Tag: Seniūnijos

  • Naujoji Vilnia: pastatui suteiks naują adresą – štai ką privalo žinoti gyventojai

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė, kad Naujosios Vilnios seniūnijoje esančiam pastatui bus suteiktas naujas adresas. Pastatui, kurio unikalus numeris 1096-1023-5019, numatoma priskirti Darželio g. 9A adresą.

    Sprendimas priimtas Naujosios Vilnios seniūno įsakymu, vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta numerių pastatams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarka. Tokie sprendimai dažniausiai daromi siekiant suvienodinti adresų logiką, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti tikslesnę apskaitą registruose.

    Adresų suteikimas ar keitimas praktikoje aktualus ne tik dokumentuose. Nuo teisingai įregistruoto adreso priklauso pašto ir siuntų pristatymas, greitosios pagalbos, ugniagesių bei policijos ekipažų navigacija, taip pat duomenų tikslumas valstybės registruose ir žemėlapių sistemose.

    Gyventojams ar pastato valdytojams svarbu įsivertinti, ar pasikeitus adresui neprireiks atnaujinti dalies kontaktinių ir nuosavybės duomenų, pavyzdžiui, korespondencijos pristatymo informacijos ar sutarčių rekvizitų. Paprastai pokyčiai įsigalioja po to, kai adresas įregistruojamas atsakinguose registruose ir tampa matomas oficialiose sistemose.

    Adresų administravimo tvarka numato, kad pastatų numeriai ir adresai suteikiami pagal nustatytas taisykles, atsižvelgiant į gatvių pavadinimus, teritorijų planavimo dokumentus ir registrų duomenų suderinamumą. Tai leidžia savivaldybėms palaikyti aiškią adresų struktūrą, kuri ypač svarbi sparčiai besikeičiančiose miesto teritorijose.

  • Vilniuje ruošiasi priverstinai išgabenti apleistus automobilius: įspėja apie baudas iki 300 eurų

    Vilniaus miesto savivaldybė perspėja gyventojus pasirūpinti neeksploatuojamomis ir be priežiūros paliktomis transporto priemonėmis bendrojo naudojimo vietose. Pasak savivaldybės, tokie automobiliai užima stovėjimo vietas, kelia netvarką ir gali tapti aplinkosaugine problema.

    Savivaldybė primena, kad už neeksploatuojamų transporto priemonių laikymą bendro naudojimo teritorijose gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį gali būti skiriamas įspėjimas, o pakartotinio nusižengimo atveju numatyta bauda nuo 140 iki 300 eurų, taip pat gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas.

    Jei automobilio savininkas nėra žinomas arba jo nepavyksta nustatyti, savivaldybė pradeda procedūras dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Tokiu atveju transporto priemonė gali būti perimama savivaldybės žinion, nuvežama į saugojimo aikštelę ir laikoma iki atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jos statuso.

    Skelbiama, kad perimti savivaldybės žinion planuojamų automobilių sąraše – įvairių markių transporto priemonės, paliktos skirtingose miesto vietose. Tarp adresų minimi, pavyzdžiui, Saulėtekio alėja, Taikos, Architektų, Lazdynų, Ukmergės, Rinktinės gatvės, taip pat Grigiškėse ir kitose seniūnijose.

    Savininkų prašoma iki 2026 metų lapkričio 2 dienos patraukti transporto priemones iš bendrojo naudojimo vietų. Savivaldybė nurodo, kad neįvykdžius šio reikalavimo automobiliai gali būti nuvežami priverstinai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgai stovintys, techniškai netvarkingi ar apleisti automobiliai dažnai tampa ir saugumo klausimu. Tokios transporto priemonės gali trukdyti valyti gatves, apsunkinti eismą kiemuose, o pažeistos konstrukcijos ar nutekėję skysčiai kelia riziką aplinkai.

    Gyventojams primenama, kad pastebėjus viešoje vietoje ilgą laiką nejudantį, akivaizdžiai apleistą automobilį verta apie tai pranešti savivaldybei. Tokie pranešimai padeda greičiau nustatyti savininkus ir užkirsti kelią situacijoms, kai bendro naudojimo erdvės ilgą laiką virsta automobilių sandėliavimo vietomis.

  • Vietos savivaldos diena Vilkaviškyje: kasdien sprendžia problemas, bet apie juos kalbama per retai

    Spalio 10 dieną minima Vietos savivaldos diena – proga priminti, kad daugelis kasdienių sprendimų, lemiančių gyventojų patogumą, priimami būtent savivaldybėse. Nuo viešųjų paslaugų kokybės iki tvarkos gatvėse ar paramos bendruomenėms – tai sritys, kurios žmones paliečia tiesiogiai.

    Šią dieną sveikinami Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių ir visuomeninių organizacijų atstovai bei aktyvūs krašto gyventojai. Jų darbas dažnai nematomas, tačiau būtent jis formuoja kasdienį rajono gyvenimo ritmą.

    Vietos savivalda apima ne tik administracinius sprendimus, bet ir nuolatinį dialogą su gyventojais, kai derinami skirtingi interesai ir poreikiai. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų, kultūros, sporto ir vietos ekonomikos skatinimo.

    Pastaraisiais metais vis didesnę reikšmę įgyja skaitmenizacija ir duomenimis grįsti sprendimai, padedantys greičiau reaguoti į gyventojų užklausas. Savivaldybėse vis dažniau taikomi elektroniniai prašymai, viešosios paslaugos perkeliamos į internetą, o procesų analizei ir dokumentų apdorojimui kai kur diegiami DI sprendimai.

    Vietos savivaldos diena kartu yra priminimas, kad pokyčiai prasideda nuo įsitraukimo: dalyvavimo apklausose, seniūnijų susitikimuose, bendruomenių veikloje ar savivaldybės tarybos posėdžių stebėjimo. Tęstinis bendradarbiavimas tarp gyventojų ir savivaldos institucijų dažniausiai lemia, ar sprendimai taps apčiuopiami ir ilgalaikiai.

    Vilkaviškio rajono bendruomenei ši diena – proga padėkoti už nuoseklų darbą ir palinkėti ryžto naujiems projektams, įkvėpimo prasmingiems pokyčiams bei tikėjimo tuo, ką galima pasiekti veikiant drauge.

  • Zarasų seniūnų susirinkime – audros žala, keliai ir apšvietimas: kas bus padaryta iki žiemos?

    Zarasų seniūnų susirinkime – audros žala, keliai ir apšvietimas: kas bus padaryta iki žiemos?

    Spalio 6 dieną Zarasų rajono savivaldybės administracijoje vykusiame seniūnų susirinkime aptarti rugsėjį atlikti darbai ir artimiausi planai. Didžiausias dėmesys skirtas audros padarinių šalinimui, kelių būklei, gatvių apšvietimo gedimams bei viešųjų erdvių priežiūrai.

    Susirinkime akcentuota, kad rudenį išauga darbų apimtys ne tik dėl lapų tvarkymo ar kapinių priežiūros prieš Vėlines. Papildomai tenka spręsti ir po stipresnių vėjų bei liūčių atsirandančias problemas, o dalį darbų riboja darbuotojų, rangovų ir finansavimo galimybės.

    Turmantas ir Dusetos: keliai, šventės, audros padariniai

    Turmanto seniūnijoje, seniūno Stanislovo Stankevičiaus teigimu, Smalvose ir Kimbartiškėse sutvarkytos asfalto duobės, kurių remontas buvo suplanuotas dar pavasarį. Vis dėlto išliko praktinė problema dėl gatvių apšvietimo: net ir laiku pranešus apie gedimus, rangovams ne visada pavyksta sutvarkyti visas nurodytas vietas, todėl tenka kreiptis pakartotinai.

    Seniūnijoje taip pat sutvarkyta aplinka prie tako, vedančio link Turmanto geležinkelio stoties: nušienauta žolė, iškirsti krūmai. Be to, aptartas autobusų ir traukinių tvarkaraščių suderinamumas, kad gyventojams kelionės būtų patogesnės.

    Dusetų seniūnijoje, pasak seniūno pavaduotojo Algirdo Lekavecko, rugsėjį daugiausia jėgų pareikalavo audros padarinių šalinimas. Tvarkytos kapinės, šalinti išvartyti medžiai prie Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos stadiono, atlaisvinti užversti keliai, o surinkta mediena planuojama panaudoti šildymui.

    Antalieptės kapinėse audra išvertė mažiausiai 15 medžių, todėl teko organizuoti ne tik kamienų išvežimą, bet ir kelmų pašalinimą, pasitelkiant papildomą techniką. Pasartės kaime pirmiausia buvo išpjautas pravažiavimas, o vėliau kelias platintas ir tvarkyti kelkraščiai, prisidėjo ir miškininkai.

    Imbradas ir Salakas: infrastruktūra, tiltas, drenažas

    Imbrado seniūnijoje pristatyti darbai, susiję su kelių kokybe: Imbrado kaime išasfaltuotos Dvaro ir Beržų gatvių atkarpos, kurios ilgą laiką kėlė nepatogumų dėl trumpų, tarp asfaltuotų ruožų likusių žvyro segmentų. Taip pat baigtas planuotas kelių žvyravimas, duobių remontas, Aviliuose sutvarkyta kelio pralaida.

    Suvieke baigiamas įrengti pėsčiųjų tiltas į kapines, rangovas jį planuoja užbaigti iki spalio vidurio. Kartu sutvarkytas kapinių aikštelės ir link jos vedančios gatvės apšvietimas, kad artėjant Vėlinėms teritorija būtų saugesnė ir patogesnė lankytojams.

    Salako seniūnijoje laikinasis seniūno funkcijų vykdytojas Jonas Šileikis nurodė, kad po audros pirmiausia skubėta atlaisvinti kelius, nes kai kur nuvirtę medžiai trukdė net elektros tiekimą atkuriantiems darbuotojams. Vėliau tvarkyti kelkraščiai, Salako ir Vajasiškio kapinės, šalinti pavojingi medžiai Bažnyčios gatvėje.

    Biržūnuose įrengti du papildomi šviestuvai, kurių prašė gyventojai dėl tamsaus ruožo, taip pat sutaisytos asfalto duobės. Kartu atkreiptas dėmesys, kad toks remontas dažnai būna laikinas sprendimas, kai dangos būklė prasta ir įtrūkimai nuolat formuoja naujas išdaužas.

    Seniūnijoje fiksuotos ir pasikartojančios problemos dėl drenažo: Dulių kaime, užsikimšus sistemai, vanduo semia gyventojų rūsius, o Avinuostoje pralaidas kemša bebrai. Seniūnijos darbuotojams pavesta pralaidas reguliariai tikrinti ir valyti, tačiau pabrėžta, kad kai kur būtinas ir pačių gyventojų susitarimas dėl priežiūros.

    Zarasų miestas: turgavietė, viešosios erdvės, pasirengimas žiemai

    Zarasų seniūnė Aurelija Vaitonienė informavo, kad audros padarinių šalinimas dar nėra baigtas: dalis darbų tebelaukia dėl ribotų žmogiškųjų išteklių, rangovų užimtumo ir lėšų. Tuo pat metu tęsiamas šienavimas, o prasidėjus intensyvesniam lapų kritimui daugiau resursų skiriama jų surinkimui ir išvežimui.

    Seniūnė pranešė, kad įrengta nauja turgavietė jau veikia, o prekiautojai vietą vertina kaip patogesnę dėl artimos autobusų stoties ir didesnių pėsčiųjų srautų. Tačiau dar numatyta spręsti dangos nelygumų problemą, nes po lietaus kai kur kaupiasi vanduo.

    Mieste taip pat sureguliuotas įvažiavimo ženklo iš Rokiškio pusės apšvietimas, remontuojama akmeninė kapinių tvora, atnaujinami šuliniai, taisomi suoliukai, pakrantės tako ir tiltų lentos. Pabrėžta, kad medinių konstrukcijų priežiūra reikalauja nuolatinio atnaujinimo, ypač keičiantis sezonams.

    Kopūstinėje įrengiamos autobusų stotelės pagrindas jau paruoštas, pastatytas rėmas, laukiama stogo. Ruošiantis žiemai, seniūnijoje remontuojama kelių priežiūros technika ir aptarti probleminiai ruožai, kuriuose reikėtų gerinti prasilenkimo sąlygas ar priėjimus, kad paslaugos šaltuoju sezonu vyktų sklandžiau.

    Susirinkime atkreiptas dėmesys ir į viešosios infrastruktūros niokojimą: kai kur suremontuota ar pakeista žaidimų aikštelių įranga netrukus vėl sugadinama, pasitaiko ir dingimų. Seniūnijoms tai reiškia papildomas išlaidas ir lėtesnį kitų darbų įgyvendinimą.

    Aptariant rangovų darbų kokybę pabrėžta, kad vien užsakymo neužtenka, būtina vietoje patikrinti atliktus darbus ir fiksuoti trūkumus. Taip pat diskutuota dėl Dusetų ir Turmanto viešųjų pirčių ateities, siūlant prieš sprendimus surinkti tikslesnius duomenis apie paslaugos poreikį ir išlaikymo kaštus.

  • Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas išlieka vienas geriausiai vertinamų Vilniaus rajonų: teigiamai jį vertina 95 proc. apklaustų gyventojų, o 63 proc. teigia norintys čia gyventi neribotą laiką. Tyrimas rodo, kad rajonas žmonėms pirmiausia siejasi su trimis savybėmis: žalias, charakteringas ir patogus.

    Žalumą ir charakteringumą su Žvėrynu sieja po 87 proc. gyventojų, patogumą – 78 proc. Įspūdingas ir objektyvus rodiklis: apie 72 proc. seniūnijos teritorijos sudaro žaliosios zonos, todėl Žvėrynas pagal šį kriterijų patenka tarp žaliausių Vilniaus seniūnijų.

    Kuo išsiskiria Žvėrynas?

    Gyventojai kaip rajoną geriausiai reprezentuojančias vietas dažniausiai mini Vingio parką, Neries krantinę, Žvėryno medinę architektūrą, taip pat Vingio tiltą bei sakralinius objektus. Šis derinys formuoja savitą tapatybę, kurioje miesto centras yra šalia, tačiau kasdienybė daugeliui atrodo ramesnė nei kituose centriniuose rajonuose.

    Tyrime pabrėžiama, kad Žvėryno stiprybė yra urbanistinės kokybės ir gamtos artumo pusiausvyra. Gyventojams svarbūs kriterijai renkantis gyvenamąją vietą čia dažniausiai siejami su parkais ir želdynais, saugumu bei mažesniu triukšmu.

    Kas gyvena Žvėryne?

    Žvėrynas yra palyginti nedidelė seniūnija: čia gyvena apie 9 900 žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 40 metų. Būsto struktūra rodo, kad rajone ryškiau nei kai kur kitur dominuoja didesni butai ar namai: trijų ir daugiau kambarių būstuose gyvena 63 proc. apklaustųjų.

    Nuosavybės statistika taip pat išsiskiria: 68 proc. nurodo būstą įsigiję, 13 proc. jį paveldėję, o nuomojamame būste gyvena 7 proc. Tai atspindi santykinai stabilų gyventojų branduolį ir paaiškina, kodėl rajone itin svarbūs ilgalaikiai aplinkos kokybės sprendimai.

    Patogu kasdien, bet gydymo ieško kitur

    Vertinant vadinamąjį 15 minučių miestą, esminių paslaugų prieinamumas Žvėryne įvertintas 4,3 balo iš 5, o pasitenkinimas kaimynyste siekia 4,2 balo. Kitaip tariant, kasdieniai poreikiai daugeliui gyventojų yra lengvai pasiekiami.

    Vis dėlto ryškiai išsiskiria sveikatos paslaugos: 73 proc. apklaustųjų dėl gydymo dažniau vyksta į kitus rajonus. Sveikatos priežiūros prieinamumas įvertintas 2,9 balo iš 5, ir tai yra maždaug puse balo prasčiau nei bendras Vilniaus vidurkis.

    Susisiekimo įpročiai rodo, kad daugeliui darbo vietos nėra toli: 49 proc. teigia, jog kelionė į darbą trunka 15–30 minučių, o maždaug trečdalis darbą pasiekia greičiau nei per 15 minučių. Dažniausiai renkamasi automobilis arba ėjimas pėsčiomis, abiem būdais naudojasi po 48 proc. gyventojų.

    Kaimynystė stipri, tačiau yra jautrių vietų

    Žvėryne vyrauja geri kaimynų santykiai: 81 proc. juos apibūdina kaip mandagius arba draugiškus. Bendruomeniškumas taip pat gana ryškus, nes 77 proc. gyventojų nurodo bent kartą per metus dalyvaujantys bendruomeninėse veiklose.

    Tačiau tyrime fiksuojama ir aiški įtampa dėl kasdienės aplinkos kokybės. Analizuojant „Tvarkau miestą“ pranešimus matyti, kad dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl aplinkos tvarkymo, tokie pranešimai sudaro 28 proc. visų fiksuotų problemų.

    Dar 17 proc. pranešimų siejami su duobėmis, įgriuvomis ir šuliniais, o 10 proc. – su želdynų priežiūra, įskaitant medžių ir krūmų genėjimą ar kirtimą. Žvėrynas išsiskiria tuo, kad želdynų priežiūra čia patenka tarp trijų dažniausiai minimų problemų, nors pati žaluma laikoma viena didžiausių rajono vertybių.

    Gyventojai taip pat įvardija smulkiosios infrastruktūros trūkumus, susijusius su šaligatvių būkle, automobilių statymu ir nuoseklaus, tarpusavyje susieto viešųjų erdvių tinklo stoka. Tarp ateities krypčių akcentuojamas ir Neries pakrantės pritaikymas gyventojų poreikiams, daugiau mažų susitikimų erdvių bei vietinių paslaugų stiprinimas.

    Žvėryno tapatybės tyrimo rezultatų pristatymas gyventojams numatytas spalio 13 dieną 18.00 valandą Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Blindžių gatvėje. Susitikime planuojama aptarti rajono stiprybes, problemines sritis ir tolesnio vystymo potencialą.

    Seniūnijos portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Jame naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo informacija, nusikalstamumo statistika, žiniasklaidos analizė ir „Tvarkau miestą“ pranešimų apžvalga.

  • Vilniuje keičiami adresai: A. Kojelavičiaus g. 200 patalpai suteikiamas naujas numeris

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad pastate A. Kojelavičiaus g. 200 esančiai patalpai suteikiamas numeris. Sprendimas priimtas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta pastatų, patalpų ir žemės sklypų numeravimo suteikimo ir apskaitos tvarka.

    Nurodoma, kad patalpai, kurios unikalus numeris 1 094-0097-8018:0001, priskiriamas numeris 1. Atitinkamai formuojamas adresas A. Kojelavičiaus g. 200-1, kuris bus naudojamas oficialiuose registruose ir dokumentuose.

    Tokie administraciniai pakeitimai paprastai atliekami siekiant suvienodinti adresų struktūrą ir užtikrinti tikslesnę apskaitą. Aiškus numeravimas svarbus tiek gyventojams ir nekilnojamojo turto savininkams, tiek pašto pristatymui, komunalinių paslaugų sutarčių administravimui ir sklandžiam institucijų darbui.

    Atnaujintas adresas aktualus ir įvairioms skaitmeninėms paslaugoms, kurios remiasi Adresų registro duomenimis, pavyzdžiui, deklaruojant gyvenamąją vietą ar tikslinant su nekilnojamuoju turtu susijusią informaciją. Praktikoje tai taip pat padeda išvengti painiavos, kai viename pastate yra kelios patalpos ar keičiasi patalpų naudojimo paskirtis.

    Jei dėl numerio suteikimo kyla praktinių klausimų, gyventojai ar turto savininkai paprastai kreipiasi į seniūniją arba savivaldybės administraciją. Prireikus gali tekti atnaujinti kai kuriuos dokumentus ir sutartis, kad jose būtų nurodytas tikslus, registre įregistruotas adresas.

  • Vilniaus rajono žvyrkeliai po liūčių permirkę: kodėl greideris gali tik pabloginti situaciją

    Vilniaus rajono žvyrkeliai po liūčių permirkę: kodėl greideris gali tik pabloginti situaciją

    Po pastaruoju metu iškritusių gausių kritulių dalis Vilniaus rajono žvyrkelių yra stipriai permirkę, o kai kuriose atkarpose įmirkęs ir pats kelio pagrindas. Tai reiškia, kad danga praranda tvirtumą, o eismas, ypač intensyvesnis, dar labiau didina provėžų ir pažliugusių ruožų riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad tokioje būklėje žvyrkelio priežiūra tampa jautri net ir įprastiems darbams. Kai kelio konstrukcija per šlapia, bet koks papildomas mechaninis poveikis gali ne sutvarkyti, o išjudinti susilpnėjusį sluoksnį ir pagreitinti dangos irimą.

    Kodėl greideriavimas ne visada padeda?

    Vilniaus rajono savivaldybės atstovai aiškina, kad per minkštą ir šlapią pagrindą važiuojanti sunkiasvorė technika gali deformuoti dangą. Tokiais atvejais greiderio peilis ir ratų apkrova išmala paviršių, suformuoja gilesnes provėžas, o vėliau jose kaupiasi vanduo, todėl kelias džiūsta dar lėčiau.

    Be to, per anksti suformuotas profilis dažnai neišlaiko apkrovų, o po kelių dienų ar net valandų situacija gali tapti prastesnė nei prieš darbus. Dėl to žvyrkelių greideriavimas ir profiliavimas paprastai planuojamas tada, kai kelias yra pakankamai pradžiūvęs ir galima pasiekti ilgalaikį rezultatą.

    Kaip organizuojami darbai po liūčių?

    Seniūnijų darbuotojai nuolat stebi žvyrkelių būklę savo teritorijose ir vertina, kuriose atkarpose darbai jau gali būti atliekami kokybiškai. Pirmiausia tvarkomi tie ruožai, kuriuose pagrindas yra tvirtesnis, o drėgmės perteklius jau sumažėjęs.

    Gyventojų prašoma kantrybės ir supratingumo, nes palankesnės oro ir kelio sąlygos yra būtinos tam, kad priežiūros darbai ne taptų laikinu paviršiaus perstumdymu, o realiai pagerintų privažiavimą. Savivaldybė primena, kad skubotas technikos siuntimas į pažliugusį kelią dažnai reiškia papildomą žalą ir didesnius vėlesnius remonto poreikius.

    Ką verta žinoti vairuotojams?

    Permirkusiuose žvyrkeliuose didesnė tikimybė užklimpti, pažeisti automobilio dugną ar padangas, todėl rekomenduojama rinktis mažesnį greitį ir vengti staigių manevrų. Ypač atsargiai reikėtų važiuoti tose vietose, kur susiformavusios gilios provėžos ar telkšo vanduo.

    Jei kelio būklė staiga pablogėjo ar tapo sunkiai pravažiuojama, gyventojams verta informuoti savo seniūniją, kad situacija būtų įvertinta ir, esant galimybei, įtraukta į artimiausius priežiūros darbus.

  • Vilniaus rajone paaiškėjo Dalyvauk 2026 laimėtojai: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Vilniaus rajone paaiškėjo Dalyvauk 2026 laimėtojai: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino Dalyvauk 2026 dalyvaujamojo biudžeto balsavimo rezultatus. Iš 19 gyventojų pasiūlytų idėjų daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos bus įgyvendinamos savivaldybės lėšomis skirtingose seniūnijose.

    Šiemet balsavime dalyvavo 2 339 gyventojai, o iš viso atiduota 4 010 balsų. Savivaldybės duomenimis, 2024 metais balsavo 1 303 gyventojai, o 2025 metais – 3 670 gyventojų, todėl aktyvumas išlieka svyruojantis, tačiau gyventojų įsitraukimas vis dar reikšmingas.

    „Rezultatai dar kartą parodė, kad gyventojams rūpi jų gyvenamoji aplinka ir tai, kaip bus panaudojamos savivaldybės lėšos. Daugiausia balsų surinkusios iniciatyvos taps realiais pokyčiais seniūnijose“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kaip buvo vertinami projektai

    2026 metų dalyvaujamojo biudžeto idėjos pirmą kartą vertintos pagal seniūnijų dydį ir projektų apimtį. Toks modelis taikomas siekiant sąžiningiau paskirstyti konkurenciją tarp mažesnių ir didesnių teritorijų, kur gyventojų skaičius ir galimybės mobilizuoti balsus skiriasi.

    Rugsėjo 15 dieną vykusiame dalyvaujamojo biudžeto komisijos posėdyje patvirtinti galutiniai balsavimo rezultatai. Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas yra praktinis įrankis bendruomenėms tiesiogiai nuspręsti, kokie viešosios infrastruktūros pokyčiai joms svarbiausi.

    Daugiausia balsų surinkę laimėtojai

    Mažų seniūnijų, kuriose gyvena iki 3 000 gyventojų, vidutinės apimties kategorijoje laimėjo projektas „Dūkštos – draugiškos šeimai“, surinkęs 285 balsus. Mažos apimties projektų šioje seniūnijų grupėje šiemet nepasiūlyta.

    Vidutinėse seniūnijose, kuriose gyvena nuo 3 001 iki 6 000 gyventojų, mažos apimties kategorijoje daugiausia palaikymo gavo „Saugiai žaisti – saugu augti“ su 204 balsais. Vidutinės apimties kategorijoje laimėjo „Kalvelių šeimos aktyvaus poilsio zona“, surinkusi 344 balsus.

    Didelėse seniūnijose, kuriose gyvena daugiau nei 6 000 gyventojų, mažos apimties kategorijoje nugalėjo „Pagirių sakurų alėja“, surinkusi 443 balsus. Didelės apimties kategorijoje pirmavo „Judam kartu!“, gavęs 461 balsą, o antroje vietoje liko „Mickūnų žaliosios erdvės atgimimas“ su 402 balsais.

    65 000 eurų likutis leis įgyvendinti daugiau idėjų

    Šiemet dviejose kategorijose projektų idėjų nepateikta, todėl dalis lėšų liko nepanaudota. Mažų seniūnijų mažos apimties kategorijoje liko 15 000 eurų, o didelių seniūnijų vidutinės apimties kategorijoje – 50 000 eurų, iš viso 65 000 eurų.

    Pagal galiojančią tvarką nepanaudotas finansavimas gali būti perkeltas į kitas kategorijas, prioritetą teikiant mažos ir vidutinės apimties projektams. Todėl, be pagrindinių laimėtojų, nuspręsta finansuoti dar keturias daugiausia balsų surinkusias mažos apimties iniciatyvas.

    Tarp papildomai įgyvendinamų idėjų – „#PABERŽĖ: gyvasis miestelio kodas. Šviečianti Paberžės vizija: miestelio identiteto erdvė“, „Lieptas bendruomenės poilsiui“, „Bendruomenės erdvė visiems“ ir „Kaimo kryžiaus pakeitimas nauju bei teritorijos sutvarkymas“. Savivaldybė tikisi, kad tai sustiprins viešųjų erdvių kokybę ir suteiks daugiau apčiuopiamų pokyčių skirtingoms bendruomenėms.

  • Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų. Šiemet buvo galima rinktis iš 19 projektų idėjų, skirtų viešosioms erdvėms ir gyvenamajai aplinkai gerinti skirtingose seniūnijose.

    Savivaldybės duomenimis, balsavime dalyvavo 2 339 gyventojai, o iš viso atiduota 4 010 balsų. Toks modelis leidžia spręsti vietos poreikius gyventojams patiems nusprendžiant, kurioms idėjoms turi atitekti finansavimas.

    Gyventojų vertinimui buvo pateiktos 8 mažos, 5 vidutinės ir 6 didelės apimties idėjos. Projektai apėmė viešųjų erdvių tvarkymą, laisvalaikio infrastruktūrą ir aplinkos gerinimą, o geografiškai išsiskirstė per kelias rajono seniūnijas.

    Idėjos buvo siūlomos Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijose. Tokia plati aprėptis rodo, kad dalyvaujamasis biudžetas tampa įrankiu įtraukti ir mažesnes bendruomenes, kurių prioritetai ne visada sutampa.

    Galutiniai balsavimo rezultatai ir laimėjusių projektų sąrašas bus paskelbti rugsėjo antroje pusėje. Savivaldybė taip pat padėkojo balsavusiems gyventojams, idėjų autoriams ir bendruomenėms, prisidėjusioms prie iniciatyvos viešinimo.

  • Po audros Zarasų rajone – dar be elektros sodybos, o seniūnai prašo vieno sprendimo visiems

    Po audros Zarasų rajone – dar be elektros sodybos, o seniūnai prašo vieno sprendimo visiems

    Zarasų rajono savivaldybėje rugsėjo 2 dieną vykusiame seniūnų susirinkime daugiausia dėmesio skirta rugpjūčio pabaigoje praūžusios audros padariniams. Aptarti nuvirtę medžiai, apgadinta infrastruktūra, užversti keliai ir užsitęsusios elektros tiekimo problemos atokesnėse vietovėse.

    Susitikime dalyvavo rajono vadovai ir visų seniūnijų atstovai, kurie pateikė situacijos suvestinę iš savo teritorijų. Sutarta, kad prioritetas išlieka žmonių saugumas ir pagrindinių susisiekimo kelių praeinamumas, o likę darbai bus planuojami pagal riziką ir turimus resursus.

    Padariniai: keliai atlaisvinti, darbų dar liko

    Seniūnai informavo, kad pagrindiniai keliai daugumoje vietovių jau atlaisvinti, tačiau pakelėse ir viešosiose erdvėse dar gausu nulūžusių ar pavojingai pasvirusių medžių. Dalis darbų negali būti užbaigti be specialiosios technikos, aukštalipių ir papildomo finansavimo.

    Imbrado seniūnijoje audra ypač smarkiai paveikė parką: išvirto apie dešimt senų medžių, nukentėjo dalis infrastruktūros. Seniūnija akcentavo bendruomenės pagalbą, kuri per trumpą laiką leido sutvarkyti pavojingiausias vietas ir užtikrinti, kad suplanuotas renginys galėtų įvykti.

    Turmanto seniūnijoje daugiausia problemų kėlė ant kelių nuvirtę medžiai, taip pat buvo apgadinta vienų kapinių tvora. Dusetų seniūnijoje vėjovartos fiksuotos pakelėse, kapinėse ir parkuose, o Zarasų seniūnijoje žalą patyrė miesto viešosios erdvės, dalis apšvietimo ir mažosios infrastruktūros, taip pat kai kurios kapavietės.

    Susirinkime pabrėžta, kad pirmiausia šalinami medžiai, keliantys tiesioginę grėsmę žmonėms ir turtui. Seniūnijoms pavesta sudaryti likusių pavojingų medžių sąrašus, kad būtų aiškiau, kur reikalingos papildomos lėšos ir technika.

    Generatoriai kaip pagalbos taškai

    Viena jautriausių temų liko elektros tiekimas: dalis atokesnių sodybų ir pavienių namų gyventojų po audros dar kurį laiką susidūrė su sutrikimais. Seniūnai informaciją apie tokius atvejus perdavė bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir akcentavo, kad nutrūkus elektrai labiausiai nukenčia tie, kurie neturi alternatyvių energijos šaltinių.

    Susirinkime aptarta praktinė patirtis, kai dingus elektrai seniūnijų patalpos tapo vietomis, kur gyventojai galėjo įkrauti telefonus, išorines baterijas ar pasirūpinti karštu vandeniu. Dusetų seniūnijos siūlymu, kiekvienos seniūnijos centre turėtų būti nuolat laikomas bent vienas generatorius, kad ekstremalios situacijos metu būtų užtikrintas stabilus pagalbos taškas.

    Rajono vadovai ir seniūnai sutarė įvertinti realų poreikį ir kaštus bei ieškoti sprendimo, kuris apimtų visus seniūnijų centrus. Taip pat akcentuota, kad generatoriai yra tik laikinas sprendimas, tačiau jie gali reikšmingai sumažinti rizikas, kai sutrinka ryšys, šildymas ar vandens tiekimas.

    Derliaus šventės ir kasdieniai darbai

    Be audros padarinių, aptartas pasirengimas rugsėjo mėnesį vyksiantiems renginiams, įskaitant Derliaus šventę Zarasuose ir seniūnijų organizuojamas vietos šventes. Dėl audros pažeistose teritorijose numatyta paspartinti tvarkymo darbus, kad viešosios erdvės būtų saugios lankytojams.

    Taip pat kalbėta apie vietinės reikšmės kelių priežiūrą, žvyravimą, pakelių šienavimą ir pralaidų tvarkymą, nes po liūčių dalyje ruožų atsirado provėžų ir vandens išplovų. Seniūnijos įpareigotos peržiūrėti darbų apimtis ir planuoti papildomą profiliavimą ten, kur keliai greičiausiai praranda pralaidumą.

    Susirinkime paliestas ir invazinių augalų plitimo klausimas, planuojant naują naikinimo etapą ir tikslinant žemėlapius pagal seniūnijų pateiktą informaciją. Taip pat pradėtas aptarti pasirengimas žiemos sezonui, įsivertinant sutarčių likučius ir poreikį laiku organizuoti viešuosius pirkimus sniego valymo paslaugoms.

    Susitikimo pabaigoje rajono vadovai padėkojo seniūnijų darbuotojams, ugniagesiams, kariams, ūkininkams ir gyventojams, prisidėjusiems prie padarinių šalinimo. Pabrėžta, kad darbai bus tęsiami nuosekliai, pirmiausia užtikrinant saugumą keliuose, parkuose, kapinėse ir kitose labiausiai nukentėjusiose vietose.