Analitikų vertinimu, naujas telkinys pats savaime iškart neišsprendžia eksporto problemų, nes svarbiausias veiksnys trumpuoju laikotarpiu yra logistika, saugumas ir OPEC gavybos ribojimų politika. Vis dėlto didelių išteklių patvirtinimas gali sustiprinti Irako derybines pozicijas, pritraukti kapitalą ir išplėsti ilgalaikius planus po 2026 metų.

  • Elektromobilių gamintojas „Lucid“ sustabdė planus: naujas vadovas peržiūri verslą

    Elektromobilių gamintojas „Lucid“ sustabdė planus: naujas vadovas peržiūri verslą

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ sustabdė šių metų automobilių gamybos prognozes, kol darbą pradedantis vadovas Silvio Napoli atlieka bendrovės veiklos peržiūrą. Įmonė pripažįsta, kad vertinant situaciją gali tekti mažinti gamybos apimtis ir griežčiau derinti jas su pardavimais.

    Bendrovė taip pat akcentuoja, kad turi sumažinti išaugusias automobilių atsargas. Automobilių pramonėje tai dažnai reiškia lėtesnę gamybą arba laikiną kai kurių linijų pristabdymą, tačiau „Lucid“ teigia šiuo metu neplanuojanti stabdyti vienintelės JAV gamyklos Arizonoje.

    „Esminis tikslas laikui bėgant yra sukurti efektyvesnę kaštų prasme bendrovę, kuri vis labiau pajėgtų finansuoti savo augimą“, – sakė Silvio Napoli.

    Anksčiau „Lucid“ buvo nurodžiusi, kad 2026 metais planuoja pagaminti nuo 25 000 iki 27 000 automobilių, tačiau šį orientyrą laikinai atšaukė. Naują prognozę investuotojams ketinama pateikti po kelių savaičių, kartu su antrojo ketvirčio rezultatais.

    Sprendimas priimtas bendrovei sprendžiant ne vieną praktinę problemą: „Lucid“ nurodė, kad dėl sėdynių tiekėjo nesklandumų reikšmingai nukentėjo svarbaus „Lucid Gravity“ SUV pristatymai. Dėl su sauga susijusių priežasčių buvo pritaikytas laikinas pardavimų ribojimas, o tai kirto ir finansiniams rezultatams.

    Per 2026 metų pirmą ketvirtį „Lucid“ pagamino 5 500 automobilių ir pristatė 3 093 vienetus. Bendrovė taip pat skelbė, kad nuo 2024 metų bendrai yra pagaminusi maždaug 3 200 automobilių daugiau nei pristatė klientams, o toks disbalansas didina spaudimą atsargų valdymui ir pinigų srautams.

    Finansiniuose rezultatuose išryškėjo ir lūkesčių neatitikimas: pirmo ketvirčio pajamos siekė apie 260 milijonų eurų, tačiau rinkos prognozės buvo aukštesnės. Bendrovė nurodė, kad dėl tiekimo problemų patirtas pajamų sumažėjimas sudarė daugiau kaip 180 milijonų eurų.

    „Lucid“ pabrėžia, kad prioritetas yra disciplinuotas vykdymas: struktūrinis kaštų mažinimas, efektyvesnis kapitalo naudojimas ir veiklos masto didinimas taip, kad gamyba neatsiplėštų nuo realios paklausos. Bendrovė taip pat keičia gamybos apskaitos metodiką ir ketina automobilius skaičiuoti tik po vadinamojo gamyklos patikros ir perdavimo proceso.

    Likvidumo klausimu „Lucid“ teigia turinti pakankamai lėšų veiklai iki 2027 metų antros pusės, o 2026 metų pirmo ketvirčio pabaigoje turėjo apie 4,1 milijardo eurų. Įmonė taip pat tęsia naujos gamyklos projektą Saudo Arabijoje, nurodydama, kad reikšmingų veiklos sutrikimų kol kas nepatyrė, nors logistikoje fiksuojami vėlavimai.

    Rinkos analitikai elektromobilių segmente pastaruoju metu daug dėmesio skiria ne vien augimui, bet ir gebėjimui pelningai gaminti: didelės palūkanų normos ir kainų konkurencija verčia gamintojus mažinti sąnaudas, optimizuoti atsargas bei atsargiai planuoti apimtis. „Lucid“ atvejis rodo, kad naujo vadovo startas gali reikšti griežtesnius sprendimus, siekiant priartėti prie tvaresnio veiklos modelio.

  • „MSC“ atveria naują maršrutą: kaip konteineriai aplenks Hormūzo sąsiaurio įtampą

    „MSC“ atveria naują maršrutą: kaip konteineriai aplenks Hormūzo sąsiaurio įtampą

    Vienas didžiausių pasaulio konteinerių vežėjų „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) paskelbė pradedantis naują greitąjį maršrutą Europa–Raudonoji jūra–Artimieji Rytai. Juo siekiama išlaikyti prekių srautus, kai įtampa regione vis dažniau trikdo tradicinius jūrų kelius.

    Naujoji paslauga sujungs pagrindinius Europos uostus su Saudo Arabijos logistikos centrais ir kitais regiono mazgais. Pirmasis laivas, kaip nurodo bendrovė, turėtų išplaukti iš Antverpeno gegužės 10 dieną.

    Kaip veiks naujasis koridorius

    MSC skelbia, kad laivai iš Šiaurės ir Vakarų Europos, taip pat iš Baltijos regiono, krovinį gabens per Sueco kanalą į Jordanijos Akabą, Saudo Arabijos King Abdullah Port ir Džidą. Toliau dalis srautų bus nukreipiama į Persijos įlankos šalis, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, pasitelkiant sausumos transportą.

    „Visi Europos kilmės kroviniai, nuo Šiaurės Vakarų Europos ir Skandinavijos bei Baltijos iki Viduržemio ir Juodosios jūros, bus aptarnaujami per MSC kapiliarinį paslaugų tinklą“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kodėl Hormūzas tapo rizika

    Sprendimas stiprinti alternatyvius maršrutus siejamas su išaugusia geopolitine rizika Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir krovinių tranzito taškų. Pastaruoju metu, didėjant karinei įtampai tarp JAV ir Irano, laivybos įmonės vis dažniau ieško būdų mažinti priklausomybę nuo šio koridoriaus.

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra itin siauras, todėl bet kokie ribojimai ar incidentai greitai virsta grandinine reakcija tiekimo grandinėse. Praktikoje tai reiškia ilgesnius reisus, didesnes draudimo ir apsaugos sąnaudas, o galutiniame etape ir brangesnę logistiką gamintojams bei prekybininkams Europoje.

    Ką tai reiškia verslui Europoje

    Rinkai svarbu ne tik pats naujas MSC grafikas, bet ir signalas, kad vežėjai pereina prie lankstesnių, mišrių sprendimų, kai jūrų transportą papildo sausumos grandys. Tokia schema leidžia greičiau perplanuoti krovinių srautus, tačiau kartu didina priklausomybę nuo regioninių uostų pralaidumo ir sausumos infrastruktūros.

    Logistikos sektoriuje tai vertinama kaip platesnė tendencija: geopolitiniai konfliktai skatina laivybą kurti atsarginius koridorius ir diversifikuoti riziką, net jei tai reiškia sudėtingesnį maršrutų planavimą. Verslui tai gali suteikti daugiau pasirinkimų, bet kainodara išliks jautri bet kokiems eskalacijos signalams Artimuosiuose Rytuose.

  • OPEC išbandymas: Jungtiniai Arabų Emyratai traukiasi, o naftos rinkoje daugėja nežinomųjų

    Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė, kad nuo gegužės pradžios pasitraukia iš OPEC ir išplėsto formato OPEC+, kuriame kartu veikia ir kartelio sąjungininkai. Šis žingsnis kelia klausimų dėl OPEC gebėjimo toliau koordinuoti gavybos ribojimus ir stabilizuoti kainas globalioje naftos rinkoje.

    Emyratai buvo vienas svarbiausių OPEC narių: jų indėlis sudarė apie 4 proc. pasaulinės naftos pasiūlos, o pačiame kartelyje jų gavyba buvo reikšminga ir kvotomis ribojamoje dalyje. Būtent todėl rinkos dalyviai sprendimą vertina kaip signalą, kad vieningą discipliną išlaikyti darosi sunkiau.

    Ką tai reiškia naftos kainoms?

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad pasitraukimas pirmiausia silpnina kolektyvinę kartelio įtaką pasiūlai, nes Emyratai nebeprivalės laikytis bendrų limitų. Ilgesniu laikotarpiu tai gali reikšti didesnę konkurenciją tarp eksportuotojų ir potencialiai didesnę naftos pasiūlą, jei Abu Dabis nuspręstų sparčiau didinti gavybą.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu poveikis kainoms gali būti mažesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daug kas priklauso nuo realių tiekimo grandinių ir logistikos, o ne vien nuo formalių gavybos kvotų, ypač kai regioną veikia geopolitinė įtampa ir rizikos laivybai.

    „Svarbiausia naftos rinkos problema dažnai yra ne pati gavyba, o tai, ar žaliava gali būti patikimai pristatyta ten, kur jos reikia“, – sakė rinkos analitikas Michaelas Brownas.

    Geopolitika ir skilimas Persijos įlankoje

    Sprendimas pasitraukti iš OPEC+ sutampa su paaštrėjusiais nesutarimais regione. Emyratai viešai kritikavo kai kurias arabų valstybes dėl pasyvumo reaguojant į Irano veiksmus, o santykiuose su Saudo Arabija pastaraisiais metais taip pat netrūko trinties dėl kainodaros, įtakos regione ir skirtingų interesų saugumo politikoje.

    Artimųjų Rytų ekspertai pažymi, kad OPEC stabilumui svarbus ne tik naftos ekonomikos, bet ir regioninių aljansų faktorius. Jei didieji žaidėjai ima vis dažniau rinktis nacionalinius prioritetus, o ne bendrą strategiją, karteliui darosi sunkiau veikti kaip vieningam kainų ir pasiūlos koordinatoriui.

    „Emyratų pasitraukimas yra rimtas signalas, kad organizacijai gali tekti keistis iš esmės, jei ji nori išlaikyti įtaką“, – sakė Artimųjų Rytų ekspertas Marcin Krzyżanowski.

    Ar OPEC įtaka silpsta?

    Pastaraisiais metais OPEC jau patyrė narių praradimų: 2024 metais pasitraukė Angola, anksčiau organizaciją paliko Ekvadoras ir Kataras. Tačiau Emyratų atvejis išskirtinis tuo, kad šalis ilgą laiką investavo į gavybos pajėgumus ir vis atviriau kritikavo ribojimus, kurie, jos vertinimu, stabdo augimą.

    Tuo pat metu pasaulinė naftos rinka tapo labiau diversifikuota nei praeityje, todėl vieno kartelio sprendimų poveikis nebėra toks absoliutus kaip istorinių naftos krizių laikotarpiu. Analitikai atkreipia dėmesį, kad auganti pasiūla už OPEC ribų gali amortizuoti kainų šuolius, tačiau tai nereiškia, kad OPEC sprendimai prarado reikšmę.

    Energijos rinkos dalyviams dabar svarbiausia stebėti du dalykus: ar Emyratai realiai didins gavybą ir kaip į tai reaguos Saudo Arabija bei kiti OPEC+ partneriai. Ne mažiau reikšminga išlieka ir geopolitinė rizika, kuri gali staigiai pakeisti tiekimo sąlygas net ir esant didesnei teorinei pasiūlai.

  • JAE traukiasi iš OPEC ir OPEC+: sprendimas kerta per Saudo Arabijos lyderystę naftos rinkoje

    JAE traukiasi iš OPEC ir OPEC+: sprendimas kerta per Saudo Arabijos lyderystę naftos rinkoje

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pranešė pasitraukiantys iš OPEC ir platesnio formato OPEC+ – tai žingsnis, galintis pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulinėje naftos rinkoje. Sprendimas ypač jautrus tuo metu, kai energetikos kainos išlieka nervingos, o geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose didina tiekimo rizikas.

    OPEC – tai 1960 metais įkurta naftą eksportuojančių valstybių organizacija, koordinuojanti gavybos politiką ir siekianti stabilizuoti kainas. OPEC+ veikti pradėjo 2016 metais, kai prie OPEC šalių prisijungė ir dideli gamintojai už organizacijos ribų, įskaitant Rusiją, taip sustiprindami poveikį pasiūlai.

    Kas pastūmėjo JAE?

    Prieš pasitraukimą JAE diplomatinė vadovybė viešai kritikavo Persijos įlankos valstybes dėl, jų vertinimu, nepakankamai tvirtos politinės ir karinės laikysenos reaguojant į Irano atakas. Tokie pareiškimai parodė augančią trintį regione ir platesnį nesutarimų foną, kuris gali persikelti ir į energetikos sprendimus.

    „Logistiškai Persijos įlankos valstybės viena kitą rėmė, tačiau politiškai ir kariškai jų pozicija buvo silpniausia per ilgą laiką“, – sakė JAE diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas.

    Rinkai svarbiausia tai, kad JAE – reikšmingas naftos tiekėjas, o bet koks koordinavimo silpnėjimas gali mažinti OPEC+ gebėjimą greitai ir vieningai valdyti pasiūlą. Investuotojai tokius signalus paprastai vertina kaip papildomą neapibrėžtumo veiksnį, galintį didinti kainų svyravimus.

    Ką tai reiškia OPEC ir kainoms?

    Analitikų akimis, pasitraukimas yra simbolinis ir praktinis smūgis blokui, kurio neformaliu lyderiu laikoma Saudo Arabija. Jei narės ima dažniau rinktis savarankišką kursą, tampa sunkiau suderinti gavybos ribojimus ar didinimus, ypač krizinių sukrėtimų metu.

    Trumpuoju laikotarpiu naftos kainų kryptį lems ne vien OPEC+ disciplina, bet ir paklausos tempas, atsargų pokyčiai bei transporto maršrutų saugumas regione. Ilgesnėje perspektyvoje rinka stebės, ar JAE sprendimas netaps precedentu kitoms šalims, siekiančioms daugiau lankstumo eksporto strategijoje.

    Politinė dimensija ir JAV spaudimas

    OPEC pastaraisiais metais ne kartą atsidūrė politinių ginčų epicentre, ypač JAV vidaus politikoje. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra kaltinęs naftą eksportuojančias šalis palaikant per aukštas kainas, o Vašingtonas periodiškai spaudžia gamintojus didinti pasiūlą, kai brangsta degalai.

    „OPEC valstybės užkelia kainas ir taip apiplėšinėja likusį pasaulį“, – yra sakęs Donaldas Trumpas.

    JAE pasitraukimas šį politinį foną dar labiau paryškina: energetika vėl tampa ne tik ekonomikos, bet ir saugumo klausimu. Artimiausi mėnesiai parodys, ar OPEC+ sugebės išlaikyti įtaką, kai dalis narių linksta į labiau nacionaliniais interesais paremtus sprendimus.