Tag: Seniūnijos

  • Vilkaviškio miesto seniūnija apžvelgė 2025 metų darbus: gatvės, apšvietimas ir viešosios erdvės

    Vilkaviškio miesto seniūnija apžvelgė 2025 metų darbus: gatvės, apšvietimas ir viešosios erdvės

    Vilkaviškio miesto seniūnijoje surengtos išplėstinės seniūnaičių sueigos metu pristatyta 2025 metais nuveiktų darbų apžvalga ir aptarti artimiausi miesto pokyčiai. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai bei bendruomenių atstovai.

    2025 metų veiklos ataskaitą pristatė Vilkaviškio miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja, laikinai einanti seniūno pareigas, Edita Grygelaitienė. Pasak seniūnijos, didžiausias dėmesys per metus buvo sutelktas į kasdienę gyventojų patogumą lemiančius darbus: gatvių būklę, pėsčiųjų infrastruktūrą ir apšvietimą.

    Gatvės ir pėsčiųjų infrastruktūra

    Sueigoje akcentuota, kad per 2025 metus vyko Vytenio ir Lakštingalų gatvių remonto darbai, taip pat tvarkyti atskiri Nepriklausomybės, Lauko, Vytauto ir kitų gatvių bei šaligatvių ruožai. Seniūnija pabrėžė, jog dalis darbų buvo skirta ne tik kapitaliniam atnaujinimui, bet ir nuolatinei dangų priežiūrai, kuri padeda greičiau reaguoti į atsirandančius pažeidimus.

    Diskusijose su seniūnaičiais aptarti ir probleminiai taškai, kuriems gyventojai dažniausiai išsako pastabas: šaligatvių vientisumas, saugūs perėjimai ir atkarpos, kuriose po lietaus kaupiasi vanduo. Sutarta, kad prioritetai bus derinami atsižvelgiant į judriausias vietas ir bendruomenių pateikiamą informaciją.

    Apšvietimo modernizavimas ir saugumas

    Vienas ryškesnių metų darbų – gatvių apšvietimo modernizavimas. Skirtingose miesto vietose, seniūnijos duomenimis, pakeista daugiau kaip 200 šviestuvų, siekiant geresnio matomumo tamsiuoju paros metu ir mažesnių eksploatacinių sąnaudų.

    Sueigoje taip pat aptarta, kad apšvietimas miestui svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl eismo bei pėsčiųjų saugumo. Bendruomenių atstovai kėlė klausimus dėl atskirų ruožų, kur apšvietimo trūkumas labiausiai juntamas, ypač šalia gyvenamųjų kvartalų ir judresnių pėsčiųjų srautų.

    Viešosios erdvės ir pakrančių tvarkymas

    Susitikime apžvelgti ir viešųjų erdvių priežiūros darbai: miesto gėlynai, žaliosios zonos, sporto bei vaikų žaidimų aikštelės. Seniūnija informavo, kad per metus tvarkytos Šeimenos ir Vilkaujos upelių pakrantės, o tai, pasak dalyvių, daro įtaką tiek estetikai, tiek gyventojų poilsiui ir miesto įvaizdžiui.

    Taip pat paminėta, kad baigti tvenkinio teritorijos prie pėsčiųjų ir dviračių tako tvarkymo darbai, o kai kurie aplinkos gerinimo projektai tęsiami ir toliau. Diskusijų dalyje gyventojams aktualūs klausimai buvo siejami su ilgalaikiu tikslu – nuosekliai gerinti gyvenamąją aplinką ir aiškiai komunikuoti, kokie darbai planuojami artimiausiu laikotarpiu.

    Sueigos pabaigoje sutarta palaikyti reguliarų ryšį su seniūnaičiais ir bendruomenėmis, kad miesto problemos būtų fiksuojamos greičiau, o sprendimai derinami skaidriai. Seniūnija pažymėjo, kad prioritetai ateinantiems mėnesiams bus formuojami atsižvelgiant į realius poreikius ir suplanuotų darbų tęstinumą.

  • Kaip keitėsi Jurbarko savivalda nuo 1990 metų: rinkimų taisyklės, merai ir lūžiai iki 2023 metų

    Atkūrus nepriklausomybę savivalda Lietuvoje buvo kuriama beveik nuo nulio, todėl 1990 metais savivaldybių tarybų rinkimų tvarka smarkiai skyrėsi nuo dabartinės. Jurbarko rajone tuomet sudarytos 75 vienmandatės apygardos, o tarybos nariai, anuomet vadinti deputatais, buvo renkami tiesiogiai kiekvienoje apygardoje.

    Tuomet kandidatų kėlimas buvo gerokai atviresnis nei šiandien: kandidatus galėjo siūlyti ne tik politinės organizacijos, bet ir patys gyventojai susirinkimuose, o norint išsikelti pačiam reikėjo rinkėjų palaikymo parašais. Išrinktu buvo laikomas kandidatas, gavęs daugiau nei pusę balsavusių rinkėjų.

    Konkurencija buvo didelė: į Jurbarko rajono tarybą iškelta 241 kandidatas, vidutiniškai po 3,5 į vieną vietą. Rinkėjų aktyvumas taip pat išsiskyrė, nes pirmajame balsavime dalyvavo 71 proc., o pakartotiniame – 75,5 proc. rinkėjų, kai vėlesniais metais savivaldos rinkimuose dalyvavimas dažniausiai mažėjo.

    1990–1995 metų sprendimai krizėje

    1990 metų balandžio 18 dieną išrinkti 68 Jurbarko rajono tarybos deputatai susirinko į pirmąją sesiją, kurioje buvo suformuota tuometinė valdžios struktūra. Rajono tarybos pirmininku išrinktas Antanas Juozas Kazakevičius, o vykdomosios valdžios vadovu, tuomet vadintu valdytoju, tapo Saulius Lapėnas.

    Tuo metu atstovaujamoji ir vykdomoji valdžios buvo ryškiai atskirtos: taryba paprastai posėdžiaudavo rečiau, o kasdienius sprendimus dažniau priimdavo valdyba. Savivaldybės darbą sunkino ir bendras Lietuvos politinis bei ekonominis spaudimas, įskaitant energijos išteklių tiekimo ribojimus ir ūkinio gyvenimo sutrikimus.

    1991 metais, iš pareigų pasitraukus Sauliui Lapėnui ir jo vadovautai valdybai, taryba nauju valdytoju išrinko Praną Vaišvilą. Šiai komandai teko spręsti klausimus tuo metu, kai keitėsi ūkio sistema, stiprėjo privatizavimo procesai ir brendo socialinė įtampa.

    1991 metų pabaigoje ir 1992 metų pradžioje prasidėjo kolūkių likvidavimo procesas, buvo sudaromos laikinosios administracijos. Lygiagrečiai vyko įmonių ir būsto privatizavimas, žemės reforma bei nuosavybės teisių atkūrimas, o tai savivaldybėms kėlė daug praktinių ir teisinių iššūkių.

    1994–1997 metų reformos ir nauja rinkimų sistema

    1994 metais Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą, kuris įtvirtino funkcijų skirstymą į savarankiškąsias ir deleguotąsias. Kartu keitėsi institucinė sandara ir rinkimų modelis, o 1995 metais Jurbarko rajone pereita prie vienos daugiamandatės apygardos ir proporcinės sistemos, kai balsuojama už partijų sąrašus.

    1995 metų rinkimuose Jurbarko rajono taryba buvo suformuota dvejiems metams, o rinkėjų aktyvumas siekė 49,23 proc. Į pirmąjį posėdį susirinkusi taryba meru išrinko Stasį Makūną, o administratoriaus pareigoms paskyrė Rimandą Plevoką, vėliau šias pareigas perėmė Algimantas Dagys.

    Įsigaliojus reformoms, neliko apylinkių tarybų ir apylinkių viršaičių, o vietoje jų atsirado seniūnijos. 1995 metais seniūnų skyrimas buvo glaudžiai susietas su politine savivaldybės kadencija, todėl dalyje teritorijų pasikeitė iki tol dirbę vadovai.

    Šis laikotarpis parodė ir trumpesnių kadencijų ribotumą: dveji metai dažnai buvo per trumpas laikas stabiliai politikai bei administravimui. Vėliau Konstitucijos pataisos savivaldybės tarybos kadenciją pailgino iki 3 metų, o nuo 2003 metų įtvirtinta 4 metų kadencija.

    2000–2003 metų posūkis: Konstitucinio Teismo sprendimas

    2000 metais pasirodė nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kuri aiškiau apibrėžė savivaldybės kontrolieriaus, seniūnijų, mero ir administracijos vadovo įgaliojimus. Tačiau modelis vis tiek išliko intensyvių korekcijų objektas, nes teisinė sistema bandė prisitaikyti prie praktinių savivaldos poreikių.

    2002 metų gruodžio 24 dieną Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tuometinis savivaldos modelis neatitinka Konstitucijos. Po to 2003 metų vasario 25 dieną nutrūko savivaldybės valdybos įgaliojimai, o vykdomosios institucijos vaidmuo buvo perorientuotas į administracijos direktoriaus instituciją.

    Šis sprendimas iš esmės pakeitė valdžios balansą savivaldybėse: administracijos direktorius tapo pagrindine vykdomąja grandimi, o jo atsakomybė ir įgaliojimai išsiplėtė tiek vidaus administravime, tiek savivaldybės valdyme. Praktikoje tai reiškė aiškesnį atskyrimą tarp politinių sprendimų taryboje ir kasdienės administracijos veiklos.

    Nuo 2004 metų: ES fondai ir tiesioginiai merų rinkimai

    2004 metų gegužės 1 dieną Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, savivaldybėms atsivėrė naujos finansavimo galimybės, o Jurbarko rajone pradėta aktyviau rengti ir įgyvendinti struktūrinių fondų projektus. 2005 metais patvirtintas strateginis 2006–2015 metų plėtros planas, kuris apibrėžė rajono ilgalaikes kryptis.

    2007 metais Jurbarko savivaldybėje suformuota nauja politinė dauguma, o kadencijos metu pirmą kartą savivaldybės istorijoje buvo pareikštas nepasitikėjimas meru ir mero pavaduotoju. 2008 metų gruodžio 18 dieną jie buvo atleisti, o merą tarybai pavyko išrinkti tik 2009 metų sausio 5 dieną.

    2015 metų savivaldos rinkimai tapo istoriniu lūžiu visoje Lietuvoje, nes pirmą kartą merus pradėjo rinkti patys gyventojai. Jurbarko rajone meru po antrojo turo tapo pats išsikėlęs kandidatas Skirmantas Mockevičius, o tai parodė augantį tiesioginių rinkimų poveikį vietos politinei konkurencijai.

    2019 metais Skirmantas Mockevičius buvo perrinktas antrajame ture, o 2023 metų kovo 19 dieną – dar kartą perrinktas 2023–2027 metų kadencijai. 2023 metais suformuota tarybos dauguma pasirašė koalicijos sutartį, o vėliau dalis tarybos narių pasiskelbė opozicija, taip pažymint naują politinį etapą rajono valdyme.

    Per daugiau nei tris dešimtmečius Jurbarko savivalda perėjo nuo vienmandačių apygardų ir „deputatų“ rinkimų prie proporcinės sistemos, seniūnijų tinklo ir tiesiogiai renkamo mero. Kartu keitėsi ir sprendimų priėmimo logika: nuo krizinių 1990–1992 metų sprendimų iki šiuolaikinės savivaldos, kurioje vis didesnę reikšmę turi finansavimo šaltiniai, administracinė kompetencija ir vietos politinė atsakomybė.

  • Ukmergės rajone nemokamai ženklins ir registruos šunis: kas gali pasinaudoti ir kaip užsirašyti

    Nemokama akcija Ukmergės rajone

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2026 metais organizuoja nemokamą šunų ženklinimo mikroschema ir registravimo akciją. Ji skirta rajono gyventojams, kurie dėl objektyvių priežasčių iki šiol nepaženklino savo augintinių.

    Savivaldybė nurodo, kad ši galimybė ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ar tiems, kuriems ženklinimą atidėlioti vertė kitos aplinkybės. Pirmiausia kviečiami kaimiškų vietovių gyventojai.

    Kas atliks ženklinimą ir kodėl tai svarbu

    Savivaldybė pasirūpins mikroschemomis, o ženklinimo procedūras atliks Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos apmokyti studentai. Procedūra yra greita, gyvūnui neskausminga ir atliekama įterpiant mikroschemą po oda tarp menčių.

    Mikroschemoje esantis unikalus numeris susiejamas su Gyvūnų augintinių registre saugomais duomenimis apie augintinį ir jo savininką. Praktikoje tai laikoma patikimiausiu būdu užtikrinti, kad pasimetęs gyvūnas, radus ir nuskenavus mikroschemą, galėtų greičiau grįžti namo.

    Privaloma visoje Lietuvoje ir atsakomybė

    Nuo 2021 metų gegužės 1 dienos Lietuvoje šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis bei jų registravimas Gyvūnų augintinių registre yra privalomas. Už paženklinimą ir įregistravimą atsako gyvūno laikytojas ar savininkas.

    Prievolė taikoma, kai gyvūnas yra vyresnis nei 4 mėnesių, taip pat prieš perleidžiant jį kitam savininkui. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad veterinarijos klinikose ši paslauga įprastai kainuoja apie 20–30 eurų.

    Gyvūnų laikymo reikalavimų nesilaikantiems asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį. Numatyta bauda siekia nuo 30 iki 230 eurų.

    Kaip užsirašyti dalyvauti

    Norint pasinaudoti akcija, iki rugpjūčio 31 dienos reikia iš anksto užsiregistruoti savo seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą. Rugsėjo mėnesį gyventojai bus kviečiami atvykti į nurodytą vietą seniūnijos teritorijoje kartu su augintiniu, o tiksli data, laikas ir vieta bus paskelbti papildomai.

    Atvykstant būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Gyventojams, kurie dėl amžiaus, negalios ar kitų svarbių priežasčių negali atvykti, savivaldybė numato galimybę ženklinimą atlikti namuose, laiką derinant individualiai.

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija ragina neatidėlioti registracijos, nes tokios akcijos padeda sumažinti nepaženklintų augintinių skaičių ir palengvina jų identifikavimą dingimo atvejais.

  • Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajone baigėsi šių metų paraiškų teikimo etapas dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvai: iki gegužės 24 dienos gyventojai pateikė 30 idėjų. Siūlymai apima tiek nedidelius bendruomeninius projektus, tiek didesnius viešųjų erdvių atnaujinimo sumanymus įvairiose seniūnijose.

    Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų dalyvaujamajam biudžetui iš viso numatyta 500 000 eurų. Šios lėšos bus skiriamos naujoms iniciatyvoms, dalies jau pradėtų projektų tęstinumui ir mokyklų bendruomenių idėjoms, kad sprendimai apimtų skirtingas gyventojų grupes.

    Kuriose seniūnijose siūlomi pokyčiai

    Daugiausia idėjų siejamos su viešųjų erdvių tvarkymu, laisvalaikio infrastruktūra ir aplinkos gerinimu. Pasiūlymai pateikti Avižienių, Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijoms.

    Pagal mastą idėjos suskirstytos į tris kategorijas: 15 mažos apimties, 9 vidutinės apimties ir 6 didelės apimties projektai. Toks skirstymas paprastai padeda subalansuoti biudžetą, kad šalia didesnių darbų neliktų nuošalyje ir greičiau įgyvendinami vietos bendruomenių poreikiai.

    Kaip bus atrenkami laimėtojai

    Toliau laukia kelių etapų vertinimas: paraiškas nagrinės Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemonės projektinių idėjų vertinimo komisija. Šiame etape tikrinamas idėjų įgyvendinamumas, atitikimas reikalavimams ir preliminarios sąnaudos.

    Po atrankos vasarą planuojamas gyventojų balsavimas, kuris ir nulems, kurioms iniciatyvoms bus teikiama pirmenybė. Savivaldybės teigimu, 2026 metais numatoma įgyvendinti 7 projektus: 3 mažos apimties, 3 vidutinės apimties ir 1 didelės apimties.

    Kas galės balsuoti ir kokiu būdu

    Balsuoti galės ne jaunesni nei 18 metų Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai. Numatomi du balsavimo būdai: elektroninis (per Elektroninius valdžios vartus) ir fizinis, pildant popierines balsavimo formas savivaldybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas didina gyventojų įsitraukimą į savivaldos sprendimus ir skatina atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką.

    „Ankstesnių projektų įgyvendinimas ir matomi rezultatai geriausiai parodo dalyvaujamojo biudžeto vertę ir skatina gyventojus siūlyti naujas idėjas savo gyvenvietei“, – sakė Robert Duchnevič.

    Artėjant balsavimui savivaldybė žada atskirai informuoti apie tikslias datas ir tvarką. Gyventojams tai bus galimybė tiesiogiai nuspręsti, kurioms idėjoms pirmiausia turėtų atitekti 2026 metų dalyvaujamojo biudžeto lėšos.

  • Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Vilniaus Senamiestis išlieka viena ryškiausią tapatybę turinčių sostinės seniūnijų: čia susitelkia istorinis paveldas, kultūros įstaigos ir intensyvus kasdienis miesto gyvenimas. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. Senamiesčio gyventojų gyvenimą savo rajone vertina teigiamai.

    Tyrime Senamiestis apibūdinamas keturiais raktažodžiais: kultūriškas, charakteringas, patogus ir atviras. Šie vertinimai siejami su architektūriniu turtingumu, renginių ir laisvalaikio pasiūla bei plačiomis galimybėmis kasdienius reikalus sutvarkyti netoli namų.

    Ką Senamiestis suteikia kasdienybei

    Gyventojai dažnai pabrėžia, kad Senamiestyje patogu gyventi dėl paslaugų gausos ir pėsčiomis pasiekiamų vietų. Didelė dalis kasdienės rutinos telpa rajone: čia vaikštoma, lankomasi kavinėse ir restoranuose, perkamas maistas, naudojamasi įvairiomis paslaugomis.

    Vertinant vadinamojo 15 minučių miesto principą, Senamiestis išsiskiria kultūrinių veiklų pasiūla, laisvalaikio paslaugomis, darbo vietų artumu ir ekonominiu gyvybingumu. Tai sustiprina rajono, kaip miesto centro, vaidmenį, tačiau kartu kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai.

    Tvaraus judumo požiūriu Senamiestis taip pat išsiskiria: beveik pusė gyventojų kasdien juda pėsčiomis. Automobiliu dažniausiai keliauja apie trečdalis, viešuoju transportu naudojasi ketvirtadalis, o dviračiu važinėja maždaug dešimtadalis, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių mieste.

    Kas gyvena Senamiestyje

    Senamiestyje gyvena apie 22 500 žmonių, o jų amžiaus struktūra, kaip nurodoma tyrime, yra jaunesnė nei bendras Vilniaus vidurkis. Dauguma gyventojų įsikūrę 2–3 kambarių būstuose, o didesnę dalį sudaro nuosavybę turintys gyventojai.

    Ilgalaikio prisirišimo rodikliai taip pat aukšti: 47 proc. apklaustųjų norėtų Senamiestyje gyventi neribotą laiką, dar 32 proc. planuoja čia likti bent penkerius metus. Kaip svarbiausi privalumai dažniausiai įvardijami kultūros ir laisvalaikio galimybės, kaimynystės atmosfera bei centrinė lokacija.

    Rajono simboliais gyventojai dažnai laiko Vilniaus katedrą, Gedimino pilį, Užupio angelą, Halės turgų ir MO muziejų. Šios vietos Senamiestyje kuria atpažįstamą miesto veidą tiek vilniečiams, tiek lankytojams.

    Didžiausi iššūkiai ir ko trūksta

    Intensyvus judėjimas ir aktyvus naktinis bei turistinis gyvenimas Senamiestyje turi ir kitą pusę. Tyrime akcentuojama, kad gyventojai dažnai susiduria su triukšmu, intensyviais eismo srautais, automobilių statymo problema ir įtampa tarp turistinės traukos bei kasdienio vietinių ritmo.

    Gyventojų pranešimuose apie aplinką dažniau nei kitur mieste minimos viešosios tvarkos ir infrastruktūros bėdos. Dažniausiai fiksuojamos aplinkos tvarkymo problemos, kelių dangos defektai, taip pat švaros taisyklių pažeidimai, o atskirose teritorijose išlieka ir saugumo klausimai.

    Nors žaliosios erdvės Senamiestyje sudaro apie 22 proc., tankus užstatymas riboja jų plėtrą. Tyrimo išvadose pabrėžiamas poreikis kurti daugiau vietos gyventojams pritaikytų viešųjų erdvių, stiprinti želdynus šeimoms ir vaikams bei nuosekliai mažinti transporto apkrovą, kad rajonas išlaikytų patrauklumą ne tik svečiams, bet ir nuolatiniams gyventojams.

    Senamiesčio rezultatai pateikiami platesniame kontekste, nes Vilniaus seniūnijų tapatybė tirta pirmą kartą. Tyrimas parengtas 2025 metais, remiantis apklausomis, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analize.

  • Mažeikiuose baigti susitikimai su gyventojais: kokius 2025 metų darbus ir projektus žada savivaldybė

    Gegužės 20 dieną Mažeikių seniūnijos salėje įvyko susitikimas su gyventojais, kuriuo užbaigta visų devynių Mažeikių rajono seniūnijų susitikimų serija. Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė su komanda pristatė 2025 metų veiklos kryptis, numatomus projektus ir jau atliktus darbus.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos ir skyrių vadovai, seniūnijos atstovai, tarybos nariai, taip pat savivaldybės valdomų įmonių vadovai. Gyventojai turėjo galimybę užduoti klausimus, pateikti pastabas ir pasiūlymus, kurie, pasak savivaldybės, bus vertinami planuojant artimiausius sprendimus.

    Kas pristatyta gyventojams?

    Gyventojams buvo pristatyta ne tik savivaldybės 2025 metų veikla, bet ir Mažeikių seniūnijos 2025 metų veiklos ataskaita. Seniūnijos ataskaitoje aptartos kasdienės paslaugos ir darbai, kurie tiesiogiai veikia gyvenamąją aplinką, nuo teritorijų priežiūros iki eismo ir viešosios tvarkos klausimų.

    Diskusijose daug dėmesio skirta Mažeikiuose įgyvendinamiems ir planuojamiems strateginiams projektams, taip pat turizmo infrastruktūros plėtrai. Tokie projektai paprastai apima viešųjų erdvių atnaujinimą, maršrutų pritaikymą lankytojams, informacinius sprendimus ir patogesnį judėjimą mieste.

    Kokie klausimai dažniausiai keliami?

    Susitikime gyventojai domėjosi regioninių ir vietinių kelių bei gatvių remontu, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimu bei jų priežiūra. Tokie klausimai daugelyje savivaldybių išlieka vieni aktualiausių dėl kasdienio mobilumo, saugumo ir susisiekimo su darbo bei paslaugų vietomis.

    Taip pat aptartas pasirengimas šildymo sezonui, viešųjų erdvių tvarkymas ir komunalinių paslaugų kokybė. Savivaldybės valdomų įmonių vadovai pristatė atliktus ir planuojamus darbus, o policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai apžvelgė situaciją, susijusią su saugumu ir reagavimu į incidentus.

    Devyni susitikimai per mėnesį

    Susitikimai su gyventojais Mažeikių rajone prasidėjo balandžio 29 dieną ir vyko visose devyniose seniūnijose. Per šį laikotarpį gyventojai galėjo ne tik išklausyti pristatymus, bet ir tiesiogiai aptarti vietos problemas bei sprendimų galimybes su atsakingais asmenimis.

    Tokio formato susitikimai paprastai leidžia savivaldybei geriau įsivardyti prioritetus, o gyventojams aiškiau suprasti, kokie projektai planuojami ir kaip priimami sprendimai. Mažeikiuose surengtas susitikimas tapo paskutiniuoju šios serijos renginiu ir, savivaldybės teigimu, užbaigė pavasarinį 2025 metų planų aptarimo etapą.

  • Biržų rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: kaip ir iki kada atiduoti balsą?

    Biržų rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: kaip ir iki kada atiduoti balsą?

    Biržų rajono savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti į dalyvaujamąjį biudžetą ir nuo 2026 metų gegužės 22 dienos iki birželio 20 dienos (imtinai) balsuoti už gyventojų pasiūlytas projektų idėjas. Savivaldybė pabrėžia, kad daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos bus įgyvendinamos 2026 metais.

    Balsuoti galima dviem būdais: elektroniniu būdu savivaldybės interneto svetainėje arba atvykus į seniūnijų patalpas jų darbo metu. Elektroniniam balsavimui būtina patvirtinti tapatybę per elektroninę autentifikacijos sistemą, o balsuojant gyvai reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    Šiemet gyventojai pateikė dvi projektų idėjas, kurių bendra siūloma vertė siekia 99 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad abi idėjos atitiko nustatytus reikalavimus, todėl jos pateikiamos gyventojų balsavimui.

    Balsuoti gali Biržų rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, kuriems yra ne mažiau nei 16 metų. Vienas gyventojas gali balsuoti vieną kartą, atiduodamas po vieną balsą už kiekvieną atrinktą projektą.

    2026 metų savivaldybės biudžete gyventojų projektų idėjoms finansuoti numatyta skirti 50 000 eurų. Ši suma reiškia, kad balsavimo rezultatai ne tik parodys bendruomenės prioritetus, bet ir nulems, kurioms idėjoms bus skiriamas realus finansavimas įgyvendinimui.

    Dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėse paprastai laikomas viena iš praktinių priemonių gyventojams tiesiogiai prisidėti prie aplinkos gerinimo: nuo viešųjų erdvių sutvarkymo iki mažesnių infrastruktūros sprendimų. Biržų rajono savivaldybė ragina gyventojus pasinaudoti balsavimo laikotarpiu ir išreikšti nuomonę, kurios idėjos labiausiai reikalingos bendruomenei.

  • Molėtų savivaldybėje su seniūnais aptarti išmokų, kelių priežiūros ir civilinės saugos pokyčiai

    Molėtų savivaldybėje su seniūnais aptarti išmokų, kelių priežiūros ir civilinės saugos pokyčiai

    Gegužės 20 dieną Molėtų rajono savivaldybėje vykusiame susitikime su seniūnais aptarti aktualūs seniūnijų kasdienio darbo klausimai. Dėmesys skirtas socialinei paramai, infrastruktūrai, viešiesiems pirkimams, civilinei saugai ir aplinkosaugos problemoms.

    Susitikime dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, seniūnai ir savivaldybės administracijos specialistai. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie susitikimai reikalingi tam, kad seniūnijas pasiektų vienoda informacija, o sprendimai būtų koordinuojami visame rajone.

    Bendruomeniškumo programoje – nauja tvarka

    Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Matkevičius pristatė Bendruomeniškumo skatinimo programos pokyčius. Iki šiol lėšos būdavo paskirstomos seniūnijoms, tačiau toliau numatomas vienas bendras konkursas visam rajonui.

    Susitikime aptarta, kokios veiklos bus laikomos tinkamomis finansuoti, ir ką svarbu įsivertinti planuojant bendruomenių renginius. Akcentuota, kad centralizuotas konkursas paprastai reiškia aiškesnius atrankos kriterijus ir didesnį dėmesį paraiškų kokybei bei rezultatams.

    Socialinė parama: svarbios datos ir atsiskaitymo pokyčiai

    Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Karūžaitė informavo apie socialinės paramos sistemos naujoves. Nuo birželio 1 dienos didėja vienkartinė išmoka gimus vaikui, todėl atkreiptas dėmesys, kad iki šios datos gimusiems vaikams bus taikomas ankstesnis išmokos dydis.

    Taip pat aptarta išmokų vaikams mokėjimo tvarkos kaita: ateityje išmokos per paštą būtų mokamos tik išimtiniais atvejais, todėl gyventojams svarbu pateikti banko sąskaitas. Seniūnijų darbuotojai paraginti aktyviai informuoti gyventojus priimant prašymus ir tikslinant duomenis.

    Be to, susitikime kalbėta apie su socialine parama susijusius pokyčius, apimančius visuomenei naudingą veiklą ir gyventojų užimtumo didinimą. Savivaldybė pabrėžė, kad seniūnijos dažnai yra pirmoji grandis, kuri pastebi socialines rizikas ir gali laiku nukreipti žmogų į reikalingas paslaugas.

    Kelių priežiūra, atliekos ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms

    Statybos ir žemės ūkio skyriaus specialistė Vita Salapėtienė iškėlė kelių priežiūros klausimus, aptarta kelių greideriavimo situacija seniūnijose. Seniūnai dalijosi praktiniais pastebėjimais apie prioritetus ir problemas, kurios dažniausiai išryškėja prasidėjus intensyvesniam sezoniniam eismui.

    Atskirai aptarta bešeimininkių atliekų problema, kai pakelėse paliekamos padangos, buitinė technika ir kitos atliekos. Diskutuota apie prevencines priemones, aplinkos stebėjimo galimybes ir būtinybę greičiau identifikuoti vietas, kuriose atliekos paliekamos pasikartojančiai.

    Savižudybių prevencijos koordinatorė Aiva Kondrašovienė pristatė situaciją savižudybių prevencijos srityje ir aptarė seniūnų vaidmenį nukreipiant gyventojus pagalbos link. Kalbėta apie informavimo svarbą, bendruomeninių veiklų prieinamumą, vienišų asmenų įtraukimą ir planuojamas prevencines iniciatyvas.

    Administracijos direktorius Sigitas Žvinys dėmesį skyrė viešųjų pirkimų organizavimo praktikai, dažniausiai pasitaikančioms klaidoms pildant pirkimų paraiškas ir dokumentų tikslumui. Taip pat aptartas pasirengimas ekstremalioms situacijoms, priedangos ir gyventojų informavimas civilinės saugos klausimais.

    Susitikimo pabaigoje meras Saulius Jauneika pranešė apie planuojamą antrąjį sodybiečių sambūrį, kuris turėtų vykti birželio mėnesį. Seniūnai raginti aktyviai kviesti gyventojus dalyvauti ir įsitraukti į diskusijas apie Molėtų rajono ateitį bei bendruomenių vaidmenį sprendžiant vietos problemas.

  • Vilkaviškio rajone prasidėjo balsavimas dėl 12 iniciatyvų seniūnijose: ką rinksis gyventojai?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje startavo trečiasis gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti seniūnijose, atrankos etapas – prasidėjo balsavimas. Savivaldybė kviečia savo gyvenamąją vietą rajone deklaravusius gyventojus iki birželio 3 dienos 17.00 valandos išreikšti nuomonę, kuriems projektams turėtų būti teikiama pirmenybė.

    Sprendimas skelbti balsavimą priimtas 2026 metų gegužės 4 dieną įvykusiame projekto idėjų pasiūlymų vertinimo darbo grupės posėdyje. Įvertinus pateiktas paraiškas, gyventojų balsavimui atrinkta 12 iniciatyvų, atėjusių iš 11 rajono seniūnijų.

    12 idėjų iš seniūnijų

    Tarp balsavimui pateiktų projektų – tiek laisvalaikio erdvių kūrimas, tiek infrastruktūros gerinimas. Pavyzdžiui, Vilkaviškio miesto seniūnijoje siūloma įrengti interaktyvių pramogų zoną „PlayTech Vilkaviškis“ ir įrengti lauko LED ekraną mieste.

    Kitur akcentuojamos viešosios erdvės ir aplinkos sutvarkymas: Bartninkų seniūnijoje siūloma atkurti vandens telkinį ir pritaikyti teritoriją poilsiui Kuosėnų kaime, Kybartų seniūnijoje – įrengti pakrantės parką Matlaukyje, Vištyčio seniūnijoje – atnaujinti ir praturtinti parko aplinką projektu Žydintis parkas Vištytyje.

    Dalis idėjų orientuotos į kasdienį saugumą ir patogumą – numatyti gatvių apšvietimo modernizavimo projektai Klausučių seniūnijoje ir Pajevonio seniūnijoje, taip pat siūloma atnaujinti apšvietimą Karklupėnų kaime. Keturvalakių seniūnijoje pateikta idėja plėsti laisvalaikio zoną Karklinių kaimo parke, papildant ją daugiafunkciu žaidimų kompleksu vaikams.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Savivaldybė nurodo, kad balsuoti gali Vilkaviškio rajono gyventojai nuo 16 metų, deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje. Vienas gyventojas gali balsuoti kiekvienoje seniūnijoje tik už vieną projekto idėją.

    Balsavimas vyksta keliais būdais: elektroniniu būdu užpildant savivaldybės pateiktą formą, taip pat atvykus į Vilkaviškio rajono savivaldybę arba į seniūnijas. Toks modelis leidžia dalyvauti ir tiems gyventojams, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis.

    Kada idėjos tampa realiais darbais?

    Daugiausia balsų surinkę projektai gali būti įgyvendinami, tačiau tik tuo atveju, jeigu pasiekia minimalų palaikymo slenkstį. Savivaldybė nurodo, kad projektas turi surinkti bent 0,5 proc. balsų nuo toje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, remiantis Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Tokie balsavimo slenksčiai dažnai taikomi dalyvaujamojo biudžeto ir panašiose programose, kad laimėtojais netaptų idėjos, sulaukusios tik siauro rato palaikymo. Savivaldybės teigimu, tai padeda užtikrinti, jog įgyvendinami projektai atspindėtų didesnės bendruomenės poreikius.

  • Utenos rajono viešosiose erdvėse pasodinta 5 092 gėlių daigai: savivaldybė atskleidė, kas juos tiekė

    Utenos rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais gegužės 20 dieną rajono seniūnijų viešosiose erdvėse pasodinta 5 092 įvairių veislių gėlių daigai. Jie papuošė skverus ir aikštes, kurias kasdien naudoja vietos bendruomenės ir miesto svečiai.

    Kaip nurodo savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, gėlių daigai įsigyti Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Tokios priemonės paprastai siejamos su viešųjų erdvių kokybės gerinimu ir aplinkos tvarkymo darbais.

    Savivaldybė taip pat įvardijo tiekėją: daigai įsigyti iš ūkininko Daliaus Barzdos. Pasak pranešimo, įsigytos skirtingų veislių gėlės, kad želdynai būtų dekoratyvūs ir skirtingose vietose galėtų augti pagal konkrečių erdvių sąlygas.

    Želdynų atnaujinimas seniūnijose dažniausiai planuojamas taip, kad gėlių kompozicijos būtų matomiausiose vietose ir išliktų patrauklios visą sezoną. Savivaldybė pabrėžia, kad sodinimai vyko viešosiose erdvėse, todėl rezultatas turėtų būti iškart pastebimas gyventojams.