Tag: Saulės elektrinės

  • Mokslininkai fiksuoja varlių ir retų drugelių suaktyvėjimą prie saulės panelių Ilinojuje

    Stebėjimai atlikti prie saulės elektrinės Morgan apygardoje, netoli Meredosijos. Mokslininkai pabrėžia, kad pagrindinė tokių objektų paskirtis išlieka elektros gamyba, tačiau tinkamai prižiūrima teritorija gali tapti papildoma buveine vietinėms rūšims.

    2024 metų pavasarį šalia nedidelio pelkėto tvenkinio į šiaurę nuo saulės baterijų buvo pastatytas akustinis laukinės gamtos registravimo įrenginys. Jis realiuoju laiku įrašinėjo aplinkos garsus, kad būtų galima įvertinti varliagyvių aktyvumą.

    Per 34 dienų laikotarpį nuo kovo 9 dienos iki balandžio 6 dienos įrašai parodė, kad Ilinojaus chorinės varlės buvo girdimos 32 atskiromis dienomis. Tyrėjų vertinimu, tai rodo intensyvų poravimosi elgesį ne tik pačiame tvenkinio pakraštyje, bet ir greta esančiuose drenažo grioviuose.

    Specialistai akcentuoja, kad pokyčius galėjo lemti naujesnis požiūris į žemės tvarkymą po fotoelektrinės infrastruktūra. Vietoje įprasto pramoninio nušienavimo ar agresyvesnio ploto „išvalymo“ vis dažniau taikomi sprendimai, orientuoti į vietinių ekosistemų išlaikymą.

    Šiame objekte dalis teritorijos buvo apsėta vietinių žemaūgių prerijų augalų sėklų mišiniu, o kasmetiniai arimo darbai ir cheminiai herbicidai nebetaikomi. Dėl to susiformavo tankesnė, įvairesnė augalija, kuri gali suteikti maisto ir slėptuvių vabzdžiams bei varliagyviams.

    Pastebėta, kad tarp saulės panelių maitinasi ir retesni drugiai, kurių suaugę individai priklausomi nuo konkrečių augalų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokiose teritorijose, jei paliekama vietinė flora, gali atsirasti sąlygos palaikyti jautresnes rūšis, ypač kai aplinkinėse žemėnaudose buveinių mažėja.

    Ekspertų vertinimu, tai yra pavyzdys, kaip pramoninio masto atsinaujinančios energetikos projektai, suderinti su gamtotvarkos priemonėmis, gali duoti dvigubą naudą. Vis dėlto pabrėžiama, kad sėkmė priklauso nuo konkrečių sprendimų: nuo sėklų mišinių ir šienavimo grafiko iki vandens telkinių ir drenažo priežiūros.

    Tokie atvejai siejami su platesne tendencija, kai saulės parkų teritorijos vis dažniau projektuojamos ne kaip sterilios aikštelės, o kaip daugiafunkcės erdvės. Praktikoje tai gali reikšti geresnį visuomenės priimtinumą, mažesnę dirvožemio eroziją ir tvaresnį teritorijų naudojimą, neprarandant pagrindinio tikslo – stabilios elektros gamybos.

    Tuo pat metu mokslininkai primena, kad saulės modulių efektyvumui įtakos turi ir aplinkos sąlygos, ypač temperatūra. Dažnai minima optimali apie 25 laipsnių šiluma, tačiau reali pagaminamos energijos suma priklauso ne vien nuo efektyvumo, o ir nuo saulės spinduliuotės intensyvumo bei dienos sąlygų.

  • Arizonos saulės elektrinė tapo urvinių pelėdžiukų „darželiu“: perkėlimas davė netikėtą rezultatą

    JAV Arizonos valstijoje didelė saulės elektrinė netikėtai tapo naujais namais urvinių pelėdžiukų kolonijai. Aplinkosaugininkai perkėlė paukščius iš teritorijos, kurioje plėstas energetikos projektas, ir įrengė jiems dirbtines urvų slėptuves.

    Perkėlimas vyko saulės energijos komplekse Sun Streams, kurio teritorija siekia apie 4 000 hektarų. Tarp dviejų komplekso dalių buvo parinktas maždaug 100 hektarų plotas, o jame įrengta 40 dirbtinių urvų, kad pelėdžiukai turėtų kur perėti.

    Urviniai pelėdžiukai nuo daugumos pelėdų skiriasi tuo, kad peri po žeme ir dažnai naudojasi kitų gyvūnų, pavyzdžiui, žemėje urvus kasančių žinduolių, iškastomis slėptuvėmis. Dėl to jiems ypač svarbios vietos, kuriose yra tinkamas gruntas ir pakankamai urvų.

    Persikėlimo pradžioje specialistai paukščiams palikdavo grobio, dažniausiai pelių, ir įrengė kameras stebėti jų elgseną. Naktimis buvo naudojamas apšvietimas, kuris pritraukdavo vabzdžius ir sudarydavo papildomas sąlygas pelėdžiukams maitintis savarankiškai.

    Pirmieji rezultatai, anot projekto apžvalgų, pasirodė labai geri: per kelis mėnesius naujoje vietoje užfiksuotos kelios dešimtys jauniklių, iš viso 36 jauni paukščiai. Vėliau žmonių pagalba buvo sąmoningai mažinama, siekiant patikrinti, ar kolonija gali išsilaikyti pati.

    Tai patvirtino stebėjimai ir biologiniai požymiai, įskaitant vabzdžių liekanas paukščių išmatose. Papildomas šėrimas buvo visiškai nutrauktas 2025 metų vasaros pabaigoje, kai tapo aišku, kad jauni paukščiai jau sugeba medžioti.

    Kodėl urviniai pelėdžiukai nyksta

    Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad grėsmės šiam rūšių grupei atsirado gerokai anksčiau nei konkretus saulės elektrinės projektas. Viena didžiausių problemų yra tinkamų buveinių nykimas, kai plečiasi miestai, intensyvėja žemės ūkis ir keičiasi kraštovaizdis.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra urvus kasančių žinduolių populiacijų mažėjimas, nes pelėdžiukai neretai remiasi jau esančia urvų infrastruktūra. Dėl buveinių fragmentacijos paukščius tenka perkelti vis toliau, kartais dešimtis ar net šimtus kilometrų, kad būtų rasta tinkama vieta perėjimui.

    Ką pelėdžiukai rado po saulės moduliais

    Tyrėjų vertinimu, saulės elektrinės teritorija turi kelias netikėtai naudingas savybes. Atvira erdvė leidžia pelėdžiukams anksčiau pastebėti plėšrūnus, o šešėlis po moduliais per didžiausius Arizonos karščius suteikia priedangą nuo kaitros.

    Dėl to saulės energetikos infrastruktūra kai kuriais atvejais gali tapti kompromisu tarp žmogaus veiklos ir biologinės įvairovės, jei projektai planuojami su aiškiomis gamtosaugos priemonėmis. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad sėkmę lemia ne vien panelės, o nuoseklus buveinių įrengimas ir ilgalaikė stebėsena.

  • Fotovoltika jau nebe visada aukso gysla: štai kas iš tiesų nutinka jūsų pagamintai elektrai

    Fotovoltika jau nebe visada aukso gysla: štai kas iš tiesų nutinka jūsų pagamintai elektrai

    Namų fotovoltinė elektrinė šiandien daugeliui atrodo kaip paprastas būdas sumažinti sąskaitas, tačiau reali nauda priklauso nuo to, kada elektrą pagaminate ir kada ją suvartojate. Esminis principas paprastas: pirmiausia saulės elektrinė maitina namų prietaisus, o tik perteklius nukeliauja į tinklą arba į energijos kaupiklį.

    Tipinę sistemą sudaro saulės moduliai, keitiklis, instaliacija ir apsaugos, o pažangesniuose sprendimuose dar atsiranda energijos kaupiklis bei energijos valdymo sistema. Moduliai saulės spinduliuotę paverčia nuolatine srove, o keitiklis ją konvertuoja į kintamąją srovę, tinkamą buitinei elektros instaliacijai ir tinklui.

    Srautą tarp namų ir tinklo fiksuoja dvikryptė apskaita: atskirai registruojama, kiek elektros paimta iš tinklo ir kiek į jį atiduota. Tai tampa ypač svarbu vertinant ekonominį efektą, kai dalį pagamintos elektros tenka atiduoti tuo metu, kai jos rinkos vertė mažiausia.

    Kada išlošiate daugiausia

    Didžiausias fotovoltikos pranašumas atsiranda tada, kai namų ūkis gali kuo daugiau pasigamintos energijos suvartoti iš karto. Dienos metu, ypač apie vidurdienį, saulės elektrinė dažnai padengia bazinius poreikius, o didesni vartotojai, tokie kaip šilumos siurbliai ar kondicionieriai, gali „suvalgyti“ reikšmingą dalį gamybos.

    Praktiškai tai reiškia, kad naudinga perkelti vartojimą į saulėtas valandas: paleisti skalbyklę, indaplovę, kaitinimo elementą boileryje ar suplanuoti elektromobilio krovimą. Šį procesą vis dažniau automatizuoja energijos valdymo sprendimai, kurie seka gamybą ir įjungia didesnius prietaisus tada, kai elektra faktiškai yra pigiausia, nes ji jūsų pačių pagaminta.

    Kur dingsta perteklius ir kodėl tai svarbu

    Jei tuo metu, kai elektrinė gamina, namuose suvartojimas mažas, perteklius perduodamas į tinklą arba nukreipiamas į energijos kaupiklį. Kaupiklis leidžia dalį dienos gamybos pasilikti vakarui, kai vartojimas išauga, taip didinant savivartą ir mažinant priklausomybę nuo tinklo kainų.

    Finansinis „kabliukas“ dažnai atsiranda vasarą: gamyba didelė, tačiau be didelių elektros vartotojų dalis energijos neišvengiamai tampa pertekliumi. Tokiu atveju namų ūkis labiau priklauso nuo to, kaip įkainojamas į tinklą patiektas kilovatvalandžių kiekis ir kiek vėliau kainuoja elektra, kai ją tenka pirkti.

    Kaip mažinti riziką ir didinti naudą

    Fotovoltikos atsiperkamumą labiausiai pagerina didesnė savivarta, todėl sprendimai dažniausiai sukasi apie vartojimo perkėlimą, energijos kaupiklį ir tikslesnį sistemos parinkimą pagal realų profilį. Jei namų ūkis didžiąją dienos dalį būna tuščias, o suvartojimas koncentruotas vakare, vien saulės moduliai dažnai neatskleidžia viso potencialo.

    Kita svarbi detalė yra techninis suderinamumas: keitiklio darbas turi būti stabilus, o apskaita tiksli, kad nebūtų prarandama dalis generacijos ar netiksliai skaičiuojami srautai. Specialistai pabrėžia, kad prieš investuojant verta įvertinti šeimos įpročius, planuojamus pokyčius, pavyzdžiui, šilumos siurblio ar elektromobilio įsigijimą, ir tik tada rinktis sistemos dydį.

    Augant dinaminėms kainodaros tendencijoms Europoje, vis daugiau vartotojų pradeda skaičiuoti ne tik metinę gamybą, bet ir valandinį balansą. Tai keičia požiūrį: svarbu ne vien kiek pagaminote per metus, o kiek pagamintos energijos sugebėjote sunaudoti tada, kai ji pagaminta.

  • „ORLEN Lietuva“ Mažeikių gamykloje įjungė 42,2 MW saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins

    „ORLEN Lietuva“ Mažeikių gamykloje įjungė 42,2 MW saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins

    Saulės elektrinė pradėjo veikti

    Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ pranešė Mažeikiuose, „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, pradėjusi eksploatuoti 42,2 megavato galios saulės elektrinę. Projektas įgyvendintas pačioje gamyklos aikštelėje, todėl pagaminta elektra pirmiausia bus naudojama vietos poreikiams.

    Įmonės teigimu, tai didžiausia „ORLEN“ grupės vietoje įrengta atsinaujinančios energijos generacijos instaliacija. Tokie sprendimai pramonėje vis dažniau pasirenkami siekiant mažinti priklausomybę nuo elektros kainų svyravimų ir didinti veiklos stabilumą.

    Skaičiai: galia, plotas, gamyba

    Saulės elektrinė užima apie 60 hektarų ir joje sumontuota beveik 68 000 dvipusių saulės modulių, galinčių generuoti elektrą iš abiejų pusių gaunamos šviesos. „ORLEN“ nurodo, kad tokio tipo moduliai ypač efektyvūs, kai išnaudojamas atspindys nuo grunto ir infrastruktūros.

    Skaičiuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 45 gigavatvalandes elektros. Tai turėtų patenkinti maždaug 7 proc. „ORLEN Lietuva“ gamyklos metinio elektros poreikio, o dalį pirkimų iš rinkos pakeis pačios įmonės pagaminta energija.

    Investicijos, parama ir poveikis sąnaudoms

    Projektą įgyvendino Lenkijos rangovas „Electrum“, o bendra investicijų vertė siekė beveik 35 milijonus eurų. Iš jų 2,5 milijono eurų sudarė Europos Sąjungos Modernizavimo fondo parama, skirta energetikos pertvarkai ir emisijų mažinimui remti.

    „ORLEN“ vertinimu, dėl mažesnių elektros įsigijimo kaštų „ORLEN Lietuva“ kasmet galėtų sutaupyti apie 4 milijonus eurų. Energetikos rinkoje, kur kainos pastaraisiais metais išlieka jautrios geopolitikai ir tinklų balansavimo sąnaudoms, nuosava generacija pramonės įmonėms tampa papildomu konkurencingumo veiksniu.

    „Pirmą kartą Mažeikių gamyklos poreikiams atsinaujinančią elektrą gaminsime vietoje. Tai svarbus žingsnis mažinant mūsų veiklos poveikį aplinkai ir mažinant gamyklos sąnaudas“, – sakė „ORLEN Lietuva“ vadovas Dariusz Zonenberg.

    Anot bendrovės, saulės elektrinė didins dalį elektros, kurią įmonė pasigamina pati iš atsinaujinančių išteklių, ir tai turėtų prisidėti prie ilgalaikių grupės tikslų. Toks modelis tampa vis aktualesnis didelės energijos paklausos pramonei, kuri vienu metu siekia tiek mažesnių kaštų, tiek aiškesnio dekarbonizacijos kelio.

  • „Energo-Pro“ Bulgarijoje paleido naują saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins per metus

    „Energo-Pro“ Bulgarijoje paleido naują saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins per metus

    Nauja saulės jėgainė prie Polsko Kosovo

    Energetikos grupės „Energo-Pro“ valdoma bendrovė Bulgarijoje pradėjo eksploatuoti naują saulės elektrinę netoli Polsko Kosovo kaimo. Projektas įgyvendintas per „Energo-Pro Varna“, kuri priklauso Čekijos energetikos grupei.

    Elektrinė įrengta maždaug 21 000 kvadratinių metrų plote. Skelbiama, kad instaliuota galia viršija 2,3 megavato piko, o technologinį sprendimą sudaro 14 inverterių ir betoninė transformatorinė.

    Investicija ir planuojamas metinis rezultatas

    Į projektą investuota daugiau nei 1 000 000 eurų. Bendrovės vertinimu, elektrinė per metus turėtų pagaminti apie 3,325 gigavatvalandės elektros energijos.

    Įmonė taip pat nurodo, kad toks gamybos mastas kasmet leistų sumažinti anglies dioksido emisijas daugiau nei 1 500 tonų. Šie skaičiai pateikiami kaip įmonės tvarumo ir energijos transformacijos tikslų dalis.

    „Energo-Pro“ saulės portfelis Bulgarijoje

    Įjungus naują objektą, „Energo-Pro“ valdomų fotovoltinių elektrinių skaičius Bulgarijoje pasiekė 11. Bendra šių elektrinių eksploatuojama saulės generacijos galia, bendrovės duomenimis, sudaro 33 megavatus piko.

    Įmonė pabrėžia, kad atsinaujinančios energetikos plėtra yra nuosekli ilgalaikės strategijos kryptis. Tokie projektai, pasak bendrovės, skirti didinti vietinės gamybos apimtis ir prisidėti prie šalies energetikos perėjimo.

    „Polsko Kosovo fotovoltinės elektrinės paleidimas yra dar vienas žingsnis nuosekliai plečiant mums priklausančių atsinaujinančios energijos šaltinių portfelį“, – sakė vykdomasis direktorius Plamenas Stefanovas.

    „Šios investicijos yra mūsų ilgalaikės strategijos dalis, kuria siekiame kurti tvarius energijos sprendimus, teikiančius vertę tiek bendrovei, tiek klientams. Turėdami šią elektrinę, Bulgarijoje valdome 11 fotovoltinių elektrinių, kurių bendra instaliuota galia siekia 33 megavatus piko, ir toliau plėtosime projektus, palaikančius nacionalinę energijos transformaciją“, – pridūrė jis.

  • EBRD skiria iki 120 mln. eurų „Econergy“ Părău 2: 342 MW saulės parkas su 300 MWh baterijomis

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia iki 120 mln. eurų finansavimą „Econergy“ vystomam Părău 2 projektui Rumunijoje. Numatyta pastatyti 342 MW saulės fotovoltinę elektrinę ir greta įrengti 150 MW galios bei 300 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistemą Brašovo regione.

    Finansavimo paketą sudaro EBRD A paskola iki 57 mln. eurų ir EBRD B paskola iki 63 mln. eurų, kurią dalinai suteikia komerciniai bankai. B paskolos struktūroje taip pat numatyta 3,6 mln. eurų skolos aptarnavimo rezervo priemonė, skirta mokėjimų stabilumui didinti.

    Bendra projekto skolos finansavimo suma, įtraukiant ir kitus bankus, siekia iki 229 mln. eurų. Prie finansavimo prisideda Juodosios jūros prekybos ir plėtros bankas, OTP bankas bei Exim Banca Românească, taip išskaidant rizikas ir didinant projekto finansinį patikimumą.

    Europos Sąjunga EBRD A ir B paskolas remia pagal InvestEU programą suteikdama pirmojo nuostolio garantiją, kuri gali padengti iki 115 mln. eurų. Tokia priemonė mažina kreditorių riziką, ypač tais atvejais, kai dalis pajamų priklauso nuo rinkos kainų ir nėra pilnai fiksuota ilgalaikėmis sutartimis.

    Kontraktas už skirtumą ir rinkos dalis

    Projektas remiasi Rumunijoje įdiegta kontraktų už skirtumą schema, kurią rengiant buvo teikiama EBRD techninė pagalba. Šia schema siekiama paskatinti iki 5 GW saulės ir sausumos vėjo elektrinių plėtrą, investuotojams suteikiant aiškesnį kainų stabilumo mechanizmą.

    Părău 2 pirmajame aukcione užsitikrino 125 MW pajėgumą su 49,4 euro už MWh nustatyta kaina 15 metų laikotarpiui. Likusi pagaminamos elektros dalis planuojama realizuoti rinkoje, todėl projekto rezultatai iš dalies priklausys nuo elektros kainų dinamikos.

    Papildomai projektui numatyti instrumentai, susiję su apyvartinėmis lėšomis: iki 25 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio finansavimo priemonė ir iki 9,5 mln. eurų akredityvų priemonė. Šie sprendimai dažnai taikomi dideliuose energetikos projektuose, kad statybų ir atsiskaitymų srautai vyktų sklandžiai.

    Kodėl svarbi baterijų dalis?

    EBRD pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai bankas Rumunijoje finansuoja hibridinį atsinaujinančios energetikos projektą, kuriame saulės generacija derinama su baterijų kaupimu. Baterijos leidžia lanksčiau valdyti generacijos svyravimus, efektyviau naudoti tinklo pralaidumą ir perkelti dalį energijos į brangesnes valandas.

    Tokie projektai Europoje tampa vis aktualesni dėl spartėjančios saulės ir vėjo plėtros bei augančio poreikio balansavimui. Kartu tai signalas, kad finansuotojai vis dažniau vertina ne tik instaliuotą generacijos galią, bet ir sistemos lankstumą, kurį suteikia energijos kaupimas.

  • „Enery“ ir „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų PPA: žalia elektra ryšių tinklams ir nauja saulės jėgainė

    „Enery“ ir „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų PPA: žalia elektra ryšių tinklams ir nauja saulės jėgainė

    10 metų sutartis ir konkretūs kiekiai

    Regioninė elektros gamintoja „Enery“ ir telekomunikacijų operatorius „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų fizinio elektros pirkimo sandorio (PPA) sutartį. Pagal ją ryšių tinklų veiklai Slovakijoje bus tiekiama atsinaujinančių išteklių elektra.

    Per visą sutarties laikotarpį numatyta pristatyti 125 030 megavatvalandžių žalios elektros. Tokie ilgalaikiai susitarimai įmonėms dažnai tampa būdu stabilizuoti elektros kainų riziką ir planuoti išlaidas, ypač kai energijos rinka išlieka nepastovi.

    Nauja saulės elektrinė Slovakijoje

    Elektros gamyba siejama su nauja 12,5 megavato piko galios saulės elektrine Banska Bistricos regione. Projektą planuojama pradėti eksploatuoti 2027 metais.

    Skaičiuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 15 gigavatvalandžių elektros. Tai prilyginama maždaug 4 520 namų ūkių metiniam poreikiui, o kasmetinis anglies dioksido emisijų sumažėjimas turėtų siekti apie 1 125 tonas.

    Kodėl PPA tampa vis svarbesni?

    Įmonių PPA susitarimai Europoje pastaraisiais metais spartėja, nes verslai siekia užsitikrinti ilgesnio laikotarpio kainodarą ir įgyvendinti tvarumo tikslus. Telekomunikacijų sektoriuje tai ypač aktualu dėl didelio ir nuolatinio elektros poreikio bazinėms stotims, duomenų centrams ir tinklo infrastruktūrai.

    „Enery“ pabrėžia, kad tai pirmasis „Orange Slovensko“ korporatyvinis PPA sandoris ir jis siejamas su bendrovės ESG kryptimi. Tuo metu „Enery“ tai jau antrasis žaliasis korporatyvinis susitarimas Slovakijoje, rodantis platesnę įmonės plėtrą regione.

    „Trečiasis korporatyvinis PPA su Orange, po dviejų susitarimų su Orange Rumunijoje, o dabar partnerystės išplėtimas į Slovakiją, atspindi pasitikėjimą, sukurtą tarp mūsų bendrovių“, – sakė „Enery“ komercijos vadovas Severinas Vartigovas.

    Pasak jo, tokie susitarimai klientams suteikia ilgalaikę prieigą prie atsinaujinančios energijos, didesnį kaštų matomumą ir aiškesnį kelią į tvarumo tikslus. Rinkoje tai dažnai laikoma vienu praktiškiausių instrumentų, kai įmonės nori tvarumo ambicijas susieti su apčiuopiama energijos tiekimo sutartimi.

  • „Rompetrol Rafinare“ Vega gamykloje statys saulės elektrinę ir baterijas: kiek sutaupys iki 2029 metų

    „Rompetrol Rafinare“ Vega gamykloje statys saulės elektrinę ir baterijas: kiek sutaupys iki 2029 metų

    Rumunijos naftos perdirbimo bendrovė „Rompetrol Rafinare“ paskelbė planuojanti Vega Ploiešti gamykloje įrengti 4,8 megavato galios saulės elektrinę ir 9 megavatvalandžių energijos kaupimo sistemą. Projektas skirtas didinti gamyklos apsirūpinimą elektra iš atsinaujinančių išteklių ir stabilizuoti vartojimą.

    Bendra investicijų vertė siekia apie 5 100 000 eurų. Dalis finansavimo numatyta iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo, kuris remia energetikos sektoriaus modernizavimą ir emisijų mažinimą ES valstybėse, turinčiose didesnį poreikį investicijoms į žalesnę infrastruktūrą.

    Pasak bendrovės, statybas planuojama užbaigti iki 2029 metų. Skaičiuojama, kad saulės elektrinė per metus pagamins daugiau nei 6 200 megavatvalandžių elektros, kuri bus naudojama gamyklos reikmėms.

    Įmonė nurodo, kad toks kiekis pagal 2025 metų vartojimo lygį galėtų padengti maždaug du trečdalius Vega gamyklos metinio elektros poreikio. Tai reikštų mažesnę priklausomybę nuo tinklo ir didesnį atsparumą elektros kainų svyravimams.

    Energijos kaupimo baterijos leis lanksčiau valdyti saulės elektrinės gamybą ir gamyklos apkrovas, ypač pikinėmis valandomis. Praktikoje tai gali reikšti, kad dalis dienos metu pagamintos elektros bus sukaupiama ir panaudojama tada, kai saulės generacija mažėja, o vartojimas išlieka aukštas.

    Bendrovės vertinimu, projektas padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau nei 3 800 tonų CO2 per metus. Tokie sprendimai naftos perdirbimo ir chemijos pramonėje pastaraisiais metais vis dažniau derinami su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, nes vien tik atsinaujinančios elektros plėtra ne visada užtikrina stabilų pramonės procesų darbą.

    „Rompetrol Rafinare“ teigia, kad tai tęsia platesnę modernizacijos kryptį, kuri apima ir energijos efektyvumo didinimą. Įmonės duomenimis, 2017–2025 metais specifinės energijos sąnaudos Vega aikštelėje sumažėjo 9 proc.

    Vega gamykloje veikia specializuoti perdirbimo įrenginiai, gaminantys tirpiklius ir šildymo kurą, taip pat tiekiamos nacionalinei rinkai svarbios medžiagos, įskaitant n-heksaną ir bitumą. Bendrovė skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį bitumo gamyba pasiekė rekordinį 48 000 tonų lygį.

    „Rompetrol Rafinare“ didžiausias akcininkas yra KMG International, o mažumos akcininkas – Rumunijos valstybė. Tokia akcininkų struktūra reiškia, kad investicijos į energetinį efektyvumą ir atsinaujinančią energiją gali būti vertinamos ne tik per sąnaudų mažinimo prizmę, bet ir kaip ilgalaikės pramonės konkurencingumo priemonė.

  • Teksaso saulės fermose žolę pjauna avys: kodėl ožkos gadina įrangą, o karvės netinka

    Teksase saulės elektrinių teritorijose vis dažniau ganomos avys, kurios pakeičia dalį įprastos žolės priežiūros. Toks sprendimas siejamas su augančiais saulės parkų plotais ir poreikiu pigiau bei saugiau kontroliuoti augmeniją tarp modulių.

    Problema paprasta: per aukšta žolė gali užstoti apatinę modulių dalį ir mažinti elektros gamybą, o išdžiūvusi augmenija didina gaisrų riziką. Vien tik šienavimas technika daugelyje parkų tampa lėtas ir brangus, ypač kai reikia prižiūrėti didelius plotus bei sunkiai pasiekiamas vietas po konstrukcijomis.

    Avys gali ganytis ten, kur žoliapjovė ar traktorius neprivažiuoja, ir tai daryti beveik bet kokiomis oro sąlygomis. Jos paprastai nekelia pavojaus saulės moduliams, nes nepasiekia jų aukščio ir nesiremia į konstrukcijas, o pagrindinis jų pašaras yra žolė.

    Ožkos, ūkininkų ir parkų operatorių vertinimu, yra pernelyg smalsios ir judrios: jos gali užlipti ant konstrukcijų ir mechaniškai pažeisti įrangą. Dar didesnė rizika siejama su laidais, nes ožkos neretai graužia įvairius daiktus, o saulės parkuose kabelių ir jungčių yra daug.

    Karvės saulės parkams dažnai netinka dėl dydžio ir svorio. Standartiniuose parkuose moduliai įrengiami palyginti žemai, todėl stambūs galvijai sunkiai ganytųsi po jais ir galėtų kliudyti atramas, lenkti konstrukcijas ar pažeisti įrangą vien kūno mase.

    Teoriškai parką galima suprojektuoti taip, kad po moduliais tilptų stambesni gyvuliai, tačiau tuomet išauga konstrukcijų aukštis, medžiagų poreikis ir bendra projekto kaina. Dėl to daugeliui operatorių avys tampa praktiškiausiu kompromisu tarp saugumo, efektyvumo ir eksploatacijos kaštų.

    Dideliuose projektuose gyvuliai gali atlikti reikšmingą dalį augmenijos kontrolės darbų, o technika paliekama tik tiksliniam šienavimui ten, kur to vis tiek reikia. Tokia praktika siejama su platesne tendencija, kai atsinaujinančios energetikos infrastruktūra derinama su žemės ūkiu, siekiant efektyviau panaudoti plotus ir mažinti priežiūros sąnaudas.

    Šis modelis taip pat sprendžia ir logistikos klausimus: kai kuriuose parkuose žolės priežiūra turi būti atliekama greitai, kad augmenija nespėtų užaugti iki lygio, kuris ima daryti įtaką gamybai. Avys čia veikia kaip nuolatinė, mažesnės rizikos priemonė, kuri ypač pasiteisina didelėse, vienodai išsidėsčiusiose teritorijose.

  • „Tauron“ pelnas krito 24 proc., bet vadovybė patenkinta: kur investuoja ir kas tempė rezultatą

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ skelbia, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį jos grynasis pelnas sumažėjo 24 proc. ir siekė apie 373 mln. eurų. Nepaisant smukimo, bendrovės vadovybė šiuos rezultatus vertina kaip gerus ir pabrėžia, kad jie atitinka planą.

    Įmonės skaičiavimais, EBITDA per pusmetį sudarė apie 863 mln. eurų, o veiklos pelnas – apie 537 mln. eurų, abu rodikliai taip pat buvo mažesni nei prieš metus. Pardavimo pajamos, anot „Tauron“, išliko panašiame lygyje ir siekė apie 4,0 mlrd. eurų, tačiau pelningumas traukėsi.

    Kas labiausiai mažino pelną?

    Finansų vadovas Krzysztofas Surma aiškino, kad prastesnius rodiklius lėmė veiksniai, kuriems bendrovė turėjo ribotą įtaką. Tarp jų – mažesnis buitinių vartotojų tarifo lygis, kuris, pasak „Tauron“, ne visiškai padengė pardavimo įmonių patiriamas sąnaudas.

    Taip pat įtakos turėjo reguliaciniai ir finansiniai pokyčiai: sumažėjęs WACC, neigiamas reguliacinės sąskaitos atsiskaitymas skirstymo segmente bei gerokai silpnesnis vėjuotumas, sumažinęs vėjo parkų generaciją atsinaujinančių išteklių segmente.

    „Nepaisant kritimo, rezultatus vertiname kaip gerus, o skirtumą daugiausia nulėmė išoriniai veiksniai ir reguliaciniai parametrai“, – sakė Krzysztofas Surma.

    Kur pinigai keliauja dabar?

    „Tauron“ pabrėžia didinanti investicijų mastą: kapitalo investicijos per pusmetį siekė apie 559 mln. eurų ir buvo maždaug 6 proc. didesnės nei prieš metus. Daugiau nei 80 proc. šių lėšų, bendrovės teigimu, nukreipta į skirstymo tinklo plėtrą ir modernizaciją bei į atsinaujinančią energetiką.

    Skirstymo segmente prioritetu įvardijami nauji prijungimai ir tinklo atnaujinimas, o atsinaujinančioje energetikoje – sausumos vėjo ir saulės elektrinės bei baterijų energijos kaupimo sprendimai. Bendrovė tokią kryptį sieja su sisteminiu poreikiu didinti tinklų pralaidumą ir lankstumą, kai auga nepastovių generacijos šaltinių dalis.

    Vadovybė akcentuoja stabilumą

    „Tauron“ nurodo, kad svarbus kreditoriams rodiklis – grynoji skola ir EBITDA santykis – birželio pabaigoje sumažėjo iki 1,2, kai prieš metus siekė 1,5. Bendrovė tai pateikia kaip signalą, kad investicijų didinimas vyksta išlaikant santykinai saugų finansinį profilį.

    Grupės vadovas Grzegorzas Lotas teigia, kad įmonė vykdo planą ir lygiagrečiai spartina energetikos transformaciją, įskaitant skirstymo plėtrą, atsinaujinančius išteklius ir kogeneraciją dujomis kūrenamuose įrenginiuose. Pasak jo, tai turi užtikrinti tiekimo stabilumą ir ilgalaikį vertės augimą akcininkams.

    „Pasiekiame planuotus rezultatus ir kartu reikšmingai didiname investicijas, kad transformacija vyktų sparčiau ir saugiai“, – sakė Grzegorzas Lotas.