Tag: Seniūnijos

  • Vilniaus rajono užkulisiuose – naujos tarptautinės sutartys: ką jos keičia Nemenčinei ir seniūnijoms

    Vilniaus rajono savivaldybė pastaraisiais metais aktyvina tarptautinio bendradarbiavimo kryptį: priima užsienio delegacijas, organizuoja administracijos vizitus, skatina mokyklų ir bendruomenių mainus bei įgyvendina Europos Sąjungos projektus. Tokie ryšiai dažniausiai siejami su viešosiomis paslaugomis, kultūra, švietimu ir civiline sauga.

    Praktikoje savivaldybių partnerystės virsta konkrečiais susitarimais tarp seniūnijų ir užsienio savivaldos partnerių. Tekste minimi susitikimai ir sutartys rodo tęstinį bendradarbiavimo modelį, kai ryšiai palaikomi ne vien simboliškai, o per reguliarius vizitus, bendras iniciatyvas ir patirties mainus.

    Vilniaus rajone ryškėja partnerystės su Lenkijos savivaldybėmis: minimi Czarny Dunajec miestas ir valsčius, taip pat kiti Lenkijos regionai, su kuriais vyko delegacijų apsikeitimai ir pasirašyti ketinimų protokolai. Tokios partnerystės paprastai padeda lengviau rengti bendrus kultūros renginius, jaunimo stovyklas ar mokyklų projektus.

    Vienas iš svarbiausių aspektų savivaldybėms yra formalus susitarimų įtvirtinimas, nes tai atveria kelią planuoti ilgalaikius darbus ir aiškiau apibrėžti atsakomybes. 2024 metais Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo tvarką, kuri reikalinga skaidrumui ir vienodai praktikai užtikrinti.

    Tarptautinis bendradarbiavimas savivaldos lygmeniu pastaruoju metu vis dažniau siejamas ir su atsparumo didinimu. Mainai apie civilinę saugą, pirmąją pagalbą, bendruomenių pasirengimą krizėms bei savanoriškas iniciatyvas tampa ne mažiau svarbūs nei kultūriniai vizitai, ypač augant regioninių grėsmių ir ekstremalių situacijų rizikai.

    Vilniaus rajono bendradarbiavimo darbotvarkėje matoma ir parama Ukrainai, įskaitant ryšius su Chersono srities atstovais ir iniciatyvas, susijusias su vaikų vizitais bei bendruomeninėmis programomis. Tokie projektai savivaldybėms leidžia derinti humanitarinę pagalbą, socialinę integraciją ir ilgalaikius institucinius ryšius.

    Ekspertai pabrėžia, kad savivaldybių partnerystės tampa efektyvia priemone greičiau perimti gerąją praktiką, ypač švietimo, viešojo administravimo ir paslaugų skaitmeninimo srityse. Dėl to savivaldybės vis dažniau orientuojasi į apčiuopiamus rezultatus, o ne vien į protokolinius vizitus.

    Gyventojams tokie susitarimai dažniausiai pasireiškia per naujas mokinių ir mokytojų mainų galimybes, bendras sporto stovyklas, kultūros renginius ar projektus, kurie pritraukia ES finansavimą. Tačiau reali nauda priklauso nuo to, ar po pasirašytų dokumentų seka aiškus veiksmų planas, finansavimas ir atsakingų institucijų įsipareigojimai.

  • Varėnos rajone sudarytas apleistų sklypų sąrašas: ką turi žinoti savininkai ir kokios pasekmės

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metų rugpjūčio 25 dieną patvirtino nenaudojamų ir apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą. Savivaldybė skelbia, kad į jį pateko sklypai įvairiose seniūnijose, kuriuose fiksuojami aplinkos tvarkymo pažeidimai.

    Dokumente nurodyta, kad dalis teritorijų nešienaujamos, apaugusios menkaverčiais krūmais ar savaiminiais medžiais. Kai kur taip pat konstatuota, kad sklypuose kaupiamos šiukšlės, laikomos aplinką galinčios teršti medžiagos arba formuojami sąvartynai.

    Kas laikoma apleistu sklypu

    Praktikoje apleistu sklypu dažniausiai laikomas toks, kuris ilgesnį laiką neprižiūrimas ir kelia riziką aplinkai ar kaimynystei. Tai gali būti peraugusi žolė, krūmynai, invazinių augalų plitimo židiniai, netvarkingai laikomos atliekos ar statybinės medžiagos.

    Tokios būklės sklypai ypač problemiški šiltuoju sezonu, kai didėja gaisrų rizika, o atliekos ir užžėlę plotai tampa kenkėjų bei graužikų veisimosi vietomis. Savivaldybės paprastai pabrėžia ir estetinį aspektą, nes neprižiūrimi sklypai blogina gyvenamosios aplinkos kokybę.

    Kokios pasekmės gresia savininkams

    Įtraukimas į apleistų sklypų sąrašą savininkui reiškia didesnę tikimybę sulaukti kontrolės veiksmų ir reikalavimų sutvarkyti teritoriją. Jeigu nustatyti pažeidimai nepašalinami, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o kai kuriais atvejais savivaldybės taiko ir didesnius žemės mokesčio tarifus apleistai žemei.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad riziką didina ne tik nešienaujama žolė, bet ir atliekų kaupimas ar akivaizdžiai netvarkingos, aplinką teršiančios medžiagos. Tokiais atvejais klausimas gali peraugti į platesnį atliekų tvarkymo ir aplinkos apsaugos reikalavimų vertinimą.

    Ką daryti, jei sklypas pateko į sąrašą

    Savininkams rekomenduojama kuo greičiau įvertinti sklypo būklę ir imtis realių tvarkymo darbų: nušienauti, iškirsti menkaverčius krūmus, surinkti atliekas, pašalinti taršius objektus. Jei sklypas nuomojamas ar perduotas naudotis, verta raštu aiškiai apibrėžti priežiūros atsakomybę.

    Jeigu savininkas mano, kad sklypas į sąrašą pateko nepagrįstai, įprastai galima kreiptis į savivaldybę dėl informacijos patikslinimo, pateikti faktus apie priežiūrą ar atliktus darbus. Tokiais atvejais svarbiausia turėti įrodymus, pavyzdžiui, nuotraukas ar paslaugų atlikimą patvirtinančius dokumentus.

    Savivaldybė primena, kad tvarkingai prižiūrimos teritorijos mažina gaisrų ir taršos riziką, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę ir padeda išvengti papildomų išlaidų. Apleistų sklypų prevencija paprastai vertinama kaip viena efektyviausių priemonių mažinant nelegalių sąvartynų atsiradimą.

  • Audra smogė Zarasų rajonui: be elektros tūkstančiai, telkiamos brigados ir generatoriai

    Audra smogė Zarasų rajonui: be elektros tūkstančiai, telkiamos brigados ir generatoriai

    Po praūžusios audros Zarasų rajone intensyviai šalinami padariniai, o darbams sutelktos savivaldybės, seniūnijų, gelbėtojų ir kelių priežiūros pajėgos. Daugiausia dėmesio skiriama elektros tiekimo atkūrimui, kelių pravažumui ir būtiniausioms komunalinėms paslaugoms.

    Elektros tinklų operatoriaus ESO rugpjūčio 25 dieną skelbtais duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje buvo fiksuotas 121 elektros energijos tiekimo sutrikimas. Be elektros liko 4 536 klientai, gedimus šalino devynios brigados, o pajėgos perskirstomos pagal realų poreikį skirtingose savivaldybėse.

    Elektros tiekimas – pagrindinis prioritetas

    Savivaldybė nurodo, kad vienas svarbiausių tikslų yra kuo greičiau grąžinti elektrą gyventojams ir užtikrinti kritinių paslaugų tęstinumą. Tam koordinuojamas ir elektros generatorių panaudojimas, kad energija pasiektų kuo daugiau žmonių, ypač ten, kur atsistatymo darbai trunka ilgiau.

    Gyventojams primenama, kad dingus elektrai didžiausią riziką kelia nutrūkę ar ant žemės nukritę laidai, todėl prie jų artintis negalima. Tokiais atvejais informaciją būtina perduoti atsakingoms tarnyboms, o apie situaciją savivaldybė skelbia gyventojams atnaujinamuose pranešimuose.

    Keliuose – nuvirtę medžiai ir kliūtys

    Audra dalyje teritorijų užvertė kelius išvirtusiais medžiais ir nulaužtomis šakomis, todėl daug darbo teko tiek seniūnijų darbuotojams, tiek kelių priežiūros tarnyboms. Prie kelių atvėrimo taip pat prisideda priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, šalinančios kliūtis nuo važiuojamosios dalies.

    Akcentuojama, kad pirmiausia tvarkomi maršrutai, kuriais būtina pasiekti atokiau gyvenančius žmones ir užtikrinti specialiųjų tarnybų privažiavimą. Pajėgos telkiamos ten, kur šiuo metu susisiekimas yra labiausiai sutrikęs.

    Generatoriai ir pagalba atokiose vietovėse

    Siekiant padėti gyventojams, kurie laikinai negali naudotis elektros prietaisais, generatoriai jungiami seniūnijų administraciniuose ir bendruomenių pastatuose. Jose galima pasikrauti telefonus, prijungti nedidelės galios įrenginius ir prisileisti geriamojo vandens į atsineštą tarą.

    Ypatingas dėmesys skiriamas vienišiems, senyvo amžiaus ir pagalbos stokojantiems žmonėms, gyvenantiems atokesnėse vietovėse. Į pagalbos grandinę įtraukiamos bendruomenės, ūkininkai, medžiotojai ir kiti vietos gyventojai, galintys pasiekti sunkiau privažiuojamas vietas ir įvertinti, ko žmonėms trūksta.

    „Šiuo metu ypač svarbu susitelkti ir pasirūpinti šalia gyvenančiais žmonėmis, kuriems gali prireikti pagalbos“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės atstovai.

    Darbai rajone tęsiami, situacija stebima nuolat, o pajėgos perskirstomos pagal prioritetus. Gyventojų prašoma išlikti budriems, saugoti save ir artimuosius bei, esant galimybei, prisidėti prie pagalbos kaimynams.

  • Audra smogė Zarasų rajonui: seniūnijose jungia generatorius, gyventojams dalija elektrą ir vandenį

    Audra smogė Zarasų rajonui: seniūnijose jungia generatorius, gyventojams dalija elektrą ir vandenį

    Zarasų rajone po audros daliai gyventojų vis dar susiduriant su elektros tiekimo sutrikimais, savivaldybė bendruomenių ir seniūnijų pastatuose prijungia elektros generatorius. Šiose vietose žmonės gali pasinaudoti elektra būtiniausioms reikmėms ir įsipilti geriamojo vandens į atsineštą tarą.

    Gyventojai kviečiami atvykti į artimiausią nurodytą pastatą, jei namuose nėra elektros ar ryšys nestabilus. Sudaromos sąlygos pasikrauti mobiliuosius telefonus ir kitus nedidelės galios elektroninius įrenginius, kad būtų galima susisiekti su artimaisiais ir tarnybomis.

    Kur jau veikia generatoriai

    Savivaldybės duomenimis, generatoriai jau prijungti Šniukštų kaimo kartų bendrijos pastate, Degučių kaimo bendruomenės „Samanis“ pastate ir Antazavės bendruomenės centre. Elektra taip pat tiekiama Dusetų seniūnijos administraciniame pastate.

    Generatoriai veikia ir Suvieko kaimo bendruomenės pastate bei Salako seniūnijos pastate. Pranešama, kad artimiausiu metu generatorių planuojama prijungti ir buvusios Antalieptės seniūnijos pastate.

    Geriamasis vanduo tik būtiniausioms reikmėms

    Gyventojai raginami atsinešti savo tarą ir vandens imti tik gėrimui bei maisto gamybai. Savivaldybė prašo geriamojo vandens nenaudoti buities reikmėms, kad jo pakaktų kuo daugiau žmonių.

    Taip pat primenama pasidalyti informacija su kaimynais ir artimaisiais, ypač vyresnio amžiaus ar vienišais žmonėmis, kurie dėl elektros ar ryšio sutrikimų gali nesekti naujausios informacijos internete. Apie pokyčius ir papildomas pagalbos galimybes toliau informuoja Zarasų rajono savivaldybė.

    Padėtis Turmanto seniūnijoje

    Turmanto seniūnijoje, savivaldybės teigimu, šiuo metu tiekiama ir elektra, ir vanduo. Vis dėlto gyventojai, kurių namuose vandens tiekimas dar sutrikęs, kviečiami atvykti į Turmanto seniūniją su tara ir čia įsipilti geriamojo vandens.

  • Pilaitė atskleidė tikrąjį veidą: ką apie rajoną sako 84 proc. gyventojų ir tyrėjai

    Pilaitė atskleidė tikrąjį veidą: ką apie rajoną sako 84 proc. gyventojų ir tyrėjai

    Pilaitė – sparčiai augantis Vilniaus rajonas

    Pilaitė išlieka viena dinamiškiausiai besikeičiančių Vilniaus seniūnijų: čia sparčiai daugėja gyventojų, plečiasi gyvenamieji kvartalai, o gamtinės teritorijos išlieka svarbia kasdienybės dalimi. Tyrime rajonas dažniausiai apibūdintas trimis žodžiais: tvarkinga, dinamiška ir žalia.

    Gyventojų nuostatos palankios: 84 proc. apklaustųjų Pilaitę vertina teigiamai, o daugiau nei trys ketvirtadaliai teigia norintys čia gyventi dar bent penkerius metus arba neribotą laiką. Tokie rodikliai rodo, kad gyvenamosios aplinkos kokybė daugeliui atitinka lūkesčius.

    Kas Pilaitę daro patrauklią?

    Tyrimo duomenimis, tvarkingumą su Pilaitė sieja 83 proc. respondentų, dinamiškumą – 78 proc., o žalumą – 75 proc. Nors želdynai sudaro apie 26 proc. seniūnijos ploto ir pagal šį rodiklį ji nėra tarp žaliausių mieste, gamtos artumas gyventojams išlieka viena svarbiausių vertybių.

    Rajono tapatybę stiprina ir aiškiai atpažįstamos vietos: gyventojai dažniausiai mini Salotės ir Gilužio ežerus, Pilaitės mišką, Pilaitės prospektą, Pilaitės malūną bei Šv. Juozapo bažnyčią. Tokie orientyrai kuria vietos charakterį ir bendrą miesto dalies įvaizdį.

    Jauniausia seniūnija ir įvairus būstas

    Pilaitėje gyvena daugiau nei 29,6 tūkst. žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 36 metus, todėl ji laikoma jauniausia Vilniaus seniūnija. Jaunesnė gyventojų struktūra dažnai reiškia ir didesnį poreikį švietimo, vaikų priežiūros, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai.

    Būsto pasiūla čia įvairi: 42 proc. gyventojų gyvena trijų kambarių butuose, 31 proc. – vieno ar dviejų kambarių būstuose, 14 proc. – individualiuose namuose, 11 proc. – kotedžuose. Dauguma – 72 proc. – savo būstą yra įsigiję, o 8 proc. jį nuomojasi.

    Kasdienybė rajone ir pagrindiniai trūkumai

    Dalis kasdienių poreikių sprendžiama vietoje: 84 proc. gyventojų maistą perka Pilaitėje, 61 proc. čia renkasi pasivaikščiojimus, 38 proc. sportuoja, 39 proc. naudojasi grožio paslaugomis. Tai rodo, kad rajonas tampa vis labiau savarankiškas, tačiau ne visos paslaugos auga tuo pačiu tempu.

    Gydymo paslaugomis savo rajone naudojasi 29 proc. gyventojų, o 46 proc. jų dažniau ieško kitose miesto dalyse. Panaši tendencija matoma ir su maitinimo įstaigomis: 60 proc. respondentų kavines ir restoranus dažniau lanko ne Pilaitėje, o kitur Vilniuje.

    Susisiekimas ir 15 minučių miesto realybė

    Susisiekimas išlieka jautriausia tema: 52 proc. gyventojų kelionė į darbą trunka ilgiau nei pusvalandį, o 35 proc. – nuo 15 iki 30 minučių. Dažniausiai pasirenkamas automobilis – 58 proc., viešuoju transportu dažnai naudojasi 40 proc. apklaustųjų.

    Vertinant pasiekiamumą per 15 minučių, geriausiai įvertintas kasdienių paslaugų prieinamumas – 4,4 balo iš 5 ir daugiau nei Vilniaus vidurkis. Tačiau silpniau vertinamos darbo, švietimo ir pramogų galimybės, o kultūrinių veiklų pasiūla įvertinta tik 1,6 balo iš 5.

    Kaimynystė gera, bendruomeniškumui dar trūksta impulso

    Kaimynų santykiai dažniausiai apibūdinami palankiai: 82 proc. gyventojų juos laiko mandagiais arba draugiškais, o 10 proc. su kaimynais bendrauja artimai. Vis dėlto bendruomeninis aktyvumas nėra tolygus – nemaža dalis į veiklas įsitraukia retai.

    Tyrime nurodoma, kad 45 proc. gyventojų bendruomeninėse veiklose dalyvauja retai, o 33 proc. – niekada. Dažniausiai pasirenkami kultūriniai renginiai, kuriuose dalyvauja 47 proc., bei talkos ir aplinkos tvarkymo iniciatyvos – 36 proc. respondentų.

    Augimo tempas kuria naujus iššūkius

    Pilaitės plėtra kelia klausimą, ar infrastruktūra spėja paskui gyventojų poreikius. Tyrime akcentuojamas švietimo įstaigų, kultūrinių erdvių, patogesnio susisiekimo ir labiau išvystytų viešųjų erdvių poreikis, ypač atsižvelgiant į rajono demografinį profilį.

    Kartu pabrėžiamas ir potencialas: Pilaitė gali toliau stiprėti kaip moderni ir tvari miesto dalis, jei plėtra bus derinama su gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimu. Didesnė vietoje pasiekiamų paslaugų pasiūla, dviračių infrastruktūra ir aktyvesnės bendruomenės iniciatyvos galėtų ryškiau formuoti rajono identitetą.

    Tyrimas – pirmas bandymas apibrėžti seniūnijų tapatybę

    Pilaitės portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Analizėje naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metais vykusio surašymo informacija, „Tvarkau miestą“ duomenys, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analizė.

    Šis darbas pristatomas kaip pirmas sistemingas bandymas giliau įvertinti kiekvienos seniūnijos charakterį ir gyvenimo sąlygas. Tokie tyrimai dažnai tampa pagrindu diskusijoms apie miesto planavimą, paslaugų plėtrą ir viešųjų investicijų prioritetus.

  • Audra smogė Vilniaus rajonui: 20 tūkst. dar be elektros, seniūnijos atveria duris pagalbai

    Audra smogė Vilniaus rajonui: 20 tūkst. dar be elektros, seniūnijos atveria duris pagalbai

    Po audros Vilniaus rajone tęsiami intensyvūs padarinių šalinimo darbai, o situacija kai kuriose vietovėse išlieka įtempta. Savivaldybės tarnybos, komunalininkai ir seniūnijos dirba, kad kuo greičiau būtų atkurta infrastruktūra ir užtikrintas gyventojų saugumas.

    Didžiausias iššūkis – elektros tiekimo sutrikimai, kurie trikdo ne tik buitį, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų sistemų darbą. Savivaldybė pabrėžia, kad daliai gyventojų nepatogumai gali tęstis ilgiau, nes gedimų mastas didelis, o tikslūs terminai ne visada prognozuojami.

    Pagalba gyventojams seniūnijose

    Kol elektros tiekimas atkuriamas, visuose Vilniaus rajono seniūnijų administraciniuose pastatuose gyventojams sudaromos galimybės gauti būtiną pagalbą. Čia galima pasikrauti mobiliuosius telefonus ir kitus svarbiausius prietaisus, taip pat atsiimti geriamojo vandens.

    Seniūnijose gyventojai gali kreiptis ir dėl kitos neatidėliotinos pagalbos, jei dėl audros padarinių kyla papildomų problemų kasdienėje buityje. Savivaldybė ragina sekti konkrečios seniūnijos pranešimus apie darbo laiką ir teikiamas paslaugas.

    Generatoriai ir komunalinių paslaugų atstatymas

    Siekiant palaikyti gyvybiškai svarbių sistemų veikimą, vandenvietėse ir nuotekų tvarkymo objektuose, kuriuose dėl elektros sutrikimų neįmanoma dirbti įprastai, jungiami generatoriai. Tai leidžia išvengti dar didesnių trikdžių ir užtikrinti bent minimalų paslaugų tęstinumą.

    Didžiausias elektros gedimų skaičius fiksuojamas Nemėžio komunalininko aptarnaujamoje teritorijoje, tačiau darbai vyksta ir kitose rajono vietose. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas teikiamas kritiškiausioms vietoms, kur gedimai kelia tiesioginę riziką žmonių saugumui.

    Elektros tiekimas ir saugumo rizikos

    Savivaldybės duomenimis, elektros tiekimas Vilniaus rajone jau atkurtas maždaug 6 000 vartotojų, tačiau apie 20 000 vartotojų vis dar lieka be elektros. Dalis gyventojų gauna ESO žinutes su planuojamu atkūrimo laiku, tačiau jis gali kisti priklausomai nuo naujų gedimų ir oro sąlygų.

    ESO pirmiausia šalina pavojingiausius gedimus, tokius kaip ant žemės nukritę laidai ir kiti tiesioginį pavojų keliantys tinklo pažeidimai. Vėliau atkuriami aukštesnės įtampos tinklai, o po jų – žemesnės įtampos linijos, tiesiogiai tiekiančios elektrą gyventojams.

    Savivaldybė taip pat perspėja, kad išlieka stipraus vėjo rizika, o gūsiai gali siekti apie 20 m/s. Dėl to gali virsti jau pažeisti medžiai, lūžti šakos ir atsirasti naujų elektros tinklo gedimų, todėl gyventojai raginami išlikti budrūs.

    Pastebėjus pavojingai pakibusius ar nuvirtusius medžius, šakas, ant žemės nukritusius elektros laidus ar kitus pavojingus objektus, prašoma nesiartinti ir neliesti. Apie rizikas rekomenduojama pranešti atsakingoms tarnyboms arba savo seniūnijai.

    Vilniaus rajono savivaldybė dėkoja gyventojams už kantrybę ir ragina, kol situacija stabilizuosis, rūpintis savo bei aplinkinių saugumu. Apie svarbiausius pokyčius ir tolesnius veiksmus gyventojai bus informuojami papildomai.

  • Varėnos rajonas skelbia apleistų sklypų sąrašą 2026 metams: ar jūsų žemė jame?

    Varėnos rajono savivaldybė paskelbė 2026 metams parengtą preliminarų nenaudojamų ir apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą. Į jį įtraukiami sklypai, kurių būklė, savivaldybės vertinimu, neatitinka priežiūros reikalavimų ir kelia aplinkosauginių bei visuomenės saugumo rizikų.

    Sąraše nurodyti sklypai įvairiose seniūnijose, tarp jų Jakėnų, Kaniavos, Marcinkonių, Matuizų, Merkinės, Varėnos ir Valkininkų. Dažniausiai fiksuojami požymiai yra nešienaujama žolė, menkaverčių krūmų ar savaiminių medžių sąžalynai, taip pat atvejai, kai teritorijose kaupiamos šiukšlės ar formuojami nelegalūs sąvartynai.

    Tokie preliminarūs sąrašai sudaromi siekiant aiškiai identifikuoti problemines teritorijas ir paskatinti savininkus ar valdytojus imtis priežiūros. Savivaldybės praktikoje apleisti sklypai neretai tampa invazinių augalų plitimo židiniais, didina gaisrų riziką sausringais laikotarpiais ir blogina gyvenamosios aplinkos kokybę.

    Kas laikoma apleistu sklypu?

    Į sąrašus paprastai patenka sklypai, kuriuose ilgą laiką nevykdoma priežiūra ir akivaizdžiai matomi neūkiškumo požymiai. Varėnos rajone nurodomi kriterijai apima nešienaujamą žolę, krūmų ir savaiminių medžių plitimą, atliekų kaupimą bei aplinką teršiančių medžiagų laikymą.

    Svarbu tai, kad vertinamas ne tik estetinis vaizdas, bet ir reali grėsmė aplinkai bei kaimyniniams sklypams. Pavyzdžiui, nešienaujami plotai vasarą gali didinti degios sausos žolės kiekį, o šiukšlių sankaupos gali tapti kenkėjų ir graužikų židiniais.

    Ką tai reiškia savininkams?

    Preliminarus sąrašas savaime nereiškia automatinės sankcijos, tačiau tai yra signalas, kad teritorija pateko į savivaldybės stebėseną. Praktikoje savininkams dažniausiai sudaroma galimybė pašalinti nustatytus pažeidimus, sutvarkyti sklypą ir pateikti informaciją savivaldybei.

    Jeigu sklypas ir toliau lieka neprižiūrimas, savivaldybės gali taikyti griežtesnes priemones, įskaitant didesnį žemės mokestį už apleistą žemę, jei tokia tvarka nustatyta. Tokie sprendimai paprastai siejami su tikslu skatinti atsakingą turto valdymą ir mažinti apleistų teritorijų skaičių.

    Kur daugiausia problemų?

    Varėnos rajono paskelbtame sąraše matyti, kad apleistų sklypų yra tiek kaimiškose vietovėse, tiek gyvenvietėse ir Varėnos mieste. Kriterijai kartojasi skirtingose seniūnijose, o tai rodo, kad problema nėra pavienė ir dažnai susijusi su turto nepriežiūra, savininkų migracija ar užsitęsusiais nuosavybės klausimais.

    Gyventojams, įtariantiems, kad jų sklypas galėjo būti įtrauktas, svarbu pasitikrinti savivaldybės skelbiamą informaciją ir, esant poreikiui, kreiptis dėl patikslinimų. Taip pat verta nelaukti galutinių sprendimų ir iš anksto pasirūpinti elementaria priežiūra, ypač šienavimu ir atliekų pašalinimu.

  • Pagėgių savivaldybė pasveikino 80 ir 85 metų jubiliatus: jų istorijos atskleidžia visą krašto kelią

    Pagėgių savivaldybė pasveikino 80 ir 85 metų jubiliatus: jų istorijos atskleidžia visą krašto kelią

    Gegužės mėnesį Pagėgių savivaldybėje pasveikinti garbių sukakčių sulaukę krašto gyventojai – 80 ir 85 metų jubiliejus minėję žmonės iš Pagėgių, Vilkyškių, Natkiškių ir Stoniškių seniūnijų. Savivaldybė pabrėžė, kad jų gyvenimo kelias susijęs su atsakingu darbu, rūpesčiu šeima ir bendruomeniškumu, o sukaupta patirtis tapo svarbia krašto tapatybės dalimi.

    Tokie susitikimai regionuose dažnai tampa ne tik asmenine švente, bet ir simboliniu kartų ryšio patvirtinimu. Vyresnio amžiaus žmonių biografijose atsispindi pokyčiai, per kuriuos perėjo Pagėgių kraštas: nuo ūkiškos kasdienybės ir profesijų kaime iki darbo viešajame sektoriuje, infrastruktūroje bei sveikatos priežiūros srityje.

    Vilkyškių kaime gyvenanti Zofija Vaičienė gegužės 5 dieną paminėjo 85 metų jubiliejų. Ji kilusi iš Didkiemio Pajūrio seniūnijoje, o dar vaikystėje su mama persikėlė į Pagėgius; didžiąją gyvenimo dalį skyrė darbui ir šeimai, užaugino keturis vaikus ir šiandien džiaugiasi gausiu anūkų bei proanūkių būriu.

    Šilglaičių kaime Stoniškių seniūnijoje gyvenantis Domas Jurevičius taip pat gegužės 5 dieną minėjo 85 metų sukaktį. Artimieji ir bendruomenė išskiria jubiliato darbštumą bei nuoširdumą, o svarbią vietą jo gyvenime užėmė bitininkystė – veikla, reikalaujanti kantrybės ir nuolatinio rūpesčio gamta.

    Pagėgiuose gyvenanti Stasė Jončienė gegužės 10 dieną paminėjo 85 metų jubiliejų. Jubiliatė augo gausioje šeimoje ir visą gyvenimą dirbo ūkyje, o pastaraisiais metais, pablogėjus sveikatai, persikėlė gyventi į Pagėgius, kur didžiausia atrama jai yra artimųjų rūpestis.

    Ropkojų kaime Natkiškių seniūnijoje gyvenantis Jonas Petrošius gegužės 13 dieną minėjo 85 metų sukaktį. Jis ilgus metus dirbo traktoristu, o 1995 metais persikėlęs į Ropkojus įgyvendino siekį ūkininkauti; jubiliatas užaugino penkis vaikus ir šiandien džiaugiasi didele anūkų ir proanūkių šeima.

    Pagėgiuose gyvenanti Aldona Indriūnienė gegužės 15 dieną paminėjo 85 metų jubiliejų. Baigusi medicinos mokyklą ji iš Ariogalos atvyko dirbti į Pagėgius, ilgus metus dirbo laborante, o artimieji pabrėžia jos kruopštumą ir atsakomybę; jubiliatė užaugino dvi dukras ir džiaugiasi anūkais.

    Dar viena graži sukaktis – 80 metų jubiliejus – gegužės 23 dieną pasiektas Pagėgiuose gyvenančio Zigmo Asanavičiaus. Jis gimė ir augo Būbliškėse, dirbo geležinkelyje bei komunaliniame ūkyje, o svarbiausiu gyvenimo turtu laiko šeimą – vaikus, anūkes ir proanūkę.

    Jubiliatus sveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius kartu su Pagėgių seniūnijos seniūne Irena Kentriene ir Stoniškių seniūnijos seniūne Dalia Alkimavičiene. Savivaldybė akcentavo pagarbą žmonėms, kurių kasdienis darbas, atsakomybė ir rūpestis artimaisiais ilgus metus stiprino vietos bendruomenę.

  • Būsto pritaikymas neįgaliesiems: nuo gegužės 12 dienos prašymai priimami ir per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia arba jų atstovai prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo gali pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Ši galimybė skirta gyventojams, kurie pagal galiojančią tvarką turi teisę į būsto ir aplinkos pritaikymą, o sprendimas dėl paslaugos skyrimo priimamas įvertinus individualų poreikį.

    Kam reikalingas būsto pritaikymas?

    Būsto pritaikymas dažniausiai apima sprendimus, kurie padeda žmogui saugiau judėti namuose ir sumažina kritimų riziką, ypač vonios kambaryje, koridoriuose ar prie įėjimo.

    Praktikoje tai gali reikšti patogesnį patekimą į būstą, geriau pritaikytas sanitarines patalpas, pašalintus slenksčius ar kitus kasdienybę apsunkinančius barjerus, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą dabar galima pateikti per SPIS, todėl daliai gyventojų nebereikia vykti į įstaigą vien dėl dokumentų pateikimo, o procesas tampa paprastesnis ir greitesnis.

    Alternatyviai prašymai priimami ir įprastais būdais: kreipiantis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių.

    Ką verta žinoti prieš teikiant?

    Teikiant prašymą svarbu tiksliai aprašyti, kokie kasdieniai sunkumai kyla namuose ir kokių pakeitimų reikia, nes būsto pritaikymas planuojamas pagal konkrečią situaciją, o ne pagal bendrą sprendimą visiems.

    Jei prašymą teikia atstovas, paprastai prireikia dokumentų, patvirtinančių atstovavimą, todėl prieš pildant paraišką verta pasiruošti reikiamus duomenis ir įsitikinti, kad jie aktualūs.

  • Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolės savivaldybėje ketvirtus metus tęsiama nuosekli Sosnovskio barščio kontrolės programa duoda apčiuopiamų rezultatų: daugelyje židinių sąžalynai akivaizdžiai menksta, o kai kur pavyksta sustabdyti tolesnį invazinio augalo plitimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie pokyčiai neatsiranda per vieną sezoną, todėl svarbiausia yra ilgalaikis ir nuoseklus darbas.

    Šių metų darbų eigą ir priemonių efektyvumą vietoje vertino savivaldybės atstovai kartu su seniūnijų ir administracijos specialistais. Apžiūrų metu fiksuota, kad teritorijose, kuriose naikinimas vykdomas ne pirmus metus, Sosnovskio barštis atsitraukia, o pavieniai augalai tampa lengviau suvaldomi.

    Plotai mažėja, bet židiniai išlieka

    Savivaldybės pateikiami skaičiai rodo aiškią kryptį: 2024 metais Sosnovskio barštis Marijampolės savivaldybėje buvo naikinamas 102,29 hektaro plote, o 2025 metais darbai vykdyti 91,6 hektaro teritorijoje. Šiemet darbai planuojami ir atliekami Mokolų, Patašinės, Sasnavos, Liudvinavo ir Igliaukos seniūnijose, o didžiausi plotai išlieka Mokolų ir Patašinės seniūnijose.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad mažėjantis naikinimo plotas nebūtinai reiškia, jog problema išnyko visur vienodai. Praktikoje didžiausias iššūkis yra pakartotinis atžėlimas ir sėklų bankas dirvožemyje, todėl kai kuriose vietose prireikia kelių sezonų iš eilės, kol židinys iš tiesų nusilpsta.

    Kodėl svarbus nuoseklumas?

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis pabrėžė, kad kova su Sosnovskio barščiu yra maratonas, o ne vienkartinė akcija.

    „Programą pradėjome prieš keletą metų ir šiandien jau matome aiškų rezultatą. Reikia suprasti, kad tai augalas, kurio nepanaikinsi per vienus metus – tam reikia daug laiko, nuoseklumo ir kantrybės“, – sakė Artūras Visockis.

    Pasak savivaldybės, efektyviausios priemonės išlieka nuolatinis mechaninis pjovimas, šaknų pažeidimas bei kitos kompleksinės priemonės, o profesionalus naikinimas specialiomis cheminėmis priemonėmis taikomas atsakingai ir pagal reikalavimus. Taip pat akcentuojama, kad rezultatai greičiausiai pasiekiami tada, kai veiksmai koordinuojami keliuose gretimuose sklypuose, o ne vykdomi fragmentiškai.

    Grėsmė sveikatai ir atsakomybė savininkams

    Sosnovskio barštis laikomas pavojingu ne tik dėl poveikio biologinei įvairovei, bet ir dėl rizikos žmonių sveikatai. Ant odos patekusios augalo sultys, veikiamos saulės spindulių, gali sukelti stiprius nudegimus, todėl savivaldybė ragina augalo neliesti ir naikinimo darbus atlikti saugiai.

    Savivaldybė taip pat primena, kad neprižiūrėti, invaziniais augalais apaugę sklypai pažeidžia teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles, todėl gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Anot savivaldybės, gyventojų ir ūkininkų įsitraukimas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių sumažinti naujų židinių atsiradimą.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad Sosnovskio barščio plitimo stabdymas yra bendras darbas, nuo kurio priklauso ir kraštovaizdžio išsaugojimas, ir gyventojų saugumas. Kuo nuosekliau bus prižiūrimi sklypai ir kuo anksčiau bus reaguojama į naujai pastebėtus augalus, tuo lengviau bus išlaikyti pasiektą pažangą.