CP v2

Tag: Šilumos kainos

  • Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymas: kas spręs, kada įjungti šilumą ir kiek mokėsime?

    Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymas: kas spręs, kada įjungti šilumą ir kiek mokėsime?

    Nauja tvarka nuo spalio 1 dienos

    Nuo spalio 1 dienos įsigalioję Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai įtvirtina šildymo sezono laikotarpį nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Tai reiškia, kad šiuo metu šilumos tiekėjai privalo būti pasirengę nepertraukiamai tiekti šilumą iki pastatų šilumos punktų.

    Tačiau šis laikotarpis nereiškia, kad visuose daugiabučiuose šildymas automatiškai prasidės tą pačią dieną. Už vidaus patalpų temperatūros palaikymą ir sprendimus dėl šildymo įjungimo konkrečiame name atsako pastato administratorius, bendrija ar kitas pastato valdytojas.

    Kada realiai turi prasidėti šildymas?

    Nors visuotinio šildymo pradžios paskelbimo atsisakoma, faktinės oro sąlygos išlieka pagrindiniu kriterijumi. Praktikoje šildymas paprastai pradedamas, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių, o baigiamas, kai trijų parų vidurkis viršija 10 laipsnių.

    Svarbiausias tikslas išlieka tas pats: patalpose turi būti užtikrinta higienos normas atitinkanti temperatūra. Jei butuose akivaizdžiai per šalta, gyventojams pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo namo administratorių, kuris gali įvertinti situaciją ir paaiškinti taikomą tvarką.

    Nuo ko priklauso, ar šildymas įsijungs automatiškai?

    Modernizuotuose pastatuose, kuriuose įrengti automatiškai reguliuojami šilumos punktai, sistema gali reaguoti į lauko oro temperatūrą ir šilumą reguliuoti automatiškai. Vis dėlto tam būtina, kad pastato šildymo sistema būtų paruošta sezonui ir būtų priimtas sprendimas ją įjungti.

    Senuose, nemodernizuotuose šilumos punktuose šildymo įjungimas dažnai atliekamas mechaniškai ir priklauso nuo name taikomos tvarkos bei administratoriaus veiksmų. Dėl to skirtinguose pastatuose šiluma gali pasiekti gyventojus nevienodu laiku, net ir esant panašioms oro sąlygoms.

    Kiek kainuos šiluma ir kodėl sąskaitos skiriasi?

    Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams aktualiausia tampa ne tik kaina už kilovatvalandę, bet ir tai, kokia bus galutinė mėnesio sąskaita. Jai įtaką daro lauko oro temperatūra, šildymo trukmė, pastato energetinis efektyvumas, šilumos punkto būklė ir konkretus šilumos suvartojimas name.

    Šilumos tiekėjai primena, kad vienodo ploto butų sąskaitos skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis. Energetiškai efektyviuose, renovuotuose pastatuose šilumos poreikis paprastai yra mažesnis, todėl gyventojų išlaidos šildymui gali būti pastebimai mažesnės nei nerenovuotuose daugiabučiuose.

    Jeigu kyla klausimų dėl šilumos tiekimo ar šilumos punkto darbo, pirmasis kontaktas turėtų būti namo administratorius, bendrija arba kitas pastato valdytojas. Būtent jie organizuoja sprendimus dėl šildymo įjungimo ir atsako už tinkamą sistemos parengimą sezonui.

  • Lenkijos šilumos ūkio transformacijai iki 2050 metų gali prireikti 115 mlrd. eurų – kas laukia kainų

    Lenkijos centralizuotas šilumos ūkis artėja prie esminių investicinių sprendimų: sektoriui teks sparčiai mažinti priklausomybę nuo anglies ir prisitaikyti prie griežtėjančių Europos Sąjungos klimato reikalavimų. Skaičiuojama, kad iki 2040 metų dekarbonizacijai gali prireikti apie 46 mlrd. eurų, o iki 2050 metų – net apie 115 mlrd. eurų.

    Didžiausia įtampa kyla dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Lenkijos energetikos ministerijos atstovai pabrėžia, kad sunku vienu metu reikalauti milžiniškų investicijų ir didinti šilumos gamintojų naštą dėl taršos leidimų, ypač kai nemaža dalis katilinių vis dar kūrenamos anglimi.

    „Nematyti logikos reikalauti transformacijos investicijų ir kartu apkrauti šilumos ūkį pilnais ES ETS kaštais“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Investicijos ir sąskaitos gyventojams

    Diskusijose dėl šilumos ūkio pertvarkos vis dažniau akcentuojama, kad be paramos mechanizmų galutiniams vartotojams šilumos kainos gali kilti. Investicijos reikalingos ne tik naujiems, mažiau taršiems šilumos gamybos įrenginiams, bet ir tinklų modernizavimui, efektyvumui, vietinių energijos išteklių integracijai.

    Sektoriaus atstovai pažymi, kad didžiosios energetikos grupės paprastai turi daugiau galimybių skolintis ir įgyvendinti didelės apimties projektus. Tačiau mažesnėms, ypač savivaldybių ar regioninėms bendrovėms, dažnai būtinos dotacijos ir tikslinės programos, kad investicijos nevirstų staigiu šilumos tarifo šuoliu.

    „Transformacija yra galimybė visai energetikai, tačiau mažesnėms vietos įmonėms reikia dotacijų, kad vartotojams kainos nekiltų“, – sakė Lenkijos energetikos grupės PGE valdybos viceprezidentas Marcinas Laskowskis.

    ES ETS plėtra ir atliekų deginimas

    Papildomų ginčų kelia planai nuo 2031 metų į ES ETS įtraukti atliekų deginimo įrenginius. Šilumos ūkio įmonės įspėja, kad tai gali sulėtinti energetinę transformaciją, didinti riziką vietos šilumos tiekimo saugumui ir kelti kainas vartotojams.

    Šilumos gamintojai pabrėžia ir kitą aspektą: centralizuotas šilumos ūkis iš prigimties yra vietinis, todėl sprendimai dažnai turi remtis konkretaus regiono ištekliais bei infrastruktūra. Dėl to, jų teigimu, paramos modeliai turi būti pakankamai lankstūs, kad leistų derinti skirtingus sprendinius, o ne apribotų technologijų pasirinkimą.

    Ekspertai primena, kad šilumos ūkio pertvarka daugelyje Europos šalių siejama su keliais kryptingais tikslais: mažinti iškastinio kuro naudojimą, plėsti atsinaujinančių išteklių ir atliekinių energijos srautų panaudojimą, diegti šilumos siurblius, kogeneraciją ir gerinti pastatų energinį efektyvumą. Nuo to, kaip greitai ir sklandžiai pavyks sutelkti finansavimą, priklausys ir tai, ar pereinamasis laikotarpis gyventojams bus kuo mažiau skausmingas.

  • Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauji AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos tarifai. Bendrovė skelbia, kad šilumos kaina už suvartotą kiekį sieks 7,59 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio.

    Taikant 21 proc. PVM, galutinė kaina vartotojams sudarys 9,18 ct/kWh. Šis tarifas bus taikomas visiems bendrovės aptarnaujamiems vartotojams, atsiskaitantiems už centralizuotai tiekiamą šilumą pagal suvartojimą.

    „Nuo rugsėjo 1 dienos nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sudaro 7,59 ct/kWh be PVM, o su 21 proc. PVM vartotojams – 9,18 ct/kWh“, – skelbiama AB „Panevėžio energija“ informacijoje.

    Gyventojams, naudojantiems centralizuotai ruošiamą karštą vandenį, taip pat numatyti pokyčiai. Įvertinus šilumos kainą ir padidėjusius geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo įkainius Zarasų mieste ir rajone, karštas vanduo kainuos 9,91 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinę karšto vandens kainą lemia ne vien šilumos tarifas, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų dalis, kuri skirtingose savivaldybėse gali kisti. Dėl to karšto vandens kaina gali augti net ir tuomet, kai šilumos dedamoji keičiasi nedaug.

    Centralizuoto šildymo kainos Lietuvoje paprastai svyruoja priklausomai nuo kuro struktūros, šilumos gamybos efektyvumo ir reguliuojamų dedamųjų. Vartotojams patariama sekti sąskaitas, o išaugus išlaidoms įvertinti būsto šilumos vartojimo mažinimo galimybes, pavyzdžiui, šilumos punkto balansavimą ar pastato modernizavimą.

  • Lenkijos šilumos tiekimas po krizės atsitiesė: 2025 metais pelnas viršijo 580 mln. eurų

    Lenkijos centralizuoto šilumos tiekimo sektorius 2025 metais fiksavo ryškų finansinį lūžį: po 2023 metais patirtų reikšmingų veiklos nuostolių grįžta į tvarų pelningumą. Tai rodo Energetikos reguliavimo tarnybos (URE) ataskaita Energetyka cieplna w liczbach, apibendrinanti koncesijuojamų įmonių rezultatus.

    URE duomenimis, 2025 metais sektoriaus bendrasis pelnas viršijo 2,5 mlrd. zlotų, tai yra apie 580 mln. eurų. Tuo metu 2023 metais fiksuotas beveik 4 mlrd. zlotų, arba apie 930 mln. eurų, veiklos nuostolis.

    Kas lėmė pelno šuolį?

    Reguliuotojas šį posūkį pirmiausia sieja su technologinių kuro rūšių kainų stabilizavimusi ir mažesnėmis kintamosiomis sąnaudomis. Po energetikos kainų šoko Europoje 2022–2023 metais daliai rinkos grįžus į labiau prognozuojamas sąlygas, šilumos gamintojams tapo lengviau planuoti pirkimus ir tarifų prašymus.

    Prie rezultatų prisidėjo ir pardavimų apimtys: 2025 metais šilumos pardavimas, URE vertinimu, augo 6,62 proc., palyginti su 2024 metais. Didesnę paklausą lėmė vėsesnės oro sąlygos, kurios šilumos sektoriuje greitai atsispindi vartojime.

    „Labiausiai matomas pokytis 2025 metais buvo sektoriaus pelningumo atsistatymas: nuo 2023 metais patirtų gilių nuostolių iki 2025 metais uždirbto daugiau kaip 2,5 mlrd. zlotų bendrojo pelno“, – teigiama URE ataskaitoje.

    Investicijos pasiekė ketverių metų rekordą

    Finansinį atsigavimą lydėjo ir rekordinės investicijos: 2025 metais įmonės modernizacijai, plėtrai ir aplinkosaugos projektams skyrė 5,59 mlrd. zlotų, arba apie 1,3 mlrd. eurų. URE tai vadina geriausiu rezultatu per ketverius metus, o jis svarbus vertinant sektoriaus pasirengimą transformacijai.

    Daugiausia investuota Mazovijos, Silezijos ir Pomeranijos regionuose. Dideli projektai šiuose regionuose paprastai susiję tiek su senų katilinių ir tinklų rekonstrukcija, tiek su kuro keitimu ir kogeneracijos pajėgumų atnaujinimu.

    URE skaičiuoja, kad visų koncesijuojamų šilumos tiekimo įmonių pajamos iš šilumos veiklos 2025 metais siekė 45 mlrd. zlotų, arba apie 10,5 mlrd. eurų. Tai parodo rinkos mastą ir faktą, kad net nedideli sąnaudų ar pardavimo pokyčiai gali reikšmingai keisti rezultatą.

    Anglis vis dar dominuoja, bet jos dalis mažėja

    Nors Lenkijos šilumos ūkyje 2025 metais anglis išliko pagrindinis kuras, jos dalis mažėja: URE nurodo 52,8 proc. kuro energijos dalį, kai 2002 metais ji siekė 81,7 proc. Reguliuotojo vertinimu, anglies vietą palaipsniui užima dujos, biomasė, geoterminė energija ir šilumos siurbliai.

    Per ilgesnį laikotarpį pokytį iliustruoja ir absoliutūs kiekiai: 2002 metais šilumos gamybai buvo sunaudota apie 22 mln. tonų anglies kuro, o 2025 metais apie 10 mln. tonų. Tai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir gerina oro kokybę, tačiau kartu kelia klausimą, kaip greitai sektorius sugebės atsisakyti taršiausių technologijų nebrangindamas šilumos galutiniams vartotojams.

    URE atkreipia dėmesį, kad transformacijos poreikiai išlieka milžiniški. Skaičiuojama, jog norint pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų, sektoriui reikėtų investuoti nuo 300 iki 500 mlrd. zlotų, tai yra maždaug nuo 70 iki 120 mlrd. eurų.

    Kita rizika yra tinklų ir įrenginių amžius: URE vertinimu, infrastruktūros nusidėvėjimo lygis siekia 50,61 proc. Tai reiškia, kad net ir atsigavus pelningumui dalis lėšų neišvengiamai teks ne plėtrai, o avarijų prevencijai ir patikimumo užtikrinimui.

    Vartotojams situacija gali atrodyti nevienodai: 2025 metais baigė galioti vyriausybės mechanizmas, ribojęs maksimalią šilumos kainą, o jį pakeitusi parama buvo orientuota į kitą, pagal pajamas apibrėžtą, gavėjų grupę. Todėl net ir mažėjant vidutinėms sąnaudoms, sąskaitos skirtinguose miestuose bei namų ūkiuose galėjo keistis nevienodu tempu.

  • Energetikos deregulacija: sąskaitos už elektrą bus aiškesnės, daugiau ryšio persikels į el. kanalus

    Energetikos sektoriuje patvirtinti deregulacijos pakeitimai, kurių tikslas – padaryti atsiskaitymą už elektrą ir šilumą suprantamesnį vartotojams, o dalį procedūrų supaprastinti įmonėms. Esminė naujovė gyventojams – kitaip suformuotos sąskaitos, kuriose svarbiausia informacija bus pateikiama aiškiau.

    Pagal pakeitimus, buitiniai vartotojai sąskaitos pirmame puslapyje turėtų iš karto matyti pagrindines dedamąsias ir galutinę mokėtiną sumą. Praktikoje tai reiškia mažiau smulkiu šriftu išskaidytų eilučių ir aiškesnį atskyrimą, už ką tiksliai mokama: energiją, tiekimą, persiuntimą ir kitus taikomus mokesčius.

    Kas keisis gyventojų sąskaitose?

    Įstatyme numatyta, kad sąskaitų pateikimas turi tapti labiau orientuotas į vartotoją, kad būtų lengviau palyginti laikotarpius ir suprasti, kas lėmė galutinę sumą. Tokie pokyčiai ypač aktualūs pastaraisiais metais, kai energijos kainos ir reguliuojami tarifai Europoje kito sparčiai, o gyventojai vis dažniau tikrina, iš ko susideda mokėjimai.

    Kartu keičiama ir bendravimo su energetikos įmonėmis tvarka: numatyta, kad pagrindinis kanalas bus elektroninis. Vis dėlto paliekama galimybė ir toliau gauti dokumentus popieriuje, jei vartotojas to pageidaus.

    Daugiau pokyčių šilumos sektoriuje

    Pakeitimai apima ir šilumos tiekimo reguliavimą, ypač tais atvejais, kai šiluma tiekiama pramonės įmonėms tik technologiniams poreikiams, jos neperduodant gyventojams. Numatyta daugiau lankstumo atsiskaitymuose, atsisakant dalies prievolių taikyti reguliuojamus tarifus, kai šiluma skirta tik gamybos procesams.

    Taip pat numatyta supaprastinti kai kuriuos leidimų ir licencijavimo reikalavimus, kai šiluma perduodama pramonės įmonei iš naujai statomo šaltinio. Įstatymo rengėjai argumentuoja, kad tai turėtų mažinti administracinę naštą ir paspartinti investicijų sprendimus.

    Akcentas transformacijai: šilumos ir šalčio kaupimas

    Įstatyme įtvirtinamos šilumos ir šalčio kaupimo sąvokos, kurios laikomos svarbiomis modernizuojant šilumos ūkį ir diegiant daugiau elektrifikacijos sprendimų. Tokie kaupimo įrenginiai gali padėti geriau subalansuoti sistemą, kai energija gaminama nepastoviai, pavyzdžiui, iš vėjo ar saulės.

    Kita numatyta kryptis – elektrodinių katilų pripažinimas atsinaujinančių sprendimų dalimi šilumos sistemose, siekiant atitikti Europos Sąjungos efektyvaus šilumos tiekimo kriterijus. Tai susiję su bendra tendencija šilumos sektoriuje mažinti iškastinio kuro naudojimą ir didinti technologijų, kurios gali naudoti elektrą, vaidmenį.

    Įstatymo pakete taip pat numatyti pakeitimai, susiję su investicijų planavimu šilumos įmonėse ir rodiklių skaičiavimu, kai siekiama finansuoti mažų emisijų ar nulinės emisijos šilumos gamybos projektus. Tai gali būti aktualu įmonėms, planuojančioms atnaujinti katilines, diegti kaupiklius ar jungtis prie elektrifikacijos sprendimų.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos AB „Panevėžio energija“ nustatė naujas centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas. Įmonė skelbia, kad, palyginti su gegužės mėnesiu, šilumos tarifas mažėja, todėl daliai vartotojų sąskaitos turėtų kiek sumažėti.

    Birželį šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį sieks 6,95 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Tai yra 0,13 cento už kilovatvalandę mažiau nei gegužę, o pokytis sudaro 1,84 proc.

    Taikant 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, galutinė kaina vartotojams sudarys 8,41 cento už kilovatvalandę. Toks įkainis aktualus visiems klientams, perkantiems centralizuotai tiekiamą šilumą iš AB „Panevėžio energija“.

    Įmonė taip pat nurodo karšto vandens kainą, kuri Zarasų mieste ir rajone priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių. Įvertinus šiuos veiksnius, gyventojams karštas vanduo kainuos 9,51 euro už kubinį metrą su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.

    Centralizuotos šilumos kainos Lietuvoje paprastai kinta kas mėnesį, nes jas veikia kuro ir energijos išteklių kainos, šilumos gamybos struktūra, perkamos šilumos dalis, klimatinės sąlygos bei kiti reguliuojami kaštai. Dėl šios priežasties net ir nedideli tarifo pokyčiai gali būti pastebimi sąskaitose, ypač didesnį šilumos kiekį suvartojantiems namų ūkiams.

    Gyventojams, norintiems tiksliau įvertinti galimą sąskaitų pokytį, svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinė mokėtina suma priklauso ne tik nuo tarifo, bet ir nuo faktinio suvartojimo, pastato energinio efektyvumo, šilumos punkto reguliavimo bei karšto vandens ruošimo būdo. Didžiausias skirtumas paprastai juntamas šildymo sezono metu, o vasarą didesnę sąskaitos dalį dažniau sudaro karšto vandens paruošimas ir cirkuliacija.

    AB „Panevėžio energija“ skelbia, kad išsamesnė informacija apie taikomus įkainius ir jų sudedamąsias dalis pateikiama įmonės interneto svetainėje. Kainos ir toliau bus perskaičiuojamos pagal galiojančią tvarką, atsižvelgiant į pasikeitusius kaštus bei reguliavimo reikalavimus.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Portalo „Delfi“ pristatytame „Savivaldybių reitinge 2026“ Zarasų rajono savivaldybė bendroje įskaitoje užėmė 43 vietą iš 60. Nors bendras rezultatas rodo, kad kai kuriose srityse dar yra kur augti, vienoje kategorijoje Zarasų rajonas išsiskyrė visos šalies mastu.

    Būsto srityje Zarasų rajono savivaldybė užėmė 1 vietą Lietuvoje ir surinko 55,59 taško iš 70 galimų. Šis įvertinimas signalizuoja, kad gyvenamosios aplinkos ir būsto rodikliai rajone šiuo metu yra vieni stipriausių tarp visų savivaldybių.

    Kas lėmė pirmą vietą?

    Vertinant būsto sritį buvo atsižvelgta į rodiklius, susijusius su būsto įperkamumu, kainomis, renovuotų namų dalimi, šilumos kaina, gyvenamuoju plotu vienam gyventojui. Taip pat vertinti statybos leidimai, naujai pastatyti būstai ir kiti gyvenimo kokybę bei būsto rinką atspindintys parametrai.

    Tokie kriterijai dažnai išryškina regionų pranašumus prieš didmiesčius, ypač kalbant apie kainų lygį ir didesnį gyvenamąjį plotą vienam gyventojui. Kita vertus, pirmoji vieta būsto srityje nereiškia, kad visos problemos išspręstos, tačiau rodo aiškią konkurencinę stiprybę.

    Aukšti įvertinimai ir kitur

    Be lyderystės būsto kategorijoje, Zarasų rajono savivaldybė gana tvirtai pasirodė ir kitose srityse. Kultūros ir sporto srityje savivaldybė reitinguota 7 vietoje, švietimo srityje užėmė 11 vietą.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Zarasų rajonas įvertintas 26 vieta, o infrastruktūros srityje – 29 vieta. Šie rezultatai rodo, kad bendras reitingas ne visada atskleidžia stipriausias savivaldybės puses, todėl svarbu vertinti ir atskirų sričių pjūvius.

    Kaip sudaromas savivaldybių reitingas?

    „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ parengtame tyrime buvo vertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Reitingas sudarytas remiantis 140 rodiklių, kurie suskirstyti į 12 sričių, apimančių viešąsias paslaugas, socialinę ir ekonominę situaciją, infrastruktūrą bei gyvenimo kokybę.

    Toks palyginimas savivaldybėms tampa ne tik viešu įvertinimu, bet ir praktiniu įrankiu planuojant prioritetus. Aukštos pozicijos atskirose srityse leidžia aiškiau matyti, kur sukaupta kompetencija ir geriausios praktikos, o žemesnės – kur reikalingi nuoseklūs pokyčiai.

    Zarasų rajono savivaldybei pirmoji vieta būsto srityje tampa stipriu signalu gyventojams ir investuotojams, kad rajonas gali būti patrauklus gyventi. Kartu bendras 43 rezultatas primena, jog siekiant tvaresnio proveržio svarbu išlaikyti stiprybes ir kryptingai gerinti silpnesnes grandis.

    „Šis įvertinimas parodo, kad būsto srityje turime aiškių pranašumų, tačiau kartu matome ir kryptis, kuriose būtina toliau dirbti“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Tekstas parengtas pagal portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ informaciją.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kodėl 2025–2026 metais sąskaitas labiausiai išpūtė PVM ir šalčiai

    Šildymo sezonas baigiamas: kodėl 2025–2026 metais sąskaitas labiausiai išpūtė PVM ir šalčiai

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui gyventojų buvo brangesnis nei ankstesnis, o didžiausią įtaką galutinėms sąskaitoms turėjo du veiksniai: šaltesni orai ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumai. Nors šilumos kaina kilovatvalandei svyravo palyginti nedaug, galutinė suma kvite augo dėl didesnio suvartojimo ir aukštesnio PVM.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą šiemet skelbė skirtingu metu. Panevėžio mieste ir Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Pasvalio rajonuose šildymas baigiamas nuo 2026 metų balandžio 30 dienos, o Rokiškio ir Zarasų rajonuose – nuo 2026 metų gegužės 4 dienos.

    Kainos kito, bet lemiamas buvo PVM

    AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina sezono metu (nuo spalio iki balandžio) svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM, o bendrovė skelbė, kad jos tarifas išliko tarp mažiausių šalyje.

    Tačiau svarbiausias pokytis vartotojams buvo mokestinis: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos šilumai taikytas 9 proc. PVM tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos – 21 proc. tarifas. Tai reiškia, kad net ir nepasikeitus šilumos kainai be PVM, galutinė suma vartotojams išauga vien dėl didesnio mokesčio dalies.

    Šaltesni mėnesiai padidino suvartojimą

    Antroji priežastis – meteorologinės sąlygos. 2026 metų sausį ir vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl šilumos suvartojimas natūraliai augo, ypač prastesnės energinės klasės daugiabučiuose.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo apie 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reikšmingai padidina šildymo poreikį, todėl net ir nedidelis tarifo pokytis per mėnesį gali virsti juntamai didesne sąskaita.

    Kas vyksta pasibaigus sezonui

    Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos tiekėjai pradeda pasirengimą kitam laikotarpiui: vykdomi kasmetiniai hidrauliniai bandymai, planiniai remontai ir tinklų priežiūros darbai. Šie procesai būtini tam, kad kitą sezoną šilumos tiekimas būtų saugus ir patikimas, o avarijų rizika sumažėtų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokios priemonės paprastai leidžia mažinti kuro sąnaudas, stabilizuoti kainas ir mažinti taršą, nors galutinę vartotojų mokamą sumą vis tiek stipriai veikia mokesčiai ir konkretaus sezono temperatūros.

  • 2025–2026 šildymo sezono pamokos: šalta žiema ir 21 proc. PVM sąskaitas kilstelėjo labiausiai

    Kas labiausiai didino sąskaitas

    2025–2026 metų šildymo sezonas Lietuvoje išsiskyrė dviem veiksniais, kurie tiesiogiai atsispindėjo gyventojų mokėjimuose: gerokai šaltesniais sausio ir vasario orais bei nuo 2026 metų sausio centralizuotai tiekiamai šilumai pradėtu taikyti 21 proc. PVM tarifu.

    Šilumos suvartojimą pastatuose pirmiausia lemia lauko oro temperatūra, o šį sezoną ji buvo žemesnė nei pastaraisiais metais. Dėl to šilumos poreikis šildomam ploto vienetui vidutiniškai augo, o šalčiausiais mėnesiais kai kuriuose pastatuose šuolis buvo itin ryškus.

    Palyginus su ankstesniu sezonu, santykinis šilumos suvartojimas šildomam ploto vienetui buvo vidutiniškai apie 21 proc. didesnis. Sausio ir vasario mėnesiais atskirais atvejais šilumos energijos suvartota net 60–80 proc. daugiau nei įprastai, todėl net ir nepasikeitus kainai už kilovatvalandę bendra sąskaita augtų vien dėl didesnio vartojimo.

    Kartu prisidėjo ir mokesčių pokytis: PVM yra proporcingas galutinei sąskaitai, todėl jo padidinimas labiausiai „įkando“ būtent tada, kai dėl šalčių šilumos reikėjo daugiausia. Tai sustiprino sezono „piko“ efektą, ypač didesniuose ir prasčiau apšiltintuose butuose.

    Kainų pokytis ir PVM įtaka

    Vidutinė galutinė šilumos kaina gyventojams 2025–2026 metų sezono lapkričio–kovo laikotarpiu buvo apie 12 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pagrindinė priežastis įvardijama PVM lengvatos panaikinimas, kai vietoje 9 proc. tarifo pradėtas taikyti 21 proc. tarifas.

    Nors sezoną lydėjo ir bendras energijos išteklių brangimas, apžvalgose pabrėžiama, kad be PVM pokyčio vidutinė šilumos kaina centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje galėjo išlikti panaši į ankstesnių metų. Tam įtakos turėjo technologinis efektyvumas ir didesnės parduodamos šilumos apimtys šaltesnę žiemą.

    Šalčiai turėjo įtakos ne tik centralizuotam šildymui: išaugus šilumos poreikiui brango biokuro grandinės elementai, o individualiuose ūkiuose suintensyvėjo malkų ir granulių paklausa. Taip pat daliai gyventojų išryškėjo šilumos siurblių ribos esant ekstremalesnei temperatūrai, kai elektros sąnaudos išauga, o kai kuriuose sprendimuose gali prireikti papildomo šildymo šaltinio.

    Skirtinguose miestuose galutinė šilumos kaina išlieka nevienoda, nes ją lemia vietinis kuro krepšelis, tinklų būklė, gamybos technologijos ir reguliuojamos sąnaudos. Dėl to vienos savivaldybės gyventojams sezono „smūgis“ gali būti juntamas labiau nei kitur net ir esant panašiam butų energiniam efektyvumui.

    Kiek mokėjo skirtingų būstų gyventojai

    Preliminariais skaičiavimais, tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose šildymas per 2025–2026 metų sezoną vidutiniškai kainavo apie 2,18 euro už kvadratinį metrą. Prieš metus analogiškas vidurkis siekė apie 1,56 euro už kvadratinį metrą.

    Energiškai efektyviuose daugiabučiuose mokėjimai buvo mažesni: šį sezoną jie siekė apie 0,91 euro už kvadratinį metrą, kai prieš metus buvo apie 0,55 euro už kvadratinį metrą. Skirtumas rodo, kad pastato būklė ir energinis efektyvumas tampa dar svarbesni, kai kartu veikia ir šalčio, ir mokesčių veiksniai.

    Didžiausias papildomas krūvis teko prastos kokybės didesniems butams, kuriuose šilumos suvartojimas išlieka aukštas net ir įprastomis žiemomis. Skaičiuojama, kad PVM padidėjimas vien sausio ir vasario mėnesiais kai kuriais atvejais galėjo pridėti papildomus 20–30 eurų prie šildymo sąskaitos.

    Renovuotuose ar gerai apšiltintuose pastatuose PVM lengvatos panaikinimo efektas net ir šalčiausiais mėnesiais dažniausiai buvo gerokai mažesnis, nes pati apmokestinama bazė yra mažesnė. Tai reiškia, kad energinis efektyvumas tampa ne tik komforto, bet ir mokestinės rizikos mažinimo priemone.

    Jei 21 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai išliks ir toliau, sąskaitų skirtumas tarp taupių ir neefektyvių pastatų, tikėtina, išliks ryškus ir ateinančiais sezonais. Praktikoje tai reiškia, kad renovacijos, šildymo sistemų balansavimo ir šilumos punktų modernizavimo nauda gyventojams bus lengviau pamatuojama sąskaitose.

    Gyventojams rekomenduojama aktyviau domėtis savo pastato šilumos suvartojimo priežastimis ir prašyti administratoriaus ar šildymo sistemos prižiūrėtojo aiškiai įvardyti, kur slypi didžiausios netektys. Net ir be didelių investicijų dažnai įmanoma sumažinti sąnaudas sureguliavus vidaus sistemą, sutvarkius rūsio ir laiptinių šilumos ūkį bei aiškiau kontroliuojant temperatūrinius režimus.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kur jis baigsis balandžio 30 dieną, o sąskaitas kėlė PVM ir šalčiai

    Šildymo sezonas baigiamas: kur jis baigsis balandžio 30 dieną, o sąskaitas kėlė PVM ir šalčiai

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui gyventojų kainavo brangiau nei pernai, o savivaldybės jau skelbia jo pabaigos datas. Sąskaitas didino ir šaltesni orai, ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas, kuris nuo metų pradžios tapo kelis kartus didesnis.

    Panevėžio mieste, taip pat Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose šildymo sezonas baigiamas nuo 2026 metų balandžio 30 dienos. Rokiškio ir Zarasų rajonuose šildymas bus išjungiamas vėliau, nuo 2026 metų gegužės 4 dienos.

    Kas labiausiai didino sąskaitas?

    Per sezoną AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Bendrovė nurodo, kad kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo kuro ir superkamos šilumos kainos, o vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM.

    Vienas ryškiausių veiksnių, tiesiogiai paveikusių galutinę kainą, buvo PVM tarifo pasikeitimas. Nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos šildymui buvo taikomas 9 proc. PVM, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos – 21 proc. tarifas, todėl net ir panašiai suvartojus šilumos galutinė suma sąskaitoje tapo didesnė.

    Prie didesnio suvartojimo prisidėjo ir orai. 2026 metų sausį ir vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl šilumos poreikis išaugo, o tai natūraliai atsispindėjo mėnesinėse sąskaitose.

    Ką šilumos tiekėjas darys toliau?

    Pasibaigus sezonui, šilumos tiekėjai pereina prie parengiamųjų darbų kitam šildymo laikotarpiui. AB „Panevėžio energija“ skelbia pradedanti kasmetinius hidraulinius bandymus ir būtinus remonto darbus, kad kitą sezoną šiluma būtų tiekiama patikimai ir saugiai.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, tinklų atnaujinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Tikimasi, kad tai padės efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir išlaikyti konkurencingas šilumos kainas.

    „PVM tarifo pokytis ir šaltesnis sezonas buvo pagrindiniai veiksniai, kurie gyventojams labiausiai atsispindėjo galutinėse sąskaitose“, – nurodo AB „Panevėžio energija“.