Tag: Šilumos kainos

  • Šildymo sezonas baigiamas: kodėl 2025–2026 metais sąskaitas labiausiai išpūtė PVM ir šalčiai

    Šildymo sezonas baigiamas: kodėl 2025–2026 metais sąskaitas labiausiai išpūtė PVM ir šalčiai

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui gyventojų buvo brangesnis nei ankstesnis, o didžiausią įtaką galutinėms sąskaitoms turėjo du veiksniai: šaltesni orai ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumai. Nors šilumos kaina kilovatvalandei svyravo palyginti nedaug, galutinė suma kvite augo dėl didesnio suvartojimo ir aukštesnio PVM.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą šiemet skelbė skirtingu metu. Panevėžio mieste ir Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Pasvalio rajonuose šildymas baigiamas nuo 2026 metų balandžio 30 dienos, o Rokiškio ir Zarasų rajonuose – nuo 2026 metų gegužės 4 dienos.

    Kainos kito, bet lemiamas buvo PVM

    AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina sezono metu (nuo spalio iki balandžio) svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM, o bendrovė skelbė, kad jos tarifas išliko tarp mažiausių šalyje.

    Tačiau svarbiausias pokytis vartotojams buvo mokestinis: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos šilumai taikytas 9 proc. PVM tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos – 21 proc. tarifas. Tai reiškia, kad net ir nepasikeitus šilumos kainai be PVM, galutinė suma vartotojams išauga vien dėl didesnio mokesčio dalies.

    Šaltesni mėnesiai padidino suvartojimą

    Antroji priežastis – meteorologinės sąlygos. 2026 metų sausį ir vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl šilumos suvartojimas natūraliai augo, ypač prastesnės energinės klasės daugiabučiuose.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo apie 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reikšmingai padidina šildymo poreikį, todėl net ir nedidelis tarifo pokytis per mėnesį gali virsti juntamai didesne sąskaita.

    Kas vyksta pasibaigus sezonui

    Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos tiekėjai pradeda pasirengimą kitam laikotarpiui: vykdomi kasmetiniai hidrauliniai bandymai, planiniai remontai ir tinklų priežiūros darbai. Šie procesai būtini tam, kad kitą sezoną šilumos tiekimas būtų saugus ir patikimas, o avarijų rizika sumažėtų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokios priemonės paprastai leidžia mažinti kuro sąnaudas, stabilizuoti kainas ir mažinti taršą, nors galutinę vartotojų mokamą sumą vis tiek stipriai veikia mokesčiai ir konkretaus sezono temperatūros.

  • 2025–2026 šildymo sezono pamokos: šalta žiema ir 21 proc. PVM sąskaitas kilstelėjo labiausiai

    Kas labiausiai didino sąskaitas

    2025–2026 metų šildymo sezonas Lietuvoje išsiskyrė dviem veiksniais, kurie tiesiogiai atsispindėjo gyventojų mokėjimuose: gerokai šaltesniais sausio ir vasario orais bei nuo 2026 metų sausio centralizuotai tiekiamai šilumai pradėtu taikyti 21 proc. PVM tarifu.

    Šilumos suvartojimą pastatuose pirmiausia lemia lauko oro temperatūra, o šį sezoną ji buvo žemesnė nei pastaraisiais metais. Dėl to šilumos poreikis šildomam ploto vienetui vidutiniškai augo, o šalčiausiais mėnesiais kai kuriuose pastatuose šuolis buvo itin ryškus.

    Palyginus su ankstesniu sezonu, santykinis šilumos suvartojimas šildomam ploto vienetui buvo vidutiniškai apie 21 proc. didesnis. Sausio ir vasario mėnesiais atskirais atvejais šilumos energijos suvartota net 60–80 proc. daugiau nei įprastai, todėl net ir nepasikeitus kainai už kilovatvalandę bendra sąskaita augtų vien dėl didesnio vartojimo.

    Kartu prisidėjo ir mokesčių pokytis: PVM yra proporcingas galutinei sąskaitai, todėl jo padidinimas labiausiai „įkando“ būtent tada, kai dėl šalčių šilumos reikėjo daugiausia. Tai sustiprino sezono „piko“ efektą, ypač didesniuose ir prasčiau apšiltintuose butuose.

    Kainų pokytis ir PVM įtaka

    Vidutinė galutinė šilumos kaina gyventojams 2025–2026 metų sezono lapkričio–kovo laikotarpiu buvo apie 12 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pagrindinė priežastis įvardijama PVM lengvatos panaikinimas, kai vietoje 9 proc. tarifo pradėtas taikyti 21 proc. tarifas.

    Nors sezoną lydėjo ir bendras energijos išteklių brangimas, apžvalgose pabrėžiama, kad be PVM pokyčio vidutinė šilumos kaina centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje galėjo išlikti panaši į ankstesnių metų. Tam įtakos turėjo technologinis efektyvumas ir didesnės parduodamos šilumos apimtys šaltesnę žiemą.

    Šalčiai turėjo įtakos ne tik centralizuotam šildymui: išaugus šilumos poreikiui brango biokuro grandinės elementai, o individualiuose ūkiuose suintensyvėjo malkų ir granulių paklausa. Taip pat daliai gyventojų išryškėjo šilumos siurblių ribos esant ekstremalesnei temperatūrai, kai elektros sąnaudos išauga, o kai kuriuose sprendimuose gali prireikti papildomo šildymo šaltinio.

    Skirtinguose miestuose galutinė šilumos kaina išlieka nevienoda, nes ją lemia vietinis kuro krepšelis, tinklų būklė, gamybos technologijos ir reguliuojamos sąnaudos. Dėl to vienos savivaldybės gyventojams sezono „smūgis“ gali būti juntamas labiau nei kitur net ir esant panašiam butų energiniam efektyvumui.

    Kiek mokėjo skirtingų būstų gyventojai

    Preliminariais skaičiavimais, tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose šildymas per 2025–2026 metų sezoną vidutiniškai kainavo apie 2,18 euro už kvadratinį metrą. Prieš metus analogiškas vidurkis siekė apie 1,56 euro už kvadratinį metrą.

    Energiškai efektyviuose daugiabučiuose mokėjimai buvo mažesni: šį sezoną jie siekė apie 0,91 euro už kvadratinį metrą, kai prieš metus buvo apie 0,55 euro už kvadratinį metrą. Skirtumas rodo, kad pastato būklė ir energinis efektyvumas tampa dar svarbesni, kai kartu veikia ir šalčio, ir mokesčių veiksniai.

    Didžiausias papildomas krūvis teko prastos kokybės didesniems butams, kuriuose šilumos suvartojimas išlieka aukštas net ir įprastomis žiemomis. Skaičiuojama, kad PVM padidėjimas vien sausio ir vasario mėnesiais kai kuriais atvejais galėjo pridėti papildomus 20–30 eurų prie šildymo sąskaitos.

    Renovuotuose ar gerai apšiltintuose pastatuose PVM lengvatos panaikinimo efektas net ir šalčiausiais mėnesiais dažniausiai buvo gerokai mažesnis, nes pati apmokestinama bazė yra mažesnė. Tai reiškia, kad energinis efektyvumas tampa ne tik komforto, bet ir mokestinės rizikos mažinimo priemone.

    Jei 21 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai išliks ir toliau, sąskaitų skirtumas tarp taupių ir neefektyvių pastatų, tikėtina, išliks ryškus ir ateinančiais sezonais. Praktikoje tai reiškia, kad renovacijos, šildymo sistemų balansavimo ir šilumos punktų modernizavimo nauda gyventojams bus lengviau pamatuojama sąskaitose.

    Gyventojams rekomenduojama aktyviau domėtis savo pastato šilumos suvartojimo priežastimis ir prašyti administratoriaus ar šildymo sistemos prižiūrėtojo aiškiai įvardyti, kur slypi didžiausios netektys. Net ir be didelių investicijų dažnai įmanoma sumažinti sąnaudas sureguliavus vidaus sistemą, sutvarkius rūsio ir laiptinių šilumos ūkį bei aiškiau kontroliuojant temperatūrinius režimus.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kur jis baigsis balandžio 30 dieną, o sąskaitas kėlė PVM ir šalčiai

    Šildymo sezonas baigiamas: kur jis baigsis balandžio 30 dieną, o sąskaitas kėlė PVM ir šalčiai

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui gyventojų kainavo brangiau nei pernai, o savivaldybės jau skelbia jo pabaigos datas. Sąskaitas didino ir šaltesni orai, ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas, kuris nuo metų pradžios tapo kelis kartus didesnis.

    Panevėžio mieste, taip pat Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose šildymo sezonas baigiamas nuo 2026 metų balandžio 30 dienos. Rokiškio ir Zarasų rajonuose šildymas bus išjungiamas vėliau, nuo 2026 metų gegužės 4 dienos.

    Kas labiausiai didino sąskaitas?

    Per sezoną AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Bendrovė nurodo, kad kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo kuro ir superkamos šilumos kainos, o vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM.

    Vienas ryškiausių veiksnių, tiesiogiai paveikusių galutinę kainą, buvo PVM tarifo pasikeitimas. Nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos šildymui buvo taikomas 9 proc. PVM, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos – 21 proc. tarifas, todėl net ir panašiai suvartojus šilumos galutinė suma sąskaitoje tapo didesnė.

    Prie didesnio suvartojimo prisidėjo ir orai. 2026 metų sausį ir vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl šilumos poreikis išaugo, o tai natūraliai atsispindėjo mėnesinėse sąskaitose.

    Ką šilumos tiekėjas darys toliau?

    Pasibaigus sezonui, šilumos tiekėjai pereina prie parengiamųjų darbų kitam šildymo laikotarpiui. AB „Panevėžio energija“ skelbia pradedanti kasmetinius hidraulinius bandymus ir būtinus remonto darbus, kad kitą sezoną šiluma būtų tiekiama patikimai ir saugiai.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, tinklų atnaujinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Tikimasi, kad tai padės efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir išlaikyti konkurencingas šilumos kainas.

    „PVM tarifo pokytis ir šaltesnis sezonas buvo pagrindiniai veiksniai, kurie gyventojams labiausiai atsispindėjo galutinėse sąskaitose“, – nurodo AB „Panevėžio energija“.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui vartotojų kainavo daugiau nei pernai. Galutines sąskaitas augino ir šaltesni mėnesiai, ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas, todėl net ir panašiai vartojant šilumos mokėti teko daugiau.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą skelbia skirtingu laiku, atsižvelgdamos į faktines oro sąlygas ir prognozes. Šiemet dalyje regionų šildymas nutraukiamas vėliau, nes pavasaris buvo permainingas, o naktimis temperatūra neretai krisdavo žemiau komforto ribos.

    Kada baigiamas šildymas savivaldybėse?

    Nuo 2026 metų balandžio 30 dienos šildymo sezono pabaiga skelbiama Panevėžio mieste, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose. Ši data reiškia, kad centralizuotas šilumos tiekimas šiose teritorijose stabdomas nuo minėtos dienos.

    Nuo 2026 metų gegužės 4 dienos šildymas baigiamas Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Tai vienos vėliausių datų šiame sąraše, kurias paprastai lemia ilgesnis vėsesnio oro periodas ir poreikis išlaikyti pastatų temperatūrinį komfortą.

    Kainos svyravo, bet įtaką darė ne tik kuras

    2025–2026 metų šildymo sezonu bendrovės „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Pokyčius lėmė kuro kainos ir perkamos šilumos kaina, todėl mėnesio sąskaitos galėjo skirtis net esant panašiam vartojimui.

    Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM. Bendrovė nurodo, kad jos kaina viso sezono metu išliko tarp mažiausių šalyje, vertinant apie penkiasdešimt šilumos tiekėjų.

    Kas šiemet labiausiai didino sąskaitas?

    Vienas aiškiausių veiksnių buvo PVM tarifo pasikeitimas šilumai: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos taikytas 9 proc. tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos jis padidintas iki 21 proc. Tai tiesiogiai didino galutinę kainą vartotojui, net jei šilumos kaina be PVM nesikeitė tiek smarkiai.

    Kitas svarbus veiksnys – oras ir realus šilumos suvartojimas. 2026 metų sausio ir vasario mėnesiais vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl pastatams palaikyti šilumą reikėjo daugiau energijos, o sąskaitos natūraliai augo.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reiškia apčiuopiamą suvartojimo padidėjimą, ypač senesniuose ar prasčiau renovuotuose daugiabučiuose.

    Pasibaigus sezonui šilumos tiekėjai pereina prie pasirengimo kitam laikotarpiui. „Panevėžio energija“ skelbia, kad pradedami kasmetiniai hidrauliniai bandymai ir planiniai remonto darbai, kad kitą sezoną šiluma būtų tiekiama patikimai ir saugiai.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokie sprendimai ilgainiui leidžia efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir prisidėti prie stabilesnių šilumos kainų.

  • Nuo gegužės 1 dienos šiluma Panevėžyje pigs 6,1 proc.: kiek tai kainuos gyventojams su PVM

    Nuo gegužės 1 dienos šiluma Panevėžyje pigs 6,1 proc.: kiek tai kainuos gyventojams su PVM

    Nuo 2026 metais gegužės 1 dienos AB „Panevėžio energija“ nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėja. Bendrovė skelbia, kad bazinė kaina sieks 7,08 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio.

    Palyginti su balandžiu, šilumos kaina mažėja 0,46 cento už kilovatvalandę, arba 6,1 proc. Tai reiškia, kad tipiniam namų ūkiui, kurio suvartojimas šildymo sezono pabaigoje dar išlieka, sąskaitos turėtų būti mažesnės.

    Gyventojams galutinė kaina su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu sudarys 8,57 cento už kilovatvalandę. Šilumos tiekėjai kainas perskaičiuoja reguliariai, o galutinį tarifą lemia kuro ir įsigyjamos šilumos savikaina, taip pat kitos reguliuojamos dedamosios.

    Karštas vanduo Zarasų rajone

    Įvertinus nustatytą šilumos kainą kartu su geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų tarifais, Zarasų rajone gyventojams perskaičiuota ir karšto vandens kaina. Skelbiama, kad ji sieks 9,58 euro už kubinį metrą su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.

    Karšto vandens kainoje paprastai susideda keli komponentai: šilumos energija vandeniui pašildyti, šalto vandens kaina ir nuotekų tvarkymo tarifas. Dėl to net ir mažėjant šilumos kainai galutinis pokytis gali skirtis priklausomai nuo vandens ir nuotekų kainų dydžio konkrečioje savivaldybėje.

    Ką verta žinoti gyventojams

    Šilumos kainos pokytis pirmiausia atsispindi sąskaitose už patalpų šildymą, o karšto vandens atveju svarbus ir suvartojamas kiekis. Jei daugiabutyje karštas vanduo ruošiamas centralizuotai, galutinė suma priklausys ne tik nuo tarifo, bet ir nuo faktinio vartojimo bei apskaitos tvarkos.

    Gyventojams, norintiems tiksliai įsivertinti, kaip pasikeis mėnesio mokėjimai, verta palyginti savo ankstesnį suvartojimą kilovatvalandėmis ir pritaikyti naują tarifą su pridėtinės vertės mokesčiu. Didesnę įtaką trumpuoju laikotarpiu taip pat turės oro temperatūra ir pastato šiluminės savybės.

    AB „Panevėžio energija“ informaciją apie galiojančius tarifus skelbia viešai, o šilumos kainų dinamika dažniausiai priklauso nuo kuro rinkų, šilumos gamybos struktūros bei reguliuojamų kainodaros principų.