CP v2

Tag: Seimas

  • Kauno rajonas įvertintas Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė šeimai draugiškiausiųjų dešimtuke

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Seime pirmą kartą surengtas šeimai draugiškiausių Lietuvos savivaldybių pagerbimas. Tarp dešimties apdovanotų savivaldybių pateko ir Kauno rajonas, kuriam skirta nominacija už bendruomeniškumo ir šeimos vertybių puoselėjimą.

    Renginyje akcentuota, kad įvertinimas skiriamas savivaldybėms, nuosekliai įgyvendinančioms šeimai palankią politiką ir kuriančioms aplinką, kurioje lengviau derinti darbą, vaikų auginimą ir kasdienius poreikius. Toks požiūris siejamas su praktiniais sprendimais: nuo paslaugų prieinamumo iki saugių viešųjų erdvių ir bendruomenės įsitraukimo.

    Kas lemia šeimai palankią savivaldybę

    Šeimai draugiškos savivaldybės dažniausiai vertinamos pagal tai, kaip sparčiai jos reaguoja į gyventojų poreikius ir ar paslaugos pasiekiamos skirtingoms amžiaus grupėms. Didžiausią svorį paprastai turi švietimo infrastruktūra, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros pasiekiamumas, viešasis transportas bei saugi, vaikams pritaikyta aplinka.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms vis svarbesnės tampa ir demografinės tendencijos: jaunų šeimų migracija į priemiesčius, augantis darželių ir mokyklų poreikis, būsto plėtros tempai. Todėl įvertinimai dažnai signalizuoja ne tik apie simbolinį pripažinimą, bet ir apie gebėjimą planuoti ilgalaikes investicijas.

    Kauno rajono akcentai ir investicijų kryptys

    Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris atsiimdamas apdovanojimą pabrėžė, kad rajonas išlieka vienas sparčiausiai augančių ir jauniausių Lietuvoje. Dėl to, anot jo, nuosekliai investuojama į švietimą, viešąsias erdves, infrastruktūrą ir socialines paslaugas, kad regione būtų patogu gyventi, dirbti ir auginti vaikus.

    Kauno rajono augimas kelia ir praktinių iššūkių: didėjant gyventojų skaičiui, svarbus tampa paslaugų tinklo tankis ir kokybė, eismo bei susisiekimo sprendimai, naujų kvartalų integracija į esamą infrastruktūrą. Savivaldybės, kurios sugeba šiuos procesus valdyti, dažniau pritraukia jaunas šeimas ir išlaiko aukštesnį pasitenkinimą gyvenamąja aplinka.

    Apdovanojimą organizavusios institucijos

    Šeimai draugiškiausių savivaldybių apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Organizatoriai pabrėžė, kad savivaldybių vaidmuo čia yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu gyventojai greičiausiai pajunta pokyčius.

    Kauno rajono savivaldybė, dėkodama bendruomenei, akcentavo, kad įvertinimas yra bendrų pastangų rezultatas. Savivaldybės teigimu, kasdieniai gyventojų, įstaigų ir bendruomeninių organizacijų sprendimai prisideda prie to, kad rajonas išliktų gyvas, bendruomeniškas ir patrauklus šeimoms.

    „Bendruomeniškumas prasideda nuo rūpesčio žmogumi“, – sakė Mantas Rikteris.

  • Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Seime surengtuose nacionaliniuose apdovanojimuose Šeimai draugiškiausia savivaldybė pirmą kartą pagerbtos savivaldybės, kurios kryptingai stiprina šeimoms palankią aplinką. Renginys subūrė savivaldos, ministerijų ir bendruomenių atstovus, akcentuotas realių sprendimų vaidmuo kasdienėje šeimų gerovėje.

    Tarp apdovanotųjų atsidūrė Marijampolės savivaldybė, pelniusi įvertinimą nominacijoje Už ilgalaikes investicijas į šeimai palankų švietimą. Komisija išskyrė nuoseklų dėmesį kokybiškam ir prieinamam ugdymui, mokymuisi visą gyvenimą ir kompleksinei pagalbai vaikams bei šeimoms.

    Marijampolės savivaldybės vardu apdovanojimą atsiėmė vicemeras Ričardas Bagdanavičius. Pasak savivaldybės atstovų, įvertinimas siejamas su ilgalaikiais sprendimais, kurie padeda šeimoms derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą bei užtikrina stabilesnę paslaugų kokybę skirtingoms amžiaus grupėms.

    Nacionaliniai apdovanojimai surengti bendradarbiaujant kelioms ministerijoms, o pačią iniciatyvą organizatoriai pristato kaip paskatą savivaldybėms dalintis praktika, kuri veikia. Tokie įvertinimai dažniausiai atkreipia dėmesį į ankstyvosios pagalbos šeimai svarbą, įtraukaus ugdymo plėtrą ir paslaugų prieinamumą ne tik didmiesčiuose.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimas yra švietimo bendruomenės ir su šeimomis dirbančių specialistų bendro darbo rezultatas. Savivaldybė tikisi, kad įvertinimas taps papildomu impulsu tęsti pradėtas priemones ir dar labiau stiprinti šeimoms palankias paslaugas visame regione.

  • Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai: paraiškų laukia iki birželio 14 dienos

    Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai: paraiškų laukia iki birželio 14 dienos

    Prasideda 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai, kurių tikslas – išrinkti Metų medį, vėliau atstovausiantį Lietuvai Europos medžio konkurse, ir atkreipti dėmesį į išskirtinius šalies medžius. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne vien grožiui: vertinama ir medžio istorija, ryšys su vietos bendruomene bei jo reikšmė kraštovaizdžiui.

    Rinkimus pagal nustatytus nuostatus organizuoja viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“. Kandidatus atrinks komisija, kurioje dirbs organizatorių, visuomeninių gamtosauginių bei bendruomeninių organizacijų atstovai ir įvairių sričių specialistai.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas konkursui gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Organizatoriai kviečia siūlyti ne tik senus ar įspūdingus medžius, bet ir tuos, kurie turi aiškią kultūrinę, istorinę ar bendruomeninę vertę ir yra tapę vietos tapatybės dalimi.

    Paraiškos priimamos iki birželio 14 dienos. Kandidatų dokumentai teikiami elektroniniu paštu, o organizatoriai ragina paraišką parengti kuo išsamiau, kad komisija galėtų įvertinti ne tik medžio parametrus, bet ir jo pasakojimą.

    Kokios informacijos reikia?

    Paraiškoje būtina nurodyti medžio rūšį, pavadinimą, jei jis žinomas, tikslią augimo vietą ir koordinates. Taip pat prašoma pateikti amžių, aukštį, kamieno apimtį bei kitus fizinius duomenis, kurie padeda palyginti kandidatus ir pagrįsti jų išskirtinumą.

    Ne mažiau svarbi dalis – motyvacija, kodėl medis siūlomas rinkimams, ir vizualinė medžiaga. Reikia pridėti 1–3 nuotraukas arba iki 3 minučių trukmės vaizdo įrašą, taip pat gali būti pateikiami istoriniai faktai, vietos žmonių pasakojimai, legendos ar kiti patvirtinantys duomenys.

    Kada vyks balsavimas ir kada paaiškės nugalėtojas?

    Komisija atrinks iki 12 medžių, kurie pateks į antrąjį etapą. Už juos visuomenė galės balsuoti internetu nuo rugsėjo 14 dienos iki spalio 4 dienos, o atrinktų kandidatų sąrašas bus skelbiamas organizatorių kanaluose.

    2026 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 21 dieną apdovanojimo ceremonijoje Seime. Nugalėtojas kitąmet atstovaus Lietuvai 2027 metų Europos medžio konkurse.

    Rinkimai siejami ir su platesniu kontekstu: tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje yra įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Organizatoriai pažymi, kad konkursas prisideda prie šios vertybės matomumo ir skatina bendruomenes fiksuoti bei saugoti vietos gamtos paveldą.

    Organizatoriai primena, kad kandidatams svarbus ne tik amžius ar dydis, bet ir gyvybingumas, priežiūros istorija bei aiškiai pagrįstas santykis su vietove. Dėl to siūlant medį verta įtraukti bendruomenės liudijimus ir patikimą informaciją apie jo reikšmę.

  • Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Gegužės 8 dieną Seime surengtoje konferencijoje Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų dėmesys sutelktas į tai, kaip savivaldybėse sustiprinti prevenciją ir paslaugas, kurios gyventojus pasiekia dar iki ligų. Renginyje susitiko nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjai, savivaldos, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovai bei ekspertai.

    Diskusijų centre atsidūrė visuomenės sveikatos biurų vaidmuo: nuo sveikos gyvensenos ugdymo ir psichikos sveikatos stiprinimo iki priklausomybių prevencijos bei gyventojų švietimo. Pabrėžta, kad biurai savivaldybėse dažnai tampa pagrindiniu kontaktu bendruomenėms, mokykloms ir šeimoms, kai reikia greitų, praktiškų prevencinių sprendimų.

    Akcentai: jaunimas ir emocinė sveikata

    Renginyje daug dėmesio skirta jaunimo priklausomybių prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui, nes būtent šiose srityse savivaldybės vis dažniau susiduria su augančiais iššūkiais. Aptarta, kad ankstyvosios intervencijos mokyklose ir bendruomenėse gali sumažinti rizikas, tačiau tam reikia nuoseklių programų ir stabilaus jų įgyvendinimo.

    Kalbėta ir apie sveikos gyvensenos ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, kai elgsenos įpročiai formuojasi greičiausiai. Pabrėžta, kad prevencija efektyviausia tada, kai ji paremta realiais vietos duomenimis ir pritaikoma konkrečios savivaldybės situacijai, o ne vykdoma formaliai.

    Specialistų rengimas ir savivaldybių pajėgumai

    Konferencijoje iškelta visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir jų pritraukimo į regionus tema. Akcentuota, kad paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo programų gausos, bet ir nuo darbuotojų kompetencijų, darbo krūvio bei galimybių bendradarbiauti su mokyklomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Taip pat aptarta, kad visuomenės sveikatos biurų veikla tiesiogiai siejasi su nacionaliniais sveikatos tikslais, tačiau įgyvendinimas realybėje neretai remiasi savivaldybių organizaciniu pajėgumu. Tai reiškia, kad vienodų paslaugų prieinamumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu stiprinti koordinavimą ir gerųjų praktikų perėmimą.

    Konferencijoje dalyvavę atstovai

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų ir švietimo įstaigų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Švenčionių rajono savivaldybės delegacija.

    Švenčionių rajonui atstovavo meras Rimantas Klipčius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Kiškėnienė bei Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorė Asta Turskienė. Renginyje aptartos temos aktualios tiek didmiesčiams, tiek regionams, kur prevencinių paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo vietos komandų stiprumo.

  • Demokratijos žinių konkurso finalas Seime: tarp 75 geriausiųjų – Smilgių gimnazijos moksleivis

    Gegužės 9 dieną Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose surengtas penktasis Demokratijos žinių konkurso finalas, į kurį pateko Smilgių gimnazijos I klasės mokinys Lukas Lukoševičius. Į finalinį etapą iš daugiau kaip 12 000 moksleivių buvo atrinkti 75 vyresnių klasių mokiniai iš 60 mokyklų, atvykę iš 45 miestų ir miestelių.

    Finale dalyviai varžėsi spręsdami 32 klausimų testą Kovo 11-osios Akto salėje, o vėliau įsitraukė į praktinę Seimo darbo simuliaciją. Moksleiviai dirbo frakcijose ir komitetuose, teikė siūlymus, diskutavo, formavo pozicijas ir balsuodami priėmė sprendimus Seimo posėdžių salėje.

    Kaip atrodė finalo užduotys

    Organizatoriai finalinę dieną sudėliojo taip, kad jaunimas ne tik pasitikrintų teorines žinias, bet ir pajustų, kaip sprendimai gimsta institucijų viduje. Simuliacijos metu mokiniai svarstė internetinės pilnametystės įstatymo projektą, ieškojo kompromisų ir vertino skirtingų argumentų stiprumą.

    Toks formatas atspindi bendrą pilietinio ugdymo kryptį mokyklose, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne vien faktams, bet ir praktiniams įgūdžiams: kritiniam mąstymui, diskusijų kultūrai, gebėjimui atsirinkti informaciją ir suprasti teisėkūros logiką.

    Seimo vadovų žinutės jaunimui

    Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad konkursas padeda jaunimui giliau suprasti demokratinės valstybės veikimą ir skatina sąmoningiau įsitraukti į visuomenės gyvenimą.

    „Demokratijos žinių konkursas – tai ne tik galimybė pasitikrinti žinias, bet ir kvietimas sąmoningiau įsitraukti į valstybės gyvenimą. Kuo geriau suprantame, kaip veikia demokratija, tuo aktyviau ir atsakingiau galime prisidėti prie Lietuvos kūrimo“, – sakė Juozas Olekas.

    Seimo kancleris Algirdas Stončaitis finalo dalyviams akcentavo, kad valstybės stiprybė tiesiogiai priklauso nuo pilietiškumo ir demokratijos kultūros kasdienybėje, o Seimas, jo teigimu, jaunimui išlieka atviras.

    „Šis konkursas – pirmiausia apie mūsų valstybę. O valstybė – tai esame mes patys. Nuo mūsų pilietiškumo, demokratijos pažinimo ir puoselėjimo priklauso, ar turėsime klestinčią, vakarietišką, demokratišką žmonių valstybę“, – sakė Algirdas Stončaitis.

    Ką reiškia toks pasiekimas mokyklai

    Patekimas į finalą tarp 75 atrinktųjų rodo, kad pilietinių ir istorijos žinių ugdymas mokykloje duoda apčiuopiamų rezultatų, o patirtis Seime tampa papildoma motyvacija domėtis valstybės institucijų darbu. Tokie renginiai taip pat kuria ryšį tarp mokinių ir demokratinių procesų, kurie neretai atrodo nutolę nuo kasdienio gyvenimo.

    Smilgių gimnazija padėkojo Lukui Lukoševičiui ir jį konkursui ruošusiam istorijos mokytojui Nerijui Gritėnui, prisidėjusiems prie šio pasiekimo. Mokyklos bendruomenei tai tampa ne tik asmeniniu laimėjimu, bet ir paskata kitais metais siekti dar platesnio dalyvavimo.

  • Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkijos Vyriausybė balandžio pabaigoje pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama sustiprinti laivybos bendroves ir sudaryti sąlygas daugiau komercinių laivų registruoti su Lenkijos vėliava. Tai būtų reikšmingas pokytis po kelių dešimtmečių, kai dalis laivų buvo registruojami užsienio jurisdikcijose dėl palankesnių sąnaudų ir mokesčių.

    Infrastruktūros viceministras Arkadiusz Marchewka teigė, kad projektas artimiausiu metu turėtų pasiekti Seimą, o pagrindinės mokestinės nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Pasak jo, be konkurencingų taisyklių Lenkijos laivybos įmonėms sudėtinga varžytis su rinkomis, kuriose galioja patrauklesni režimai, pavyzdžiui, Maltoje ar Kipre.

    „Po 30 metų Lenkijos vėliava vėl galės sugrįžti į Lenkijos prekybinius laivus“, – sakė Arkadiusz Marchewka.

    Trys pagrindiniai pokyčiai

    Projekte numatytos trys kryptys: įprastą pelno mokestį įmonėms keisti tonažiniu mokesčiu, kuris priklauso nuo laivo dydžio, taip pat mažinti darbo apmokestinimą. Tonažinis mokestis daugelyje Europos šalių taikomas kaip laivybai pritaikytas modelis, leidžiantis prognozuoti mokestinę naštą ir mažinti paskatas registruotis vadinamosiose patogios vėliavos valstybėse.

    Antrasis elementas – jūrininkų pajamų apmokestinimo pakeitimai, kad jų padėtis būtų panašesnė į dirbančiųjų su kitų valstybių vėliavomis. Trečiasis – bendras darbo kaštų mažinimas, įskaitant socialinio draudimo įmokų lengvatas, kurios turėtų padėti išlaikyti įgulas ir didinti šalies patrauklumą laivybos darbdaviams.

    Registravimas ir skaitmenizavimas

    Kartu su mokestiniais pakeitimais žadama pertvarkyti ir administracinę dalį, kad laivų registravimo procedūros būtų greitesnės ir aiškesnės. Ministerijos vertinimu, procesai turi persikelti į skaitmeninę erdvę ir tapti panašūs į modernių jūrinių registrų praktiką, kur sprendimai priimami operatyviai, o dokumentų tvarkymas nėra paremtas rankiniu darbu.

    Viceministras pabrėžė, kad XXI amžiaus laivyba remiasi skaitmeninėmis sistemomis ir greitu reagavimu, todėl registrų ir leidimų tvarka turi ne atsilikti, o padėti verslui. Šis aspektas svarbus ne tik savininkams, bet ir finansuotojams bei draudikams, kuriems reikalingas teisinis aiškumas ir greitai patikrinami duomenys.

    Kada įsigalios naujos taisyklės?

    Numatoma, kad naujos nuostatos pradėtų galioti nuo naujo mokestinio laikotarpio, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo procedūrų eigos. Kai kurios mokestinės lengvatos gali būti siejamos su Europos Komisijos pritarimu valstybės pagalbos suderinamumui, nes laivybos apmokestinimo režimai ES dažnai vertinami per konkurencijos taisyklių prizmę.

    Projektu taip pat siūloma išplėsti tonažinio mokesčio taikymą ne tik laivų savininkams, bet ir laivų valdytojams. Be to, numatoma suderinti taisykles su naujausiais jūrininkų darbo standartų pakeitimais, įskaitant praktinius reikalavimus dėl gerovės laivuose.

    Tarp planuojamų pataisų – ir su laivų aprūpinimu susiję klausimai, pavyzdžiui, aiškesnis mechanizmas laivų vaistinėlėms ir vaistams įsigyti, kad neliktų kliūčių, kylančių dėl bendrųjų farmacijos taisyklių. Taip pat numatomos nuostatos dėl finansinių garantijų jūrininkams, kai jie laikinai netenka darbingumo.

  • Pagėgių atstovės Seimo forume: kokių pokyčių socialinėje politikoje laukia savivaldybės ir gyventojai

    Pagėgių atstovės Seimo forume: kokių pokyčių socialinėje politikoje laukia savivaldybės ir gyventojai

    Diskusijos Seime apie pagalbą žmonėms

    Vasario 24 dieną Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė ir Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro direktorė Vitalija Ivanauskienė dalyvavo Seime vykusiame nacionaliniame forume „Galimybių durys: gyventi kitaip“.

    Renginį inicijavo ir organizavo Seimo narė Daiva Ulbinaitė. Forumo tikslas – sutelkti savivaldybių, ministerijų, socialinių paslaugų teikėjų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ieškant veiksmingesnių sprendimų žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi.

    Temos: socialinis būstas ir kompleksinės paslaugos

    Forume daug dėmesio skirta kompleksinių paslaugų poreikio analizei ir tam, kaip savivaldybėse veikia skirtingų sričių pagalbos grandys. Tokios paslaugos dažniausiai apima socialinę pagalbą, psichologines konsultacijas, pagalbą šeimoms, priklausomybių prevenciją ir palydėjimą į užimtumą.

    Taip pat aptartos socialinio būsto politikos kryptys ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės. Diskusijose akcentuota, kad socialinis būstas, be būsto fondo plėtros, vis dažniau siejamas ir su socialinių paslaugų prieinamumu, kad žmogus galėtų išlaikyti stabilų gyvenimą.

    Paroda apie žmonių patirtis ir bendradarbiavimą

    Renginio metu pristatyta keliaujanti paroda „Kelias. Po visko“, atskleidžianti žmonių istorijas po sudėtingų gyvenimo etapų. Paroda pabrėžia, kad lūžio tašku dažnai tampa laiku suteikta pagalba ir aiškus, nuoseklus pagalbos planas.

    Pagėgių savivaldybės atstovės forume dalyvavo siekdamos stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, perimti kitų savivaldybių gerąsias praktikas ir įvertinti, kokie sprendimai galėtų padėti dar tiksliau atliepti vietos gyventojų poreikius.

    Pasak renginio organizatorių ir pranešėjų, savivaldybių vaidmuo išlieka esminis, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kur pagalbos grandinė stringa, o kur reikalingi aiškesni procesai, didesnis paslaugų prieinamumas ar lankstesni pagalbos modeliai.

  • Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Forumas Seime Pasaulinę NVO dieną

    Vasario 27 dieną, minint Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, Seimo rūmuose surengtas forumas Nevyriausybinės organizacijos ir valstybė: kur esame ir kur norime eiti. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti NVO ir valstybės partnerystę bei užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų nuoseklus.

    Renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės atstovės: vicemerė Aušra Zongailienė, VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkė Viktorija Ūselienė ir Lumpėnų kaimo bendruomenės bei Pagėgių savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Jūratė Mažutienė. Savivaldybės atstovės pabrėžė, kad regionams svarbu turėti tiesioginį balsą nacionaliniuose sprendimuose.

    Kodėl NVO laikomos strateginiu partneriu

    Forume akcentuota, kad nevyriausybinės organizacijos prisideda prie socialinių paslaugų, švietimo, kultūros, jaunimo, sveikatos, aplinkosaugos ir bendruomenių telkimo. Kai visuomenė susiduria su krizėmis, NVO dažnai greičiau pasiekia pažeidžiamas grupes ir gali lanksčiau reaguoti vietoje.

    Valstybės institucijoms NVO svarbios ir kaip grįžtamojo ryšio kanalas, padedantis įvertinti, ar priemonės veikia realiomis sąlygomis. Tuo pat metu pačioms organizacijoms aktualu, kad partnerystė neapsiribotų vienkartiniais projektais, o remtųsi ilgalaikiu planavimu.

    Ko NVO prašo, o ką žada valstybė

    Diskusijose išryškėjo keli praktiniai klausimai, su kuriais NVO dažniausiai susiduria: nenuspėjamas finansavimas, didelė administracinė našta ir nevienoda savivaldybių praktika. Dalis organizacijų siekia aiškesnių taisyklių, kad jų teikiamos paslaugos ir veiklos būtų vertinamos pagal poveikį, o ne tik pagal ataskaitų apimtį.

    Renginyje pabrėžta, kad tvirta valstybės ir NVO partnerystė reikalinga ne tik paslaugų teikimui, bet ir pilietinei visuomenei stiprinti. Aktyvios bendruomenės, savanoriškos iniciatyvos ir vietos organizacijos dažnai tampa pagrindu, nuo kurio prasideda ilgalaikiai pokyčiai regionuose.

    Pagėgių savivaldybės atstovės akcentavo, kad bendruomeniškumas auga tada, kai iniciatyvūs žmonės turi erdvės veikti, o institucijos mato NVO kaip lygiavertį partnerį. Pasak jų, tokie forumai padeda suderinti lūkesčius ir išgryninti bendrus tikslus.

  • Vyriausybė trečią kartą teikia įstatymą dėl kriptoaktyvų: ginčas dėl KNF galių ir baudų dydžių

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino Kriptoaktyvų rinkos įstatymo projektą ir trečią kartą perdavė jį Seimui. Apie sprendimą pranešė ministras, atsakingas už Vyriausybės politikos įgyvendinimo priežiūrą, Maciejus Berekas, pabrėžęs, kad šįkart prezidentas Karolis Nawrockis esą nebeturi rimtų argumentų prieš.

    Pasak M. Bereko, situacija pasikeitė po to, kai prezidentas pats pateikė Seimui savo įstatymo projektą. Politikai ir dalis parlamentarų teigia, kad prezidento pasiūlymas didele dalimi sutampa su Vyriausybės tekstu, todėl erdvės blokavimui, jų vertinimu, turėtų būti mažiau.

    Kas labiausiai skiria projektus

    Esminės diskusijos sukasi apie finansų priežiūros institucijos KNF įgaliojimus greitai reaguoti į galimus pažeidimus kriptoaktyvų rinkoje. Ginčas kyla dėl to, ar KNF turėtų turėti teisę skubiai blokuoti sąskaitas, stabdyti operacijas ar riboti prieigą prie interneto domenų, kai įtariamas stambaus masto sukčiavimas.

    Kritikai teigia, kad reikalavimas kiekvienu atveju gauti administracinio teismo leidimą gali sulėtinti reagavimą ir leisti lėšoms iškeliauti, kol sprendimai bus priimti. Kita pusė pabrėžia verslo apsaugą nuo nepagrįstų sprendimų ir argumentuoja, kad teismo kontrolė turi būti saugiklis, kad vienas administracinis sprendimas nesužlugdytų teisėtai veikiančios įmonės.

    Skiriasi ir požiūris į priežiūros finansavimą bei baudas. Viešojoje diskusijoje keliami klausimai, ar siūlomos įmokos rinkos dalyviams ir sankcijų dydžiai yra proporcingi, ir ar jie skatins įmones registruotis bei veikti Lenkijoje, o ne rinktis kitas Europos jurisdikcijas.

    Seime – penki kriptoaktyvų projektai

    Artimiausiu metu Seimas turėtų svarstyti ne tik Vyriausybės ir prezidento projektus, bet ir papildomas parlamentarų iniciatyvas. Tai reiškia, kad diskusija dėl kriptoaktyvų reguliavimo persikelia į politinių kompromisų lauką, kur sprendimus gali lemti ne vien techninės detalės, bet ir platesnės priešpriešos.

    Vyriausybė akcentuoja vartotojų apsaugą ir griežtesnę atsakomybę už sukčiavimą, kai pasinaudojama investuotojų patiklumu ar žinių stoka. Kita vertus, dalis politikų ir rinkos dalyvių siekia aiškesnių „tarpinių žingsnių“ prieš taikant griežčiausias priemones, kad teisėtas verslas nebūtų nubaustas už vien įtarimus.

    Kodėl terminai svarbūs dabar

    Ši įstatymo iniciatyva siejama su Europos Sąjungos kriptoaktyvų reguliavimo paketu MiCA, kuris numato bendresnes taisykles kriptoaktyvų leidėjams ir paslaugų teikėjams. Kuo ilgiau užsitęs nacionalinių taisyklių priėmimas, tuo daugiau neapibrėžtumo patiria tiek investuotojai, tiek įmonės, o rinkoje daugėja „pilkųjų zonų“ rizikų.

    Politinis ginčas, ar priežiūros institucijai suteikti platesnius įgaliojimus, ar pirmiausia stiprinti teisinius saugiklius verslui, taps vienu svarbiausių Seimo sprendimų dėl kriptoaktyvų ateities. Nuo galutinės redakcijos priklausys, kaip greitai bus galima stabdyti galimus sukčiavimo atvejus ir kokia bus reali vartotojų apsaugos kartelė.

    „Trečią kartą Seimas ir Senatas priims įstatymą, kuris turi apsaugoti žmones, investuojančius šioje rinkoje“, – sakė Maciejus Berekas.

  • Mobilizacija Lietuvoje: kas ją skelbia, ką privalo daryti karo prievolininkai ir kaip informuojami gyventojai

    Mobilizacija Lietuvoje reiškia valstybės institucijų, savivaldybių ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymą, kai ruošiamasi šalies gynybai ar sąjungininkų pajėgų priėmimui. Kartu tai apima ir pasirengimą užtikrinti priimančiosios šalies paramą NATO pajėgoms.

    Mobilizacijos metu gali būti kviečiami karo prievolininkai, priklausomai nuo to, koks mobilizacijos mastas ir kokie uždaviniai nustatomi. Praktikoje tai reiškia, kad dalis visuomenės gauna aiškias pareigas, o kiti gyventojai dažniausiai tęsia įprastą darbą ir kasdienę veiklą.

    Kada ir kas skelbia mobilizaciją?

    Mobilizaciją skelbia Seimas Prezidento siūlymu, o ginkluoto užpuolimo atveju Prezidentas gali mobilizaciją paskelbti vienasmeniškai. Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė, o nuo šio sprendimo priklauso, kam ir kokios prievolės taikomos.

    Apie paskelbtą mobilizaciją informacija nedelsiant skelbiama per žiniasklaidos priemones. Karo prievolininkai papildomai informuojami individualiai per už karo prievolę atsakingus kariuomenės padalinius.

    Dalinės mobilizacijos atveju paprastai nurodoma, kurioje teritorijoje ji taikoma ir kokios institucijos bei organizacijos įtraukiamos į veiksmus. Visuotinės mobilizacijos atveju aiškiai įvardijama, kad pradedama visuotinė mobilizacija ir koks jos paskelbimo pagrindas.

    Ką reiškia tai karo prievolininkams?

    Visuotinės mobilizacijos atveju į tarnybą šaukiami parengtojo rezervo karo prievolininkai, turintys pradinį karinį parengtumą. Tokiu atveju paprastai reikalaujama per nustatytą laiką atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių, kuriame pateikiama tolimesnė informacija.

    Dalinės mobilizacijos metu karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai numatyta mobilizacijos paskelbimo sprendime. Tinkamumas tarnybai įprastai tikrinamas, o tinkami asmenys paskiriami į konkrečius karinius vienetus atnaujinti įgūdžių ir vykdyti užduočių.

    Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, taip pat gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Apie tokį šaukimą įprastai pranešama asmeniškai arba per oficialius informavimo kanalus.

    Kaip veikia mobilizacijos sistema ir informavimas?

    Mobilizacijos sistemoje dalyvauja Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir kiti atsakingi subjektai, taip pat savivaldybės, valstybės įstaigos ir ūkio subjektai. Paskelbus mobilizaciją, šie dalyviai vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus pagal savo kompetenciją.

    Savivaldybės pagal nustatytą tvarką taip pat turi pasirengimo planus ir atsakingus pareigūnus, kurie grėsmės atveju gyventojams paaiškina jų teises ir pareigas. Gyventojų perspėjimui gali būti naudojami ir mobiliojo ryšio pranešimai, kai informacija perduodama per korinio transliavimo technologijas.

    Ūkio subjektams mobilizacijos laikotarpiu gali būti pavesta vykdyti mobilizacinius užsakymus arba teikti priimančiosios šalies paramą. Tuo metu įmonės ir įstaigos, kurios neturi nustatytų užduočių, paprastai tęsia veiklą įprastai, tačiau privalo bendradarbiauti, jei to prireiktų.

    Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams mobilizacijos atveju taikoma ta pati bendra tvarka, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems, o informacija teikiama ir per Lietuvos diplomatines atstovybes. Esminis praktinis akcentas yra tai, kad karo prievolininkai turi laiku atnaujinti savo ryšio duomenis, kad pranešimai pasiektų be delsimo.

    Priimančiosios šalies parama apima civilinę ir karinę pagalbą sąjungininkų pajėgoms, įskaitant infrastruktūros, ryšių, apgyvendinimo, maitinimo ir medicinos paslaugas. NATO planavimo logika remiasi tuo, kad tokia parama yra visos valstybės, o ne vien kariuomenės užduotis, todėl svarbus institucijų, savivaldybių ir verslo suderinamumas.