Tag: Shahed

  • Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukrainos oro gynyba vis dažniau susiduria su masiniais „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų antskrydžiais, kuriais Rusija atakuoja miestus ir energetikos infrastruktūrą. Kadangi tokie taikiniai dažnai skrenda palyginti lėtai, bet jų būna daug, Ukraina ieško sprendimų, kurie būtų greitesni diegti ir pigesni už tradicinius raketinius kompleksus.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodė vaizdai, rodantys naują praktinį sprendimą: modernizuotą Mi-8 sraigtasparnį, pritaikytą dronų perėmimui. Ant abiejų fiuzeliažo pusių sumontuoti raketų blokai, o tokia konfigūracija leidžia įgulai veikti iš didesnio nuotolio ir aprėpti platesnį oro erdvės plotą.

    Iki šiol sraigtasparnių įguloms dažnai tekdavo remtis kulkosvaidžiais ar greitašaudėmis sistemomis, kurios reikalauja priartėti prie taikinio. Raketų salvinis panaudojimas, nors ir nėra preciziškas, gali padidinti tikimybę pataikyti į mažus, žemai skrendančius objektus, ypač kai jų atskrenda keliolika ar daugiau vienu metu.

    Toks metodas atspindi platesnę Ukrainos taktiką: maksimaliai išnaudoti turimas platformas ir jas sparčiai pritaikyti besikeičiančiai grėsmei. Ekspertai pabrėžia, kad dronų medžioklei pritaikyti sraigtasparniai gali sumažinti spaudimą brangiai priešlėktuvinei amunicijai ir padėti užpildyti spragas regionuose, kur klasikinė oro gynyba nespėja sureaguoti.

    „Masyvūs dronų antskrydžiai verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų greitai didinti perėmimų skaičių ir nešvaistyti ribotų raketų atsargų“, – sako karinės aviacijos analitikai, vertinantys Ukrainos improvizacijas fronte.

    Ši patirtis svarbi ne tik Ukrainai. „Shahed“ tipo dronų keliamą riziką jaučia ir platesnis regionas, nes incidentai prie kaimyninių valstybių sienų parodė, kad nuklydę taikiniai gali tapti tarpvalstybiniu saugumo iššūkiu.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais metais oro gynyboje vis labiau derės skirtingi sluoksniai: elektroninės kovos priemonės, artilerija, mobilios ugnies grupės, perėmėjai ore ir DI paremti aptikimo sprendimai. Ukrainos pavyzdys rodo, kad net seni orlaiviai gali tapti efektyvia nišine priemone, kai grėsmė yra masinė ir nuolat kintanti.

  • Ukraina parodė, kaip STASH numuša Shahed: amerikietiškos raketos ir Izraelio radaras

    Ukraina parodė, kaip STASH numuša Shahed: amerikietiškos raketos ir Izraelio radaras

    Kas yra STASH ir kuo jis išskirtinis

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, mobilus priešlėktuvinis kompleksas STASH numuša Rusijos naudojamą iranietiškos kilmės kamikadzę droną Shahed. Kelių sekundžių kadrai, kuriuose matomas raketos paleidimas ir taikinio perėmimas, iš karto sulaukė didelio karinių ekspertų dėmesio.

    STASH dažnai apibūdinamas kaip „amerikietiškas“ sprendimas, tačiau tiksliau būtų sakyti, kad tai Ukrainoje integruotas trumpojo nuotolio oro gynybos kompleksas. Jo esmė yra skirtingų šalių technologijų derinys, pritaikytas greitam dislokavimui ir darbui prieš mažus, žemai ar vidutiniame aukštyje skrendančius taikinius.

    Technologijų derinys: radaras ir raketos

    Viešai aprašomuose STASH sprendimuose minimas Izraelio gamybos RADA šeimos AESA radaras, skirtas aptikti mažos skiriamosios gebos taikinius, tarp jų ir dronus. Toks radaras paprastai suteikia greitą situacijos atnaujinimą ir geresnį mažų objektų sekimą, kas yra kritiška kovoje su Shahed tipo grėsmėmis.

    Perėmimui, kaip nurodoma, naudojamos amerikietiškos AGM-114L „Longbow Hellfire“ raketos, kurios iš pradžių buvo kurtos kovai su šarvuota technika. „Longbow“ versija išsiskiria aktyvia milimetrinių bangų radaro galvute ir „iššovei ir pamiršai“ veikimo principu, todėl taikinio nereikia nuolat apšviesti lazeriu iki pataikymo.

    Įvairiuose vertinimuose tokio perėmimo nuotolis dažniausiai siejamas su maždaug 8–11 kilometrų riba, nors realus efektyvumas priklauso nuo taikinio aukščio, greičio ir aplinkos sąlygų. Mobilioje paleidimo platformoje, kaip nurodoma, gali būti vežamos kelios raketos, o pati sistema gali būti montuojama ant skirtingų transporto priemonių.

    Kodėl tai svarbu kare ir ką keičia

    Ukrainai oro gynybos klausimas išlieka vienu svarbiausių, nes Rusija tęsia plataus masto dronų atakas prieš miestus ir infrastruktūrą. Shahed šeimos dronai naudojami kaip santykinai pigus masinių smūgių įrankis, kuris verčia Ukrainą ieškoti ekonomiškai pagrįstų perėmimo sprendimų.

    Ukrainos pusės teigimu, STASH sistemos jau naudojamos kovinėmis sąlygomis ir prisideda prie dronų numušimo statistikos. Skelbiama, kad vienas kompleksas iki rugpjūčio vidurio galėjo sunaikinti apie 70 priešo dronų, tačiau nepriklausomas tokių skaičių patvirtinimas dažnai būna ribotas dėl karo sąlygų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis – ne tik lėtesni kamikadzės dronai, bet ir greitesnės, į reaktyvines panašios modifikacijos, kurios sutrumpina reagavimo laiką. Būtent todėl Ukrainai svarbūs mobilūs, greitai perdislokuojami sprendimai, galintys užpildyti tarpą tarp brangių tolimojo nuotolio sistemų ir labai artimo nuotolio apsaugos priemonių.

    STASH pavyzdys atspindi platesnę tendenciją: Ukrainoje sparčiai kuriami ir tobulinami hibridiniai oro gynybos sprendimai, kai į vieną sistemą integruojami skirtingų gamintojų radarai, valdymo komponentai ir raketos. Toks kelias leidžia greičiau užauginti pajėgumus, tačiau kartu kelia ir logistikos bei suderinamumo iššūkių.

  • Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Ukrainoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Rusijos naudojamas „Shahed“ tipo smogiamasis dronas su neįprasta modifikacija: iš priekio kyšo keli metaliniai strypai, primenantys ūsus. Ukrainos savanoris ir aktyvistas Serhijus Sternenka įspėjo, kad tokia konstrukcija gali būti skirta atakoms prieš elektros perdavimo linijas.

    Jo vertinimu, metaliniai strypai gali padėti dronui detonuoti kovinę galvutę vos palietus laidą ar kitą ploną kliūtį. Tokie taikiniai kaip aukštos įtampos linijos paprastai yra sudėtingi įprastiems smūginiams sprogdikliams, kurie efektyviausiai suveikia atsitrenkus į kietą paviršių.

    Ukrainos dronų ir elektroninės kovos specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas slapyvardžiu „Flash“, pateikė paprastesnį paaiškinimą. Pasak jo, tai greičiausiai nėra joks pažangus taikymo ar navigacijos elementas, o mechaninis detonatorius.

    „Viduje esą yra metalinis vamzdelis ir strypas: kliūčiai palietus konstrukciją, užsidaro elektros grandinė ir suveikia kovinė galvutė, net jei nebuvo stipraus smūgio“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Toks sprendimas, anot jo, logiškas būtent prieš energijos infrastruktūrą. Dronui užkliuvus už laido ar atramos konstrukcijos, įprastas sprogdiklis gali nesuveikti, o aparatas gali tiesiog nuslysti, perskristi arba nukristi nepadarydamas kritinės žalos.

    „Flash“ taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną kryptį, rodančią didėjantį dėmesį infrastruktūros ardymui. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos rugsėjo 30 dieną pirmą kartą galėjo panaudoti reaktyviniu varikliu varomą droną su specializuota KRSN tipo kovine galvute, skirta ardyti plienines konstrukcijas.

    Pasak jo, tokio tipo užtaisas suformuotas taip, kad sprogimo energija būtų koncentruojama į pjovimą, o ne į kuo platesnę sprogimo bangą. Tai ypač pavojinga objektams, kurių silpnoji vieta yra metalo elementai, pavyzdžiui, aukštos įtampos linijų atramos ar tiltų konstrukcinės dalys.

    Šie pranešimai sutampa su viešai skelbiamu Ukrainos institucijų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, kad Rusija ir toliau siekia paveikti Ukrainos energetikos sistemą, ypač šaltuoju sezonu. Dronai šiai taktikai tinka dėl masinio naudojimo, o taikinių spektras plečiamas nuo transformatorių ir pastočių iki smulkesnių, bet strategiškai svarbių elementų.

    Ekspertų vertinimu, smūgiai į perdavimo linijas ir atramas gali sukelti grandinines pasekmes: atsijungimus, apkrovų perskirstymą, remonto brigadų apkrovą ir ilgesnį tinklo nestabilumą. Kuo tikslesnės ir labiau pritaikytos dronų kovinės galvutės, tuo sunkiau gynybai užkirsti kelią ne pavieniams incidentams, o sisteminiam elektros tiekimo trikdymui.

  • Ukrainiečiai numušė rusišką reaktyvinį „Shahed“: didžiausia problema – greitis ir mastas

    Ukrainiečiai numušė rusišką reaktyvinį „Shahed“: didžiausia problema – greitis ir mastas

    Ukrainos oro gynybai vis dažniau tenka susidurti su greitesnėmis rusiškų „Shahed“ dronų versijomis, kurioms priskiriami „Gieran“ serijos aparatai. Ukrainos karinių dalinių vertinimu, dalis šių dronų pasiekia daugiau nei 300 km per valandą greitį, o kai kurių variantų greitis gali artėti prie 550 km per valandą.

    Tuo pat metu auga ir jų panaudojimo mastas. Ukrainos pusės nurodomais skaičiais, nuo 2026 metų sausio iki birželio vidurio tokių dronų panaudota apie 1 400, kai per visus 2025 metus jų buvo fiksuota tik apie 180.

    Greitesni dronai keičia taktiką

    Didėjantis greitis keičia Ukrainos gynybos prioritetus, nes dalis anksčiau naudotų dronų perėmėjų buvo kuriami lėtesniems „Shahed“ su stūmokliniais varikliais. Kai atakuojantis dronas pasidaro beveik toks pat greitas kaip perėmėjas, sumažėja perėmimo langas ir sudėtingėja taikinių susekimas.

    Ukrainos kariuomenė yra užsiminusi, kad tokių greitųjų dronų dalis atakose artimiausiu metu gali pasiekti iki 50 proc. Tai reikštų, kad oro gynybai reikės daugiau sistemų, galinčių dirbti prieš greitus ir mažus taikinius, taip pat tankesnės stebėjimo infrastruktūros.

    Numušė MANPADS: senos priemonės dar veikia

    Naujausią tokio pobūdžio epizodą ukrainiečiai paviešino kaip pavyzdį, kad net ir greitesni dronai nėra nepažeidžiami. Pasak Ukrainos pusės, vienas iš dronų buvo neutralizuotas pritaikius ne automatizuotą perėmėją, o nešiojamą priešlėktuvinę raketų sistemą, vadinamą MANPADS.

    Tokios sistemos dažnai laikomos labiau klasikine oro gynybos priemone, tačiau kare Ukrainoje jos ne kartą pasiteisino prieš vizualiai aptinkamus žemo aukščio taikinius. Ukraina naudoja įvairių tipų MANPADS, tarp jų ir JAV gamybos „Stinger“, taip pat kitų partnerių perduotas sistemas.

    Ką tai signalizuoja apie artimiausius mėnesius

    Didėjantis greitųjų dronų skaičius rodo, kad Rusija ieško būdų apeiti įprastus perėmimo sprendimus ir priversti Ukrainą brangiau mokėti už gynybą. Kuo greitesnis ir sudėtingiau perimamas dronas, tuo didesnė tikimybė, kad gynybai teks naudoti brangesnes raketas arba laikyti daugiau budinčių ekipažų.

    Ukraina savo ruožtu vysto naujos kartos dronų perėmėjus ir automatizavimo sprendimus, kad būtų sutrumpintas reagavimo laikas ir padidinta perėmimo tikimybė. Tačiau pereinamasis laikotarpis, kai tenka derinti kelias priemones vienu metu, išlieka, o tokie atvejai kaip numušimas MANPADS rodo, kad improvizacija vis dar yra svarbi gynybos dalis.

  • Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas, ilgą laiką tiekęs Rusijai „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, dabar, kaip skelbiama, siekia atsiskaitymo kita forma – prašo naujausių modernizuotų rusiškų versijų. Vakarų žiniasklaida praneša, kad Teheranas kelia klausimą dėl savotiškos „skolos“ ir nori gauti pažangesnių Gieran serijos dronų.

    Ankstesniais etapais Maskva už Irano dronus daugiausia mokėjo tiesiogiai, tačiau vėliau perėjo prie licencijos ir gamybos perkėlimo į Rusijos teritoriją. Nutekėję duomenys apie sandorį leido daryti išvadą, kad į paketą galėjo įeiti technologijų perdavimas, įranga, tūkstančiai komplektų bei programinė įranga.

    Nutekintuose dokumentuose minėta bendra 108,5 mlrd. rublių vertė, kuri pagal tuo metu plačiai cituotą vertinimą siekė apie 1,75 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,6 mlrd. eurų. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad bazinė „Shahed-136“ konstrukcija laikoma palyginti paprasta, tačiau Rusijai svarbiausia buvo mastas ir galimybė sparčiai plėsti gamybą.

    Vėlesniais vertinimais, kuriuos viešino Ukrainos šaltiniai, vieno rusiškai gaminamo „Shahed“ tipo drono kaina, lyginant su pirmosiomis siuntomis iš Irano, galėjo reikšmingai kristi. Kartu Rusija gavo erdvės modifikuoti platformą pagal savo poreikius: gerinti ryšio sprendimus, didinti nuotolį, keliamą naudingąją apkrovą ir atsparumą trukdymui.

    Ko iš Rusijos nori Iranas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau pasirodė pranešimų, kad Iranas galėjo naudoti Gieran-2 versiją, o tai susieta su dronų žymėjimais po atakų regione. Dabar teigiama, kad Teheranas taikosi į dar naujesnę modifikaciją – Gieran-5, kuri siejama su reaktyviniu varikliu.

    Remiantis žiniasklaidoje cituojamais duomenimis, Gieran-5 gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, gabenti maždaug 90 kilogramų kovinę galvutę ir smogti taikiniams iki 1 000 kilometrų atstumu. Palyginimui, ankstesnės kartos dronai buvo ženkliai lėtesni ir paprastai turėjo mažesnę kovinę galvutę.

    Kodėl tai keičia oro gynybos taisykles

    Didesnis greitis ir kitokia skrydžio dinamika apsunkina perėmimą, todėl reaktyviniai smogiamieji dronai tampa rimtesniu iššūkiu oro gynybai. Ukrainos oro pajėgų atstovų viešai aptartuose vertinimuose nurodyta, kad tokių greitesnių taikinių numušimo rodikliai gali būti mažesni nei lėtesnių, senesnių modelių.

    Skelbiama, kad naujesnės modifikacijos savo koncepcija vis labiau artėja prie pigaus sparnuotojo ginklo, o ne prie lėto kamikadzės drono. Taip pat minimos papildomos technologijos – termovizija, didesnį atsparumą trukdymui suteikiančios antenos, tinklinio ryšio sprendimai ir vis dažniau aptariamas DI taikymas taikinių paieškai bei navigacijai.

    Regioninė rizika ir platesnis kontekstas

    Jei Iranas iš tiesų gautų pažangesnių Gieran-5, tai galėtų pakeisti grėsmių balansą Artimuosiuose Rytuose, ypač didesnės įtampos su Izraeliu ar JAV scenarijuose. Tokios sistemos didina spaudimą oro gynybos sistemoms, priverčia investuoti į radarų atnaujinimą, elektroninę kovą ir pigesnes perėmimo priemones.

    Kartu tai rodo ir platesnę tendenciją: smogieji dronai sparčiai evoliucionuoja, o technologijų perdavimo grandinės tampa vis sudėtingesnės. Net ir palyginti nebrangios platformos, pritaikius naujus ryšio, navigacijos ir DI sprendimus, gali tapti gerokai sunkiau sustabdomos nei ankstesnės kartos analogai.

  • Lenkai ruošia netikėtą atsaką „Shahed“: M28 gaudys dronus pigiau nei „Patriot“ raketomis

    Lenkai ruošia netikėtą atsaką „Shahed“: M28 gaudys dronus pigiau nei „Patriot“ raketomis

    Rusijos „Shahed“ tipo smogiamieji dronai jau kelerius metus masiškai atakuoja Ukrainą ir tapo vienu pagrindinių oro gynybos iššūkių. Kiekvienas toks aparatas kainuoja palyginti nedaug, tačiau jo numušimas brangiomis raketomis gali kainuoti nepalyginamai daugiau. Dėl to vis daugiau šalių ieško sprendimų, kaip masines dronų atakas atremti pigiau, bet patikimai.

    Lenkija svarsto netikėtą kryptį: dronų perėmimą patikėti ne tik žemės oro gynybos sistemoms, bet ir modifikuotam lengvajam transporto lėktuvui M28 „Bryza“, civilinėje rinkoje žinomam kaip „Skytruck“. Pasak Lenkijos gynybos viceministro Pawelo Bejdos, procedūros dėl pirmojo tokio orlaivio modifikacijos jau užbaigtos, o darbus atliks pats gamintojas „PZL Mielec“.

    Numatoma, kad pirmasis M28, pritaikytas kovai su dronais, turėtų būti parengtas iki 2026 metų pabaigos. Kol kas kalbama apie vieną prototipą, o sprendimai dėl didesnio masto diegimo, tikėtina, bus priimami po bandymų. Gynybos ministerija neatskleidžia nei tikslios ginkluotės konfigūracijos, nei planuojamo tokių orlaivių skaičiaus.

    Kodėl pasirinktas M28?

    M28 pasirinkimas nėra atsitiktinis: tai trumpo pakilimo ir tūpimo orlaivis, galintis veikti iš neparuoštų ar trumpų takų ir skristi pakankamai lėtai, kad galėtų sekti taikinius. „Shahed“ dronai dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu, todėl tokio tipo lėktuvas teoriškai gali juos lydėti ir perimti patogioje zonoje.

    Lenkijos kariuomenė turi apie 37 M28 vienetus, tad sėkmės atveju atsivertų galimybė sprendimą plėsti. Kartu tai dera su platesne Europos tendencija stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą, kur pigesnės priemonės skirtos kovai su masiniais, žemai skrendančiais taikiniais, o brangios raketos paliekamos sudėtingesnėms grėsmėms.

    Ukrainos patirtis parodė, kad improvizuotos, bet praktiškos platformos kartais leidžia greitai sumažinti žalą nuo dronų atakų. Ukrainiečiai buvo panaudoję senesnį dvimotorį lėktuvą su šaudymu per krovinių skyriaus angą, o vėliau bandė ir lengvų perėmimo dronų paleidimą nuo orlaivio. Frontinėse ataskaitose minimi reikšmingi numušimų skaičiai, nors tokių teiginių mastą nepriklausomai patikrinti sudėtinga.

    Ginkluotė ir elektronika: ką svarsto Lenkija

    Ukrainos analitikų dėmesį patraukė tai, kad lenkai, panašu, galvoja ne vien apie ginklą, bet ir apie veikimą sudėtingoje elektroninėje aplinkoje. Skelbiama, kad prototipas turėtų gauti inercinę navigaciją, elektrooptines stebėjimo priemones su lazeriniu aukštimačiu ir CRPA tipo antenas, didinančias atsparumą trikdymui.

    Anksčiau „PZL Mielec“ svarstytuose variantuose minėtos kelios ginkluotės pakopos. Paprasčiausias modelis numatė M134 „Minigun“ tipo kulkosvaidžių montavimą šoninėse angose, sudėtingesnis galėjo apimti elektrooptiką nosyje, nuotoliniu būdu valdomą 12,7 milimetro bokštelį, taip pat po sparnais kabinamą ginkluotę. Ambicingiausioje vizijoje buvo minimi ir radaras, „Link 16“ ryšys bei atpažinimo savas-svetimas sprendimai, tačiau oficialiai nepatvirtinta, kas bus pasirinkta prototipui.

    Ukrainos portalo „Defense Express“ vertinimu, klausimų kelia tempas: jei vieno eksperimentinio orlaivio pritaikymas užtrunka bent pusmetį ar ilgiau, sprendimo išplėtimas visam parkui gali užtrukti metus ar dar daugiau. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad dronų atakų mastas Europoje laikomas augančia grėsme, o sprendimų reikia ne tik ateityje, bet ir kuo greičiau.

    Kaina ir logika: pigesnė oro gynybos grandis

    Pagrindinė idėja paprasta: masinių dronų atakų atveju brangiausios priemonės turi būti naudojamos taupiai. „Shahed“ tipo dronai dažnai vertinami kaip palyginti pigūs, todėl jų numušimas labai brangiomis raketomis tampa ekonomiškai nepalankus, ypač kai atakos vyksta bangomis.

    Tokio tipo „medžiotojas“ ore galėtų tapti pigesne oro gynybos grandimi, papildančia radarus, elektroninės kovos priemones ir klasikines raketines sistemas. Jei prototipo bandymai pasiteisins, Lenkija galėtų turėti šalies viduje sukurtą sprendimą, skirtą būtent masinėms dronų atakoms, kurios pastaraisiais metais tapo viena dažniausių šiuolaikinio karo formų.

  • Zelenskis įvardijo tikslą: iki 1 000 ukrainiečių dronų smūgių per dieną į taikinius Rusijoje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi paskelbė nurodęs kariuomenei reikšmingai didinti tolimojo nuotolio dronų atakų intensyvumą prieš taikinius Rusijoje. Jo teigimu, siekiama pasiekti 1 000 bepiločių smūgių per dieną, kai dabar vidurkis esą siekia apie 300.

    Pasak Zelenskio, toks tempas yra realus tikslas, jei bus nuosekliai didinama gamyba, spartinamas dronų tiekimas į dalinius ir gerinama operacijų logistika. Kartu tai signalas, kad Ukraina sieks perkelti karo kaštus į agresoriaus užnugarį ir nuolat trikdyti Rusijos kariuomenės aprūpinimą.

    „Užduotis yra aiški: 1 000 dronų tolimojo nuotolio smūgiams per dieną prieš Rusiją. Dabar jų yra apie 300, turi būti daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad šis klausimas aptartas susitikime su karine vadovybe. Tarp prioritetų liko ir gynyba nuo Rusijos bepiločių atakų prieš Ukrainą, įskaitant „Shahed“ tipo dronus, kurie pastaraisiais mėnesiais dažnai naudojami smūgiams į energetikos, pramonės ir civilių infrastruktūros objektus.

    Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje pastaruoju metu dažniausiai siejami su degalų ir energetikos infrastruktūra, taip pat logistikos grandinėmis, kurios gali būti naudojamos kariuomenės tiekimui. Kyjivas argumentuoja, kad tokie objektai prisideda prie Rusijos karo veiksmų tęstinumo, todėl laikomi teisėtais kariniais taikiniais, nors Maskva tokius smūgius vadina eskalacija.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad 1 000 dronų per dieną tikslas reikštų naują mastą tiek gamybos, tiek valdymo prasme. Tam reikėtų ne tik didesnio bepiločių skaičiaus, bet ir patikimų ryšių, žvalgybos duomenų, elektroninės kovos sprendimų bei pakankamos operatorių parengties, nes Rusija stiprina oro gynybą ir trukdymo priemones.

  • Rusijos „Geraň-4“ dronas nuskriejo 960 km: Ukraina įspėja, kad tokio nuotolio dar nebuvo

    Rusijos „Geraň-4“ dronas nuskriejo 960 km: Ukraina įspėja, kad tokio nuotolio dar nebuvo

    Rekordinis skrydis per Ukrainą

    Ukrainos stebėsenos kanalai ir OSINT analitikai pranešė apie, jų teigimu, rekordinį Rusijos reaktyvinio „Geraň-4“ tipo drono skrydį. Skelbiama, kad per vieną ataką jis galėjo įveikti apie 960 kilometrų, o tai būtų didžiausias iki šiol viešai fiksuotas šios klasės dronų nuotolis.

    Pasak skelbiamų duomenų, dronas esą pakilo iš poligono Gvardijske Kryme ir pasiekė Torčyno apylinkes. Stebėtojai nurodo, kad maršrutas galėjo driektis virš kelių Ukrainos sričių, o vėliau krypti į vakarus.

    Ukrainos oro gynybą stebintys šaltiniai taip pat mini konkretų aptikimo laiką Volynėje ankstyvą rytą. Jei šie duomenys pasitvirtintų, tai reikštų, kad Rusijos naudojami reaktyviniai „Shahed“ šeimos analogai įgauna naują operacinį gylį.

    Kodėl didesnis nuotolis keičia situaciją

    Kariniai analitikai jau anksčiau pabrėžė, kad Rusijos susitarimai su Iranu dėl „Shahed“ platformos leido Maskvai ne tik įsigyti dronų, bet ir perimti technologijas bei plėsti gamybą. Dėl to Rusija palaipsniui kuria ir modernizuoja savo versijas, Ukrainoje dažniausiai vadinamas „Geraň“.

    Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais vis dažniau akcentuoja, kad naujesni „Geraň“ variantai gali būti greitesni ir sunkiau perimami. Skelbta, kad kai kurios modifikacijos, siejamos su reaktyviniais varikliais, gali pasiekti daugiau nei 300 kilometrų per valandą greitį, o atskirais atvejais minima ir gerokai didesnė riba.

    Tokia dinamika didina spaudimą Ukrainos priešdroninei gynybai, nes dalis perėmimo sprendimų buvo taikyti lėtesniems, stūmoklinius variklius turintiems dronams. Augant greičiui, perėmėjams ir oro gynybos grandinei lieka mažiau laiko reakcijai, o atakos „langas“ trumpėja.

    Kas gali didinti veikimo spindulį

    Ukrainos analitikų vertinimu, deklaruojamas tokio tipo dronų nuotolis dažnai minimas maždaug 550–850 kilometrų ribose, priklausomai nuo konfigūracijos ir šaltinio. Vis dėlto pažymima, kad skrydis didesniame aukštyje, pavyzdžiui, 5–7 kilometrų, teoriškai gali reikšmingai pagerinti aerodinaminį efektyvumą ir padidinti nuotolį.

    Kartu aukštesnis skrydis turi akivaizdžią kainą: didėja tikimybė būti aptiktam radarais. Tačiau masinių atakų logikoje net ir didesnis aptikimas ne visada reiškia patikimą neutralizavimą, nes dalis taikinių gali praslysti dėl perkrovos, šaudmenų trūkumo ar riboto perėmėjų skaičiaus.

    Jei reaktyviniai „Geraň“ iš tiesų gali stabiliai skristi tolimais maršrutais, tai reikštų didesnę grėsmę platesnei Ukrainos teritorijai, įskaitant regionus, kurie anksčiau buvo laikomi mažiau pasiekiamais. Stebėtojai tokią tendenciją sieja su Rusijos pastangomis prisitaikyti prie Ukrainos oro gynybos ir ieškoti naujų atakos profilių.

  • Ukraina pristatė reaktyvinį droną „Alexa Spatium“: žada medžioti „Shahed“ ir grįžti

    Ukraina pristatė reaktyvinį droną „Alexa Spatium“: žada medžioti „Shahed“ ir grįžti

    Naujas ginklas oro gynybai

    Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo naudoti „Alexa Spatium“ – Ukrainoje sukurtą bepilotį reaktyvinį perėmėją, skirtą kovai su greitai judančiais oro taikiniais. Apie sistemos įvedimą į tarnybą paskelbė Ukrainos gynybos institucijos, tačiau gamintojas viešai neįvardijamas.

    Šis sprendimas atsirado reaguojant į nuolatines Rusijos atakas klajojančia amunicija ir dronais, kai oro gynybai svarbu ne tik numušti taikinį, bet ir tai padaryti kuo ekonomiškiau. Perėmėjai, kuriuos galima panaudoti pakartotinai, gali sumažinti spaudimą brangesnėms priemonėms.

    Kaip veikia „Alexa Spatium“

    „Alexa Spatium“ varomas turbininiu reaktyviniu varikliu, todėl gali greitai pasiekti taikinį ir reaguoti į staiga pasikeitusią situaciją ore. Skelbiama, kad dronas gali veikti mažame ir vidutiniame aukštyje, taip pat pasižymi didesniu veikimo nuotoliu ir lubomis, kurios svarbios perimant įvairių tipų taikinius.

    Valdymas gali būti vykdomas pagal iš anksto suprogramuotas koordinates arba operatoriui valdant tiesiogiai. Taikinių aptikimui ir nukreipimui naudojami elektrooptiniai ir termoviziniai sprendimai, leidžiantys sekti objektus tiek dieną, tiek naktį ar sudėtingesnėmis oro sąlygomis.

    „Shahed“ medžioklė ir pakartotinis panaudojimas

    Pagrindiniai „Alexa Spatium“ taikiniai įvardijami Rusijos naudojami klajojančios amunicijos tipai, tarp jų ir „Shahed-131“ šeimos dronai bei „Geran“ serija. Ukrainos pusė taip pat nurodo, kad sistema gali būti pritaikoma kovai su žvalgybiniais dronais ir net sraigtasparniais, priklausomai nuo užduoties ir konfigūracijos.

    Vienas svarbiausių sistemos akcentų – ji neturi būti vienkartinė: jei užduoties atlikti nepavyksta, dronas gali sugrįžti į paleidimo vietą ir būti panaudotas dar kartą. Tokia koncepcija mūšio lauke laikoma ypač vertinga, nes leidžia taupyti resursus ir greičiau atkurti pajėgumus po atakų.

    „Sistema sukurta taip, kad galėtų perimti greitus taikinius ore ir, jei reikia, grįžti pakartotiniam panaudojimui“, – sakė Ukrainos gynybos institucijų atstovas.

    Skelbiama, kad dronas yra maždaug 1,5 metro ilgio ir apie 1,7 metro pločio. Jis paleidžiamas nuo mobilios katapultos, o paruošimas naudojimui turėtų trukti kelias minutes, kas svarbu, kai atakos vyksta bangomis ir laikas reakcijai yra ribotas.

    „Alexa Spatium“ korpusas gaminamas iš lengvų kompozitinių medžiagų, kurios didina manevringumą. Tai aktualu perėmimo scenarijuose, kai reikia staigių manevrų ir tikslaus priartėjimo prie taikinio, o įranga turi išlikti pakankamai atspari eksploatacijai lauko sąlygomis.

    Ukrainos pusė taip pat mini galimybę montuoti skirtingų tipų kovines galvutes, priklausomai nuo užduoties. Tokia modulinė logika leidžia pritaikyti sistemą skirtingiems taikiniams, tačiau konkrečios techninės charakteristikos ir efektyvumo duomenys plačiau neskelbiami dėl saugumo.

  • Didelis lūžis fronte: „Shahed“ dronai su naujomis trukdymo sistemomis tampa dar pavojingesni

    Didelis lūžis fronte: „Shahed“ dronai su naujomis trukdymo sistemomis tampa dar pavojingesni

    Ukrainos radiotechnikos ir bepiločių ekspertas Serhijus Beskrestnovas, žinomas kaip Flash, įspėja apie ryškėjančią tendenciją fronte: Rusijos toliašaudžiai kamikadzės tipo „Shahed“ vis dažniau komplektuojami elektroninės kovos priemonėmis.

    Pasak jo, pranešimų iš Ukrainos karių daugėja, o tai leidžia įtarti, kad anksčiau pavieniai sprendimai pamažu virsta beveik norma. Kartu minimi ir „Gerbera“ tipo masalai, skirti klaidinti oro gynybą ir apsunkinti perėmimą.

    Kaip veikia trukdymas

    Ekspertas aiškina, kad elektroninės kovos moduliai „Shahed“ dronuose siekia užgožti vaizdo perdavimo ryšį tarp Ukrainos perėmėjo drono ir antžeminio imtuvo. Jei trukdiklio signalas imtuve tampa stipresnis už perėmėjo siųstuvą, operatorius ant žemės iš esmės nebemato vaizdo.

    Toks scenarijus ypač pavojingas, kai perėmimas remiasi realaus laiko vaizdu ir tikslia korekcija paskutinėmis sekundėmis. Praktikoje tai reiškia mažesnę sėkmingo numušimo tikimybę ir didesnę riziką, kad dronas pasieks taikinį.

    Kodėl tai tampa problema Ukrainai

    Pasak Flash, Rusija gali naudotis viešai prieinama technine informacija, kad identifikuotų dažnius, kuriais dirba Ukrainos perėmėjai ir antžeminės stotys. Dėl to vienu svarbiausių atsakų tampa reguliarus dažnių ir ryšio profilių keitimas, kad trukdymo sprendimai greičiau pasentų.

    Ekspertas atkreipia dėmesį ir į praktinę detalę: nors pranešimų daugėja, jis pats teigia dar nematęs tokio elektroninės kovos modulio nuolaužose, kai analizuojami numušti bepiločiai. Tai gali reikšti ir papildomas sąnaudas, ir integravimo sunkumus, tačiau neatmeta, kad sprendimai testuojami ir plečiami.

    Ginklų varžybos ore

    Dronų karas evoliucionuoja itin greitai: atsiranda vis naujų perėmimo konfigūracijų ir nestandartinių metodų, o kita pusė iškart kuria atsakomąsias priemones. Ši dinamika verčia nuolat atnaujinti ir ryšio apsaugą, ir perėmimo taktiką.

    Flash teigimu, Ukraina taip pat turėtų plačiau diegti elektroninės kovos sprendimus savo toliašaudžiuose dronuose, nes tai gali realiai didinti jų išgyvenamumą ir misijų sėkmę. Kuo daugiau kovoje atsiranda trukdymo, tuo svarbesnis tampa atsparus ryšys, alternatyvūs valdymo kanalai ir operatyvus prisitaikymas.

    „Jei rytoj atsiranda naujas kardas, iškart atsiras ir skydas, todėl elektroninė kova dronų kare jau tapo kasdienybe“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.