Tag: Senjorai

  • Lenkija prognozuoja 2027 metų indeksaciją: kai kurie priedai prie pensijų augs centais

    Lenkijoje skelbiamos 2027 metų prognozės rodo, kad priedų prie pensijų ir rentų indeksacija gali siekti 4,68 proc., tačiau realūs padidėjimai daugeliui bus vos pastebimi. Kai kurių išmokų augimas skaičiuojamas dešimtimis centų, o daliai gavėjų – keliais zlotais.

    Kaip nurodoma prognozėse, labiausiai paplitęs slaugos priedas, mokamas ir vyresniems nei 75 metų žmonėms, 2027 metais didėtų 17,16 zloto – nuo 366,68 iki 383,84 zloto per mėnesį. Šios sumos rodo, kad procentinis augimas nebūtinai reiškia apčiuopiamą finansinę naudą.

    Skirtumai atsiranda dėl to, kad indeksuojamos bazinės išmokų sumos: kai jos mažos, net ir tas pats procentas virsta simboliniais eurų ar centų atitikmenimis. Todėl vieniems padidėjimas sieks keliasdešimt zlotų, o kitiems – mažiau nei kainuoja kasdienės prekės.

    Tokios prognozės svarbios ir platesniame kontekste: jos parodo, kaip automatinis indeksavimo mechanizmas gali išlaikyti formalų „vienodą“ procentą, bet sukurti labai skirtingą efektą skirtingoms gavėjų grupėms.

    Didžiausias gavėjų ratas – slaugos priedas

    Slaugos priedas Lenkijoje priklauso, be kita ko, visiems asmenims, sulaukusiems 75 metų, taip pat tiems, kurie pripažinti visiškai nedarbingi ir nepajėgūs savarankiškai gyventi. Prognozuojama, kad 2027 metais jo dydis pasiektų 383,84 zloto per mėnesį.

    Toks pats – 17,16 zloto – augimas prognozuojamas dar kelioms išmokoms, kurių bazinė suma sutampa su slaugos priedu. Tarp jų minimi kombatanto priedas, priedas už slaptąjį mokymą bei piniginė išmoka vadinamiesiems kareiviams–kalnakasiams.

    Kai kuriems – mažiau nei 3 zlotai

    Prognozėse matyti ir beveik nepastebimų pokyčių. Pavyzdžiui, kompensacinis priedas didėtų tik 2,57 zloto – nuo 55,00 iki 57,57 zloto per mėnesį.

    Dar mažesni – centų lygio – padidėjimai numatomi vadinamosioms deportacinėms išmokoms, mokamoms asmenims, deportuotiems priverstiniam darbui arba kalintiems darbo stovyklose Trečiojo reicho ir SSRS laikotarpiu. Minimalus augimas šiuo atveju siektų 86 grašius per mėnesį: nuo 18,39 iki 19,25 zloto.

    Nurodoma, kad šių deportacinių išmokų dydis priklauso nuo nelaisvėje praleisto laiko, todėl skiriasi ir faktinė indeksacijos nauda. Net ir didžiausios šio tipo išmokos atveju prognozuojamas padidėjimas būtų 16,31 zloto.

    Didžiausias nominalus augimas – karo invalido rentos priedui

    Iš pateikiamų skaičiavimų išsiskiria priedas prie karo invalido rentos: jo nominalus augimas prognozuojamas didžiausias – 65,70 zloto. 2027 metais ši išmoka pasiektų 1 469,60 zloto, palyginti su dabartiniais 1 403,90 zloto.

    Šiek tiek daugiau nei 30 zloto didėjimo galėtų sulaukti ir visiškos našlaitės priedą gaunantys žmonės: nuo 689,17 iki 721,42 zloto per mėnesį, tai yra 32,25 zloto daugiau.

    Bendra išvada iš šių prognozių paprasta: nors 4,68 proc. indeksacija skamba kaip apčiuopiamas procentas, praktikoje daugeliui priedų gavėjų tai reikš tik simbolines sumas, kurios gali neatsverti pragyvenimo kaštų augimo.

  • Gruodį dalis Lenkijos senjorų gaus dvi pensijų išmokas: ZUS paankstina mokėjimus

    Dalis Lenkijos senjorų gruodį gali nustebti gavę dvi pensijų išmokas per vieną mėnesį. Tai ne sistemos klaida – taip suplanuota dėl šventinių dienų ir savaitgalių.

    Lenkijos socialinio draudimo įstaiga ZUS (Zakład Ubezpieczeń Społecznych) praneša, kad metų pabaigoje daliai gavėjų mokėjimai bus paankstinti. Apie tai rašo dienraštis „Fakt“.

    ZUS pensijas ir išmokas paprastai perveda iš anksto nustatytomis mėnesio dienomis: 1, 6, 10, 15, 20 ir 25 dieną. Tačiau jei mokėjimo diena sutampa su nedarbo diena ar švente, pinigai turi pasiekti gavėjus anksčiau.

    Tokia situacija susidarys būtent gruodį: kai kurie įprasti mokėjimo terminai šį mėnesį sutampa su sekmadieniais ar Kalėdomis, todėl pervedimai ir pašto pristatymai bus vykdomi anksčiau.

    Kurios gruodžio išmokos bus paankstintos

    Nurodoma, kad dėl to, jog gruodžio 6 ir 20 dienos išpuola sekmadienį, pensijos turėtų būti išmokėtos anksčiau – atitinkamai gruodžio 4 ir 18 dieną.

    Dar vienas pokytis susijęs su gruodžio 25 diena, kuri sutampa su Kalėdomis. Dėl to išmokos, numatytos tą dieną, turėtų pasiekti gavėjus jau gruodžio 23 dieną.

    Kodėl dalis senjorų gaus dvi išmokas

    Skaičiuojama, kad apie milijoną žmonių, kurie paprastai pensiją gauna pirmąją mėnesio dieną, gruodį turėtų sulaukti papildomo pervedimo.

    Ši antroji įmoka būtų sausio mėnesio išmoka, paankstinta todėl, kad sausio 1 dieną minima Naujųjų metų šventė. Pinigai gavėjams turėtų būti pervesti ne vėliau kaip gruodžio 31 dieną, ketvirtadienį.

    ZUS pabrėžiama, kad tokie pakeitimai yra įprasta praktika, kai mokėjimų kalendorius sutampa su šventėmis ir nedarbo dienomis – tai daroma tam, kad išmokos gavėjus pasiektų laiku.

  • Varšuvoje užpuolė neįgalų senjorą vežimėlyje: įtariamasis buvo išėjęs iš kalėjimo prieš 6 dienas

    Varšuvos Mokotovo rajone užpultas neįgalus, vyresnio amžiaus vyras, judėjęs neįgaliojo vežimėliu. Įtariama, kad užpuolikas apvertė vežimėlį ir po to pagrobė piniginę su pinigais bei dokumentais.

    Incidentas, kaip skelbia vietos pareigūnai, įvyko rugsėjį. Nukentėjusysis nurodė, kad piniginėje buvo grynieji pinigai, asmens tapatybės dokumentas ir banko kortelės.

    Vyro patirti nuostoliai įvertinti maždaug 6 600 Lenkijos zlotų. Tai apytikslė suma, kurią, anot pranešimo, įvardijo pats nukentėjusysis.

    Policija teigia, kad įtariamasis – 32 metų vyras – veikė pakartotinai, recidyvo sąlygomis. Įtarimai jam pareikšti dėl plėšimo.

    Kaip, įtariama, vyko užpuolimas

    Liudytojų pasakojimais, vyras priėjo prie senjoro vežimėlyje ir jį parvertė. Tuomet iš nukentėjusiojo drabužių paėmė piniginę.

    Joje, be grynųjų, buvo asmens dokumentai ir banko kortelės. Įvykio aplinkybes pareigūnai atkūrė analizuodami liudytojų parodymus ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

    Įtariamąjį sulaikė Augustave

    Tyrimą atlikę Mokotovo policijos komisariato pareigūnai, surinkę informaciją, nustatė galimą įtariamąjį ir kryptį, kur jo ieškoti. Galiausiai pėdsakai nuvedė į Augustavo miestą.

    Ten 32 metų vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į Varšuvą. Vėliau jis perduotas prokuratūrai.

    Į kalėjimą buvo išėjęs vos prieš šešias dienas

    Pasak pareigūnų, plėšimu įtariamas vyras iš pataisos įstaigos buvo išėjęs vos prieš šešias dienas iki šio užpuolimo. Anksčiau jis buvo atlikęs bausmę už tyčinį nusikaltimą.

    Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl suėmimo, ir teismas skyrė įtariamajam trijų mėnesių suėmimą. Už plėšimą Lenkijoje gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 15 metų, o recidyvo atveju teismas gali didinti maksimalią bausmės ribą.

  • Varšuvoje „Toyota“ partrenkė 76-erių pėsčiąją: moteris su veido traumomis išvežta į ligoninę

    Varšuvos Miodovos gatvėje ant pėsčiųjų perėjos rasta sunkiai sužalota 76 metų moteris – jos veidas buvo kruvinas, šalia galvos telkšojo kraujo klanas. Paaiškėjo, kad senjorę partrenkė automobilis.

    Incidentas įvyko lapkričio 10 dieną apie 20 valandą. Prie patruliuojančių miesto sargybinių priėjusi sunerimusi moteris pranešė, kad ties perėja guli sužeistas žmogus.

    Atvykę pareigūnai pamatė ant šono gulėjusią ir kraujuojančią senjorę. Jie nedelsdami iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, o patys pradėjo teikti pirmąją pagalbą.

    Miesto sargybiniai nurodė pirmiausia stabdę kraujavimą iš nosies ir antakio srities, o vėliau moterį užkloję termoizoliacine antklode. Į pagalbą įsitraukė ir nelaimės vietoje buvę žmonės.

    Liudininkai: partrenkė sukdamas į kairę

    Surinkus pirminę informaciją iš liudininkų, paaiškėjo, kad 76-erių moterį partrenkė „Toyota“ vairuotojas. Jis, pasak liudininkų, suko į kairę iš Senatorskos gatvės į Miodovą ir kliudė pėsčiąją, ėjusią per perėją.

    Į įvykio vietą atvykę medikai moterį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į ligoninę. Ji patyrė veido sužalojimų.

    Miesto sargybiniai iki atvykstant policijai saugojo įvykio vietą ir pareigūnams perdavė liudininkų pateiktą informaciją. Tikslias nelaimės aplinkybes aiškins kelių policijos pareigūnai.

  • Lenkijoje vidutinė ZUS pensija nuo 2026 metų pradžios paaugo beveik 300 zlotų

    Lenkijoje vidutinė ZUS mokama pensija nuo 2026 metų pradžios pastebimai padidėjo – rugsėjį ji buvo beveik 300 zlotų didesnė nei sausį. Tai rodo šalies socialinio draudimo sistemos duomenys.

    Kaip nurodoma, 2026 metų sausį vidutinė pensija siekė 4 233,64 zloto, o 2026 metų rugsėjį – 4 525,41 zloto. Skirtumas sudaro 291,77 zloto.

    Kartu augo ir pensijų gavėjų skaičius. 2026 metų rugsėjį ZUS pensijas mokėjo 6 mln. 459,8 tūkst. žmonių – tai 34,3 tūkst. daugiau nei sausį.

    Šie skaičiai aktualūs ne tik Lenkijos senjorams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems ar su Lenkija dirbantiems žmonėms, kurie domisi kaimyninės šalies pensijų sistema ir tendencijomis.

    Per devynis mėnesius – 6,9 proc. augimas

    Portalas „PulsHR“ atkreipia dėmesį, kad vidutinės pensijos augimas per devynis 2026 metų mėnesius sudarė apie 6,9 proc. Kitaip tariant, pensijų didėjimas fiksuotas ne vienkartiniu šuoliu, o nuosekliai per laikotarpį.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad didėjo ne tik išmokų dydis, bet ir žmonių, gaunančių pensijas, skaičius. Tai rodo, kad sistema aptarnauja vis didesnę gavėjų grupę.

    Daug senjorų pensiją derina su darbu

    Dar viena tendencija – reikšminga dalis senjorų ir toliau išlieka darbo rinkoje. ZUS duomenimis, 2025 metų gruodį 879,5 tūkst. žmonių, jau turinčių teisę į pensiją, buvo draudžiami sveikatos draudimu kitu pagrindu nei vien pensijos gavimas.

    Šioje grupėje dominavo moterys – jos sudarė 58,2 proc. dirbančių pensininkų. Vidutinis pensiją su darbu derinančių žmonių amžius siekė 67,8 metų.

    Tekste cituojami ir tyrimų duomenys apie norą dirbti po pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, „SD Worx“ ataskaitoje nurodoma, kad 51,9 proc. vyresnių darbuotojų norėtų dirbti ir pasiekę pensinį amžių.

    Taip pat minima „SW Research“ apklausa „Job Impulse“ užsakymu: joje teigiama, kad du trečdaliai vyresnių nei 60 metų žmonių norėtų dirbti. Kaip pagrindinis argumentas tęsti darbą dažniausiai įvardijamos papildomos pajamos.

  • ZUS keičia pensijų išmokėjimo grafiką: dalis senjorų pinigus gaus anksčiau, kai kas – du kartus

    Gruodį Lenkijoje daliai senjorų pensijos bus išmokėtos anksčiau nei įprastai – taip nutiks dėl kalendoriaus išsidėstymo, kai numatytos mokėjimų datos sutampa su savaitgaliais ir Kalėdų laikotarpiu.

    Kaip aiškina ZUS (Lenkijos socialinio draudimo institucija), kai išmokos diena patenka į nedarbo dieną ar savaitgalį, pinigai turi pasiekti gavėją anksčiau. Dėl to 2026 metų gruodį keičiamas kelių svarbių datų grafikas.

    Pokyčiai reiškia, kad kai kurie pensininkai ir rentininkai lėšas savo sąskaitose pamatys dar iki švenčių, o daliai žmonių mėnesio pabaigoje gali įkristi ir antras pervedimas.

    Vis dėlto ZUS pabrėžia: tai nėra jokia papildoma premija ar „trykšta“ pinigų – kai kuriais atvejais tiesiog bus pervesta sausio išmoka anksčiau, todėl kitą kartą pinigų teks laukti ilgiau.

    Kurios datos perkeliamos į ankstesnį laiką

    Jei įprasta išmokos data yra 6 gruodžio dieną (sekmadienį), pinigai turi būti pervesti ne vėliau kaip penktadienį, 4 gruodžio dieną.

    Gavėjams, kurių mokėjimo data yra 20 gruodžio dieną (sekmadienį), lėšos bus išmokėtos ne vėliau kaip penktadienį, 18 gruodžio dieną.

    Didžiausias pokytis laukia tų, kuriems pensija paprastai mokama gruodžio 25 dieną. Kadangi tai Kalėdų diena, o Kūčios (gruodžio 24 diena) Lenkijoje yra laisvadienis, ZUS pinigus išsiųs taip, kad jie pasiektų gavėjus ne vėliau kaip trečiadienį, 23 gruodžio dieną.

    Kada galima sulaukti dviejų pervedimų per mėnesį

    Dar viena situacija – žmonės, kurių įprasta išmokos data yra kiekvieno mėnesio 1 dieną. Kadangi 2027 metų sausio 1-oji yra nedarbo diena, sausio išmoką ZUS turi pervesti dar 2026 metais.

    Tai reiškia, kad ši grupė sausio pensiją turėtų gauti ne vėliau kaip ketvirtadienį, 31 gruodžio dieną, todėl per gruodį jų sąskaitą gali pasiekti dvi pilnos išmokos.

    Tačiau svarbu nepamiršti: gavus sausio pinigus gruodžio pabaigoje, kito pervedimo iš ZUS gali tekti laukti iki vasario. Todėl planuojant išlaidas verta įvertinti, kad tai tik paankstinta, o ne papildoma išmoka.

    Nuo ko priklauso, kada pinigai realiai pasieks gavėją

    Tiksli diena, kada lėšos atsiras „rankose“, priklauso nuo to, kaip išmoka gaunama. Per banką pinigai paprastai matomi greičiau, tačiau įtakos gali turėti tarpbankinių pervedimų sesijos.

    Jeigu išmoka pristatoma grynaisiais, svarbus ir pristatymo laikas. ZUS nurodo, kad išmokų būseną galima pasitikrinti prisijungus prie PUE ZUS sistemos, o kilus klausimams kreiptis į institucijos informacijos liniją.

  • Taupote šildymą ir namuose vėsiau? Po 65-erių tai gali kelti riziką sveikatai

    Taupydami šildymą daugelis namuose renkasi storesnį megztinį, šiltas kojines ar pledą, o radiatorių atsuka mažiau. Tačiau ilgas buvimas atvėsusiame būste organizmui nėra neutralus – ypač vyresniame amžiuje.

    Atšalus kūnui, arčiau odos esantys kraujagyslių tinklai susitraukia, kad būtų mažiau prarandama šilumos. Tai natūralus apsauginis mechanizmas, bet jis gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo.

    Problema ta, kad padidėjęs kraujospūdis ne visada sukelia aiškius simptomus. Žmogus gali ilgai būti vėsiame kambaryje net neįtardamas, kad organizmas į žemą temperatūrą reaguoja ne tik diskomfortu.

    Didesnio atsargumo turėtų laikytis žmonės, turintys hipertenziją ar širdies ligų. Jiems net ir nedideli pokyčiai, ypač jei šaltis veikia ilgai, gali turėti svarbią reikšmę.

    Kokia temperatūra laikoma saugia

    Britų nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) nurodo, kad reguliariai naudojamuose kambariuose, pavyzdžiui, miegamajame ar svetainėje, rekomenduojama palaikyti bent 18 laipsnių Celsijaus. Panašiai teigia ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), šią ribą laikydama protingu minimumu šaltuoju metų laiku.

    Vis dėlto vyresniems žmonėms 18 laipsnių gali ir nepakakti. Senstant prastėja organizmo gebėjimas reguliuoti temperatūrą, o lėtinės ligos dažnai didina jautrumą šalčiui – todėl PSO pabrėžia, kad senjorams gali reikėti šiltesnių patalpų.

    Lenkijos valstybinė sanitarinė inspekcija yra nurodžiusi, kad kambariuose, kuriuose senjorai praleidžia daugiausia laiko, optimali temperatūra siekia apie 22 laipsnius Celsijaus. Miegamajame gali būti kiek vėsiau – apie 18 laipsnių.

    Tai nereiškia, kad temperatūrai nukritus iki 17 laipsnių sveikatai iškart kyla grėsmė. Svarbu, kiek laiko būnama vėsoje, koks yra fizinis aktyvumas ir bendra žmogaus sveikatos būklė.

    Ką rodo tyrimai apie kraujospūdį

    Ryšį tarp temperatūros namuose ir kraujospūdžio rodo ir moksliniai tyrimai. 2019 metais „Journal of Hypertension“ publikuotoje analizėje buvo panaudoti 4 659 suaugusių Anglijos gyventojų duomenys.

    Tyrėjai nustatė, kad kiekvienas vienu laipsniu Celsijaus žemesnis kambario temperatūros rodiklis buvo siejamas su vidutiniškai 0,48 mmHg didesniu sistoliniu ir 0,45 mmHg didesniu diastoliniu kraujospūdžiu. Ryšys buvo ryškesnis tarp žmonių, kurie nesportavo ar nejudėjo reguliariai.

    Nors skirtumai gali atrodyti nedideli, jie gali būti reikšmingi tiems, kurie jau turi hipertenziją. Vis dėlto autoriai pabrėžė, kad tyrimas buvo stebimasis, todėl jis neįrodo, jog vien temperatūros sumažinimas tiesiogiai sukelia kraujospūdžio augimą.

    Kaip taupyti šildymą nepakenkiant

    Tinkama temperatūra nebūtinai reiškia, kad visą parą reikia šildyti visą būstą. Praktiškiau pirmiausia pasirūpinti tomis patalpomis, kuriose praleidžiama daugiausia laiko.

    Padėti gali paprasti sprendimai: sandarinti langus, uždaryti duris į šaltesnius kambarius, rengtis keliais drabužių sluoksniais. Taip pat verta reguliariai atsistoti ir pajudėti – aktyvumas padeda palaikyti šilumą.

    Kartu nereikėtų atsisakyti vėdinimo. Nyderlandų visuomenės sveikatos institucija GGD Leefomgeving perspėja, kad ilgai palaikant žemesnę nei 15 laipsnių temperatūrą gali kauptis drėgmė ir rastis pelėsis, o tai gali paaštrinti kvėpavimo sistemos negalavimus.

    Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, šaltuoju sezonu ypač svarbu reguliariai jį pasimatuoti. Jei rodikliai tampa neįprasti ar pastebimai kyla, verta pasitarti su gydytoju.

    Taupymas šildant turi ribas: ypač po 65-erių tinkama temperatūra namuose yra ne vien komforto, bet ir sveikatos apsaugos klausimas.

  • Trys populiarūs papildai, kurių vyresniems nei 60 verta vengti: gali konfliktuoti su vaistais

    Maisto papildų lentynos lūžta nuo pažadų – geresnis miegas, ramesnė nuotaika ar mažesnis cholesterolis. Tačiau vyresniame amžiuje dalis iš pirmo žvilgsnio „nekaltų“ produktų gali kelti daugiau rizikų nei naudos.

    Po 60-ies sprendžiant, ką vartoti, svarbu įvertinti ne tik amžių, bet ir turimas ligas bei kitus kasdien vartojamus vaistus. Ne vienas papildas gali veikti panašiai kaip receptiniai preparatai arba trukdyti jiems veikti, todėl savarankiški eksperimentai čia ypač pavojingi.

    „EatingWell“ pateikiamoje apžvalgoje sveikatos priežiūros specialistai išskiria tris dažnai pasitaikančius papildus, dėl kurių vyresniems žmonėms vertėtų būti atsargesniems. Pabrėžiama ir tai, kad jokių paskirtų papildų ar vaistų nutraukti vien dėl tokių sąrašų nereikėtų – sprendimai priimami su gydytoju.

    Šie produktai aptariami ne todėl, kad būtų „uždrausti“ visiems, o todėl, kad būtent vyresniame amžiuje dažniau vartojama daugiau vaistų, pasitaiko kepenų ar inkstų problemų, o nepageidaujami poveikiai gali būti ryškesni.

    Raudonųjų mielių ryžiai

    Raudonųjų mielių ryžiai dažnai reklamuojami kaip natūralus būdas mažinti cholesterolį. Vis dėlto vaistininkė Danielle Oncer perspėja, kad vyresniems nei 60 metų žmonėms šis papildas gali būti problemiškas.

    Priežastis – raudonųjų mielių ryžiuose esanti veiklioji medžiaga monakolinas K yra chemiškai identiška lovastatinui (receptiniam statinui). Tai reiškia, kad galimi panašūs nepageidaujami poveikiai, įskaitant raumenų, kepenų ir inkstų pažeidimus.

    Dar viena bėda – skirtinguose produktuose veikliosios medžiagos kiekis gali skirtis, o etiketėse jis ne visuomet nurodomas. Dėl to žmogui sunku žinoti, kokią dozę jis iš tiesų vartoja.

    Apžvalgoje taip pat minimas atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame raudonųjų mielių ryžių papildas per 28 dienas nemažino MTL („blogojo“) cholesterolio labiau nei placebas, kai tuo metu mažos dozės statinas poveikį parodė.

    Oncer pataria ypač vengti raudonųjų mielių ryžių, jei žmogus jau vartoja statinus arba turi inkstų ar kepenų ligų. Jei cholesterolio vaistai sukelia šalutinių reiškinių, saugiausias kelias – ieškoti alternatyvų kartu su gydytoju, o ne keisti vaistus panašiai veikiančiais papildais.

    Jonažolė

    Jonažolė dažnai vartojama dėl nuotaikos ar depresijos simptomų, o moksliniai duomenys iš tiesų rodo, kad ji gali padėti esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Tačiau vaistininkė Reshma Kapadia Patel įspėja: prieš pradedant vartoti būtina įvertinti sąveikas su kitais vaistais.

    Jonažolė gali spartinti tam tikrų vaistų skaidymą organizme, todėl jų gali likti per mažai, kad veiktų taip, kaip reikia. Dėl to gali silpnėti, pavyzdžiui, varfarino (kraujo skystiklio) ar digoksino (širdies vaisto) poveikis.

    Su kai kuriais antidepresantais jonažolės derinimas gali sukelti pavojingą serotonino poveikių sustiprėjimą. Specialistė pabrėžia, kad rizika priklauso nuo konkrečios vaistų kombinacijos – vien mažesnė dozė nebūtinai išsprendžia problemą.

    Jei depresijos ar nerimo simptomai užsitęsia, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad gydymas būtų parinktas atsižvelgiant į visus vartojamus vaistus. O jei jonažolė jau vartojama, prieš keičiant ar nutraukiant įpročius verta tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Melatoninas

    Vyresniame amžiuje miegas dažnai tampa trūkinėjantis: gali trukdyti skausmai, kai kurie vaistai ar tokios būklės kaip miego apnėja. Dėl to melatoninas neretai atrodo kaip paprastas sprendimas, tačiau R. K. Patel ragina pirmiausia aiškintis tikrąją nemigos priežastį.

    Melatoninas reguliuoja miego ir budrumo ciklą, bet vyresnių žmonių organizme jis gali veikti ilgiau. Dėl to kitą dieną gali išlikti mieguistumas, o tai ypač aktualu tiems, kurie jau vartoja raminančiai veikiančius vaistus arba turi pusiausvyros problemų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad melatonino vartojimui gali reikėti medikų priežiūros, jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus ar serga epilepsija.

    Dar vienas niuansas – reali melatonino dozė produktuose ne visuomet atitinka etiketę. Apžvalgoje minimas tyrimas, kuriame iš 25 ištirtų melatonino guminukų produktų 22 buvo netiksliai paženklinti, o viename aptikta beveik 3,5 karto daugiau melatonino nei nurodyta.

    Nors melatoninas gali būti naudingas kai kuriems miego ritmo sutrikimams, apžvalgoje pabrėžiama, kad jo ilgalaikis saugumas nėra iki galo aiškus. Jei miego problemos kartojasi, verta peržiūrėti galimas priežastis (skausmus, vaistų šalutinį poveikį) ir su gydytoju aptarti tokius metodus kaip kognityvinė elgesio terapija nemigai (CBT-I).

    Kaip saugiau vartoti papildus

    Prieš pradedant vartoti naują papildą, siūloma aiškiai įsivardyti, kokio poveikio tikimasi, ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kokius vaistus žmogus jau vartoja. Svarbu nepamiršti paminėti ir nereceptinių preparatų, net jei jie naudojami tik retkarčiais.

    R. K. Patel rekomenduoja susirašyti visus vartojamus produktus, jų dozes ir vartojimo dažnį – tai padeda specialistui greičiau įvertinti galimas sąveikas. Tuo metu Robin Arends pataria atkreipti dėmesį į nepriklausomo testavimo žymas (pavyzdžiui, USP Verified ar NSF), kurios labiau susijusios su sudėties patikimumu, bet negarantuoja, kad papildas konkrečiam žmogui bus veiksmingas.

    Dar vienas praktinis patarimas – nusistatyti „peržiūros datą“: kada bus vertinama, ar papildas iš tiesų padeda. Tai leidžia išvengti situacijos, kai produktas vartojamas įprastai metų metus, nors nauda neaiški, o rizikos – realios.

  • Tyrimas: vyresniems žmonėms dažnas dienos miegas siejamas su 48 proc. didesne demencijos rizika

    Dienos miegas daugeliui atrodo nekalta, net naudinga vyresnio amžiaus žmonių rutina, padedanti atgauti jėgas. Tačiau naujas tyrimas parodė ryšį tarp dažno snaudimo dieną ir didesnės demencijos rizikos.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį: stiprėjantis dienos mieguistumas gali būti vienas iš signalų, kad smegenų veikloje vyksta pokyčiai. Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, jog tai dar nereiškia, kad būtent dienos miegas sukelia demenciją.

    Tyrime analizuoti 995 JAV gyventojų, vyresnių nei 65 metų, duomenys. Stebėjimo pradžioje nė vienas dalyvis neturėjo demencijos požymių, o stebėsena vidutiniškai truko apie penkerius metus.

    Per šį laikotarpį 417 žmonėms (apie 42 proc.) nustatyta galima arba tikėtina demencija. Įvertinus amžių, lytį, išsilavinimą, rūkymą, kūno masės indeksą, bendrą sveikatą ir naktinio miego ypatumus, paaiškėjo, kad skirtingi dienos miego įpročiai siejosi su nevienoda rizika.

    Kas siejosi su didesne rizika

    Tyrimo duomenimis, žmonėms, kurie snaudė kasdien arba beveik kasdien, demencijos išsivystymo rodiklis buvo 48 proc. didesnis nei tiems, kurie dieną miegodavo retai arba nemiegodavo visai.

    Taip pat nustatytas ryšys tarp neplanuoto užsnūdimo ir didesnės rizikos: tokiais atvejais rodiklis buvo 39 proc. aukštesnis. Be to, su padidėjusia rizika sietas ir trumpas dienos miegas iki 30 minučių – 40 proc.

    Kodėl tai nebūtinai reiškia priežastį

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai neįrodo priežastinio ryšio. Dažnas snaudimas gali būti ne demencijos „kaltininkas“, o ankstyvas smegenų pokyčių žymuo.

    Anot autorių, ryšys gali veikti ir abiem kryptimis: blogėjanti smegenų sveikata gali didinti mieguistumą, o prastesnis naktinis miegas – skatinti dažniau nusnūsti dieną.

    Kada vertėtų pasikalbėti su gydytoju

    Tyrimo autoriai ragina nepanikuoti: vien tai, kad žmogus kartais nusnūsta dieną, savaime nėra blogas ženklas. Vis dėlto, jei vyresniame amžiuje akivaizdžiai daugėja dienos mieguistumo ar atsiranda nevalingas užmigimas, tai vertėtų aptarti su gydytoju.

    Pasak mokslininkų, reikalingi papildomi tyrimai, kurie padėtų tiksliau paaiškinti šio ryšio mechanizmą. Panašios sąsajos pastebėtos ir vertinant atminties prastėjimą.

  • Prasidėjo RSV sezonas: pirmieji simptomai ir kam infekcija pavojingiausia

    RSV (respiracinis sincitinis virusas) – vienas dažniausių virusų, sukeliančių kvėpavimo takų infekcijas. Juo gali užsikrėsti įvairaus amžiaus žmonės, o persirgus imunitetas nėra ilgalaikis, todėl infekcija gali kartotis.

    Lenkijos Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 2023 metais šalyje užregistruota apie 12 tūkst. RSV atvejų, 2024 metais – jau apie 41,6 tūkst., o 2025 metais – daugiau nei 94 tūkst. užsikrėtimų.

    Svarbu įvertinti, kad tai – tik registruoti atvejai. Ne visi sergantys pasidaro RSV testą, o lengvesnės infekcijos neretai praeina be vizito pas gydytoją, todėl realus skaičius gali būti didesnis.

    RSV sezonas Lenkijoje paprastai tęsiasi nuo spalio ar lapkričio iki gegužės, o daugiausia susirgimų fiksuojama žiemą. Dėl to rudenį verta prisiminti profilaktikos taisykles ir būti atidesniems, bendraujant su žmonėmis, kuriems komplikacijų rizika didžiausia.

    Kaip plinta RSV ir kada pasireiškia simptomai

    RSV dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu ir per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Užsikrėsti galima kalbantis, kosint ar čiaudint, taip pat palietus užterštą paviršių ir vėliau – burną, nosį ar akis.

    Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo dviejų iki aštuonių dienų. Užsikrėtęs žmogus gali platinti virusą dar iki tol, kol pats aiškiai pajus, kad serga.

    Infekcijos pradžia dažnai primena paprastą peršalimą, todėl vien pagal savijautą patikimai atskirti RSV nuo gripo ar kitų virusų sunku. Simptomai paprastai stiprėja palaipsniui.

    Pirmieji požymiai ir kada reikia skubios pagalbos

    Dažniausiai RSV pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų simptomais, tačiau daliai žmonių infekcija gali progresuoti iki bronchiolito ar plaučių uždegimo.

    Ypač atidūs turėtų būti kūdikių tėvai: mažiausiems vaikams RSV gali pasireikšti ne tik sloga ir kosuliu, bet ir dirglumu, silpnumu, nenoru valgyti, pakitusiu kvėpavimu. Labai mažiems kūdikiams gali pasitaikyti ir apnėjų – trumpų kvėpavimo sustojimų.

    Pavojingi signalai – padažnėjęs ar apsunkintas kvėpavimas, įtraukiami tarpai tarp šonkaulių įkvepiant, pamėlusios lūpos, apnėjos, ryškūs maitinimo sunkumai. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicinos pagalba, o esant stipriems kvėpavimo sutrikimams ar pamėlynavimui patariama nedelsiant skambinti numeriu 999.

    Kam RSV kelia didžiausią riziką ir kokia apsauga galima

    Nors RSV gali užklupti bet ką, sunkių komplikacijų rizika skirtingose grupėse nevienoda. Daugiausia rizikuoja kūdikiai, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, taip pat neišnešioti naujagimiai.

    Didesnė rizika nurodoma ir vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų. Tarp labiau pažeidžiamų – sergantieji širdies ir plaučių ligomis (įskaitant LOPL, astmą, širdies nepakankamumą), taip pat žmonės, turintys cukrinį diabetą ar lėtinę inkstų ligą.

    Vienas iš būdų mažinti sunkaus RSV eigos riziką – skiepai. Lenkijoje yra preparatų suaugusiesiems ir vakcina, kuri gali būti skiriama nėščiajai, kad apsauginiai antikūnai būtų perduoti kūdikiui.

    Nėščiųjų skiepijimas, kaip nurodoma, galimas tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės, o optimaliu laikotarpiu dažniausiai laikoma 32–36 savaitė – taip kūdikis apsaugomas pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais. Tekste pažymima, kad vakcina Lenkijoje nemokama nėščiosioms ir 65 metų bei vyresniems žmonėms, o 60–64 metų amžiaus grupei taikoma 50 proc. kompensacija.

    Skiepai nepakeičia kasdienės profilaktikos: infekcijų sezono metu svarbu reguliariai plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti artimo kontakto su sergančiais, prisidengti burną kosint ar čiaudint. Jei vargina sloga, kosulys ar karščiavimas, rekomenduojama riboti kontaktą su kūdikiais ir vyresnio amžiaus žmonėmis.

    Specifinio antivirusinio gydymo, kuris būtų taikomas rutiniškai visais RSV atvejais, paprastai nėra. Daugeliu lengvų atvejų pakanka poilsio, skysčių ir simptomų lengvinimo, o sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje, įskaitant deguonies terapiją ir lašinę rehidrataciją.