CP v2

Tag: Šiaulių miesto savivaldybė

  • Šiauliai renka miesto garbės pilietį: iki 2026 metų rugpjūčio 1 dienos laukiamos kandidatūros

    Šiauliuose pradedamas kandidatūrų teikimas Šiaulių miesto garbės piliečio vardui suteikti. Šis titulas kasmet primena, kad miesto augimą kuria ne tik institucijos, bet ir žmonės, savo darbais palikę ilgalaikį pėdsaką bendruomenei.

    Šiaulių miesto garbės piliečio vardas iki šiol suteiktas 48 asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad įvertinimas reiškia ne vien pagarbą konkrečiam žmogui, bet ir aiškų visuomeninį signalą, kokios profesinės bei pilietinės laikysenos mieste laikomos sektinomis.

    Kandidatūras kviečiami teikti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės, kolegialios gyventojų grupės ir juridiniai asmenys. Dokumentai priimami iki 2026 metais rugpjūčio 1 dienos.

    Komisijai būtina pateikti išsamų kandidato gyvenimo, darbų ir nuopelnų miestui aprašymą. Taip pat reikalingos bent dvi rekomendacijos iš įmonių, įstaigų, organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ar gyventojų kolegialių grupių.

    Privalomas ir kandidato pasirašytas sutikimas būti teikiamam garbės piliečio vardui, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Dokumentus galima pristatyti į Šiaulių miesto savivaldybės priimamąjį Vasario 16-osios gatvėje 62, o anoniminiai teikimai ir atsiliepimai nebus svarstomi.

    Gyventojai taip pat gali teikti atsiliepimus apie iškeltas kandidatūras, tačiau jie turi būti pasirašyti ir pateikti nurodyta tvarka. Papildoma informacija teikiama telefonu +370 41 596 226 arba 841 596 210.

  • Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Lietuvos verslo konfederacija Šiaulių miesto savivaldybei skyrė simbolinį įvertinimą už sprendimą, kurį verslo bendruomenė vadina realiai mažinančiu mokestinę naštą. Šiauliai nusprendė taikyti minimalų įstatymo leidžiamą 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    Konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad diskusijose dėl mokesčių reformos nebuvo iki galo įvertinta, kaip pasikeitusios nekilnojamojo turto vertės paveiks įmones. Organizacijos skaičiavimai rodė, jog vien dėl vertės perskaičiavimų, nekeičiant tarifų, verslui visoje Lietuvoje būtų tekusi apie 100 000 000 eurų papildoma našta.

    Dėl to Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į savivaldybes, ragindama peržiūrėti tarifus ir ieškoti būdų sušvelninti augančius mokesčius. Pasak A. Romanovskio, Šiauliai buvo viena pirmųjų savivaldybių, kuri į kvietimą sureagavo praktiškai ir pasirinko mažiausią galimą tarifą.

    Toks sprendimas Lietuvoje išlieka gana retas: dalis savivaldybių tarifus mažino, tačiau maždaug trečdalis jų tarifų nekeitė, o kai kuriais atvejais taikomi ir didesni nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai. Dėl to skirtinguose miestuose verslo sąlygos gali pastebimai skirtis net ir panašias patalpas bei sklypus turinčioms įmonėms.

    Apdovanojimo žinutė verslui

    Šiauliams įteiktas apdovanojimas yra vidinis Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimas, tradiciškai teikiamas kartą per metus už sprendimus, kurie, konfederacijos vertinimu, stiprina verslo aplinką. Statulėlė pagaminta iš plastiko, o pasirinkta medžiaga, pasak organizatorių, simbolizuoja lengvesnę mokestinę naštą.

    Konfederacija pabrėžia, kad nekilnojamojo turto mokestis verslui yra vienas iš kaštų, kurie tiesiogiai veikia investicijų planus, nuomos kainas, plėtros tempą ir konkurencingumą. Mažesnis tarifas savivaldybėms dažnai reiškia sudėtingesnę biudžeto balansavimo užduotį, tačiau verslas tai vertina kaip signalą, kad miestas suinteresuotas pritraukti ir išlaikyti investuotojus.

    Biurokratija ir žemės klausimai

    Vizito Šiauliuose metu A. Romanovskis akcentavo ir kitą verslui jautrią temą – žemės valdymo bei teritorijų planavimo biurokratiją. Anot jo, net ir tada, kai savivaldybė nori greičiau judėti su investiciniais projektais, procesai gali strigti dėl privalomų derinimų ir ilgo sprendimų grandinės.

    Jis priminė, kad Lietuvos verslo konfederacija yra įsteigusi Efektyvios valstybės komisiją, kuri rinko verslininkų patirtis ir analizavo dažniausiai pasitaikančias administracines kliūtis. Komisijos išvadose viena ryškiausių problemų įvardytos būtent žemės naudojimo ir teritorijų planavimo procedūros.

    Pasak konfederacijos, praktikoje nemažai klausimų vis dar priklauso nuo derinimų su Nacionaline žemės tarnyba, todėl kai kuriuose miestuose investiciniai projektai ir verslo iniciatyvos užtrunka metus ar net ilgiau. Organizacija siūlo savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl jų valdomos žemės ir mažinti perteklinių derinimų apimtį.

    „Jeigu savivalda yra žemės savininkai, tai jie neturėtų su niekuo derinti, tai turėtų būti jų atsakomybė, taip turėtų būti, kaip yra dabar statybų derinimo procese“, – sakė A. Romanovskis.

    Konfederacija nurodo, kad siūlymus dėl procedūrų supaprastinimo artimiausiu metu ketinama pristatyti premjerės vadovaujamos biurokratijos mažinimo komisijos posėdyje. Verslo atstovai tikisi, kad pokyčiai padėtų greičiau įgyvendinti projektus ir sumažintų laiką, kurį investuotojai šiandien praranda laukdami sprendimų.

    Meras: kryptis išlieka ta pati

    Atsiimdamas apdovanojimą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo už įvertinimą ir pabrėžė, kad savivaldybė sieks ir toliau priimti sprendimus, kurie skatintų ekonominį augimą. Pasak jo, miesto tikslas – didinti investicijų pritraukimą ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis.

    Šiaulių pasirinktas minimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir politiniu signalu rinkai. Konfederacija pabrėžia, kad tokie sprendimai savivaldybėse gali turėti ilgalaikį poveikį – nuo darbo vietų kūrimo iki didesnio miesto patrauklumo naujiems projektams.

  • Šiaulių 2025 metų darbų ataskaita: biudžeto šuolis, augantis gyventojų skaičius ir didieji projektai

    Šiaulių 2025 metų darbų ataskaita: biudžeto šuolis, augantis gyventojų skaičius ir didieji projektai

    Šiaulių miesto savivaldybės tarybos birželio posėdis pradėtas iškilmingai: himną kartu su tarybos nariais giedojo 25-ąjį gimtadienį mininti Šiaulių menų mokyklos muzikos studija „En-den-du“. Po „Tautiškos giesmės“ pasveikinti sukaktis šventę miesto garbės piliečiai bei verslo atstovas.

    Šiaulių meras Artūras Visockas tarybos ir miesto gyventojų vardu pasveikino jubiliejus paminėjusius Šiaulių miesto garbės piliečius: krepšinio trenerį Antaną Sireiką ir choreografą bei pedagogą Romualdą Laugalį. Taip pat padėkota mecenatui, Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentui Rolandui Gabrielaičiui, minint bendrovės „BODESA“ 30 metų veiklos sukaktį.

    Biudžetas augo iki 330,7 mln. eurų

    Pirmuoju darbotvarkės klausimu taryba patvirtino 2025 metų Šiaulių miesto savivaldybės metinį ataskaitų rinkinį. Ataskaita pradedama mero įžanga, kurioje akcentuojamas ryškus savivaldybės finansų augimas ir investicijų tempas.

    Nurodoma, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas, palyginti su 2024 metais, padidėjo beveik 16 proc. Jei 2024 metais jis siekė 285,5 mln. eurų, 2025 metus miestas užbaigė su 330,7 mln. eurų biudžetu, o tai sudarė prielaidas sparčiau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų projektus.

    Gyventojų skaičius auga, miestas jaunėja

    Remiantis Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Šiauliuose buvo registruoti 121 685 gyventojai. Palyginti su 2025 metų pradžia, miestas paaugo 400 gyventojų, kai daugelyje kitų didmiesčių, išskyrus Vilnių, fiksuotas mažėjimas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama demografinė kryptis: Valstybės duomenų agentūros skelbiamais rodikliais, vidutinis šiauliečių amžius per keletą metų mažėjo. Savivaldybė šį pokytį sieja su jaunų šeimų pasirinkimu kurtis mieste ir sugrįžtančiųjų iš užsienio tendencijomis.

    Nurodoma, kad per pastaruosius šešerius metus, vertinant emigravusių ir grįžusių gyventojų balansą, miestas paaugo daugiau nei 2 000 gyventojų. Taip pat teigiama, kad iš viso per šį laikotarpį į Šiaulius iš užsienio sugrįžo daugiau nei 5 000 Lietuvos piliečių.

    Nedarbas vienas mažiausių, daug investuota į gatves

    Ataskaitoje įvardijamas iššūkis dėl vidutinio atlyginimo, kuris, kaip teigiama, išliko kiek mažesnis nei šalies vidurkis. Kartu akcentuojama, kad Šiauliai 2025 metų pabaigoje išsiskyrė mažu nedarbu: Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies vidurkis siekė 8,7 proc., o Šiauliuose 6,8 proc.

    Infrastruktūros plėtros dalyje pažymima, kad 2025 metais savivaldybė vykdė rangos darbus tiek naujoje, tiek atnaujinamoje infrastruktūroje. Jei 2024 metais buvo įgyvendinamas 71 didesnės nei 10 tūkst. eurų vertės projektas, 2025 metais jų skaičius išaugo iki 115, o atliktų darbų vertė padidėjo nuo 35,88 mln. eurų iki 45,45 mln. eurų.

    Daugiausia investicijų, apie 27 mln. eurų, skirta susisiekimui. Išskiriami projektai, turėję didžiausią įtaką kasdieniam eismui: Serbentų gatvės rekonstrukcija, Tilžės gatvės remontas ir baigtas Pramonės gatvės rekonstrukcijos projektas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus.

    Taip pat nurodoma, kad dalis 2025 metais pradėtų darbų tęsiami 2026 metais, tarp jų Žemaitės ir Vilniaus gatvių atnaujinimas. Savivaldybė pabrėžia, kad remonto laikotarpiu patiriami nepatogumai yra trumpalaikiai, o tikslas ilgalaikė miesto infrastruktūros kokybė.

    Viešųjų erdvių pokyčiuose akcentuojamas Aukštabalio–Rasos kvartalo atnaujinimas, Talkšos ežero pakrantės dviračių tako projektas ir Beržynėlio parko sutvarkymas. Taip pat apžvelgiama futbolo ir regbio maniežo statyba, kur 2025 metais atliktų darbų vertė, nurodoma, siekė apie 7,7 mln. eurų.

    Švietimo srityje savivaldybė fiksuoja augantį vaikų ir mokinių skaičių: 2025 metų rugsėjo 1 dieną bendro ugdymo mokyklose mokėsi 14 503 mokiniai, kai 2024 metais buvo 14 113. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 4 131 vaikas, kai 2024 metais jų buvo 3 912.

    Ataskaitoje aprašomi mokyklų ir darželių atnaujinimo darbai, tarp jų po renovacijos atidaryta Šiaulių „Santarvės“ gimnazija, kurios rekonstrukcijai skirta beveik 1,87 mln. eurų. Taip pat minimi vidaus ir infrastruktūros atnaujinimai kitose gimnazijose bei progimnazijose, o lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ po ilgos pertraukos atnaujintas baseinas.

    Privatūs investuotojai, pasak savivaldybės, taip pat rodo didesnį dėmesį miestui. Nurodoma, kad po „Vilmers padel namų“ projekto investuotojai ėmėsi baseino ir SPA komplekso statybų, o vandens namai „Tichė“ atidaryti 2026 metų pirmąjį ketvirtį.

    Kultūros ir sporto rėmimo kontekste išskiriama mecenatystė: 2025 metais miesto verslo bendruomenė, kaip teigiama ataskaitoje, Šiauliams skyrė beveik 1,75 mln. eurų. Savivaldybė tai įvardija kaip didžiausią paramos sumą per nepriklausomybės laikotarpį.

    Baigdama 2025 metų veiklos apžvalgą savivaldybė akcentuoja, kad miestas per metus įgavo didesnį pagreitį, o dalis projektų persikelia į 2026 metus. Šiauliai taip pat ruošiasi 790-ajam jubiliejui, kurį miestas minės 2026 metais.

  • Nemokamos emocinės sveikatos konsultacijos Šiauliuose: startavo projektas „EMOCINIS VEDLYS“

    Nemokamos emocinės sveikatos konsultacijos Šiauliuose: startavo projektas „EMOCINIS VEDLYS“

    Šiauliuose startavo nemokamų psichologinių konsultacijų iniciatyva „EMOCINIS VEDLYS“, skirta gyventojams, kurie išgyvena įtampą, emocinį nuovargį ar tiesiog ieško saugios erdvės pokalbiui. Organizatoriai pabrėžia, kad pagalba aktuali ne tik krizės metu, bet ir tuomet, kai norisi aiškiau suprasti savo savijautą bei sprendimus.

    Konsultacijose galima aptarti įvairias temas: nerimą, nuotaikų svyravimus, liūdesį, pyktį, ilgalaikę įtampą, vienišumo jausmą ar užsitęsusias negatyvias emocijas. Taip pat numatyta pagalba sprendžiant santykių sunkumus, konfliktus šeimoje, skyrybų krizę bei sudėtingą laikotarpį po išsiskyrimo.

    Projektas orientuotas ir į praktinius gyvenimo iššūkius: sprendimų atidėliojimą, pokyčių baimę, vidinę krizę bei savęs paieškas. Konsultacijose galima kalbėtis apie patiriamą mobingą, įsidarbinimo sunkumus, žalingus įpročius ar priklausomybių rizikas, taip pat apie patirtą ar patiriamą smurtą artimoje aplinkoje.

    Numatyta, kad konsultacijos vyks 2026 metų birželio–gruodžio mėnesiais „Šiaurės Lietuvos kolegijoje“ (Tilžės g. 22, Šiauliai). Dalyvavimui būtina išankstinė registracija, o konkretus konsultacijos laikas derinamas individualiai pagal registracijoje pateiktus kontaktus.

    Kaip registruotis ir kam skirta?

    Registracija vykdoma iš anksto, o dėl konsultacijų laiko su užsiregistravusiu asmeniu susisiekiama ir suderinamas patogus vizito laikas. Taip pat nurodomas kontaktinis telefono numeris: +370 679 43 636.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad emocinė parama gali būti svarbi ir netekties, sunkios ligos, dvasinės krizės ar suicidinių minčių atvejais. Tokiais atvejais raginama nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda sumažinti rizikas ir rasti aiškesnius tolesnius žingsnius.

    Projekto finansavimas

    Iniciatyva įgyvendinama pagal projektą „Psichologinė emocinė pagalba Šiaulių miesto gyventojams: daugiau vidinės harmonijos“. Projektas finansuojamas Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, laimėjus visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sveikatinimo projektų finansavimo konkursą.

    Tokio tipo savivaldybių finansuojamos programos paprastai siekia mažinti psichologinės pagalbos prieinamumo barjerus, ypač kai žmones sustabdo kaina, nežinojimas nuo ko pradėti ar baimė kreiptis. Organizatoriai tikisi, kad nemokamos konsultacijos taps pirmu žingsniu į stabilesnę emocinę savijautą ir ilgalaikes pagalbos galimybes.

  • Šiaulių savivaldybė kreipėsi į ŠRATC: prašo paaiškinimo dėl AAD pastabų atliekų tvarkymo centre

    Šiaulių savivaldybė kreipėsi į ŠRATC: prašo paaiškinimo dėl AAD pastabų atliekų tvarkymo centre

    Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą (ŠRATC), prašydama pateikti išsamų paaiškinimą dėl Aplinkos apsaugos departamento (AAD) rašte išdėstytų pastabų. Savivaldybę ir kitus įstaigos dalininkus pasiekusiame dokumente informuojama apie atliktus patikrinimus ir nurodomi trūkumai atliekų tvarkymo veikloje.

    Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis teigė, kad gauta informacija leidžia daryti nepalankias išvadas apie įstaigos vadovybės veiksmus. Pasak jo, savivaldybė nedelsdama kreipėsi į ŠRATC direktorių, kad šis paaiškintų situaciją ir pateiktų atsakymus visiems dalininkams.

    „Iš matomos informacijos panašu, kad direktorius netinkamai atliko kai kurias jam nurodytas pareigas, todėl iškyla būtinybė tinkamai sureaguoti į nurodytus trūkumus bei juos ištaisyti. Atliekų tvarkymas yra viena svarbiausių viešųjų paslaugų, todėl privalome užtikrinti, kad centras tinkamai vykdytų visas jam pavestas funkcijas“, – sakė Antanas Bartulis.

    Savivaldybės teigimu, AAD rašte pateiktos pastabos susijusios su netinkamu atskirų atliekų tvarkymu atliekų tvarkymo centre. Tokie signalai savivaldybei svarbūs ne tik dėl aplinkosauginių reikalavimų laikymosi, bet ir dėl paslaugos patikimumo gyventojams bei verslui, nes regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra esminė grandis užtikrinant rūšiavimą, apdorojimą ir teisėtą atliekų srautų apskaitą.

    Šiaulių miesto savivaldybė yra didžiausia ŠRATC dalininkė ir valdo 37 dalis iš 100, tačiau viena įstaigos nekontroliuoja. Vis dėlto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos telkti papildomą informaciją ir inicijuoti situacijos vertinimą kartu su kitais dalininkais.

    Surinkti duomenys, kaip nurodoma, bus teikiami svarstyti valdybos arba dalininkų susirinkimo lygmenyje. Būtent šiuose formatuose numatoma priimti sprendimus dėl tolimesnės įstaigos veiklos, trūkumų šalinimo plano ir galimos vadovybės atsakomybės.

    Ko galima tikėtis toliau?

    Praktikoje tokiais atvejais dalininkai paprastai siekia gauti aiškų faktinį vaizdą: kokie pažeidimai ar neatitikimai nustatyti, kokios priemonės jau pritaikytos ir per kiek laiko planuojama pašalinti trūkumus. Taip pat svarbu, ar AAD yra pateikęs privalomus nurodymus ir ar už jų nevykdymą gali grėsti papildomos sankcijos.

    Sprendimai dėl vadovybės atsakomybės įprastai priklauso nuo paaiškinimų turinio, faktinių aplinkybių ir to, kaip greitai bei kokybiškai bus įgyvendintos korekcinės priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad atliekų tvarkymo paslauga turi būti užtikrinama sklandžiai, laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir viešojo intereso.

  • Šiauliuose ieškoma nuomojamų butų socialiniam fondui: 5 metų sutartys ir terminas iki birželio 23 dienos

    Šiaulių miesto savivaldybė plečia socialinio būsto fondą ir skelbia būstų nuomos pirkimą savivaldybės teritorijoje. Nuomojamos gyvenamosios patalpos būtų skirtos subnuomai asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į paramą būstui išsinuomoti.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, todėl savivaldybė kviečia pasiūlymus teikti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. Perkančioji organizacija yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

    Pagal skelbiamą poreikį planuojama išsinuomoti du būstus su visais patogumais: vieną vieno kambario ir vieną dviejų kambarių. Nurodoma, kad bendrabučio tipo pastatuose esantys būstai nebus tinkami šiam pirkimui.

    Numatomas nuomos terminas yra 5 metai, su galimybe sutartį pratęsti dar 5 metams. Toks laikotarpis savivaldybėms įprastas tada, kai siekiama stabiliai užtikrinti socialinio būsto prieinamumą ir kartu išlaikyti lankstumą ateityje atnaujinant ar perskirstant fondą.

    Pasiūlymus ir nuomojamo turto dokumentus reikia pateikti iki 2026 metų birželio 23 dienos 11:00 valandos. Dokumentai priimami Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame (prie 4 langelio) arba siunčiami paštu; pavėluotai gauti vokai, kaip nurodoma, neatplėšti grąžinami siuntėjui.

    Savivaldybė taip pat yra parengusi pirkimo sąlygas, vertinimo kriterijus, sutarties projektą ir pasiūlymo formą. Kandidatams prieš teikiant dokumentus svarbu įsivertinti, ar būstas atitinka reikalavimus, nes praktikoje didžiausi nesutapimai dažniausiai kyla dėl būsto tipo, inžinerinių patogumų ar pateikiamų nuosavybės bei techninių dokumentų pilnumo.

  • Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė vizito Šiauliuose metu įvertino miesto pasiekimus socialinių paslaugų srityje ir pabrėžė, kad savivaldybė išsiskiria tiek socialinių inovacijų sprendimais, tiek darbuotojų atlygio politika. Pasak ministrės, Šiauliai pelnytai sulaukė šeimai draugiškiausios savivaldybės įvertinimo, o socialinių darbuotojų darbo užmokestis čia yra vienas konkurencingiausių šalyje.

    Susitikimuose su savivaldybės vadovais aptartos priemonės, kuriomis miestas skatina jaunas šeimas: akcentuota vienkartinė 500 eurų parama dokumentų tvarkymo išlaidoms toms šeimoms, kurios gauna valstybės remiamą būsto kreditą. Savivaldybė taip pat pristatė paslaugų organizavimo modelį, kurį ministerija įvardijo kaip nuosekliai sudėliotą ir orientuotą į realius gyventojų poreikius.

    Socialinio būsto pirkimo kliūtys

    Viena iš aptartų temų buvo socialinio būsto plėtra ir praktiniai suvaržymai, su kuriais susiduria savivaldybės. Šiaulių atstovai kėlė klausimą, kad savivaldybėms turėtų būti sudarytos sąlygos pirkti socialinius būstus dar statomuose namuose, kol šie neturi galutinių kadastro dokumentų.

    Šis pasiūlymas argumentuojamas dviem aspektais: galimybe sutaupyti viešųjų lėšų, nes ankstesnėse stadijose būstas dažnai kainuoja mažiau, ir geresne socialinio būsto integracija į bendras gyvenamąsias teritorijas. Savivaldybė pabrėžė, kad būsto koncentracija atskirose lokacijose ilgainiui kuria socialinę atskirtį, todėl svarbu turėti lankstesnius įsigijimo mechanizmus.

    Paslaugos namuose ir finansavimo ribos

    Šiaulių meras Artūras Visockas akcentavo, kad dalis valstybės skirtų lėšų metų pabaigoje grąžinama ne dėl poreikio stokos, o dėl galiojančių finansinių ribojimų. Pasak savivaldybės, kai kurioms paslaugoms nustatytos lubos riboja galimybes suteikti gyventojams visą reikalingą pagalbos apimtį, net jei tam yra numatytas finansavimas.

    Ypatingas dėmesys skirtas laikinajam atokvėpiui, kai artimuosius namuose slaugantiems žmonėms teoriškai numatyta iki 720 valandų paslaugų. Tačiau, savivaldybės teigimu, 2 000 eurų riba praktiškai sutrumpina realiai gaunamų paslaugų laiką, todėl siūloma šią sumą peržiūrėti ir didinti, kad pagalba atitiktų faktinį poreikį.

    Kontrolės klausimai ir skaidraus atlygio principai

    Susitikime taip pat aptarti asmeninių asistentų paslaugų kontrolės iššūkiai. Šiaulių savivaldybė planuoja diegti specialų sprendimą, kuris leistų tiksliau fiksuoti suteiktas paslaugas ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką, kai deklaruojamas neproporcingai didelis darbo laikas.

    Ne mažiau aštri tema tapo darbo užmokesčio nelygybė, kuri, pasak savivaldybės, susiformuoja dėl papildomų priedų ir naudų, taikomų socialinių įstaigų profesinių sąjungų nariams. Diskusijoje pabrėžta, kad praktikoje gali atsirasti situacijų, kai už tą patį darbą skirtingi darbuotojai gauna nevienodą atlygį, o tai kertasi su skaidraus atlygio principu.

    „Už identišką darbą žmogus negali gauti skirtingo užmokesčio, todėl derybose su profesinėmis sąjungomis turime ieškoti sprendimų, kurie atitiktų skaidrumo reikalavimus“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Vizito metu ministrė taip pat apsilankė kompleksinių paslaugų namuose Alka, kur susitiko su žmonėmis, turinčiais psichosocialinę ir arba intelekto negalią, bei apžiūrėjo socialinėse dirbtuvėse sukurtus gaminius. Ministerijos ir savivaldybės atstovai sutaria, kad tokios paslaugos yra svarbi bendruomeninės pagalbos dalis, tačiau jų plėtrai būtinas ir lankstesnis finansavimas, ir aiškesnė kokybės kontrolė.

  • Šiaulių savivaldybė patvirtino 2026 metų NVO projektų finansavimą: kas gavo dalinį biudžetą?

    Šiaulių miesto savivaldybė patvirtino 2026 metų nevyriausybinių organizacijų (NVO) projektų, kurie bus iš dalies finansuojami iš savivaldybės biudžeto, sąrašą. Sprendimas įformintas mero 2026 metų gegužės 22 dieną potvarkiu Nr. M-713.

    Dokumente nustatyta, kurioms organizacijoms ir kokioms iniciatyvoms skiriamas dalinis finansavimas, taip pat įtvirtinamas konkurso rezultatų teisinis pagrindas. Savivaldybės biudžeto lėšos NVO projektams paprastai skiriamos siekiant prisidėti prie viešųjų paslaugų, bendruomeninių veiklų ir socialinės įtraukties stiprinimo mieste.

    Toks dalinis finansavimas reiškia, kad projektams numatyta parama gali padengti tik dalį planuojamų veiklų kaštų, o likusią dalį organizacijos turi užtikrinti kitais šaltiniais. Praktikoje tai dažnai skatina pareiškėjus tikslinti biudžetus, ieškoti partnerių ir papildomo finansavimo, kad suplanuoti darbai būtų įgyvendinti laiku.

    Šiaulių miesto savivaldybė informuoja, kad patvirtintas 2026 metų NVO projektų, iš dalies finansuojamų iš biudžeto, sąrašas yra viešai paskelbtas kartu su potvarkiu. Šis sąrašas tampa orientyru tiek finansavimą gavusioms organizacijoms, planuojančioms sutartinius įsipareigojimus, tiek gyventojams, norintiems matyti, kokios iniciatyvos bus vykdomos jų mieste.

  • Šiauliuose prasideda nenaudojamų sklypų patikrinimai: kada skelbs sąrašus ir kaip išvengti 4 proc. tarifo

    Šiaulių miesto savivaldybė birželio–rugpjūčio mėnesiais vykdys nenaudojamų žemės sklypų patikrinimus. Į nenaudojamų sklypų sąrašus įtrauktiems valdytojams bus taikomas padidintas žemės mokesčio arba valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, siekiantis 4 proc.

    Tvarka, pagal kurią identifikuojami nenaudojami sklypai, atnaujinta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir nauja jos redakcija įsigaliojo 2025 metų gegužės 1 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad patikrinimų tikslas yra skatinti sklypų priežiūrą ir mažinti apleistų teritorijų skaičių mieste.

    Kada bus sudaromi ir skelbiami sąrašai?

    Pagal numatytą eigą iki einamųjų metų birželio 20 dienos savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus bei seniūnijų specialistai fiksuos galimai nenaudojamus sklypus ir sudarys preliminarius sąrašus. Šiuose sąrašuose bus skelbiami sklypų adresai, kad naudotojai galėtų identifikuoti, ar jų valda pateko į vertinimą.

    Iki birželio 30 dienos sklypų naudotojams, kurių valdos įtrauktos į preliminarius sąrašus, planuojama išsiųsti pranešimus. Juose nurodomas įtraukimo pagrindas ir paaiškinama, kad iki liepos 20 dienos galima pateikti įrodymus, jog sklypas sutvarkytas ir atitinka reikalavimus.

    Nuo liepos 20 dienos iki liepos 31 dienos savivaldybė vertins gautus paaiškinimus ir įrodymus, prireikus atliks pakartotinius patikrinimus. Iki rugpjūčio 1 dienos turėtų būti paskelbti atnaujinti preliminarūs sąrašų projektai, o iki rugpjūčio 10 dienos gyventojai dar galės kreiptis į darbo grupę, jei mano, kad sklypas nepagrįstai priskiriamas nenaudojamiems.

    Galutinius nenaudojamų privačios nuosavybės sklypų ir iš valstybės nuomojamų sklypų sąrašus iki rugpjūčio 25 dienos tvirtina savivaldybės meras. Patvirtinti sąrašai iki rugpjūčio 31 dienos skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

    Kas laikoma nenaudojamu sklypu?

    Sklypas gali būti pripažintas nenaudojamu, jei nustatomas bent vienas požymis, rodantis, kad teritorija realiai neprižiūrima arba kelia aplinkosaugos ir tvarkos problemas. Praktikoje tai dažniausiai siejama su ilgą laiką nešienaujama žole, apžėlusiomis teritorijomis, netvarkingai sandėliuojamais daiktais ar atliekomis.

    Tarp požymių įvardijami ir atvejai, kai sklype kaupiamos šiukšlės, formuojamas sąvartynas, laikomos teršiančios aplinką medžiagos, padrikai supiltas statybinis laužas arba paliktos akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės ar jų dalys. Taip pat rizika didėja, jei sklypas apaugęs menkaverčiais krūmais ir nėra jokių priežiūros ženklų.

    Savivaldybė nurodo, kad sklypas gali būti įtraukiamas į sąrašą ir tada, kai nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 dienos iki einamųjų metų gegužės 31 dienos bent du kartus nustatoma tokia pati netvarkinga būklė, o faktai užfiksuojami patikrinimo aktuose. Tai reiškia, kad vienkartinis epizodas nebūtinai bus lemiamas, tačiau pasikartojantys pažeidimai sudaro pagrindą sprendimui.

    Kaip informuojami savininkai ir ką daryti?

    Pranešimai apie įtraukimą į preliminarius sąrašus siunčiami registruotu paštu adresu, nurodytu Registrų centro Gyventojų registro duomenyse. Savivaldybė gali papildomai informuoti ir kitais žinomais kontaktais, įskaitant elektroninį paštą, jei toks yra pateiktas.

    Jei registruotu laišku informuoti nepavyksta, pavyzdžiui, kai asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos arba yra išvykęs nenurodęs adreso, informacija gali būti paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Tokiu atveju nuo paskelbimo dienos pranešimas laikomas tinkamai įteiktu, todėl sklypų savininkams svarbu patiems sekti skelbiamus sąrašus.

    Norint išvengti padidinto 4 proc. tarifo, svarbiausia laiku sutvarkyti sklypą ir, jei jis pateko į preliminarų sąrašą, iki liepos 20 dienos pateikti įrodymus, kad trūkumai pašalinti. Savivaldybė ragina gyventojus, kurie patys negali pasirūpinti sklypu dėl amžiaus, sveikatos ar gyvenimo užsienyje, kreiptis į teritorijų tvarkymo ir šienavimo paslaugas teikiančius asmenis ar įmones.

    Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti pranešant apie mieste netvarkomus ar apleistus sklypus savivaldybės administracijai ir seniūnijoms, taip pat naudojantis Šiaulių miesto problemų registravimo platforma „Sumanus miestas“. Savivaldybė pabrėžia, kad bendradarbiavimas padeda greičiau identifikuoti problemines teritorijas ir užkirsti kelią jų virtimui ilgalaikiais sąvartynais.

  • Šiauliuose koreguojamas Talkšos ežero detalusis planas: keičiamos AUV-34 programos dalys

    Šiaulių miesto savivaldybė informavo, kad keičia 2025 metais patvirtintos planavimo darbų programos Nr. AUV-34 atskirus punktus ir planuojamos teritorijos ribas. Pakeitimai susiję su Talkšos ežero ir jo prieigų, Ežero gyvenamojo rajono bei teritorijos Vilniaus g. 72 Šiauliuose detaliojo plano sprendinių koregavimu.

    Kaip nurodoma savivaldybės pranešime, sprendimas priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis. Pakeitimai apima AUV-34 programos 2, 3 ir 9 punktus, taip pat tikslinamas planuojamos teritorijos ribų apibrėžimas.

    Iniciatyva koreguoti dokumentą siejama su planavimo iniciatoriaus 2026 metų gegužės 11 dieną pateiktu prašymu keisti rengiamo teritorijų planavimo dokumento planuojamos teritorijos ribas. Savivaldybė nurodo, kad prašymas užregistruotas administracijos dokumentų valdymo sistemoje.

    Pagal pateiktą informaciją, detaliojo plano sprendinių koregavimas atliekamas siekiant suformuoti sklypą prie pastato S. Šalkauskio g. 8A. Tokie koregavimai praktikoje dažniausiai reiškia tikslesnį žemės naudojimo ir sklypų ribų sureguliavimą, kad sprendiniai atitiktų faktinę situaciją ir planuojamus tvarkymo darbus.

    Talkšos ežero teritorija laikoma jautria viešųjų interesų požiūriu, nes apima rekreacines erdves, susisiekimo ir želdynų sprendinius bei gyvenamąsias teritorijas. Dėl to ribų ir programos punktų pakeitimai paprastai vertinami ne tik techniniu, bet ir urbanistiniu aspektu, siekiant suderinti gyventojų, infrastruktūros ir aplinkosaugos poreikius.