Tag: Sėdimas gyvenimo būdas

  • Reguliarus judėjimas mažina hipertenzijos ir insulto riziką: svarbu ne tik sportas, bet ir mažiau sėdėti

    Fizinis aktyvumas gali pastebimai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką – nuo padidėjusio kraujospūdžio iki infarkto ar insulto. Kardiologai pabrėžia, kad nauda pasiekiama ne tik sportuojant intensyviai: svarbiausia – judėti reguliariai.

    Kaip rašoma Lenkijoje cituojamame tekste, daug žmonių kraujospūdį matuojasi tik tada, kai pasijunta blogai, nors tyrimai rodo, kad jį sekti turėtų visi. Problemą ypač išryškina duomenys apie hipertenzijos paplitimą – ji nustatoma net ir jauniems suaugusiesiems.

    Sporto kardiologas prof. Łukasz Małek atkreipia dėmesį, kad kartojamas fizinis krūvis ilgainiui „išmoko“ širdį dirbti efektyviau: ramybės būsenoje ji dažnai plaka rečiau, o kraujagyslės lengviau plečiasi. Dėl to gali būti paprasčiau mažinti kraujospūdį.

    Judėjimas taip pat gerina gliukozės panaudojimą raumenyse, teigiamai veikia riebalų apykaitą ir padeda palaikyti sveikesnį kūno svorį. Tai svarbu, nes padidėjęs kraujospūdis dažnai „eina kartu“ su nutukimu ir medžiagų apykaitos sutrikimais, įskaitant 2 tipo diabetą.

    Kodėl svarbu ne tik sportuoti, bet ir mažiau sėdėti

    Profesorius pabrėžia, kad ilgas sėdėjimas ir mažas aktyvumas yra susiję, tačiau sėdimas gyvenimo būdas laikomas ir atskiru rizikos veiksniu. Kitaip tariant, galima sportuoti, bet vis tiek didelę dienos dalį praleisti nejudant – ir tai nebus palanku širdžiai.

    Dėl šios priežasties Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti sėdėjimo laiką ir, kiek įmanoma, jį keisti net ir nedidelio intensyvumo veikla. Tekste pažymima, kad vis dar didelė dalis žmonių nesirenka jokio judėjimo – nei pasivaikščiojimų, nei važiavimo dviračiu, nei pratimų.

    Koks krūvis naudingiausias širdžiai

    Pasak prof. Ł. Małeko, širdis gerai reaguoja į reguliarų dinaminį krūvį, kai dirba didelės raumenų grupės, o judesys yra tolygus ir pasikartojantis. Tai gali būti, pavyzdžiui, spartus ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Svarbi žinia tiems, kurie iki šiol mažai judėjo: nebūtina bėgioti ar sportuoti „iki išsekimo“, kad pagerėtų kraujotakos sistemos būklė. Dažniausiai siūloma pradėti nuo vidutinio intensyvumo krūvio ir palaipsniui ilginti trukmę.

    Praktišku tikslu įvardijama 30 minučių aktyvumo penkias dienas per savaitę. Geresnės fizinės formos žmonės dalį šio krūvio gali pakeisti intensyvesne veikla, o prie aerobinio judėjimo verta pridėti ir raumenų stiprinimo pratimus bent du kartus per savaitę.

    Mišinys ir rutina: kas padeda išlaikyti įprotį

    Tekste akcentuojama, kad geriausia derinti skirtingas aktyvumo formas – taip treniruotės mažiau monotoniškos, o pasirinkus mėgstamas veiklas paprasčiau išlaikyti naują rutiną ilgesnį laiką.

    Dar viena svarbi mintis – pradžia gali būti labai paprasta. Net keliolika minučių aktyvumo per dieną laikoma geru startu, kuris ilgainiui gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

  • 4 kasdieniai įpročiai, kurie nepastebimai didina metabolinio sindromo riziką

    Metabolinis sindromas – tai būklė, kai vienu metu pasireiškia bent trys iš penkių rizikos veiksnių: padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, aukšti trigliceridai, žemas DTL („gerojo“) cholesterolio lygis ir per didelis riebalų kiekis juosmens srityje.

    Šių veiksnių derinys reikšmingai didina širdies ligų, insulto ir 2 tipo diabeto riziką. Nors dažnai kalbama apie itin perdirbtą maistą ir per mažą fizinį aktyvumą, prie rizikos gali prisidėti ir mažiau akivaizdūs kasdieniai įpročiai.

    Kaip rašo „EatingWell“, specialistai išskiria keturis dalykus, kurie „tyliai“ blogina metabolinę sveikatą: ilgas sėdėjimas, per didelis alkoholio vartojimas, miego trūkumas ir užsitęsęs stresas.

    Šie veiksniai klastingi tuo, kad ilgą laiką galite jaustis visai neblogai, tačiau organizme jau gali vykti nepalankūs pokyčiai. Dėl to svarbūs ir reguliarūs profilaktiniai patikrinimai – kraujospūdžio matavimai bei kraujo tyrimai.

    Ilgas sėdėjimas

    Darbas prie kompiuterio, ilgos kelionės automobiliu ar įprotis vakarais „praslinkti“ telefone gali lemti, kad didžiąją dienos dalį praleidžiate sėdėdami.

    Apžvalginiai tyrimai rodo: kuo daugiau laiko žmogus praleidžia sėdėdamas, tuo dažniau nustatomas metabolinis sindromas – net ir įvertinus, ar jis sportuoja. Kitas didelis tyrimas siejo daugiau nei 10,5 valandos sėslaus laiko per parą su didesne širdies nepakankamumo ir mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų rizika, net jei fizinio aktyvumo rekomendacijos buvo vykdomos.

    Paaiškinimas paprastas: ilgai sėdint mažėja raumenų aktyvumas, kuris padeda „paimti“ gliukozę iš kraujo ir palaikyti normalesnį cukraus lygį. Taip pat prastėja kraujotaka, gali kisti energijos apykaita, ilgainiui prisidėti uždegiminiai procesai ir riebalų kaupimosi pokyčiai.

    Specialistai pataria neapsiriboti vien treniruote, o ieškoti progų pajudėti dienos eigoje: daryti trumpas pasivaikščiojimo pertraukėles, stovėti kalbant telefonu, pasivaikščioti po valgio.

    Per didelis alkoholio vartojimas

    Viena taurė po darbo ar keli kokteiliai savaitgalį gali greitai tapti rutinos dalimi, ypač jei neįvertinate, kaip dažnai ir kiek iš tiesų išgeriate.

    Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali bloginti metabolinio sindromo „komplikacijas“ – prisidėti prie kepenų ligų, didesnio cukraus kiekio kraujyje ir padidėjusio kraujospūdžio. Sisteminių apžvalgų duomenys taip pat rodo ryšį tarp didesnio alkoholio suvartojimo ir metabolinio sindromo.

    Konkretus „saugus“ gėrimų skaičius, tiesiogiai siejamas su metaboliniu sindromu, nėra įvardijamas, tačiau JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras vidutiniu vartojimu laiko vieną gėrimą per dieną moterims ir du – vyrams. Vis dėlto pabrėžiama, kad idealu alkoholio nevartoti arba vartoti kuo rečiau.

    Mažinti vartojimą siūloma pradėti nuo mažų, realistiškų žingsnių – pavyzdžiui, per savaitę išgerti vienu gėrimu mažiau, o dalį vakarinių ar socialinių gėrimų pakeisti nealkoholinėmis alternatyvomis.

    Miego trūkumas

    Nuolatinis miego „skolinimasis“ – pavyzdžiui, dėl vėlyvo naršymo telefone – gali turėti daugiau pasekmių nei vien nuovargis ryte.

    Trumpas miegas siejamas su hormonų, susijusių su apetitu ir stresu, disbalansu, taip pat – prastesniu organizmo atsaku į insuliną. Be to, miego stoka gali būti susijusi su didesniu streso hormonų lygiu ir aukštesniu kraujospūdžiu.

    2021 metų apžvalgoje, apėmusioje daugiau nei 235 000 žmonių duomenis, nurodoma, kad miegant mažiau nei 6–7 valandas per naktį metabolinio sindromo rizika didesnė nei tiems, kurie miega 7–9 valandas.

    Rekomenduojama siekti maždaug 7–9 valandų miego ir laikytis pastovaus grafiko. Taip pat gali padėti „miego higiena“: mažiau ekranų prieš miegą, vėsesnis ir tamsesnis kambarys, vakariniai nusiraminimo ritualai.

    Jei nepavyksta išsimiegoti ilgą laiką, verta atkreipti dėmesį ir į galimus sutrikimus: nuolatinį knarkimą, nemigą ar ryškų mieguistumą dieną – tokiais atvejais patariama pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Užsitęsęs stresas

    Darbo terminai, šeimos rūpesčiai ar nuolatinis informacijos srautas gali lemti, kad stresas tampa kasdienybe. Tačiau užsitęsęs stresas gali paveikti ne tik emocinę savijautą.

    2019 metų apžvalgoje nustatyta, kad didesnį stresą patiriantys suaugusieji dažniau susiduria su metaboliniu sindromu nei tie, kurie stresą vertina kaip mažesnį.

    Stresas gali veikti įvairius organizmo rodiklius, o vienas jautriausių – kraujospūdis. Svarbu ir tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažnai neturi akivaizdžių simptomų, todėl vien savijautos nepakanka spręsti, ar viskas gerai.

    Nors pašalinti visų streso šaltinių dažnai neįmanoma, gali padėti mažos „atgaivos“ akimirkos: keli lėti įkvėpimai tarp užduočių, trumpas pasivaikščiojimas, meditacija ar kita atsipalaidavimo praktika. Jei stresas tampa sunkiai valdomas, naudinga ieškoti pagalbos – aptarti situaciją su gydytoju ar terapeutu.

  • Lenkai beveik visą dieną nejudėdami: mokslininkai paaiškino, kas tada vyksta smegenims

    Lenkai beveik visą dieną nejudėdami: mokslininkai paaiškino, kas tada vyksta smegenims

    Prieš Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, minimą spalio 10 dieną, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip kasdieniai įpročiai veikia emocinę būseną. Vienas svarbiausių veiksnių, apie kurį dažnai pamirštama, yra fizinis aktyvumas ir tai, kiek laiko per dieną praleidžiame sėdėdami.

    „ASICS“ užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad Lenkijoje gyventojai net 85 proc. budrumo laiko praleidžia be judėjimo. Tyrime dalyvavo 34 000 žmonių iš 31 šalies, o pasaulio vidurkis siekė 86 proc., tad problema yra platesnė nei vienos valstybės kasdienybė.

    Kas skatina sėslumą?

    Tyrimo duomenys rodo, kad šiuolaikinis patogumas natūralias progas judėti mažina iki minimumo. Darbas prie kompiuterio, apsipirkimas internetu, nuotolinės paslaugos ir pramogos ekranuose leidžia visą dieną praleisti beveik neišeinant į lauką.

    Net 65 proc. apklaustųjų pripažino, kad dėl tokio gyvenimo ritmo lengva praleisti dieną beveik be jokio judesio. 40 proc. teigė, kad galėtų neišeiti iš namų bent tris dienas, o 18–24 metų grupėje šis skaičius tyrime kilo iki 60 proc.

    Sėslumas nebūtinai reiškia akivaizdžias svorio problemas, tačiau jis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto rizika, blogesne miego kokybe ir didesniu bendru mirtingumu. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad fizinis neaktyvumas yra viena svarbiausių išvengiamų sveikatos rizikų, o sėdėjimą verta mažinti net ir tiems, kurie sportuoja.

    Judėjimas ir psichikos savijauta

    „ASICS“ 2024 metais skelbto „State of Mind“ tyrimo rezultatai parodė ryškų ryšį tarp aktyvumo ir savijautos. Vidutinis psichologinės savijautos įvertinimas buvo 65 balai iš 100, fiziškai aktyvių žmonių grupėje siekė 67, o neaktyvių krito iki 54.

    Šie skaičiai nerodo, kad judėjimas vienas pats paaiškina visą skirtumą, nes savijautą veikia miegas, socialiniai ryšiai, gyvenimo aplinkybės ir sveikatos būklė. Vis dėlto moksliniai vertinimai nuosekliai rodo, kad aktyvumas gali mažinti streso pojūtį, gerinti dėmesį ir emocijų reguliavimą, o kai kuriems žmonėms tampa svarbiu kasdieniu stabilumo ramsčiu.

    „Fizinis aktyvumas veikia ir smegenų veiklą, ir nuotaiką, nes daro įtaką neurocheminėms sistemoms, susijusioms su motyvacija, atlygio pojūčiu ir streso reguliavimu“, – sakė platformos „pleso“ specialistė Marlenа Raczuk.

    Dažnai minimos endorfinos, tačiau tyrimai rodo, kad geresnę savijautą po bėgimo ar treniruotės gali lemti ne vien jos. Prie poveikio prisideda ir kiti biologiniai mechanizmai, taip pat psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, saviveiksmingumo jausmas, rutinos atkūrimas ir socialinis kontaktas, kai judama kartu.

    Kiek judėti rekomenduoja PSO?

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos arba 75–150 minučių didelio intensyvumo veiklos. Taip pat patariama bent dvi dienas per savaitę skirti raumenis stiprinantiems pratimams.

    Praktikoje tai nebūtinai reiškia sporto salę ar sudėtingą planą. Dažnai veiksmingiausia pradžia yra trumpi pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, plaukimas ar šokis, o dar viena svarbi taisyklė yra pertraukti ilgą sėdėjimą bent kelioms minutėms kas valandą.

    Specialistai primena, kad judėjimas gali papildyti psichoterapiją ar medikamentinį gydymą, tačiau jų nepakeičia. Jei nerimas ar depresijos simptomai užsitęsia, trukdo kasdienybei ar stiprėja, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

  • Pamirškite alkoholį: gydytojas įvardijo 5 įpročius, kurie greičiausiai sendina organizmą

    Kalbant apie tai, kas greitina senėjimą, dažnas pirmiausia pagalvoja apie alkoholį. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai neretai dar labiau kenkia ilgalaikei sveikatai, nes veikia tyliai ir nuosekliai.

    Gydytojas, širdies chirurgas Jeremy Londonas viešai įvardijo penkias elgsenas, kurių atsisakymas gali padėti lėtinti su amžiumi susijusius pokyčius. Jo akcentas paprastas: senėjimą spartina ne vienas produktas, o pasikartojančios rutinos, kurios blogina medžiagų apykaitą, hormonų pusiausvyrą ir uždegiminius procesus.

    Rūkymas ir garinimas

    Rūkymas kenkia praktiškai visoms organizmo sistemoms: didina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir onkologinių susirgimų riziką. Net ir nedidelis rūkymo intensyvumas siejamas su prastesniais sveikatos rodikliais bei trumpesne gyvenimo trukme.

    Garinimas dažnai pateikiamas kaip mažiau žalinga alternatyva, tačiau nikotinas išlieka priklausomybę kelianti medžiaga, o aerozoliuose gali būti kvėpavimo takus dirginančių junginių. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikis poveikis vis dar tiriamas, todėl saugumo iliuzija gali kainuoti brangiai.

    Sėdimas gyvenimo būdas

    Pasak gydytojo, žmogaus kūnas sukurtas judėti, todėl ilgas sėdėjimas darbe 6 ar 8 valandas iš eilės daro įtaką gliukozės apykaitai ir ląstelių energijos gamybai. Net ir sportuojant vakare, pernelyg ilgos nejudrumo atkarpos dienos metu gali „anuliuoti“ dalį naudos.

    Tyrimai rodo, kad dažnesnės trumpos aktyvumo pertraukos, pavyzdžiui, kelių minučių pasivaikščiojimas kas valandą, gali padėti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje ir mažinti bendrą nuovargį. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus ne tik sportas, bet ir judėjimas per visą dieną.

    Nutukimas ir ypač pilviniai riebalai

    Gydytojas atkreipia dėmesį, kad svarbi ne vien svarstyklių rodoma reikšmė, bet ir riebalų pasiskirstymas. Pilvo srityje susikaupęs, vadinamasis visceralinis riebalas, siejamas su didesne 2 tipo diabeto, hipertenzijos, širdies ligų ir kai kurių vėžių rizika.

    Visceralinis riebalas nėra tik „energijos atsarga“: jis aktyviai dalyvauja hormonų ir uždegimo reguliavime, todėl gali skatinti lėtinį žemo intensyvumo uždegimą. Ilgainiui tai atsispindi ne tik kraujo tyrimuose, bet ir odos, raumenų bei kraujagyslių „biologiniame amžiuje“.

    Lėtinis stresas

    Kalbama ne apie trumpalaikį jaudulį, o apie ilgai trunkantį aukšto lygio stresą, kai žmogus nuolat gyvena įtampoje dėl darbo praradimo, artimojo ligos, finansinių sunkumų ar santykių problemų. Tokiose situacijose ilgiau išlieka padidėjęs kortizolio ir kitų streso hormonų lygis.

    Nuolatinė įtampa gali bloginti miegą, didinti apetitą, skatinti žalingus įpročius ir silpninti imuninę sistemą. Dėl to susidaro uždaras ratas: prastėja savijauta, mažėja fizinis aktyvumas, o tai dar labiau didina stresą.

    Prastas miegas

    Jei miegas nenuoseklus ar per trumpas, organizmas nespėja tinkamai atsigauti, o ilgainiui didėja širdies ir kraujagyslių ligų, metabolinių sutrikimų ir nuotaikos problemų rizika. Miegas svarbus ir dėl to, kad jo metu vyksta audinių atstatymas bei atminties ir emocijų reguliavimo procesai.

    Gydytojai dažnai pabrėžia miego ritmą: svarbu panašiu metu eiti miegoti ir keltis, riboti ekranų šviesą vakare ir vengti stimuliatorių vėlai dieną. Net kelių savaičių miego režimo korekcijos kai kuriems žmonėms pastebimai pagerina energiją, alkio kontrolę ir emocinį stabilumą.

    Nors alkoholis išlieka svarbus rizikos veiksnys daugeliui ligų, šiame sąraše jis nebuvo pagrindinis akcentas. Esminė žinutė paprasta: senėjimą labiausiai spartina kasdienės, ilgai besitęsiančios elgsenos, kurias galima keisti palaipsniui ir nuosekliai.