Tag: Savivaldybės

  • Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kokių sprendimų reikia žmonėms su negalia?

    Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kokių sprendimų reikia žmonėms su negalia?

    Gegužės 8 dieną Raseiniuose įvyko asmenų su negalia reikalų koordinatorių susitikimas, kuriame dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės ir kitų savivaldybių atstovai. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo pasidalyti darbo patirtimi ir praktiškai aptarti, kas kasdienėje veikloje labiausiai trukdo užtikrinti žmonių su negalia teises.

    Diskusijose daug dėmesio skirta paslaugų prieinamumui ir kokybei, ypač tais atvejais, kai žmogui vienu metu prireikia kelių institucijų pagalbos. Koordinatoriai akcentavo, kad sprendimai dažnai įstringa ne dėl vienos priežasties, o dėl skirtingų procedūrų, informacijos stokos ar nepakankamo tarpinstitucinio susikalbėjimo.

    Kas keičiasi savivaldybėse?

    Susitikime aptarti informacijos prieinamumo klausimai, svarbūs tiek gyventojams, tiek jų artimiesiems: aiškesnė komunikacija apie paslaugas, vienodesnė konsultavimo praktika ir lengviau randama aktuali informacija. Taip pat kalbėta apie infrastruktūros pritaikymą ir realius barjerus, su kuriais žmonės susiduria kasdienėse situacijose.

    Koordinatoriai dalijosi pavyzdžiais, kokios priemonės padeda greičiau įvertinti individualius poreikius ir suderinti sprendimus tarp skirtingų sričių. Aptarta, kad geriausiai veikia praktiniai, vietoje išbandyti modeliai, kai nuo pirmo kontakto su žmogumi iki paslaugos suteikimo procesas turi aiškų atsakingą asmenį ir terminus.

    Bendradarbiavimas ir bendri standartai

    Susitikimo dalyviai pabrėžė bendradarbiavimo svarbą tarp savivaldybių ir kitų institucijų, nes paslaugų tinklas dažnai peržengia vienos įstaigos kompetencijas. Sutarta, kad reguliarūs koordinatorių susitikimai padeda greičiau identifikuoti pasikartojančias problemas ir mažina riziką, jog žmogus liks siuntinėjamas „iš kabineto į kabinetą“.

    Taip pat aptartos tolimesnio bendradarbiavimo kryptys, siekiant vienodesnių standartų skirtingose savivaldybėse. Pasak dalyvių, nuoseklus gerosios praktikos keitimasis ir bendrų sprendimų paieška yra vienas efektyviausių būdų gerinti žmonių su negalia gyvenimo kokybę ir jų galimybes visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

  • Lenkai masiškai šluoja ROD sklypus: norinčiųjų daugiau nei žemės, PZD kreipiasi į valdžią

    Lenkai masiškai šluoja ROD sklypus: norinčiųjų daugiau nei žemės, PZD kreipiasi į valdžią

    Lenkijoje šeimos sodų sklypai, vadinami ROD, pastaraisiais metais tapo itin paklausūs, o laisvų teritorijų pasiūla vis dažniau nebespėja paskui norinčiųjų skaičių. Lenkijos sodininkų organizacija PZD teigia, kad eilės ilgėja kas mėnesį, o kai kuriuose miestuose sklypą gauti darosi praktiškai neįmanoma.

    Organizacija ragina valdžios institucijas į rengiamą Socialinio būsto įstatymo projektą įtraukti nuostatas, kurios leistų paprasčiau perduoti valstybės žemę savivaldybėms ir ją skirti naujiems ar atkuriamiems ROD sodams. Pasak PZD, toks sprendimas padėtų sušvelninti disbalansą tarp paklausos ir realios sklypų pasiūlos.

    Ko reikalauja PZD?

    Viena svarbiausių PZD žinučių valdžiai susijusi su žemės naudojimo kaštais. Organizacija tvirtina, kad kai kuriems sodų naudotojams taikomi įkainiai prilyginami komercinei veiklai, nors ROD paskirtis yra poilsinė ir mėgėjiška, o ne verslo.

    PZD taip pat siūlo, kad dalis Skarbo Państwa žemės būtų neatlygintinai perduodama sodams, o savivaldybėms būtų suteikiama teisė įsigyti žemę pirmumo teise už 1 proc. vertės tais atvejais, kai keičiasi amžinojo naudojimo teisė. Tokios priemonės, PZD vertinimu, padėtų stabilizuoti situaciją ir sumažintų spaudimą rinkoje.

    Kas yra ROD ir ką iš tiesų nusiperka pirkėjas?

    ROD, arba šeimos sodas, yra atskirta rekreacinė ir daržininkystės teritorija, kuri paprastai nuomojama per PZD. Žemės savininkas dažniausiai būna valstybė arba savivaldybė, todėl pats sklypas į nuosavybę neperduodamas.

    Praktiškai žmogus įgyja teisę naudotis sklypu ir tampa jame esančių želdinių bei statinių, pavyzdžiui, sodo namelio, savininku. Kartu atsiranda pareigos laikytis taisyklių: ROD teritorijoje negalima nuolat gyventi, vykdyti komercinės veiklos ar statyti didelių gyvenamųjų namų, o kasmet mokami nustatyti sodo mokesčiai.

    Kodėl sklypų mažėja?

    PZD atkreipia dėmesį, kad ROD teritorijų skaičius Lenkijoje ilgainiui mažėja ne dėl silpnesnio susidomėjimo, o dėl žemės konversijos. Sodus iš rinkos dažniausiai išstumia infrastruktūros projektai, kelių plėtra ar sprendimai grąžinti teritorijas valstybės ir savivaldybių reikmėms.

    Skaičiuojama, kad Lenkijoje veikia apie 5 000 šeimos sodų teritorijų, tačiau jų tęstinumą vis dažniau lemia miestų plėtros planai ir žemės naudojimo politika. Todėl PZD siekia, kad ROD klausimas būtų sprendžiamas kartu su platesnėmis žemės perdavimo ir būsto politikos reformomis, o ne paliekamas nuošalyje.

  • Pagarbos mokesčių mokėtojams diena: Kauno rajonas dėkoja gyventojams ir verslui už bendrą gerovę

    Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos proga Kauno rajonas dėkoja gyventojams ir verslui, kurie sąžiningai vykdo mokestines prievoles ir taip prisideda prie vietos gerovės. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent atsakingas mokesčių mokėjimas leidžia planuoti ir įgyvendinti svarbius darbus.

    Mokesčių mokėtojų indėlis tiesiogiai atsispindi kasdienėje infrastruktūroje ir paslaugose: tvarkomose gatvėse, atnaujinamose viešosiose erdvėse, modernėjančiose mokyklose bei darželiuose. Tai taip pat stiprina bendruomenes ir padeda užtikrinti kokybiškesnes paslaugas gyventojams.

    Viešųjų finansų planavimas remiasi prognozuojamomis pajamomis, todėl savivaldybėms ypač svarbus stabilus mokesčių surinkimas. Kai pajamos surenkamos laiku, lengviau užtikrinti paslaugų tęstinumą ir nuosekliai vykdyti suplanuotus projektus, o pokyčiai gyventojams matomi greičiau.

    Kauno rajonas akcentuoja, kad mokesčių kultūra yra ir pasitikėjimo valstybės bei savivaldos sprendimais klausimas. Kuo daugiau žmonių ir įmonių prisideda skaidriai, tuo tvirtesnė tampa viešųjų paslaugų bazė ir didesnės galimybės investuoti į ilgalaikius sprendimus.

    „Dėkojame už atsakomybę, pasitikėjimą ir bendrą rūpestį mūsų krašto ateitimi“, – teigiama sveikinime Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos proga.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymams skiriamos tik 7 valandos

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymams skiriamos tik 7 valandos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas gyventojams teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kalbama apie valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją pagal galiojantį Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

    Šiam kvietimui, ministerijos teigimu, numatoma skirti apie 5 600 000 eurų. Lėšos bus paskirstomos pagal pateiktų prašymų apimtį ir poreikį, todėl gyventojams svarbu iš anksto pasiruošti dokumentus ir įsivertinti, ar jie atitinka paramos sąlygas.

    Kas ir kada galės teikti prašymus?

    Prašymus asmenys ar šeimos galės pateikti 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos. Ministerija pabrėžia, kad kvietimo langas yra labai konkretus, todėl pavėlavus pateikti prašymo tą pačią dieną nebegalės būti priimami.

    Prašymai gali būti teikiami atvykus į savivaldybę, tačiau gyventojams sudaryta galimybė tai padaryti ir elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS). Šis kanalas paprastai padeda greičiau pateikti informaciją ir sumažina eiles savivaldybėse.

    Kas vyks pasibaigus kvietimui?

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, ministerija įvertins skirtų lėšų poreikį pagal gautus prašymus. Vėliau savivaldybių administracijos bus informuotos atskiru raštu dėl prašymų nagrinėjimo tvarkos ir pažymų apie teisę į paramą būstui įsigyti išdavimo.

    Praktikoje tai reiškia, kad vien prašymo pateikimas dar nereiškia automatinio sprendimo tą pačią dieną: sprendimai priimami tik įvertinus pateiktus duomenis, atitiktį reikalavimams ir turimas biudžeto galimybes.

    Į ką atkreipti dėmesį prieš teikiant?

    Gyventojams, planuojantiems teikti prašymą, verta iš anksto pasitikrinti, ar visi reikalingi duomenys ir dokumentai yra paruošti, o informacija yra aktuali. Dažniausiai vėlavimus sukelia neaiškūs šeimos sudėties, pajamų ar turto duomenys, kuriuos savivaldybė prašo patikslinti.

    Jei kyla klausimų dėl konkrečios savivaldybės procedūrų, gyventojai gali kreiptis į savivaldybės atsakingus specialistus. Konsultacija prieš kvietimo dieną dažnai padeda išvengti klaidų, dėl kurių prašymas gali būti nagrinėjamas ilgiau.

  • Birštone vyko „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai: ką savivaldybės išsiveža į mokyklas

    Gegužės 7 dieną ir gegužės 8 dieną Birštone surengti Darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai, į kuriuos susirinko savivaldybių švietimo bendruomenių atstovai, ekspertai ir programos koordinatoriai. Birštono savivaldybei renginyje atstovavo programos koordinatorė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė.

    Mokymuose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip tvarumo principus praktiškai perkelti į ugdymo įstaigų kasdienybę ir valdymą. Dalyviai aptarė įgyvendinimo pažangą, mokyklų įsivertinimo duomenų analizę bei pasirengimą naujam vertinimo etapui, akcentuojant lyderystę ir tarpsavivaldybinį bendradarbiavimą.

    Praktika švietimo įstaigose

    Dalis programos vyko Birštono švietimo įstaigose, kur dalyviai susipažino su realiais įsivertinimo proceso pavyzdžiais ir iššūkiais. Aplankytas Birštono vaikų lopšelis-darželis „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokykla, kur pagal taikomą metodiką atliktas bandomasis vertinimas.

    Vizitų metu analizuota įstaigų veikla, aptarti konkretūs sprendimai ir pateiktas tiesioginis grįžtamasis ryšys. Tokia praktinė dalis leido ne tik palyginti skirtingas patirtis, bet ir tiksliau suprasti, kuriose vietose mokykloms dažniausiai prireikia koordinatorių pagalbos.

    Diskusijos apie lyderystę ir partnerystes

    Diskusijoje Birštono savivaldybės didžiojoje salėje dalyvius pasveikino vicemeras Edvardas Citvaras. Jo teigimu, tvarumo ugdymas tampa vis labiau neatsiejamas nuo šiuolaikinės mokyklos, o realūs pokyčiai dažniausiai įvyksta tada, kai savivaldybės ir ugdymo įstaigos veikia kaip partneriai.

    „Tvari mokykla šiandien nebeapsiriboja pavienėmis iniciatyvomis, ji reikalauja nuoseklaus bendruomenės susitarimo ir bendradarbiavimo“, – sakė Edvardas Citvaras.

    Mokymų pabaigoje daug dėmesio skirta refleksijoms, gerosios patirties mainams ir planavimui, kaip sutartas idėjas pritaikyti skirtingų savivaldybių kontekste. Dalyviai aptarė, kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu, stiprinant darbą su mokyklomis ir aiškiau susiejant tvarumo tikslus su ugdymo rezultatais.

  • Neringos delegacija Birštone: kurortai tariasi dėl turizmo, viešųjų erdvių ir bendrų sprendimų

    Gegužės 8–9 dienomis Birštone lankėsi Neringos savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Dariaus Jasaičio. Svečius priėmė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė su vicemerais ir administracijos vadovybe.

    Susitikimuose dalyvavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, su savivaldybių atstovais aptarusi socialinės politikos bei užimtumo klausimus. Abi pusės akcentavo, kad kurortams svarbu ieškoti sprendimų, kurie veiktų ne tik sezono piku.

    Kas aktualu abiem kurortams

    Vizito metu daug dėmesio skirta turizmo tendencijoms ir kurortų plėtros krypčiai: kaip pritraukti lankytojus ištisus metus, kartu mažinant spaudimą infrastruktūrai vasaros mėnesiais. Aptarti ir viešųjų erdvių puoselėjimo sprendimai, pritaikyti tiek vietos gyventojams, tiek poilsiautojams.

    Savivaldybių atstovai taip pat kalbėjo apie bendruomenių įtraukimą ir savivaldos priemones, kurios padeda suderinti kurortinį gyvenimo ritmą su kasdieniais gyventojų poreikiais. Tarp aptartų temų buvo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, kad kurortų interesai nacionaliniu lygmeniu būtų girdimi nuosekliau.

    Birštonui svarbūs jubiliejiniai metai

    Birštonas šiais metais mini 180-ąsias kurorto metines, todėl svečiams pristatyta kurorto raida, įgyvendinami ir planuojami projektai bei pastaraisiais metais atnaujinta infrastruktūra. Diskutuota, kaip viešosios investicijos gali prisidėti prie sveikatinimo paslaugų kokybės ir tvaraus turizmo augimo.

    Delegacija aplankė ir objektus už miesto ribų: Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, glampingą „Vasarojus“ bei „Birštono dvarelį“. Tokie vizitai, savivaldybių teigimu, padeda praktiškai įvertinti, kaip kuriami lankytojų srautams patrauklūs maršrutai ir paslaugos.

    Rezoliucija dėl bendradarbiavimo

    Vizito pabaigoje Birštono ir Neringos savivaldybių atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria įtvirtino siekį tęsti ir stiprinti tarpusavio partnerystę. Dokumentas simboliškai pažymi ilgalaikę dviejų kurortų draugystę ir numato bendradarbiavimo tęstinumą ateityje.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad Birštono ir Neringos ryšys tęsiasi beveik šešis dešimtmečius. Per šį laiką susiformavęs bendradarbiavimo modelis leidžia dalintis patirtimi sprendžiant turizmo, infrastruktūros ir bendruomeniškumo iššūkius.

  • Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo galės pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Tai reiškia, kad dalį procedūrų bus galima atlikti nuotoliniu būdu, nevykti į savivaldybę vien tam, kad būtų užregistruotas prašymas.

    Elektroninis pateikimas numatytas asmenims, kurie turi teisę į būsto ir (ar) aplinkos pritaikymą pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą tvarką. Tvarkoje apibrėžiama, kaip nustatomas būsto pritaikymo poreikis, kokie darbai gali būti finansuojami ir kokia eiga taikoma sprendžiant dėl pagalbos skyrimo.

    Prašymo pateikimas per SPIS turėtų palengvinti procesą tiems, kuriems sudėtinga atvykti į įstaigas dėl judėjimo, sveikatos ar logistinių priežasčių. Skaitmeninis kanalas taip pat leidžia greičiau pateikti dokumentus ir sekti prašymo būseną, jei tokia funkcija konkrečiai paslaugai sistemoje yra įdiegta.

    Paslauga per SPIS nepakeičia pačios teisės gauti pritaikymą sąlygų: jos ir toliau bus vertinamos pagal galiojančius kriterijus, o sprendimai priimami nustatyta tvarka. Praktikoje prašytojams svarbu pasiruošti pagrindinę informaciją apie būstą ir pageidaujamus pritaikymo sprendimus, kad vertinimas vyktų sklandžiau.

    SPIS yra nacionalinė sistema, per kurią gyventojai teikia prašymus įvairioms socialinės paramos paslaugoms ir išmokoms. Nuo nurodytos datos ji taps ir vienu iš oficialių kanalų pateikti prašymą dėl būsto pritaikymo asmeniui su negalia.

  • Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai: daugiau saugumo darbuotojams ir naujos galimybės studentams

    Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumą ir aiškiau apibrėžti kai kurias jų darbo situacijas. Pokyčiai apimtų ir savivaldybėms aktualų teisinį aiškumą dėl pagalbos pinigų mokėjimo.

    Vienas jautriausių siūlymų – galimybė socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų specialistams tam tikrais atvejais fiksuoti garso ar vaizdo įrašus. Toks sprendimas būtų skirtas darbuotojų apsaugai, kai kyla grėsmė jų sveikatai ar saugumui, tačiau kartu reikalautų aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos ir proporcingumo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad įsigaliojus pakeitimams būtų sudarytos saugesnės darbo sąlygos, o darbuotojai turėtų daugiau priemonių apsisaugoti konfliktinėse situacijose. Pastaraisiais metais socialinių paslaugų sektoriuje vis dažniau akcentuojamas perdegimo, agresijos atvejų ir įtampos rizikos valdymas, todėl darbuotojų sauga tampa prioritetu.

    Kita numatoma naujovė – galimybė Socialinį darbą studijuojantiems studentams dirbti socialiniu darbuotoju. Tai galėtų padėti spręsti darbuotojų trūkumo problemą savivaldybėse ir socialinių paslaugų įstaigose, tačiau kartu keltų klausimų dėl praktinio pasirengimo, mentorystės ir atsakomybių paskirstymo.

    Jei pakeitimams pritartų Seimas, savivaldybėms ir įstaigoms tektų atnaujinti vidines tvarkas, ypač susijusias su incidentų valdymu ir darbuotojų saugos užtikrinimu. Taip pat reikėtų aiškiai apibrėžti, kada ir kokiomis sąlygomis galima daryti įrašus, kad būtų suderinti darbuotojų saugumo poreikiai ir asmens duomenų apsauga.

  • Tūkstantmečio mokyklos II projektas baigtas: ką tai keičia mokykloms ir bendruomenėms

    Tūkstantmečio mokyklos II projektas užbaigtas, o savivaldybės ir mokyklos pereina prie praktinio pokyčių įgyvendinimo kasdienėje veikloje. Nors pranešimai apie pabaigą dažnai skamba formaliai, ši žinia svarbi dėl to, kad už jos paprastai slypi konkretūs infrastruktūros, ugdymo ir bendradarbiavimo sprendimai.

    Šio tipo programos tikslas dažniausiai yra mažinti skirtumus tarp mokyklų, stiprinti ugdymo kokybę ir sudaryti vienodesnes sąlygas mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Praktikoje tai reiškia investicijas į mokymosi aplinkas, modernizaciją, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir pagalbos mokiniui sistemos plėtrą.

    Kas pasikeičia po projekto pabaigos

    Projekto pabaiga nereiškia, kad darbai sustoja tą pačią dieną. Dažniausiai prasideda rezultatų tvarumo etapas, kai mokyklos turi užtikrinti, kad naujos priemonės, tvarkos ir partnerystės veiktų ir be papildomo projektinio impulso.

    Čia svarbiausia, ar pokyčiai integruojami į mokyklos strateginius planus, vadovų sprendimus ir mokytojų kasdienę praktiką. Jei atnaujintos erdvės ar įranga neparemtos ugdymo metodų kaita, investicijų efektas gali būti trumpalaikis.

    Didžiausi iššūkiai: žmonės ir procesai

    Švietimo projektuose kritinis veiksnys yra ne vien statybos ar pirkimai, bet ir komandos pasirengimas dirbti kitaip. Mokytojų trūkumas, perdegimas ir dideli darbo krūviai gali apsunkinti naujų iniciatyvų įsitvirtinimą net ir tada, kai materialinė bazė pagerėja.

    Kitas iššūkis yra skirtingas savivaldybių tempas ir gebėjimai valdant pokyčius. Ten, kur aiškiai susitarta dėl atsakomybių, duomenų stebėsenos ir pagalbos mokiniui modelio, projekto rezultatai paprastai išsilaiko geriau.

    Ko tikėtis artimiausiu metu

    Artimiausiu laikotarpiu daug dėmesio turėtų tekti rezultatų vertinimui ir realiam poveikiui mokinių pasiekimams bei gerovei. Vis dažniau tokie pokyčiai matuojami ne vien ataskaitomis, bet ir ugdymo pažangos duomenimis, mokinių lankomumu, įtraukties rodikliais.

    Taip pat tikėtina, kad mokyklos aktyviau ieškos partnerystės su kultūros, sporto, neformaliojo ugdymo organizacijomis, o dalis sprendimų bus stiprinami skaitmeniniais įrankiais ir DI pagrįstomis priemonėmis. Visgi lemiamas kriterijus išlieka paprastas: ar mokinys klasėje gauna geresnę pamoką ir daugiau pagalbos tada, kai jos reikia.

    Oficiali informacija apie įgyvendinimą paprastai pateikiama savivaldybių ar programą administruojančių institucijų kanaluose. Jei planuojami tęstiniai darbai ar papildomi etapai, jie dažniausiai skelbiami kartu su įgyvendinimo apimtimis ir prioritetais konkrečioms mokykloms.

  • Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena: 15 miestų kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį atspalvį: gyventojai kviečiami ne tik prisiminti humanitarinio judėjimo principus, bet ir stiprinti pasirengimą krizėms.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes šią dieną pažymėti veiksmais ir kartu su bendruomenėmis dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios organizuojamos 15-oje šalies miestų ir rajonų.

    Ką duoda civilinės saugos ekskursijos?

    Tokiose ekskursijose gyventojai praktiškai susipažįsta su civilinės saugos infrastruktūra ir gauna aiškesnius atsakymus, ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai padeda sumažinti informacinę sumaištį, kuri krizėse dažnai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Ekskursijų metu aiškinama, kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip veikia evakavimo punktai, ką reiškia perspėjimo signalai ir kokie pirmieji žingsniai svarbiausi išgirdus oficialius nurodymus.

    Taip pat aptariama, kokių atsargų verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl naudinga iš anksto susitarti dėl šeimos plano, jei ryšys sutriktų arba tektų skubiai keisti buvimo vietą.

    Kur vyks ekskursijos?

    Gegužės 8 dieną nemokamos civilinės saugos ekskursijos numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose.

    Elektrėnuose ekskursija planuojama gegužės 9 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių įsitraukimas ir aiški komunikacija vietos kanalais gali lemti didesnį gyventojų aktyvumą ir geresnį bendruomenės pasirengimą.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl kviečiame savivaldybes ir bendruomenes jungtis prie civilinės saugos ekskursijų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė Henry Dunant, laikomas Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininku. 1859 metais po Solferino mūšio jis inicijavo pagalbą sužeistiesiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje šie kovojo.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo svarbiu atspirties tašku tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių bei sužeistųjų apsaugai ginkluotuose konfliktuose.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Šiandien ji, remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir kitais judėjimo principais, telkia savanorius ir padeda bendruomenėms stiprinti praktinius įgūdžius, kurie praverčia nelaimių ir krizių metu.