Tag: Senatas

  • Lenkijoje ribos mokesčių inspekcijos prieigą prie banko sąskaitų: tik įtariant nusikaltimą

    Lenkijoje planuojama apriboti mokesčių administratoriaus galimybes masiškai tikrinti gyventojų banko sąskaitas – prieiga prie duomenų būtų suteikiama tik tada, kai kyla įtarimų dėl nusikaltimo.

    Kaip teigiama pateiktame tekste, naujosios KAS taisyklės smarkiai sumažintų institucijos prieigą prie bankų sąskaitų, o Senato Biudžeto ir viešųjų finansų komisija jau pritarė numatytiems pakeitimams.

    Iki šiol diskusijas kėlė plačios galimybės „peršviesti“ sąskaitas, kai tikrinimai galėjo būti taikomi itin plačiai. Siūlomi pakeitimai reikštų aiškesnę ribą tarp įprastos priežiūros ir veiksmų, kurie daromi dėl galimo nusikaltimo.

    Pagal šią kryptį mokesčių kontrolė, susijusi su sąskaitų duomenų peržiūra, būtų orientuota į konkrečius atvejus, o ne į masinį gyventojų tikrinimą.

    Ką keistų naujos KAS taisyklės

    Pagrindinis pokytis – sąskaitų patikrinimai būtų leidžiami tik asmenų, dėl kurių yra įtarimų padarius nusikaltimą, atžvilgiu. Tai reikštų siauresnį pagrindą gauti bankinę informaciją.

    Tekste pabrėžiama, kad pakeitimai nukreipti prieš „masinį“ sąskaitų tikrinimą. Kitaip tariant, institucijos prieiga prie duomenų turėtų būti labiau susieta su konkrečiu įtarimu.

    Sprendimas dar nėra pristatomas kaip galutinai įsigaliojęs – nurodoma, kad Senato komisija suteikė „žalią šviesą“ pakeitimams, tad tai yra svarbus etapas teisėkūros procese.

  • JAV vidurio kadencijos rinkimai: kas spręsis lapkričio 3-ąją ir kodėl tai svarbu Trumpui

    Lapkričio 3 dieną milijonai JAV rinkėjų eis balsuoti vadinamuosiuose vidurio kadencijos (midterms) rinkimuose, kurie nulems, kas kontroliuos Vašingtoną antroje prezidento kadencijos pusėje. Nors Donaldo Trumpo pavardės biuleteniuose nebus, būtent šie rinkimai gali iš esmės pakeisti jo galimybes įgyvendinti politinius pažadus.

    Rinkėjai spręs dėl visos Atstovų Rūmų sudėties, daugiau nei trečdalio Senato vietų, taip pat rinks dalies valstijų ir vietos valdžią. Kaip skelbia „Al Jazeera“, balsuoti teisę turi apie 210 mln. JAV piliečių.

    Vidurio kadencijos rinkimai JAV paprastai laikomi savotišku referendumu dėl Baltųjų rūmų politikos. Kongresas turi svertų ne tik priimti įstatymus ir tvirtinti federalinį biudžetą, bet ir inicijuoti tyrimus, todėl daug kas priklauso nuo to, kuri partija turės daugumą.

    Šį kartą intriga ypač didelė dėl itin trapios dabartinės daugumos abiejuose Kongreso rūmuose. Net ir vienų rūmų kontrolės praradimas reikštų, kad prezidento darbotvarkė gali strigti, o politinės kovos persikelti į biudžeto derybas ir kasdienį teisėkūros procesą.

    Kova dėl Kongreso kontrolės

    Šiuo metu respublikonai turi nedidelę daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Jei viena iš šių daugumų išslystų iš rankų, demokratai galėtų blokuoti administracijos įstatymų iniciatyvas ir aktyviau naudotis parlamentinės kontrolės įrankiais.

    Tekste nurodoma, kad demokratams perimti kontrolę pakaktų iškovoti tris papildomus mandatus Atstovų Rūmuose ir keturis Senate. Senato atveju pabrėžiama ir svarbi detalė: jei rezultatas būtų 50 prieš 50, persvarą išlaikytų respublikonai, nes lemiamą balsą turi viceprezidentas, o šias pareigas eina JD Vance.

    Minima, kad valdžios pasidalijimas Vašingtone galėtų lemti rimtus biudžetinius aklagatvius ir priversti prezidentą daugiau dėmesio skirti užsienio politikai, kai vidaus darbotvarkė stringa Kongrese.

    Kiek vietų bus renkami

    Atstovų Rūmų nariai JAV renkami dvejų metų kadencijai, todėl lapkričio 3 dieną bus renkami visi 435 mandatai. Daugumai reikia 218 vietų.

    Senate situacija kitokia: senatoriai renkami šešeriems metams, o kas dvejus metus atnaujinama maždaug trečdalis sudėties. Šį kartą rinkėjai balsuos dėl 33 vietų reguliariuose rinkimuose.

    Be to, vyks papildomi (special) rinkimai Floridoje ir Ohajuje, skirti užpildyti vietas, atsilaisvinusias po to, kai Marco Rubio tapo valstybės sekretoriumi, o JD Vance – viceprezidentu. Iš viso, kaip nurodoma tekste, bus kovojama dėl 35 senatorių mandatų (22 šiuo metu priklauso respublikonams, 13 – demokratams).

    Rinkimų dieną sprendimai bus priimami ne tik federaliniu lygmeniu: 36 valstijose vyks gubernatorių rinkimai, o visoje šalyje rinkėjai balsuos ir dėl valstijų įstatymų leidybos institucijų bei vietos referendumų.

    Kokios temos svarbiausios rinkėjams

    Abiejų partijų kampanijose dominuoja klausimai, kurie tiesiogiai paliečia gyventojų kasdienybę. Tarp svarbiausių minimi pragyvenimo kaštai: degalų kainos, būsto rinka ir sveikatos priežiūros išlaidos.

    Ne mažiau aštrūs išlieka ginčai dėl reprodukcinių teisių, imigracijos politikos ir diskusijos apie pačios JAV demokratijos būklę. Šios temos tradiciškai stipriai mobilizuoja skirtingas rinkėjų grupes.

    Šiame rinkimų cikle išryškėja ir papildomi iššūkiai: tekste minimas besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ypač karo tarp JAV ir Izraelio su Iranu kontekstas. Vietos lygmeniu vis daugiau emocijų kelia ir spartus dirbtinio intelekto (AI) vystymasis bei didžiulių duomenų centrų statybos, keliant klausimus dėl darbo vietų saugumo ir galimo energijos kainų augimo namų ūkiams.

    Taip pat primenama, kad vidurio kadencijos rinkimuose paprastai balsuoja mažesnė dalis piliečių nei per prezidento rinkimus: nuo 1944 metų istorinė vidutinė rinkėjų aktyvumo riba siekia 42 proc.

    Kada laukti rezultatų ir kas yra „raudonasis miražas“

    Pirmųjų rezultatų amerikiečiai ir pasaulis pradės laukti lapkričio 3-iosios vakarą, užsidarius apylinkėms Rytų pakrantėje. Tekste nurodoma, kad tai prasidės nuo 18.00 val. vietos laiku, tai yra vidurnaktį Lenkijos laiku.

    Vis dėlto daugelyje itin apylygiai vykstančių kovų galutinio nugalėtojo gali tekti palaukti. Išankstiniai skaičiavimai rinkimų naktį nėra galutiniai, o pašto ar sąlyginiais biuleteniais atiduotų balsų skaičiavimas kai kuriose valstijose gali užtrukti net kelias savaites.

    Tekste atkreipiamas dėmesys į reiškinį, vadinamą „raudonuoju miražu“. Kadangi respublikonų rėmėjai dažniau balsuoja gyvai rinkimų dieną, pirmosios suvestinės gali rodyti ryškią jų persvarą, kuri vėliau, prisijungus paštu atiduotiems balsams (istoriniu požiūriu dažniau palankiems demokratams), gali greitai tirpti ar net apsiversti.

    Minima ir dar viena svarbi detalė: tokiose valstijose kaip Džordžija, jei nė vienas kandidatas į Senatą nesurinktų daugiau nei 50 proc. balsų, būtų rengiama antra rinkimų turo data – gruodžio 1 dieną. Galutinai išrinkti politikai turėtų prisiekti ir pareigas pradėti eiti 2027 metų sausio 3 dieną.

  • JAV rinkimai ant peilio ašmenų: 6 valstijos, kurios nulems Senato kontrolę Vašingtone

    JAV vidurio kadencijos rinkimai šiemet žada itin įtemptą finalą, o daugiausia dėmesio krypsta į Senatą. Nors Atstovų Rūmų dauguma dažnai kinta pagal bendrą rinkėjų nuotaiką, būtent 100 vietų Senate lemia, kas tvirtins teisėjus, stabdys ar stums prezidento darbotvarkę ir formuos užsienio politikos kryptį.

    Senate kas dvejus metus perrenkama maždaug trečdalis narių, o likusieji tęsia šešerių metų kadencijas, todėl net kelių valstijų rezultatai gali iš esmės pakeisti jėgų pusiausvyrą. Jei pasiskirstymas būtų 50 prieš 50, lemiamas balsas atitektų viceprezidentui, todėl kiekvienas mandatas tampa kritinis.

    Šešios valstijos, kurios spręs

    Rinkimų analitikai išskiria šešias valstijas, kuriose kova laikoma visiškai atvira ir kur nedidelės apklausų paklaidos gali apversti prognozes. Tokiose vietose svarbiausi tampa ne tik kandidatų debatai, bet ir ankstyvasis balsavimas, rinkėjų mobilizacija bei nepriklausomų rinkėjų elgsena.

    Dažniausiai prie lemtingų priskiriamos Pietų Karolina, Kanzasas, Teksasas, Mičiganas, Aliaska ir Meinas. Šios valstijos skiriasi demografija ir politinėmis tradicijomis, tačiau jas vienija tai, kad kampanijų pinigai ir nacionalinių partijų dėmesys čia suteka kaip į pagrindinius mūšio taškus.

    Mičiganas išsiskiria tuo, kad dažnai tampa lakmuso popierėliu pramoninių regionų nuotaikoms, o Aliasko ir Meino rezultatus gali lemti specifinės vietinės temos, nuo energetikos iki žvejybos sektoriaus. Teksase ir Kanzase svarbų vaidmenį neretai suvaidina priemiesčių rinkėjai, jautriai reaguojantys į ekonomikos perspektyvas.

    Ekonomika ir karai keičia nuotaikas

    Rinkimų dinamikoje tradiciškai dominuoja ekonomika: infliacija, degalų kainos, būsto įperkamumas ir darbo rinkos stabilumas. Apklausose amerikiečiai šiuos klausimus nuosekliai įvardija kaip svarbiausius, o partijos stengiasi parodyti, kuri geriau suvaldys kainų spaudimą ir mokesčių naštą.

    Ne mažiau svarbi ir užsienio politika, ypač kai tarptautinės krizės tiesiogiai veikia energijos kainas bei saugumo jausmą. Tokiais laikotarpiais rinkėjų nuomonė gali staigiai keistis, todėl net ir anksčiau saugiomis laikytos valstijos kartais atsiduria tarp svyruojančių.

    Kodėl Senatas svarbesnis nei atrodo

    Senatas tvirtina aukščiausio lygio pareigūnus ir teisėjus, ratifikuoja tarptautines sutartis ir turi reikšmingą įtaką gynybos bei pagalbos užsieniui paketams. Dėl to net vieno mandato persvara gali nulemti, ar Vašingtonas rinksis kompromisą, ar konfrontaciją tarp prezidento administracijos ir Kongreso.

    Artėjant balsavimui, kampanijos vis dažniau remiasi mikrotikslinimu ir duomenų analize, siekiant pasiekti nedideles, bet lemiamas rinkėjų grupes. Galutinį rezultatą šiose šešiose valstijose gali nulemti keli procentiniai punktai ir tai, kuri pusė geriau mobilizuos savo rėmėjus rinkimų dieną.

  • Naujas GPM tarifas nuo 2027 metų? Senatas nusprendė dėl didelių mokesčių pokyčių

    Lenkijoje ruošiami reikšmingi gyventojų pajamų mokesčio pokyčiai, kurie, valdžios planu, įsigaliotų nuo 2027 metų. Viena svarbiausių idėjų – įvesti naują 24 proc. GPM tarifą gyventojams, kurių metinės pajamos patenka į tam tikrą intervalą. Senatas, po aštrių diskusijų, pasiūlymą nukreipė tolesniam svarstymui į finansų komisiją.

    Pagal viešai aptartą modelį naujas 24 proc. tarifas būtų taikomas tiems, kurių pajamos siekia maždaug 30 000–35 000 eurų per metus. Konversija atlikta apytikriai, nes galutinis poveikis priklauso nuo taikomų atskaitymų ir realiai galiojančio kurso, tačiau siūlomas intervalas orientuotas į vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus.

    Šalia naujo tarifo numatoma peržiūrėti ir pačius mokesčių „laiptelius“ bei jų taikymo logiką. Diskusijose minimos ir taisyklės, aktualios dirbantiems savarankiškai bei įmonėms, nes valdžia siekia suvienodinti mokestinę naštą skirtingoms pajamų rūšims ir mažinti paskatas pajamas perkelti į palankiau apmokestinamas formas.

    Senato sprendimas grąžinti projektą į finansų komisiją reiškia, kad teisėkūros procesas dar nesibaigė ir galutinė redakcija gali keistis. Tokiais atvejais dažniausiai tikslinami tarifų taikymo intervalai, išimtys, pereinamieji laikotarpiai, taip pat vertinamas poveikis biudžeto pajamoms ir gyventojų perkamosios galios pokyčiams.

    Mokesčių pokyčiai Lenkijoje svarbūs ir regiono kontekste: pastaraisiais metais daug Europos valstybių peržiūri progresinius tarifus, ieškodamos balanso tarp biudžeto surinkimo, darbo jėgos motyvacijos ir investicijų pritraukimo. Galutinis sprendimas priklausys nuo politinių susitarimų ir to, kokias korekcijas po komisijos išvadų pasirinks parlamentas.

  • Lenkijos Seimas nusprendė dėl merų kadencijų: PSL siūlo ribojimus plėsti ir parlamentui

    Lenkijos Seimas atmetė siūlymą keisti rinkimų taisykles taip, kad savivaldybių vadovams būtų panaikintas dviejų kadencijų limitas. Balsuojant nedidele persvara iniciatyva nesulaukė paramos, o tema vėl tapo politinių ginčų objektu.

    Parlamentas svarstė Rinkimų kodekso pataisas, kurių esmė buvo leisti wójtams, burmistrzams ir miestų prezidentams siekti pareigų be šiuo metu galiojančio dviejų kadencijų apribojimo. Už pataisas balsavo 213 parlamentarų, prieš buvo 215, o 9 susilaikė.

    Toks rezultatas reiškia, kad savivaldos vadovams Lenkijoje ir toliau lieka galioti dviejų kadencijų taisyklė. Šalininkai argumentuoja, kad limitai padeda užtikrinti valdžios kaitą, o kritikai tikina, jog rinkėjai turėtų patys spręsti, kiek kartų pasitikėti tuo pačiu lyderiu.

    Tuo pat metu Lenkijos valstiečių partija PSL pasiūlė žengti dar toliau ir kadencijų ribojimą taikyti ne tik savivaldybėms. Partija kelia idėją, kad aiškus kadencijų skaičius turėtų galioti ir Seimo nariams bei senatoriams.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad kadencijų limitai gali mažinti užsitęsusios valdžios rizikas ir stiprinti konkurenciją, tačiau kartu kelia klausimų dėl patirties tęstinumo bei vietos projektų stabilumo. Tikėtina, kad diskusijos dėl politinių kadencijų ribojimo Lenkijoje tęsis, nes tema paliečia ir savivaldos, ir nacionalinės valdžios balansą.

  • CBOS apklausa: Karol Nawrocki lenkia parlamentą, Seimas ir Senatas sulaukė kritikos

    Lenkijoje paskelbta CBOS apklausa rodo ryškų kontrastą tarp visuomenės vertinimų: Karolo Nawrockio darbą teigiamai įvertino 51 proc. respondentų, o neigiamai – 39 proc. Tuo metu parlamentas, Seimas ir Senatas, vertinamas gerokai prasčiau.

    CBOS duomenimis, abiejose parlamento rūmuose vyrauja nepalankios nuomonės. Apklausoje pabrėžiama, kad daugiau nei pusė gyventojų prastai vertina parlamentarų veiklą, o tai signalizuoja apie išliekantį nepasitikėjimą politinėmis institucijomis.

    Tokie rezultatai atspindi platesnę tendenciją, būdingą daugeliui Europos valstybių, kai atskiri pareigūnai ar institucijų vadovai vertinami palankiau nei pats parlamentas. Dažnai tai siejama su matomesne komunikacija, aiškesnėmis atsakomybėmis ir labiau personalizuota politika.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad institucijų reitingus paprastai veikia keli veiksniai: politiniai konfliktai, ekonominės nuotaikos ir rezonansiniai sprendimai. Parlamento atveju papildomą įtaką daro nuolatiniai partiniai ginčai ir sudėtingi kompromisai, kuriuos visuomenei ne visuomet lengva priimti.

    CBOS apklausos taip pat primena, kad vertinimai gali greitai keistis, ypač artėjant svarbiems politiniams sprendimams ar rinkimams. Dėl to politiniai lyderiai ir institucijos dažnai siekia stiprinti pasitikėjimą skaidrumu, aiškesniu sprendimų pagrindimu ir aktyvesniu dialogu su visuomene.

  • Čekai renka valdžią: Babišui – rimtas populiarumo testas, spręsis ir Senato jėgų balansas

    Čekai renka valdžią: Babišui – rimtas populiarumo testas, spręsis ir Senato jėgų balansas

    Rinkimai, galintys keisti kryptį

    Čekijoje šeštadienį tęsėsi balsavimas vietos savivaldos ir Senato rinkimuose – rinkėjai renka savivaldybių atstovus bei trečdalį 81 vietos parlamento aukštųjų rūmų narių. Politologai šiuos rinkimus vertina kaip svarbų nuotaikų barometrą premjerui Andrejui Babišui ir jo vadovaujamam judėjimui ANO.

    Balsavimo apylinkės turėtų užsidaryti 14 valandą vietos laiku, o galutiniai rezultatai laukiami sekmadienio rytą. Senato rinkimai tradiciškai laikomi reikšmingu valdžios atsvaros mechanizmu, nes šie rūmai gali lėtinti arba koreguoti dalį įstatymų leidybos procesų.

    Babišo sugrįžimas ir koalicijos matematika

    A. Babišas, Čekijos ministru pirmininku jau dirbęs 2017–2021 metais, į valdžią sugrįžo po 2025 metų spalio parlamento rinkimų, kuriuose ANO pasiekė ryškią pergalę. Vėliau suformuota koalicija su nacionalistiškai nusiteikusiomis jėgomis, tarp jų Motorists for Themselves (AUTO) ir Freedom and Direct Democracy (SPD).

    ANO išlieka viena populiariausių politinių jėgų šalyje, todėl Senato mandatų perskirstymas tampa itin jautrus signalas, kiek stipriai premjeras gali remtis visuomenės palaikymu ne tik nacionaliniu, bet ir regionų lygiu. Tokie rinkimai dažnai atskleidžia, ar rinkėjų nuotaikos stabilios, ar ima ryškėti protesto balsai.

    Ukraina, biudžetas ir kasdienės sąskaitos

    Nuo kadencijos pradžios A. Babišas ėmė ryškiau akcentuoti atsiribojimą nuo tvirto Čekijos vaidmens remiant Ukrainą, daugiau dėmesio skirdamas vidaus problemoms. ANO rinkiminėje retorikoje dominavo energijos kainų, pensijų ir būsto prieinamumo klausimai, taip pat teiginiai, kad daliai visuomenės kelia nerimą didelės paramos Kyjivui apimtys.

    Vis dėlto Čekijos prezidentas Petras Pavelas išlieka tvirtas Ukrainos rėmėjas, o tokios pozicijos laikosi ir reikšminga opozicijos dalis. Tai reiškia, kad vidaus politikoje išlieka aiški įtampa tarp socialinių išlaidų, biudžeto drausmės ir užsienio politikos prioritetų.

    Šį mėnesį A. Babišas taip pat atlaikė nepasitikėjimo balsavimą, kurio fone – augantis biudžeto deficitas ir ginčai dėl valstybės finansų valdymo. Senato sudėtis po rinkimų gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, nulemsiančių, kaip lengvai Vyriausybei seksis įgyvendinti planuojamas reformas.

  • Seimas pritarė DI komisijos vadovei: ko tikėtis iš naujos priežiūros institucijos ir jos prioritetų

    Seimas pritarė kandidatūrai

    Lenkijos Seimas balsų dauguma pritarė Pameli Krzypkowskai tapti Komisijos plėtros ir dirbtinio intelekto saugumo vadove. Ji buvo vienintelė kandidatė, o galutiniam paskyrimui dar reikalingas Senato pritarimas, kuris, kaip nurodoma, turėtų būti formalumas.

    Už kandidatūrą balsavo 271 parlamentaras, prieš buvo 24, o 140 susilaikė. Tokia persvara viršijo reikalingą absoliučią daugumą, todėl politinis sprendimas laikomas iš esmės priimtu.

    Kaip skiriamas komisijos vadovas

    Pagal 2026 metais priimtą įstatymą dėl dirbtinio intelekto sistemų, komisijos vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai. Sprendimą priima Seimas, o Senatas suteikia sutikimą, kuris užbaigia procedūrą.

    Komisija kuriama kaip institucija, kuri turės prižiūrėti DI plėtrą ir saugumą, spręsti dėl taisyklių taikymo bei praktinių priežiūros mechanizmų. Tokios struktūros atsiradimas atspindi Europos tendenciją DI valdyme daugiau dėmesio skirti rizikų kontrolei ir atskaitomybei.

    Kokius prioritetus žada naujoji vadovė

    Per viešus svarstymus kandidatė akcentavo keturias kryptis: teisinio aiškumo didinimą, paramą inovacijas kuriančioms institucijoms, švietimą ir veiksmingą bendradarbiavimą. Tai signalas, kad komisija sieks ne tik riboti rizikas, bet ir kurti prognozuojamą aplinką verslui bei viešajam sektoriui.

    Tarp įrankių, kurie galėtų būti naudojami, įvardytos ir reguliacinės smėlio dėžės, leidžiančios saugiai išbandyti naujus DI sprendimus ribotomis sąlygomis. Tokie modeliai plačiau taikomi Europoje, kai reguliuotojai bando suderinti inovacijų skatinimą ir vartotojų apsaugą.

    Profesinė patirtis ir diskusijos dėl konkurencijos

    Pamela Krzypkowska dirbo Lenkijos Skaitmenizacijos ministerijoje, kur vadovavo technologinių proveržių komandai ir ėjo vadovaujančias pareigas GovTech padalinyje. Anksčiau ji taip pat dirbo „Microsoft“, o akademinėje srityje dėsto keliuose universitetuose.

    Kartu viešojoje erdvėje aptarta ir tai, kad dėl posto domėjosi dar vienas pretendentas, tačiau atsakymo į savo kreipimąsi jis teigė negavęs. Ši detalė sustiprino diskusiją, ar naujos institucijos vadovo atrankoje turėtų būti daugiau atviros konkurencijos ir viešų debatų.

  • Seimas pritarė DI komisijos vadovei: Pam. Krzypkowska surinko 271 balsą, laukia Senato

    Seimas balsavimu pritarė Pameli Krzypkowskai, kuri siūloma skirti Komisijos plėtros ir dirbtinio intelekto saugumo komisijos pirmininke. Už kandidatūrą balsavo 271 parlamentaras, prieš buvo 24, o 140 susilaikė.

    Galutiniam paskyrimui dar reikalingas Senato pritarimas. Vis dėlto Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose tai įvardijama kaip formalumas, nes Seimo balsavimas užtikrino reikiamą absoliučią daugumą.

    Kaip skiriamas komisijos vadovas

    Pagal naująją tvarką, DI priežiūrą vykdančios Komisijos plėtros ir dirbtinio intelekto saugumo komisijos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria Seimas, gavęs Senato sutikimą. Kandidatūra tvirtinama absoliučia balsų dauguma.

    Prieš balsavimą Senatas surengė viešą kandidatės klausymą, po kurio Seimo komitetas pateikė teigiamą išvadą dėl paskyrimo. Šis procesas atitinka pastaraisiais metais Europoje stiprėjančią tendenciją kurti atskiras institucijas DI rizikoms, atitikčiai ir saugumui prižiūrėti.

    Diskusijos Seime ir politiniai akcentai

    Parlamentinių diskusijų metu dalis politikų pabrėžė, kad DI reguliavimo institucija tampa kritiškai svarbi tiek inovacijoms, tiek nacionaliniam saugumui. Keli pasisakymai akcentavo ir tarptautinį kontekstą, kai didžiosios technologijų bendrovės bei ekspertai ragina stiprinti saugumo ir atsakomybės priemones.

    „Šiandien skiriame labai svarbios institucijos vadovę. Pastaruoju metu technologijų gigantai ragino sulėtinti DI plėtrą, o šis sprendimas yra atsakas į saugumo lūkesčius“, – sakė Seimo narys Grzegorzas Napieralskis.

    „Tai įrodymas, kad tęsiame pradėtus darbus. Kandidatė atėjo iš rinkos dirbti valstybei, ir gerai, kad tokie žmonės skiriami į tokias pareigas“, – sakė Seimo narys Januszas Cieszyńskis.

    Patirtis ir prioritetai

    Pamela Krzypkowska pastaruoju metu dirbo Skaitmenizacijos ministerijoje, kur ėjo su proveržio technologijomis susijusių veiklų vadovės pareigas bei buvo atsakinga už GovTech kryptį. Anksčiau ji vadovavo ministerijos tyrimų ir inovacijų padaliniui, dirbo su tarpsektorinėmis ekspertų grupėmis, apjungiančiomis administraciją, mokslą ir verslą.

    Jos karjeroje yra ir darbas bendrovėje „Microsoft“, kur ji užėmė pareigas, susijusias su debesijos sprendimais, duomenimis ir DI. Taip pat ji dėsto Akademijoje Leono Koźmińskio ir Varšuvos politechnikos universitete, o tai, pasak šalininkų, sustiprina ryšį tarp politikos formavimo ir akademinės kompetencijos.

    Viešuose pasisakymuose kandidatė pabrėžė, kad komisijos veiklą norėtų grįsti keturiais principais: teisiniu aiškumu, parama inovacijas kuriančioms institucijoms, švietimu ir veiksmingu bendradarbiavimu. Tarp įrankių, kurie galėtų padėti suderinti inovacijas ir atitiktį, ji minėjo reguliavimo smėlio dėžes, leidžiančias testuoti sprendimus kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kartu ši žinia atskleidė ir konkurencijos elementą: nors oficialiai buvo pateikta tik viena kandidatūra, viešumoje minėta, kad savo kandidatūrą buvo pateikęs ir teisininkas Robertas Kroplewskis. Jis teigė negavęs atsakymo ir nepakviestas į procedūras, o klausimai dėl komunikacijos buvo nukreipti Seimo kanceliarijai.

  • Lenkijoje DI priežiūros vadove siūloma P. Krzypkowska: įvardijo 4 prioritetus ir pirmąsias rizikas

    Lenkijoje žengiamas dar vienas žingsnis kuriant dirbtinio intelekto priežiūros sistemą: Seimo skaitmeninimo, inovacijų ir moderniųjų technologijų komisija pritarė kandidaturei į Komisijos, atsakingos už DI plėtros ir saugumo priežiūrą, vadovės pareigas. Kandidatė – Pamela Krzypkowska, kol kas vienintelė oficialiai pateikta pretendentė.

    Pagal naują Lenkijos teisės aktą, reglamentuojantį DI sistemų taikymą, šios komisijos vadovą penkerių metų kadencijai skiria Seimas, gavęs Senato pritarimą. Prieš balsavimus Senate surengtas viešas kandidatės klausymas, kurio skaidrumo siekė ir dalis nevyriausybinių organizacijų bei verslo atstovų.

    Kas yra kandidatė?

    P. Krzypkowska pastaruoju metu dirbo Lenkijos Skaitmeninimo ministerijoje, kur ėjo GovTech padalinio vadovės pavaduotojos pareigas ir koordinavo darbą su ekspertais iš administracijos, mokslo bei verslo. Anksčiau ji vadovavo ministerijos Tyrimų ir inovacijų departamentui, o dar prieš tai dirbo „Microsoft“ – su debesijos sprendimais ir duomenų bei DI architektūra.

    Viešai pristatant kandidatūrą akcentuota jos patirtis tiek technologijų diegime, tiek viešosios politikos formavime. Taip pat nurodyta, kad ji dirbo su nacionaliniais projektais, apimančiais kalbos modelių kūrimą, DI infrastruktūros iniciatyvas ir DI taikymą viešosiose paslaugose.

    Keturi prioritetai ir pirmasis kontrolės planas

    Per klausymą kandidatė pabrėžė, kad DI reguliavime būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų skatinimo ir saugumo. Jos teigimu, kertiniai krypties taškai yra teisinis aiškumas, parama institucijoms ir organizacijoms, kurios diegia inovacijas, švietimas bei efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

    „Turime rasti metodus ir būdus, kurie suteiktų saugumą ir piliečiams, ir įmonėms, diegiančioms dirbtinio intelekto sprendimus“, – sakė Pamela Krzypkowska.

    Vienu svarbiausių praktinių įrankių ji įvardijo reguliacines smėliadėžes – saugias aplinkas testuoti DI sprendimus su priežiūros ir ekspertine pagalba. Kandidatė taip pat kalbėjo apie kibernetinį saugumą, asmens duomenų apsaugą ir rizikų mažinimą mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurioms dažnai trūksta techninių kompetencijų.

    Kalbėdama apie pirmuosius priežiūros veiksmus, ji išskyrė planą prioritetą teikti draudžiamų sistemų kontrolei, įskaitant emocijų vertinimo sprendimus darbo vietoje. Taip pat pabrėžta būtinybė stiprinti apsaugą nuo tam tikrų vaizdų klastojimo priemonių, kurios gali būti naudojamos žalai internete, ypač nukreiptai prieš moteris ir vaikus.

    Skaidrumas, dezinformacija ir DI administracijoje

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta ir skaidrumo klausimui: kandidatė teigė palaikanti atviro susitikimų kalendoriaus idėją, kad būtų aišku, su kuo susitinka komisijos nariai ir vadovybė. Tai vertinama kaip priemonė mažinti interesų konfliktų rizikas ir stiprinti pasitikėjimą priežiūros institucija.

    Ji taip pat akcentavo, kad DI vis dažniau pasitelkiamas dezinformacijai, todėl priežiūros darbotvarkėje turi atsirasti ir turinio žymėjimo bei manipuliacinių sistemų identifikavimo klausimai. Kandidatės teigimu, DI sistemų kūrimas viešajai nuomonei manipuliuoti turėtų būti laikomas draudžiama praktika.

    Atskira tema tapo DI diegimas valstybės institucijose. Kandidatė išskyrė technologinį iššūkį užtikrinti žmogaus kontrolę ir kompetencinį iššūkį, kai darbuotojai pernelyg pasitiki automatiniais sprendimais. Jos vertinimu, dalyje procesų pirmiausia verta rinktis paprastesnius, paaiškinamus sprendimus, o ne iš karto didžiuosius kalbos modelius.