CP v2

Tag: Šiaulių miesto savivaldybė

  • Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    2026 metais balandžio 21–23 dienomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovės darbo stebėjimo vizito metu lankėsi Taline. Kelionė vyko įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą, kurio tikslas buvo iš arčiau susipažinti su Estijos švietimo valdymu ir praktiniais sprendimais mokyklose.

    Vizito programoje numatyti susitikimai Talino miesto savivaldybės Švietimo departamente ir apsilankymai ugdymo įstaigose, tarp jų Talino Tõnismäe valstybinėje gimnazijoje ir Talino Tõnismäe mokykloje. Daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybė suderina mokyklų autonomiją, kokybės priežiūrą ir pagalbą bendruomenėms.

    Pasitikėjimu grįsta mokyklų autonomija

    Vienas dažniausiai įvardijamų Estijos švietimo sistemos bruožų – pasitikėjimu grįstas valdymas, kai mokykloms suteikiama reali laisvė organizuoti ugdymą. Mokyklų komandos pačios renkasi, kaip pasiekti nacionaliniuose dokumentuose numatytus ugdymo rezultatus, kokias kryptis stiprinti ir kaip pritaikyti kasdienį procesą mokinių poreikiams.

    Praktikoje tai reiškia lankstesnius sprendimus dėl priėmimo tvarkos, pamokų organizavimo ir veiklų, kurios mokymą perkelia už klasės ribų. Tokia autonomija veikia tik tada, kai kartu kuriama aiški atsakomybės kultūra ir ilgalaikė strategija, kuri nesikeičia kasmet.

    Lyderystė, mentorystė ir darbuotojų gerovė

    Talino savivaldybė didelį dėmesį skiria švietimo lyderystei ir vadovų kompetencijoms. Vizito metu aptarta praktika, kai švietimo įstaigų vadovai turi galimybių stažuotis įvairių sektorių organizacijose ir perimti procesų valdymo, komandos motyvavimo bei paslaugų kokybės principus.

    Ne mažiau svarbus sistemos elementas – pagalba mokytojui. Pradedantiesiems pedagogams sudaromos sąlygos sklandžiau įsitraukti į darbą, o mentorystė grindžiama ne vien geranoriškumu, bet ir aiškiu įvertinimu, kai patyrę mokytojai už naujokų konsultavimą gauna papildomą atlygį.

    Vizito metu akcentuota ir emocinės gerovės tema: mokinių bei mokytojų savijauta vertinama kaip kokybės prielaida, o ne antraeilis klausimas. Mokyklose taikomos prevencinės priemonės, o savivaldybės lygmeniu dirbantys specialistai padeda spręsti socialinius ir elgesio iššūkius anksčiau, nei jie tampa krizėmis.

    Skaitmenizacija ir DI: inovacijos su ribomis

    Estija tarptautiniu mastu dažnai minima kaip skaitmeninė lyderė, tačiau švietime technologijų diegimas pristatomas kaip kryptingas ir atsargus procesas. Taline daug investuojama į skaitmeninę mokymosi aplinką, o sprendimų išbandymas neretai organizuojamas pilotavimo principu, kad mokyklos galėtų įvertinti realią naudą prieš priimdamos ilgalaikius sprendimus.

    Atkreiptas dėmesys ir į DI integraciją, kuri siejama su mokyklų pasirengimu ugdyti skaitmenines kompetencijas bei kritinį mąstymą. Kartu pabrėžiama, kad technologijos turi papildyti mokymą, o ne pakeisti pedagogo vaidmenį ar mokinio mokymosi pastangas.

    Diskutuota ir apie mobiliųjų telefonų naudojimą: vietoje universalių draudimų taikomas aiškiomis taisyklėmis grįstas modelis, kai telefonai gali tapti mokymosi priemone, tačiau jų naudojimas siejamas su atsakomybe ir ugdymo tikslais. Toks požiūris leidžia mokykloms valdyti dėmesio išblaškymo rizikas, kartu neprarandant technologijų teikiamos naudos.

    Vizito metu pristatyta idėja, kurią dalyviai apibendrino kaip mūsų klasė – visas Talinas. Tai požiūris, kai mokymosi erdvės sąmoningai plečiamos už mokyklos ribų, o ugdymas vyksta bibliotekose, universitetų auditorijose, galerijose ar kitose miesto vietose, mokiniams mokantis planuoti laiką ir veikti skirtingose aplinkose.

    Šiaulių miesto švietimo atstovėms ši patirtis tapo galimybe pasitikrinti, kurie Estijos sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. Pagrindinė išsivežta žinutė – tvari pažanga dažniausiai remiasi ne vien technologijomis, o pasitikėjimu, aiškiomis taisyklėmis ir nuosekliu dėmesiu mokytojui.

    Projektą įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, o programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus ar autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.

  • Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    2026 metais balandžio 13–18 dienomis Nyderlanduose vyko stažuotė, organizuota Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros „LINEŠA“, įgyvendinant projektą „Tvari mokykla 2030“. Joje dalyvavo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Badaukienė, koordinuojanti projektą Šiauliuose.

    Stažuotės tikslas buvo praktiškai susipažinti, kaip tvarumo principai Nyderlanduose integruojami ne tik į ugdymo turinį, bet ir į kasdienę mokyklos veiklą bei bendruomenės gyvenimą. Dalyviai lankėsi švietimo įstaigose ir vietose, kur tvarumas veikia kaip nuosekli sistema, o ne pavienės iniciatyvos.

    Mokykla kaip tvarumo laboratorija

    Vienas ryškiausių akcentų stažuotėje buvo ugdymo aplinkos, kuriose mokymasis sąmoningai perkeltas už tradicinės klasės ribų. Lankytose mokyklose, tarp jų Amity International School Amsterdam ir The International School of The Hague, didelis dėmesys skiriamas atviroms erdvėms, įtraukumui ir mokymuisi per patirtį.

    Gamtinė aplinka ir tyrinėjimas čia suprantami kaip ugdymo dalis: mokiniai skatinami stebėti, eksperimentuoti, priimti sprendimus ir reflektuoti savo veiksmų poveikį. Toks modelis padeda tvarumą formuoti kaip įprotį ir vertybinę laikyseną, o ne kaip atskirą temą pamokų plane.

    Dalyviai taip pat išskyrė nuolatinio tobulinimo metodologijos principus, nukreiptus į mokinio asmeninę pažangą ir atsakomybę už mokymosi rezultatą. Šie principai, anot stažuotės dalyvių, vis dažniau taikomi ir Šiaulių mokyklose, stiprinant savarankiškumą bei mokymosi motyvaciją.

    Kaip kuriamos tvarios bendruomenės

    Stažuotėje daug dėmesio skirta ir tam, kaip tvarumo sprendimai veikia už mokyklos ribų, gyvenamojoje aplinkoje. Nyderlanduose paplitęs bendruomeninis modelis, kai gyventojai sąmoningai telkiasi, kartu sprendžia energijos vartojimo, aplinkosaugos ir socialinio gyvenimo klausimus.

    Vienu įsimintiniausių pavyzdžių tapo Schoonschip Amsterdam rajonas Amsterdame, dažnai minimas kaip inovatyvus, ekologiškas ir socialiai tvarus kvartalas. Čia naudojamos saulės baterijos, šilumos siurbliai, išmanieji tinklai, o pagaminta energija gali būti paskirstoma tarp kaimynų, mažinant priklausomybę nuo išorinių išteklių.

    Gyvenimas ant vandens šiame rajone vertinamas ir kaip praktinis atsakas į klimato kaitos keliamus iššūkius, ypač kylančio jūros lygio rizikas, su kuriomis Nyderlandai susiduria istoriškai. Kartu tai laikoma ir vienu iš būdų reaguoti į būsto trūkumą tankiai apgyvendintose vietovėse.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Stažuotės įžvalgos rodo, kad tvari mokykla gali būti ne tik pastatas ar atskiri aplinkosauginiai projektai, bet ir bendruomenę telkianti praktika. Kai tvarumo principai nuosekliai perkeliami į kasdienius sprendimus, jie tampa matomi mokyklos kultūroje ir vaikų elgsenoje.

    Šiauliams ši patirtis aktuali ir dėl to, kad tvarumo klausimai vis labiau siejami su švietimo kokybe, mokinių įsitraukimu ir bendruomenės stiprinimu. Nyderlandų pavyzdžiai leidžia į tvarumą žvelgti kaip į ilgalaikę kryptį, kuri gali jungti ugdymą, infrastruktūrą ir vietos žmonių bendradarbiavimą.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, tokie pavyzdžiai skatina ieškoti sprendimų, kurie pritaikomi vietos kontekste, atsižvelgiant į mokyklų galimybes ir bendruomenių poreikius. Kartu tai kvietimas tvarumą matyti kaip kasdienę praktiką, o ne vien deklaruojamą tikslą.

  • Šventė Aš – mažasis šiaulietis jau gegužės 15 dieną: kas kviečiami ir kaip registruotis

    Šventė Aš – mažasis šiaulietis jau gegužės 15 dieną: kas kviečiami ir kaip registruotis

    Šiauliuose tęsiama tradicija pagerbti mažiausius miesto gyventojus: 22-oji šventė Aš – mažasis šiaulietis vyks 2026 metais gegužės 15 dieną. Renginys planuojamas nuo 16 valandos iki 18 valandos Šiaulių miesto centriniame parke.

    Šiaulių miesto savivaldybė skelbia, kad į šventę kviečiamos šeimos, kurių kūdikiai gimė nuo 2025 metų gegužės 1 dienos iki 2026 metų balandžio 15 dienos. Tokiu būdu apimamas beveik metų laikotarpis, kad galėtų dalyvauti kuo daugiau naujagimių šeimų.

    Registracija į renginį vyksta iki gegužės 11 dienos. Norintieji gali registruotis internetu, o taip pat yra galimybė atvykti į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių Varpo gatvėje.

    Kaip nurodo organizatoriai, šeimoms parengiami dalyvių pažymėjimai, kuriuos pasirašo miesto meras Artūras Visockas. Ši detalė kasmet tampa simboliniu šventės akcentu ir primena, kad miestas siekia išlaikyti ryšį su jaunėjančiomis šeimomis.

    Renginio praktiniais klausimais gyventojai kviečiami kreiptis į organizatorius savivaldybės nurodytais telefonais. Organizatoriai primena, kad dalyvavimui svarbu suspėti užsiregistruoti iki nustatyto termino.

  • Europos diena Šiauliuose: kūrybinės akcijos, „The Roop“ šokis ir nemokami renginiai mieste

    2026 metų gegužę Šiauliai kviečia į Europos dienai ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sukakčiai skirtą renginių ciklą. Mieste numatytos bendruomeninės akcijos, kūrybinės iniciatyvos ir edukacijos, į kurias organizatoriai siekia įtraukti įvairaus amžiaus gyventojus.

    Renginius rengia Šiaulių miesto savivaldybė, o organizuoja Šiaulių kultūros centras, dalis veiklų bus nemokamos. Programa apima ne tik minėjimus, bet ir praktines veiklas, kurios skatina pažinti Europos kultūrų įvairovę ir stiprinti bendruomeniškumą.

    Startas Rėkyvoje ir šokis centre

    Renginių ciklas prasidės gegužės 4 dieną 13 valandą Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų parke. Čia vyks Europos dienai skirta akcija, kurios metu dalyviai ant parko grindinio pieš ir spalvins Europos šalių vėliavas.

    Gegužės 7 dieną renginiai persikels į miesto centrą: 16 valandą Prisikėlimo aikštėje planuojama momentinio šokio akcija Rankos į viršų – Europa tarp pirštų. Organizatoriai nurodo, kad dalyviams abiem atvejais reikalinga išankstinė registracija.

    Šokio akcijai pasirinkta grupės „The Roop“ daina „Chica Chico“. Skelbiama, kad šokis jau sukurtas ir paviešintas, todėl norintys gali pasiruošti iš anksto ir vėliau prisijungti prie bendros iniciatyvos miesto centre.

    Edukacijos, viktorinos ir paroda

    Šventinis laikotarpis tęsis iki gegužės 8 dienos, numatomos edukacijos, viktorinos ir parodos. Prie iniciatyvų jungiasi Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kur „Saulės“ filiale vyks užsiėmimai, skirti Europos temoms.

    Gegužės 5 dieną bibliotekoje planuojama edukacija Let‘s learn European languages, gegužės 7 dieną vyks „Kahoot“ viktorina Kelionė po Europą su pasakų herojais, o gegužės 8 dieną edukacija The day of unity and peace in Europe. Rengėjai akcentuoja, kad veiklose dėmesys skiriamas pažinimui per praktines užduotis.

    Gegužės 8 dieną Šiaulių menų mokykla pristatys mokinių kūrybinių darbų parodą Istorijos vingiai. Joje bus eksponuojami jaunųjų kūrėjų darbai, siejantys istorijos ir Europos kultūros temas.

    Išsami renginių programa skelbiama Šiaulių kultūros centro kanaluose. Organizatoriai kviečia sekti atnaujinimus ir iš anksto registruotis į tas veiklas, kurioms taikomas dalyvių skaičiaus ribojimas.

  • Šiauliuose startuoja vasaros stovyklos vaikams: 26 programos ir aišku, kam kompensuos viską

    Šiauliuose startuoja vasaros stovyklos vaikams: 26 programos ir aišku, kam kompensuos viską

    Artėjant mokinių vasaros atostogoms, Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė šių metų stovyklų pasiūlą vaikams. Mieste ir už jo ribų planuojamos 26 skirtingų krypčių stovyklos, kuriose, kaip numatyta, turiningai laiką leis 1 202 mokiniai.

    Stovyklų organizatoriai siūlys tiek dienines, tiek turistines, mobilias ir stacionarias programas, kad vaikai galėtų rinktis pagal pomėgius ir šeimos galimybes. Savivaldybė pabrėžia, kad stovyklos orientuotos ne tik į poilsį, bet ir į įgūdžių ugdymą bei prasmingą užimtumą.

    Datos ir stovyklų kryptys

    Skelbiama, kad stovyklos vyks nuo birželio 22 dienos iki rugpjūčio 21 dienos. Per šį laikotarpį numatyta sporto, kūrybinio ir mokslinio pažinimo, tautinio ir pilietinio ugdymo, sveikos gyvensenos bei mišrios krypties programų.

    Platesnė krypčių įvairovė leidžia taikyti skirtingas veiklas pagal amžių ir poreikius: nuo aktyvių užsiėmimų lauke iki kūrybinių dirbtuvių ar edukacinių išvykų. Tokie formatai pastaraisiais metais ypač vertinami tėvų, ieškančių ne tik priežiūros, bet ir kokybiško turinio.

    Finansavimas ir kam taikoma didžiausia parama

    Vaikų vasaros poilsiui Šiaulių miesto savivaldybė numatė 119 000 eurų. Dalį stovyklų savivaldybė finansuoja taip, kad tėvams sumažėtų galutinė kaina, o jautriausioms grupėms numatytas pilnas apmokėjimas.

    Visiškai apmokamos stovyklos skiriamos socialiai remtiniems Lietuvos vaikams ir nuo karo nukentėjusiems ukrainiečių vaikams. Nurodoma, kad šiais atvejais parama siekia iki 50 eurų per dieną vienam vaikui ir yra kompensuojama pilnai.

    Kitoms programoms taikomas dalinis finansavimas: dieninėms stovykloms numatyta 10 eurų per dieną vienam vaikui, o mobiliosioms ir stacionarioms stovykloms – 20 eurų per dieną vienam vaikui. Savivaldybė akcentuoja, kad toks modelis padeda suderinti prieinamumą ir galimybę pasiūlyti platesnį programų spektrą.

    Kur vyks stovyklos ir kur ieškoti informacijos

    Stovyklos planuojamos ne tik Šiauliuose ar jų apylinkėse, bet ir kitose Lietuvos vietovėse, tarp jų Palangoje, Papilėje, Visagine, Kretingalėje ir Trakuose. Išvykstamosios programos dažnai derina poilsį su pažintinėmis veiklomis, todėl tėvams svarbu iš anksto įvertinti trukmę, apgyvendinimo sąlygas ir kelionės organizavimą.

    Detali informacija apie konkrečias stovyklas, organizatorius, vietas ir kontaktus skelbiama Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainės skiltyje Švietimo veiklos, poskyryje Neformalusis švietimas. Savivaldybė ragina registraciją planuoti iš anksto, nes populiariausios pamainos dažniausiai užsipildo pirmos.

    „Vasaros stovyklos vaikams yra ir poilsis, ir galimybė augti: išbandyti veiklas, susirasti draugų, sustiprinti savarankiškumą“, – sakė Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Orinta Tamutienė.

  • Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regione ES investicinių projektų įgyvendinimas įgauna pagreitį: šiuo metu 87 proc. regionui suplanuotų lėšų jau yra procese, tai yra paraiškos pateiktos, vertinamos arba projektai vykdomi. Tačiau susitikimuose su ministerijų atstovais pabrėžiama, kad didžiausias darbymetis dar priešakyje, nes esminė investicijų dalis turės būti realizuota artimiausiais metais.

    Šiaulių miesto meras Artūras Visockas akcentavo, kad regiono plėtros tarybos startas ir projektų vadyba tapo pavyzdžiu kitoms savivaldybėms. Jo teigimu, sėkmę lemia ne vien miesto sprendimai, o viso regiono gebėjimas susitarti ir laiku spręsti kliūtis, kurios dažnai kyla dėl sudėtingų reikalavimų bei procedūrų.

    „Kad Šiauliams sekasi, tai čia jau žino visa Lietuva. Bet čia svarbu ne tik miestas, bet visas regionas: norime, kad visame krašte ES finansuojami projektai judėtų kuo sparčiau“, – sakė Artūras Visockas.

    Mažesnės investicijos vienam gyventojui

    Finansų ministerijos viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė atkreipė dėmesį į sanglaudos politikos logiką: ES investicijos pirmiausia skirtos mažinti regioninius skirtumus. Dėl to faktas, kad Šiaulių regionui tenkančios investicijos vienam gyventojui nėra didžiausios, gali būti vertinamas kaip santykinai stipresnės regiono padėties signalas.

    „Sanglaudos politikos esmė yra ta, kad būtų išlyginti skirtumai tarp regionų. Mažesnis investicijų skaičius rodo, kad jau dabar gyvenate geriau už kitus“, – sakė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

    Didžioji dalis darbų 2026–2027 metais

    Nors rodikliai rodo aktyvų procesą, posėdžio metu pažymėta, kad iki 2025 metų pabaigos priskirta tik apie 7 proc. visos numatytos investicijų apimties. Tai reiškia, kad likusi maždaug 93 proc. dalis realiai turės būti įgyvendinta per 2026–2027 metus, kai vienu metu sutaps rangų pirkimai, statybų grafikai, atsiskaitymai ir projektų užbaigimo terminai.

    Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas pabrėžė, kad ministerijos kryptis yra stiprinti regionų savarankiškumą ir sprendimų priėmimą pagal principą iš apačios į viršų. Pasak jo, tai leistų regionams greičiau reaguoti į vietos poreikius ir tiksliau nukreipti investicijas ten, kur jos duoda didžiausią naudą gyventojams.

    „Mūsų tikslas pilnai įgyvendinti principą iš apačios į viršų ir kad sprendimus priimtų regionai, kur reikia ir kaip reikia investuoti“, – sakė Vaidotas Jakštas.

    Žvilgsnis į 2028–2034 metų etapą

    Lygiagrečiai su dabartinių projektų įsibėgėjimu Šiaulių regionas rengiasi ir kitam ES finansavimo laikotarpiui, kuris numatytas 2028–2034 metais. Diskusijose akcentuojamos kryptys, kurios tampa vis svarbesnės visoje Europoje: klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas, socialinės atskirties mažinimas, didesnis bendruomenių įtraukimas bei efektyvesnis skirtingų fondų derinimas.

    Viceministrai taip pat ragino regioną planuojant ateities investicijas aktyviau įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius, ypač verslą ir nevyriausybines organizacijas. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų padės išvengti vėlavimų ir sustiprins projektų poveikį, kai prasidės intensyviausias įgyvendinimo etapas.

  • Finansuojami anglų kalbos kursai Šiauliuose: kas gali dalyvauti ir iki kada būtina registracija

    Finansuojami anglų kalbos kursai Šiauliuose: kas gali dalyvauti ir iki kada būtina registracija

    Šiauliuose pradedama registracija į savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus anglų kalbos kursus suaugusiesiems. Programa orientuota į praktines darbo situacijas ir skirta tiems, kurie nori užtikrinčiau bendrauti profesinėje aplinkoje bei sustiprinti pozicijas darbo rinkoje.

    Mokymai suplanuoti 2026 metais nuo gegužės 4 dienos iki birželio 22 dienos. Numatyta 40 akademinių valandų apimtis, o užsiėmimai vyks du kartus per savaitę vakarais, pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 18:00 iki 20:00 valandos.

    Kam skirti kursai?

    Programa skirta Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje gyvenantiems arba dirbantiems suaugusiesiems nuo 18 metų. Pirmenybė teikiama motyvuotiems dalyviams, kuriems anglų kalba reikalinga kasdienėse darbo situacijose, bendraujant su klientais, partneriais ar kolegomis.

    Mokymų grupė planuojama iki 15 dalyvių, o numatomas lygis yra A2–B1. Toks lygis dažniausiai tinka tiems, kurie jau turi pagrindus, tačiau nori greičiau „išjudinti“ kalbėjimą, pagilinti profesinį žodyną ir tvirčiau jaustis rašant ar skaitant darbinius tekstus.

    Ką mokysitės ir kaip vyks praktika?

    Mokymų turinys orientuotas į žodinę ir rašytinę profesinę komunikaciją, darbui aktualų žodyną ir realių situacijų praktiką. Daug dėmesio numatoma skirti supratimui, kaip anglų kalba pateikiama profesinė informacija, su kuria žmonės susiduria el. laiškuose, dokumentuose ar instrukcijose.

    Praktinė dalis grindžiama situacijų analize ir vaidmenų užduotimis, kad dalyviai galėtų saugiai išbandyti tipines darbo scenas: skambučius, trumpus susitikimus, klientų aptarnavimą ar bendravimą su užsienio partneriais. Programą baigusiems bus išduodamas mokymosi pasiekimus patvirtinantis pažymėjimas.

    Iki kada registruotis?

    Registracija į finansuojamus anglų kalbos kursus vyksta iki 2026 metų balandžio 29 dienos imtinai. Vietų skaičius ribotas, todėl verta įsivertinti terminus ir nelaukti paskutinės dienos.

    Kursai finansuojami Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Dėl dalyvavimo sąlygų ir priėmimo tvarkos aktualiausia sekti organizatorių pateikiamą informaciją registracijos metu.