CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Pokytis nekilnojamojo turto mokesčiuose: savininkai už savo dalį, o ne už visus bendraturčius

    Lenkijos Finansų ministerija rengia seniai aptarinėjamą nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimą, kuris aktualus bendraturčiams. Esminė idėja paprasta: savivaldybės nebegalėtų reikalauti visos mokesčio sumos iš vieno bendraturčio, net jei jam priklauso tik nedidelė turto dalis.

    Šiuo metu galiojanti praktika paremta solidarine atsakomybe, kai už prievolę gali tekti atsakyti bet kuriam iš bendraturčių. Tai dažnai sukelia konfliktų, ypač kai vienas savininkas nemoka savo dalies arba kai po paveldėjimo sudėtinga greitai nustatyti visus bendraturčius.

    Pagal planuojamus pakeitimus kiekvienas bendraturtis būtų atsakingas tik už mokestį, proporcingą jo turimai daliai. Tai reikštų, kad mokestinės prievolės būtų aiškiau susietos su nuosavybės apimtimi, o netikėtos didelės skolos rizika tiems, kurie turi mažą dalį, sumažėtų.

    Finansų ministerija argumentuoja, kad nauja tvarka palengvintų administravimą ir sumažintų ginčų su mokesčių administratoriumi skaičių. Praktikoje tai taip pat galėtų sumažinti dokumentų apimtį ir supaprastinti sprendimų priėmimą, kai nuosavybė yra padalinta tarp kelių žmonių.

    Vis dėlto savivaldybėms tektų prisitaikyti: atnaujinti informacines sistemas ir procesus, kad būtų įmanoma tiksliai apskaičiuoti ir administruoti prievoles kiekvienam bendraturčiui atskirai. Dėl šios priežasties neatmetama, kad įsigaliojimas būtų nukeltas ilgesniam laikotarpiui, o ankstyviausias realus terminas siejamas su 2028 metais.

    Mokesčių konsultantai pažymi, kad solidarus modelis dažnai sukuria situacijas, kurias žmonės vertina kaip neteisingas: sąskaitos dėl didelių sumų gali pasiekti asmenį, kuris valdo tik menką nuosavybės dalį. Siūlomas perėjimas prie atsakomybės pagal dalį ilgainiui turėtų sumažinti tokias situacijas ir padaryti nekilnojamojo turto mokesčio administravimą labiau prognozuojamą.

  • Kur mesti sugedusį plaukų džiovintuvą? Daugelis vis dar renkasi neteisingą konteinerį

    Kur mesti sugedusį plaukų džiovintuvą? Daugelis vis dar renkasi neteisingą konteinerį

    Sugedęs plaukų džiovintuvas yra elektros ir elektroninės įrangos atliekos, todėl jo negalima mesti nei į mišrių atliekų konteinerį, nei į plastiko ir metalo pakuočių dėžę. Vis dėlto būtent čia tokie prietaisai atsiduria dažniausiai, o tai trukdo perdirbimui ir didina aplinkos taršą.

    Tokiuose įrenginiuose būna plastiko, metalų, laidų, o kartais ir smulkių elektronikos detalių, todėl jie turi keliauti į atskirą surinkimo srautą. Net ir nedidelis prietaisas, paliktas netinkamoje vietoje, gali patekti į sąvartyną arba būti netinkamai apdorotas, nors dalį medžiagų įmanoma susigrąžinti.

    Tinkamiausias kelias gyventojams yra pristatyti sugedusį džiovintuvą į didelių gabaritų ir specialių atliekų surinkimo aikštelę, kur priimamos ir elektros atliekos. Tokiose aikštelėse paprastai priimami tiek stambūs, tiek smulkūs prietaisai iš namų ūkių.

    Kita dažna išeitis yra specialūs mažosios elektronikos surinkimo konteineriai, pastatomi viešose vietose ar prie prekybos centrų. Į juos galima įmesti smulkią buitinę techniką, tačiau svarbu įsitikinti, kad konteineris skirtas būtent elektros atliekoms, o ne pakuotėms.

    Perkant naują prietaisą verta prisiminti ir pardavėjų pareigą priimti seną įrangą. Praktikoje dažnai taikomas principas, kai įsigijus naują džiovintuvą galima atiduoti seną analogišką prietaisą, kad jis būtų perduotas tvarkytojams ir nepatektų į bendrą atliekų srautą.

    Elektros atliekų surinkimas pastaraisiais metais griežtinamas visoje Europos Sąjungoje, nes didėja smulkios elektronikos kiekiai, o kartu ir poreikis efektyviau atgauti žaliavas. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai plečia surinkimo vietų tinklą, o gyventojams rekomenduojama rinktis artimiausią oficialų punktą, o ne patogesnį, bet neteisingą konteinerį prie namų.

  • Tėvo diena Lietuvoje: ką ši proga reiškia šeimoms ir kaip ją vis dažniau mini bendruomenės

    Tėvo diena Lietuvoje: ką ši proga reiškia šeimoms ir kaip ją vis dažniau mini bendruomenės

    Tėvo diena Lietuvoje minima kaip proga padėkoti tėčiams už kasdienį rūpestį, atsakomybę ir laiką su vaikais. Ši diena vis dažniau tampa ne tik šeimos švente, bet ir bendruomenių bei savivaldybių dėmesio ženklu.

    Sveikinimuose akcentuojama tėčio reikšmė šeimoje: nuo emocinio saugumo ir stabilumo iki vertybių perdavimo vaikams. Vis dažniau pabrėžiama, kad tėvystė nėra vien pareiga, o nuolatinis ryšio kūrimas per kasdienius darbus ir mažas, bet svarbias akimirkas.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje tėvystė aptariama plačiau, kalbama apie aktyvų tėčių įsitraukimą į vaikų auginimą, bendrą atsakomybę šeimoje ir partnerystę. Dėl to Tėvo dienos sveikinimai dažnai tampa priminimu ne tik pasveikinti, bet ir skirti laiko bendrystei.

    Įprastai ši proga minima paprastai: vaikų pagamintais atvirukais, bendru šeimos laiku, apsilankymais pas senelius ar trumpais išvykų planais. Bendruomenės taip pat prisideda organizuodamos renginius, iniciatyvas ar viešus sveikinimus, kurie sustiprina šventės prasmę.

    Tėvo dienos žinutė išlieka universali: dėkingumas už tėčio buvimą šalia ir už tai, kad šeimoje kuriamas saugumas, pagarba bei pasitikėjimas. Tai proga sustoti, įvertinti kasdienį indėlį ir pasakyti paprastą, bet svarbų ačiū.

  • Tėvo diena Lietuvoje: kodėl ji švenčiama birželio sekmadienį ir ką šiandien linki merai

    Tėvo diena Lietuvoje: kodėl ji švenčiama birželio sekmadienį ir ką šiandien linki merai

    Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje minima Tėvo diena, skirta padėkoti tėvams, globėjams ir seneliams už rūpestį, atsakomybę bei kasdienį buvimą šalia. Ši proga daugelyje šeimų tampa ne tik sveikinimų, bet ir bendro laiko simboliu, kai sąmoningai sustojama įvertinti tėvystės svarbą.

    Lietuvoje Tėvo diena tradiciškai švenčiama būtent pirmąjį birželio sekmadienį, todėl jos data kasmet kinta. Tokia tvarka įsitvirtinusi nacionalinėje šventinių dienų ir atmintinų dienų praktikoje, o savivaldybės ir bendruomenės šią dieną dažnai pažymi viešais sveikinimais, renginiais bei padėkomis.

    Tėvo vaidmuo šeimoje

    Psichologų ir švietimo ekspertų vertinimu, tėčio įsitraukimas daro apčiuopiamą įtaką vaikų emocinei gerovei, pasitikėjimui savimi ir socialiniams įgūdžiams. Kasdieniai, atrodytų, paprasti dalykai, tokie kaip pokalbis, palaikymas ar bendros veiklos, ilgainiui formuoja vaiko saugumo jausmą ir atsparumą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie įsitraukusią tėvystę, kai tėčio vaidmuo neapsiriboja vien aprūpinimu, o apima ir aktyvų dalyvavimą vaiko ugdyme, emociniame palaikyme bei namų rutinoje. Ši tendencija matoma ir viešojoje erdvėje, kur tėvystė vis dažniau pristatoma kaip lygiavertė partnerystė šeimoje.

    Sveikinimas bendruomenei

    Kaip ir kasmet, Tėvo dienos proga sveikinimus siunčia ir savivaldybių vadovai, pabrėždami tėvų stiprybę, kantrybę bei kasdienę atsakomybę. Tokiuose kreipimuose dažniausiai akcentuojama, kad tėčio žodis, palaikymas ir buvimas šalia vaikams tampa ilgalaikiu pagrindu.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems tėvams, globėjams ir seneliams už laiką ir nuoširdžias pastangas. Linkiu sveikatos, sėkmės darbuose, ramybės namuose, artimųjų meilės ir kuo daugiau prasmingų akimirkų kartu“, – sakė savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.

    Tėvo diena daugeliui šeimų primena, kad svarbiausia dovana dažnai yra ne daiktai, o laikas, dėmesys ir nuoširdus pokalbis. Net trumpas apsilankymas, skambutis ar bendra veikla gali tapti prasmingu gestu, kuris sustiprina ryšį ir palieka ilgalaikį įspūdį.

  • Kelmės rajone pasirašyta trišalė sutartis: taip ketinama pritraukti daugiau policijos pareigūnų

    Kelmės rajone pasirašyta trišalė sutartis: taip ketinama pritraukti daugiau policijos pareigūnų

    Kelmės rajono savivaldybėje pasirašyta nauja trišalė sutartis, kuria siekiama stiprinti policijos pajėgas rajone ir didinti pareigūnų pritraukimą į Kelmės rajono policijos komisariatą. Tokios sutartys dažniausiai naudojamos kaip praktinis įrankis spręsti personalo trūkumą regionuose ir užtikrinti paslaugų prieinamumą vietos gyventojams.

    Sutartį pasirašė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Artūras Košikas, Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnė. Pasirašymo metu taip pat dalyvavo Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas Saulius Malatokas.

    Trišalis susitarimas įgyvendinamas pagal Trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatą tvarkos aprašą ir remiasi Telšių apskrities VPK bei Kelmės rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartimi. Tokia teisinė bazė leidžia aiškiai apibrėžti įsipareigojimus ir taikomas skatinimo priemones.

    Pagrindinis sutarties tikslas – skatinti pareigūnus rinktis tarnybą Kelmės rajone, užtikrinti stabilesnį komisariato komplektavimą ir prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo. Savivaldybių įsitraukimas į pareigūnų pritraukimą pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis, nes konkurencija dėl specialistų auga ne tik tarp skirtingų regionų, bet ir tarp viešojo bei privataus sektoriaus.

    Kelmės rajono savivaldybė pažymi, kad nuosekliai dirba, jog rajone netrūktų įvairių sričių specialistų, kurių darbas reikalingas kasdieniam gyvenimui. Tokios priemonės paprastai orientuojamos ne tik į naujų darbuotojų pritraukimą, bet ir į jų išlaikymą, kad paslaugų kokybė bei gyventojų saugumo užtikrinimas būtų ilgalaikiai.

    Pasak savivaldybės, pareigūnės sprendimas tęsti tarnybą Kelmės rajone vertinamas kaip svarbus indėlis į vietos bendruomenės saugumą. Tikimasi, kad trišalės sutartys ir toliau padės stiprinti policijos gretas regione bei mažinti pareigūnų trūkumo riziką.

  • Sugrįžtančių į Lietuvą daugėja: pagal grįžusiųjų dalį vienam gyventojui išsiskiria Visaginas

    Sugrįžtančių į Lietuvą daugėja: pagal grįžusiųjų dalį vienam gyventojui išsiskiria Visaginas

    Į Lietuvą sugrįžtančių piliečių srautai išlieka didesni nei išvykstančių: konsultacijų centro „Grįžtu LT“ duomenimis, 2025 metais grįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko 9 940. Tai reiškia, kad grįžtančiųjų buvo beveik dvigubai daugiau nei išvykstančių, o teigiamas balansas fiksuojamas jau šeštus metus iš eilės.

    Tokia kryptis paprastai siejama su gerėjančiomis darbo galimybėmis Lietuvoje, augančiais atlyginimais ir didesniu stabilumo jausmu. Reemigraciją taip pat skatina šeimos sprendimai, vaikų ugdymas, noras grįžti prie artimųjų ir paprastesnė integracija savo šalyje.

    Kur įsikuria daugiausia sugrįžusiųjų?

    Pagal absoliutų sugrįžusiųjų skaičių lyderystę ir toliau išlaiko didžiosios savivaldybės: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai bei rajonai. Tai natūralu, nes šiose vietovėse sutelkta daugiau darbo vietų, švietimo įstaigų ir paslaugų, o būsto rinka yra didžiausia.

    Tačiau vertinant ne vien bendrą skaičių, o sugrįžusiųjų dalį, tenkančią vienam savivaldybės gyventojui, ryškėja kita tendencija. Pagal šį rodiklį dažniau pirmauja mažesnės savivaldybės, kur net ir mažesni absoliutūs srautai statistiškai sudaro didesnę dalį bendros populiacijos.

    Visaginas išsiskiria pagal santykinį rodiklį

    „Grįžtu LT“ pateiktais duomenimis, 2025 metais didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, fiksuotas Visagino savivaldybėje. Tarp savivaldybių, kurios taip pat išsiskyrė pagal šį santykinį rodiklį, minimos Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybės.

    Santykiniai rodikliai ypač svarbūs mažesnėms savivaldybėms, nes leidžia geriau įvertinti realų demografinį pokytį vietos mastu. Praktikoje tai gali reikšti didesnį spaudimą darželiams ir mokykloms, augantį būsto poreikį, taip pat didesnį darbo rinkos atsinaujinimą ir vietos verslų plėtros galimybes.

    Ką tai signalizuoja savivaldybėms?

    Didėjanti reemigracija rodo, kad konkurencija tarp savivaldybių dėl gyventojų stiprėja, o patrauklumas vis labiau priklauso nuo kasdienės infrastruktūros. Grįžtantiems dažniausiai svarbūs konkretūs dalykai: darbo vietos, būsto prieinamumas, ugdymo kokybė, sveikatos paslaugos ir administracinių procesų paprastumas.

    Jei teigiama sugrįžimo tendencija išliks, savivaldybėms gali tekti greičiau prisitaikyti prie augančio gyventojų mobilumo. Tai apima tiek paslaugų planavimą, tiek informacijos prieinamumą grįžtantiesiems, kad persikėlimas ir įsikūrimas vyktų sklandžiau.

  • Visaginas pasveikino Daugpilį su 751-uoju gimtadieniu: ką žada tęsti miestų partnerystė

    Visaginas pasveikino Daugpilį su 751-uoju gimtadieniu: ką žada tęsti miestų partnerystė

    Visagino savivaldybė Daugpilį pasveikino su 751-uoju gimtadieniu, pabrėždama ilgametę kaimyninių miestų partnerystę ir bendruomenių ryšį. Sveikinimą Daugpilio gyventojams perdavė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Pasak sveikinimo, daugiau nei septyni šimtmečiai miesto istorijos reiškia ištisas kartas žmonių, kūrusių Daugpilį, saugojusių jo tradicijas ir kartu plėtojusių miestą. Akcentuota, kad šiandien Daugpilis vertinamas kaip augantis ir regionui svarbus centras, stiprinantis vietos ekonomiką ir bendruomeninį gyvenimą.

    Miestus sieja ne tik formalumai

    Sveikinime pabrėžta, kad Visaginą ir Daugpilį jungia ne vien oficialūs dokumentai ar protokoliniai vizitai. Išskirti bendri projektai, kultūriniai mainai ir kasdieniai žmonių ryšiai, kurie realiai formuoja kaimynystės jausmą ir padeda bendruomenėms pažinti viena kitą.

    Tokio pobūdžio bendradarbiavimas paprastai apima švietimo, kultūros ir jaunimo iniciatyvas, taip pat savivaldybių patirties dalijimąsi viešųjų paslaugų, turizmo ar miesto aplinkos gerinimo srityse. Regionų praktikoje būtent tęstiniai kontaktai leidžia projektus paversti ne vienkartiniais renginiais, o ilgalaikėmis partnerystėmis.

    Akcentas investicijoms ir gyvenimo kokybei

    Visagino sveikinime Daugpiliui palinkėta išlaikyti ambicingą kryptį, siekti tvarios plėtros ir sprendimų, kurie pritrauktų investicijas bei leistų įgyvendinti svarbius infrastruktūros projektus. Taip pat pabrėžtas tikslas užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę kiekvienam gyventojui.

    „Tikime, kad mūsų miestų bendradarbiavimas ir ateityje išliks toks pat artimas, prasmingas ir įkvepiantis“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Sveikinimo pabaigoje Daugpiliui palinkėta stiprios bendruomenės, išmintingų sprendimų ir sėkmės įgyvendinant ateities planus. Visaginas taip pat pabrėžė norą tęsti gyvą bendravimą, kuris, savivaldybės vertinimu, yra svarbiausias miestų draugystės pagrindas.

  • Socialinės išmokos birželį: kada pervedamos išmokos vaikams, socialinės ir kieto kuro kompensacijos

    Birželio mėnesį socialinės srities išmokos gyventojus pasieks skirtingomis dienomis, priklausomai nuo išmokos rūšies. Savivaldybės ir išmokas administruojančios įstaigos paprastai laikosi iš anksto skelbiamo grafiko, tačiau pervedimo laikas gali nežymiai kisti dėl bankų darbo.

    Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos numatytos pervesti birželio 10 dieną. Išmokos vaikams pagal pateiktą grafiką turėtų būti mokamos birželio 12 dieną.

    Kieto kuro kompensacijų pervedimai planuojami birželio 15 dieną, o kitos socialinės išmokos – birželio 16 dieną. Jei išmoka neįkrenta tą pačią dieną, dažniausiai verta palaukti iki artimiausios darbo dienos, nes pavedimai kartais įvykdomi su technine kelių valandų ar vienos dienos paklaida.

    Gyventojams, kuriems išmoka nepasiekia sąskaitos per įprastą laiką, rekomenduojama pirmiausia pasitikrinti banko sąskaitos išrašą ir nurodytus gavėjo duomenis. Jei neaiškumai išlieka, reikėtų kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių ar kitą išmoką administruojantį padalinį, kuris gali patikslinti mokėjimo būseną.

  • Leidimai prekiauti alkoholiu ir tabaku sezonu: kodėl savivaldybės e. paslaugos taupo laiką ir nervus

    Leidimai prekiauti alkoholiu ir tabaku sezonu: kodėl savivaldybės e. paslaugos taupo laiką ir nervus

    Planuojant turizmo sezono metu pradėti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais ar prekiauti tabako gaminiais, vien idėjos nepakanka. Tam būtini atitinkami leidimai ir licencijos, o savivaldybės vis dažniau ragina šiuos prašymus teikti elektroniniu būdu.

    Elektroninės paslaugos ypač aktualios prieš sezoną, kai įstaigose išauga prašymų srautai ir ilgėja aptarnavimo laikas. Pildant prašymą internetu, didelė dalis informacijos gali būti patikrinta automatiškai per valstybės informacines sistemas, todėl sumažėja papildomų dokumentų poreikis.

    Kas pasikeičia, kai prašymas teikiamas internetu

    Didžiausias praktinis privalumas – greitis ir patogumas: prašymą galima pateikti bet kuriuo paros metu, neišeinant iš namų ar biuro. Tai ypač svarbu smulkiems verslams ir sezoniniams prekiautojams, kuriems kiekviena prarasta diena gali reikšti mažesnes pajamas.

    Ne mažiau svarbus ir aiškumas: elektroninėje sistemoje dažnai galima matyti prašymo būseną, gauti pranešimus apie trūkstamus duomenis ir sekti, kuriame etape yra nagrinėjimas. Taip sumažėja neapibrėžtumas ir poreikis papildomai skambinti ar vykti į savivaldybę.

    Kokiems leidimams dažniausiai taikomos e. paslaugos

    Elektroniniu būdu paprastai teikiami prašymai dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kurortinio, poilsio ar turizmo sezonų metu. Tokiais atvejais aktualūs ne tik nauji prašymai, bet ir licencijų papildymas, patikslinimas, galiojimo sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ar galiojimo panaikinimas.

    Taip pat elektroniniu būdu dažnai tvarkomi prašymai dėl licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Šios licencijos paprastai išduodamos Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtoms organizacijoms ir jų filialams, jei atitinka taikomus reikalavimus.

    Mažiau popieriaus, mažiau klaidų

    Elektroninės formos dažnai turi automatiškai užpildomus laukus, todėl sumažėja techninių klaidų tikimybė ir sutrumpėja pildymo laikas. Be to, kai dalis duomenų gaunama iš registrų, pareiškėjui nereikia rinkti pažymų ar kartoti informacijos, kuri jau yra valstybės sistemose.

    Galiausiai, mažėjant popierinių dokumentų srautui, mažėja ir administracinė našta bei aplinkos tarša. Praktinis patarimas paprastas: jei planuojate prekybą sezonu, prašymus verta pateikti iš anksto, kad iki piko būtų laiko patikslinimams, jei jų prireiktų.

    Elektroninės paslaugos leidžia leidimus ir licencijas tvarkyti tada, kai patogu pareiškėjui, o ne tik institucijų darbo valandomis. Dėl to jos tampa realiu sprendimu tiems, kurie nori greičiau pradėti veiklą ir išvengti nereikalingų vizitų.

  • Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Lietuvoje prasidėjo paraiškų teikimas Finansų ministerijos inicijuotam konkursui „Europos burės 2026“. Juo siekiama atrinkti ryškiausius projektus, įgyvendintus naudojant Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšas.

    Konkursas skirtas organizacijoms ir institucijoms, kurios gali parodyti apčiuopiamą investicijų poveikį žmonėms, bendruomenėms ir valstybei. Vertinant paprastai, ieškoma ne tik gerų idėjų, bet ir rezultatų, kuriuos galima pagrįsti pasiektais pokyčiais.

    Paraiškas kviečiama teikti savivaldybes, savivaldybių įmones, taip pat savivaldybėse veikiančius komercinius partnerius, prisidėjusius prie projektų įgyvendinimo. Konkurse laukiami jau įgyvendinti ar aiškiai pažengę projektai, kurių nauda matoma praktikoje.

    Paraiškų priėmimo terminas nustatytas iki liepos 20 dienos. Organizatoriai ragina nedelsti, nes dažniausiai daugiau laiko pareikalauja rezultatų suvedimas, poveikio aprašymas ir projekto duomenų sutvarkymas vienoje vietoje.

    Pastaraisiais metais ES investicijos Lietuvoje vis dažniau vertinamos per konkrečius rodiklius: paslaugų prieinamumą, infrastruktūros kokybę, energinį efektyvumą, skaitmenizavimą ar socialinę naudą. Tokie konkursai tampa būdu viešai palyginti, kur finansavimas davė didžiausią grąžą ir kokias praktikas verta kartoti kitur.

    „Konkursas kviečia pasidalyti sėkmės istorijomis ir parodyti, kokį poveikį iniciatyvos sukūrė žmonėms, bendruomenėms ir valstybei“, – sakė konkurso organizatoriai.

    Dalyviams rekomenduojama aiškiai aprašyti projekto tikslą, pasiektus rezultatus, naudą gyventojams ir ilgalaikį tvarumą. Praktikoje tai reiškia, kad stipriausiai atrodo paraiškos, kurios remiasi skaičiais, objektyviais įrodymais ir lengvai patikrinama informacija.