CP v2

Tag: Sausra

  • Anglijoje ir Velse fiksuotas sausiausias liepos mėnuo: rekordinė sausra ir karščio pasekmės

    Anglijoje ir Velse fiksuotas sausiausias liepos mėnuo: rekordinė sausra ir karščio pasekmės

    Anglija ir Velsas 2026 metais išgyveno sausiausią liepos mėnesį nuo stebėjimų pradžios, skelbia Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba Met Office, remdamasi preliminariais duomenimis. Sinoptikai pabrėžia, kad tai buvo išskirtinis mėnuo, kai vienu metu fiksuoti ir kritulių, ir saulės šviesos, ir temperatūros rekordai.

    Met Office duomenimis, Anglijoje per visą liepą iškrito apie 6,5 milimetro kritulių. Tai sudaro maždaug 10 proc. įprasto liepos vidurkio ir yra mažiau nei perpus nuo ankstesnio rekordo, užfiksuoto 1911 metais, kai iškrito 13,4 milimetro.

    Velse per liepą registruota apie 9,3 milimetro kritulių, arba maždaug 9 proc. įprasto mėnesio kiekio. Ankstesnis rekordas taip pat siejamas su 1911 metais, kai Velse buvo fiksuota 22,6 milimetro kritulių.

    Kas labiausiai išsiskyrė pietuose?

    Met Office atkreipė dėmesį ir į regioninį vaizdą: Pietų Anglijoje liepa įvardyta kaip sausiausias kada nors užfiksuotas mėnuo, o stebėjimų istorija šiame regione siekia 1836 metus. Tokia situacija reiškia ne tik išdžiūvusią dirvą, bet ir itin padidėjusią miškų bei durpynų gaisrų riziką.

    „Rekordinė sausra, neįprasta šiluma ir precedento neturėjęs saulėtumas pavertė liepą vienu ryškiausių vasaros mėnesių mūsų istoriniuose įrašuose“, – sakė Met Office mokslo vadovė Amy Doherty.

    Karščio banga visoje Europoje

    Ši vasara ypač karšta ne tik Jungtinėje Karalystėje: didelė Europos dalis patyrė pasikartojančias karščio bangas, kurios didino sausrų, vandens trūkumo ir gaisrų tikimybę. Dėl karščių kai kuriose šalyse augo ir skubios pagalbos iškvietimų skaičius, o ligoninėms teko atlaikyti didesnį pacientų srautą.

    Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūra anksčiau skelbė, kad per du karščio epizodus 2026 metų gegužę ir birželį Anglijoje galėjo būti apie 2 877 su karščiu siejamos mirtys. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką paprastai patiria vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat mažamečiai.

    Karščiai kelia ir ekonominių pasekmių: žemi upių lygiai apsunkina krovinių gabenimą, o aukšta vandens temperatūra ir jo trūkumas didina spaudimą energetikos sektoriui. Pavyzdžiui, Vidurio Europoje susirūpinimą sustiprino rekordiškai nusekę kai kurie vandens keliai, tarp jų ir Dunojus, nuo kurio priklauso pramonės bei energetikos grandinės.

  • Ši viena klaida vasarą pražudo veją: kada pjauti ir kokį aukštį rinktis per karščius

    Ši viena klaida vasarą pražudo veją: kada pjauti ir kokį aukštį rinktis per karščius

    Vasarą, kai dažnėja karščio bangos ir užsitęsusios sausros, vejos priežiūros taisyklės keičiasi: tai, kas tinka pavasarį, per kaitrą gali tiesiog išdeginti žolę. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne tik pjovimo dažnis, bet ir pjovimo aukštis bei paros metas, nes net keli netikslūs pjovimai gali ilgam susilpninti šaknyną.

    Pagrindinė rekomendacija per sausras ir kaitrą yra kelti vejapjovės pjovimo aukštį. Jei pavasarį dažnai pakanka 4–6 centimetrų, vasarą veją saugiau palikti 6–8 centimetrų. Aukštesnė žolė geriau uždengia dirvos paviršių, sumažina įkaitimą ir lėtina drėgmės garavimą.

    Ne mažiau svarbi taisyklė yra vienu kartu nenupjauti daugiau nei trečdalio žolės aukščio. Per trumpai nupjauta veja greičiau netenka vandens, o šaknys ima formuotis sekliau, todėl kitas sausas periodas jai tampa dar skausmingesnis. Dėl to karštomis savaitėmis dažnai verta pjauti rečiau, net jei esate įpratę tai daryti kas savaitę.

    Kada geriausia pjauti veją?

    Pjauti veją per patį vidurdienį, kai saulė stipriausia, yra viena dažniausių klaidų. Šviežiai nupjauti žolės galiukai tuomet greičiausiai praranda drėgmę, todėl atsiranda gelsvų, tarsi apdegusių plotų, o bendra vejos būklė suprastėja dar greičiau, jei tuo metu trūksta lietaus.

    Saugesnis pasirinkimas yra vėlyva popietė arba ankstyvas vakaras, kai karštis jau atslūgęs, bet iki nakties dar lieka laiko žolei apdžiūti. Ryte pjauti galima tik tada, kai rasa jau nudžiūvusi, nes šlapia žolė kemša vejapjovę ir pjūvis tampa nelygus. Jei paskelbti įspėjimai dėl kaitros, praktiškiausia pjovimą atidėti.

    Geltonuoja po pjovimo? Patikrinkite peilį

    Vejos geltonavimas ne visada reiškia, kad ją paveikė vien sausra. Dažna priežastis yra atšipęs vejapjovės peilis, kuris ne nupjauna, o plėšo žolės audinius. Tokie „suplėšyti“ galiukai džiūsta greičiau, o pažeistos vietos tampa palankesnės ligoms.

    Paprastas ženklas, kad peilį reikia galąsti, yra nelygūs, pašviesėję žolės galiukai, matomi iškart po pjovimo. Intensyvaus sezono metu peilio būklę verta tikrinti reguliariai, ypač jei vejoje pasitaiko smėlio, smulkių šakelių ar kietesnių augalų stiebų.

    Ar verta mulčiuoti per sausrą?

    Mulčiavimas, kai smulkiai susmulkinta nupjauta žolė paliekama ant vejos, vasarą gali būti naudingas, jei sluoksnis yra labai plonas. Tokia danga padeda mažinti drėgmės garavimą ir sugrąžina dalį maisto medžiagų į dirvą, todėl veja po pjovimo atgauna jėgas greičiau.

    Vis dėlto per storas ar drėgnas nupjautos žolės sluoksnis gali pakenkti: jis sulimpa, riboja oro patekimą prie dirvos ir didina grybelinių ligų riziką. Jei žolė peraugusi arba pjaunate po ilgesnės pertraukos, saugiau nupjautą masę surinkti, o mulčiavimą taikyti tik tada, kai pjovimas reguliarus ir žolė smulki.

  • Prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos išseko Lac de Brenets: karščio bangos stabdo turizmą

    Prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos esantis Lac de Brenets ežeras šią vasarą beveik ištuštėjo: po kelių mėnesių sausros ir kelių karščio bangų vandens lygis nusmuko iki rekordinių žemumų. Vietovė, kuri įprastai traukia poilsiautojus vaizdingais krantais ir galimybėmis plaukioti, dabar kai kur primena atidengtą dumblėtą dugną.

    Ežerą maitinančios Doubs upės debitas smarkiai sumažėjo, todėl dalis valtelių ir katerių liko įstrigę seklumoje. Vietos turizmo paslaugų teikėjai kalba apie sutrumpintą sezoną, mažesnius užsakymus ir būtinybę riboti darbuotojų skaičių, nes maršrutai vandeniu tapo sunkiai įgyvendinami.

    Šveicarijos meteorologijos tarnybos duomenimis, nuo pavasario kritulių regione iškrito gerokai mažiau nei įprastai, o ilgalaikės prognozės reikšmingo lietaus artimiausiu metu nežada. Specialistai pabrėžia, kad tokie laikotarpiai vis dažniau sutampa su užsitęsusiomis karščio fazėmis, kai vanduo intensyviai garuoja, o dirvožemis ir upės nespėja atsigauti.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad ežeras pastebimai pasikeitė: likęs vanduo kai kur patamsėjęs, susiaurėjęs iki juostos, o įprasti vaizdai, dėl kurių čia atvykdavo fotografai ir poilsiautojai, tapo retenybe. Sumenkęs vandens kiekis veikia ir aplinkines gamtines vietas, nes vandens kaskados ir kriokliai, priklausantys nuo ežero ir upės režimo, taip pat silpsta.

    „Kai čia yra vandens, tai išties pasakiška vieta. Labai liūdna matyti ją tokią“, – sakė vietos gyventojas Marcial Beieler.

    Lac de Brenets situacija įsilieja į platesnį Europos kontekstą: pastaraisiais metais karščio bangos tampa ilgesnės, o sausros epizodai dažnėja, ypač vasaros sezono metu. Tai reiškia ne tik nepatogumus turizmui, bet ir didesnę įtampą vandens ištekliams, upių laivybai, ekosistemoms bei vietos ekonomikai, kuri priklauso nuo vasaros srautų.

  • Turkijoje vis dar liepsnoja penki gaisrai: perspėja, kad didžiausia rizika tęsis ir kitą savaitę

    Turkijoje vis dar liepsnoja penki gaisrai: perspėja, kad didžiausia rizika tęsis ir kitą savaitę

    Turkijos vakarinėje ir pietinėje pakrantėse penktadienio popietę vis dar buvo aktyvūs penki miškų gaisrai. Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija įspėjo, kad dėl karščio ir vėjo gaisrų pavojus gali išlikti padidėjęs ir ateinančią savaitę.

    Ministras İbrahim Yumaklı teigė, kad gelbėtojų darbas tęsis, kol bus suvaldyti visi židiniai ir pašalintos grėsmės atsinaujinti ugniai. Pasak jo, situacija dinamiška, o dalis vietovių išlieka itin pažeidžiamos dėl meteorologinių sąlygų.

    „Penki miškų gaisrai vis dar tęsiasi. Gaisrų rizika, panašu, persikels ir į kitą savaitę“, – sakė İbrahim Yumaklı.

    Turkijos komunikacijos institucijos didžiausios rizikos zonomis įvardijo Çanakkale, Balıkesir, Bursa, İzmir, Manisa, Aydın, Muğla, Antalya, Mersin ir Adana provincijas. Čia prognozuojamos aukštos temperatūros ir stipresni vėjai, kurie ne tik apsunkina gesinimą, bet ir didina gaisrų atsinaujinimo tikimybę.

    Per kelias dienas šalyje užfiksuoti 206 gaisrai, iš jų 202 iki penktadienio buvo visiškai suvaldyti. Turkijos pareigūnai nurodė, kad 133 gaisrai kilo ne miškų teritorijose, todėl papildomų rizikų kelia ir gyvenviečių prieigos, dirbami laukai bei infrastruktūra.

    Gesinimo operacijose dalyvavo 28 orlaiviai, 119 sraigtasparnių, 14 bepiločių, 1 953 gaisrinės, 2 766 pirminio reagavimo automobiliai ir 878 sunkiosios technikos vienetai. Komandos dirbo visą parą iš daugiau nei 1 600 skirtingų pozicijų, siekdamos greitai pasiekti naujus ugnies židinius.

    Turistiniame Bodrumo regione, Cine apylinkėse, ugniagesiai naktį vykdė gyvūnų evakuaciją iš keturių zonų. Ryte operacijoje dalyvavo devyni sraigtasparniai, trys lėktuvai, 42 gaisrinės ir devyni vandens cisternų automobiliai.

    Aplinkos ministras Murat Kurum pranešė, kad iki penktadienio vakaro gaisrai apgadino arba sunaikino 65 pastatus, beveik visi jie buvo Antalijos ir Muğlos provincijose. Vietos gyventojai pasakojo netekę namų, ūkio pastatų, o kai kur sunaikinti vaismedžių ir alyvmedžių sodai.

    „Mes pavirtome pelenais, nieko nebeliko“, – sakė iš evakuotos teritorijos išvežta Arzu Celep.

    Europos miškų gaisrų informacijos sistema nurodė, kad šiemet Turkijoje išdegė 22 587 hektarai teritorijos. Pastaraisiais metais šalis vis dažniau susiduria su didelio masto gaisrais, kurių riziką didina užsitęsusios sausros ir karščio bangos.

    Turkijos institucijos primena, kad vasaros pradžioje į aukščiausios rizikos miškus buvo apribotas patekimas, o dalyje regionų taikomos papildomos prevencinės priemonės. Ministras İbrahim Yumaklı taip pat teigė, kad siekiama sumažinti vidutinį reagavimo laiką iki 10 minučių, nes ankstyvas reagavimas dažnai lemia, ar gaisras bus sustabdytas dar pradinėje stadijoje.

  • Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Europos Komisija pranešė esanti pasirengusi sušaukti skubų Elektros koordinavimo grupės posėdį po to, kai dėl rekordinių žemų Dunojaus vandens lygių buvo sustabdyta Vengrijos Paks atominė elektrinė. Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar įspėjo, kad šalis gali susidurti su elektros tiekimo įtampa jau artimiausiomis dienomis.

    Paks elektrinė yra kertinė Vengrijos energetikos sistemos dalis ir, oficialiais vertinimais, įprastai užtikrina beveik pusę šalies elektros gamybos. Reaktoriams vėsinti naudojamas Dunojaus vanduo, todėl užsitęsusi sausra ir karščiai tiesiogiai paveikė elektrinės darbą.

    Kodėl Briuselis reaguoja

    Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad operatorius turi avarines priemones branduolinei saugai užtikrinti, tačiau tokio masto sustabdymas gali išbalansuoti regiono elektros sistemą. Komisija teigia atidžiai stebinti situaciją Vengrijoje ir kaimyninėse šalyse, o prireikus būtų koordinuojami veiksmai ir keičiamasi operatyvia informacija.

    „Nors operatorius yra numatęs skubias priemones branduolinei saugai užtikrinti, toks įvykis gali dar labiau įtempti regiono elektros balansą“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Elektros koordinavimo grupė paprastai naudojama kaip greitas mechanizmas suderinti tarpvalstybinius veiksmus, kai išauga rizika tiekimo saugumui. Tai ypač aktualu vasarą, kai dėl karščių didėja vartojimas, o dalis elektrinių Europoje susiduria su vėsinimo vandens temperatūros ir kiekio ribojimais.

    Ką skelbia Vengrijos valdžia

    Péter Magyar teigimu, nuo artimiausio pirmadienio Vengrijos elektros gamyboje gali pritrūkti apie 2 000 megavatų. Jo vertinimu, tuo pat metu vartojimas auga dėl karščio bangos, ypač namų ūkiuose ir viešajame sektoriuje.

    „Tai reiškia, kad ne vėliau kaip nuo pirmadienio iš Vengrijos energijos gamybos dings 2 000 megavatų, o paklausa auga dėl karščio“, – sakė Péter Magyar.

    Vyriausybė paragino gyventojus ir verslą mažinti vartojimą piko valandomis nuo 17 iki 22 valandos. Taip pat rengiamos priemonės, numatančios pramonės vartojimo ribojimą rotacijos principu, ir planuojama didinti kitų elektrinių gamybą.

    Ekspertai: tai ir klimato prisitaikymo testas

    Vengrijos nevyriausybinės organizacijos Energiaklub ekspertas András Perger teigė, kad sustabdžius Paks šalies elektros gamyba gali sumažėti 25–30 proc., o sistema bus tikrinama augančios paklausos sąlygomis. Pasak jo, dalį trūkumo teoriškai gali padengti importas, tačiau regione ribotas ir hidroenergetikos potencialas, kurį taip pat veikia sausra.

    „Nuo pirmadienio, kai vartojimas tikėtina augs, o Paks liks sustabdyta, prasidės rimtesnis etapas. Tai bus rimtas testas Vengrijai ir regionui“, – sakė András Perger.

    Aplinkosauginė organizacija Friends of the Earth Hungary akcentavo, kad Paks sustabdymas nėra vienkartinis incidentas, o platesnės klimato kaitos nulemtos prisitaikymo problemos signalas. Organizacija ragina spartinti perėjimą prie atsparesnės, labiau decentralizuotos energetikos, kurioje didesnį vaidmenį vaidintų energijos taupymas, tinklų lankstumas ir atsinaujinanti energetika.

    Europos Komisija kol kas nurodo nematanti neatidėliotinų grėsmių energetiniam saugumui, tačiau situacija vertinama kaip kritinis atsparumo testas. Artimiausios dienos parodys, kiek greitai Vengrija galės subalansuoti sistemą didindama vietinę gamybą ir remdamasi importu, jei karščiai ir žemi Dunojaus vandens lygiai užsitęs.

  • Karščio banga sausina Reiną ir Dunojų: pramonė stoja, auga rizika kainoms ir tiekimui

    Karščio banga sausina Reiną ir Dunojų: pramonė stoja, auga rizika kainoms ir tiekimui

    Upės seklėja, logistika stringa

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažnėjančios karščio bangos vis labiau veikia ne tik gyventojus, bet ir ekonomiką. Ilgai trunkanti kaitra didina sausrų ir miškų gaisrų riziką, o kartu mažina kritulių kiekį ir upių debitą.

    Dėl to svarbios žemyninės arterijos, ypač Reinas ir Dunojus, kai kuriose atkarpose pasiekė išskirtinai žemus lygius. Tai reiškia, kad krovininė laivyba priversta mažinti krovinius, o dalyje maršrutų judėjimas sulėtėja iki kritinės ribos.

    Smūgis chemijai, naftai ir plienui

    Vienas didžiausių padarinių pramonei kyla tada, kai baržos nebegali plaukti pilnai pakrautos. Krovinius tenka skaidyti į kelis reisus arba perkelti į geležinkelius ir kelius, tačiau šie pajėgumai daugelyje regionų yra riboti.

    Reino atkarpose ties Vokietija kritiniais momentais susidaro vadinamieji „butelio kakleliai“, kai laivams tampa per seklu saugiai gabenti žaliavas. Dėl to brangsta frachtas ir didėja rizika, kad vėluos naftos produktų, chemijos žaliavų ir kitų masinių krovinių tiekimas į vidaus gamyklas.

    Cheminės pramonės grandinėje ypač jautrios yra žaliavų, tokių kaip nafta chemijai skirta frakcija ar suskystintos dujos, tiekimo grandys iš Šiaurės jūros uostų į Reino baseino gamybos centrus. Įmonės prastovas ir galimus produkcijos trūkumus sieja būtent su sutrikusiu upiniu transportu.

    Vokietijos sunkioji pramonė taip pat susiduria su apribojimais: seklumos trukdo baržoms atgabenti rūdą, anglį ir kitas žaliavas, todėl kai kurie gamintojai mažina atskirų įrenginių apkrovas. Verslas priverstas ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, samdyti mažesnės grimzlės laivus arba kaupti didesnes atsargas.

    Energetika: problema ne tik kuras

    Karštis veikia ir elektrą: kylant upių vandens temperatūrai prastėja pramoninių aušinimo sistemų efektyvumas. Tai ypač svarbu branduolinėms ir šiluminėms elektrinėms, kurios priklauso nuo stabilaus vandens kiekio ir tinkamos jo temperatūros.

    Vidurio ir Rytų Europoje, kur svarbi Dunojumi paremta logistika, seklumos reiškia papildomas išlaidas dyzelino, naftos produktų bei kitų krovinių gabenimui prieš srovę. Tuo pat metu kai kuriose vietose fiksuojami atvejai, kai laivai gali plukdyti tik 10–20 proc. įprasto krovinio, o dalis reisų apskritai atšaukiama.

    Energetikos sektoriui spaudimą didina ir tai, kad žemas vanduo gali priversti laikinai riboti atskirų elektrinių darbą. Kai sumažėja vietinė gamyba, šalys dažniau remiasi importu ir dujinėmis elektrinėmis, o tai gali kelti didmenines elektros kainas regione.

    Ką daro valdžios ir verslas

    Ilgalaikės išeitys dažniausiai apima infrastruktūros ir logistikos pertvarkas. Kai kur planuojama gilinti navigacijos kanalus problematiškiausiose vietose, tačiau tai ne visada paprasta, nes dalyje atkarpų dugnas akmenuotas ir techniniai darbai riboti.

    Verslas paraleliai investuoja į mažesnės grimzlės laivus ir sprendimus, leidžiančius gabenti daugiau krovinio esant žemam vandeniui. Taip pat didinama sandėliavimo infrastruktūra vidaus uostuose, kad žaliavos būtų sukaupiamos dar prieš prasidedant sausringiems periodams.

    Ekspertai pabrėžia, kad klimato šiltėjant ekstremalūs karščiai ir hidrologiniai svyravimai Europoje tampa nebe išimtimi, o pasikartojančiu rizikos veiksniu. Tai reiškia, kad pramonei ir valstybėms teks planuoti ne vien trumpalaikes priemones, bet ir nuoseklų prisitaikymą, kad tiekimo grandinės išliktų atsparios.

  • Kvepia kaip močiutės darželyje ir nebijo sausros: barzdotasis gvazdikas žydi metais iš metų

    Kvepia kaip močiutės darželyje ir nebijo sausros: barzdotasis gvazdikas žydi metais iš metų

    Barzdotasis gvazdikas (Dianthus barbatus) – vienas iš tų sodo augalų, kurie ne tik gausiai žydi, bet ir yra stebėtinai nereiklūs. Dėl saldaus kvapo ir ryškių žiedynų jis dažnai siejamas su tradiciniais kaimiškais darželiais, tačiau tinka ir šiuolaikiniams gėlynams.

    Dažniausiai tai dvimetis augalas, todėl po sėjos pirmais metais suformuoja lapų skrotelę, o žiedus sukrauna kitą sezoną. Žiedynstiebiai paprastai užauga maždaug 30–50 centimetrų aukščio, o žydėjimas tęsiasi nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pabaigos, priklausomai nuo oro sąlygų.

    Barzdotojo gvazdiko žiedai susitelkia į tankius, galvutes primenančius žiedynus, kuriuose būna daug smulkių žiedelių. Spalvų spektras platus – nuo baltos ir rožinės iki raudonos ar violetinės, neretai pasitaiko dvispalvių variantų su juostelėmis ar kontrastingais pakraščiais.

    Šis augalas vertinamas ir dėl praktinių savybių: gerai auga tiek gėlyne, tiek vazonuose, gražiai atrodo palei takelius ar natūralistiniuose želdiniuose. Nuskinti žiedai ilgai išlieka dekoratyvūs, todėl barzdotasis gvazdikas dažnai auginamas ir puokštėms.

    Didelis privalumas – atsparumas trumpalaikei sausrai, todėl jis tinka ir ten, kur laistymas ne visada reguliarus. Vis dėlto nuolat permirkęs dirvožemis augalui kenkia, todėl svarbiausia parinkti vietą, kur vanduo neužsistovi.

    Kur sodinti, kad žydėtų gausiai

    Geriausiai barzdotasis gvazdikas auga saulėtoje vietoje, o lengvas pusšešėlis tinka, jei dirva pakankamai šilta ir laidi. Daugiau saulės paprastai reiškia gausesnį žydėjimą ir ryškesnes spalvas.

    Dirvožemiui jis nėra itin reiklus, tačiau labiausiai tinka laidus, derlingas ir humusingas, vidutiniškai drėgnas substratas. Optimalus rūgštingumas dažniausiai minimas artimas neutraliam ar silpnai šarminiam, todėl rūgščiose dirvose gali praversti dirvos gerinimas.

    Prieš sodinimą naudinga įterpti perpuvusio komposto, o pavasarį augalus galima papildomai pamaitinti organinėmis trąšomis. Jei gvazdikai auginami vazonuose, maisto medžiagos išplaunamos greičiau, todėl tręšti tenka dažniau, bet saikingai.

    Ką daryti po žydėjimo

    Norint, kad gėlynas ilgiau išliktų tvarkingas, verta nuolat šalinti peržydėjusius žiedynus. Tai dažnai skatina augalą formuoti naujus žiedus ir prailgina dekoratyvumo laiką.

    Barzdotasis gvazdikas paprastai laikomas pakankamai atspariu šalčiui, todėl daugeliu atvejų papildomos žiemos apsaugos nereikia. Tačiau atvirose, vėjuotose vietose ar esant labai permainingoms žiemoms gali padėti lengvas mulčio sluoksnis.

    Dar viena savybė, kuri vilioja pradedančiuosius, – augalas retai serga, jei neauga per šlapioje, prastai vėdinamoje vietoje. Be to, po žydėjimo jis gali pasisėti pats, tačiau tuomet palikuonys ne visada pakartoja motininio augalo spalvą ar raštą, nes skirtingos veislės lengvai kryžminasi.

  • Dunojus nuseko iki rekordų: Vengrijoje išniro Antrojo pasaulinio karo laivo nuolaužos

    Pietinėje Dunojaus atkarpoje vandens lygis smarkiai nukrito, todėl kai kur teko riboti laivybą. Vietos specialistai pabrėžia, kad didžiausią nerimą kelia ne vien šios vasaros situacija, o ilgalaikė tendencija, kuri kartojasi vis dažniau.

    Vengrijoje, ties Mohaču, itin žemas vanduo atidengė Antrojo pasaulinio karo laikų laivo nuolaužas. Tokie vaizdai tampa ne tik simboliniu priminimu apie istoriją, bet ir aiškiu signalu, kaip greitai kinta upės režimas.

    Ypač sudėtinga padėtis fiksuota Bajos mieste, kur kai kurios Suogovicos atšakos beveik visiškai išdžiūvo, o dalis vandens faunos žuvo. Vietos pranešimuose minėta, kad vieną iš sunkiausių dienų vandens gylis tesiekė apie 14 centimetrų.

    Vandens išteklių valdymo atstovai atkreipia dėmesį į istorinę statistiką: per maždaug 125 metus vandens lygis, laikomas labai žemu, buvo pasiektas kelias dešimtis kartų, tačiau didelė dalis tokių atvejų teko pastarajam ketvirčiui amžiaus. Tai rodo, kad žemo vandens epizodai darosi nebe išimtis, o vis dažnesnis reiškinys.

    Ekspertų vertinimu, viena iš priežasčių siejama su klimato kaita: kai kritulių trūkdavo, situaciją anksčiau dažniau amortizuodavo iš Alpių atitekantis tirpsmo vanduo. Tačiau mažėjant ledynams ir trumpėjant sniego sezonui, tokio „rezervo“ lieka vis mažiau.

    Specialistai pabrėžia ir kitą problemą: upių sistemose vandens trūkumo neįmanoma greitai kompensuoti paprastu techniniu sprendimu. Jei baseine ilgesnį laiką vyrauja sausra, realus pokytis ateina tik su didesniais krituliais, o iki tol tiek gamta, tiek žmonių veikla lieka priklausoma nuo natūralių procesų.

    Dunojus yra viena svarbiausių Europos vandens arterijų, todėl užsitęsus žemam vandeniui pasekmės jaučiamos plačiai: nuo laivybos ir krovinių logistikos iki ekosistemų būklės ir vandens kokybės. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip prisitaikyti prie dažnėjančių sausrų, išlaikant ir upės gyvybingumą, ir ekonominę jos reikšmę regionui.

  • Reinas vėl seklėja iki kritinės ribos: brangsta krovinių gabenimas ir stringa Vokietijos pramonė

    Užsitęsusi karščio banga ir sausra Europoje vėl nuleido Reino vandens lygį iki kritinių ribų, o tai tiesiogiai brangina ir lėtina krovinių gabenimą viena svarbiausių žemyno vidaus vandens arterijų. Dėl seklumos laivai priversti plukdyti mažesnius krovinius, o dalį logistikos tenka perplanuoti, kad būtų išvengta tiekimo grandinių trikdžių.

    Reinas yra esminė pramoninės Vokietijos logistikos grandis, ypač kai kalbama apie didelius birių krovinių srautus. Šiuo maršrutu įmonės gabena anglį, naftos produktus, cheminę žaliavą ir kitus pramonės poreikiams svarbius krovinius, todėl bet koks pralaidumo sumažėjimas greitai persiduoda į gamybos kaštus.

    „Kai vandens lygis krenta, laivai negali plaukti pilnai pakrauti, todėl tam pačiam kiekiui pervežti reikia daugiau reisų, o tai didina kainą ir ilgina pristatymo laiką“, – teigiama „Bloomberg“ apžvalgoje.

    Vandens kelių problemos ypač juntamos didžiuosiuose pramonės centruose Reino baseine. Skelbiama, kad Duisburge veikianti „Thyssenkrupp“ gamykla buvo priversta sustabdyti savo stumiamųjų baržų eksploatavimą ir pereiti prie išorinių vežėjų, kurių laivai geriau pritaikyti darbui seklumoje.

    Tuo metu chemijos milžinė „BASF“ didino naudojamų laivų skaičių, nes dėl mažesnės grimzlės apribojimų kiekvienas reisas perveža gerokai mažiau krovinio nei įprastai. Tokie sprendimai padeda išlaikyti tiekimą, tačiau didina logistikos sąnaudas, kurios vėliau gali atsispindėti galutinių produktų kainose.

    Ši situacija atgaivina ir platesnę diskusiją apie klimato rizikas Europos ekonomikai. Dažnėjant ekstremaliems karščiams ir sausroms, vidaus vandenų transportas tampa mažiau prognozuojamas, o įmonėms tenka investuoti į alternatyvius maršrutus, lankstesnes atsargas ir logistikos diversifikavimą.

    Papildomų iššūkių kelia ir tai, kad dalis alternatyvų šiemet ribotos: pranešama apie remontus viename svarbių krovininių geležinkelio maršrutų dešiniajame Reino krante. Tai reiškia, kad perskirstyti srautus iš upių transporto į geležinkelius gali būti sudėtingiau, o pasirinkimų langas siaurėja.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vien Reino seklėjimas infliaciją Vokietijoje paprastai didina ribotai, tačiau poveikis gali sustiprėti, jei tuo pačiu metu sausra kelia ir maisto kainas. Tokia kombinacija didina riziką, kad kainų spaudimas išsilaikys ilgiau, ypač energijai ir pramonei jautriuose sektoriuose.

    Karščiai ir sausra šią vasarą paliečia ne tik logistiką. Pietų Europoje fiksuojamas poveikis žemės ūkiui: pavyzdžiui, Italijoje dėl labai aukštų temperatūrų pieninių karvių produktyvumas mažėja, o tai kelia papildomų iššūkių pieno perdirbėjams ir kai kurių tradicinių produktų gamintojams.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl Europą vis dažniau užklumpa ilgos karščio bangos

    Mokslininkai atskleidė, kodėl Europą vis dažniau užklumpa ilgos karščio bangos

    Ilgos karščio bangos Europoje tampa vis dažnesnės ir pavojingesnės: jos gali tęstis beveik dvi savaites ar net ilgiau, didindamos šilumos smūgių, dehidratacijos ir mirčių riziką. Kartu auga nuostoliai žemės ūkyje, krenta upių debitas, didėja miškų gaisrų tikimybė ir apkrovos elektros tinklams.

    Bernos universiteto tyrėjai aprašė du pagrindinius atmosferos mechanizmus, dėl kurių karštis Vakarų Europoje užsilaiko ne dienas, o savaitėmis. Rezultatai publikuoti žurnale Environmental Research Letters, o jų išvados, anot autorių, gali padėti gerinti ilgalaikes prognozes ir pasirengimą ekstremaliems orams.

    Du scenarijai, kurie užblokuoja orus

    Pirmuoju atveju svarbiausios yra virš Atlanto slenkančios atmosferos bangos, kurios sustiprina stabilų aukšto slėgio lauką virš Europos. Toks anticiklonas veikia kaip dangtis: oras leidžiasi žemyn, sausėja, šyla, o mažas debesuotumas leidžia Saulei nuolat kelti temperatūrą.

    Antruoju atveju į šiaurę pasislenka reaktyvinė srovė, todėl audros ir atmosferos frontai aplenkia Vakarų Europą. Tuo pačiu reaktyvinės srovės vingiai padeda išlaikyti plataus masto aukšto slėgio blokavimą, kuris stabdo oro masių kaitą ir pratęsia karščius daugeliui dienų.

    Kodėl tyrėjams prireikė klimato modelio

    Mokslininkai pabrėžia, kad realių, itin ilgų karščio bangų stebėjimų istoriniuose įrašuose yra palyginti mažai, todėl sudėtinga patikimai įvertinti visus atmosferos procesus. Dėl to komanda pasitelkė klimato modelį CESM2 ir analizavo ilgą, 150 metų trukmės simuliacijų laikotarpį.

    Iš 50 nepriklausomų modelio paleidimų tyrėjai gavo 1 884 ilgų karščio bangų atvejus, kuriuos galėjo lyginti tarpusavyje ir ieškoti pasikartojančių dėsningumų. Tokia imtis leido aiškiau atskirti, kurie cirkuliacijos tipai labiausiai susiję su užsitęsusiomis kaitromis.

    Sausra sustiprina karštį

    Tyrime akcentuojama, kad vien atmosferos cirkuliacijos paaiškinimo nepakanka: didelę reikšmę turi ir žemės paviršiaus būklė. Kai dirvožemis drėgnas, dalis Saulės energijos sunaudojama vandeniui garinti, todėl oras įkaista lėčiau.

    Tačiau sausros metu, kai dirva išdžiūsta, didesnė energijos dalis virsta juntamąja šiluma ir tiesiogiai kelia oro temperatūrą, o tai gali dar labiau pailginti karščio epizodą. Dėl šios priežasties karščio bangos ir sausros dažnai sustiprina viena kitą, o pasekmės tampa sunkiau suvaldomos.

    Autoriai primena, kad klimato kaita didina ekstremalių karščių tikimybę, o Europoje jau fiksuojamos tendencijos rodo augantį kaitros epizodų intensyvumą ir trukmę. Tai reiškia, kad vis daugiau dėmesio teks skirti ankstyvam perspėjimui, miestų karščio mažinimo priemonėms, sveikatos apsaugos pasirengimui ir vandens išteklių valdymui.