Tag: Šildymo sezonas

  • Per langus pučia šaltis nors uždaryti? Štai kaip perjungti į žiemos režimą per 10 minučių

    Prasidėjus šildymo sezonui net ir nedideli langų nesandarumai greitai tampa problema: prie palangės jaučiamas šaltas dvelksmas, atsiranda skersvėjis, o šiluma namuose laikosi trumpiau. Dažniausiai tai reiškia, kad varčia per silpnai prispausta prie rėmo ir susidaro mikrotarpai, pro kuriuos išeina šiltas oras.

    Daugeliu atvejų brangių remontų ar meistro vizito neprireikia. Padeda paprasta furnitūros reguliacija, vadinama langų perjungimu į žiemos režimą, kai padidinamas varčios prispaudimas prie tarpinės ir sumažinamas oro pratekėjimas.

    Prieš reguliuojant verta atlikti popieriaus lapo testą. Įkiškite lapą tarp rėmo ir varčios, uždarykite langą ir pabandykite lapą ištraukti: jei jis lengvai išslysta be pasipriešinimo, prispaudimas per silpnas ir reikalingas sureguliavimas.

    Kaip sureguliuoti prispaudimą?

    Dažniausiai pakanka paprastų įrankių: 4 milimetrų šešiakampio rakto, rečiau „Torx“ tipo rakto, o kartais užtenka ir rankų. Skirtingų gamintojų furnitūra gali skirtis, tačiau principas panašus: reguliuojami ekscentriniai fiksatoriai varčios šone.

    Atidarykite langą ir varčios metalinėje briaunoje suraskite judančius užraktų taškus, dar vadinamus ekscentrikais ar „grybukais“. Jų gali būti nuo kelių iki keliolikos, todėl svarbu sureguliuoti visus, kad prispaudimas būtų tolygus per visą perimetrą.

    Ant ekscentrikų dažnai matomas taškas, įpjova arba ovali forma, pagal kurią suprantama jų padėtis. Norint žiemos režimo, žymėjimą paprastai reikia pasukti tarpinės kryptimi, o ovalius ekscentrikus dažnai nustatyti horizontaliai, kad prispaudimas padidėtų.

    Uždarius langą rankena turėtų užsifiksuoti su aiškiu, bet ne per dideliu pasipriešinimu. Jei langą tenka uždarinėti per jėgą, reguliaciją reikėtų šiek tiek atleisti, kad neapkrautumėte mechanizmo ir nepaspartintumėte furnitūros dėvėjimosi.

    Kada žiemos režimas nepadės?

    Jei varčia braižosi į rėmą, stringa arba nusileido, vien prispaudimo didinimas problemos neišspręs. Tokiais atvejais dažniau reikia reguliuoti vyrius ir atstatyti varčios geometriją, o neteisingas prispaudimas gali tik pabloginti situaciją.

    Kita dažna priežastis – senos, sukietėjusios ar pažeistos tarpinės. Jei jos praradusios elastingumą, net maksimalus prispaudimas gali nebesustabdyti šalčio, todėl efektyviausias sprendimas tampa tarpinių keitimas.

    Neužmirškite grąžinti į vasaros režimą

    Prieš žiemą verta nuvalyti tarpines drėgna šluoste ir lengvai apsaugoti silikoniniu tepalu, kad jos neišsausėtų. Tai paprasta priežiūra, kuri padeda išlaikyti sandarumą ir pailgina gumos tarnavimo laiką.

    Pavasarį svarbu langus grąžinti į vasaros režimą, kad tarpinės nebūtų nuolat suspaustos. Palikus maksimalų prispaudimą šiltuoju metu, tarpinės greičiau suplokštėja, o furnitūra gali dėvėtis sparčiau.

  • Kietojo kuro kainos Lenkijoje gali šoktelėti apie 40 eurų už toną: lems vienas veiksnys

    Rinka jautri temperatūrai

    Lenkijoje kietojo kuro, pirmiausia šildymui skirto akmens anglies, kainos šiuo metu svyruoja plačiame intervale – apie 400–590 eurų už toną. Prekeiviai sako, kad rinka tapo itin jautri: kelių savaičių orų pokytis gali greitai pakeisti pirkėjų elgseną ir kainodarą.

    Pasak anglimi prekiaujančių įmonių atstovų, jei artimiausiu metu smarkiau atšals, kainos gali pakilti dar maždaug 40 eurų už toną. Jei ruduo išliks šiltesnis, galimas ir nedidelis kainų koregavimas žemyn, tačiau tikėtis ryškaus atpigimo šiuo metu nerealu.

    Mažesnės atsargos ir logistika

    Prekeiviai atkreipia dėmesį, kad sandėliuose susikaupęs atsargų „buferis“ daug kur jau išseko. Tai reiškia, kad staiga išaugus paklausai, kainos gali kilti ne vien dėl didesnio pirkėjų srauto, bet ir dėl ribotų galimybių greitai papildyti tiekimą.

    Importo grandinė taip pat išlieka sudėtinga: pristatymai jūra užtrunka, o dėl krovinių srautų ir uostų pajėgumų anglies siuntos ne visada atvyksta tada, kai jos labiausiai reikia. Be to, dėl kai kurių krypčių tenka konkuruoti su kitomis valstybėmis, kurios ieško alternatyvių energijos išteklių.

    Prie rizikų prisideda ir geležinkelių logistika regione. Laikinai ribojant krovinių judėjimą viename iš pagrindinių koridorių per Baltarusiją, gali strigti dalis srautų, o po ribojimų laikotarpio – formuotis „kamščiai“, kai vienu metu bandoma pervežti anksčiau užlaikytus krovinius.

    Anglis ir granulės kainomis suartėjo

    Įdomi tendencija matoma ir alternatyvose: medienos granulės Lenkijoje kainuoja panašiai kaip anglis – apie 420–590 eurų už toną. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad istoriškai granulės dažnai būdavo brangesnės, tačiau dabar kainos praktiškai susilygino.

    Toks suartėjimas reiškia, kad vartotojų pasirinkimą vis dažniau lemia ne vien kaina, o ir įrangos tipas, kuro prieinamumas konkrečiame regione bei pristatymo terminai. Artėjant šildymo sezonui būtent pristatymo greitis ir atsargų likučiai gali tapti svarbesni už keliasdešimties eurų skirtumą.

    Prekeiviai akcentuoja, kad vienas svarbiausių veiksnių išlieka oras: staigesnis atšalimas paprastai sukuria trumpalaikę paklausos bangą, kuri rinkoje su ribotomis atsargomis greitai virsta kainų spaudimu. Todėl artimiausios savaitės, jų vertinimu, bus kritinės kainų krypčiai prieš šildymo sezono piką.

  • Varėnoje startuoja šildymo sezonas: kas įsijungs nuo spalio 12 dienos ir ką turi žinoti gyventojai

    Varėnos rajono savivaldybės mero potvarkiu nustatyta, kad 2026 metais nuo spalio 12 dienos pradedamas šildymo sezonas šilumos vartotojams, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti ir automatizuoti. Ši data taip pat taikoma Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms, sveikatos priežiūros įstaigoms ir Savivaldybės administracijos padaliniams.

    Šis sprendimas reiškia, kad šilumos tiekimas įprastai bus pradėtas centralizuotai tiems pastatams, kuriuose šilumos punktų valdymas nėra automatizuotas. Tokiais atvejais šildymo įjungimas dažniausiai priklauso nuo bendro grafiko ir techninio parengimo, todėl gyventojams svarbu stebėti namo administratoriaus ar bendrijos informaciją.

    Gyventojams, kurių daugiabučiuose yra modernizuoti ir automatizuoti šilumos punktai, paliekama galimybė šildymą pradėti anksčiau arba vėliau savo nuožiūra. Tokie sprendimai turi būti priimami teisės aktų nustatyta tvarka, paprastai suderinant juos su namo valdytoju, bendrija ar administratoriumi.

    Kaip keičiasi įjungimo tvarka?

    Automatizuoti šilumos punktai leidžia lanksčiau reguliuoti šilumos tiekimą pagal realų poreikį, pavyzdžiui, atsižvelgiant į lauko temperatūrą ar gyventojų sprendimus. Dėl to dalis daugiabučių gali šildymą pradėti dar iki oficialios savivaldybės nustatytos datos, o esant šiltam rudeniui, jo nepradėti tol, kol tai tampa aktualu.

    Tuo metu neautomatizuotuose punktuose šildymo reguliavimas yra labiau priklausomas nuo nustatytų režimų ir rankinio valdymo, todėl tokie namai dažniau įtraukiami į bendrą sezono startą. Praktikoje tai padeda išvengti situacijų, kai šilumos tiekimas pradedamas netolygiai arba kyla trikdžių dėl koordinavimo stokos.

    Ką verta pasitikrinti gyventojams?

    Artėjant sezono pradžiai gyventojams rekomenduojama iš anksto įsitikinti, ar radiatoriai nėra užsukami po vasaros darbų, ar bute atlikti remonto darbai nepaveikė šildymo sistemos. Taip pat verta pasitikslinti, kam priklauso sprendimas dėl šildymo starto name ir kokiu būdu gyventojai informuojami apie numatomą įjungimo laiką.

    Jei šildymas pradėtas, bet dalis radiatorių išlieka šalti, dažniausia priežastis būna sistemos nuorinimo poreikis arba hidraulinio režimo neatitikimai. Tokiais atvejais įprastai kreipiamasi į namo administratorių ar šildymo sistemų prižiūrėtoją, kuris organizuoja gedimo šalinimą ir šilumos paskirstymo sureguliavimą.

  • Šildymo sezonas Vilkaviškio rajone startuoja spalio 12 dieną: ką turi žinoti gyventojai

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pranešė, kad 2026–2027 metų šildymo sezono pradžia rajone nustatyta 2026 metais spalio 12 dieną. Sprendimas įtvirtintas savivaldybės mero 2026 metais spalio 9 dieną pasirašytu potvarkiu.

    Gyventojams ir įstaigoms primenama, kad, esant techninėms galimybėms ir suderinus veiksmus su šilumos tiekėju, šilumos vartotojai gali patys apsispręsti dėl konkrečių pastatų šildymo pradžios. Toks sprendimas turi atitikti teisės aktuose nustatytas higienos normas ir reikalavimus.

    Pagal nustatytą tvarką, šildymo įjungimo darbai turi būti baigti per 5 kalendorines dienas nuo šildymo sezono pradžios. Tai reiškia, kad šiluma vartotojus turėtų pasiekti etapais, priklausomai nuo pastatų parengties ir šilumos ūkio technologinių galimybių.

    Prasidėjus sezonui, aktuali išlieka ir pasirengimo dalis: daugiabučių administratoriai bei bendrijos paprastai įvertina šildymo sistemų būklę, suderina balansavimą ir užtikrina, kad šiluma būtų paskirstoma tolygiai. Praktikoje tai ypač svarbu pastatuose, kuriuose pasitaiko netolygaus šildymo, oro kamščių ar nusidėvėjusių reguliavimo mazgų.

    Šilumos vartotojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar būste veikia radiatoriniai ventiliai, ar nėra matomų šildymo sistemos pažeidimų, o pastebėjus gedimus nedelsti kreiptis į namo administratorių ar prižiūrėtoją. Taip pat verta įsivertinti, ar namo šilumos punktas tinkamai sureguliuotas, nes tai tiesiogiai veikia komfortą ir sąnaudas.

  • „PGE Energia Ciepła“ investicijos peržengė 100 mln eurų: kaip įmonė pasitinka šildymo sezoną

    Šildymo sezonas startuoja miestuose

    „PGE Energia Ciepła“ praneša užbaigusi šių metų remontus ir modernizaciją bei tikina, kad visos jos elektrinės šiluminės yra parengtos šilumos tiekimui prasidėjus šildymo sezonui. Bendrovės teigimu, daugumoje miestų, kuriuose ji turi šilumos gamybos pajėgumų, sezonas prasidėjo rugsėjo pabaigoje arba pirmąją spalio savaitę.

    Centralizuoto šildymo sistemose faktinį šildymo įjungimo laiką dažniausiai lemia pastatų savininkų ar administratorių sprendimai. Praktikoje tai reiškia, kad daugiabučių bendrijos, kooperatyvai ar kiti valdytojai kreipiasi į šilumos tiekėjus pagal nustatytą tvarką.

    Daugiau kaip 118 mln eurų modernizacijoms

    Šių metų modernizacijoms ir remontams bendrovė skyrė 512 mln. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 118 mln. eurų. Įmonė nurodo, kad darbai apėmė įrangos remontus, technines apžiūras, šilumos gamybos ir tinklų infrastruktūros atnaujinimą, taip pat naujų šilumos šaltinių paleidimą.

    „PGE Energia Ciepła“ valdybos pirmininkas Zbigniewas Wadachas sako, kad bendrovė šiuo metu įgyvendina didžiausią investicijų programą savo istorijoje. Pasak jo, prioritetai yra tiekimo patikimumas ir mažesnės emisijos, kurios tampa vis svarbesnės energetikos transformacijos kontekste.

    Nauji pajėgumai ir atliekų energija

    Bendrovė skelbia, kad šis šildymo sezonas bus pirmasis pilnas darbo laikotarpis daliai šiemet paleistų objektų Gdynėje, Rzešuve ir Gryfine. Pavyzdžiui, Gdynėje pradėjo veikti penki dujomis kūrenami kogeneraciniai agregatai, o greta tęsiama biokuro instaliacijos statyba, siejama su šilumos ūkio dekarbonizacija.

    Gryfine nuo rugpjūčio dirba nauja dujinė katilinė, skirta šilumai tiekti vietos vartotojams. Rzešuve rugsėjo 2026 metais pradėjo veikti antroji atliekų terminio apdorojimo su energijos atgavimu linija, kuri, kaip teigiama, didina komunalinių atliekų apdorojimo pajėgumą ir kartu gamina šilumą bei elektrą miestui.

    Tęsiami projektai didžiuosiuose miestuose

    „PGE Energia Ciepła“ nurodo tęsianti investicijas ir kituose miestuose, tarp jų Gdanske, Ščecine, Vroclave ir Krokuvoje. Krokuvoje pradėti darbai, susiję su naujo dujinio kogeneracinio šaltinio statyba, kuris ateityje turėtų pakeisti dalį esamų anglimi kūrenamų įrenginių.

    Įmonė taip pat mini planus Torunėje, Rzešuve ir Zelionoje Guroje diegti didelio masto šilumos siurblius, panaudojančius energiją iš išvalytų nuotekų. Lenkijos šilumos sektoriuje tokie sprendimai vis dažniau siejami su mažesnėmis emisijomis ir didesniu sistemos lankstumu, ypač tada, kai derinami su šilumos akumuliacija.

    Bendrovės duomenimis, jos elektrinių šiluminių pagaminta šiluma pasiekia apie 2 mln. vartotojų. Įmonė taip pat nurodo turinti reikšmingą dalį kogeneracinės šilumos rinkoje ir valdanti tiek šilumos gamybos, tiek šilumos tinklų infrastruktūrą.

  • Anglies kainos prieš žiemą šauna į viršų: sandėliuose daugėja trūkumų, išauga ir pristatymo kaina

    Artėjant šildymo sezonui Lenkijoje ryškėja tendencija: anglies kainos kyla, o dalies populiariausių frakcijų sandėliuose ima trūkti. Skirtumai tarp pirkimo „prie šaltinio“ ir privačių prekybininkų kainų išlieka dideli, o galutinę sumą dažnai padidina pristatymas.

    Viešai skelbiamais duomenimis, smulkesnės frakcijos anglis (vadinamasis „groszek“) gali kainuoti maždaug nuo 300 eurų už toną, tačiau privačiuose sandėliuose kaina neretai artėja prie 580 eurų už toną. Panašūs kainų skirtumai fiksuojami ir perkant „orzech“ tipo anglį, todėl pirkėjai vis dažniau lygina ne tik kainą, bet ir prieinamumą.

    Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad pigiausia anglis dažniausiai siūloma tiesiogiai kasyklose, tačiau tai dar nereiškia mažiausių išlaidų. Pirkėjui tenka pasirūpinti logistika, o transporto kaina rudenį linkusi augti dėl didesnio užsakymų skaičiaus ir brangesnių degalų.

    Kur anglis dingsta greičiausiai?

    Rinkos dalyviai pastebi, kad pirmiausia praretėja vidutinės ir stambesnės frakcijos, kurios dažnai pasirenkamos individualiuose ūkiuose. Kai pasiūla sandėliuose mažėja, kainos tampa jautresnės bet kokiems sutrikimams: užtenka kelių dienų aktyvesnio pirkimo ir kainodara persitvarko į aukštesnį lygį.

    „Sandėliuose jau trūksta stambesnių ir vidutinių frakcijų, o ten, kur jų dar yra, kaina kyla beveik kasdien“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Ziętekas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose pirkėjai dažnai permoka ne todėl, kad rinka „staiga pabrango“, o todėl, kad sprendimą atideda iki paskutinės minutės. Artėjant žiemai didėja tiek paklausa, tiek spaudimas tiekimo grandinei, todėl ilgėja pristatymo terminai ir atsiranda daugiau „išparduota“ atvejų.

    Norint objektyviai palyginti pasiūlymus, rekomenduojama vertinti ne tik kainą už toną, bet ir šilumingumą, frakciją bei realią pristatymo kainą iki namų. Praktikoje pigiausias pasiūlymas kasykloje gali tapti brangesnis už sandėlio kainą, jei transportas tolimas arba užsakomas piko metu.

  • Anglies trūkumas Lenkijoje prieš šildymo sezoną: įspėjimai dėl kainų šuolių ir importo rizikų

    Rinka įkaitusi dar neprasidėjus šalčiams

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie anglies prieinamumo problemą, nors šildymo sezonas tik įsibėgėja. Profsąjungos ir dalis politikų tvirtina, kad kasyklų aikštelėse sukauptos atsargos yra menkos, o anglis gyventojams kai kur jau tapo sunkiai randama.

    Viešojoje erdvėje keliama ir kita rizika: jei žiema būtų atšiauri, o vidaus gavyba neatsistatytų pakankamai greitai, trūkumas gali paliesti ne tik namų ūkius, bet ir energetikos bei šilumos gamybos įmones. Tokiame scenarijuje kainų spaudimas tik didėtų.

    Įspėjimai: atsargos ištirpo, gavybos greitai nepadidinsi

    Buvęs už kasybą atsakingas Lenkijos pareigūnas ir parlamento narys Marekas Wesoły viešai įspėjo, kad anglies atsargos, sukauptos ankstesniais laikotarpiais, jau buvo sunaudotos. Jo teigimu, staigiai padidinti gavybos praktiškai neįmanoma, jei anksčiau ji buvo mažinama, nes tam reikia žmonių, technikos ir laiko.

    Jo vertinimu, tai reiškia dvigubą spaudimą: energetikai gali kilti tiekimo rizikų, o gyventojams anglis gali brangti iki lygio, kuris taps sunkiai pakeliamas daliai namų ūkių. Toks vaizdas, pasak jo, būtų ypač tikėtinas, jei šalčiai užsitęstų.

    „Įspėju: bus absoliutus anglies prieinamumo keblumas. Visos atsargos, kurias turėjome, jau sudegintos. Jei žiema bus aštri, turėsime bėdų“, – sakė Marekas Wesoły.

    Profsąjunga: sandėliuose arba nėra, arba brangsta kasdien

    Panašiai situaciją apibūdina ir profsąjungos Sierpień 80 vadovas Bogusławas Zięteka. Jis teigia, kad mažmeninėje rinkoje, kuri svarbiausia individualiam šildymui, problema jau matoma praktiškai: dalyje vietų anglies trūksta, o ten, kur ji yra, kainos esą kyla labai greitai.

    Jo kritika nukreipta ir į valstybės reakciją: esą importo mastai didėja, o dalis rinkos dalyvių tuo naudojasi siekdami didesnių maržų. Pasak jo, tokia padėtis gali lemti, kad šilumos ir elektros gamintojai mokėtų daugiau, o tai vėliau atsispindėtų sąskaitose.

    „Gyventojų rinkoje anglies sandėliuose arba trūksta, arba ji brangsta diena iš dienos“, – sakė Bogusławas Zięteka.

    Importas kaip sprendimas ir kaip rizika

    Tekste minimas pavyzdys – valstybinės ar valstybės kontroliuojamos įmonės, įtrauktos į anglies importą. Tarp jų įvardijama Węglokoks, kuri, kaip teigiama, jau organizavo kelis anglies krovinius energetikos poreikiams ir planuoja tolesnius pirkimus užsienyje.

    Vis dėlto importas čia pateikiamas ne vien kaip išeitis, bet ir kaip priklausomybės šaltinis. Akcentuojama, kad bet kokie logistikos trikdžiai ar geopolitiniai sprendimai tranzito maršrutuose gali greitai sukelti papildomų problemų, ypač jei dėl žiemos piko išaugtų visos Europos paklausa.

    Diskusijose taip pat keliama dilema, kaip turėtų būti paskirstomi valstybės resursai: ar juos nukreipti į brangesnį importą, ar labiau remti vietinę anglies sektoriaus ir su juo susijusių pramonės šakų stabilizaciją. Aiškesnių atsakymų, kaip teigiama, kritikai iš valdžios pasigenda.

  • Rudenį drabužiai ima kibirkščiuoti ir lipti prie kūno: keli paprasti įpročiai tai sustabdo

    Rudenį drabužiai ima kibirkščiuoti ir lipti prie kūno: keli paprasti įpročiai tai sustabdo

    Atšalus orams daugelis pastebi tą patį reiškinį: užtenka apsivilkti megztinį ar sintetinę suknelę, ir plaukai ima šiauštis, o audinys limpa prie kūno. Taip nutinka dėl elektrostatinio krūvio, kuris lengviau kaupiasi, kai patalpų oras tampa sausas, ypač prasidėjus šildymo sezonui.

    Statinė elektra sustiprėja, kai drabužiai ir oda praranda drėgmę. Ekspertai dažniausiai pabrėžia, kad svarbiausia ne kovoti su kiekvienu megztiniu atskirai, o spręsti priežastį: namų mikroklimatą ir skalbimo bei džiovinimo įpročius.

    Sausas oras ir šildymas

    Šildymo sezono metu santykinė oro drėgmė būstuose dažnai krenta iki lygio, kuriame nemaloni statinė elektra jaučiasi kasdien. Tokiu atveju padeda paprastas sprendimas: stebėti drėgmę higrometru ir siekti komfortiško intervalo, kurį sveikatos institucijos dažniausiai įvardija kaip maždaug 30–50 proc.

    Jei patalpos nuolat perdžiūsta, verta apsvarstyti drėkinimą, dažnesnį vėdinimą ar bent jau drėgmę didinančius kasdienius įpročius. Svarbu nepersistengti, nes per didelė drėgmė gali kelti kitų problemų, pavyzdžiui, pelėsio riziką.

    Džiovinimas turi daugiau įtakos

    Dar viena dažna priežastis, kodėl audiniai ima lipti ir spragsėti, yra per ilgas džiovinimas arba per aukšta temperatūra, ypač džiovyklėje. Kuo labiau persausinamas audinys, tuo lengviau jis sukaupia elektrostatinį krūvį.

    Praktiškai tai reiškia, kad verta rinktis švelnesnes programas, neperdžiovinti drabužių ir juos išimti iš džiovyklės iškart pasibaigus ciklui. Taip pat svarbu nepadauginti skalbiklio: jo perteklius nepašalina statinės elektros ir gali palikti likučių, dėl kurių audinys tampa šiurkštesnis.

    Sintetika kibirkščiuoja dažniau

    Poliesteris, akrilas ir kiti sintetiniai pluoštai paprastai elektrinasi labiau nei natūralūs audiniai. Problema dar labiau išryškėja sluoksniuojant kelis linkusius elektrintis drabužius, pavyzdžiui, sintetines pėdkelnes, suknelę ir akrilinį megztinį.

    Kartais pakanka pakeisti vieną sluoksnį į mažiau besielektrinantį audinį arba pasirinkti kitokią kombinaciją. Taip pat gali padėti odos drėkinimas, nes labai sausa oda prisideda prie statinės elektros pojūčio, tačiau priemones ant audinio verta rinktis atsargiai, kad neliktų dėmių.

    Jei norisi greito rezultato, dažniausiai suveikia trys kryptys: palaikyti patalpų drėgmę komfortiškame lygyje, neperdžiovinti drabužių ir sąmoningiau derinti audinius. Tuomet rudenį ir žiemą megztiniai rečiau spragsi, o sijonai ir suknelės nebelimpa prie kojų.

  • Pamirškite rasojančius langus rudenį: šią klaidą daro daugelis, o sprendimas paprastas

    Pamirškite rasojančius langus rudenį: šią klaidą daro daugelis, o sprendimas paprastas

    Rudenį daugelyje būstų kartojasi tas pats vaizdas: ryte ant langų kaupiasi lašeliai, palangė būna šlapia, o kambaryje jaučiasi tvankumas. Dažniausiai problema slypi ne pačiuose languose, o per didelėje drėgmėje ir per menkoje oro apykaitoje.

    Atvėsus orams žmonės ilgiau laiko langus uždarytus, dažniau gamina, džiovina skalbinius patalpose ir pradeda intensyviau šildyti. Tuomet ore daugėja vandens garų, o šiltesnis drėgnas oras susidūręs su šaltesniu stiklu kondensuojasi.

    Dažniausia klaida namuose

    Viena dažniausių klaidų yra bandymas sulaikyti šilumą visai nebeįleidžiant šviežio oro. Drėgmė kyla nuo maisto gaminimo, prausimosi, skalbinių, net nuo kvėpavimo, o jai neturint kur pasišalinti pirmiausia ima šlapti šalčiausi paviršiai.

    Vietoj ilgo laikymo praviro lango dažniausiai veiksmingesnis trumpas ir intensyvus vėdinimas. Taip oras greitai pasikeičia, o sienos ir baldai nespėja atšalti tiek, kad kondensatas taptų kasdieniu reiškiniu.

    Skalbiniai ir virtuvė kelia drėgmę

    Skalbinių džiovinimas kambaryje gali staigiai pakelti drėgmės lygį, ypač kai durys uždarytos, o oro judėjimas menkas. Panašiai veikia ir maisto gaminimas be dangčių bei ilgos karštos maudynės, kai garai lieka patalpose.

    Jei skalbinių nėra kur perkelti, verta pasirūpinti dažnesniu vėdinimu ir nestatyti džiovyklos šalia šaltų sienų ar lango. Praktiškas sprendimas yra higrometras: jis leidžia matyti, ar drėgmė nėra nuolat per aukšta ir ar problema kartojasi visą dieną.

    Kada kalti ne langai?

    Jeigu kondensatas kaupiasi iš vidaus, pirmiausia verta įvertinti būsto sąlygas. Patikrinkite, ar neuždengtos ventiliacijos grotelės, ar veikia oro tiekimo angos, ar oras gali laisvai cirkuliuoti tarp patalpų.

    Jei net ir reguliariai vėdinant langai lieka šlapi, o ant sienų atsiranda tamsių dėmių ar juntamas drėgmės kvapas, situaciją reikėtų vertinti rimčiau. Tokiais atvejais gali prireikti patikrinti ventiliaciją, sandarinimo būklę ir vietas, kuriose susidaro šalčio tiltai.

    Vien tik nušluostyti stiklą ryte neužtenka, nes tai pašalina pasekmę, bet ne priežastį. Kuo anksčiau suvaldysite drėgmę ir oro apykaitą, tuo mažesnė rizika, kad drėgmė ims kauptis kampuose ar už baldų.

  • VMU meta gelbėjimosi ratą šildymo sezonui: aukcionuose iškart dar 48 tūkst. kietmetrių biokuro

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) skelbia didinanti biokuro gamybai tinkamos medienos žaliavos pasiūlą, reaguodama į įtampą biokuro rinkoje ir Vyriausybės numatytas priemones. Pasak urėdijos, tikslas yra greičiau papildyti rinką žaliava ir prisidėti prie stabilesnių energijos išteklių kainų artėjant šildymo sezonui.

    VMU teigia mobilizuojanti visus biokuro žaliavos gamybos rezervus, kad į rinką patektų daugiau tinkamų sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Tokia žaliava paprastai naudojama biokurui, kuris šilumos ūkyje tampa vienu svarbiausių vietinių energijos šaltinių.

    Artimiausiuose 2026 metais spalio 5–9 dienomis vyksiančiuose aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti VMU papildomai pateikė 48 tūkst. kietmetrių biokuro gamybai naudojamos žaliavinės medienos sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Urėdijos vertinimu, tai turėtų suteikti rinkos dalyviams galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų kiekių.

    „Tokiu būdu rinkos dalyviai turi galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų žaliavos kiekių įsigijimo“, – teigia VMU.

    VMU pabrėžia, kad didindama parduodamos žaliavos kiekius siekia efektyviau panaudoti valstybiniuose miškuose paruoštus medienos išteklius. Kartu, urėdijos vertinimu, didesnė pasiūla gali padėti energijos išteklių rinkos stabilumui ir sklandesniam pasirengimui šildymo sezonui.

    Šilumos sektoriuje biokuro kainą paprastai lemia keli veiksniai: žaliavos pasiūla, logistika, sandėliavimo galimybės ir sezoniškumas, kai rudenį ir žiemą paklausa išauga. Todėl papildomi aukcionuose siūlomi kiekiai rinkai dažniausiai yra svarbūs ne tik gamintojams, bet ir savivaldybių šilumos tiekėjams, planuojantiems kuro atsargas bei sutartinius įsipareigojimus.