CP v2

Tag: Shahed

  • Odesos srityje kregždės lizdą susuko „Shahed“ nuolaužoje: jaunikliai netrukus leisis į 7 000 km kelionę

    Ukrainos pietuose, Odesos srityje, kregždės įsikūrė neįprastoje vietoje: lizdą jos susuko Rusijos smogiamojo drono „Shahed“ nuolaužoje. Apie šį radinį socialiniuose tinkluose pranešė biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusjevas, vadovaujantis Tuzlovo limanų nacionalinio gamtos parko tyrimų padaliniui.

    Mokslininko paviešintame vaizdo įraše matyti suaugęs paukštis, rūpestingai šeriantis kelis jauniklius, įsitaisiusius metalinėje nuolaužoje. Kontrastas akivaizdus: tai, kas neseniai buvo karo įrankis, trumpam tapo prieglobsčiu gyvybei.

    Pasak I. Rusjevo, jaunikliai netrukus sustiprės, išmoks skraidyti ir kartu su suaugusiais paukščiais pradės sezoninę migraciją į Pietų Afriką. Jis nurodė, kad skrydis gali siekti apie 7 000 kilometrų nuo Tuzlovo limanų teritorijos.

    Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal vizualius požymius nuolauža gali būti susijusi su „Geran“ žymėjimu, kuriuo Rusija neretai vadina Irano kilmės „Shahed“ tipo dronus. Kadruose netgi įžiūrimi techniniai žymėjimai, leidžiantys spėti apie konkrečią aparato kilmę.

    Tuzlovo limanų nacionalinis parkas karo metu ne kartą atsidūrė dėmesio centre dėl aplinkosauginių pasekmių, kurias regione fiksuoja mokslininkai. Anksčiau I. Rusjevas yra pranešęs ir apie didelį žuvusių delfinų skaičių parko pakrantėje, pabrėždamas, kad per vieną dieną užregistruotas radinių mastas gali būti beprecedentis, o neapžiūrėtose ruožuose jų gali būti gerokai daugiau.

  • Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukrainos gynybos sektorius pristatė naujos kartos dronų perėmėją ZIRKA, sukurtą reaguojant į sparčiai augantį Rusijos bepiločių greitį. Kijevas pripažįsta, kad ankstesni perėmimo sprendimai vis dažniau atsiduria ant ribos, kai taikiniai tampa per greiti ir per sunkiai pasiekiami.

    Problema ypač išryškėjo Rusijai naudojant „Shahed“ šeimos analogus ir jų modifikacijas, kurios, Ukrainos kariškių teigimu, kai kuriais atvejais gali viršyti 300 km/h. Kad perėmimas būtų patikimas, perėmėjas turi turėti aiškų greičio pranašumą, o kelių ar keliolikos kilometrų per valandą skirtumo dažnai nepakanka.

    ZIRKA kuriamas tam, kad užpildytų šią spragą: pagal paskelbtą specifikaciją jis gali skrieti daugiau kaip 340 km/h greičiu. Nurodoma, kad dronas gali veikti iki 6 kilometrų aukštyje, jo veikimo nuotolis siekia apie 30 kilometrų, o ore jis išsilaiko maždaug 20 minučių.

    Projektą vystė Ukrainos bendrovė „NOCTIS“, o gamybos plėtros partneriu įvardijama „Vyriy Industries“. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendiniai buvo derinami su fronto patirtį turinčiais operatoriais, įskaitant 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ struktūrose veikiančius antidronų padalinius.

    Didžiausias ZIRKA akcentas – kaina: gamintojas deklaruoja, kad vieno drono savikaina neviršija maždaug 1 850 eurų. Tokia suma, lyginant su brangesnėmis oro gynybos priemonėmis ar raketinėmis sistemomis, leidžia kalbėti apie masiškumą ir mažesnę perėmimo kainą, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    „Mūsų tikslas – perėmimą padaryti greitą, pigų ir pakankamai automatizuotą, kad operatorius galėtų veikti intensyviomis atakų sąlygomis“, – teigiama projekto vystytojų pristatyme.

    Kūrėjai jau kalba ir apie tolesnę evoliuciją – ZIRKA 2.0. Skelbiama, kad nauja versija turėtų automatiškai nukreipti perėmėją į grėsmės aptikimo zoną, o termovizinė kamera su kompiuterinės regos algoritmais galėtų padėti aptikti taikinius maždaug 2 kilometrų atstumu.

    Planuojama modernizuoti ryšio ir pozicionavimo sprendimus bei automatizuoti kovinės dalies detonaciją. Ukrainos gynybos pramonė vis dažniau remiasi būtent tokia logika: kurti didesnį skaičių santykinai nebrangių sistemų, kurios galėtų mažinti priešo dronų spaudimą ir išsaugoti brangesnes priemones kritiniams taikiniams.

  • Rusai sunerimę: Ukrainoje išbandytas „Bullet“ perėmėjas skrieja 600 km/h ir vejasi dronus

    Rusai sunerimę: Ukrainoje išbandytas „Bullet“ perėmėjas skrieja 600 km/h ir vejasi dronus

    Ukrainos inžinieriai paskelbė pažangaus perėmėjo drono bandymų vaizdus, kurie greitai išplito socialiniuose tinkluose ir sulaukė didelio dėmesio Rusijos karo komentatorių bendruomenėse. Teigiama, kad naujasis aparatas gali pasiekti iki 600 km/h greitį ir taikytis į greitus ore esančius taikinius.

    Tokie sprendimai Ukrainai ypač aktualūs dėl nuolatinių atakų dronais „Shahed“ ir jų rusiškomis versijomis „Geran“. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamos ir greitesnės, reaktyvinėms artimos modifikacijos, kurios pasiekia maždaug 500–600 km/h, todėl daliai įprastų elektrinių perėmėjų tampa sudėtingiau jas pagauti.

    Skelbiama, kad vienas perspektyviausių projektų yra perėmėjas „Bullet“, kurį kuria bendrovė „General Cherry“. Jis, kaip teigiama, buvo papildytas cheminiu greitintuvu, sukurtu bendradarbiaujant su „STRIX“, kad dronas galėtų staigiai įsibėgėti ir prisivyti taikinį, o baterijos energiją taupytų paskutinei atakos fazei.

    Tokio tipo perėmėjai laikomi pigesne ir greičiau masiškai diegiama alternatyva ten, kur raketinė priešlėktuvinė gynyba būtų pernelyg brangi arba jos atsargos ribotos. Praktikoje tai reiškia bandymą sukurti sistemą, kuri greitai reaguoja į oro grėsmes ir gali būti naudojama dideliais kiekiais, ypač gintis nuo dronų, atakuojančių miestus ir infrastruktūrą.

    Ukraina pastaraisiais metais smarkiai paspartino gynybos inovacijas, o svarbią dalį naujų sprendimų kuria privačios komandos ir startuoliai, glaudžiai dirbantys su valstybės institucijomis bei kariuomene. Plėtojant perėmėjus daug dėmesio skiriama greičiui, manevringumui, sensorių tikslumui ir atsparumui elektroninei kovai, nes abi pusės nuolat tobulina trikdymo ir navigacijos apgaulės priemones.

    Vaizdo įrašą su bandymais paviešino UNITED24 Media. Nors dalis techninių detalių dėl saugumo priežasčių gali būti neviešinamos, pati kryptis aiški: Ukrainos gynybos pramonė ieško būdų, kaip greitai prisitaikyti prie pasikeitusių Rusijos dronų taktikų ir didėjančių greičių ore.

    „Tokie perėmėjai gali tapti svarbia grandimi, kai reikia greitai ir pigiau numušti dronus, o brangesnes raketas pasilikti sudėtingesnėms grėsmėms“, – teigiama viešai aptariant bandymų esmę.

  • Ukraina į kovą su „Shahed“ meta netikėtą ginklą: civilinis lėktuvas tapo dronų medžiotoju

    Ukraina į kovą su „Shahed“ meta netikėtą ginklą: civilinis lėktuvas tapo dronų medžiotoju

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pristatė dar vieną netradicinį sprendimą, kaip didinti oro gynybos pajėgumus per masines Rusijos dronų atakas. Lengvas civilinis lėktuvas „Aeroprakt“ A-32 buvo pritaikytas kaip platforma, galinti pakelti į orą ir paleisti dronus perėmėjus, skirtus naikinti „Shahed“ tipo smogiamuosius bepiločius.

    Ukrainos kariškių paskelbtoje vaizdinėje medžiagoje matyti, kad po A-32 sparnais sumontuoti specialūs laikikliai, ant kurių gali būti tvirtinami keli perėmimo dronai. Nurodoma, kad tokioje konfigūracijoje galima nešti iki šešių „Sting“ arba P1-SUN tipo dronų perėmėjų, o realiose nuotraukose aiškiai matomi bent keturi.

    „Tokie sprendimai leidžia greitai ir palyginti pigiai didinti galimybes numušti „Shahed“ dronus, kai oro gynybos resursai yra ypač įtempti“, – sakė Ukrainos kariuomenės atstovai, pristatę modifikacijos idėją.

    „Aeroprakt“ A-32 yra Ukrainoje gaminamas ultralengvas dvivietis orlaivis, kurio konstrukcija pritaikyta paprastam ir ekonomiškam eksploatavimui. Skelbiama, kad jo tuščio svorio riba siekia apie 320 kilogramų, o maksimali kilimo masė – iki 600 kilogramų, todėl toks lėktuvas išlieka pakankamai „lengvas“ net ir po papildomos įrangos integracijos.

    Orlaivio galimybes apibūdina ir jo skrydžio parametrai: kruizinis greitis apie 213 kilometrų per valandą, skrydžio trukmė iki 4,5 valandos, o degalų bakas – 95 litrai. Tokie skaičiai svarbūs praktikoje, nes perėmimo dronams dažnai reikia būti iškeliamiems į reikiamą aukštį ir rajoną, kad jie galėtų laiku pasivyti taikinį ar patruliuoti tikėtinose dronų maršrutų zonose.

    Šios koncepcijos esmė – ne tik „pigesnis lėktuvas vietoj naikintuvo“, bet ir lankstesnė taktika. Teigiama, kad misijų metu lėktuve gali būti operatoriai, kurie ore aptinka taikinius ir nuotoliniu būdu paleidžia perėmimo dronus, todėl sprendimas tampa mobilesnis už stacionarias paleidimo sistemas ir mažiau priklausomas nuo vieno konkretaus objekto gynybos.

    Tai nėra pirmas kartas, kai Ukraina lengvus orlaivius pritaiko kaip dronų nešėjus. Skelbta, kad 2026 metais balandį kovinėse užduotyse buvo panaudotas ir transporto lėktuvas An-28, iš kurio taip pat paleidinėti perėmėjai prieš „Shahed“ tipo taikinius, o dabar panašią rolę gali atlikti mažesnis ir potencialiai pigiau eksploatuojamas A-32.

    Ekspertai pažymi, kad perėmimo dronų plėtra yra viena ryškiausių pastarųjų metų oro gynybos tendencijų, ypač kovoje su masiškai naudojamais, palyginti nebrangiais kamikadzė dronais. Tokie sprendimai leidžia „perimti pigiau“ ir taupyti brangesnes sistemas bei raketas, kurios dažnai reikalingos sudėtingesniems taikiniams.

    Ukrainos patirtis taip pat kelia klausimų ir kitoms valstybėms, kaip greitai didinti atsparumą netikėtiems bepiločių incidentams ir pasienio pažeidimams. Idėja naudoti paprastus, lengvai pritaikomus orlaivius kaip „perėmėjų vežėjus“ rodo, kad šiuolaikiniame kare svarbi ne vien ginkluotė, bet ir gebėjimas greitai sujungti turimas priemones į veikiantį sprendimą.

  • Shahed sprogo šalia traktoriaus: Ukrainos lauke užfiksuotos sekundės sukrėtė internetą

    Shahed sprogo šalia traktoriaus: Ukrainos lauke užfiksuotos sekundės sukrėtė internetą

    Ukrainoje karas kasdien persipina su įprastu gyvenimu, o vienas ryškiausių pavyzdžių – žemės ūkis, kuriam tenka dirbti nuolatinių oro atakų fone. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip lauke nukritęs smogiamasis dronas sprogo visai greta pravažiuojančio traktoriaus.

    Teigiama, kad vaizdai nufilmuoti Černihivo srityje, netoli Olbyno kaimo prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos. Įraše matomas nevaldomas ore besisukantis bepilotis aparatas, konstrukcija panašus į „Shahed-136“ tipo dronus, o po akimirkos – smūgis į žemę ir sprogimas lauke.

    Didžiausią įtampą kelia tai, kad sprogimo momentu šalia epicentro pravažiuoja žemės ūkio traktorius. Skelbiama, jog žmonės nenukentėjo, tačiau situacija dar kartą parodė, kaip arti fronto realybės atsiduria civiliai net ir dirbdami kasdienius darbus.

    Kol kas neaišku, kodėl dronas krito: tai galėjo būti oro gynybos ugnies pasekmė arba techninis gedimas. „Shahed“ tipo bepilotės skraidyklės yra vienas dažniausiai Rusijos naudojamų įrankių masinėse atakose prieš įvairius Ukrainos regionus, o oro gynybos tikslas – numušti jas dar prieš pasiekiant infrastruktūros objektus ar tankiau gyvenamas vietoves.

    Ukraina, be sisteminių oro gynybos priemonių, plačiai taiko ir mobilius perėmimo būrius, kurie dronus medžioja užmiestyje. Tokiais atvejais numušti aparatai neretai nukrenta į laukus ar miškų masyvus, todėl pavojus persikelia į vietas, kuriose žmonės tikisi būti toliau nuo tiesioginių smūgių.

    Žemdirbiams pavojų kelia ne tik krentantys dronai ar raketų nuolaužos. Rytų ir pietų Ukrainoje, kur buvo perėjęs frontas, didelė problema išlieka minos, nesprogę šaudmenys ir kiti sprogmenys dirbamuose plotuose, dėl kurių kasmet fiksuojamos nelaimės ir žūtys.

    Ukrainos humanitarinio išminavimo institucijos nurodo, kad maždaug 128 000 kvadratinių kilometrų teritorijos laikoma potencialiai užteršta minomis ar sprogmenimis. Vertinama, kad apie 20–30 proc. tokių plotų gali reikėti skubaus išminavimo, o reikšmingą dalį sudaro būtent žemės ūkio paskirties žemė.

  • Tarsi „Shahed“: paslaptingi dronai virš Lenkijos išgąsdino gyventojus, kariuomenė atskleidė, kas tai

    Tarsi „Shahed“: paslaptingi dronai virš Lenkijos išgąsdino gyventojus, kariuomenė atskleidė, kas tai

    Rytų Lenkijos gyventojai pastarosiomis dienomis pranešė apie neįprastai intensyvią karinių orlaivių ir dronų veiklą danguje. Dalis žmonių teigė matę bepiločius, savo forma primenančius Irano „Shahed“ tipo atakos dronus, kurie pastaraisiais metais plačiai naudoti kare Ukrainoje.

    Situaciją komentavusios Lenkijos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad regione vyksta oro gynybos pratybos, o skrydžiai yra suplanuoti ir kontroliuojami. Pratybos buvo numatytos iki gegužės 20 dienos, todėl karinės aviacijos ir bepiločių aktyvumas buvo didesnis nei įprasta.

    Vėliau Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovas generolas Wiesławas Kukuła paaiškino, kad tai nėra priešiški aparatai. Pasak jo, danguje matyti dronai yra nauji Lenkijoje sukurti sistemos PLArgonia bepiločiai, naudojami testavimui ir mokymams.

    PLArgonia viešai pristatyta kaip Lenkijos kuriamas sprendimas, kurį dalis apžvalgininkų dėl panašaus silueto praminė Shahed analogu. Projektas siejamas su Institutu Techniczny Wojsk Lotniczych, o plačiau parodytas 2025 metais Kielcuose vykusioje tarptautinėje gynybos pramonės parodoje.

    Skelbiama, kad PLArgonia gali būti naudojama dvejopai: kaip klajojanti amunicija preciziniams smūgiams arba kaip taikinys, imituojantis priešo dronų elgseną pratybose. Tokia praktika leidžia oro gynybos vienetams realiomis sąlygomis treniruotis aptikti, sekti ir neutralizuoti mažus, žemai skrendančius taikinius.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, PLArgonia yra mažesnė už Irano „Shahed“: jos korpuso ilgis siekia apie 2,6 metro, sparnų mojis apie 2,3 metro, o kilimo masė apie 85 kilogramus. Palyginimui, „Shahed“ tipo aparatai yra didesni ir paprastai pasižymi didesne kovinės dalies mase.

    Teigiama, kad kovinėje konfigūracijoje PLArgonia gali gabenti 16–20 kilogramų kovinę galvutę. Kaip nurodoma, ją varo stūmoklinis variklis, o kreiserinis greitis gali siekti apie 185 kilometrus per valandą, maksimalus nuotolis deklaruojamas iki 900 kilometrų, nors su koviniu kroviniu šis rodiklis paprastai mažėja.

    Pastarųjų metų patirtis Ukrainoje parodė, kad masiškai naudojami pigesni smogiamieji dronai tapo rimtu išbandymu oro gynybai, ypač kai jie skrenda žemai ir atakuoja infrastruktūrą. Dėl to NATO valstybės daug investuoja ne tik į raketines sistemas, bet ir į aptikimo sensorius, ryšių priemones bei elektroninę kovą.

    Lenkijos atvejis rodo ir kitą tendenciją: vis daugiau šalių kuria vietinius bepiločių sprendimus, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir greičiau pritaikytų sistemas savo kariuomenės poreikiams. Tokie projektai dažnai derina pratybų taikinių ir kovinių platformų funkcijas, kad vienas sprendimas tarnautų ir mokymams, ir galimoms operacijoms.

    Kariuomenė pabrėžia, kad pratybos yra planuotos, o visuomenė apie jas informuojama, tačiau panašūs atvejai atskleidžia, kaip greitai socialiniuose tinkluose plinta prielaidos apie galimą grėsmę. Ekspertai primena, kad pastebėjus neaiškius skrydžius svarbiausia remtis oficialia informacija ir vengti nepatikrintų interpretacijų.

  • Gyventojai sunerimo dėl Shahed virš Rytų Lenkijos: generolas atskleidė, kas iš tiesų skraidė

    Gyventojai sunerimo dėl Shahed virš Rytų Lenkijos: generolas atskleidė, kas iš tiesų skraidė

    Rytų Lenkijos gyventojai pastarosiomis dienomis pranešė matę neįprastai daug karinės aviacijos ir dronų skrydžių. Dalis stebėtojų teigė, kad kai kurie bepiločiai iš išvaizdos priminė Irano „Shahed“ ar Rusijos „Geran“ tipo aparatus, plačiai naudotus kare Ukrainoje.

    Į situaciją reagavo Lenkijos kariuomenės atstovai, pabrėžę, kad regione vyksta suplanuotos oro gynybos pratybos. Pratybose dalyvauja Oro pajėgų ir Sausumos pajėgų padaliniai, o veikla buvo numatyta iki gegužės 20 dienos.

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła patikslino, kad gyventojų pastebėti dronai nėra priešiškos kilmės. Pasak jo, tai nauji Lenkijos sukurti sprendimai, kurie šiuo metu naudojami bandymuose ir mokymuose.

    Kas yra PLArgonia?

    Viešojoje erdvėje šie bepiločiai siejami su projektu PLArgonia, kuris dėl panašios aerodinaminės schemos kartais vadinamas lenkišku „Shahed“. Projektą vysto karinei aviacijai artimos mokslinių tyrimų ir technologijų institucijos, o sistema pirmą kartą plačiau pristatyta 2025 metais parodoje Kielcuose.

    Skelbiama, kad PLArgonia numatyta dviem pagrindiniams vaidmenims: kaip amunicija krūpinti tiksliniam smūgiui ir kaip treniruočių taikinys, imituojantis priešo dronus. Toks dvigubas pritaikymas leidžia vienu metu stiprinti ir smogiamąsias, ir oro gynybos rengimo galimybes.

    Parametrai ir skirtumai nuo „Shahed“

    Remiantis viešai aptariamais duomenimis, PLArgonia korpuso ilgis siekia apie 2,6 metro, sparnų mojis – apie 2,3 metro, o startinė masė – apie 85 kilogramus. Palyginimui, „Shahed“ tipo dronai paprastai yra didesni ir sunkesni, todėl jų skrydžio profilis bei keliamoji galia skiriasi.

    Nurodoma, kad kovinėje konfigūracijoje PLArgonia galėtų gabenti 16–20 kilogramų kovinę galvutę. Variklis turėtų užtikrinti apie 185 kilometrų per valandą kruizinį greitį, o maksimalus nuotolis siejamas su maždaug 900 kilometrų riba, nors realus nuotolis gali mažėti priklausomai nuo apkrovos ir skrydžio sąlygų.

    Pranešimuose taip pat akcentuojama ryšio ir valdymo sprendimų svarba, nes būtent jie gali lemti didesnį taiklumą ir patikimesnį valdymą sudėtingoje aplinkoje. Tai atitinka bendrą šiuolaikinių konfliktų tendenciją, kai bepiločiai tampa ne tik pigesne priemone smūgiui, bet ir oro gynybos sistemų testavimo bei mokymo įrankiu.

    Kodėl tokie skrydžiai kelia įtampą?

    Lenkijoje jautrumą bepiločių skrydžiams didina regiono saugumo situacija ir ankstesni atvejai, kai netoli sienų fiksuotos neaiškios kilmės oro erdvės incidentų interpretacijos. Dronai, vizualiai panašūs į „Shahed“, natūraliai kelia klausimų gyventojams, ypač kai jie pasirodo didesniu intensyvumu.

    Todėl kariuomenės paaiškinimai apie vykdomas pratybas ir naudojamus nacionalinius sprendimus tampa svarbūs ne tik saugumo prasme, bet ir siekiant išvengti dezinformacijos. Tokie mokymai, kai imituojami priešo naudojami profiliai, leidžia geriau parengti oro gynybos pajėgas realistiškoms grėsmėms.

    „Tai yra mūsų, lenkiški sprendimai, naudojami bandymuose ir pratybose, o ne priešiški dronai“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.

  • Lenkai ruošia M28 Bryza kovai su dronais: pigus ginklas prieš „Shahed“ jau pakeliui?

    Lenkai ruošia M28 Bryza kovai su dronais: pigus ginklas prieš „Shahed“ jau pakeliui?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi ginkluoti lengvuosius transporto lėktuvus M28 Bryza ir paversti juos specializuotomis platformomis kovai su bepiločiais. Apie planus viešai užsiminta gynybos renginyje Defence24 Days, o pirmasis demonstracinis orlaivis turėtų būti modifikuotas po sutarties pasirašymo.

    Sprendimo ištakos siejamos su Ukrainos patirtimi: pastaraisiais mėnesiais viešoje erdvėje ne kartą buvo rodoma, kaip nedidelis AN-28 tipo lėktuvas, artimas M28 pirmtakui, naudojamas bepiločiams numušti. Tokia taktika ypač siejama su lėtais atakos dronais, tarp jų ir „Shahed“ šeimos aparatais, kurie dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu ir žemu aukščiu.

    Modernizacijos koncepcija grindžiama paprasta logika: naikintuvai daugeliu atvejų yra per greiti ir per brangūs gaudyti lėtai judančius taikinius, o priešlėktuvinės raketos ne visada ekonomiškai pagrįstos. M28 gali skristi greičiu, artimu lėtesniems dronams, todėl teoriškai lengviau palaikyti kontaktą, priartėti ir panaudoti ginkluotę.

    Numatoma, kad M28 Bryza galėtų būti pritaikytas tiek klasikinei vamzdinei ginkluotei, tiek ir kitoms priemonėms, įskaitant perėmimo bepiločius. Tokie hibridiniai sprendimai tampa vis aktualesni, nes karas Ukrainoje parodė, kad oro gynybai reikia ne vieno „stebuklingo“ ginklo, o kelių sluoksnių sistemos, kurioje svarbi ir kaina, ir masiškumas.

    Svarbus pranašumas Lenkijai yra pramoninis savarankiškumas: M28 gaminamas Mielce, todėl modernizacijoms lengviau taikyti nacionalinius sprendimus ir greičiau keisti konfigūraciją. Be to, tarnyboje tebėra kelios dešimtys M28 skirtingų versijų, įskaitant atnaujintus variantus su šiuolaikiškesne avionika, tad galima planuoti ne vieną bandomąjį projektą, o platesnį pajėgumą.

    M28 istorija glaudžiai susijusi su AN-28: nors bazinis projektas kurtas Sovietų Sąjungoje, serijinė gamyba vyko Lenkijoje, o vėliau buvo sukurtas savarankiškas M28 variantas, kuriame atsirado reikšmingų techninių pakeitimų. Šiandien egzistuoja kelios pagrindinės šeimos kryptys, o dalis M28 tipo orlaivių tebėra siūlomi eksporto rinkoms, kas rodo platformos ilgaamžiškumą.

    Kovos su dronais užduotis Europoje sparčiai keičiasi: didėjant bepiločių skaičiui, vis dažniau ieškoma pigių perėmimo priemonių, kurios galėtų ilgai budėti ore ir veikti arčiau grėsmės zonų. Būtent čia M28 tipo lėktuvai gali tapti papildomu įrankiu greta radarų, elektroninės kovos ir priešlėktuvinių sistemų, ypač kai reikia lanksčiai reaguoti į masines atakas.

    Kada tiksliai M28 Bryza pasirodys naujoje rolėje, priklausys nuo sutarties, bandymų rezultatų ir pasirinktos ginkluotės konfigūracijos. Vis dėlto pats signalas aiškus: Lenkija siekia greitai perimti karo Ukrainoje pamokas ir ieško sprendimų, kurie leistų efektyviai ir tvariai mažinti dronų keliamą grėsmę.