CP v2

Tag: Šildymo sezonas

  • Prieš įjungdami šildymą padarykite tai: viena klaida gali brangiai kainuoti šildymo sezoną

    Artėjant šildymo sezonui daugelis skuba atsukti radiatorius ar paleisti katilą, tačiau po vasaros pertraukos sistema ne visada veikia efektyviai. Net keli paprasti patikrinimai gali padėti greičiau sušildyti būstą ir sumažinti sąnaudas.

    Dažna problema – užstrigęs termostatinis vožtuvas, kai radiatorius po ilgesnio nenaudojimo ima šildyti silpnai arba visai nešyla. Tokiu atveju šildymo šaltinis dirba ilgiau, o patalpose vis tiek jaučiamas vėsumas.

    Radiatorius šaltas? Patikrinkite vožtuvą

    Jei radiatorius nešyla, verta patikrinti termostatinę galvutę ir vožtuvo kaištį. Nuėmus galvutę, kaištis turėtų lengvai įsispausti ir grįžti į pradinę padėtį, o jei jis užstrigęs, švelnus pajudinimas dažnai problemą išsprendžia.

    Svarbu nenaudoti didelės jėgos ir nebandyti ardyti detalių, jei nesate tikri dėl veiksmų. Jei po patikrinimo radiatorius vis tiek nešyla, saugiausia kviesti šildymo sistemų specialistą.

    Oras sistemoje didina sąnaudas

    Gurguliavimas, vandens šniokštimas vamzdžiuose arba situacija, kai radiatoriaus viršus šaltas, o apačia karšta, dažnai reiškia, kad sistema užorinta. Oras trukdo karštam vandeniui cirkuliuoti, todėl šildymas tampa neefektyvus ir lėčiau pasiekia norimą temperatūrą.

    Tokiu atveju padeda radiatoriaus nuorinimas per tam skirtą ventilį, pasiruošus indą vandeniui ir raktelį ar tinkamą atsuktuvą. Jei gyvenate daugiabutyje ir po nuorinimo situacija nesikeičia, problema gali būti viso stovo ar sistemos balansavime.

    Dulkės ir užuolaidos „suvalgo“ šilumą

    Per vasarą radiatoriai prisirenka dulkių, o jų sluoksnis veikia kaip izoliacija ir mažina šilumos atidavimą. Be to, įjungus šildymą dulkės gali skleisti nemalonų kvapą ir dirginti jautresnius žmones, ypač alergiškus.

    Dar viena dažna klaida – radiatorius uždengiamas baldais ar storomis užuolaidomis, todėl šiltas oras cirkuliuoja prasčiau. Kai termostatas „mato“ šilumą tik ties radiatoriumi, jis gali per anksti sumažinti šildymą, o kambario gilumoje vis tiek bus vėsu.

    Šiluma išeina pro langus

    Net tvarkingai veikiantys radiatoriai nepadės, jei šiluma bėga per nesandarius langus ar duris. Prieš sezoną verta apžiūrėti tarpines, įvertinti, ar nėra skersvėjų, ir prireikus sureguliuoti langų prispaudimą, kad neliktų mikroplyšių.

    Tokie darbai dažniausiai užtrunka neilgai, tačiau efektas juntamas iš karto: patalpos greičiau sušyla, o šildymo sistema dirba tolygiau. Prieš įjungdami šildymą skirkite valandą paruošimui, nes tai gali apsaugoti nuo brangių netikėtumų žiemą.

  • Vokietijos dujų saugyklos pildosi lėčiausiai per istoriją: iki šildymo sezono prognozuoja tik 77 proc.

    Dujos prieš žiemą: signalas iš Berlyno

    Vokietija artėjant šildymo sezonui susiduria su neįprastai žemu dujų saugyklų užpildymu. Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis saugyklų operatorių asociacijos Ines duomenimis, skelbia, kad šiuo metu saugyklos užpildytos maždaug 53 proc.

    Asociacijos prognozė rodo, kad iki sezono pradžios užpildymas geriausiu atveju galėtų pasiekti 77 proc. Tai būtų vienas žemiausių lygių per ilgametę stebėseną ir gerokai mažesnis nei įprastas atsargų rezervas prieš žiemą.

    Kodėl 77 proc. kelia nerimą?

    Istoriškai Vokietija į žiemos laikotarpį dažniausiai įžengdavo turėdama apie 95 proc. užpildytas saugyklas, o 80 proc. riba paprastai būdavo viršijama. Dėl to 77 proc. laikoma rizikos signalu, ypač jei rinka susidurtų su papildomais trikdžiais.

    „Der Spiegel“ atkreipia dėmesį, kad jei pastarųjų savaičių pildymo tempas nesikeistų, sezono pradžioje užpildymas galėtų siekti tik apie 63 proc. Tokiu atveju Vokietijos sistema turėtų mažiau „pagalvės“ netikėtam šalčiui ar tiekimo sutrikimams.

    Kas būtų saugomi pirmiausia?

    Galimo trūkumo scenarijuje prioritetas būtų teikiamas gyventojams ir šilumos tiekimui, nes tai laikoma kritiškai svarbiomis, apsaugotomis vartotojų grupėmis. Vis dėlto didžiausia rizika kristų pramonei, kuriai dujų tiekimas galėtų būti ribojamas, jei atsargų neužtektų.

    Kontekstas svarbus ir dėl to, kad dujų saugyklos naudojamos ne tik ekstremaliam šalčiui, bet ir nenumatytiems tiekimo sutrikimams amortizuoti. Leidinys pabrėžia, jog esant žiemai, artimai daugiametei temperatūrų normai, 77 proc. teoriškai galėtų būti pakankama, tačiau tai reikštų mažesnę saugumo maržą nei įprastai.

  • Neišpilkite į kriauklę: ši virtuvės liekana gali atgaivinti papartį, bet svarbu taisyklės

    Neišpilkite į kriauklę: ši virtuvės liekana gali atgaivinti papartį, bet svarbu taisyklės

    Rudenį papartis namuose dažnai ima ruduoti ir džiūti: sutrumpėja dienos, sumažėja šviesos, o prasidėjęs šildymo sezonas greitai išsausina orą. Dėl to augalo augimas lėtėja, o klaidos laistant tampa labiau pastebimos. Vis dėlto papartį galima sustiprinti paprastu būdu, pasitelkiant tai, kas virtuvėje neretai tiesiog išpilama.

    Svarbiausia rudenį – tinkama vieta ir drėgmė. Paparčiui geriausiai tinka šviesi vieta su išsklaidyta šviesa, tačiau ne tiesioginė saulė ir ne tamsus kampas. Augalą verta laikyti toliau nuo skersvėjų ir ypač nuo veikiančio radiatoriaus, nes karštis ir sausas oras skatina lapų galiukų džiūvimą.

    Jei oras bute sausas, drėgmę galima didinti drėkintuvu, augalus sustatant arčiau vieną kito arba padėjus vazoną ant padėklo su drėgnais akmenukais. Svarbu, kad vazono dugnas nestovėtų vandenyje, nes tai didina šaknų puvinio riziką. Visiškai sudžiūvusius senus lapus galima iškirpti prie pagrindo, kad augalas neeikvotų jiems energijos.

    Kaip laistyti rudenį?

    Vieno laistymo grafiko visiems paparčiams nėra, nes jis priklauso nuo temperatūros, vazono dydžio, substrato ir oro drėgmės. Prieš laistant verta pirštu patikrinti žemę: jei ji dar šlapia, geriau palaukti. Papartis mėgsta tolygiai drėgną, bet ne permirkusį substratą.

    Ne mažiau svarbi ir vandens kokybė. Daug paparčių jautriau reaguoja į kietą vandenį, todėl jiems dažnai labiau tinka minkštesnis, filtruotas ar nusistovėjęs vanduo. Po laistymo iš padėklo ar vazono apvalkalo būtina išpilti vandens perteklių, kad šaknys ilgai nestovėtų drėgmėje.

    Triką slepia virtuvė

    Retkarčiais papartį galima palaistyti atvėsusiu vandeniu, likusiu po daržovių virimo. Verdant dalis tirpių medžiagų iš daržovių pereina į skystį, todėl jis gali tapti švelniu papildomu „pastiprinimu“. Tačiau tai nėra pilnavertė trąša, nes tokio vandens sudėtis ir koncentracija kiekvieną kartą skiriasi.

    Yra viena griežta taisyklė: tinka tik vanduo, kuriame nebuvo druskos, prieskonių ar riebalų. Skystį būtina visiškai atvėsinti iki kambario temperatūros ir naudoti šviežią, nelaikant jo ilgai. Laistoma saikingai, atsižvelgiant į tai, ar žemė jau pradėjusi džiūti, o šį būdą geriausia taikyti tik retkarčiais, nepakeičiant įprastos priežiūros.

    Kada ir kaip tręšti?

    Ruduo nebūtinai reiškia, kad tręšimą reikia staiga nutraukti, tačiau verta stebėti patį augalą. Jei papartis vis dar leidžia naujus lapus, jis gali būti aktyvesnėje augimo fazėje ir tuomet tinka švelnesnis, retesnis tręšimas. Jei naujų lapų mažėja, tręšimą reikėtų palaipsniui riboti.

    Geriausia rinktis trąšas, skirtas žaliesiems augalams ar paparčiams, ir laikytis gamintojo nurodymų, neviršijant normų. Pertręšimas dažnai neduoda norimo efekto ir gali pakenkti šaknims, o lapų rudavimą neretai lemia ne maisto medžiagų trūkumas, o sausas oras ir netinkamas laistymas.

  • Ruduo „laužo“ orchidėjas: dažna klaida ir virtuvės priemonė, galinti išgelbėti šaknis

    Ruduo „laužo“ orchidėjas: dažna klaida ir virtuvės priemonė, galinti išgelbėti šaknis

    Rudenį orchidėjoms namuose staiga pasikeičia sąlygos: trumpėja dienos, nuo langų sklinda vėsa, o įjungtas šildymas sausina orą. Dėl to vasariški priežiūros įpročiai, ypač per dažnas laistymas, tampa viena dažniausių priežasčių, kodėl augalas pradeda silpti. Specialistai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia sureguliuoti šviesą, temperatūrą ir drėgmę, o ne „lepinti“ vandeniu.

    Rudens pradžioje verta įvertinti, ar orchidėja stovi tinkamoje vietoje. Dažniausiai tinka šviesi palangė prie rytinio arba vakarinio lango, tačiau augalą reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir karšto oro srautų. Puodą laikant virš radiatoriaus, greitai džiūsta lapai, o šaknys patiria stresą, todėl prastėja augimas ir žydėjimas.

    Ne mažiau svarbu apžiūrėti šaknis, nes būtent jos greičiausiai išduoda priežiūros klaidas. Iš vazono išlindusios tvirtos, elastingos šaknys dažnai yra norma, jų nereikėtų nei karpyti, nei per jėgą kišti į substratą. Signalai, kad problema rimta, yra minkštos, parudavusios, tuščiavidurės šaknys arba nemalonus kvapas, kuris gali rodyti puvinį.

    Rudenį netinka taisyklė laistyti kas 7 ar 10 dienų, nes substrato džiūvimo greitis priklauso nuo temperatūros, vazono dydžio ir paties mišinio. Patogiausia, kai vazonas permatomas: žalsvos šaknys paprastai rodo, kad drėgmės pakanka, o šviesios ar sidabriškos dažniau reiškia, kad metas tikrinti substratą. Laistant rekomenduojama sudrėkinti visą substratą, o vėliau leisti vandens pertekliui visiškai išbėgti per drenažo skylutes.

    Didžiausia klaida rudenį yra palikti vandenį vazono apačioje arba laistyti „dėl viso pikto“, kai šaknys dar drėgnos. Taip augalui trūksta oro, šaknys ima dusti ir pūti, o vėliau gelsta lapai. Taip pat svarbu, kad vanduo nepatektų į lapų skrotelę: jei taip nutiko, drėgmę reikėtų atsargiai nusausinti, nes užsistovėjęs vanduo skatina puvinius.

    Ieškant švelnaus papildomo pastiprinimo, kartais minimas naminis tirpalas iš beskonės želatinos. Želatina yra baltyminis produktas, todėl joje esantys organiniai junginiai gali tapti azoto šaltiniu, siejamu su lapų ir šaknų augimu. Vis dėlto tai nėra visavertė trąša, todėl negali pakeisti orchidėjoms skirtų subalansuotų tręšimo priemonių ir turėtų būti naudojama tik retkarčiais.

    Tokį tirpalą siūloma ruošti ištirpinant 1 nubrauktą arbatinį šaukštelį želatinos 250 mililitrų šilto, bet ne verdančio vandens. Tuomet įpilama apie 2 litrus vėsaus vandens, viskas gerai išmaišoma ir paliekama, kol skystis pasieks kambario temperatūrą. Paruoštu tirpalu vieną kartą palaistomas substratas, nepurškiant lapų, ir tik tada, kai augalas akivaizdžiai sveikas bei leidžia naujas šaknis ar lapus.

    Rudenį orchidėjoms dažniausiai reikia ne daugiau trąšų, o daugiau stabilumo: pakankamai šviesos, šilumos be staigių svyravimų ir saikingos drėgmės. Jei namuose labai sausa, naudinga švelniai didinti oro drėgnumą, bet vengti nuolatinio vandens ant lapų. Toks paprastas režimo sureguliavimas dažnai duoda daugiau naudos nei bet kokie greiti „gelbėjimo“ receptai.

  • Rugsėjo 15 diena artėja: „Visagino energija“ įspėja – be akto šildymo nepradės

    Rugsėjo 15 diena artėja: „Visagino energija“ įspėja – be akto šildymo nepradės

    Artėjant šildymo sezonui, daugiabučių namų gyventojams svarbu įsitikinti, kad namo šildymo ir karšto vandens sistemos būtų parengtos laiku. Nuo pasirengimo kokybės priklauso ne tik šilumos tiekimo sklandumas, bet ir gedimų rizika pirmosiomis šildymo dienomis.

    Pastatų administratoriai, daugiabučių namų bendrijos ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai iki rugsėjo 15 dienos turi užbaigti privalomus darbus. Taip pat būtina pasirašyti pastato parengties šildymo sezonui aktą, kuris patvirtina, kad šilumos punktas ir vidaus sistemos yra tvarkingos.

    Akto kopiją šilumos tiekėjui UAB „Visagino energija“ reikia pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo. Įmonė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dar nėra pateikti visi privalomi aktai, todėl daliai namų gali kilti rizika laiku nepradėti šildymo.

    Pasirašytas parengties aktas nėra formalumas: jei nustatyta tvarka parengto ir pasirašyto dokumento nėra, pradėti šilumos vartojimą pastate draudžiama. Praktikoje tai reiškia, kad net ir atvėsus orams, be sutvarkytų dokumentų šiluma į konkretų pastatą gali būti nepaduota.

    Šildymo sezono pasirengimas paprastai apima šilumos punkto patikrą, sistemų sandarumo ir veikimo įvertinimą, balansavimą, sklendžių ir automatikos patikrą bei karšto vandens cirkuliacijos užtikrinimą. Specialistai pabrėžia, kad profilaktika padeda sumažinti avarijų tikimybę ir užtikrina tolygesnį šildymą butuose.

    Gyventojams rekomenduojama pasidomėti, ar namo administratorius ar bendrija jau organizavo pasirengimo darbus ir ar aktas pasirašytas. Kilus klausimams dėl terminų ar dokumentų pateikimo, verta kreiptis į pastato administratorių, bendrijos pirmininką arba šildymo sistemų prižiūrėtoją.

  • Kas toliau laukia granulių kainų: auga paklausa, o dėl biomasės vyksta vis aštresnė konkurencija

    Medžio granulės šią vasarą išliko brangesnės nei prieš metus, o rinkos dalyviai įspėja, kad spaudimas kainoms gali tęstis ir prasidėjus šildymo sezonui. Pagrindinės priežastys siejamos su išaugusia paklausa, ribotesne biomasės pasiūla ir padidėjusiais gamybos kaštais.

    Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucija UOKiK anksčiau nurodė, kad kainų kilimą labiausiai paskatino granulių katilų populiarėjimas, kai pasiūla nespėjo prisitaikyti. Institucija taip pat skelbė, kad jos analizėse nenustatyta neteisėtų konkurenciją ribojančių susitarimų, todėl dėmesys krypsta į struktūrines rinkos priežastis.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    Granulių rinką pastaraisiais metais papildomai išjudino paramos programos, skatinančios keisti šildymo įrenginius į mažiau taršius. Tai didina namų ūkių poreikį granulėms, o pikas dažniausiai pasiekiamas rudenį, kai vartotojai pradeda pildyti atsargas.

    Tuo pat metu gamintojai susiduria su brangstančia žaliava ir energija. Granulių gamyboje ypač svarbūs medienos perdirbimo šalutiniai produktai, tokie kaip pjuvenos ir skiedros, tačiau dėl jų konkuruoja keli sektoriai, todėl kainų jautrumas didėja.

    „Pagrindinis iššūkis yra ne stabilus medienos išgavimas, o efektyvus biomasės išteklių valdymas ir kaskadinis medienos naudojimas“, – teigė Klimato ir aplinkos ministerija.

    Konkurencija dėl biomasės tik aštrėja

    Vyriausybinės institucijos pabrėžia, kad biomasės, ypač medienos kilmės, potencialas yra ribotas, o reikšminga dalis išteklių jau dabar panaudojama. Dėl to susidaro situacija, kai pramonė, energetika, centralizuotas šilumos tiekimas ir namų ūkiai varžosi dėl to paties žaliavų krepšelio.

    Augant konkurencijai, rinkoje labiau juntami trūkumai ir kainų šuoliai, ypač prieš šildymo sezoną. Institucijų vertinimu, problema turi sisteminį pobūdį, nes vidaus pasiūla ne visuomet atitinka realų vartotojų poreikį, o importas ne visada stabilizuoja situaciją.

    „Mūsų analizė rodo, kad kainų augimą lemia sisteminės problemos ir pasiūlos neatitikimas granulių katilų populiarumui; dar ne vėlu imtis veiksmų“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

    Ar išeitis būtų žemės ūkio biomasė?

    Energetikos institucijos kaip vieną iš kryptžių mini platesnį žemės ūkio kilmės biomasės naudojimą, įskaitant agropeletą. Tokia diversifikacija ilgainiui galėtų sumažinti spaudimą medienos žaliavai ir padėti stabilizuoti tiekimą, tačiau tam reikalingi aiškūs kokybės standartai ir tiekimo grandinės.

    Rinkos atstovai taip pat siūlo vartotojams palankesnes priemones, pavyzdžiui, mokestines lengvatas, tačiau jų poveikis priklausytų nuo to, ar kartu būtų sprendžiami žaliavos trūkumo ir gamybos pajėgumų klausimai. Praktikoje tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu kainas labiausiai lems paklausos ir žaliavos balansas, o ilgalaikėje perspektyvoje – šilumos sektoriaus transformacija ir alternatyvios energijos plėtra.

  • Kūrenate krosnį ar židinį? Už atliekas – bauda iki 1 150 eurų, o kraštutiniu atveju ir areštas

    Artėjant šildymo sezonui daugėja patikrinimų ir priminimų: krosnyse bei židiniuose draudžiama deginti atliekas, plastiką, gumą ar kitas netinkamas medžiagas. Už tokį kūrenimą gresia ne tik piniginės baudos, bet ir rimtesnė atsakomybė, jei veiksmai kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai.

    Specialistai pabrėžia, kad buitiniai šildymo įrenginiai nėra pritaikyti atliekų „utilizacijai“. Degant netinkamam kurui į orą išsiskiria toksinės medžiagos, o dūmuose susidaro smulkios kietosios dalelės, kurios yra viena pagrindinių prasto oro kokybės ir smogo priežasčių.

    Kas pavojingiausia dūmuose?

    Didžiausią riziką kelia kietosios dalelės, ypač smulkesnės nei 2,5 mikrometro, kurios gali patekti giliai į plaučius. Kartu jos perneša ir kitas degimo metu susidarančias kenksmingas medžiagas, didinančias kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Ne mažiau svarbios ir iki 10 mikrometrų dalelės, kurios dažniau siejamos su kosuliu, astmos paūmėjimais bei ūminiais kvėpavimo takų uždegimais. Dėl šių priežasčių savivaldybės ir aplinkosaugos institucijos vis aktyviau reaguoja į neteisėtą kūrenimą.

    Baudos: nuo 115 iki 1 150 eurų

    Už atliekų deginimą krosnyje ar židinyje pareigūnai gali skirti administracinę baudą iki maždaug 115 eurų. Jei asmuo nesutinka su nuobauda ir reikalas keliauja į teismą, bauda gali išaugti iki maždaug 1 150 eurų, papildomai gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

    Kraštutiniais atvejais, kai neteisėtas atliekų tvarkymas ar deginimas daromas taip, kad gali sukelti grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai arba padaryti žalą aplinkai, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Tokiose situacijose numatoma ir laisvės atėmimo bausmė, priklausomai nuo žalos bei aplinkybių.

    Kur dėti atliekas?

    Atliekos, kurių negalima deginti, turi būti perduodamos tvarkytojams ir pristatomos į didelių gabaritų bei kitų specifinių atliekų surinkimo aikšteles arba atiduodamos per savivaldybių organizuojamas surinkimo sistemas. Tai ypač aktualu senoms padangoms, plastiko gaminiams, impregnuotai medienai ir mišrioms buitinėms atliekoms.

    Jei kyla abejonių, kuo galima kūrenti, saugiausia vadovautis įrenginio gamintojo instrukcijomis ir naudoti tik tam skirtą kurą. Toks pasirinkimas paprastai reiškia ne tik mažesnę taršą, bet ir mažiau suodžių dūmtraukyje bei mažesnę gaisro riziką.

    „Buitinė krosnis nėra skirta atliekoms deginti – tokie dūmai kenkia ir kaimynams, ir jūsų pačių sveikatai“, – sako aplinkosaugos specialistai.

  • Vienas popieriaus lapas atskleis, ar pro langus bėga šiluma: testas, kurį padarysite per minutę

    Vienas popieriaus lapas atskleis, ar pro langus bėga šiluma: testas, kurį padarysite per minutę

    Artėjant šildymo sezonui verta įsitikinti, ar langai iš tiesų sandarūs. Net nedidelis tarpelis gali sukelti skersvėjus, didesnį gatvės triukšmą ir šilumos nuostolius, o kartu ir didesnes sąskaitas už šildymą.

    Paprasčiausias būdas greitai pasitikrinti sandarumą namuose yra vadinamasis popieriaus testas. Jam nereikia jokių įrankių, o rezultatas dažnai aiškiai parodo, ar varčia pakankamai prispaudžia tarpinę prie rėmo.

    Įsidėkite popieriaus lapo kraštą tarp varčios ir rėmo, užverkite langą ir nuleiskite rankeną į uždarymo padėtį. Tuomet pabandykite lapą ištraukti.

    Jei popierius traukiasi su aiškiu pasipriešinimu, prispaudimas toje vietoje greičiausiai yra geras. Jei lapas išslysta labai lengvai arba net iškrenta pats, tikėtina, kad tarpinė nepriglunda pakankamai sandariai.

    Vieno bandymo neužtenka, nes problema dažnai būna ne per visą perimetrą. Pakartokite testą keliose vietose, ypač kampuose ir ties rankena, kur dažniausiai pasitaiko netolygus prispaudimas.

    Jeigu popierius lengvai išsitraukia tik viename taške, o kitur laikosi tvirtai, priežastis nebūtinai yra susidėvėjusi tarpinė. Dažnas scenarijus yra šiek tiek nusėdusi varčia arba pasikeitusi furnitūros padėtis, todėl atsiranda nedidelė ertmė.

    Tarpinės būklę galima įvertinti ir vizualiai. Geros tarpinės yra elastingos, lygios, po lengvo paspaudimo greitai grįžta į pradinę formą, o susidėvėjusios būna suplokštėjusios, sukietėjusios, pradeda trupėti ar skilinėti kampuose.

    Pirštu perbraukite per visą rėmo perimetrą ir atkreipkite dėmesį, ar nėra deformuotų, įtemptų ar gilyn įspaustų vietų. Taip pat patikrinkite, ar po tarpine nėra susikaupusio smėlio, dulkių ar pridžiūvusių nešvarumų, nes net plonas sluoksnis gali trukdyti sandariai užsidaryti.

    Sandarumo bėdas dažnai išduoda ir pojūčiai: šaltas oro gūsis prie uždaryto lango, išaugęs triukšmas ar drėgmė ties rėmu. Vis dėlto ne kiekvienas toks simptomas reiškia, kad būtina skubiai keisti tarpines.

    Daugelio PVC langų furnitūroje galima reguliuoti varčios prispaudimo jėgą prie rėmo. Tačiau prispaudimo nereikėtų aklai didinti iki maksimumo, nes per stipriai suspausta guma greičiau deformuojasi, rankena gali sunkiau suktis, o furnitūra patiria didesnę apkrovą.

    Jei varčia pradėjo kliudyti rėmą, rankena stringa arba uždaryti langą reikia pastebimai daugiau jėgos, saugiau kreiptis į meistrą. Tokiais atvejais vien tarpinės keitimas dažnai nepadeda, nes šaknys slypi netiksliame varčios sureguliavime.

    Dar vienas svarbus niuansas yra orlaidės arba vėdinimo įrenginiai. Lengvas oro judėjimas jų zonoje dažnai yra numatytas gamintojo ir skirtas patalpų vėdinimui, todėl jų užklijavimas ar sandarinimas gali didinti drėgmę ir pelėsio riziką.

    Jei tarpinės nėra sutrūkinėjusios, bet atrodo nešvarios ar šiek tiek išsausėjusios, pirmiausia verta jas nuvalyti. Dažniausiai pakanka minkštos šluostės, šilto vandens ir nedidelio kiekio švelnaus ploviklio, nes agresyvūs valikliai ar šiurkščios kempinės gali pažeisti gumą.

    Po plovimo tarpines būtina gerai nusausinti. Tuomet galima užtepti labai ploną silikoninės priemonės sluoksnį, skirtą gumos priežiūrai, kad tarpinė mažiau džiūtų ir išliktų elastinga.

    Priežiūrai nerekomenduojama naudoti atsitiktinių tepalų, maistinio aliejaus ar techninės vazelino rūšies, nes jos gali reaguoti su guma ir pritraukti nešvarumus. Praktikoje dažniausiai saugiausia rinktis silikoną, skirtą langų ar automobilių guminių tarpinių priežiūrai, laikantis gamintojo nurodymų.

    Tokia profilaktika praverčia du kartus per metus: prieš šildymo sezoną ir po žiemos. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali pailginti tarpinių tarnavimo laiką ir sumažinti skersvėjų tikimybę.

    Tarpines keisti verta, kai guma akivaizdžiai sutrūkinėjusi, byra, yra visam laikui suplokštėjusi arba iššoka iš griovelio. Prieš perkant naujas būtina tiksliai nustatyti profilį, nes net panašiai atrodančios tarpinės skiriasi forma, pločiu ir tvirtinimu.

    Patikimiausia nupjauti mažą senos tarpinės gabalėlį arba padaryti aiškią jos skerspjūvio nuotrauką ir pagal ją parinkti analogą. Kartais padeda ir profilio gamintojo žymėjimas ant rėmo ar furnitūros.

    Montuojant naują tarpinę jos negalima tempti. Ją reikia įspaudinėti palaipsniui, paliekant natūralų laisvumą kampuose, nes įtempta guma vėliau susitraukia ir atsiranda tarpelis, pro kurį vėl pradeda skverbtis oras.

    Po darbų popieriaus testą verta pakartoti, kad įsitikintumėte, jog tarpinė įstatyta tolygiai, o varčia ją prispaudžia per visą perimetrą. Tai greitas patikrinimas, leidžiantis įvertinti, ar pokytis iš tiesų davė rezultatą.

    Jei prie lango vis tiek jaučiamas šaltis, problema gali būti ne tarpinėse. Kartais oras skverbiasi tarp rėmo ir sienos, ypač jei pažeista montavimo puta ar apdaila, o tuomet popierius tarp varčios ir rėmo laikysis tvirtai, bet skersvėjis bus juntamas ties palange.

    Atskira situacija yra drėgmė ar rasojimas tarp stiklų, kai apnašų neįmanoma nuvalyti iš patalpos pusės. Tai dažnai rodo stiklo paketo sandarumo praradimą, ir tokiu atveju rėmo tarpinės keitimas problemos neišsprendžia.

  • Rugsėjo 15 diena – kritinis terminas: be šio dokumento šildymo gali tekti laukti ilgiau

    Rugsėjo 15 diena – kritinis terminas: be šio dokumento šildymo gali tekti laukti ilgiau

    AB „Panevėžio energija“ praneša baigianti pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui ir esanti pasiruošusi užtikrinti patikimą šilumos tiekimą iki pastatų įvadų. Bendrovė nurodo, kad jau atlikti kasmetiniai šilumos tinklų hidrauliniai bandymai, kurių metu septynių savivaldybių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose patikrinta 265 km šilumos perdavimo tinklų. Per bandymus nustatyti defektai pašalinti, o šilumos gamybos įrenginiuose baigiami planinės priežiūros ir remonto darbai.

    Įmonė pabrėžia, kad vien šilumos tiekėjo pasirengimo neužtenka, jog atvėsus orams šiluma sklandžiai pasiektų butus. Didelė atsakomybės dalis tenka pastatų administratoriams, bendrijoms ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, kurie turi parengti šilumos punktus ir pastato vidaus šildymo sistemą. Šie darbai paprastai apima sistemos patikrą, sureguliavimą, automatinių valdymo priemonių veikimo įvertinimą ir gedimų pašalinimą.

    Esminis terminas – iki rugsėjo 15 dienos turi būti pasirašytas Pastato parengties šildymo sezonui aktas. Akto kopiją šilumos tiekėjui būtina pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasirašymo. Šis dokumentas patvirtina, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos yra techniškai parengtos saugiam ir patikimam darbui.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad jei nustatyta tvarka pasirašyto akto nėra, pradėti šilumos vartojimą pastate draudžiama. Tai reiškia, kad net ir startavus šildymo sezonui savivaldybės mastu, konkrečiame name šiluma gali nepasiekti gyventojų, kol nebus sutvarkyti formalumai ir pašalinti trūkumai. Praktikoje dažniausiai vėluojama dėl neužbaigtų vidaus sistemų darbų arba neparengtų dokumentų.

    Rugsėjo 9 dieną, bendrovės duomenimis, buvo gauta 43 proc. visų privalomų Pastato parengties šildymo sezonui aktų. AB „Panevėžio energija“ ragina administratorius ir prižiūrėtojus neatidėlioti likusių darbų, kad šilumos tiekimas prasidėtų sklandžiai, o sistemos veiktų stabiliai pirmosiomis vėsiomis dienomis, kai apkrovos dažnai kinta. Gyventojams patariama pasitikslinti pas savo namo administratorių ar bendriją, ar pastatas jau pripažintas parengtu šildymo sezonui.

  • Pelletui gresia deficitas ir kainų šuolis: UOKiK įvardijo priežastis prieš šildymo sezoną

    Pelletui augant paklausai, pasiūla nespėja

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK įvertino smarkiai augančias pelletų kainas ir rinkos signalus dėl galimo trūkumo. Tarnyba nenustatė draudžiamų prekybininkų susitarimų, tačiau išskyrė sisteminę problemą: pasiūla šalyje nebeatitinka realaus paklausos tempo.

    UOKiK vertinimu, augantis pelletinių katilų populiarumas pastaraisiais metais tapo greitesnis nei vietos gamyba. Tai reiškia, kad net ir be piktnaudžiavimo rinkoje kainas gali kelti paprastas disbalansas tarp to, kiek kuro reikia namų ūkiams, ir to, kiek jo pagaminama bei atvežama.

    Kas labiausiai stumia kainas į viršų

    Viena pagrindinių priežasčių – sparčiai didėjantis namų ūkių perėjimas prie pelletinio šildymo, kurį stiprino subsidijos ir programos, skatinančios keisti senus šilumos šaltinius. UOKiK cituojami duomenys rodo, kad 2025 metais apie 77 proc. paraiškų paramai pagal programą „Czyste Powietrze“ buvo susijusios su katilais, kūrenamais pelletais ir mediena.

    Šiuo metu pelletinius įrenginius naudoja apie 450 000 namų ūkių, o vien per laikotarpį nuo 2023 metų jų padaugėjo daugiau kaip 90 000. Tuo pat metu rinkos atstovai pabrėžia, kad gamyba ir žaliavos srautas nespėja paskui tokį augimą.

    „Paklausa iš tiesų išaugo. Tačiau iš anksto nebuvo užtikrinta, ar rinkoje užteks kuro visiems naujiems įrenginiams“, – teigiama Lenkijos anglies pardavėjų prekybos rūmų pozicijoje.

    Žaliava – pjuvenos, kurių gali pritrūkti

    Aukštesnės kokybės, A1 klasės pelletai dažniausiai gaminami iš pjuvenų ir kitų medienos apdirbimo likučių, kurių pagrindinis šaltinis yra lentpjūvės. UOKiK atkreipia dėmesį, kad žaliavos prieinamumą veikia ir medienos rinkos pokyčiai, tarp jų – mažėję medienos pardavimai iš Valstybinių miškų.

    Rizika, kad spaudimas kainoms neslūgs, siejama ir su ateinančiais reguliaciniais pokyčiais. UOKiK vertinime minimas ES Miškų naikinimo prevencijos reglamentas EUDR, kuris etapais įsigalios 2026 metų pabaigoje ir 2027 metų viduryje, o tai, rinkos dalyvių manymu, gali riboti dalies žaliavos pasiūlą ir didinti kaštus.

    Ką siūlo institucijos ir ko tikėtis sezono metu

    UOKiK vadovas Tomasz Chróstny įspėjo, kad su didele tikimybe iššūkiai gali kartotis ir artimiausią šildymo sezoną. Tarnyba išskiria, kad priemonių sušvelninti situaciją turi valstybės administracija, pirmiausia energijos ir aplinkosaugos politiką formuojančios ministerijos.

    Kaip viena krypčių minima galimybė riboti pelletų vartojimą energetikos ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse tam, kad prioritetas būtų suteiktas individualiems vartotojams. Kita kryptis – didinti vietinės žaliavos pasiūlą, nes institucijos, prižiūrinčios Valstybinius miškus, daro įtaką medienos tiekimui, nuo kurio priklauso ir pelletų gamyba.

    „Pelletai turėjo būti viena plačiai skatinamų alternatyvų tradiciniam kietajam kurui. Tačiau jau dabar valstybės institucija kalba apie sisteminį pasiūlos neatitikimą paklausai ir perspėja, kad problema gali sugrįžti artėjant sezonui“, – nurodo sektoriaus atstovai.

    UOKiK analizė akcentuoja, kad šildymo transformacija turi būti planuojama ne vien per dotacijas ir draudimus. Namų ūkių energetinis saugumas, rinkos dalyvių teigimu, reikalauja kelių technologijų ir kuro rūšių derinio, kad vartotojai neliktų priklausomi nuo vieno deficitu galinčio tapti sprendimo.