Tag: Savivaldybės

  • Lenkijoje NT mokestis 2027-aisiais didės: daugiau nei 500 savivaldybių jau patvirtino naujus tarifus

    Daugiau nei 500 Lenkijos savivaldybių jau priėmė sprendimus dėl 2027 metų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifų – daugeliu atvejų jie bus didesni nei dabar galiojantys.

    Tarp savivaldybių, kurios jau patvirtino įkainius, minimi tokie miestai kaip Katovicai, Liublinas, Ščecinas ir Švinouisčė. Apie tai skelbiama portale money.pl.

    Tekste pabrėžiama, kad 2027 metams nustatytos didžiausios leistinos tarifų „lubos“ kyla: gyvenamosios paskirties pastatams – iki 1,29 zloto už 1 kv. m (anksčiau buvo 1,25), o NT, naudojamam verslo veiklai – iki 36,49 zloto už 1 kv. m (anksčiau 35,53).

    Svarbi detalė gyventojams ir verslui: jei savivaldybė iki metų pabaigos nepatvirtins naujų tarifų, 2027 metais joje galioti turėtų 2026 metų dydžiai.

    Kokie maksimalūs tarifai numatomi 2027 metams

    Be gyvenamųjų pastatų ir verslui naudojamo NT, tekste nurodomos ir kitos ribos. Pavyzdžiui, pastatams, susijusiems su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, limitas siekia 7,47 zloto už 1 kv. m.

    Taip pat įvardyta riba „kitiems“ žemės sklypams – 0,80 zloto už 1 kv. m.

    Kiek tai gali kainuoti gyventojams ir įmonėms

    Esant maksimaliems tarifams, 60 kv. m buto metinis mokestis sudarytų 77,40 zloto. Tuo metu 120 kv. m individualaus namo (su 800 kv. m sklypu) mokestis bendrai siektų apie 794,80 zloto per metus.

    Verslui skirtiems pastatams sumos gali būti gerokai didesnės: 1 000 kv. m ploto įmonės pastatui metinis mokestis, taikant maksimalų tarifą, sudarytų 36 490 zlotų.

    Kuriose savivaldybėse – maksimalūs dydžiai

    Propertynews.pl duomenimis, iki 2026 metų lapkričio 6 dienos tarifus kitam laikotarpiui buvo patvirtinusios 516 savivaldybių. Tai vis dar nedidelė dalis, nes Lenkijoje savivaldybių yra daugiau nei 2 400.

    Iš tų, kurios sprendimus jau priėmė, maždaug 30 proc. pasirinko maksimalų dydį gyvenamiesiems pastatams, o apie 20 proc. – verslui naudojamam NT.

    Tekste taip pat nurodoma, kad net 96 proc. iš analizuotų 420 savivaldybių didino tarifą pastatams, susijusiems su ūkine veikla, ir nė vienoje iš jų nefiksuota mažinimo.

  • Mokesčio už nekilnojamąjį turtą terminas jau ant nosies: ko nepražiopsoti iki lapkričio 15 dienos

    Artėjant metų pabaigai gyventojams verta pasitikrinti savivaldybės atsiųstą sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir mokėjimo terminus. Paskutinė įmoka už 2026 metus turi būti sumokėta iki lapkričio 15 dienos. Pavėlavus skaičiuojami delspinigiai, o ilgiau nesumokėjus gali prasidėti išieškojimo procedūros.

    Šis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams ir kai kuriais atvejais naudotojams, pavyzdžiui, kai turtas valdomas pagal panaudos ar kitas teisines formas. Praktikoje gyventojai dažniausiai susiduria su pareiga sumokėti už jiems priklausančius sklypus, gyvenamuosius namus, butus ar kitos paskirties patalpas.

    Jei turtas turi kelis bendraturčius, už prievolę paprastai atsakoma solidariai, todėl savivaldybei svarbu gauti visą nustatytą sumą laiku. Dėl to bendraturčiams verta iš anksto susitarti, kas ir kokia dalimi apmoka mokestį, kad neliktų pradelstų įmokų.

    Kam galioja lapkričio 15 diena?

    Lapkričio 15 diena laikoma paskutiniu terminu, iki kurio turi būti sumokėta galutinė metų įmoka, kai mokestis išskaidytas dalimis. Konkretus grafikas ir įmokų skaičius priklauso nuo savivaldybės sprendimo ir individualiai apskaičiuotos sumos, nurodytos mokesčio pranešime ar sprendime.

    Yra ir išimčių, kai visa suma mokama iš karto. Dažniausiai tai taikoma mažoms metinėms sumoms, todėl tokiais atvejais galutinis terminas būna ankstesnis nei lapkritis. Dėl to gyventojams svarbiausia remtis ne bendra taisykle, o būtent savo gautu sprendimu.

    Nuo ko priklauso suma?

    Nekilnojamojo turto mokesčio dydis priklauso nuo savivaldybės nustatytų tarifų ir turto charakteristikų, todėl skirtingose vietovėse už panašaus ploto turtą sumos gali skirtis. Savivaldybės taryba tvirtina tarifus, tačiau jie negali viršyti valstybės nustatomų maksimalių ribų.

    Gyventojams tai reiškia, kad tiksliausia informacija yra savivaldybės pateiktame dokumente, kuriame nurodyta galutinė suma, mokėjimo būdas ir terminai. Jei dokumentas gautas vėliau, nei buvo nustatytas įmokos terminas, dažnai suteikiamas papildomas laikas sumokėti nuo sprendimo gavimo dienos.

    Kokios pasekmės pavėlavus?

    Nesumokėjus iki termino, nuo kitos dienos susidaro mokestinė nepriemoka ir pradedami skaičiuoti delspinigiai. Kuo ilgiau atidedamas mokėjimas, tuo didesnė galutinė suma, nes delspinigiai kaupiasi už kiekvieną pavėluotą dieną.

    Jei skola nesumokama, savivaldybė paprastai pirmiausia siunčia priminimą ar raginimą, kuris gali papildomai kainuoti. Toliau gali būti pradedamas priverstinis išieškojimas, įskaitant lėšų nurašymą ar kitus teisės aktuose numatytus veiksmus.

    Kad išvengtumėte papildomų išlaidų, verta nelaukti paskutinės dienos ir iš anksto pasitikrinti, ar mokėjimas atliktas teisingai pagal nurodytą įmokos kodą. Kilus neaiškumams dėl sumos ar termino, greičiausias kelias yra kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba naudotis elektroninėmis savitarnos sistemomis, jei jos taikomos.

  • Zarasų NVO atstovės Kaišiadoryse atskleidė, kas iš tiesų veikia: pamokos savivaldybėms

    Zarasų NVO atstovės Kaišiadoryse atskleidė, kas iš tiesų veikia: pamokos savivaldybėms

    Spalio 28 dieną Kaišiadorių jaunimo centre „Mazgas“ įvyko nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybų forumas. Į renginį susirinko bendruomenių, NVO ir savivaldos atstovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

    Forume dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės NVO tarybos atstovės: pirmininkės pavaduotoja Sandra Malakauskė bei tarybos narė Audronė Kačiulienė. Jos pristatė pranešimą apie gerąją praktiką, pateikė rekomendacijas ir įžvalgas, kurias, jų vertinimu, būtų galima pritaikyti Kaišiadorių rajone.

    Didžiausias dėmesys renginyje skirtas NVO, bendruomenių ir savivaldos partnerystei bei tam, kaip nevyriausybinis sektorius gali prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo. Aptarta, kodėl daliai bendruomenių vis dar sunku įsitraukti į sprendimų priėmimą, nors poreikis spręsti kasdienius vietos klausimus tik auga.

    Diskusijose akcentuota, kad NVO tarybos savivaldybėse tampa svarbiu kanalu, padedančiu išgirsti gyventojų poreikius ir anksti identifikuoti problemas. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnes konsultavimosi procedūras, labiau nuspėjamą finansavimą, geresnę informacijos sklaidą ir nuolatinį dialogą, o ne vienkartinius susitikimus.

    Forume dalintasi skirtingų savivaldybių patirtimis, aptartos priemonės, kurios padeda išlaikyti bendruomenių aktyvumą ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Daug dėmesio skirta ir bendradarbiavimo kultūrai, kai iniciatyvos nėra konkuruojančios, o papildo viena kitą ir leidžia pasiekti daugiau žmonių.

    Pasak organizatorių, tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti savo krašto patirtį, bet ir parsivežti praktinių sprendimų, kuriuos galima pritaikyti vietoje. Zarasų atstovės pabrėžė, kad ryšių mezgimas su kitų savivaldybių NVO tarybomis padeda greičiau įvertinti, kas veikia, o kas reikalauja korekcijų.

    Renginio pabaigoje dalyviams padėkota už dalijimąsi patirtimi ir įsitraukimą, o Kaišiadorių rajono savivaldybei – už forumo organizavimą bei kvietimą dalyvauti. Sutarta, kad tęstinis bendradarbiavimas ir reguliarus keitimasis praktika yra viena svarbiausių sąlygų kuriant aktyvesnę, įtraukesnę vietos savivaldą.

  • Virtuvė be pakabinamų spintelių užkariauja namus, bet palikus baldus prie laiptinės gresia bauda

    Virtuvė be pakabinamų spintelių sparčiai tampa vienu ryškiausių interjero sprendimų: žmonės renkasi atviresnes sienas, lentynas arba tik kelias minimalistines spinteles. Toks vaizdas vizualiai palengvina erdvę, ypač kai virtuvė sujungta su svetaine ir norisi daugiau šviesos.

    Dizaineriai aiškina, kad atsisakius viršutinių spintelių mažoje virtuvėje sumažėja vizualinis triukšmas, o natūrali šviesa pasiskirsto tolygiau. Vietoje masyvios spintelių sienos dažnai paliekamos lengvai valomos dangos, akcentinės plytelės arba kelios atviros lentynos kasdieniams daiktams.

    Kur dingsta daiktai?

    Šis sprendimas nereiškia, kad nelieka kur laikyti puodų ar indų. Daugiausia daiktų perkeliama į apatines talpias stalčių sistemas, kur patogiau pasiekti turinį, o kampuose vis dažniau montuojami ištraukiami mechanizmai.

    Dar viena kryptis yra aukštos spintos iki lubų vienoje virtuvės pusėje, kur sutelpiama sandėliavimo zona. Taip išlaikomas lengvas vaizdas virš stalviršio, bet neprarandamas praktiškumas.

    Remontas baigiasi ne prie konteinerio

    Didžiausia klaida prasideda tada, kai senos spintelės ar stalviršiai atsiduria prie laiptinės, bendro kiemo ar šalia buitinių atliekų konteinerių. Virtuvės baldai priskiriami stambiagabaritėms atliekoms, o dalis demontuotų medžiagų, pavyzdžiui, plytelės ar tinkas, gali būti laikomos statybinėmis ir griovimo atliekomis.

    Tokios atliekos negali būti paliekamos bet kur, nes tai laikoma netinkamu atliekų tvarkymu. Praktikoje tai reiškia, kad už neteisėtą išmetimą gali grėsti bauda, o kai kuriais atvejais gyventojams papildomai priskiriamos ir išvežimo išlaidos.

    Kaip sutvarkyti teisėtai?

    Planuojant virtuvės atnaujinimą verta iš anksto pasitikrinti, kaip konkrečioje savivaldybėje organizuojamas stambiagabaričių atliekų surinkimas. Dažnai numatomi periodiniai išvežimai, o kai kur galima užsisakyti surinkimą atskirai.

    Jei po remonto lieka daug statybinių ir griovimo atliekų, įprastai reikia jas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba naudotis legalia atliekų išvežimo paslauga. Taip išvengiama konfliktų su kaimynais ir nemalonių finansinių pasekmių.

  • Naujas reitingas atskleidė, kur Lenkijoje gyventi sunkiausia: skirtumai šokiruoja

    Nors Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai augo, gyvenimo kokybė skirtingose savivaldybėse išlieka labai nevienoda. Naujausiame tyrime matyti, kad daliai gyventojų kelionė iki gydytojo, mokyklos ar viešojo transporto stotelės vis dar reiškia dešimtis minučių ar net kilometrus kelyje. Tokie skirtumai ryškiai išryškėja reitinge, kuriame palygintos visos šalies savivaldybės.

    Kas vertinta reitinge?

    Reitingą parengė „Algolytics Technologies“ kartu su tyrimų agentūra „SW Research“. Tyrime įvertintos 2 479 Lenkijos savivaldybės, o analizei panaudota apie 90 rodiklių, apimančių ekonominę situaciją, aplinkos būklę, saugumą, švietimą ir infrastruktūrą.

    Vertinimas apėmė ir kasdieniam patogumui svarbias sritis: sveikatos paslaugų, švietimo įstaigų, susisiekimo, techninės ir skaitmeninės infrastruktūros prieinamumą. Toks metodas leidžia pamatyti ne tik bendrą savivaldybės vaizdą, bet ir tai, kokios paslaugos realiai pasiekia gyventojus.

    Kur gyvenimo kokybė prasčiausia?

    Tyrimo autoriai skelbia, kad prasčiausiai įvertintos savivaldybės dažniausiai susiduria su silpnesniu paslaugų tinklu ir prastesniu susisiekimu. Tai reiškia ilgesnį kelią iki gydymo įstaigų, mokyklų ar viešojo transporto, o kartu ir mažiau patogų kasdienį gyvenimą.

    Pačiame tyrime pateikiamas visas silpniausiai įvertintų savivaldybių sąrašas, tačiau bendras signalas aiškus: net ir augant šalies ekonomikai, dalis regionų vis dar atsilieka pagal bazinių paslaugų prieinamumą.

    Kokios tendencijos matyti per metus?

    Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, vidutinis gyvenimo kokybės indeksas pakilo nuo 0,547 iki 0,570. Teigiami pokyčiai fiksuoti visose vaivadijose ir visose savivaldybių grupėse, tačiau pažanga pasiskirstė netolygiai.

    Geresni rezultatai dažniau sieti su švietimu, ekologija, saugumu ir techninių bei skaitmeninių tinklų plėtra. Tuo pat metu kai kuriose srityse situacija prastėjo arba augo lėčiau, ypač ekonomikos, susisiekimo ir paslaugų prieinamumo segmentuose.

    Kur gyventi geriausia?

    Reitinge išskirti ir lyderiai, tačiau rezultatai priklauso nuo to, kas vertina. Ekspertų vertinimu pirmoje vietoje atsidūrė Minsk Mazowiecki, o tarp aukštai įvertintų miestų minimi ir kiti vidutinio dydžio centrai.

    Gyventojų prioritetus labiau atspindinčioje dalyje pirmą vietą užėmė Varšuva. Tai rodo, kad subjektyvus patogumas gali labiau sietis su darbo rinka, paslaugų įvairove ir mobilumo galimybėmis, net jei kai kurie objektyvūs rodikliai kitur atrodo geresni.

  • Didžiulė žemės reforma: nuo 2027 metų savivaldybės perims 800 tūkst. ha kaime

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos keisis valstybinės žemės administravimo tvarka: savivaldybės šias funkcijas vykdys ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kaimo teritorijose. Tai įvardijama kaip antrasis ir baigiamasis valstybinės žemės valdymo pertvarkos etapas, aiškiau atskiriant administravimą nuo kontrolės.

    Aplinkos ministerija teigia, kad pertvarkos esmė yra sprendimų priėmimą priartinti prie gyventojų ir verslo, kad vietoje būtų greičiau įvertinamos konkrečios situacijos. Kartu pabrėžiama, jog perleidžiant funkcijas savivaldybėms didėja ir jų atsakomybė už sprendimų teisėtumą bei viešąjį interesą.

    „Šios reformos tikslas – kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami arčiau žmonių. Savivaldybėms perėmus kaimiškųjų teritorijų administravimą, sprendimus bus galima priimti vietos lygmeniu, geriau įvertinus žmonių poreikius“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau atliks priežiūros ir dalį nacionalinio lygmens funkcijų, kad būtų suvaldytos korupcijos rizikos ir užtikrintas vienodas teisės aktų taikymas. Tarnyba taip pat išlaikys vaidmenį kaip žemėtvarkos kompetencijų centras, konsultuojantis savivaldybes ir vertinantis sprendimų atitiktį reikalavimams.

    „Po reformos savivaldybės perims daugiau atsakomybės vietos lygmeniu, o Nacionalinė žemės tarnyba sutelks dėmesį į nacionalinio lygmens funkcijas, kad naujasis modelis veiktų sklandžiai ir paslaugos gyventojams būtų kokybiškos“, – sakė Dovydas Petraška.

    Kas keisis gyventojams ir verslui

    Savivaldybės administruos valstybinę žemę visoje savo teritorijoje, įskaitant kaimo vietoves, ir priims sprendimus dėl nuomos bei panaudos. Taip pat jos organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus, išduos dalį sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje ir spręs dalį su nekilnojamojo turto kadastro klausimais susijusių procedūrų.

    Numatoma, kad savivaldybėms pereis ir dalis žemėtvarkos bei teritorijų planavimo procesų organizavimo darbų, įskaitant žemės reformos žemėtvarkos projektų užsakymą. Reforma apima daugiau kaip 800 000 hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose, todėl savivaldybėms teks didesnis administracinis krūvis ir poreikis stiprinti kompetencijas.

    Ką pasilieka Nacionalinė žemės tarnyba

    Nacionalinė žemės tarnyba toliau prižiūrės valstybinės žemės patikėtinius, vertins sandorių projektų atitiktį teisės aktams, atliks patikrinimus ir konsultuos savivaldybes. Taip siekiama užtikrinti, kad decentralizavus sprendimus būtų išlaikyti skaidrumo standartai ir sumažintos piktnaudžiavimo rizikos.

    Be to, tarnyba išliks atsakinga už valstybinės žemės pardavimą ir pardavimo aukcionų organizavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei žemės valdos projektų valstybinę priežiūrą. Jai taip pat lieka geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų atnaujinimo darbai, taip pat kai kurie leidimai ir pažymos, susijusios su žemės ūkio ir miškų paskirties žemės įsigijimu.

    Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad pasirengimas pokyčiams jau vyksta: rengiami susitikimai su savivaldybių vadovais ir specialistais, aptariami praktiniai iššūkiai ir veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti iki pertvarkos starto. Tikimasi, kad po 2027 metų sausio 1 dienos gyventojai ir verslas sprendimus galės gauti greičiau, o kontrolės mechanizmai padės išlaikyti vienodą tvarką visoje šalyje.

  • Audra nuvertė paminklą prieš Vėlines: kas apmokės žalą ir ką daryti radus suniokotą kapą

    Artėjant Vėlinėms dalis žmonių, atvykę į kapines po ilgesnės pertraukos, randa nemalonią staigmeną: nuvirtusį paminklą, sutrūkinėjusią antkapinę plokštę ar sulankstytą tvorelę. Dažniausiai tokią žalą sukelia stiprus vėjas, nuvirtę medžiai ar nulūžusios šakos, tačiau kartais pakanka ir gretimos kapavietės elementų griūties.

    Tokiose situacijose kyla esminis klausimas, kas turi atlyginti nuostolius. Praktikoje atsakymas priklauso nuo to, ar žala kilo dėl nenugalimos jėgos, ar dėl aplaidžios priežiūros, taip pat nuo to, ar kapavietė ar paminklas buvo apdrausti.

    Kas atsako už nuvirtusį medį

    Kapinių priežiūrą paprastai organizuoja savivaldybės paskirtas administratorius arba bendruomenė, o kasdienę tvarką užtikrina kapinių prižiūrėtojas. Jei medis buvo akivaizdžiai pavojingas, pažeistas puvinio, ligotas, neprižiūrėtas ar laiku neapgenėtas, gali kilti atsakomybė už žalą, jei įrodoma, kad riziką buvo galima nustatyti ir jos išvengti.

    Jeigu medis nuvirto dėl staigaus ir ekstremalaus meteorologinio reiškinio, žalos priskyrimas konkrečiam atsakingam asmeniui gali būti sudėtingesnis. Tokiu atveju neretai vertinama, ar buvo objektyvi pareiga ir reali galimybė užkirsti kelią nelaimei, ar įvykis laikytinas nenugalima jėga.

    Kada padeda draudimas

    Draudikai pastebi, kad kapaviečių žalų pikas dažnai sutampa su audrų sezonu, tačiau nuostolių sukelia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, šlapio sniego slėgis ar gretimų objektų griūtis. Lietuvoje paplitusi praktika, kai kartu su būsto draudimu papildomai pasirenkamas paminklų draudimas, leidžiantis apdrausti ir kelias kapavietes skirtingose vietovėse.

    Tokia apsauga dažniausiai apima stacionarius kapavietės elementus, tarp jų paminklus, antkapines plokštes ir tvoreles. Įvykus draudžiamajam įvykiui gali būti kompensuojamos ne tik analogiško paminklo įsigijimo, bet ir atstatymo darbų išlaidos, net jei nepavyksta įrodyti kapinių prižiūrėtojo ar kito asmens kaltės.

    Ką daryti radus apgadintą kapavietę

    Pirmiausia verta nufotografuoti žalą ir aplinką, įskaitant nulūžusią šaką, nuvirtusį medį ar kitus objektus, galėjusius sukelti sugadinimus. Taip pat pravartu pasižymėti, kada paskutinį kartą kapavietė buvo tvarkinga, nes tai padeda atkurti įvykio aplinkybes.

    Apie pavojingus medžius ar kabančias šakas reikėtų informuoti kapinių prižiūrėtoją, ypač jei matyti akivaizdūs pažeidimai. Jei kapavietė ar paminklas apdrausti, apie žalą rekomenduojama pranešti kuo greičiau, net jei tiksli įvykio data nėra aiški.

    Prieš užsakant remonto ar atstatymo darbus svarbu suderinti su draudiku, kokių dokumentų reikės ir kokia tvarka fiksuojama žala. Tai ypač aktualu, kai tenka keisti paminklą ar atlikti brangesnius akmens apdirbimo darbus, nes vėliau gali prireikti sąskaitų ir kitų išlaidų pagrindimo.

    Kapaviečių tvarkymas daugeliui yra suplanuota kelionė ir jautrus įsipareigojimas, todėl papildomos išlaidos ir laiko sąnaudos gali tapti rimtu išbandymu. Žinant atsakomybės principus, turint nuotraukas ir laiku kreipiantis į prižiūrėtoją ar draudiką, dažniausiai pavyksta greičiau išspręsti situaciją ir išvengti dar didesnių nuostolių.

  • Zarasų krašto legenda vėl dėmesio centre: kuo Lietuvai nusipelnė Arvydas Stanislovas Každailis

    Zarasų krašto legenda vėl dėmesio centre: kuo Lietuvai nusipelnė Arvydas Stanislovas Každailis

    Spalio 24 dieną leidinio „Savivaldybių žinios“ viršelyje pristatytas dailininkas ir heraldikos kūrėjas Arvydas Stanislovas Každailis. Šį kartą dėmesys sutelktas į jo apdovanojimą „Auksinės krivūlės riterio“ vardu ir ilgalaikius darbus, tapusius valstybės vizualinės tapatybės dalimi.

    Leidinyje primenama, kad A. S. Každailis yra sukūręs ir atkūręs daugybę Lietuvos miestų bei miestelių heraldikos simbolių. Tokie darbai paprastai reikalauja ne tik meninės raiškos, bet ir istorinių šaltinių analizės, heraldikos taisyklių išmanymo bei nuoseklaus derinimo su institucijomis.

    Heraldika Lietuvoje išlieka svarbi ne vien kaip tradicijos tąsa, bet ir kaip savivaldos identiteto priemonė. Pastaraisiais metais savivaldybės aktyviai siekia aiškesnės simbolikos, o patvirtinti herbai ir vėliavos naudojami reprezentacijoje, turizme, bendruomenių iniciatyvose ir oficialiuose dokumentuose.

    Publikacijoje taip pat išskiriamas kūrėjo ryšys su Zarasų kraštu, kur vasaras jis leidžia Senadvario sodyboje. Čia A. S. Každailis su žmona, dailininke Regina Irena Každailiene, puoselėja ne tik kūrybinę aplinką, bet ir kultūrinę atmintį, siejamą su šiame krašte gimusio poeto Fausto Kiršos vardu.

    Pasakojime akcentuojama, kad A. S. Každailio darbų vertė matuojama ne vien apdovanojimais, bet ir kasdien matomu rezultatu viešojoje erdvėje. Lietuvos heraldikos tradicijoje jo indėlis siejamas su pastangomis išlaikyti istorinį tikslumą ir kartu sukurti aiškiai atpažįstamą, šiandienos žmogui suprantamą simbolių kalbą.

  • Opłaty už sodo sklypus šoktelės iki maždaug 280 eurų per metus: ministerija problemos nemato

    Mokesčių šuolis kai kur siekia kelis šimtus eurų

    Kai kurios savivaldybės Lenkijoje pradėjo taikyti didesnius mokesčius už žemės, kurioje įrengti šeimų sodų sklypai, naudojimą pagal amžinąją nuomą. Vietomis tarifas keliamas iki 3 proc. sklypo vertės, o tai daliai sodininkų gali reikšti iki maždaug 280 eurų didesnes metines išlaidas už vieną sklypą.

    Sodininkų atstovai perspėja, kad staigus pabrangimas skaudžiausiai smogs pensinio amžiaus žmonėms ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Jų teigimu, kai kuriems tai gali tapti riba, po kurios sklypų išlaikyti tiesiog nebeapsimokės.

    Sodininkų organizacija siūlo mažesnį tarifą

    Lenkijos sodininkų organizacija (Polski Związek Działkowców) ragina nustatyti aiškiai atskirtą, nekomercinei veiklai pritaikytą tarifą. Kaip kompromisą ji siūlo 0,1 proc. tarifą vietoje 3 proc., argumentuodama, kad šeimų sodai nėra pelno siekiantis verslas, o jų biudžetą daugiausia sudaro pačių sodininkų įnašai.

    Organizacija viešai vardija konkrečius sodų kompleksus, kuriuose metinės įmokos jau perskaičiuojamos, o bendros sumos šokteli iki dešimčių tūkstančių eurų per metus vienam sodų masyvui. Tokios išlaidos galiausiai persikelia į individualius mokesčius kiekvienam sklypui.

    „Jeigu tarifas bus prilygintas komerciniam, dalis pensininkų ir neįgaliųjų tiesiog bus priversti atsisakyti sklypų, nes neišgalės jų išlaikyti“, – sakė sodininkų organizacijos atstovas.

    Ministerija: mastas nedidelis, keisti įstatymo neplanuojama

    Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos pozicija kitokia: viceministras Tomasz Lewandowski nurodė, kad metinė įmoka realiai taikoma mažiau nei 1 proc. šeimų sodų užimamų žemių ploto. Todėl, ministerijos vertinimu, problema yra marginali ir atskiro teisinio reguliavimo sodininkams nereikia.

    Ministerija pateikė ir apibendrintus skaičius: amžinąja nuoma sodams perduota apie 24 756 hektarai, tačiau metines įmokas moka tik 54 sodų kompleksai, apimantys apie 182 hektarus ir maždaug 5 400 sklypų. Dėl to atskiros, mažesnės metinės įmokos normos sodininkams įvesti neplanuojama.

    Kodėl savivaldybės kelia tarifus

    Situaciją apsunkina tai, kad dalyje miestų iki šiol mokesčiai už amžinąją nuomą buvo netaikomi arba buvo simboliniai, nes savivaldybės galėjo taikyti lengvatas nekomercinėms iniciatyvoms. Tuo tarpu 3 proc. tarifas dažniau siejamas su komerciniu žemės naudojimu, todėl sodininkai pabrėžia, kad toks prilyginimas iškraipo šeimų sodų paskirtį.

    Viešojoje erdvėje taip pat keliama prielaida, kad griežtesnis tarifų taikymas gali būti susijęs su įtempta savivaldybių finansine padėtimi ir pastangomis didinti pajamas. Kol kas sodininkų bendruomenė siekia, kad savivaldybės taikytų lengvatas plačiau, o centrinė valdžia įvertintų, ar nekomercinė veikla neturėtų būti aiškiau atskirta teisės aktuose.

  • Vėlinėms artėjant įspėja: apleista kapavietė gali atitekti kitiems – terminai ir taisyklės

    Artėjant Vėlinėms daugelis lanko artimųjų kapus, tačiau kapinėse neretai matomos ir apleistos, kelerius metus netvarkomos kapavietės. Aplinkos ministerija primena, kad ilgai neprižiūrima kapavietė, laikantis nustatytos tvarkos, gali būti pripažinta neprižiūrima, o vėliau jos priežiūra ar net laidojimo teisė gali pereiti kitiems.

    Pagal Kapinių tvarkymo taisykles neprižiūrima laikoma kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus nebuvo tvarkyta ir nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Jei kapavietė, kuri nėra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip vienus metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį ir nurodo, kokios pasekmės gresia kapavietės nesutvarkius.

    Už kapavietės priežiūrą paprastai atsakingas laidojantis asmuo, kurio duomenys įrašomi į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Jei kontaktai nepateikti arba pasikeitę, įspėjimai gali būti paliekami ir pačiose kapinėse, siekiant pasiekti artimuosius.

    Jeigu po įspėjimo kapavietė sutvarkoma, papildomos procedūros paprastai nebetaikomos. Tačiau jei per vienus metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė vis dar netvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją apie galimai neprižiūrimą kapavietę.

    Gavusi informaciją savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas duomenis paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Toliau faktines aplinkybes tikrina savivaldybės sudaryta komisija, kuri vertina kapavietės būklę ir priima sprendimą dėl jos pripažinimo neprižiūrima.

    Kaip priimamas sprendimas

    Komisijos sprendimas negali būti priimamas anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje. Per šį laikotarpį komisija kapavietę apžiūri ne rečiau kaip 3 kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

    Pripažinus kapavietę neprižiūrima, informacija per 3 darbo dienas pateikiama kapinių prižiūrėtojui ir paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Toks paskelbimas yra laikomas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojami kiti terminai.

    Kas gali perimti priežiūrą

    Asmenys, norintys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo raštu gali kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją arba jos įgaliotą asmenį. Kreipimesi būtina nurodyti konkrečios pageidaujamos prižiūrėti kapavietės duomenis.

    Sprendimas dėl kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų nuo kreipimosi termino pabaigos, teikiant pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams. Pirmenybė taip pat gali būti taikoma ir tose pačiose kapinėse palaidotų asmenų giminaičiams, jei tai numato nustatyta tvarka.

    Jeigu per nustatytą laiką prašymų negaunama, sprendimas dėl kapavietės priežiūros priimamas vėliau, kai tik gaunamas pirmasis prašymas. Savivaldybės taryba gali būti patvirtinusi ir detalesnę, papildomus reikalavimus numatančią kapaviečių priežiūros tvarką.

    Kada leidžiama laidoti

    Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje gali būti išduodamas tik tada, jei pagal taisykles joje apskritai galima laidoti. Taip pat turi būti praėję ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos, tai yra ne mažiau kaip 50 metų po palaidojimo tame kape.

    Laidojant ir prižiūrint tokią kapavietę privaloma išsaugoti esamą paminklą, jei jis yra, bei jame esančius įrašus apie kapavietėje palaidotus asmenis. Tokia nuostata skirta užtikrinti pagarbą palaidotiesiems ir išsaugoti kapavietės istoriją.

    Gyventojams patariama neatidėlioti kapavietės sutvarkymo, jei gautas įspėjimas, ir pasirūpinti, kad kapinių prižiūrėtojas turėtų aktualius kontaktus. Tai paprastas žingsnis, padedantis išvengti situacijos, kai dėl ilgo netvarkymo pradedama oficiali pripažinimo neprižiūrima procedūra.