CP v2

Tag: Šiaulių miesto savivaldybė

  • Šiaulių savivaldybė ieško butų socialiniam fondui: per derybas pirks 2 vieno kambario būstus

    Šiaulių miesto savivaldybės administracija paskelbė, kad plečia Socialinio būsto fondą ir planuoja įsigyti butus Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. Pirkimas bus vykdomas skelbiamų derybų būdu.

    Perkančioji organizacija nurodo, kad ieško dviejų vieno kambario butų daugiabučiame name, kuris nėra bendrabučio tipo. Butai turi būti su visais patogumais ir įrengti I–III aukšte.

    Taip pat apibrėžti ir ploto kriterijai: vieno kambario buto naudingasis plotas turi būti ne mažesnis nei 28 kv. m ir ne didesnis nei 45 kv. m. Tokie rėžiai paprastai pasirenkami siekiant subalansuoti įsigijimo kainą ir būsto tinkamumą socialiniam nuomojimui.

    Pasiūlymai ir parduodamo turto dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 16 dienos 11.00 valandos. Dokumentus galima pristatyti į savivaldybės administracijos priimamąjį Šiauliuose arba siųsti paštu nurodytu adresu.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pirkimo procedūrose itin svarbus pateiktų dokumentų tikslumas ir terminų laikymasis, nes tai daro įtaką pasiūlymų vertinimui ir derybų eigai. Detalios sąlygos, vertinimo kriterijai ir sutarties projektas skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

  • Šiauliai kviečia į apklausą: atsakymai parodys, ko šeimoms ir darbuotojams mieste labiausiai trūksta

    Šiauliuose startavo gyventojams skirta anoniminė apklausa, kuria siekiama įvertinti, kas miestą daro patrauklų šeimai, darbui ir kasdieniam gyvenimui. Organizatoriai tikisi surinkti įžvalgas apie miesto stiprybes, opiausius iššūkius ir priemones, kurios realiai paskatintų žmones rinktis Šiaulius.

    Apklausos rezultatai, kaip nurodoma kvietime, bus naudojami tik apibendrintai. Tokie duomenys paprastai tampa pagrindu savivaldybės ar partnerių planuojamoms iniciatyvoms, susijusioms su gyventojų pritraukimu, šeimų stiprinimu, paslaugų gerinimu ir miesto plėtros kryptimis.

    Pildymas yra anoniminis, o anketa turėtų užtrukti apie 10–15 minučių. Dalyvių prašoma atsakyti į klausimus apie kasdienę patirtį mieste, nuo gyvenamosios aplinkos iki darbo ir paslaugų prieinamumo, taip pat įvardyti, kokie pokyčiai būtų svarbiausi.

    Pastaraisiais metais Lietuvos miestai vis dažniau remiasi apklausomis ir kitais duomenimis grįstais metodais, nes konkurencija dėl gyventojų ir darbuotojų auga. Gyvenimo kokybės rodikliai, būsto ir paslaugų prieinamumas, susisiekimas bei darbdavių pasiūla tampa kertiniais veiksniais, lemiančiais, kur žmonės kuria šeimas ir planuoja karjerą.

    Organizatoriai dėkoja gyventojams už laiką ir indėlį į miesto ateitį, pabrėždami, kad būtent gyventojų patirtys padeda tiksliau identifikuoti prioritetus. Kuo platesnė respondentų imtis, tuo patikimesnės išvados ir aiškesni sprendimų prioritetai planuojant tolesnius darbus.

  • Šiaulių savivaldybė per derybas nupirks 3 vieno kambario butus socialiniam būstui

    Šiaulių savivaldybė per derybas nupirks 3 vieno kambario butus socialiniam būstui

    Šiaulių miesto savivaldybės administracija paskelbė pirkimą, kuriuo planuoja įsigyti tris vieno kambario butus socialinio būsto fondui. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, o būstai būtų skirti didinti socialinio būsto prieinamumą mieste.

    Kaip nurodoma pirkimo sąlygose, būstai numatomi gausioms šeimoms ir asmenims, turintiems judėjimo, psichikos, proto ar regos negalią. Savivaldybė akcentuoja, kad reikalingas specialiai pritaikytas būstas, todėl dalis reikalavimų susiję su patogiu ir saugiu gyvenimu kasdien.

    Būstams keliami reikalavimai

    Perkama po vieną kambario butą pirmame aukšte, daugiabučiame name, kuris nėra bendrabučio tipo. Naudingas plotas turi būti nuo 28 iki 43 kvadratinių metrų, o paskirtis – gyvenamoji.

    Taip pat numatyta, kad butų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė nei C, o pirmenybė bus teikiama aukštesnės klasės būstams. Savivaldybė leidžia siūlyti butus tiek atnaujintuose, tiek modernizuojamuose namuose.

    Terminai ir pateikimo tvarka

    Pasiūlymai su parduodamo turto dokumentais priimami iki 2026 metų birželio 22 dienos 11:00 valandos. Dokumentus galima pristatyti savivaldybės priimamajame (Vasario 16-osios g. 62 / Trakų g. 40, Šiauliai) arba atsiųsti paštu iki to paties termino.

    Jeigu vokas gaunamas pavėluotai, jis nebus atplėšiamas ir bus grąžinamas pateikėjui. Pirkimas vykdomas laikantis Vyriausybės 2017 metais gruodžio 13 dieną patvirtintos tvarkos dėl žemės ir nekilnojamojo turto pirkimų bei nuomos.

  • Šiauliai kelia klausimą Teisingumo ministerijai: kodėl deleguotoms teisinėms funkcijoms trūksta lėšų?

    Šiauliai kelia klausimą Teisingumo ministerijai: kodėl deleguotoms teisinėms funkcijoms trūksta lėšų?

    Šiauliuose apsilankiusi Teisingumo ministerijos vadovybė su miesto meru Artūru Visocku aptarė savivaldybėms tenkančių teisinių funkcijų finansavimą ir praktinius iššūkius. Susitikime akcentuota, kad deleguotų valstybės funkcijų apimtis didėja, tačiau skiriamos lėšos ne visada atitinka realias sąnaudas.

    Pasak savivaldybės, vien pirminės teisinės pagalbos užtikrinimui ir civilinės metrikacijos paslaugoms per metus prireikia apie 200 000 eurų. Tuo metu iš valstybės skiriama dotacija, kaip teigta susitikime, siekia apie 60 000 eurų, todėl susidaro reikšmingas finansinis atotrūkis.

    „Funkcijų savivaldybėms nuolat daugėja, tačiau pinigų tam skiriama minimaliai. Tai principinis klausimas – deleguotos funkcijos turi būti finansuojamos tinkamai, kad teisė realiai veiktų, o ne liktų tik popieriuje“, – sakė Artūras Visockas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad finansavimo trūkumas veikia ne tik biudžeto balansą, bet ir paslaugų prieinamumą gyventojams. Pirminė teisinė pagalba dažnai yra pirmasis žingsnis sprendžiant šeimos, paveldėjimo, skolų ar socialinių klausimų problemas, todėl savivaldybei tenkanti našta tiesiogiai susijusi su žmonių galimybėmis greitai gauti konsultaciją.

    Susitikimo metu taip pat aptartas Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos kalėjimų tarnybos bendradarbiavimas. Teisingumo ministerijos atstovai pažymėjo, kad miestas prisideda prie nuteistųjų resocializacijos ir palaiko pusiaukelės namų veiklą, kuri laikoma svarbia priemone mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.

    Šiauliai tikisi, kad klausimas dėl deleguotų funkcijų finansavimo bus sprendžiamas sistemiškai, aiškiai įvertinant realius savivaldybių kaštus ir valstybės skiriamų dotacijų pakankamumą. Savivaldybės teigimu, tvarus finansavimo modelis leistų užtikrinti stabilesnį paslaugų teikimą ir išvengti situacijų, kai trūkstamos lėšos dengiamos kitų miesto prioritetų sąskaita.

  • Šiaulių plėtros variklis: žemės aukcionai per metus atnešė milijonus ir pritraukė investuotojus

    Šiaulių plėtros variklis: žemės aukcionai per metus atnešė milijonus ir pritraukė investuotojus

    Šiaulių miesto savivaldybė, perėmusi patikėjimo teisę į valstybinę žemę, žemės aukcionus įvardija kaip vieną aiškiausių miesto plėtros instrumentų. Pasak savivaldybės atstovų, šiandien miestai konkuruoja ne tik dėl darbo vietų, bet ir dėl šeimų, kurios renkasi, kur kurtis ir auginti vaikus.

    Šiauliuose akcentuojama, kad svarbiausia yra ne pats pardavimo procesas, o nuosekliai kuriama pasiūla rinkai: pakankamai parengtų sklypų individualiai statybai ir teritorijų, tinkančių verslo projektams. Tai leidžia greičiau reaguoti į paklausą, o kartu mažina riziką, kad investuotojai pasirinks kitą miestą dėl paprasčiausio sklypų trūkumo.

    „Mums svarbiausia ne vien pats pardavimo procesas, o ilgalaikė miesto vizija. Šiauliai šiandien laimi, nes geba pasiūlyti ne pažadus, o realias galimybes kurtis ir investuoti“, – sakė Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė.

    Skaičiai: kas pasikeitė po 2024 metų

    Savivaldybės pateikiami duomenys rodo apčiuopiamą rezultatą: per laikotarpį nuo 2024 metų paskelbti 89 aukcionai, iš kurių 69 įvyko sėkmingai. Iš viso perleista 18,5 hektaro žemės, o pradinė aukcionuose parduotų sklypų vertė siekė 3,28 mln. eurų, tačiau galutinė kaina išaugo iki 4,41 mln. eurų.

    Didžiausią dalį sudarė namų valdos sklypai, tačiau reikšminga dalis buvo skirta ir pramonės bei komercinei veiklai. Toks balansas savivaldybei leidžia vienu metu spręsti būsto pasiūlos klausimus ir kurti sąlygas ekonominei plėtrai, kuri vėliau grįžta į miestą darbo vietomis bei mokesčiais.

    Proveržis 2025 metais ir rekordinis sandoris

    Nors 2024 metais procesus lėtino teisės aktų derinimas su valstybės institucijomis, 2025 metai, savivaldybės vertinimu, tapo proveržio laikotarpiu: sėkmingai įvyko 58 aukcionai. Tokia dinamika rodo, kad, susitvarkius procedūrinius klausimus, pasiūla gali būti didinama gerokai greičiau.

    2026 metai taip pat prasidėjo aktyviai: per nepilną pusmetį įvyko 10 aukcionų, kurių bendra vertė viršijo 1 mln. eurų. Rekordinis sandoris fiksuotas parduodant 3,96 hektaro ploto sklypą Pakapės gatvėje 9, už kurį pasiūlyta 515 769 eurai.

    Kodėl auga kaina ir kuo čia svarbi savivaldybė

    Savivaldybė pabrėžia, kad aukcionų mechanizmas užtikrina vienodas sąlygas visiems dalyviams, o kainą galiausiai nustato rinka. Tuo pačiu miestas turi svarbų vaidmenį ruošiant teritorijas ir nustatant pradinius vertinimus, kad miesto biudžetas nebūtų nuskriaustas.

    Pasak savivaldybės, kilus abejonių dėl pradinės sklypo vertės, buvo inicijuotas pakartotinis vertinimas, po kurio pradinė vertė pakilo nuo 300 000 iki 500 000 eurų. Tokie sprendimai savivaldybės argumentuojami kaip būtini, siekiant skaidrumo ir maksimalios grąžos miestui.

    Savivaldybės teigimu, augantys aukcionų rezultatai siunčia signalą, kad Šiauliai tampa patrauklūs investuotojams iš visos Lietuvos. Tai siejama su didėjančiu pasitikėjimu miesto ekonominiu potencialu, infrastruktūros kryptimis ir aiškesnėmis galimybėmis greitai pradėti projektus.

  • Šiaulių savivaldybė kviečia NVO į 2026 metų finansavimo konkursą: 12 560 eurų, aiškūs prioritetai

    Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė 2026 metų nevyriausybinių organizacijų projektų dalinio finansavimo konkurso antrą etapą. Iš savivaldybės biudžeto šiam kvietimui numatyta 12 560 eurų, o paraiškas organizacijos gali teikti nuo 2026 metų gegužės 22 dienos iki 2026 metų birželio 19 dienos 15.00 valandos.

    Konkurso lėšos skiriamos NVO projektams iš dalies finansuoti, todėl savivaldybės indėlis negali viršyti 90 proc. viso projekto poreikio. Likusi dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. ir ją pareiškėjas privalo užtikrinti kitais šaltiniais, pavyzdžiui, nuosavomis lėšomis ar partnerių indėliu.

    Vienam projektui galima prašyti nuo 500 iki 5 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad vienas pareiškėjas vienam konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias paraiškas būtų vertinama tik anksčiausiai pateikta.

    Kas laikoma prioritetu 2026 metais?

    Šiaulių mieste 2026 metais finansavimu labiausiai siekiama paskatinti projektus, kurie stiprina vyresnio amžiaus žmonių informacinius gebėjimus. Tai gali apimti skaitmeninio raštingumo veiklas, saugaus elgesio internete mokymus ar praktines konsultacijas, padedančias kasdien naudotis elektroninėmis paslaugomis.

    Kitas prioritetas nukreiptas į socialiai pažeidžiamų grupių įgalinimą per NVO veiklas, mažinant socialinę atskirtį ir užtikrinant lygias galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Savivaldybės praktikoje tokio pobūdžio projektai dažniausiai apima bendruomenines iniciatyvas, socialinių įgūdžių stiprinimą, pagalbą integruojantis ir paslaugas, kurios papildo viešojo sektoriaus galimybes.

    Taip pat akcentuojamas NVO veiklos skatinimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir gyventojų įtraukimas priimant sprendimus, kai ginami viešieji interesai. Atskiras prioritetas numato savanorystės ir visuomenės įsitraukimo didinimą, pažymint Šiaulių miesto 790-ąsias metines.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiškos su priedais teikiamos lietuvių kalba dviem būdais: elektroniniu būdu, pasirašius saugiu elektroniniu parašu per savivaldybės elektroninių paslaugų sistemą, arba popierine forma. Teikiant popierinę paraišką, ji turi būti pristatyta savivaldybės administracijai iki nustatyto termino pabaigos.

    Paraiškoje turi būti nurodyta informacija apie organizaciją ir projektą, pateiktas projekto aprašymas, veiklų planas, tęstinumo ir viešinimo informacija, taip pat detalus finansavimo pagrindimas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dokumentai turi būti tvarkingai parengti, puslapiai sunumeruoti, o kopijos tinkamai patvirtintos pagal pasirinktą pateikimo būdą.

    Kada NVO negali dalyvauti?

    Konkurse negali dalyvauti organizacijos, kurios neatitinka NVO statuso reikalavimų Juridinių asmenų registre arba kurių veikla sustabdyta, apribota, kurioms taikomas turto areštas, vyksta likvidavimo ar bankroto procedūros. Taip pat ribojamas dalyvavimas, jei ankstesniais metais buvo nustatyti esminiai sutarčių pažeidimai ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

    Savivaldybė numato ir kitus atvejus, susijusius su atskaitomybe bei skaidrumu, pavyzdžiui, kai nepateiktos privalomos finansinės ir veiklos ataskaitos. Be to, jei tas pats projektas tais pačiais kalendoriniais metais finansuojamas iš kito savivaldybės administracijos skelbto konkurso, pakartotinai skirtas finansavimas būtų laikomas neteisėtu ir turėtų būti grąžintas.

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų pildymo konsultuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakingi specialistai. Savivaldybė ragina pareiškėjus paraiškas rengti iš anksto, kad iki termino pabaigos būtų pateikti visi privalomi dokumentai ir tinkamai pagrįstas projekto biudžetas.

  • Šiaulių savivaldybė patvirtino 2026 metų jaunimo iniciatyvų projektus: kam skyrė dalinį finansavimą

    Šiaulių savivaldybė patvirtino 2026 metų jaunimo iniciatyvų projektus: kam skyrė dalinį finansavimą

    Šiaulių miesto savivaldybė atnaujino 2026 metų jaunimo iniciatyvų projektų, kuriems numatytas dalinis finansavimas iš savivaldybės biudžeto, sąrašą. Sprendimas įtvirtintas mero gegužės 21 dieną pasirašytu potvarkiu, kuriuo pakoreguotas ankstesnis kovo 25 dieną priimtas dokumentas.

    Pakeitimu patvirtinta, kurie jaunimo iniciatyvų projektai 2026 metais gaus savivaldybės paramą ir kokia apimtimi ji bus skiriama. Tokie sąrašai savivaldybėms leidžia užtikrinti konkurso skaidrumą ir aiškiai įvardyti, kurioms veikloms suteikiamas prioritetas konkrečiais metais.

    Jaunimo iniciatyvų projektų finansavimo konkursai paprastai orientuoti į jaunų žmonių įsitraukimą į miesto gyvenimą, bendruomeniškumo stiprinimą, savanorystę, pilietiškumo ugdymą ir prasmingo užimtumo kūrimą. Praktikoje tai dažnai reiškia renginius, edukacines veiklas, kūrybines dirbtuves ar kitus projektus, kuriuos inicijuoja jaunimo grupės ir organizacijos.

    Šiaulių miesto savivaldybė nurodo, kad patvirtintas sąrašas apima savivaldybės biudžeto lėšomis dalinai finansuojamus projektus, o pats sprendimas yra ankstesnio potvarkio pakeitimas. Tai reiškia, kad galėjo būti patikslinti finansuojamų projektų duomenys ar koreguotas finansavimo paskirstymas, atsižvelgiant į administracines procedūras ir konkurso rezultatus.

    Norintiems dalyvauti būsimuose kvietimuose aktualu sekti savivaldybės skelbiamas konkurso sąlygas, vertinimo kriterijus ir atsiskaitymo reikalavimus. Tokiuose konkursuose dažniausiai vertinamas projekto aktualumas jaunimui, veiklų realistiškumas, planuojamas poveikis miestui ir komandos gebėjimas įgyvendinti numatytus darbus.

  • Šiauliai viešuosiuose pirkimuose sutaupė 18,85 mln. eurų: kurie projektai atpigo labiausiai

    Šiauliai viešuosiuose pirkimuose sutaupė 18,85 mln. eurų: kurie projektai atpigo labiausiai

    Šiaulių miesto savivaldybė skelbia, kad per pastarojo laikotarpio šešis didelius rangos darbų pirkimus biudžete pavyko sutaupyti 18,85 mln. eurų. Savivaldybės teigimu, bendra šių projektų sąmatinė vertė siekė 76,12 mln. eurų, o pasirašytų sutarčių vertė sudarė 57,27 mln. eurų.

    Didžiausias skirtumas fiksuotas Žirgyno Žuvininkų gatvėje rekonstrukcijos konkurse. Savivaldybės nurodoma pirminė sąmata siekė 10,47 mln. eurų, o konkursą laimėjusios UAB „Gilesta“ pasiūlymas buvo 5,9 mln. eurų, tad sutaupyta 4,57 mln. eurų, arba apie 44 proc.

    Pasak savivaldybės, sutarties įsigaliojimas siejamas su pateikiamu banko garantu, po to planuojama perduoti statybvietę ir pradėti darbus. Skaičiuojama, kad darbai galėtų startuoti vasaros pradžioje, kai bus užbaigtos būtinos procedūros ir parengtas darbo projektas.

    Kur sutaupyta daugiausia

    Reikšmingai atpigo ir kiti infrastruktūros projektai. Krovos aikštelių įrengimo pirkime sąmata buvo 16,73 mln. eurų, o sutartis pasirašyta už 10,64 mln. eurų, tad skirtumas siekia 6,09 mln. eurų, arba 36,41 proc.

    Žemaitės gatvės rekonstrukcijos atveju sąmata sudarė 11,25 mln. eurų, o rangos sutartis pasirašyta už 8,14 mln. eurų. Savivaldybė nurodo, kad taip sutaupyta 3,11 mln. eurų, arba 27,65 proc.

    Pramonės gatvės rekonstrukcijos pirkime sąmata siekė 11,71 mln. eurų, o faktinė darbų kaina sudarė 9,43 mln. eurų, tad sutaupyta 2,28 mln. eurų, arba 20,16 proc. Dar viename projekte, kuriame numatyti bėgiai nuo pramonės parko teritorijos iki krovos aikštelių ir jų teritorijoje, sąmata buvo 6,75 mln. eurų, o sutartis pasirašyta už 5,31 mln. eurų, sutaupant 1,44 mln. eurų, arba 21,34 proc.

    Mažesnis, bet vis tiek apčiuopiamas skirtumas fiksuotas futbolo ir regbio maniežo statybos projekte. Savivaldybės skaičiais, sąmata siekė 19,21 mln. eurų, o rangos sutartis pasirašyta už 17,85 mln. eurų, todėl sutaupyta 1,36 mln. eurų, arba 7,08 proc.

    Kodėl kainos skyrėsi nuo sąmatų

    Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis viešai aiškino, kad sutaupymus lėmė keli veiksniai. Tarp jų minimas sąmatų skaičiavimas pagal „Sistelą“, kuri atspindi vidutinį rinkos kainų lygį, tačiau konkurse realią kainą nulemia konkrečių rangovų varžymasis.

    Taip pat pabrėžiama viešųjų pirkimų organizavimo kokybė ir aiškios sąlygos: keliami tik būtini kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimai organizuojami taip, kad pritrauktų daugiau dalyvių, o dalyviai negali siūlyti didesnės kainos nei paskaičiuota sąmatinė riba. Savivaldybė teigia, kad konkurenciją stiprina ir tai, jog konkursuose vidutiniškai dalyvauja daugiau nei keturi dalyviai.

    „Tai nėra atsitiktinis laimėjimas, o nuosekliai veikiančios sistemos rezultatas“, – sakė Antanas Bartulis.

    Anot savivaldybės, rangovai mažesnes kainas gali pasiūlyti dėl vidinių rezervų, kurie susidaro palankiau įsigyjant medžiagas, efektyviau naudojant techniką ar taikant našesnes darbų technologijas. Tokie veiksniai ypač svarbūs dideliuose infrastruktūros pirkimuose, kur net kelių procentų skirtumas virsta milijonais eurų.

    Kitas etapas – Dainų poliklinikos priestatas

    Šalia jau vykstančių projektų savivaldybė išskiria ir Dainų poliklinikos priestato statybas. Skelbiama, kad projektuotojai parengė projektinius pasiūlymus, atliko viešinimo procedūras ir gavo statybą leidžiantį dokumentą.

    Pagal savivaldybės nurodomą grafiką techninis darbo projektas turėtų būti parengtas iki šių metų liepos pabaigos. Gavus teigiamą ekspertizę, būtų organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas, o statybos, kaip planuojama, galėtų prasidėti dar šiemet.

    Savivaldybė teigia besitikinti, kad modernus priestatas pacientams ir medikams duris atvers 2028 metais. Miesto vadovai taip pat akcentuoja, kad Šiauliai šiuo metu yra intensyvių statybų fazėje, todėl gyventojų prašoma kantrybės dėl laikinų nepatogumų.

  • Šiauliai sveikino mažuosius gyventojus: į Centrinį parką pakvietė apie 700 šiemet gimusių kūdikių šeimų

    Šiauliai sveikino mažuosius gyventojus: į Centrinį parką pakvietė apie 700 šiemet gimusių kūdikių šeimų

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Šiaulių Centrinis parkas vakarop prisipildė šventinio šurmulio. Į renginį rinkosi šeimos su kūdikiais, jų broliais ir sesėmis bei seneliais, o parkas kelioms valandoms virto bendruomeniška susitikimų erdve.

    Šventė Aš – mažasis šiaulietis šiemet buvo skirta šeimoms, kurių kūdikiai gimė nuo 2025 metų gegužės 1 dienos iki 2026 metų balandžio 15 dienos. Organizatorių teigimu, buvo išsiųsta apie 700 kvietimų, tad renginys tapo ir simboline miesto demografijos bei bendruomenės augimo apžvalga.

    Asmeniniai sveikinimai šeimoms

    Vienu ryškiausių renginio akcentų tapo Šiaulių miesto mero Artūro Visocko sveikinimai. Kiekvieną atvykusią šeimą meras pasitiko asmeniškai ir įteikė atminimo dovanų, skirtų mažiesiems miesto gyventojams.

    Šeimos taip pat gavo mero pasirašytus mažojo šiauliečio pažymėjimus, o šventinę nuotaiką papildė simbolinės dovanos ir vaišės. Tokie gestai, pasak organizatorių, padeda stiprinti ryšį tarp miesto ir jaunų šeimų, kurios augina vaikus Šiauliuose.

    „Kai gimsta vaikas, visas pasaulis pasikeičia, bet tai sužinai tik tada, kada vaikas gimsta. Tada pradedi kitaip žiūrėti į dalykus: labiau atjauti, labiau supranti, tiesiog turi kitokią bendruomenę, kuri turi ateitį“, – sakė Artūras Visockas.

    Parke – veiklos visai šeimai

    Kol patys mažiausieji ilsėjosi vežimėliuose, vyresni vaikai ir tėvai galėjo dalyvauti kūrybinėse ir edukacinėse veiklose. Parke vyko dailės pleneras Piešiu vaikystę, taip pat veikė kūrybinės dirbtuvės, animatoriai ir kitos pramogos.

    Organizatoriai skelbė, kad plenero metu sukurti darbai parko erdvėse bus eksponuojami iki gegužės 18 dienos. Tokia iniciatyva ne tik įtraukia vaikus, bet ir sukuria matomą šventės tęstinumą miesto erdvėje.

    Renginyje dalyvavo ir Lietuvos Raudonasis Kryžius, supažindinęs su pirmosios pagalbos pagrindais, o policijos pareigūnai su bičiuliu Amsiu priminė saugaus eismo taisykles. Šios edukacijos, skirtos šeimoms, ypač aktualios auginant mažus vaikus ir stiprinant kasdienį saugumo įgūdžių supratimą.

    Kas organizavo ir kur atsiimti pažymėjimus

    Šventę organizavo Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius ir Šiaulių kultūros centras. Organizatoriai priminė, kad šeimos, kurios buvo užsiregistravusios, bet negalėjo atvykti, mažojo šiauliečio pažymėjimus galės atsiimti Civilinės metrikacijos skyriuje Varpo gatvėje 15 įstaigos darbo laiku.

    Renginį rėmė draudimo bendrovė „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ ir UAB „Rūta“, o draugu įvardyta Šiaulių menų mokykla. Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos kasmet primena, kad Šiauliai siekia išlikti šeimai draugišku miestu, kuriame kiekvienas naujas bendruomenės narys yra laukiamas.

  • Šiaulių regiono vizitas Zadare: kaip ES fondai ir investicijos keičia miestą ir ką perimti Lietuvai

    Šiaulių regiono savivaldos atstovų delegacija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, lankėsi Zadaro mieste bei Zadaro apskrityje Kroatijoje. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta ES fondų finansuojamiems projektams, investicijų pritraukimui ir praktiniam regioninės plėtros planavimui.

    Susitikimuose Kroatijos partneriai pristatė pagrindines Zadaro plėtros kryptis ir tai, kaip savivalda derina infrastruktūros atnaujinimą su turizmo, transporto ir viešųjų paslaugų plėtra. Šiaulių regiono atstovams aktualiausia buvo, kokie sprendimai leidžia projektus įgyvendinti greičiau ir su mažesnėmis rizikomis.

    ES fondai ir regionų plėtra

    Delegacija domėjosi, kaip ES finansavimas panaudojamas didesniems infrastruktūros projektams ir kokie valdymo modeliai padeda užtikrinti ilgalaikę naudą gyventojams. Tokie vizitai paprastai tampa proga palyginti, kaip skirtingos savivaldybės planuoja prioritetus, vertina projektų atsiperkamumą ir matuoja poveikį gyvenimo kokybei.

    Praktinis aspektas ypač svarbus, nes ES lėšomis finansuojami projektai dažnai reikalauja aiškių rodiklių, griežtų terminų ir nuoseklaus pirkimų organizavimo. Regionams tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir stipresnius administracinius gebėjimus, kurie vėliau praverčia pritraukiant papildomas investicijas.

    Ryšiai, sportas ir bendri interesai

    Zadaro meras Šime Erlić susitikimuose akcentavo Lietuvos ir Kroatijos ryšius bei panašius abiejų šalių raidos etapus po nepriklausomybės atkūrimo XX amžiaus pabaigoje. Pasak jo, bendrumo jausmą stiprina ir sportas, ypač krepšinis, kuris abiejose šalyse išlieka viena ryškiausių tapatybės dalių.

    Vizito metu Šiaulių regiono delegacija apsilankė Zadaro sporto centre „Višnjik“, kuriame aptarta sporto infrastruktūros plėtra ir jos valdymas. Šis klausimas savivaldybėms aktualus ne tik dėl renginių ar sporto paslaugų, bet ir dėl finansinio tvarumo, partnerystės modelių bei pastatų eksploatacijos kaštų.

    Augantis bendradarbiavimas ir naujos nišos

    Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas pažymėjo, kad Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimas kasmet stiprėja tiek ekonomikos, tiek kultūros srityse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dvišalė prekyba per pastaruosius metus augo apie 30 proc., o papildomų galimybių ieškoma farmacijos, medicinos, informacinių technologijų ir inovacijų sektoriuose.

    Vizito pabaigoje aptartos tolesnės regionų partnerystės kryptys ir formos, kurios leistų sistemingiau dalytis patirtimi. Tikimasi, kad tokie kontaktai gali virsti bendrais projektais, kurie apimtų tiek investicijų pritraukimą, tiek savivaldybių kompetencijų stiprinimą.