Tag: Šilumos kainos

  • Poznanėje brangs centralinis šildymas? „Veolia Energia Poznań“ prašo naujo tarifo nuo lapkričio

    Poznanės gyventojams artimiausiais mėnesiais gali tekti ruoštis didesnėms centralinio šildymo sąskaitoms. Šilumą daugumai miesto vartotojų tiekianti bendrovė „Veolia Energia Poznań“ pateikė prašymą nustatyti naują šilumos tarifą, nes dabartinis galioja iki lapkričio.

    Sprendimą dėl tarifo priima Lenkijos energetikos reguliuotojas URE, todėl galutiniai skaičiai dar gali keistis. Vis dėlto pati paraiška numato kainų didėjimą, o tai reiškia, kad brangimas būtų jaučiamas tiek daugiabučių gyventojams, tiek įstaigoms ir verslui, naudojantiems centralizuotą šilumą.

    Kas lemia planuojamą brangimą?

    Bendrovės vadovas Jakubas Patalas viešai teigė, kad šių metų pokyčiai, tikėtina, bus nuosaikesni nei praėjusiais metais. Jo vertinimu, įmonė siekia grįžti prie didinimų, kurie būtų artimi infliacijos tempui, o ne staigių šuolių.

    Šilumos kainą miestuose paprastai labiausiai veikia kuro struktūra, investicijų grąža ir reguliuojamos sąnaudos, įskaitant aplinkosauginius mokesčius. Kai sistemoje daug vietos užima iškastinis kuras, ypač anglis, kainų jautrumas reguliaciniams ir rinkos veiksniams išlieka didelis.

    Anglis traukiasi, išlaidos auga

    „Veolia Energia Poznań“ nurodo palaipsniui mažinanti anglies dalį šilumos gamyboje ir planuojanti iki 2030 metų jos atsisakyti. Tokią kryptį lemia ne tik technologiniai pokyčiai, bet ir tai, kad anglimi kūrenamai gamybai tenka mokėti už taršą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS.

    „Tai jau ne vien kuro kaina, bet ir išmetamųjų teršalų leidimų kaina, kuri kai kuriais atvejais ima lenkti paties kuro kainą“, – sakė Jakubas Patalas.

    Didesnis vaidmuo dujoms ir alternatyvi šiluma

    Bendrovė taip pat kalba apie šilumos susigrąžinimą iš infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, nuotekų valyklų ar duomenų centrų, kur susidaro daug žemos temperatūros šilumos. Toks šaltinis paprastai padeda stabilizuoti sistemą, tačiau jo diegimas reikalauja tinklų ir įrangos investicijų.

    Po visiško anglies atsisakymo įmonė prognozuoja, kad gamtinės dujos sudarytų apie 50 proc. jos kuro mišinio. Tai reikštų mažesnes tiesiogines emisijas, bet kartu ir didesnį priklausomumą nuo dujų kainų dinamikos bei šios rinkos svyravimų, kuriuos vartotojai šilumos tarifuose pajunta su tam tikru vėlavimu.

  • Lapkričio sąskaitos nustebins: „Panevėžio energija“ paskelbė naujas šilumos ir karšto vandens kainas

    Lapkričio sąskaitos nustebins: „Panevėžio energija“ paskelbė naujas šilumos ir karšto vandens kainas

    Nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos AB „Panevėžio energija“ nustatė naują centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Už suvartotą šilumos kiekį kaina sieks 8,99 ct/kWh be PVM, o su 21 proc. PVM vartotojams ji sudarys 10,88 ct/kWh.

    Šilumos tiekėjai kainas vartotojams pateikia nurodydami tiek tarifą be PVM, tiek galutinę kainą su PVM, nes būtent ji atsispindi gyventojų sąskaitose. Dėl to net ir nedideli tarifo pokyčiai gali būti aiškiai matomi mėnesio išlaidose, ypač prasidėjus šildymo sezonui.

    Įmonė taip pat informuoja apie karšto vandens kainą Zarasų mieste ir rajone. Įvertinus šilumos kainą bei padidėjusias geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, gyventojams karštas vanduo kainuos 10,79 euro su 21 proc. PVM už kubinį metrą.

    Karšto vandens galutinę kainą lemia ne vien šilumos tarifas, bet ir kitos dedamosios, tarp jų vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įkainiai. Dėl to skirtingose savivaldybėse kaina gali kisti nevienodai, net jei šilumos tarifas išlieka panašaus lygio.

    Gyventojams rekomenduojama, gavus sąskaitas, atkreipti dėmesį į suvartojimo pokyčius ir tai, kokia dalis galutinės sumos tenka šilumai, o kokia vandens ir nuotekų paslaugoms. Taip pat verta pasitikrinti, ar taikomas PVM tarifas ir nurodyti laikotarpiai sutampa su faktiniu paslaugų teikimu.

  • Šiluma gyventojams galėtų pigti: elektriniai katilai ir šilumos kaupimas, bet būtina keisti taisykles

    Centralizuoto šildymo kainos vartotojams ateityje galėtų mažėti, jei šilumos ūkis sparčiau elektrifikuosis ir galės pasinaudoti momentais, kai elektros rinkoje susidaro perteklius. Tokią kryptį vis dažniau mini energetikos bendrovės, kurios šilumą siūlo gaminti elektrodiniais katilais, o energiją kaupti šilumos kaupikliuose.

    Idėja paprasta: kai atsinaujinančių išteklių gamyba didelė, o elektros kaina rinkoje krenta, elektrodinis katilas galėtų įjungti maksimalią galią ir gaminti šilumą pigiau. Kai sistemoje trūksta galios ir elektra brangsta, katilas vartojimą sumažintų, o miestą šildytų iš anksto sukaupta šiluma.

    „Jei realūs šilumos gamybos kaštai bus mažesni, tai turės atsispindėti ir galutinėse kainose vartotojams“, – sakė „Fortum Power and Heat Polska“ strategijos ir plėtros direktorius Mariusz Dzikuć.

    Kas šiandien trukdo pigesnei šilumai?

    Praktikoje pagrindinis stabdis yra mokesčiai ir rinkos taisyklės, kurios ne visada skatina vartoti elektrą tada, kai tai naudinga energetikos sistemai. Net ir tais momentais, kai elektros biržoje kaina artėja prie nulio ar tampa neigiama, galutinę savikainą gali reikšmingai padidinti perdavimo ir skirstymo dedamosios bei papildomi reguliaciniai mokesčiai.

    Pašnekovas pabrėžia, kad toks modelis mažina motyvaciją lanksčiai eksploatuoti elektrodinius katilus būtent tada, kai elektros sistemoje yra perteklius. Jo teigimu, taisyklės turėtų siųsti aiškų signalą: vartoti daugiau, kai elektros per daug, ir riboti vartojimą, kai jos trūksta.

    Kodėl svarbus šilumos kaupiklis?

    Vien elektrodinio katilo nepakanka, jei šilumą reikia tiekti nuolat, o pigi elektra pasitaiko tik dalį paros. Todėl kartu diegiami šilumos kaupikliai leidžia kelias valandas intensyviai gaminti šilumą, o vėliau ją tolygiai atiduoti vartotojams visą dieną.

    Kaip pavyzdį „Fortum“ nurodo projektą Zabrzėje, kur statomas 55 megavatų elektrodinis katilas ir 1 200 megavatvalandžių talpos šilumos kaupiklis. Tokia kombinacija leidžia daugiau pigios elektros energijos paversti šiluma per trumpus kainų „langus“ ir sumažinti priklausomybę nuo brangių valandų.

    Ilgalaikėje perspektyvoje elektrifikacija ir šilumos kaupimas gali tapti ne tik būdu mažinti šilumos gamybos savikainą, bet ir priemone stabilizuoti elektros sistemą, ypač augant saulės ir vėjo generacijai. Vis dėlto, kad nauda pasiektų vartotojus, energetikos rinkos reguliavimas turi labiau atliepti lankstaus vartojimo logiką.

  • Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymas: kas spręs, kada įjungti šilumą ir kiek mokėsime?

    Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymas: kas spręs, kada įjungti šilumą ir kiek mokėsime?

    Nauja tvarka nuo spalio 1 dienos

    Nuo spalio 1 dienos įsigalioję Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai įtvirtina šildymo sezono laikotarpį nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Tai reiškia, kad šiuo metu šilumos tiekėjai privalo būti pasirengę nepertraukiamai tiekti šilumą iki pastatų šilumos punktų.

    Tačiau šis laikotarpis nereiškia, kad visuose daugiabučiuose šildymas automatiškai prasidės tą pačią dieną. Už vidaus patalpų temperatūros palaikymą ir sprendimus dėl šildymo įjungimo konkrečiame name atsako pastato administratorius, bendrija ar kitas pastato valdytojas.

    Kada realiai turi prasidėti šildymas?

    Nors visuotinio šildymo pradžios paskelbimo atsisakoma, faktinės oro sąlygos išlieka pagrindiniu kriterijumi. Praktikoje šildymas paprastai pradedamas, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių, o baigiamas, kai trijų parų vidurkis viršija 10 laipsnių.

    Svarbiausias tikslas išlieka tas pats: patalpose turi būti užtikrinta higienos normas atitinkanti temperatūra. Jei butuose akivaizdžiai per šalta, gyventojams pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo namo administratorių, kuris gali įvertinti situaciją ir paaiškinti taikomą tvarką.

    Nuo ko priklauso, ar šildymas įsijungs automatiškai?

    Modernizuotuose pastatuose, kuriuose įrengti automatiškai reguliuojami šilumos punktai, sistema gali reaguoti į lauko oro temperatūrą ir šilumą reguliuoti automatiškai. Vis dėlto tam būtina, kad pastato šildymo sistema būtų paruošta sezonui ir būtų priimtas sprendimas ją įjungti.

    Senuose, nemodernizuotuose šilumos punktuose šildymo įjungimas dažnai atliekamas mechaniškai ir priklauso nuo name taikomos tvarkos bei administratoriaus veiksmų. Dėl to skirtinguose pastatuose šiluma gali pasiekti gyventojus nevienodu laiku, net ir esant panašioms oro sąlygoms.

    Kiek kainuos šiluma ir kodėl sąskaitos skiriasi?

    Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams aktualiausia tampa ne tik kaina už kilovatvalandę, bet ir tai, kokia bus galutinė mėnesio sąskaita. Jai įtaką daro lauko oro temperatūra, šildymo trukmė, pastato energetinis efektyvumas, šilumos punkto būklė ir konkretus šilumos suvartojimas name.

    Šilumos tiekėjai primena, kad vienodo ploto butų sąskaitos skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis. Energetiškai efektyviuose, renovuotuose pastatuose šilumos poreikis paprastai yra mažesnis, todėl gyventojų išlaidos šildymui gali būti pastebimai mažesnės nei nerenovuotuose daugiabučiuose.

    Jeigu kyla klausimų dėl šilumos tiekimo ar šilumos punkto darbo, pirmasis kontaktas turėtų būti namo administratorius, bendrija arba kitas pastato valdytojas. Būtent jie organizuoja sprendimus dėl šildymo įjungimo ir atsako už tinkamą sistemos parengimą sezonui.

  • Lenkijos šilumos ūkio transformacijai iki 2050 metų gali prireikti 115 mlrd. eurų – kas laukia kainų

    Lenkijos centralizuotas šilumos ūkis artėja prie esminių investicinių sprendimų: sektoriui teks sparčiai mažinti priklausomybę nuo anglies ir prisitaikyti prie griežtėjančių Europos Sąjungos klimato reikalavimų. Skaičiuojama, kad iki 2040 metų dekarbonizacijai gali prireikti apie 46 mlrd. eurų, o iki 2050 metų – net apie 115 mlrd. eurų.

    Didžiausia įtampa kyla dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Lenkijos energetikos ministerijos atstovai pabrėžia, kad sunku vienu metu reikalauti milžiniškų investicijų ir didinti šilumos gamintojų naštą dėl taršos leidimų, ypač kai nemaža dalis katilinių vis dar kūrenamos anglimi.

    „Nematyti logikos reikalauti transformacijos investicijų ir kartu apkrauti šilumos ūkį pilnais ES ETS kaštais“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Investicijos ir sąskaitos gyventojams

    Diskusijose dėl šilumos ūkio pertvarkos vis dažniau akcentuojama, kad be paramos mechanizmų galutiniams vartotojams šilumos kainos gali kilti. Investicijos reikalingos ne tik naujiems, mažiau taršiems šilumos gamybos įrenginiams, bet ir tinklų modernizavimui, efektyvumui, vietinių energijos išteklių integracijai.

    Sektoriaus atstovai pažymi, kad didžiosios energetikos grupės paprastai turi daugiau galimybių skolintis ir įgyvendinti didelės apimties projektus. Tačiau mažesnėms, ypač savivaldybių ar regioninėms bendrovėms, dažnai būtinos dotacijos ir tikslinės programos, kad investicijos nevirstų staigiu šilumos tarifo šuoliu.

    „Transformacija yra galimybė visai energetikai, tačiau mažesnėms vietos įmonėms reikia dotacijų, kad vartotojams kainos nekiltų“, – sakė Lenkijos energetikos grupės PGE valdybos viceprezidentas Marcinas Laskowskis.

    ES ETS plėtra ir atliekų deginimas

    Papildomų ginčų kelia planai nuo 2031 metų į ES ETS įtraukti atliekų deginimo įrenginius. Šilumos ūkio įmonės įspėja, kad tai gali sulėtinti energetinę transformaciją, didinti riziką vietos šilumos tiekimo saugumui ir kelti kainas vartotojams.

    Šilumos gamintojai pabrėžia ir kitą aspektą: centralizuotas šilumos ūkis iš prigimties yra vietinis, todėl sprendimai dažnai turi remtis konkretaus regiono ištekliais bei infrastruktūra. Dėl to, jų teigimu, paramos modeliai turi būti pakankamai lankstūs, kad leistų derinti skirtingus sprendinius, o ne apribotų technologijų pasirinkimą.

    Ekspertai primena, kad šilumos ūkio pertvarka daugelyje Europos šalių siejama su keliais kryptingais tikslais: mažinti iškastinio kuro naudojimą, plėsti atsinaujinančių išteklių ir atliekinių energijos srautų panaudojimą, diegti šilumos siurblius, kogeneraciją ir gerinti pastatų energinį efektyvumą. Nuo to, kaip greitai ir sklandžiai pavyks sutelkti finansavimą, priklausys ir tai, ar pereinamasis laikotarpis gyventojams bus kuo mažiau skausmingas.

  • Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauji AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos tarifai. Bendrovė skelbia, kad šilumos kaina už suvartotą kiekį sieks 7,59 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio.

    Taikant 21 proc. PVM, galutinė kaina vartotojams sudarys 9,18 ct/kWh. Šis tarifas bus taikomas visiems bendrovės aptarnaujamiems vartotojams, atsiskaitantiems už centralizuotai tiekiamą šilumą pagal suvartojimą.

    „Nuo rugsėjo 1 dienos nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sudaro 7,59 ct/kWh be PVM, o su 21 proc. PVM vartotojams – 9,18 ct/kWh“, – skelbiama AB „Panevėžio energija“ informacijoje.

    Gyventojams, naudojantiems centralizuotai ruošiamą karštą vandenį, taip pat numatyti pokyčiai. Įvertinus šilumos kainą ir padidėjusius geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo įkainius Zarasų mieste ir rajone, karštas vanduo kainuos 9,91 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinę karšto vandens kainą lemia ne vien šilumos tarifas, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų dalis, kuri skirtingose savivaldybėse gali kisti. Dėl to karšto vandens kaina gali augti net ir tuomet, kai šilumos dedamoji keičiasi nedaug.

    Centralizuoto šildymo kainos Lietuvoje paprastai svyruoja priklausomai nuo kuro struktūros, šilumos gamybos efektyvumo ir reguliuojamų dedamųjų. Vartotojams patariama sekti sąskaitas, o išaugus išlaidoms įvertinti būsto šilumos vartojimo mažinimo galimybes, pavyzdžiui, šilumos punkto balansavimą ar pastato modernizavimą.

  • Lenkijos šilumos tiekimas po krizės atsitiesė: 2025 metais pelnas viršijo 580 mln. eurų

    Lenkijos centralizuoto šilumos tiekimo sektorius 2025 metais fiksavo ryškų finansinį lūžį: po 2023 metais patirtų reikšmingų veiklos nuostolių grįžta į tvarų pelningumą. Tai rodo Energetikos reguliavimo tarnybos (URE) ataskaita Energetyka cieplna w liczbach, apibendrinanti koncesijuojamų įmonių rezultatus.

    URE duomenimis, 2025 metais sektoriaus bendrasis pelnas viršijo 2,5 mlrd. zlotų, tai yra apie 580 mln. eurų. Tuo metu 2023 metais fiksuotas beveik 4 mlrd. zlotų, arba apie 930 mln. eurų, veiklos nuostolis.

    Kas lėmė pelno šuolį?

    Reguliuotojas šį posūkį pirmiausia sieja su technologinių kuro rūšių kainų stabilizavimusi ir mažesnėmis kintamosiomis sąnaudomis. Po energetikos kainų šoko Europoje 2022–2023 metais daliai rinkos grįžus į labiau prognozuojamas sąlygas, šilumos gamintojams tapo lengviau planuoti pirkimus ir tarifų prašymus.

    Prie rezultatų prisidėjo ir pardavimų apimtys: 2025 metais šilumos pardavimas, URE vertinimu, augo 6,62 proc., palyginti su 2024 metais. Didesnę paklausą lėmė vėsesnės oro sąlygos, kurios šilumos sektoriuje greitai atsispindi vartojime.

    „Labiausiai matomas pokytis 2025 metais buvo sektoriaus pelningumo atsistatymas: nuo 2023 metais patirtų gilių nuostolių iki 2025 metais uždirbto daugiau kaip 2,5 mlrd. zlotų bendrojo pelno“, – teigiama URE ataskaitoje.

    Investicijos pasiekė ketverių metų rekordą

    Finansinį atsigavimą lydėjo ir rekordinės investicijos: 2025 metais įmonės modernizacijai, plėtrai ir aplinkosaugos projektams skyrė 5,59 mlrd. zlotų, arba apie 1,3 mlrd. eurų. URE tai vadina geriausiu rezultatu per ketverius metus, o jis svarbus vertinant sektoriaus pasirengimą transformacijai.

    Daugiausia investuota Mazovijos, Silezijos ir Pomeranijos regionuose. Dideli projektai šiuose regionuose paprastai susiję tiek su senų katilinių ir tinklų rekonstrukcija, tiek su kuro keitimu ir kogeneracijos pajėgumų atnaujinimu.

    URE skaičiuoja, kad visų koncesijuojamų šilumos tiekimo įmonių pajamos iš šilumos veiklos 2025 metais siekė 45 mlrd. zlotų, arba apie 10,5 mlrd. eurų. Tai parodo rinkos mastą ir faktą, kad net nedideli sąnaudų ar pardavimo pokyčiai gali reikšmingai keisti rezultatą.

    Anglis vis dar dominuoja, bet jos dalis mažėja

    Nors Lenkijos šilumos ūkyje 2025 metais anglis išliko pagrindinis kuras, jos dalis mažėja: URE nurodo 52,8 proc. kuro energijos dalį, kai 2002 metais ji siekė 81,7 proc. Reguliuotojo vertinimu, anglies vietą palaipsniui užima dujos, biomasė, geoterminė energija ir šilumos siurbliai.

    Per ilgesnį laikotarpį pokytį iliustruoja ir absoliutūs kiekiai: 2002 metais šilumos gamybai buvo sunaudota apie 22 mln. tonų anglies kuro, o 2025 metais apie 10 mln. tonų. Tai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir gerina oro kokybę, tačiau kartu kelia klausimą, kaip greitai sektorius sugebės atsisakyti taršiausių technologijų nebrangindamas šilumos galutiniams vartotojams.

    URE atkreipia dėmesį, kad transformacijos poreikiai išlieka milžiniški. Skaičiuojama, jog norint pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų, sektoriui reikėtų investuoti nuo 300 iki 500 mlrd. zlotų, tai yra maždaug nuo 70 iki 120 mlrd. eurų.

    Kita rizika yra tinklų ir įrenginių amžius: URE vertinimu, infrastruktūros nusidėvėjimo lygis siekia 50,61 proc. Tai reiškia, kad net ir atsigavus pelningumui dalis lėšų neišvengiamai teks ne plėtrai, o avarijų prevencijai ir patikimumo užtikrinimui.

    Vartotojams situacija gali atrodyti nevienodai: 2025 metais baigė galioti vyriausybės mechanizmas, ribojęs maksimalią šilumos kainą, o jį pakeitusi parama buvo orientuota į kitą, pagal pajamas apibrėžtą, gavėjų grupę. Todėl net ir mažėjant vidutinėms sąnaudoms, sąskaitos skirtinguose miestuose bei namų ūkiuose galėjo keistis nevienodu tempu.

  • Energetikos deregulacija: sąskaitos už elektrą bus aiškesnės, daugiau ryšio persikels į el. kanalus

    Energetikos sektoriuje patvirtinti deregulacijos pakeitimai, kurių tikslas – padaryti atsiskaitymą už elektrą ir šilumą suprantamesnį vartotojams, o dalį procedūrų supaprastinti įmonėms. Esminė naujovė gyventojams – kitaip suformuotos sąskaitos, kuriose svarbiausia informacija bus pateikiama aiškiau.

    Pagal pakeitimus, buitiniai vartotojai sąskaitos pirmame puslapyje turėtų iš karto matyti pagrindines dedamąsias ir galutinę mokėtiną sumą. Praktikoje tai reiškia mažiau smulkiu šriftu išskaidytų eilučių ir aiškesnį atskyrimą, už ką tiksliai mokama: energiją, tiekimą, persiuntimą ir kitus taikomus mokesčius.

    Kas keisis gyventojų sąskaitose?

    Įstatyme numatyta, kad sąskaitų pateikimas turi tapti labiau orientuotas į vartotoją, kad būtų lengviau palyginti laikotarpius ir suprasti, kas lėmė galutinę sumą. Tokie pokyčiai ypač aktualūs pastaraisiais metais, kai energijos kainos ir reguliuojami tarifai Europoje kito sparčiai, o gyventojai vis dažniau tikrina, iš ko susideda mokėjimai.

    Kartu keičiama ir bendravimo su energetikos įmonėmis tvarka: numatyta, kad pagrindinis kanalas bus elektroninis. Vis dėlto paliekama galimybė ir toliau gauti dokumentus popieriuje, jei vartotojas to pageidaus.

    Daugiau pokyčių šilumos sektoriuje

    Pakeitimai apima ir šilumos tiekimo reguliavimą, ypač tais atvejais, kai šiluma tiekiama pramonės įmonėms tik technologiniams poreikiams, jos neperduodant gyventojams. Numatyta daugiau lankstumo atsiskaitymuose, atsisakant dalies prievolių taikyti reguliuojamus tarifus, kai šiluma skirta tik gamybos procesams.

    Taip pat numatyta supaprastinti kai kuriuos leidimų ir licencijavimo reikalavimus, kai šiluma perduodama pramonės įmonei iš naujai statomo šaltinio. Įstatymo rengėjai argumentuoja, kad tai turėtų mažinti administracinę naštą ir paspartinti investicijų sprendimus.

    Akcentas transformacijai: šilumos ir šalčio kaupimas

    Įstatyme įtvirtinamos šilumos ir šalčio kaupimo sąvokos, kurios laikomos svarbiomis modernizuojant šilumos ūkį ir diegiant daugiau elektrifikacijos sprendimų. Tokie kaupimo įrenginiai gali padėti geriau subalansuoti sistemą, kai energija gaminama nepastoviai, pavyzdžiui, iš vėjo ar saulės.

    Kita numatyta kryptis – elektrodinių katilų pripažinimas atsinaujinančių sprendimų dalimi šilumos sistemose, siekiant atitikti Europos Sąjungos efektyvaus šilumos tiekimo kriterijus. Tai susiję su bendra tendencija šilumos sektoriuje mažinti iškastinio kuro naudojimą ir didinti technologijų, kurios gali naudoti elektrą, vaidmenį.

    Įstatymo pakete taip pat numatyti pakeitimai, susiję su investicijų planavimu šilumos įmonėse ir rodiklių skaičiavimu, kai siekiama finansuoti mažų emisijų ar nulinės emisijos šilumos gamybos projektus. Tai gali būti aktualu įmonėms, planuojančioms atnaujinti katilines, diegti kaupiklius ar jungtis prie elektrifikacijos sprendimų.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos AB „Panevėžio energija“ nustatė naujas centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas. Įmonė skelbia, kad, palyginti su gegužės mėnesiu, šilumos tarifas mažėja, todėl daliai vartotojų sąskaitos turėtų kiek sumažėti.

    Birželį šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį sieks 6,95 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Tai yra 0,13 cento už kilovatvalandę mažiau nei gegužę, o pokytis sudaro 1,84 proc.

    Taikant 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, galutinė kaina vartotojams sudarys 8,41 cento už kilovatvalandę. Toks įkainis aktualus visiems klientams, perkantiems centralizuotai tiekiamą šilumą iš AB „Panevėžio energija“.

    Įmonė taip pat nurodo karšto vandens kainą, kuri Zarasų mieste ir rajone priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių. Įvertinus šiuos veiksnius, gyventojams karštas vanduo kainuos 9,51 euro už kubinį metrą su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.

    Centralizuotos šilumos kainos Lietuvoje paprastai kinta kas mėnesį, nes jas veikia kuro ir energijos išteklių kainos, šilumos gamybos struktūra, perkamos šilumos dalis, klimatinės sąlygos bei kiti reguliuojami kaštai. Dėl šios priežasties net ir nedideli tarifo pokyčiai gali būti pastebimi sąskaitose, ypač didesnį šilumos kiekį suvartojantiems namų ūkiams.

    Gyventojams, norintiems tiksliau įvertinti galimą sąskaitų pokytį, svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinė mokėtina suma priklauso ne tik nuo tarifo, bet ir nuo faktinio suvartojimo, pastato energinio efektyvumo, šilumos punkto reguliavimo bei karšto vandens ruošimo būdo. Didžiausias skirtumas paprastai juntamas šildymo sezono metu, o vasarą didesnę sąskaitos dalį dažniau sudaro karšto vandens paruošimas ir cirkuliacija.

    AB „Panevėžio energija“ skelbia, kad išsamesnė informacija apie taikomus įkainius ir jų sudedamąsias dalis pateikiama įmonės interneto svetainėje. Kainos ir toliau bus perskaičiuojamos pagal galiojančią tvarką, atsižvelgiant į pasikeitusius kaštus bei reguliavimo reikalavimus.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Portalo „Delfi“ pristatytame „Savivaldybių reitinge 2026“ Zarasų rajono savivaldybė bendroje įskaitoje užėmė 43 vietą iš 60. Nors bendras rezultatas rodo, kad kai kuriose srityse dar yra kur augti, vienoje kategorijoje Zarasų rajonas išsiskyrė visos šalies mastu.

    Būsto srityje Zarasų rajono savivaldybė užėmė 1 vietą Lietuvoje ir surinko 55,59 taško iš 70 galimų. Šis įvertinimas signalizuoja, kad gyvenamosios aplinkos ir būsto rodikliai rajone šiuo metu yra vieni stipriausių tarp visų savivaldybių.

    Kas lėmė pirmą vietą?

    Vertinant būsto sritį buvo atsižvelgta į rodiklius, susijusius su būsto įperkamumu, kainomis, renovuotų namų dalimi, šilumos kaina, gyvenamuoju plotu vienam gyventojui. Taip pat vertinti statybos leidimai, naujai pastatyti būstai ir kiti gyvenimo kokybę bei būsto rinką atspindintys parametrai.

    Tokie kriterijai dažnai išryškina regionų pranašumus prieš didmiesčius, ypač kalbant apie kainų lygį ir didesnį gyvenamąjį plotą vienam gyventojui. Kita vertus, pirmoji vieta būsto srityje nereiškia, kad visos problemos išspręstos, tačiau rodo aiškią konkurencinę stiprybę.

    Aukšti įvertinimai ir kitur

    Be lyderystės būsto kategorijoje, Zarasų rajono savivaldybė gana tvirtai pasirodė ir kitose srityse. Kultūros ir sporto srityje savivaldybė reitinguota 7 vietoje, švietimo srityje užėmė 11 vietą.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Zarasų rajonas įvertintas 26 vieta, o infrastruktūros srityje – 29 vieta. Šie rezultatai rodo, kad bendras reitingas ne visada atskleidžia stipriausias savivaldybės puses, todėl svarbu vertinti ir atskirų sričių pjūvius.

    Kaip sudaromas savivaldybių reitingas?

    „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ parengtame tyrime buvo vertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Reitingas sudarytas remiantis 140 rodiklių, kurie suskirstyti į 12 sričių, apimančių viešąsias paslaugas, socialinę ir ekonominę situaciją, infrastruktūrą bei gyvenimo kokybę.

    Toks palyginimas savivaldybėms tampa ne tik viešu įvertinimu, bet ir praktiniu įrankiu planuojant prioritetus. Aukštos pozicijos atskirose srityse leidžia aiškiau matyti, kur sukaupta kompetencija ir geriausios praktikos, o žemesnės – kur reikalingi nuoseklūs pokyčiai.

    Zarasų rajono savivaldybei pirmoji vieta būsto srityje tampa stipriu signalu gyventojams ir investuotojams, kad rajonas gali būti patrauklus gyventi. Kartu bendras 43 rezultatas primena, jog siekiant tvaresnio proveržio svarbu išlaikyti stiprybes ir kryptingai gerinti silpnesnes grandis.

    „Šis įvertinimas parodo, kad būsto srityje turime aiškių pranašumų, tačiau kartu matome ir kryptis, kuriose būtina toliau dirbti“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Tekstas parengtas pagal portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ informaciją.