CP v2

Tag: Senjorai

  • Aktyvus pavasaris senjorams: 7 paprasti būdai daugiau judėti ir geriau jaustis kasdien

    Pavasaris, kuris kviečia judėti

    Pavasarį senjorams lengviau grįžti prie judėjimo, nes daugiau šviesos, šiltesnis oras ir ilgesnės dienos natūraliai skatina išeiti iš namų. Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių būkle, raumenų jėga, pusiausvyra bei mažesne kritimų rizika.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: rinktis tokią veiklą, kuri yra reali ir saugi šiandien, o ne „ideali“ teoriškai. Jei yra lėtinių ligų, skausmų ar vartojami vaistai, prieš didesnius pokyčius verta pasitarti su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu.

    Kasdienis pasivaikščiojimas, kuris tęsiasi ilgiau

    Pats paprasčiausias startas pavasarį yra pasivaikščiojimas, nereikalaujantis jokios įrangos ar specialaus pasiruošimo. Daugeliui senjorų labiausiai pasiteisina ne ilgi žygiai, o pastovus ritmas: parkas, kiemas, trumpas ratas aplink namus ar ėjimas iki parduotuvės vietoj važiavimo vieną stotelę.

    Reguliarumas dažnai duoda daugiau nei intensyvumas, nes organizmas pripranta prie krūvio, o judėjimas tampa įpročiu. Jei pradžia sunki, verta susitarti su savimi dėl trumpo, bet kasdienio tikslo ir po truputį ilginti maršrutą.

    Šiaurietiškas ėjimas ir daugiau stabilumo

    Šiaurietiškas ėjimas su lazdomis daugeliui senjorų patinka todėl, kad įtraukia daugiau raumenų grupių ir kartu suteikia saugumo jausmą. Lazdos padeda išlaikyti pusiausvyrą, o judėjimas tampa tolygesnis, ypač nelygiu paviršiumi ar kai norisi daugiau atramos.

    Kad nauda būtų didesnė, svarbi technika, todėl naudinga bent kartą pasikonsultuoti su treneriu ar kineziterapeutu. Net ir be didelio tempo tai gali būti puikus būdas sustiprinti kūną ir daugiau laiko praleisti gryname ore.

    Vandens aerobika ar paprasti pratimai baseine leidžia judėti neperkraunant sąnarių, todėl ši veikla dažnai rekomenduojama turintiems nugaros skausmų ar antsvorio. Vandenyje lengviau atlikti judesius, o raumenys dirba švelniai, bet efektyviai.

    Senjorams aktualu ir tai, kad pratimai vandenyje gali padėti lavinti koordinaciją bei ištvermę, o po užsiėmimų neretai jaučiamas mažesnis kūno „sunkumas“. Svarbu pasirinkti ramų tempą ir vengti persitempimo, ypač pradžioje.

    Jei baseinas nepasiekiamas, alternatyva gali būti lauko treniruokliai, kurių daugelyje miestų yra parkuose ar skveruose. Tokiose vietose galima saugiai atlikti paprastus judesius su savo kūno svoriu, svarbiausia pradėti nuo trumpų, lengvų sesijų.

    Dar vienas variantas yra dviratis arba treniruoklis namuose, jei savijauta ir pusiausvyra leidžia. Važiavimas dviračiu dažnai vertinamas kaip mažiau traumuojanti veikla, tačiau svarbu rinktis trumpus, ramius maršrutus ir nesivažinėti intensyvaus eismo vietose.

    Pavasarį nemažai senjorų natūraliai daugiau juda tvarkydami sodą, daržą ar prižiūrėdami augalus balkone. Tokia veikla dažnai „nesijaučia kaip sportas“, bet ji skatina keltis, eiti, pasilenkti, pasirūpinti smulkiais darbais ir ilgiau neužsibūti sėdimoje padėtyje.

    Nauda didėja, jei darbai atliekami su pertraukomis ir patogia laikysena, kad neapkrautų juosmens. Jei yra sąnarių problemų, gali padėti paprastos priemonės, pavyzdžiui, žemesnis suolelis ar lengvesni įrankiai.

    Aktyvumas senjorams yra ne vien fizinis krūvis, bet ir ryšys su žmonėmis, todėl verta pasidomėti Trečiojo amžiaus universitetų, senjorų klubų ar bendruomenių veiklomis. Grupinės veiklos dažnai motyvuoja, padeda išlaikyti ritmą ir sumažina vienišumo jausmą.

    Tokiose vietose neretai organizuojami šokiai, mankštos, pažintiniai pasivaikščiojimai ar lengvi sveikatingumo užsiėmimai. Net ir vienas reguliarus susitikimas per savaitę gali tapti tvirtu pagrindu aktyvesnei kasdienybei.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis ryžtas, o judėjimas, kurį galima saugiai tęsti kiekvieną savaitę“, – sako kineziterapeutai, pabrėžiantys nuoseklumo svarbą.

    Pavasarį nebūtina imtis visko iš karto: užtenka pasirinkti vieną ar du realius įpročius ir juos išlaikyti. Jei atsiranda skausmas, svaigimas ar neįprastas dusulys, krūvį reikia mažinti ir, jei reikia, pasitarti su medikais.

    Svarbiausia žinia paprasta: judėjimas gali būti labai įvairus, o geriausia veikla yra ta, kuri teikia malonumą ir telpa į kasdienį ritmą. Tuomet aktyvus pavasaris senjorams tampa ne trumpu projektu, o natūralia gyvenimo dalimi.

  • Po 60-iesiems šie 3 produktai tyliai niokoja žarnyną – jų yra beveik kiekvienoje virtuvėje

    Po 60-iesiems šie 3 produktai tyliai niokoja žarnyną – jų yra beveik kiekvienoje virtuvėje

    Vyresniame amžiuje virškinimo sistema dažnai tampa jautresnė kasdieniams mitybos įpročiams. Dėl lėtesnės žarnyno veiklos, mikrobiotos pokyčių, mažesnio fizinio aktyvumo ir vartojamų vaistų dažniau vargina pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar nereguliarus tuštinimasis.

    Neretai problema slypi ne egzotiškuose produktuose ar greitajame maiste, o visiškai įprastuose pasirinkimuose, kurie kartojasi kasdien. Specialistai pabrėžia, kad ypač svarbu stebėti ne vieną patiekalą, o bendrą mitybos modelį, kuris ilgainiui pradeda alinti žarnyną.

    Pirmasis dažnas kaltininkas – pridėtinis cukrus ir jo gausūs šaltiniai: saldinti gėrimai, kepiniai, saldumynai, saldinti jogurtai ar dribsniai, taip pat saldinama arbata. Perteklinis cukrus siejamas su nepalankiais žarnyno mikrobiotos pokyčiais ir didesne fermentacija, dėl kurios gali stiprėti pūtimas bei diskomfortas.

    Ilgainiui saldūs produktai dažnai išstumia skaidulų turintį maistą, o tai ypač aktualu senjorams, kuriems reguliari žarnyno veikla priklauso nuo skaidulų ir skysčių. Kai užkandį pakeičia bandelė ar sausainiai, energijos netrūksta, tačiau žarnynas negauna to, ko labiausiai reikia kasdieniam ritmui palaikyti.

    Antrasis produktų tipas – baltų, stipriai rafinuotų miltų gaminiai: balta duona, bandelės, šviesūs makaronai, įvairūs sausainiai ar blynai iš aukščiausios rūšies miltų. Tokie gaminiai paprastai turi mažai skaidulų, todėl gali prisidėti prie užkietėjusių vidurių ir „lėto“ žarnyno jausmo.

    Vyresni žmonės neretai renkasi šviesią duoną iš įpročio ar dėl to, kad ji atrodo lengviau virškinama. Tačiau kai tokie produktai tampa pagrindine raciono dalimi, žarnynui ima trūkti tiek tirpių, tiek netirpių skaidulų, kurios padeda formuoti išmatas ir palaikyti reguliarų tuštinimąsi.

    Trečioji grupė – riebūs ir kepti patiekalai, ypač dažnai kartojami keli kartus per savaitę. Keptas, riebus maistas gali lėtinti skrandžio išsituštinimą ir sunkinti virškinimą, o kartu dažnai būna skurdus daržovių bei skaidulų, todėl nukenčia ir žarnyno darbas.

    Po 60-iesiems jautrumas didesniam riebalų kiekiui gali išryškėti aiškiau: vargina sunkumo jausmas, raugėjimas, pilvo pūtimas, o kai kuriems žmonėms ir pilvo skausmai ar tuštinimosi ritmo svyravimai. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad „kenkia viskas“, nors kartais užtenka koreguoti kelis pasikartojančius pasirinkimus.

    Svarbiausia žinia ta, kad šie produktai dažnai atrodo nekalti, nes yra įprasti ir siejami su namų virtuve. Būtent kasdienybė apsunkina ryšio atpažinimą: žmogus ieško bėdos pieno produktuose, daržovėse ar vaisiuose, o priežastis gali būti cukraus, rafinuotų miltų ir kepto maisto dominavimas.

    Radikalūs pokyčiai dažniausiai nereikalingi – veiksmingesnė būna lėta ir nuosekli mitybos korekcija. Žarnynui paprastai palankūs rauginti produktai, avižos, kruopos, ankštiniai, daržovės, sėklos ir pakankamas vandens kiekis, o patiekalų ruošime dažniau pasiteisina troškinimas, virimas ar kepimas orkaitėje.

    Jei vargina ilgalaikiai simptomai, pavyzdžiui, nuolatinis vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprėjantis skausmas ar mažakraujystės požymiai, vien mitybos keitimo gali nepakakti. Tokiais atvejais saugiausia sprendimus aptarti su šeimos gydytoju ar dietologu, ypač jei vartojama daug vaistų ar yra lėtinių ligų.

  • Nemokamos sveikatos stiprinimo programos startuoja: kam skirtos ir ką realiai duos dalyviams

    Nemokamos sveikatos stiprinimo programos startuoja: kam skirtos ir ką realiai duos dalyviams

    Nuo gegužės pabaigos startuoja nemokamos sveikatos stiprinimo programos, orientuotos į skirtingus poreikius turinčias žmonių grupes. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra vien paskaitos apie sveiką gyvenseną, o praktiniai įgūdžiai, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

    Projektas numato tris dalyvių kryptis: 65 metų ir vyresniems asmenims, suaugusiesiems, norintiems stiprinti sveikatą ir mažinti onkologinių ligų riziką, taip pat žmonėms, kuriems diagnozuota arba buvo diagnozuota onkologinė liga, bei jų artimiesiems. Programos turinys bus pritaikomas pagal grupę, kad rekomendacijos būtų realistiškos ir saugios.

    Užsiėmimuose numatomas kompleksinis požiūris, apimantis sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, emocinės sveikatos stiprinimą, streso valdymą, miego kokybės gerinimą ir žalingų įpročių prevenciją. Praktinė dalis akcentuojama kaip esminė, nes būtent ji padeda naujus įpročius paversti rutina, o ne trumpalaikiu bandymu.

    Be teorinių temų dalyviams bus siūlomi patyriminiai užsiėmimai, skirti geriau pažinti kūno signalus ir emocijas. Tarp veiklų minima miško terapija, garso terapija ir kitos panašaus pobūdžio praktikos, kurios dažniausiai naudojamos kaip papildomos priemonės streso mažinimui ir savijautos gerinimui.

    Užsiėmimus ves kvalifikuoti specialistai, o programa suplanuota taip, kad dalyviai turėtų pakankamai laiko formuoti naujus įpročius. Veiklos vyks nuo gegužės pabaigos iki spalio, planuojama susitikti 1–2 kartus per savaitę, o laiką bus galima rinktis dienos metu darbo dienomis arba vakare nuo 17 valandos.

    Dalyvavimas programose nemokamas, projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Organizatoriai ragina įsivertinti galimybes, nes veiklos vyks pagal iš anksto sudarytą grafiką ir tęsis visą laikotarpį, įskaitant vasaros mėnesius.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija telefonu, el. paštu arba internetu užpildant registracijos formą. Vietų skaičius ribotas, grupėse planuojama po 20–25 dalyvius, todėl registruotis rekomenduojama nelaukiant.

    Informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorė, projekto vadovė Monika Juknytė.

  • Lenkijoje daugėja sutarčių iki gyvos galvos: senjorai butus ir namus keičia į priežiūrą

    Lenkijoje sparčiai daugėja vadinamųjų iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių, kai vyresnio amžiaus žmonės perduoda būsto nuosavybę mainais į priežiūrą ir išlaikymą. Šalies Teisingumo ministerijos duomenys rodo, kad tokių susitarimų per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo maždaug dvigubai, o pastaraisiais metais fiksuojami rekordai.

    Šių sutarčių esmė paprasta: būsto savininkas perleidžia butą ar namą kitam asmeniui, o mainais gauna įsipareigojimą rūpintis juo iki gyvenimo pabaigos. Praktikoje tai gali reikšti kasdienę pagalbą, apmokamas sąskaitas, maistą, sveikatos priežiūros organizavimą ar periodines išmokas, priklausomai nuo konkrečių sutarties sąlygų.

    Kodėl senjorai renkasi šį kelią?

    Ekspertai šią tendenciją sieja su augančiomis pragyvenimo išlaidomis ir senjorų pajamų spaudimu. Nors pensijos daugeliui yra pagrindinis pajamų šaltinis, jų dažnai nepakanka padengti būsto išlaikymo, vaistų, slaugos ar pagalbos namuose kaštų, ypač didesniuose miestuose.

    Priežastis yra ir demografija: visuomenė sensta, o šeimos struktūra keičiasi, todėl ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi artimųjų, galinčių nuolat padėti. Dėl to būstas kai kam tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir realia priemone užsitikrinti kasdienę priežiūrą.

    Kokie objektai dažniausiai perleidžiami?

    Statistika rodo, kad didžioji dalis tokių sutarčių sudaroma dėl gyvenamojo nekilnojamojo turto, pirmiausia butų ir namų. Mažesnę dalį sudaro žemės ūkio paskirties sklypai, tačiau ir šiame segmente pastaruoju metu matomas augimas.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad iki gyvos galvos išlaikymo modelis ypač patrauklus tiems, kurie turi nuosavą būstą, bet neturi pakankamų santaupų arba nenori imti paskolų, parduoti turto ir nuomotis. Tokiu būdu senjorai siekia stabilumo, o ne vienkartinės didelės sumos.

    Ką būtina žinoti prieš pasirašant?

    Lenkijoje tokios sutartys paprastai turi būti tvirtinamos notaro, todėl formaliai jos yra aiškiai reglamentuotos. Vis dėlto reali rizika dažniausiai slypi ne dokumento formoje, o konkrečiose sąlygose: kaip apibrėžiama priežiūra, kas laikoma tinkamu išlaikymu, kokios yra šalių teisės ir ką daryti kilus ginčui.

    Teisininkai ir socialinės politikos ekspertai pabrėžia, kad senjorams svarbu ne tik suprasti finansinę naudą, bet ir įvertinti praktinius aspektus: ar pagalba bus teikiama nuolat, ar numatytas pakaitinis sprendimas ligos atveju, kaip užtikrinamas būsto naudojimas iki gyvenimo pabaigos. Dėl to vis dažniau akcentuojama profesionalios konsultacijos reikšmė prieš priimant sprendimą, kuris dažnai tampa negrįžtamas.

    „Didėjantis iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių skaičius rodo, kad daliai senjorų tai tampa realia išeitimi, kai pensijos nepadengia oraus gyvenimo ir priežiūros poreikių“, – teigiama apibendrinant tendenciją.

  • Viena nedidelė namų detalė gali iškart sumažinti griuvimų riziką: ką pataria ekspertai

    Viena nedidelė namų detalė gali iškart sumažinti griuvimų riziką: ką pataria ekspertai

    Vyresniame amžiuje namai gali tapti pavojingesni ne dėl didelių remontų stokos, o dėl smulkmenų, kurios kasdien „pakiša koją“. Silpstant regėjimui, mažėjant raumenų jėgai ir prastėjant pusiausvyrai, net slenkstis ar prietema koridoriuje padidina griuvimo tikimybę.

    Griuvimai laikomi viena dažniausių traumų priežasčių tarp senjorų, o jų pasekmės neretai būna ilgalaikės: nuo kaulų lūžių iki baimės judėti, kuri dar labiau mažina savarankiškumą. Dėl to specialistai pabrėžia, kad riziką verta mažinti paprastomis, greitai įgyvendinamomis priemonėmis.

    Viena didžiausią efektą duodančių priemonių yra geresnis apšvietimas. Senjorams dažnai reikia ryškesnės ir tolygesnės šviesos nei jaunesniems žmonėms, todėl vieno šviestuvo lubose paprastai nepakanka, ypač koridoriuose, vonioje ir prie lovos.

    Praktiškiausia, kai patalpose yra keli šviesos šaltiniai ir nėra staigių kontrastų tarp tamsių ir ryškių zonų. Judesio davikliais valdomi šviestuvai naktį ar prie įėjimo padeda išvengti situacijų, kai einama tamsoje ieškant jungiklio.

    Ne mažiau svarbu pašalinti kliūtis kasdieniuose maršrutuose, pavyzdžiui, kelyje nuo lovos iki vonios ar nuo virtuvės iki durų. Slidūs kilimėliai, išsikišę laidai, žemi staliukai ar dekoracijos praėjimuose jaunam žmogui atrodo nereikšmingi, bet senjorui tai gali tapti realiu pavojumi.

    Vonioje rizika ypač didelė, nes čia susiduria vanduo, slidūs paviršiai ir būtinybė išlaikyti pusiausvyrą. Daugiausia naudos paprastai duoda neslystantys kilimėliai, patikimi turėklai prie tualeto ir dušo bei patogiai pasiekiamos, lengvai valdomos maišytuvo rankenėlės.

    Jei yra galimybė, senjorams saugesnis sprendimas dažnai būna dušas su žemu įėjimu arba be slenksčio, o ne aukšta vonia. Net ir nekeičiant santechnikos, prie dušo praverčia sėdynė, o daiktus verta sudėti taip, kad nereikėtų staigiai pasilenkti ar atsistoti ant pirštų galų.

    Kasdienį komfortą stipriai lemia ir baldų ergonomika. Per žema lova ar per minkštas fotelis, iš kurio sunku atsikelti, didina krūvį sąnariams ir skatina nestabilius judesius, todėl baldų aukštį ir stabilumą verta įvertinti iš naujo.

    Specialistai taip pat rekomenduoja susikurti aiškią daiktų tvarką, kad svarbiausi daiktai visada būtų po ranka. Telefonas, akiniai, vaistai ar dokumentai turėtų turėti pastovią vietą, nes paieškos stresinėse situacijose didina skubėjimą ir neatidumą.

    Kuriant senjorui draugiškus namus svarbus ir psichologinis aspektas. Sprendimai turi didinti saugumą, bet nekurti įspūdžio, kad būstas tapo gydymo įstaiga, nes savarankiškumo pojūtis ir pasitikėjimas savo jėgomis tiesiogiai veikia kasdienę gerovę.

    Dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis paprastus žingsnius: daugiau šviesos, mažiau kliūčių ir saugesnė vonia. Tokie pokyčiai nereikalauja kapitalinio remonto, tačiau gali akivaizdžiai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir palengvinti kasdienybę.

  • Geriausia veikla po 60-ies? Tyrimai rodo: ši praktika gerina pusiausvyrą ir nuotaiką

    Geriausia veikla po 60-ies? Tyrimai rodo: ši praktika gerina pusiausvyrą ir nuotaiką

    Vyresniame amžiuje vienas didžiausių pavojų sveikatai yra kritimai, kurie neretai baigiasi lūžiais ir ilgu reabilitacijos laikotarpiu. Tyrimai rodo, kad reguliari joga gali padėti stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją ir kūno padėties pojūtį, todėl kasdienėje veikloje lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

    Specialistai pabrėžia, kad ši praktika ypač naudinga tada, kai pratimai parenkami pagal žmogaus pasirengimą ir sveikatos būklę. Net ir švelnūs, nuoseklūs užsiėmimai gali prisidėti prie geresnio stabilumo, lankstumo ir raumenų jėgos.

    Mažiau skausmo, daugiau judėjimo

    Su amžiumi natūraliai mažėja raumenų masė ir silpnėja sąnarių paslankumas, todėl judesiai tampa riboti, o kasdieniai darbai reikalauja daugiau pastangų. Joga šiuos pokyčius gali lėtinti, nes apjungia saugų raumenų stiprinimą ir tempimą, o pratimų amplitudė didinama palaipsniui.

    Reguliari praktika dažnai siejama su geresne laikysena ir mažesniu sąnarių diskomfortu, ypač kai dėmesys skiriamas klubų, nugaros ir kojų raumenims. Tai svarbu ir praktiniu požiūriu: lengviau atsistoti, pasilenkti, stabiliau eiti laiptais.

    Nauda psichikai ir miegui

    Joga nėra vien fizinis krūvis: kvėpavimo ir dėmesio sutelkimo pratimai padeda mažinti įtampą, nerimą ir gerinti emocinę savijautą. Mokslinės apžvalgos rodo, kad vyresnių žmonių grupėse joga gali būti siejama su geresniu psichologiniu gerbūviu ir aukštesne gyvenimo kokybe.

    Praktika taip pat gali prisidėti prie geresnio miego, nes derina judesį ir atsipalaidavimo technikas. Kai kuriuose tyrimuose akcentuojama, kad reguliarus, vidutinio intensyvumo užsiėmimas vakare ar dienos metu padeda lengviau užmigti ir rečiau prabusti naktį.

    Lengva pritaikyti beveik visiems

    Viena didžiausių jogos stiprybių yra pritaikomumas: pradėti galima be sudėtingos įrangos, o pratimai dažnai atliekami ant kilimėlio, naudojant pagalbines priemones ar net sėdint ant kėdės. Dėl to joga gali tikti ir tiems, kurių mobilumas ribotas, svarbiausia judėti saugiai ir be skausmo.

    Ekspertai pataria vyresniems žmonėms rinktis pradedančiųjų ar specialiai senjorams pritaikytas programas, o turint lėtinių ligų pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Tinkamai parinkta praktika gali tapti ilgalaikiu įpročiu, padedančiu išlikti savarankiškiems ir aktyviems.

    „Svarbiausia ne sudėtingos pozos, o reguliarumas ir saugus judesys, stiprinantis pusiausvyrą bei pasitikėjimą savo kūnu“, – sako kineziterapeutai.

  • Mažeikių „Bočiai“ Motinos dienai skyrė šventinę popietę: dainos, šokiai ir svečių kolektyvai

    Mažeikiuose Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ bendrija sukvietė narius ir svečius į Motinos dienai skirtą šventinę popietę Tau, mamyte, gražiausios dainos. Renginys vyko Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje, kur netrūko sveikinimų, dainų ir šokių.

    Renginio dalyves Motinos dienos proga pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė. Šventinės popietės dalyviams gražios šventės linkėjo ir „Bočių“ Mažeikių bendrijos pirmininkė Marta Jašmontienė.

    Koncertinę programą klausytojams dovanojo Mažeikių „Bočių“ mišrus vokalinis ansamblis ir armonikierių ansamblis Grok, armonika. Į renginį atvyko ir svečių kolektyvai, kurie papildė programą savo repertuaru.

    Scenoje pasirodė Kelmės „Bočių“ kapela „Naktigonė“, Viekšnių kultūros centro mišrus ansamblis „Vinkšna“, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos ansamblis „Albatrosas“ ir Akmenės „Bočių“ ansamblis. Šventinę nuotaiką sustiprino ir Mažeikių moksleivių namų šokėjos.

    Motinos diena Lietuvoje tradiciškai minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl tokie bendruomeniniai susibūrimai tampa proga ne tik pasveikinti mamas, bet ir sutelkti skirtingų kartų žmones. Kultūros centrų ir nevyriausybinių organizacijų renginiai regionuose vis dažniau orientuojami į jaukų bendrystės formatą, kuriame svarbūs ir svečių pasirodymai, ir gyvas bendravimas.

  • Atmintis ir dėmesys silpsta? Paprastas memory žaidimas gali padėti senjorams jau per kelias savaites

    Atmintis ir dėmesys silpsta? Paprastas memory žaidimas gali padėti senjorams jau per kelias savaites

    Ne kiekvienas atminties lavinimas turi būti sudėtingas, kad duotų apčiuopiamą naudą. Senjorams vienas paprasčiausių ir kartu veiksmingų kasdienio protinio aktyvumo būdų yra porų paieškos žaidimas memory, treniruojantis dėmesį ir trumpalaikę atmintį.

    Šio žaidimo principas elementarus: kortelės išdėliojamos užverstos, o žaidėjas verčia po dvi ir ieško vienodų porų. Kad pavyktų, reikia įsiminti anksčiau matytas korteles ir jų vietą, todėl vienu metu dirba dėmesys, atmintis ir erdvinė orientacija.

    Gydytojai ir neurologijos bei gerontologijos specialistai pabrėžia, kad pažintinių funkcijų palaikymui svarbiausia ne „sudėtingumas“, o reguliarumas ir užduoties aiškumas. Tokie pratimai, kurie reikalauja aktyviai prisiminti informaciją, dažnai yra naudingesni nei pasyvus naršymas ar televizoriaus fonas.

    Memory žaidimas ypač taikliai „pataiko“ į kasdienybėje svarbią sritį: trumpalaikę, dar vadinamą darbine, atmintį. Būtent ji padeda prisiminti, kur padėti akiniai, ką sakė gydytojas, kokių produktų trūksta namuose ar į kurią stalčių įdėti dokumentai.

    Ne mažiau svarbi ir koncentracija. Žaidžiant tenka išlaikyti dėmesį vienai užduočiai 10–15 minučių, neperšokant prie kitų dirgiklių, todėl tai tampa švelniu, bet kryptingu treniruotės formatu be spaudimo „būtinai pasiekti rezultatą“.

    Dar vienas privalumas yra psichologinis: žmogus mato progresą ir patiria sėkmės jausmą. Senjorams tai svarbu, nes atminties treniruotės neturėtų kelti gėdos ar frustracijos, o priešingai, stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis ir motyvaciją.

    Pradėti rekomenduojama nuo mažo kortelių skaičiaus, pavyzdžiui, 6–8 porų, pasirenkant didelius, aiškius ir lengvai atskiriamus paveikslėlius. Žaidžiant verta pasirūpinti geru apšvietimu ir ramia aplinka, kad dėmesio neklaidintų televizorius ar nuolatiniai pranešimai telefone.

    Efektyvesnė yra trumpa, bet nuosekli rutina, o ne retas ilgas žaidimas. Daugeliui tinka 10–15 minučių per dieną bent 4–5 kartus per savaitę, tačiau tempo nereikia forsuoti: svarbiausia, kad veikla būtų maloni ir taptų įpročiu.

    Kai užduotis tampa per lengva, sudėtingumą galima kelti palaipsniui didinant porų skaičių arba renkantis panašesnius vaizdus, reikalaujančius daugiau tikslumo. Papildomai galima įtraukti kalbinį elementą: radus porą ją įvardyti arba pasakyti vieną asociaciją, taip aktyvinant ir kalbą.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad toks žaidimas nėra diagnozės ar gydymo pakaitalas. Jei atminties sutrikimai ryškėja, žmogus ima pasimesti pažįstamose vietose, sunkiai atlieka kasdienes užduotis ar patiria ryškius nuotaikos pokyčius, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu.

    Dažniausios klaidos dvi: per greitai keliama kartelė ir pritrūksta reguliarumo. Kai kortelių per daug arba jos per panašios, žaidimas ima varginti, o ne treniruoti, todėl geriau judėti mažais žingsniais ir išlaikyti pastovų ritmą.

    Memory žaidimas išsiskiria tuo, kad nereikalauja brangios įrangos, specialių žinių ar ilgo pasiruošimo, o žaisti galima vienam ar kartu su artimaisiais. Būtent paprastumas dažnai ir yra didžiausia vertė, kai siekiama kasdien palaikyti atmintį ir dėmesį.

  • Medikai įspėja: ši popietinė miego rutina vyresniems gali signalizuoti rimtą ligą

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnių nei 55 metų žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai nustatė, kad tam tikri popietinio poilsio įpročiai gali būti ne tik nekalta rutina, bet ir signalas, jog organizme vyksta nepageidaujami pokyčiai.

    Specialistai primena, kad trumpas dienos miegas daugeliui žmonių gali būti naudingas: padeda atgauti energiją, gerina dėmesio sutelkimą ir reakcijos greitį. Kai kuriais atvejais jis laikinai kompensuoja naktinio miego trūkumą ir gali palaikyti atmintį bei kitas kognityvines funkcijas.

    Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali turėti kitą prasmę. Tyrime didesnė rizika buvo siejama su pasikartojančiais epizodais, kai žmogus reguliariai užmiega dieną, ypač ankstesnėmis valandomis, o toks įprotis ilgainiui tampa įprastas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog dienos miegas yra žalingas savaime. Dažniau keliama hipotezė, kad ryškėjantis poreikis miegoti dieną gali būti pasekmė, o ne priežastis, tai yra ankstyvas paslėptų sveikatos problemų požymis.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę, padedant anksčiau pastebėti sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Pasak ekspertų, tokie pokyčiai gali sutapti su įvairiais sutrikimais, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, neurologiniais pokyčiais ar kitomis lėtinėmis būklėmis. Ankstesni moksliniai darbai dienos miegą taip pat buvo sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežasties ir pasekmės ryšiai dar nėra galutinai įrodyti.

    Gydytojai pataria vertinti ne vien patį faktą, kad žmogus nusnūsta, o visą situacijos kontekstą: ar pastaruoju metu pasikeitė nakties miegas, ar dieną atsirado naujas, neįprastas nuovargis, ar juntamas dusulys, širdies permušimai, galvos svaigimas, atminties suprastėjimas. Jei mieguistumas dieną stiprėja, trukdo įprastai veiklai arba atsiranda staiga, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus.

  • Ilgaamžiškumo paslaptis? Vyriausias JAV vyras atskleidė paprastus įpročius, kurie veikia

    Ilgaamžiškumo receptų internete netrūksta, tačiau vyriausias JAV vyras tikina, kad jo taisyklės gerokai paprastesnės nei madingos dietos ar brangūs papildai. Louisas Cano, kuriam peržengus 110 metų ribą, savo kasdienybę apibūdina trumpai: jaučiasi gerai.

    Jis gimė Kolumbijoje 1914 metais, o į Jungtines Valstijas persikėlė 1990-aisiais kartu su žmona. Po žmonos mirties 2004 metais jis apsigyveno Naujajame Džersyje, kur iki šiol gyvena su šeima.

    Vienu svarbiausių ilgo gyvenimo ramsčių vyras įvardija pagarbų, ramų elgesį su aplinkiniais ir vengimą konfliktų. Pasak jo, geras požiūris į žmones ir vidinė pusiausvyra padėjo išlikti tvirtesniam tiek emociškai, tiek fiziškai.

    „Svarbiausia elgtis gerai ir nesivelti į nereikalingus ginčus“, – sakė Louisas Cano.

    Nors jis neturėjo formaliojo išsilavinimo, jaunystėje tarnavo Kolumbijos kariuomenėje, vėliau kūrė savo veiklą ir augino didelę šeimą. Jis susilaukė dešimties vaikų, o šiandien jį supa plati giminė: vaikai, anūkai, proanūkiai ir net dar jaunesnės kartos.

    Ilgaamžiškumą tyrinėjanti organizacija LongeviQuest, vertinanti amžiaus įrodymus ir demografinius duomenis, yra pripažinusi Louisą Cano vienu iš seniausių dabar gyvenančių žmonių. Tokios duomenų bazės paprastai remiasi civilinės metrikacijos dokumentais ir istorine informacija, todėl jų įrašai laikomi vienais patikimiausių viešojoje erdvėje.

    Gerontologai pabrėžia, kad ilgaamžiškumą dažniausiai lemia ne vienas stebuklingas faktorius, o kelių dalykų visuma: genetika, sveikatai palanki aplinka, socialiniai ryšiai, streso kontrolė ir kasdieniai įpročiai. Louisas Cano istorija šiuos principus iliustruoja praktiškai, be sudėtingų formulių.