CP v2

Tag: Senjorai

  • Senjorų vienatvė: kaip slaugytoja ir artimieji gali padėti atkurti kasdienius ryšius

    Vienatvė veikia ne tik nuotaiką

    Ilgalaikė senjorų vienatvė siejama ne vien su prastesne emocine savijauta, bet ir su prastesniais sveikatos rodikliais. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija ir vienatvė gali didinti depresijos, nerimo, miego sutrikimų riziką, o taip pat sietis su didesniu mirtingumu bei silpnesniu imunitetu.

    Kasdienybėje tai dažnai pasireiškia labai paprastai: žmogus rečiau išeina į lauką, atsisako mėgtų veiklų, mažiau rūpinasi maistu ir higiena. Kai dingsta prasmės ir bendrystės jausmas, senjorams sunkiau laikytis gydytojų rekomendacijų, reguliariai vartoti vaistus ar nuosekliai dalyvauti reabilitacijoje.

    Slaugytojos vaidmuo: pastebėti ir laiku reaguoti

    Slaugytoja ar prižiūrėtoja dažnai pirmoji pamato subtilius pasikeitimus, kurių artimieji nepastebi iš tolo. Tai gali būti užsisklendimas, sumažėjęs noras kalbėti, vengimas telefono, ašarojimas, prastesnė išvaizdos priežiūra ar pasikartojančios mintys apie beprasmybę.

    Slaugytojos užduotis nėra diagnozuoti depresiją ar kitus sutrikimus, tačiau būtina fiksuoti pokyčius ir apie juos informuoti artimuosius arba šeimos gydytoją. Kuo anksčiau sureaguojama, tuo daugiau šansų užkirsti kelią gilesnei izoliacijai, kuri vėliau tampa sunkiau įveikiama.

    Kaip kurti ryšį kasdien: mažais, bet pastoviais žingsniais

    Pradžia beveik visada yra pasitikėjimas ir pagarba senjoro riboms. Žmogus, ilgai gyvenęs savarankiškai, slaugytojos pagalbą gali išgyventi kaip privatumo suvaržymą, todėl svarbu nesiūlyti pokyčių jėga, o pirmiausia susipažinti su dienos ritmu, įpročiais ir tuo, kas senjorui priimtina.

    Ryšį stiprina ramūs pokalbiai be skubėjimo, įtraukimas į kasdienius sprendimus ir smulkios veiklos, kurios grąžina kontrolės jausmą. Pavyzdžiui, kartu parinkti pasivaikščiojimo maršrutą, suplanuoti pietus, palaistyti gėles ar peržiūrėti senas nuotraukas, leidžiant pačiam senjorui diktuoti tempą.

    Padeda ir bendravimo formuluotė: vietoj priekaišto geriau naudoti kvietimą. Ne Kodėl niekur neinate, o Pastebėjau, kad anksčiau mėgote pasivaikščiojimus, gal šiandien nueikime iki artimiausio suolelio. Tokia kalba nevertina, o suteikia galimybę sutikti.

    Šeima, kaimynai ir bendruomenė: ryšius dažnai reikia ne sukurti, o atgaivinti

    Dažnai senjoras ryšių nepraranda staiga, jie tiesiog pamažu nusilpsta dėl ligų, judėjimo sunkumų, technologijų baimės, senų konfliktų arba įsitikinimo, kad nenori trukdyti. Slaugytoja gali padėti atkurti tai, kas jau buvo: susitarti dėl pastovaus skambučio laiko, padrąsinti trumpam pokalbiui su kaimynu ar padėti pasiruošti artimųjų vizitui.

    Svarbu pripažinti, kad ne visi šeimos santykiai yra saugūs ar palaikantys. Jei kontaktas kelia įtampą ar finansinį spaudimą, slaugytoja neturėtų raginti bendrauti bet kokia kaina, o verčiau padėti senjorui įvardyti, su kuo ir kokiu būdu jis nori palaikyti ryšį.

    Išėjimas į viešumą taip pat gali tapti realiu iššūkiu dėl laiptų, lifto nebuvimo, kritimo baimės ar regos bei klausos problemų. Tokiais atvejais ypač svarbus planavimas, saugus tempas, poilsio pertraukos ir iš anksto apgalvotos praktinės detalės, kad socialinis kontaktas nevirstų stresu.

    Technologijos padeda, bet nepakeičia žmogaus

    Skambučiai ir vaizdo pokalbiai gali sumažinti atstumą, ypač kai šeima gyvena kitame mieste ar šalyje. Tačiau daugeliui senjorų išmanieji telefonai ir programėlės kelia stresą, todėl vertingiausia pagalba yra kantrus mokymas, o ne nuolatinis padarymas už žmogų.

    Praktiškai tai gali reikšti didesniu šriftu užrašytus svarbiausius numerius, kontaktų nuotraukas, trumpą popierinę instrukciją, kelis kartus kartu išbandytą vaizdo skambutį. Taip pat verta aptarti elementarias saugumo taisykles, kad senjoras lengviau atpažintų telefoninius ar internetinius sukčius.

    Net ir moderniausios priemonės nepakeičia gyvo bendravimo, tačiau gali tapti tiltu į artimesnį ryšį. Kartais kelių minučių pokalbis ar gauta balso žinutė sukuria jausmą, kad žmogus nėra pamirštas.

    Organizaciniai ir etiniai dalykai, kurie daro skirtumą

    Socialiniam gyvenimui reikia ne tik noro, bet ir logistikos: priminimų apie vaistus, pagalbos apsirengiant, dokumentų, akinių ar klausos aparato patikrinimo. Veikia paprastas, neperkrautas savaitės planas, kuriame numatytos kelios pasikartojančios veiklos, nes pastovumas didina saugumo jausmą.

    Finansiniai apribojimai taip pat gali skatinti izoliaciją, kai žmogus vengia susitikimų dėl kelionės ar smulkių išlaidų. Tokiais atvejais verta ieškoti nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų bendruomenėje, tačiau slaugytoja turi laikytis aiškių ribų ir nespręsti senjoro finansinių klausimų be artimųjų ar įgaliotų asmenų.

    Ryšių atkūrimas turi vykti gerbiant privatumą, orumą ir savarankiškumą. Net ir tada, kai senjorui reikia pagalbos, jis turi teisę spręsti, su kuo bendrauti ir kokią informaciją apie save atskleisti, o jautriais atvejais būtina bendradarbiauti su šeima ir medikais.

    Vienatvė nėra problema, kuri išsisprendžia per dieną, tačiau ją galima mažinti nuosekliai. Dažniausiai efektyviausi būna maži, reguliarūs veiksmai: kasdienis pokalbis, trumpas pasivaikščiojimas, saugiai atnaujinti skambučiai artimiesiems ir pagarbus buvimas šalia.

  • Trečiojo amžiaus universitetas VDU: konferencijoje senjorai dalijosi idėjomis, kaip ilgiau išlikti aktyviems

    Gegužės 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete surengta konferencija Trečiojo amžiaus universitetas: nuo idėjos iki šiandienos subūrė TAU bendruomenes, švietimo ekspertus ir aktyvius senjorus iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginyje aptarta, kaip kinta vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikiai ir kokių sprendimų reikia, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamas kuo platesniam ratui.

    Konferencijos dalyvius pasveikinusi Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė akcentavo bendruomeniškumo ir smalsumo svarbą brandžiame amžiuje. Pasak jos, TAU veikla padeda ne tik plėsti akiratį, bet ir kurti ryšius, kurie mažina vienišumo riziką ir stiprina emocinę savijautą.

    „Džiugu matyti aktyvią, kūrybišką ir bendruomenišką senjorų veiklą. Linkiu ir toliau išlikti smalsiems, atviriems ir nesustoti kurti bei bendrauti“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Renginio pranešimuose daug dėmesio skirta ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybei: aptarta fizinio aktyvumo nauda, emocinės sveikatos stiprinimo būdai bei kasdieniai įpročiai, lemiantys geresnę savijautą. Specialistai pabrėžė, kad vyresniame amžiuje ypač svarbu derinti judėjimą, mitybos balansą, miegą ir prasmingą socialinį gyvenimą.

    Pastaraisiais metais Europoje vis ryškesnė kryptis akcentuoti sveiką senėjimą ir prevenciją, o ne vien ligų gydymą, todėl TAU tipo iniciatyvos vertinamos kaip praktinis būdas stiprinti žmonių įsitraukimą ir savarankiškumą. Konferencijoje taip pat kalbėta apie tai, kad mokymasis, kūrybinės veiklos ir nauji socialiniai vaidmenys padeda palaikyti pažintines funkcijas bei pasitikėjimą savimi.

    Diskusijos, kurios įkvepia veikti

    Senjorai aktyviai įsitraukė į temines diskusijas ir pristatė savo patirtis skirtinguose formatuose: Sveikatingumo receptai, Pilietiškumo laboratorija Aš galiu, Inovacijų dirbtuvės ir Laisvalaikio mozaika. Šiose erdvėse dalyviai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus, savanorystę, kultūrines iniciatyvas ir bendruomeninius projektus.

    Renginyje dalyvavę Kauno, Kauno rajono, Marijampolės, Panevėžio, Panevėžio rajono ir Raseinių TAU atstovai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda perimti veikiančius modelius ir drąsiau pradėti naujas veiklas savo miestuose. Konferencijos organizatoriai akcentavo, jog TAU stiprybė yra dalyvių motyvacija ir realus poveikis kasdieniam gyvenimui, kai mokymasis tampa ne pareiga, o bendruomenę vienijančia patirtimi.

    Konferencija VDU dar kartą priminė, kad mokytis ir kurti galima bet kuriame amžiuje, o aktyvus dalyvavimas bendruomenėje tiesiogiai siejasi su geresne gyvenimo kokybe. TAU bendruomenės tikisi, kad tokie renginiai ir toliau skatins savivaldybes investuoti į vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį, o senjorus įkvėps išlikti smalsiems ir fiziškai bei socialiai aktyviems.

  • Senjorus Birštone suburs Gamtos išminties ratas: Nemuno krantinei kurs idėjas su DI įrankiais

    Birštone rengiama senjorams skirta kūrybinė popietė Gamtos išminties ratas, kviečianti prisidėti prie Nemuno pakrantės viešųjų erdvių vizijų. Susibūrimas yra Naujojo europinio bauhauzo festivalio programos dalis ir įtrauktas į tarptautinio projekto „GreenInCities“ veiklas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra vien diskusija ar prisiminimų pasidalijimas. Dalyviai bus kviečiami bendrai kurti sprendimų idėjas, kaip krantinė galėtų būti patogi žmogui ir kartu palanki pakrantės gyvūnams, mažinant galimus konfliktus tarp rekreacijos ir gamtos poreikių.

    Kaip vyks susibūrimas?

    Renginio metu bus pristatyta Naujojo europinio bauhauzo kryptis, akcentuojanti darną, estetiką ir įtrauktį, taip pat projekto „GreenInCities“ taikomi praktiniai įrankiai. Tai kontekstas, padedantis vietos iniciatyvas susieti su platesnėmis Europos miestų ir kurortų žalinimo tendencijomis.

    Vėliau dalyviai dirbs su parengtais žemėlapiais ir aptars, kokių pokyčių labiausiai reikia Birštono Nemuno krantinės erdvėms. Tokia metodika leidžia surinkti konkrečius pasiūlymus apie takus, poilsio zonas, priedangą nuo saulės, apšvietimą ir gamtai jautrias vietas.

    Atskira dalis bus skirta vienam Nemuno pakrantėje gyvenančiam gyvūnui geriau pažinti ir jo buveinės poreikiams aptarti. Naudojant DI įrankius bus kuriamos vizualios idėjos, kaip suderinti žmogaus poilsį ir gyvūnų gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, parenkant tinkamesnes vietas ramybės zonoms ar natūralesniems pakrantės sprendimams.

    Kodėl kviečiami būtent senjorai?

    Organizatorių teigimu, vyresnio amžiaus gyventojai dažnai turi ilgametę vietos pažinimo patirtį ir gali tiksliai įvardyti, kaip pakito pakrantė, kokios vietos buvo patogiausios skirtingoms veikloms ir kur dažniausiai kyla praktinių problemų. Tokios įžvalgos gali papildyti architektų ir planuotojų sprendimus realiais kasdienio naudojimo pavyzdžiais.

    Taip pat siekiama, kad krantinės plėtra būtų patogi visoms kartoms ir labiau atitiktų skirtingų žmonių judumo bei poilsio poreikius. Įtraukus senjorus ankstyvoje idėjų stadijoje, didėja tikimybė, kad būsimi sprendimai bus aiškesni, priimtinesni bendruomenei ir draugiškesni aplinkai.

    Renginys vyks Birštono viešojoje bibliotekoje, planuojama trukmė nuo 10.00 iki 13.30 valandos. Susibūrimą organizuoja Birštono savivaldybė ir Kauno technologijos universitetas.

  • Atrodo nekaltai, bet gali baigtis lūžiu: daiktai, kuriuos senjorai turėtų išmesti iš namų

    Atrodo nekaltai, bet gali baigtis lūžiu: daiktai, kuriuos senjorai turėtų išmesti iš namų

    Ne tik pasibaigusio galiojimo vaistai ar slidūs kilimėliai gali sukelti problemas vyresniame amžiuje. Senjorų namuose dažnai lieka daiktų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nekalti, tačiau realybėje didina griuvimų riziką, apsunkina judėjimą ir mažina savarankiškumą.

    Griuvimai yra viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių traumų priežasčių, o pasekmės neretai būna sunkesnės nei jaunesniems. Dėl prastesnės pusiausvyros, silpnesnių raumenų ir lėtesnės reakcijos net menkas užkliuvimas gali baigtis ilga reabilitacija ar ilgalaikiu judėjimo ribojimu.

    Dažniausias kaltininkas – kilimėliai

    Mažas kilimėlis prie lovos, koridoriuje ar prie vonios durų dažnai laikomas interjero detale. Tačiau užtenka užsirietusio kampo ar slystančio pagrindo, kad koja užkliūtų, o kritimas vyresniame amžiuje gali būti itin skausmingas ir pavojingas.

    Jei kilimėlių atsisakyti nepavyksta, svarbu, kad jie būtų stabilūs ir tvirtai prigludę prie grindų. Praktikoje saugiausias sprendimas dažnai būna paprastas: palikti daugiau laisvos, neslidžios erdvės ir vengti mažų, lengvai pasislenkančių kilimėlių.

    Namai neturi virsti kliūčių ruožu

    Judėjimą dažnai apsunkina ne dideli baldai, o smulkūs daiktai, kurie susiaurina praėjimus: maži staliukai, pufai, vazonų stovai ar dekoratyviniai krepšiai. Lėčiau judančiam žmogui, ypač jei jis remiasi lazdele ar vaikštyne, tokios kliūtys tampa realia rizika.

    Net ir daiktų gausa ant komodų, palangių ar lentynų didina tikimybę ką nors netyčia numesti ir paslysti bandant pakelti. Tvarkinga, aiškiai suplanuota erdvė padeda išvengti bereikalingo manevravimo ir leidžia judėti užtikrinčiau.

    Pavojus slypi ne tik daiktuose, bet ir įpročiuose

    Vienas klastingiausių įpročių – kaupti vaistus „dėl visa ko“. Kai namuose atsiranda keli panašaus poveikio preparatai, seni pakuočių likučiai ar neaiškiai sužymėtos tabletės, didėja rizika suklysti dozuojant ar nepastebėti pasibaigusio galiojimo.

    Dar didesnė grėsmė kyla, kai buitinė chemija perpilama į kitus butelius ar laikoma šalia maisto. Prastesnis regėjimas ir rutina gali lemti pavojingą apsirikimą, todėl tokius skysčius saugiausia laikyti tik originaliose pakuotėse ir nuolat toje pačioje vietoje.

    Riziką didina ir nestabilūs baldai: klibantis kėdės atlošas, senas taburetė ar kėdė, ant kurios lipama pasiekti viršutines lentynas. Vyresniam žmogui kartais pakanka sekundės prarasti pusiausvyrą, todėl atrama turi būti patikima, o laikini sprendimai namuose turėtų būti kuo greičiau panaikinti.

    Galiausiai, dažnai nuvertinamas ir apšvietimas: perdegusi lemputė koridoriuje ar prietema vonioje tampa ypač pavojinga naktį. Gerai suplanuota, ryški šviesa ir aiškūs praėjimai yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę namuose.

    Daugelyje būstų laikui bėgant susikaupia senos dėžės, laikraščiai, nebenaudojami prietaisai, laidai ir maišai daiktų, kurie „gal dar pravers“. Toks perteklius ne tik renka dulkes ir apsunkina tvarką, bet ir mažina erdvę judėti, didindamas užkliuvimo riziką.

  • Šie namų pratimai senjorams mažina sąnarių stingimą ir skausmą – svarbiausia nedaryti šios klaidos

    Šie namų pratimai senjorams mažina sąnarių stingimą ir skausmą – svarbiausia nedaryti šios klaidos

    Senjorams, turintiems sąnarių problemų, dažniausiai labiausiai padeda ne intensyvūs treniruočių planai, o reguliarus, ramus judėjimas. Specialistai pabrėžia, kad sergant osteoartritu ar jaučiant kelių, klubų, plaštakų skausmą, tinkamai parinktas krūvis gali mažinti sustingimą ir gerinti kasdienę savijautą.

    Viena dažniausių klaidų prasidėjus skausmams yra smarkiai sumažintas judėjimas, nes žmogus bijo, kad simptomai sustiprės. Ilgainiui tai dažnai atsisuka priešingai: silpnėja raumenys, prastėja sąnario stabilumas, mažėja judesių amplitudė, o sustingimas rytais ar po ilgesnio sėdėjimo tampa ryškesnis.

    Svarbu suprasti, kad tikslas nėra sportuoti per skausmą ar siekti greito progreso. Daugumai senjorų geriau veikia 10–20 minučių paprastų pratimų beveik kasdien, nei viena ilga ir varginanti treniruotė kartą per savaitę. Krūvis turi būti mažas, judesiai lėti ir kontroliuojami.

    Kas namuose veikia saugiausiai?

    Namų aplinkoje saugiausia rinktis pratimus, kurie gerina sąnarių judrumą, stiprina raumenis aplink sąnarį ir nereikalauja staigių apkrovų. Patogus pasirinkimas yra pratimai sėdint ant stabilios kėdės, atsirėmus į sieną arba laikantis už virtuvės stalviršio, kad būtų mažesnė griuvimo rizika.

    Judrumui dažniausiai tinka švelnūs kelių tiesimo ir lenkimo judesiai sėdint, lėtas čiurnų sukimas, pėdų kilnojimas, taip pat lengvi klubų judesiai atsistojus ir laikantis atramos. Rankoms gali būti naudingi lėti riešų judesiai, pirštų suspaudimas ir atleidimas, delnų atvėrimas, ypač jei vargina sustingimas.

    Raumenų stiprinimui dažnai pasirenkami pratimai su savo kūno svoriu, kai sąnariai neapkraunami staigiai. Pavyzdžiui, sėdimoji–stovimoji judesio dalis nuo kėdės, lengvas pritūpimo imitavimas iki patogaus gylio laikantis atramos, švelnus blauzdų kėlimas atsistojus ar lėtas kojos tiesimas sėdint.

    Kiek kartų ir kaip nepersistengti?

    Pradžiai paprastai užtenka 5–8 pakartojimų kiekvienam pratimui ir kelių minučių ramiam apšilimui. Jei organizmas reaguoja gerai, pakartojimų skaičių galima pamažu didinti iki 10–12, tačiau svarbiausia išlaikyti taisyklingą atlikimą ir neforsuoti tempo.

    Normalu, kad judant gali atsirasti nedidelis diskomfortas ar raumenų darbo pojūtis, ypač pradėjus mankštintis po ilgesnės pertraukos. Tačiau jei skausmas ryškiai didėja, atsiranda patinimas, paraudimas, juntamas aštrus skausmas ramybėje ar nemalonūs pojūčiai ilgai nepraeina po treniruotės, krūvį reikėtų mažinti ir pratimus nutraukti.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis po šviežios traumos, esant dideliam sąnario tinimui, karščiavimui, staiga atsiradusiam paraudimui ar po nesenos operacijos. Tokiais atvejais saugiausia pratimus derinti su gydytoju arba kineziterapeutu, kad krūvis būtų pritaikytas konkrečiai situacijai.

    Praktikoje daugiausia naudos duoda ne sudėtinga programa, o pastovus ritmas: mažai, bet reguliariai. Kai judesiai parenkami protingai ir atliekami be skubos, sąnariai dažnai geriau toleruoja kasdienį aktyvumą, o senjorui lengviau išlaikyti savarankiškumą ir pasitikėjimą judant.

  • Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Gegužės 13 dieną Nemenčinės kultūros centre pristatytas meninės dokumentikos projektas „Kur gyvena istorijos?“. Paroda kviečia senatvę matyti ne kaip tylų gyvenimo etapą, o kaip patirties, orumo ir gyvosios atminties saugyklą.

    Ekspozicijos pagrindą sudaro fotografės Agnės Papievytės sukurti dešimties Lietuvos senjorų portretai ir trumpi jų gyvenimo pasakojimai. Šalia nuotraukų įrengti QR kodai nukreipia į garsinius įrašus, kuriuose istorijos pasakojamos pačių herojų balsais.

    Parodos idėja ir kontekstas

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas gimė kaip atsakas į dažną vyresnio amžiaus žmonių nematomumą viešojoje erdvėje. Pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma formų, kaip kultūros priemonėmis mažinti amžinę atskirtį, o dokumentinė fotografija ir garsiniai liudijimai tam tampa ypač paveikūs.

    Parodą papildo jaunimo, gimnazistų, mintys apie ateitį, kurios sukuria dialogą tarp kartų. Tokia struktūra leidžia lankytojams ne tik įsiklausyti į sukauptą patirtį, bet ir pamatyti, kaip skirtingai formuluojami lūkesčiai, baimės ir viltis skirtingais gyvenimo tarpsniais.

    Savivaldybės dėmesys senjorams

    Parodos atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad savivaldybėje stiprinamos veiklos, skirtos senjorų įtraukimui. Pasak jo, paroda natūraliai įsilieja į kryptį, kurioje siekiama vyresniąją kartą matyti, girdėti ir įtraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Projektas pasakoja apie žmones, jų gyvenimus ir tai, kas kasdienybėje dažnai lieka nepastebėta“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Viešoji iniciatyva ir kultūriniai renginiai vis dažniau tampa erdve, kur senjorai pristatomi ne kaip statistika ar socialinės politikos objektas, o kaip aktyvūs pasakotojai ir bendruomenės dalyviai. Tokie projektai prisideda prie tarpusavio supratimo ir skatina į amžių žvelgti kaip į vertę, o ne trūkumą.

    Kada galima aplankyti?

    Projektą organizavo Silvija Graliauskienė, Indrė Kručaitė, fotografė Agnė Papievytė ir VšĮ „Socialinė sinergija“. Paroda „Kur gyvena istorijos?“ Nemenčinės kultūros centre bus eksponuojama iki 2026 metų birželio 13 dienos.

    Ekspozicija skirta tiek vietos bendruomenei, tiek visiems, kurie ieško ramesnio, bet prasmingo pasakojimo apie žmogaus gyvenimo kelią. Parodos formatas leidžia ne tik pamatyti portretus, bet ir išgirsti tai, kas dažnai lieka už kadro.

  • Šiauliuose senjorams ir rizikos grupėms – 23 000 apsilankymų baseine: kaip veiks programa

    Šiauliuose senjorams ir rizikos grupėms – 23 000 apsilankymų baseine: kaip veiks programa

    Šiaulių miesto savivaldybė šiais metais plečia gyventojų sveikatinimo priemones ir finansuoja daugiau nei 23 000 šiauliečių apsilankymų baseine. Priemonė orientuota į fizinio aktyvumo didinimą ir lėtinių ligų prevenciją, ypač tarp senjorų ir didesnės rizikos gyventojų.

    Paslaugos bus teikiamos baseine „Tichė vandens namai“, o programos administravimą ir dalyvių įtraukimą koordinuos Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Savivaldybė tikisi, kad reguliarios treniruotės vandenyje padės gyventojams saugiau didinti krūvį, mažinti antsvorį ir gerinti širdies bei kraujagyslių sistemos būklę.

    Kam priklauso nemokami apsilankymai

    Nemokamos baseino paslaugos numatytos žmonėms, kurie baigė sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Tai gyventojai, kuriems nustatyti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje, antsvoris, nutukimas ar kiti sveikatai reikšmingi rodikliai.

    Į paslaugų gavėjų ratą taip pat įtraukti socialinio recepto iniciatyvos dalyviai – senatvės pensijos amžių pasiekę arba išankstinę senatvės pensiją gaunantys gyventojai. Šiai grupei fizinis aktyvumas kartu su socialiniu įsitraukimu laikomas svarbia priemone, padedančia palaikyti emocinę gerovę ir mažinti vienišumo riziką.

    Kodėl pasirinktas baseinas ir partnerystės modelis

    Savivaldybė akcentuoja viešųjų ir privačių lėšų sinergiją, kai sveikatinimo paslaugos perkamos iš jau veikiančios infrastruktūros, o miestui nereikia atskirai statyti ir išlaikyti baseino. Tokia praktika leidžia biudžeto lėšas nukreipti į gyventojų prevencines programas ir realų paslaugų prieinamumą.

    „Šiuo atveju miestui nereikėjo statyti milijonus kainuojančio baseino, investiciją atliko privatus verslas. Dalį lėšų, kurias būtume skyrę išlaikymo kaštams, dabar galime skirti gyventojų sveikatinimui ir ligų prevencijai“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Pasak savivaldybės, šis modelis gali būti aktualus ir kitoms savivaldybėms, kurios turi privatų sporto ar sveikatinimo paslaugų pasiūlą, bet ribotas galimybes didelėms kapitalo investicijoms. Praktikoje tai reiškia greitesnį startą, mažesnę finansinę riziką ir galimybę lanksčiau didinti paslaugų apimtis pagal poreikį.

    Ką rodo naujausios sveikatinimo tendencijos

    Vandens aerobika ir plaukimas dažnai rekomenduojami kaip saugesnės mažo smūgio fizinio aktyvumo formos, ypač vyresniame amžiuje arba turint sąnarių, antsvorio ir judėjimo apribojimų. Reguliarus aktyvumas vandenyje gali padėti gerinti ištvermę, raumenų jėgą, koordinaciją ir bendrą savijautą, o daliai žmonių tampa patogesniu keliu sugrįžti į sportą.

    Europos sveikatos politikoje vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir ankstyvam rizikos veiksnių valdymui, nes širdies ir kraujagyslių ligos bei 2 tipo diabetas išlieka tarp dažniausių lėtinių susirgimų. Savivaldybių lygmens programos, kurios sujungia medicininę prevenciją, fizinį aktyvumą ir socialinį įtraukimą, dažniausiai vertinamos kaip praktiškas būdas pasiekti didesnę gyventojų dalį.

    Šiauliuose planuojamas 23 000 apsilankymų skaičius reiškia, kad paslauga gali tapti pastebimu postūmiu ne tik dalyvių sveikatai, bet ir bendram miesto fizinio aktyvumo rodikliui. Galutinį poveikį lems tai, kaip stabiliai gyventojai lankys užsiėmimus ir ar programa bus derinama su kitomis sveikatos stiprinimo priemonėmis.

  • Zarasuose startuoja „Senjorų turas“: konkurse laukiamos 4–5 narių komandos ir praktinės užduotys

    Zarasuose startuoja „Senjorų turas“: konkurse laukiamos 4–5 narių komandos ir praktinės užduotys

    Zarasuose gegužės 20 dieną vyks konkursas „Senjorų turas“, į kurį aktyvūs rajono senjorai kviečiami suburti komandas ir pasitikrinti žinias. Renginį organizuoja Zarasų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės, akcentuojančios saugumo ir sveikatos temas.

    Organizatorių teigimu, komandas turėtų sudaryti 4–5 dalyviai, o užduotys bus ir teorinės, ir praktinės. Dalyvių lauks situacijos iš kasdienybės, kurios padės prisiminti, kaip atpažinti rizikas, saugiau elgtis viešose erdvėse ir namuose bei stiprinti sveikatai palankius įpročius.

    Prie iniciatyvos jungiasi ir partneriai: Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bei civilinės saugos atstovė. Jie parengs užduotis ir dalinsis praktiniais patarimais, aktualiais įvairiose gyvenimiškose situacijose.

    Kur ir kada vyks renginys

    „Senjorų turas“ vyks Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre, Vytauto g. 1, Zarasuose. Pradžia numatyta 10.00 valandą.

    Registracija vyksta iki gegužės 18 dienos. Dėl dalyvavimo galima kreiptis telefonu +370 683 96756 arba el. paštu rosita.gurskaja@policija.lt.

    Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne tik varžytis, bet ir prasmingai praleisti laiką bendraminčių būryje, pasikeisti patirtimis ir parsinešti kasdienybėje pritaikomų žinių. Dalyvauti kviečiami visi rajono senjorai, norintys aktyviai įsitraukti.

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato informacija.

  • 25 metai šalia žmogaus: Šv. Marijos globos namų jubiliejus subūrė bendruomenę Marijampolėje

    25 metai šalia žmogaus: Šv. Marijos globos namų jubiliejus subūrė bendruomenę Marijampolėje

    Marijampolės dramos teatre iškilmingai paminėtas Šv. Marijos globos namų 25 metų veiklos jubiliejus. Į renginį susirinko įstaigos bendruomenė, socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojai, partneriai ir žmonės, kuriems svarbi orumu grįsta pagalba.

    Globos namų kolektyvą sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis, Seimo narys Karolis Podolskis, Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Saulius Davainis bei kiti svečiai.

    „Jūsų kasdienis atsidavimas žmogui, jautrumas ir nuoširdus rūpestis kuria vietą, kurioje žmonės sulaukia ne tik profesionalios priežiūros, bet ir žmogiškos šilumos, palaikymo bei bendrystės“, – sakė Povilas Isoda.

    Per ketvirtį amžiaus Šv. Marijos globos namai išaugo į įstaigą, kurioje socialinė globa suprantama ne vien kaip paslauga, bet ir kaip ilgalaikė, kasdienė pagalba žmogui. Čia užtikrinama saugi aplinka ir individualūs poreikiai atliepianti priežiūra žmonėms, kurie dėl senyvo amžiaus, negalios ar suprastėjusios sveikatos nebegali gyventi savarankiškai.

    Socialinės globos sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja kryptis į kokybės standartų stiprinimą ir didesnį dėmesį žmogaus orumui: svarbi tampa ne tik slauga ar buitinė pagalba, bet ir emocinis saugumas, ryšio su artimaisiais palaikymas, užimtumas bei bendruomeniškumas. Tokie jubiliejai neretai tampa proga įvertinti darbuotojų kasdienį, dažnai nematomą darbą ir priminti, kad socialinės paslaugos yra esminė savivaldybių gerovės sistemos dalis.

    Šventinę programą papildė muzikiniai pasirodymai, prisiminimai ir padėkos. Organizatoriai akcentavo, kad svarbiausia jubiliejaus žinia išlieka ta pati: ilgalaikė globa prasideda nuo pagarbos žmogui, o ją kuria žmonės, kasdien pasirenkantys atsakomybę ir rūpestį.

  • Šį aliejų vadina skystu auksu: dietologai pataria, kodėl senjorams verta laikyti šaldytuve

    Kas yra linų sėmenų aliejus

    Linų sėmenų aliejus spaudžiamas iš linų sėklų ir vertinamas dėl didelės omega-3 riebalų rūgščių, ypač alfa linoleno rūgšties, koncentracijos. Pastaraisiais metais jis dažniau atsiduria dietologų rekomendacijose, nes žmonės ieško paprastų būdų gerinti mitybos riebalų kokybę.

    Svarbiausia rinktis šalto spaudimo, nerafinuotą aliejų, supilstytą į tamsaus stiklo butelius. Šviesa, oras ir šiluma greitai oksiduoja polinesočiuosius riebalus, todėl produktas greičiau apkarsta ir praranda dalį maistinės vertės.

    Kuo jis naudingas vyresniame amžiuje

    Omega-3 riebalų rūgštys siejamos su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, o augalinės kilmės ALA padeda užtikrinti, kad omega-3 racione netrūktų ir tiems, kurie retai valgo žuvį. Vyresniame amžiuje tai aktualu dėl dažnesnių lipidų apykaitos ir kraujospūdžio svyravimų.

    Linų sėmenų aliejus taip pat gali būti naudingas virškinimui, nes riebalai maiste padeda žarnynui dirbti tolygiau, o daliai žmonių palengvina tuštinimąsi. Be to, aliejus yra energiškai kaloringas, tačiau mažas kiekis patiekaluose gali didinti sotumą ir padėti suvaldyti užkandžiavimą.

    Svarbu suprasti, kad ALA organizme tik iš dalies virsta aktyviomis formomis, tokiomis kaip EPA ir DHA, todėl linų sėmenų aliejus nėra tiesioginis žuvų taukų pakaitalas. Jei mityboje trūksta žuvies, verta su gydytoju ar dietologu aptarti, ar reikalingi papildomi omega-3 šaltiniai.

    Kaip vartoti ir kada pasitarti su gydytoju

    Šis aliejus netinka kepimui, nes kaitinant polinesočiosios riebalų rūgštys greičiau skyla, o maistinė vertė mažėja. Geriausia jį naudoti šaltuose patiekaluose, pavyzdžiui, salotoms, košėms, varškei, jogurtui ar jau išvirtoms ir kiek atvėsintoms daržovėms pagardinti.

    Dažniausiai patariama pradėti nuo mažų kiekių ir vertinti individualią savijautą. Praktikoje daug žmonių renkasi apie 1 valgomąjį šaukštą per dieną, o didesnius kiekius verta aptarti su specialistu, ypač jei yra jautrus virškinimas.

    „Jeigu vartojate kraują skystinančius vaistus, turite tulžies pūslės ar kasos sutrikimų arba planuojate operaciją, prieš reguliariai vartodami linų sėmenų aliejų pasitarkite su gydytoju“, – pabrėžia mitybos specialistai.

    Dar vienas praktinis niuansas – laikymas. Atidarytą butelį reikėtų laikyti šaldytuve, sandariai užsukti ir sunaudoti per kelias savaites, nes tai vienas greičiau gendančių aliejų.