CP v2

Tag: Saulės elektrinės

  • „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    Ukrainos energetikos grupės DTEK atsinaujinančios energetikos padalinys Europos Sąjungoje DRI gavo komercinės veiklos licenciją 126 megavatų piko galios Văcărești saulės elektrinių parkui Rumunijoje.

    Parkas, įrengtas Dâmbovița apskrityje, per metus turėtų pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų maždaug 50 000 namų ūkių poreikiui. Skaičiuojama, kad tai leistų kasmet išvengti apie 48 600 tonų anglies dioksido emisijų.

    Šis projektas taip pat tapo pagrindu vienam didžiausių iki šiol Rumunijoje sudarytų fizinių saulės energijos pirkimo–pardavimo susitarimų, dar vadinamų PPA. Nuo 2027 metų sausio 50 proc. Văcărești parke pagamintos elektros DRI parduos „OMV Petrom“.

    Văcărești parkui finansuoti buvo suformuotas iki 60 000 000 eurų negrąžintinio reikalavimo finansavimo paketas, kurį suteikė „UniCredit“ ir „Garanti BBVA“. Tokia struktūra paprastai leidžia projektą grįsti pačio objekto pinigų srautais ir aiškesne ilgalaike pajamų perspektyva.

    Pastaraisiais metais DRI Rumunijoje įjungė keturis atsinaujinančios energetikos projektus ir šalyje jau yra sukaupusi 299 megavatų veikiančių pajėgumų. Be Văcărești saulės parko, portfelyje minimi Glodeni I ir Glodeni II saulės parkai, taip pat Ruginoasa sausumos vėjo jėgainių parkas.

    Ruginoasa projektas išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų naujų vėjo projektų Rumunijoje per maždaug dešimtmetį. Tokie projektai pastaruoju metu dažnai siejami su didėjančiu poreikiu spartinti tinklų plėtrą ir balansavimo sprendimus, kad nepastovios generacijos dalis sistemoje galėtų augti.

    DRI skelbia planuojanti toliau plėsti veiklą Europoje, o Rumunijoje taip pat numato diegti baterijų energijos kaupimo sprendimus. Baterijų kaupikliai paprastai padeda efektyviau išnaudoti saulės ir vėjo gamybą, mažinti kainų svyravimų poveikį ir didinti sistemos lankstumą.

    PPA sandoriai regione vis dažniau vertinami kaip būdas stambioms įmonėms užsitikrinti prognozuojamas elektros sąnaudas, o projektų vystytojams suteikti bankams patrauklesnį, ilgalaikėmis pajamomis paremtą modelį. „OMV Petrom“ susitarimas su DRI išryškina, kad saulės energetika Rumunijoje pereina į didesnio masto, įmonių paklausos skatinamą etapą.

  • „Bogdanka“ 2026 metų investicijos: šachtų plėtra, modernizacija ir žemė saulės elektrinei

    Lenkijos akmens anglies gamintoja „Lubelski Węgiel Bogdanka“, priklausanti „Enea“ grupei, 2026 metais investicijų plane pagrindinį dėmesį skiria darbams, kurie užtikrina kasybos tęstinumą. Bendrovė pabrėžia, kad svarbiausi yra parengiamieji darbai ir naujų gavybos frontų atvėrimas, nes būtent tai leidžia stabiliai planuoti išgavimą.

    Įmonė 2026 metų pirmąjį ketvirtį investicijoms skyrė apie 35 milijonus eurų. Tai sudarė apie 18,5 proc. visų metų CAPEX biudžeto, o didžioji dalis lėšų buvo nukreipta į kasybos infrastruktūrą, kuri tiesiogiai susijusi su išgavimo pajėgumais ir saugiu darbų organizavimu.

    Didžioji dalis – šachtų darbams

    Daugiau kaip 85 proc. ketvirčio investicijų „Bogdanka“ skyrė naujų kasybos iškasų įrengimui ir esamų modernizavimui. Per šį laikotarpį įmonė vykdė darbus, susijusius su maždaug 6,06 kilometro naujų iškasų įrengimu, taip pat atnaujino dalį esamos infrastruktūros.

    Visiems 2026 metams šachtų statybai ir modernizacijai numatytas biudžetas siekia apie 105 milijonus eurų. Bendrovės teigimu, tai yra kertinė investicijų kryptis, nes be nuoseklių parengiamųjų darbų ir naujų zonų atvėrimo sudėtinga palaikyti planuotą gavybos apimtį.

    „Prioritetas – investicijos, garantuojančios gavybos tęstinumą: parengiamieji darbai ir naujų gavybos frontų atvėrimas“, – sakė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ vadovas Zbigniewas Stopa.

    Pasak jo, bendrovė taip pat investuoja į technikos parką, kad galėtų didinti darbo našumą, tačiau ilgalaikiam planavimui būtina prognozuojama reguliacinė aplinka. Įmonė akcentuoja, kad neapibrėžtumas apsunkina daugiametes investicijas, kurios šachtų sektoriuje planuojamos ilgam laikotarpiui.

    Strateginės iniciatyvos ir atsinaujinanti energija

    Be kasybos infrastruktūros, 2026 metų plane numatytos ir naujos strateginės iniciatyvos, susijusios su atsinaujinančia energetika. Tarp suplanuotų veiksmų minimas žemės įsigijimas, reikalingas fotovoltinės, kitaip tariant saulės elektrinės, projektui.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją regione, kai tradicinės energetikos ir iškastinio kuro sektoriaus bendrovės ieško būdų diversifikuoti veiklą. Praktikoje tai dažnai reiškia investicijas į energetinį efektyvumą, elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir nuosavos energijos sąnaudų mažinimą.

    Kodėl „Bogdanka“ išskiriama?

    „Bogdanka“ veikia Liublino anglies baseine ir anglies gavybą vykdo trijuose gavybos laukuose: Bogdanka, Nadrybie ir Stefanów. Šachtos produkcija daugiausia tiekiama profesionaliajai energetikai, taip pat pramonei, todėl investicijos į tęstinumą tiesiogiai siejamos su ilgalaikiais tiekimo įsipareigojimais.

    Įmonė dažnai išskiriama dėl palankesnių geologinių sąlygų, palyginti su kitais Lenkijos kasybos regionais. Viešojoje erdvėje taip pat akcentuojama, kad geologiniai veiksniai gali turėti didelę įtaką gavybos kaštams ir darbų sudėtingumui, o tai lemia, kodėl infrastruktūros modernizavimas ir parengiamieji darbai yra vienas svarbiausių biudžeto prioritetų.

    „„Bogdanka“ yra tokia kasykla, kurioje žmogus nedaug ką gali sugadinti, nes viską, ką buvo galima padaryti gero, padarė gamta“, – sakė buvęs Lenkijos ekonomikos viceministras Jerzy Markowski.

  • Kinija planuoja milžinišką 8,4 GW atsinaujinančios energijos kompleksą Etiopijoje: kas už to stovi?

    Kinija planuoja milžinišką 8,4 GW atsinaujinančios energijos kompleksą Etiopijoje: kas už to stovi?

    Kinijos atsinaujinančios energetikos bendrovės planuoja projektą, kuris savo mastu galėtų pakeisti ištiso regiono elektros sistemą. Numatyta sujungti vėjo jėgainių parkus, saulės elektrines ir energijos kaupimo sprendimus į vieną didžiulį kompleksą.

    Išskirtinumas tas, kad šis projektas būtų statomas ne Kinijoje, o Rytų Afrikoje. Planuojama vieta – Etiopija, tūkstančiai kilometrų nuo Kinijos, tačiau su sąlygomis, kurios palankios ir vėjui, ir saulės energijai.

    Preliminariai įvardijama bendra planuojama galia siekia apie 8,4 gigavato. Toks skaičius energetikoje reikšmingas, nes prilygsta kelių didelių elektrinių generacijai ir, priklausomai nuo tinklo pajėgumų, galėtų tapti svarbiu tiekimo šaltiniu ne vienai teritorijai.

    Kas planuojama Etiopijoje

    Pagal viešai aptariamus projekto kontūrus, vėjo dalis galėtų apimti apie 1 000 turbinų, išdėstytų didelėse teritorijose. Greta būtų vystomi saulės elektrinių laukai, kuriuose galėtų veikti milijonai fotovoltinių modulių.

    Numatoma, kad kartu būtų diegiamos ir baterijų sistemos, leidžiančios kaupti energiją, kai gamyba viršija paklausą, ir ją atiduoti vėliau. Tokie sprendimai ypač svarbūs didelės apimties vėjo ir saulės projektams, nes padeda stabilizuoti tiekimą ir mažinti svyravimus tinkle.

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus pilną plėtros etapą investicijos galėtų siekti apie 13 milijardų eurų. Galutinė suma priklausytų nuo pasirinktų technologijų, tinklų prijungimo apimties, saugojimo sprendimų ir vietinės infrastruktūros kūrimo.

    Kodėl pasirinkta ne Kinija

    Kinija jau turi vienus didžiausių pasaulyje vėjo ir saulės parkų, tačiau pastaraisiais metais vis aktyviau dalyvauja energetikos projektuose užsienyje. Tai siejama ir su technologijų gamintojų eksporto ambicijomis, ir su valstybių, kurioms reikia naujos elektros generacijos, paklausa.

    Etiopijai tai aktualu ir dėl energetikos struktūros: šalis reikšmingą dalį elektros tradiciškai sieja su hidroenergija, o kritulių svyravimai ir sausros gali turėti tiesioginę įtaką gamybai. Vėjo ir saulės projektai kartu su kaupimu dažnai pristatomi kaip būdas diversifikuoti šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo sezoniškumo.

    Projektas taip pat gali tapti impulsu infrastruktūrai: vystant tokią apimtį paprastai reikia naujų perdavimo linijų, skirstymo pajėgumų ir pramoninių sprendimų. Be to, dideli objektai dažnai kuriami etapais, todėl tikėtina, kad galutinė apimtis priklausys nuo finansavimo, leidimų ir tinklo plėtros tempo.

    Kas jau žinoma apie dalyvius

    Su projekto planais siejami susitarimai, kuriuos yra pasirašiusi Kinijos vėjo energetikos įrangos gamintoja „Ming Yang Smart Energy“. Tokie susitarimai paprastai žymi ketinimus bendradarbiauti, tačiau nebūtinai reiškia, kad visi techniniai ir finansiniai sprendimai jau patvirtinti.

    Kol kas reikšminga dalis detalių lieka vystymo stadijoje: konkreti įgyvendinimo seka, prijungimo prie tinklo sprendiniai ir realus generacijos panaudojimas priklausys nuo Etiopijos elektros sistemos modernizavimo bei regioninių perdavimo projektų. Vis dėlto pati idėja sujungti vėją, saulę ir kaupimą vienoje sistemoje rodo kryptį, kuria juda didelio masto atsinaujinančios energetikos plėtra.

    Jei planai būtų įgyvendinti, tai galėtų tapti vienu didžiausių atsinaujinančios energetikos kompleksų pasaulyje ir svarbiu atspirties tašku Rytų Afrikos elektros balansui. Kartu tai būtų ir aiškus signalas, kad Kinijos gamintojai bei vystytojai siekia didelius projektus kurti globaliai, o ne tik vidaus rinkoje.

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija pristatė naują specialųjį teritorijų planavimo pagrindą atsinaujinančiai energetikai, kuriuo siekiama aiškiau sureguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali būti vystomi saulės, vėjo bei energijos kaupimo projektai. Energetikos ministerija pabrėžia, kad spartus pajėgumų augimas turi būti derinamas su gamtos, kultūros paveldo ir gyvenamosios aplinkos apsauga.

    Per pastaruosius septynerius metus šalis smarkiai didino atsinaujinančių išteklių dalį elektros balanse: daugiau nei pusė elektros suvartojimo jau dengiama iš atsinaujinančių šaltinių. Įrengtoji atsinaujinančių išteklių galia pasiekė apie 18 gigavatų, kai 2019 metais siekė 6,3 gigavato, o nuo 2024 metų Graikija tapo grynąja elektros eksportuotoja.

    Naujasis teritorijų planavimo dokumentas pateiktas viešoms konsultacijoms ir nustato bendrąsias taisykles naujiems projektams, ypač ten, kur konfliktai su saugomomis teritorijomis ar kraštovaizdžiu yra didžiausi. Taip pat numatyta, kad jau veikiantys ar pažengusio leidimų išdavimo etapo projektai ir toliau būtų vertinami pagal iki šiol galiojusią tvarką.

    Kur ribojami saulės parkai

    Pagal siūlomą sistemą saulės elektrinių plėtra būtų draudžiama arba itin ribojama jautriausiose teritorijose. Tarp jų įvardijamos „Natura 2000“ tinklo saugomos teritorijos, miškai ir miškingos vietovės, „Ramsar“ šlapynės, nacionaliniai parkai, paskelbti gamtos paminklai bei kitos išskirtinio kraštovaizdžio zonos.

    Numatyti ribojimai apimtų ir Pasaulio paveldo vietoves, atskiras archeologines apsaugos zonas, taip pat kai kurias tradicinių terasų ar saugomų kraštovaizdžio elementų teritorijas. Papildomai akcentuojamas ir praktinis kriterijus: draudimai ar ribojimai gali būti taikomi vietovėms, kurios neturi kelių privažiavimo, bei maudymosi paplūdimiams.

    Siūlomos ir naujos kiekybinės taisyklės: naujų, dar aplinkosauginių leidimų negavusių fotovoltinių parkų užimamas žemės plotas viename regioniniame vienete negalėtų viršyti 1,5 proc. Kartu būtų nustatomi minimalūs atstumai iki gyvenviečių ir reikalavimai dėl vizualinio poveikio.

    Jei saulės elektrinės būtų planuojamos netoli svarbių kultūros paveldo objektų, atsirastų papildomas vertinimas. Projektams, numatytiems iki 1 500 metrų nuo UNESCO Pasaulio paveldo vietovių ir kitų reikšmingų paminklų ar istorinių teritorijų, būtų reikalingas vizualinio poveikio vertinimas, o iki 1 000 metrų nuo griežtos apsaugos zonų taikomi dar griežtesni kriterijai.

    Vėjo elektrinėms – daugiau „ne“ zonų

    Vėjo jėgainių parkams siūlomos naujos draudžiamos teritorijos, įskaitant Atiką ir Salonikų metropolinę zoną, taip pat aukštikalnes virš 1 200 metrų. Ribojimai apimtų „Ramsar“ šlapynes, išskirtinio gamtos grožio kraštovaizdžius ir nacionalinių parkų branduolines zonas.

    Taip pat numatyta riboti plėtrą absoliučios gamtos apsaugos zonose, aktyvios gavybos teritorijose ir vietovėse be kelių privažiavimo. Atskirai išskiriamos salos, mažesnės nei 300 kvadratinių kilometrų, kur vėjo parkai iš esmės nebūtų leidžiami, išskyrus atvejus, kai projektas pagrindžiamas viešuoju interesu, pavyzdžiui, būtinybe užtikrinti vandens gėlinimo infrastruktūrą.

    „Natura 2000“ specialiosiose paukščių apsaugos teritorijose vėjo parkai būtų galimi tik išimtiniais atvejais: kai tokia plėtra aiškiai numatyta patvirtintose specialiosiose aplinkosauginėse studijose ir kai vietovėje vėjo potencialas viršija 7,5 metro per sekundę. Salų savivaldybių vienetuose siūloma nustatyti ir „talpos“ ribą, kad vėjo parkai neužimtų daugiau kaip 4 proc. teritorijos.

    Jūriniai projektai ir energijos kaupimas

    Naujajame planavimo pagrinde numatytos ir atskiros taisyklės jūriniams vėjo bei saulės projektams. Pirmą kartą aiškiai apibrėžiamos apsaugos ir išbraukimo zonos, įtvirtinami konkretūs vietos parinkimo kriterijai ir privalomos specializuotos studijos, skirtos jūros aplinkai ir ekosistemoms apsaugoti.

    Graikijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją: atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja, tačiau kartu griežtėja reikalavimai dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, kultūros paveldo ir socialinio priimtinumo. Praktikoje tai reiškia, kad vien įrengtos galios nebeužtenka, vis dažniau lemiamu faktoriumi tampa aiškios teritorijų planavimo taisyklės ir iš anksto identifikuotos zonos, kur projektai apskritai gali būti svarstomi.

  • Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Kupiškyje: tinklų pajėgumai ir kabeliavimo planai

    Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Kupiškyje: tinklų pajėgumai ir kabeliavimo planai

    2026 metais gegužės 22 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su komanda. Kartu atvyko ministro patarėjos Laima Nagienė ir Renata Surovec.

    Susitikime dalyvavo Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė, AB „Panevėžio energija“ Kupiškio–Pasvalio šilumos tinklų rajono viršininkas Vidas Balakauskas, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, administracijos direktorius Arūnas Valintėlis, mero patarėjai Auksė Čepelė ir Gintautas Misiūnas bei savivaldybės skyrių vadovai.

    Diskusijoje aptarti rajonui aktualūs energetikos ir infrastruktūros klausimai, daugiausia dėmesio skiriant atsinaujinančios energetikos plėtrai ir su ja susijusiems praktiniams iššūkiams. Pabrėžta, kad patikima energetikos infrastruktūra tampa svarbiu veiksniu pritraukiant investicijas ir planuojant viešuosius projektus regionuose.

    Vienas iš keliamų klausimų siejosi su pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija, kai projektų apimtis išauga dėl papildomų reikalavimų inžineriniams tinklams. Savivaldybės vertinimu, elektros tinklų rekonstravimas ar perkėlimas kai kuriais atvejais sudaro reikšmingą darbų kainos dalį ir komplikuoja terminų planavimą.

    Daug dėmesio skirta ir verslo poreikiams, ypač įmonėms, planuojančioms saulės elektrines ar kitus atsinaujinančios energetikos sprendimus. Susitikime akcentuota, kad vienas didžiausių stabdžių yra elektros tinklų pajėgumų trūkumas ir didelės prijungimo bei infrastruktūros plėtros sąnaudos.

    Kalbėta apie tinklų modernizavimą, įskaitant oro linijų kabeliavimą, kuris laikomas svarbiu sprendimu tiek dėl patikimumo, tiek dėl atsparumo ekstremaliems orams. Taip pat aptartas ESO interaktyvus žemėlapis, leidžiantis gyventojams ir savivaldybėms stebėti planuojamus ar vykdomus kabeliavimo projektus bei jų įgyvendinimo terminus.

    Susitikimo metu pažymėta, kad Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje šiuo metu numatyta apie 4 kilometrus kabeliavimo darbų, o daliai projektų vyksta projektavimo procesai. Aptariant terminus ir apimtis pabrėžta, kad aiškus planavimas yra būtinas derinant savivaldybės infrastruktūros darbus su tinklų operatoriaus investicijomis.

    Po vizito savivaldybėje ministras su komanda apsilankė AB „Simega“ ir susitiko su įmonės vadovais. Pokalbyje aptartos elektros infrastruktūros plėtros galimybės, energijos gamybos ir kaupimo sprendimai bei jų reikšmė įmonių konkurencingumui.

    Susitikimų dalyviai sutarė, kad regionuose kylantys klausimai dažnai kartojasi visoje Lietuvoje, todėl nuoseklus dialogas tarp valstybės institucijų, savivaldos, tinklų operatorių ir verslo išlieka esminė sąlyga siekiant spartesnės ir ekonomiškai pagrįstos energetikos transformacijos.

  • Saulės elektrinė ant stogo ar fasado: kada privalomas statybos leidimas ir projektas saugomose teritorijose?

    Saulės elektrinė ant stogo ar fasado: kada privalomas statybos leidimas ir projektas saugomose teritorijose?

    Planuojant montuoti saulės elektrinę ant pastato fasado ar stogo, statybą leidžiančio dokumento poreikis priklauso ne tik nuo pačio įrenginio dydžio, bet ir nuo to, ar darbai laikomi esminiu statinio išvaizdos keitimu. Ypač svarbu įsivertinti, ar pastatas yra kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje, kur taikomi griežtesni reikalavimai.

    Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 numato, kad tam tikrais atvejais įranga, tvirtinama ant fasado ar šlaitinio stogo, gali būti prilyginama esminiam išvaizdos keitimui. Tai aktualu vykdant ypatingojo ar neypatingojo statinio remonto darbus konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, taip pat kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

    Kokie parametrai laikomi reikšmingais?

    Reglamente nurodyta, kad esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomas didesnės nei 0,01 kubinio metro tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo. Praktikoje tai reiškia, kad dalis įprastų saulės elektrinės sprendinių, priklausomai nuo konstrukcijų ir tvirtinimo būdo, gali patekti į šį apibrėžimą.

    Taip pat svarbus kriterijus taikomas plokštiems stogams: jei įranga, inžinerinės sistemos ar konstrukcijos iškyla daugiau kaip 1 metrą virš pastato plokščiojo stogo parapeto ir yra tvirtinamos ant stogo, toks sprendinys saugomose teritorijose gali būti vertinamas kaip esminis išvaizdos keitimas.

    Kada projektas ir leidimas tampa privalomi?

    Jei pastatas yra konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, o planuojama saulės elektrinė viršija reglamente nurodytus parametrus, projektinė dokumentacija ir statybą leidžiantis dokumentas tampa privalomi. Tokiose vietovėse vertinama ne tik techninė pusė, bet ir vizualinis poveikis aplinkai bei paveldo vertingosioms savybėms.

    Todėl prieš pasirašant rangos sutartį ar užsakant įrangą, verta pasitikrinti teritorijos statusą ir planuojamo sprendinio parametrus. Kilus abejonių, saugiausia kryptis yra iš anksto suderinti sprendinius su atsakingomis institucijomis ir projektuotojais, kad vėliau netektų stabdyti darbų ar koreguoti jau įrengtos sistemos.

  • Didžiųjų Kabiškių kultūros centro modernizacija: 3,5 mln. eurų projektas su sportu ir biblioteka

    Didžiųjų Kabiškių kultūros centro modernizacija: 3,5 mln. eurų projektas su sportu ir biblioteka

    Vilniaus rajono savivaldybė planuoja atnaujinti ir išplėsti daugiafunkcį kultūros centrą Didžiosiose Kabiškėse, Nemenčinės gatvėje. Projektas numatytas pastate, kuris anksčiau veikė kaip pradinė mokykla, o vėliau buvo pritaikytas kultūros veikloms ir šiandien yra Nemenčinės kultūros centro padalinys.

    Modernizacijos tikslas – sukurti šiuolaikišką, patogiai pasiekiamą ir įvairioms veikloms pritaikytą erdvę, kurioje būtų derinamos kultūros, švietimo, sporto ir bendruomeninės iniciatyvos. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinta infrastruktūra turėtų sustiprinti vietos bendruomenės traukos centro vaidmenį ir didinti paslaugų prieinamumą.

    „Didžiosiose Kabiškėse kuriame universalią erdvę, kuri sujungs kultūrą, švietimą ir sportą. Šiuo projektu ne tik atnaujiname infrastruktūrą, bet ir norime suteikti Nemenčinės seniūnijos gyventojams patogią vietą susitikti, bendrauti bei kurti bendras iniciatyvas“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pagal numatytus sprendinius, esamas pastatas būtų rekonstruojamas į kultūros paskirties objektą, kartu išlaikant vietos identitetą ir pritaikant jį dabartiniams poreikiams. Be vidaus atnaujinimo darbų, planuojama priestato statyba, teritorijos sutvarkymas bei inžinerinių sistemų modernizavimas.

    Kas keisis po rekonstrukcijos?

    Planuojama atnaujinti koncertų salę, numatyti akustiniai sprendiniai ir mobilios žiūrovų tribūnos, kad erdvė būtų lengviau pritaikoma skirtingiems renginiams. Taip pat būtų modernizuojama biblioteka ir kuriamos papildomos edukacinės bei bendruomenės erdvės.

    Pastate numatytos repeticijų patalpos, kūrybinės dirbtuvės, administracinės ir pagalbinės zonos, skirtos kasdienei veiklai bei renginių organizavimui. Projektu siekiama, kad centre galėtų vykti koncertai, spektakliai, parodos, mokymai ir vietos bendruomenės susitikimai.

    Sporto erdvės ir prieinamumas

    Vienas ryškesnių projekto akcentų – sporto infrastruktūros plėtra: planuojama bokso salė bei treniruoklių erdvė rūsyje. Pastato sprendiniuose taip pat numatytas pritaikymas žmonėms su negalia ir funkcinių srautų gerinimas, kad skirtingos veiklos galėtų vykti sklandžiai.

    Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, kuri galėtų prisidėti prie pastato energijos sąnaudų mažinimo. Toks sprendimas atitinka pastaraisiais metais savivaldybėse ryškėjančią kryptį viešuosiuose objektuose diegti atsinaujinančios energijos sprendimus ir efektyvinti eksploataciją.

    Terminai ir kaina

    Artimiausiuose etapuose numatomi projektavimo ir leidimų procesai, po kurių sektų rangos darbų viešasis pirkimas. Skelbiama, kad statybos leidimą planuojama gauti 2026 metų IV ketvirtį, techninį projektą parengti 2027 metų II ketvirtį, o rangos darbų pirkimą vykdyti 2027 metų III ketvirtį.

    Preliminari projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų, o darbus planuojama užbaigti 2029 metų II ketvirtį. Projekto vizualizacijas ir projektinius pasiūlymus rengė UAB „Synergy Solution“.

  • „Energa“ spartina energijos kaupimo plėtrą: 467 MWh baterijų ir nauji hibridiniai parkai Lenkijoje

    „Energa“ spartina energijos kaupimo plėtrą: 467 MWh baterijų ir nauji hibridiniai parkai Lenkijoje

    Didelė baterijų ir hibridų programa

    Lenkijos energetikos grupė „Energa“ pradėjo plataus masto pirkimų procesą, kuriuo siekia įdiegti baterijų energijos kaupimo sprendimus savo žaliosios energetikos portfelyje. Kartu paskelbtas generalinio rangovo konkursas naujo tipo hibridinėms elektrinėms, kuriose derinamos saulės, vėjo ir kaupimo technologijos.

    Įmonė nurodo, kad pirkimų procedūras planuojama užbaigti iki 2026 metų trečiojo ketvirčio. Tokie terminai rodo, kad projektai orientuojami ne į pilotinius bandymus, o į greitą pramoninį mastą.

    467 MWh kaupimo ir daugiau kaip 100 MW prijungimo

    Plėtros planuose numatyta bendra 467 megavatvalandžių energijos kaupimo talpa, o prijungimo prie tinklo galia turėtų viršyti 100 megavatų. Tai reikšmingas šuolis, turint omenyje, kad baterijų parkai Europoje vis dažniau projektuojami kaip priemonė stabilizuoti tinklą ir sumažinti atsinaujinančios energijos ribojimus.

    Pagal planą „Energa Green Development“ diegs penkias kaupimo sistemas šalia jau veikiančių saulės elektrinių Vąbrzeźno, Działdowo, Barczewo ir Płońsko vietovėse. Dar vienas projektas numatytas Sompolno atsinaujinančių išteklių komplekse, kur vėjo ir saulės generacija bus papildyta baterijų sprendimu.

    Kodėl hibridizacija tampa būtinybe?

    „Energa“ akcentuoja, kad hibridinės jėgainės ir baterijos padeda apsaugoti atsinaujinančią generaciją nuo ekonominių nuostolių. Kai perteklinė elektra sukaupiama didžiausios gamybos metu ir atiduodama į tinklą paklausos pike, sumažėja vietiniai tinklo pralaidumo „kamščiai“.

    Toks lankstumas leidžia rečiau taikyti priverstinį gamybos ribojimą, kuris tampa vis dažnesnis sparčiai augant saulės ir vėjo daliai. Praktikoje tai reiškia didesnį pagamintos žaliosios energijos panaudojimą, stabilesnes pajamas projektų valdytojams ir atsparesnį nacionalinės energetikos sistemos darbą.

    Be kaupimo projektų, konkurso sąlygose taip pat numatyta statyti apie 100 megavatų saulės elektrinių pajėgumų papildomose savivaldybėse be subsidijų. Tokia kryptis signalizuoja, kad rinkos sąlygomis vystomi projektai Lenkijoje tampa vis labiau įmanomi, ypač kai jie derinami su lankstumą užtikrinančiomis baterijomis.

  • Australijoje saulės elektrinei trukdė piktžolės: ūkininkas įleido kiaules ir sutaupė

    Australijoje vienoje didelėje saulės elektrinėje netikėtą problemą sukėlė sparčiai plintančios piktžolės, kurios užstodavo šviesą ir mažino modulių efektyvumą. Įprasti sprendimai, tokie kaip šienavimas technika ar chemikalai, kėlė riziką pažeisti įrangą ir didino eksploatacijos sąnaudas.

    Tuomet vietos ūkininkas pasiūlė nestandartinį, bet praktišką sprendimą: į elektrinės teritoriją įleisti kiaules. Pasirinkta ne masinė komercinė veislė, o mažesnės ir ramesnės kunekune kiaulės, kurios lengviau valdomos ir kelia mažiau chaoso aptvertoje teritorijoje.

    Kiaulės greitai suėdė piktžoles, kurios dengė saulės modulius ir trukdė jų darbui. Tačiau efektas neapsiribojo vien „natūraliu šienavimu“: ieškodamos maisto jos rausė žemės paviršių ir natūraliai pureno tankiai sužėlusius plotus.

    Toks judėjimas padėjo kontroliuoti augaliją ir sumažinti degios biomasės kiekį, o kartu ir gaisrų riziką sausringesniais periodais. Be to, purenesnė dirva geriau sugeria vandenį, todėl dalis teritorijos ilgainiui gali tapti atsparesnė staigiems oro pokyčiams.

    Elektrinės priežiūra paprastai reiškia dažnus technikos važiavimus, degalų sąnaudas ir žmogiškųjų resursų laiką, ypač kai augalija atauga greitai. Įleidus gyvūnus, dalis šių darbų sumažėjo, nes teritorijos tvarkymas tapo nuolatiniu ir beveik nenutrūkstamu procesu.

    Rezultatas buvo apčiuopiamas: sumažėjo degalų poreikis ir techninės priežiūros kaštai, o kartu ir rizika netyčia apgadinti konstrukcijas. Tokia praktika vis dažniau minima kaip viena iš agrivoltainės krypties apraiškų, kai energijos gamyba derinama su žemės naudojimu.

    Saulės parkai užima didelius plotus, todėl augalijos kontrolė tampa nuolatiniu iššūkiu, ypač regionuose, kur šiluma ir drėgmė skatina greitą augimą. Dėl to operatoriai ieško sprendimų, kurie būtų pigesni, tvaresni ir mažiau priklausomi nuo cheminių priemonių ar intensyvaus technikos darbo.

    Šis Australijos pavyzdys rodo, kad, tinkamai suplanuota ir prižiūrima, saulės elektrinė gali veikti kaip savotiška mišri ekosistema. Nors daug kur tokiems tikslams dažniau pasirenkamos avys, kai kuriose situacijose kiaulės gali suteikti papildomą naudą dėl savo elgsenos ir gebėjimo „išjudinti“ sutankėjusią augaliją.