TTF kaina šoktelėjo į aukštumas
Europos etaloninė didmeninė dujų kaina, artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF kontraktas, rugsėjo 9 dieną buvo pakilusi virš 79 eurų už megavatvalandę. Tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų pradžios, o rinkoje vis labiau įkainojama geopolitinė rizika.
Kainas kelia įtampos Artimuosiuose Rytuose ir padidėjęs nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali sutrikti krovinių srautai, ypač kai konkurencija dėl SGD krovinių žiemą tradiciškai aštrėja.
Laikinas brangimas keičia saugyklų ekonomiką
Šių metų pradžioje TTF kainos svyravo maždaug nuo 26,5 iki 79 eurų už megavatvalandę, o skirtumą didino augantis rizikos priedas. Kai trumpalaikės kainos pakyla, o vėlesnių pristatymų kainos atrodo santykinai žemesnės, silpnėja motyvacija pildyti saugyklas vasarą.
Įprastai vasaros dujos būna pigesnės už žiemos, todėl bendrovės jas perka, saugo ir vėliau parduoda brangiau. Šįkart trumpalaikis kainų šuolis ir lūkesčiai, kad vėliau tiekimo sąlygos gali pagerėti, mažina finansinį paskatinimą kai kuriose Europos šalyse sparčiai pildyti atsargas.
Saugyklų lygis Europoje išlieka neįprastai žemas, tačiau tai nereiškia, kad žemynas tuoj pritrūks dujų. Vis dėlto mažesnės atsargos didina priklausomybę nuo SGD importo šaltuoju sezonu, kai paklausa ir kainų nepastovumas paprastai būna didžiausi.
Ilgesnės rizikos: SGD pasiūlos suvaržymai
Papildomą spaudimą kainoms kuria ir ilgesnio laikotarpio pasiūlos ribojimai. Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad Kataro Ras Laffan komplekse po kovo mėnesį įvykusių streikų buvo smarkiai apgadinti du SGD gamybos įrenginiai, o apie 17 mlrd. kubinių metrų metinės galios gali būti prarasta 3–5 metams.
Toks trūkumas reiškia, kad Europos pirkėjams gali tekti agresyviau konkuruoti dėl SGD krovinių pasaulinėje rinkoje. Analitikų vertinimu, žiemą kainos gali kilti tiek, kad Europa pritrauktų pakankamai krovinių, jei pasiūlos atkūrimas bus lėtas ir rizikos veiksniai išliks.
Infliacija ir ECB: brangi energija persiduoda ekonomikai
Augančios energijos kainos vėl stiprina infliacijos rizikas euro zonoje. Rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o energijos komponentas buvo vienas svarbiausių veiksnių, net ir silpnėjant baziniam kainų spaudimui.
Rinkos taip pat vertina, kad Europos Centrinis Bankas gali tęsti griežtesnę politiką, nes brangi energija gali ilgiau palaikyti aukštesnę infliaciją. Kartu tai daro įtaką obligacijų rinkoms: kylant pajamingumams, didėja valstybių skolinimosi kaštai refinansuojant skolą.
IEA siūlo strategines dujų atsargas
Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausioje ataskaitoje apie dujų rezervų mechanizmus ir lankstumo priemones ragina vyriausybes persvarstyti pasirengimą galimiems trūkumams. Agentūra siūlo daugiau dėmesio skirti strateginėms atsargoms, lankstesnėms pirkimo taisyklėms ir glaudesniam tarptautiniam koordinavimui.
IEA pabrėžia, kad po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje Europa smarkiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų ir labiau remiasi globaliai prekiaujamomis SGD. Nors nuo 2022–2023 metų krizės įrengta daugiau nei 50 mlrd. kubinių metrų per metus SGD importo pajėgumų, patys terminalai negarantuoja dujų, jei Europa nepritraukia krovinių.
Pagal ES taisykles šalys narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. iki lapkričio 1 dienos, nors numatytos išimtys, kai rinkos sąlygos yra nepalankios. IEA siūlo strategines atsargas laikyti už komercinės rinkos ribų ir jas naudoti tik ekstremalios situacijos atveju.
„Turėti nenumatytoms situacijoms skirtą dujų rezervą kainuoja, tačiau nepasirengimas krizei gali atsieiti gerokai brangiau“, – teigiama IEA ataskaitos išvadų santraukoje.
Kai kurios ES šalys, įskaitant Italiją, Lenkiją ir Ispaniją, jau turi nacionalines strategines dujų atsargas. IEA skaičiavimu, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje strateginėse atsargose galėjo būti laikoma apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 3,5 proc. metinio vartojimo ir apie 12 proc. darbo dujų saugyklų pajėgumo.
Agentūra siūlo svarstyti, ar šiuos mechanizmus galima plėsti ir koordinuoti ES ar tarptautiniu lygmeniu. Tarp aptariamų priemonių minimi lankstesni kontraktai, apsikeitimai krovinių srautais, laikinas SGD laivų panaudojimas kaip saugojimo priemonė ir aiškesnės taisyklės, kas valdo atsargas, kada jos išleidžiamos ir kas už tai sumoka.
Leave a Reply