Tag: Savivaldybės

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečiamos prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį turinį: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia savivaldybes ir gyventojus jungtis prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų. Iniciatyvos tikslas – ne vien paminėti datą, bet ir stiprinti realius žmonių įgūdžius, kaip elgtis ekstremaliojoje situacijoje.

    Organizacijos teigimu, savivaldybės krizių metu yra vienas artimiausių gyventojams koordinavimo ir informacijos šaltinių, todėl jų įsitraukimas gali lemti, ar žinia pasieks bendruomenes laiku. Dėl to savivaldybių atstovai kviečiami ne tik pasidalinti informacija, bet ir patys dalyvauti ekskursijose, rodant asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija vyks gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojams žadama praktiškai pristatyti svarbiausius civilinės saugos objektus jų mieste ar rajone ir paaiškinti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus, ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto turėti šeimos veiksmų planą.

    Pastaraisiais metais dėmesys civilinei saugai Lietuvoje auga, o praktiniai mokymai vis dažniau laikomi svarbia pasirengimo dalimi šalia infrastruktūros ir perspėjimo sistemų. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir aiškus savivaldybių vaidmuo padeda mažinti sumaištį krizių metu, nes žmonės iš anksto žino, kur kreiptis ir ką daryti.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8 diena pasirinkta todėl, kad tądien gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. 1859 metais, po Solferino mūšio dabartinėje Italijoje, jis pamatė tūkstančius sužeistų karių, kuriems trūko pagalbos, ir prisidėjo organizuojant slaugą, neatskiriant žmonių pagal tai, kurioje konflikto pusėje jie kovojo.

    Vėliau ši idėja išaugo į tarptautinį judėjimą: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaidmuo

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus veikla siekia 1919 metus. Organizacija veikia remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais, o didelę dalį praktinių veiklų įgyvendina savanoriai.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad pasauliniame tinkle kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugijomis veikiama 191 valstybėje, o savanorių skaičius viršija 97 mln. Organizacijos misija – padėti ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei teikti paramą pažeidžiamiausiems žmonėms.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos paramai būstui: priims vieną dieną, lėšų – 5,6 mln. eurų

    Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos paramai būstui: priims vieną dieną, lėšų – 5,6 mln. eurų

    Gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus gauti valstybės paramą būstui įsigyti – valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją. Paraiškos bus priimamos tik vieną dieną, todėl norintys dalyvauti kvietime raginami iš anksto pasiruošti dokumentus ir prisijungimus.

    Prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui skirta apie 5,6 mln. eurų, todėl praktikoje priėmimas gali baigtis anksčiau nei oficiali pabaigos valanda.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Parama skirta asmenims ir šeimoms, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų, taip pat tiems, kurie neturi tinkamo būsto. Paprastai vertinama, ar pareiškėjas neturi būsto arba jo neturėjo per pastaruosius 5 metus.

    Išimtys numatomos tais atvejais, kai turimas būstas laikomas objektyviai netinkamu: pavyzdžiui, kai vienam asmeniui tenka iki 14 kvadratinių metrų ploto arba kai būstas nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc. Tokiais atvejais galimybė gauti paramą gali išlikti, net jei formaliai būstas yra registruotas pareiškėjo vardu.

    Negalią turintiems asmenims taip pat gali būti taikomos papildomos galimybės – parama gali būti skiriama ne tik būstui įsigyti, bet ir turimam būstui pritaikyti. Tai svarbu tais atvejais, kai prioritetas yra pritaikymas savarankiškam gyvenimui, o ne būsto keitimas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), taip pat atvykus į savivaldybės administraciją. Alternatyviai dokumentai gali būti siunčiami paštu ar per kurjerį, o kai kuriais atvejais priimami ir elektroniniu paštu, tačiau tuomet būtinas tinkamas pasirašymas.

    Taip pat leidžiama prašymą pateikti per atstovą, jei jis turi notaro patvirtintą įgaliojimą. Svarbu įvertinti terminus: jei dokumentai siunčiami ne elektroniniu būdu, jie turi pasiekti instituciją laiku, nes vėliau pateikti prašymai nebus nagrinėjami.

    Kas dažniausiai lemia eilę ir sprendimą?

    Praktinis niuansas – prašymų eiliškumas nustatomas pagal registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada žmogus fiziškai pateikė dokumentus savivaldybei. Todėl net pateikiant prašymą vietoje, jis vis tiek bus suregistruotas sistemoje, o lemiamas bus būtent registravimo momentas.

    Visi prašymai turi būti pasirašyti. Jei prašymas teikiamas elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu – kitaip toks prašymas laikomas netinkamu ir nebus nagrinėjamas.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar turi galiojančias prisijungimo priemones prie SPIS ir ar dokumentai parengti taip, kad juos būtų galima pateikti per nustatytą laiko langą. Kadangi kvietimas gali būti sustabdytas pasibaigus lėšoms, sprendimas delsimo atveju gali kainuoti galimybę gauti paramą šiame etape.

  • Valstybės parama būstui: prašymai bus priimami gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis tą pačią dieną

    Valstybės parama būstui: prašymai bus priimami gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis tą pačią dieną

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymų teikimas vyks ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba kol bus išnaudota kvietimui skirta suma. Ministerija pabrėžia, kad pasibaigus lėšoms kvietimas gali būti uždarytas anksčiau, todėl delsimas gali kainuoti galimybę pateikti prašymą.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5 600 000 eurų. Prašymus bus galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, o tai turėtų sumažinti būtinybę vykti į savivaldybę ir sutrumpinti administracinius procesus.

    Ką svarbu žinoti apie terminus?

    Ministerija nurodo, kad prašymai, pateikti ne kvietimo laikotarpiu, SPIS sistemoje neregistruojami ir nenagrinėjami. Jei prašymų skaičius bus toks, kad biudžeto lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, apie kvietimo pabaigą bus pranešta atskirai.

    Praktikoje tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu iš anksto pasiruošti prisijungimus prie SPIS, įsivertinti atitikimą sąlygoms ir turėti reikalingus duomenis, kad prašymą būtų galima pateikti kuo anksčiau kvietimo dieną.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat galioja nuostata, kad pretenduojantys į paramą negali turėti, arba per pastaruosius 5 metus negali būti turėję gyvenamojo būsto. Išimtis taikoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų, arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, jei jis nepritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama paprastai siejama su turimo būsto rekonstrukcija, pritaikant jį pagal negalios pobūdį.

    Detalias paramos teikimo sąlygas, pajamų ir turto vertinimo principus bei praktinius žingsnius ministerija skelbia savo informacinėje medžiagoje. Savivaldybės taip pat konsultuoja dėl prašymo pateikimo, jei gyventojams kyla klausimų dėl SPIS ar reikiamų dokumentų.

  • Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas paramai būstui: prašymai per SPIS, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Paraiškos bus priimamos ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad dalis prašymų šiemet galės būti teikiama per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, todėl gyventojams verta iš anksto pasiruošti prisijungimus ir dokumentus.

    Kaip bus priimami prašymai?

    Prašymus bus galima pateikti per SPIS, taip pat savivaldybės administracijoje, paštu, per kurjerį ar per atstovą. Teikiant prašymą elektroniniu paštu, dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Elektroniniu paštu pasirašytą prašymą galima pasirengti iš anksto, tačiau jį pateikti leidžiama tik kvietimo metu: ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandą ir ne vėliau kaip 16.00 valandą. Jei kvietimas bus sustabdytas anksčiau dėl lėšų pabaigos, prašymų teikimas taip pat bus nutrauktas.

    Svarbi detalė: kvietimo metu savivaldybėse pateikti prašymai bus registruojami SPIS tam, kad būtų nustatyta eiliškumo tvarka. Paraiškų pateikimo laikas bus vertinamas pagal registracijos SPIS datą ir laiką, o ne pagal atvykimo į savivaldybę momentą.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali turėti asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos vietoje.

    Paprastai pareiškėjai negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jį turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtys taikomos, jeigu vienam asmeniui tenkantis būsto naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra negalią turintis asmuo, gali turėti būstą, kuris nėra pritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama paprastai siejama su turimo būsto rekonstrukcija ir pritaikymu pagal negalios pobūdį.

  • Neringoje baigiamas šildymo sezonas: gyventojai gali spręsti patys, kada išjungti šilumą

    Neringoje baigiamas šildymo sezonas: gyventojai gali spręsti patys, kada išjungti šilumą

    Neringos savivaldybėje nuo gegužės 5 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Sprendimas priimtas savivaldybės mero Dariaus Jasaičio potvarkiu.

    Nutraukus sezoną centralizuotai, šilumos tiekimas paprastai stabdomas visiems vartotojams, tačiau daugiabučių gyventojai gali priimti atskirą sprendimą dėl savo namo. Tai ypač aktualu, kai pavasarį orai išlieka permainingi, o dalis gyventojų nori išlaikyti komfortišką temperatūrą.

    Daugiabučių ir kitų pastatų šilumos vartotojai gali patys nuspręsti dėl šildymo pabaigos, jei laikomasi teisės aktuose nustatytų higienos normų. Apie pasirinktą datą šilumos tiekėją būtina informuoti nustatyta tvarka.

    Praktikoje tai reiškia, kad namo administratorius, bendrija ar gyventojų atstovai turi priimti sprendimą ir suderinti techninius veiksmus su tiekėju. Tokia galimybė leidžia lanksčiau reaguoti į faktines oro sąlygas ir išvengti situacijų, kai šildymas išjungiamas per anksti arba, atvirkščiai, tęsiamas ilgiau nei reikia.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse paprastai skelbiama tada, kai kelias dienas iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra pasiekia nustatytą ribą, tačiau galutinis komfortas priklauso ir nuo pastato būklės. Prastesnės energinės klasės namai ar drėgnesnės patalpos atvėsta greičiau, todėl kai kurie gyventojai renkasi šildymą dar trumpam pratęsti.

  • Naujas turistinis mokestis Lenkijoje: savivaldybės galės taikyti iki 2,6 euro už nakvynę

    Lenkijos Sporto ir turizmo ministerija rengia visapusišką turistinių rinkliavų reformą, kuria siekiama suvienodinti dabar skirtingai taikomą tvarką. Projektu numatoma aiškiau apibrėžti, kada ir kaip savivaldybės gali rinkti mokestį iš atvykstančių poilsiautojų.

    Vienas pagrindinių siūlymų – nustatyti maksimalią turisto mokesčio ribą: iki 11 zlotų už žmogų per naktį. Pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą euro ir zloto kursą tai sudaro maždaug 2,6 euro, o konkrečią sumą savo teritorijoje galėtų nusistatyti savivaldybės.

    Wislos meras Tomaszas Bujokas, komentuodamas planuojamus pakeitimus, pažymėjo, kad kai kurioms kurortinėms vietovėms poveikis būtų ribotas, nes mokestis jau taikomas ir yra mažesnis. Pavyzdžiui, Wisloje jis šiuo metu siekia 3 zlotus, tai yra apie 0,7 euro už naktį.

    Didžiausia bėda – surinkimas

    Vietos valdžios atstovai akcentuoja, kad problema dažnai slypi ne tarife, o surinkime ir kontrolėje. Nors formaliai mokestį turi sumokėti turistas, praktikoje viskas priklauso nuo to, ar apgyvendinimo įstaiga jį įtrauks į sąskaitą ir surinks.

    „Jeigu viešbutyje niekas neprašo atsiskaityti už šią rinkliavą, atsiranda atsakomybės spraga“, – sakė Tomaszas Bujokas.

    Anot jo, skirtingos savivaldybės nevienodai interpretuoja rinkliavų teisėtumą ir papildomas sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su aplinkos kriterijais, tokiais kaip oro kokybė. Dėl to esą susiformavo dideli skirtumai tarp vietovių ir sudėtinga užtikrinti vienodą taisyklių vykdymą.

    Kodėl reforma aktuali turistams?

    Ministerijos tikslas – sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir sukurti aiškią, visiems vienodai suprantamą sistemą, kuri būtų patogi savivaldybėms ir apgyvendinimo verslui. Savivaldybės tikisi stabilesnių pajamų infrastruktūrai ir turizmo paslaugoms, tačiau verslui svarbu, kad naujos pareigos būtų aiškios ir administravimas netaptų perteklinis.

    Lenkijoje diskusijos dėl mokesčio vyksta ir platesniame Europos kontekste: daugelyje šalių turistinės rinkliavos surenkamos automatizuotai ir atskirai nuo individualios apgyvendinimo įstaigų praktikos. Kai kur Europoje jos siekia 4–5 eurus už naktį, todėl Lenkijoje siūlomas „lubų“ dydis būtų mažesnis, tačiau galėtų reikšmingiau padidinti įplaukas ten, kur mokestis dabar simbolinis arba surenkamas nenuosekliai.

  • Tauragėje vykę mokymai jaunimo taryboms: kaip jaunų žmonių balsą paversti sprendimais

    Tauragėje vykę mokymai jaunimo taryboms: kaip jaunų žmonių balsą paversti sprendimais

    2026 metais balandžio 30 dieną Tauragės atvirame jaunimo centre surengti projekto TAPK – Tauragės Apskrities Pokyčių Kūrėjai mokymai, skirti jaunimo interesų atstovavimui. Į renginį susirinko Tauragės apskrities jaunimo reikalų tarybų nariai, jaunimo organizacijų atstovai ir aktyvūs jaunuoliai.

    Mokymų esmė buvo praktinė: kaip aiškiai įvardyti jaunų žmonių poreikius, juos pagrįsti argumentais ir pristatyti sprendimų priėmėjams. Organizatoriai akcentavo, kad jaunimo tarybų darbas turi virsti ne vien nuomone, bet ir konkrečiais pasiūlymais, kuriuos savivaldybėms lengviau perkelti į sprendimus.

    Užsiėmimus vedė jaunimo srityje patirties turintis lektorius Nerijus Miginis. Mokymuose daug dėmesio skirta realių situacijų analizei, komunikacijai su skirtingomis auditorijomis ir tam, kaip pasiruošti susitikimams su politikais ar administracijos atstovais, kad pokalbis būtų dalykiškas ir kryptingas.

    Renginyje taip pat aptarta, kodėl jaunimo atstovavimas šiandien tampa vis svarbesnis savivaldos lygmeniu. Savivaldybėms planuojant paslaugas, užimtumą, neformalųjį ugdymą ar emocinės sveikatos stiprinimo priemones, jaunimo tarybos gali padėti greičiau identifikuoti realias problemas ir pasiūlyti sprendimus, paremtus kasdiene jaunų žmonių patirtimi.

    Ne mažiau svarbi mokymų dalis buvo ryšių kūrimas tarp skirtingų savivaldybių dalyvių. Dalyviai mezgė kontaktus ir aptarė bendradarbiavimo galimybes, kurios regioniniu mastu gali padėti greičiau dalintis veikiančiomis iniciatyvomis bei stiprinti jaunimo organizacijų ir institucijų dialogą.

    Projektas TAPK – Tauragės Apskrities Pokyčių Kūrėjai finansuojamas Europos Sąjungos ir Tauragės rajono savivaldybės lėšomis. Prie įgyvendinimo prisideda Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybės.

  • Socialinės paramos gavėjams primena pareigą pranešti apie pajamų pokyčius: kada tai būtina?

    Savivaldybės administracija primena, kad socialinę paramą gaunantys gyventojai turi per vieną mėnesį informuoti apie pasikeitusią finansinę padėtį ar kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos paramos skyrimui ir mokėjimui.

    Tokie pokyčiai gali būti susiję su naujomis pajamomis, pasikeitusia darbo situacija, gautomis vienkartinėmis išmokomis ar sukauptų lėšų išmokėjimu. Praktikoje tai svarbu todėl, kad socialinė parama vertinama pagal aktualius duomenis apie žmogaus pajamas ir turtą.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į atvejus, kai gyventojas gauna išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės. Savivaldybės pabrėžia, kad tokios lėšos gali būti vertinamos kaip pajamos ir turtas, todėl apie jas būtina informuoti socialinės paramos specialistus seniūnijose.

    Jeigu apie pokyčius nepranešama laiku, gali susidaryti paramos permoka, kurią vėliau tenka grąžinti. Be to, pasikeitus aplinkybėms gyventojas gali laikinai netekti teisės į dalį išmokų ar kompensacijų, o sprendimus dėl jų tektų persvarstyti iš naujo.

    Gyventojams, turintiems klausimų dėl pranešimo tvarkos ar to, kokie konkretūs pasikeitimai laikomi reikšmingais, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba seniūnijoje dirbančius atsakingus specialistus.

  • Motinos diena Lietuvoje: kada ji minima ir kaip pasveikinti mamą prasmingai, ne tik gėlėmis

    Motinos diena Lietuvoje: kada ji minima ir kaip pasveikinti mamą prasmingai, ne tik gėlėmis

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši tradicija daugeliui šeimų tampa proga sustoti ir padėkoti mamoms už kasdienį rūpestį, kantrybę ir nematomą darbą, kurio dažnai neįvertiname skubėdami.

    Šiemet šventės proga sveikinimą mamoms paskelbė ir Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz. Jis pabrėžė, kad būtent mamų rankose prasideda gyvenimas, jų šilumoje auga vaikų stiprybė, o meilė lydi visą gyvenimą.

    „Jūsų rankose prasideda gyvenimas, Jūsų šilumoje auga stiprybė, o Jūsų meilė lydi mus visą gyvenimą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Pasak mero, Visaginas yra ir mamų sukurti namai, ir jų išauginti vaikai, ir perduotos vertybės, kurios formuoja bendruomenę. Sveikinime taip pat akcentuota, kad motinystė dažnai susideda iš mažų, bet nuolat kartojamų darbų, kurie šeimai tampa didžiausiu stabilumo šaltiniu.

    Motinos dienos proga gyventojai raginami rasti laiko dėmesiui, švelnumui ir jaukioms akimirkoms. Prasmingas pasveikinimas nebūtinai turi būti materialus, svarbiausia nuoširdus laikas kartu, pokalbis ir padėka už konkrečius dalykus, kuriuos mama daro kasdien.

  • Estija savivaldybėms prieš vėjo parkus skirs iki 5 mln. eurų: kaip veiks nauja premija

    Estija savivaldybėms prieš vėjo parkus skirs iki 5 mln. eurų: kaip veiks nauja premija

    Naujas skatinimas planavimo etape

    Estijos Vyriausybė pristatė naują finansinę paskatą savivaldybėms, kurios jų teritorijose planuoja sausumos vėjo elektrinių parkus. Priemonė pavadinta Vėjo greičio premija ir ja siekiama paspartinti projektus, suteikiant apčiuopiamą naudą vietos bendruomenėms dar iki statybų.

    Skirtingai nei įprastos įmokos ar rinkliavos, kurios dažniausiai atsiranda tik pradėjus gaminti elektrą, ši schema pinigus numato ankstyvesnėje stadijoje. Tai turėtų sumažinti įtampas dėl vėjo parkų ir padėti greičiau judėti per planavimo procedūras.

    Kiek pinigų ir kokiomis sąlygomis

    Pagal siūlomą modelį savivaldybė, priėmusi sprendimus dėl teritorijų planavimo, galės gauti iki 5 milijonų eurų vietos infrastruktūrai ir bendruomenės projektams. Tokios investicijos gali apimti kelius, viešąsias erdves ar kitus savivaldybės prioritetus, susijusius su vietos gyvenimo kokybe.

    Paramai gauti numatyta sąlyga: savivaldybė turi patvirtinti planavimo leidimą, apimantį mažiausiai aštuonias turbinų vietas. Lėšos būtų išmokamos dviem etapais: pirmoji dalis įsigaliojus vietos planui, antroji išdavus statybos leidimus.

    Kodėl Estija akcentuoja vėją

    Valdžios vertinimu, sausumos vėjo energetika išlieka vienas pigiausių būdų didinti vietinę elektros gamybą, stiprinti energetinį saugumą ir mažinti kainų svyravimų riziką iki 2030 metų. Pastaraisiais metais Estijoje sparčiau augo saulės elektrinių apimtys, o vėjo projektų tempas atsiliko.

    2025 metų pabaigoje Estijoje buvo apie 694 megavatų sausumos vėjo elektrinių pajėgumų ir kiek daugiau nei 200 turbinų. TalTech analizėje nurodoma, kad šalies poreikiams optimalu būtų maždaug 100–110 papildomų modernių turbinų, kad vėjas reikšmingiau prisidėtų prie sistemos balanso.

    Vyriausybės planai ir žinutė bendruomenėms

    Estijos Vyriausybė numato, kad per artimiausius trejus metus programai galėtų būti skirta iki 20 milijonų eurų. Toks finansavimas turėtų tapti argumentu savivaldybėms aktyviau įsitraukti į projektų derinimą ir greičiau priimti sprendimus.

    „Vietos bendruomenės yra neatsiejama būsimos energetikos dalis“, – sakė energetikos ir aplinkos ministras Andresas Suttas.

    „Vėjo greičio premijos tikslas – suteikti žmonėms aiškumą, kad jų gyvenimas gerės dar iki turbinų statybos. Tai padeda kurti pasitikėjimą ir užtikrina, kad nauji pajėgumai atsiras bendradarbiaujant, o ne konfrontuojant“, – pridūrė jis.