Tag: Širdies ir kraujagyslių ligos

  • Mokslininkai įspėja: šis amžius pavojingiausias nutukimui – mirtingumo rizika šauna 70 proc.

    Mokslininkai įspėja: šis amžius pavojingiausias nutukimui – mirtingumo rizika šauna 70 proc.

    Kada nutukimas pavojingiausias?

    Nutukimas laikomas lėtine metaboline liga, susijusia su širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo diabetu ir dalimi onkologinių susirgimų. Nors dažnai manoma, kad didžiausios pasekmės išryškėja vyresniame amžiuje, naujesni tyrimai rodo ypač jautrų laikotarpį ankstyvoje suaugystėje.

    Švedijos Lundo universiteto mokslininkų paskelbti duomenys, paremti daugiau kaip 600 000 žmonių stebėsena, atskleidė aiškią tendenciją: nutukimas, prasidėjęs jauname amžiuje, siejamas su gerokai didesne ankstyvos mirties rizika. Tyrime nutukimu laikytas kūno masės indeksas, lygus arba didesnis nei 30.

    Didžiausias rizikos šuolis fiksuotas tiems, kuriems nutukimas išsivystė nuo 17 iki 29 metų. Šioje grupėje ankstyvos mirties rizika ateityje buvo apie 70 proc. didesnė, palyginti su žmonėmis, kurių svoris išliko normalus arba didėjo mažiau.

    Kodėl ankstyva suaugystė tokia svarbi?

    Mokslininkai aiškina, kad esmė dažnai yra ne vien pats svoris, o tai, kiek ilgai organizmas patiria nutukimo poveikį. Kuo anksčiau prasideda nutukimas, tuo ilgesnė tikimybė, kad žmogus daugelį metų gyvens su lėtiniu uždegimu, hormonų pusiausvyros pokyčiais ir atsparumu insulinui.

    Tokie ilgalaikiai procesai palaipsniui didina riziką išsivystyti rimtiems sutrikimams, kurie ilgainiui gali baigtis ankstyva mirtimi. Visuomenės sveikatos požiūriu tai reiškia, kad ankstyvos suaugystės svorio pokyčiai gali turėti didesnę reikšmę nei vėliau gyvenime atsiradęs svorio perteklius.

    „Nuosekliausias mūsų pastebėjimas yra tai, kad svorio prieaugis jaunesniame amžiuje siejasi su didesne ankstyvos mirties rizika nei tiems, kurie svorio priauga mažiau“, – sakė viena iš tyrimo autorių Tanja Stocks.

    Kokios ligos dažniausiai susijusios?

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad ankstyvų mirčių struktūroje dažnai dominuoja širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą ir insultą. Būtent šios priežastys sudarė didžiausią dalį mirčių, o nutukimas reikšmingai didino jų tikimybę.

    Be to, nutukimas buvo siejamas su didesne 2 tipo diabeto rizika, o taip pat su kai kuriais vėžiniais susirgimais. Tarp dažniau minimų krypčių išskiriami gimdos vėžio atvejai moterims ir kepenų vėžio atvejai vyrams, nors individualią riziką lemia daugybė veiksnių.

    Mokslininkai nurodė ir lyčių skirtumus: jauname amžiuje atsiradęs nutukimas stipriau siejosi su rizika vyrams, o moterims ryšys buvo silpnesnis. Tyrėjai neatmetė, kad tam įtakos gali turėti hormoniniai ypatumai ir tai, kad daliai moterų svoris bei susijusios rizikos ryškiai didėja po menopauzės.

    Tyrimo autoriai taip pat pabrėžė ribotumus: analizuojant duomenis nebuvo detaliai įvertinti visi galimi veiksniai, tokie kaip mityba, fizinis aktyvumas ar kiti gyvenimo būdo įpročiai. Vis dėlto rezultatai laikomi pakankamai nuosekliais, kad būtų svarbūs prevencijai ir visuomenės sveikatos politikai.

    Specialistai primena, kad svorio kontrolė dažniausiai remiasi ilgalaikiais sprendimais: subalansuota mityba, reguliariu fiziniu aktyvumu, kokybišku miegu ir streso valdymu. Žmonėms, kuriems sunku keisti įpročius arba yra gretutinių ligų, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dietologą, kad planas būtų saugus ir realistiškas.

  • Mokslininkai įspėja: kodėl po 55-erių dienos miegas gali signalizuoti rimtas bėdas

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai pabrėžia, kad pats dienos miegas nebūtinai yra žalingas, tačiau jo pobūdis ir laikas gali būti svarbus signalas apie organizme vykstančius pokyčius.

    Įprastai trumpas pogulis laikomas naudingas: jis gali pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją, reakcijos greitį, taip pat padėti atkurti jėgas po prastesnio nakties miego. Kai kuriuose moksliniuose darbuose nurodoma, kad saikingas dienos poilsis gali turėti teigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms, įskaitant atmintį.

    Kada pogulis kelia klausimų?

    Vis dėlto naujesni duomenys rodo, kad vyresniems nei 55 metų žmonėms dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali reikšti ne vien nuovargį. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tam tikri dienos miego modeliai, ypač kai miegas kartojasi reguliariai ir pasireiškia ankstyvomis dienos valandomis, siejami su didesne nepalankių sveikatos baigčių rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad tokia sąsaja nebūtinai reiškia priežastį. Dažniau tai gali būti pasekmė, kai organizmas jau kovoja su nediagnozuotomis problemomis, o dienos miegas tampa ankstyvu įspėjamuoju ženklu.

    Kokios sveikatos problemos gali slėptis?

    Mokslininkai kelia prielaidą, kad padidėjęs poreikis miegoti dieną kai kuriais atvejais gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, neurologinėmis ligomis ar kitomis būklėmis, kurios ilgą laiką vystosi nepastebimai. Ankstesni tyrimai dienos miegą taip pat yra sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežastiniai ryšiai vis dar tiriami.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę anksti nustatant sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Ką daryti, jei norisi miegoti dažniau?

    Gydytojai paprastai rekomenduoja vertinti ne vien patį pogulį, o jo pokyčius: ar mieguistumas atsirado staiga, ar trukdo kasdienai, ar naktį miegas tapo prastesnis. Jei dienos miegas ilgėja, tampa būtinybe arba atsiranda kartu su dusuliu, krūtinės spaudimu, galvos svaigimu, atminties problemomis ar nuotaikos pokyčiais, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Ekspertai taip pat primena, kad dienos miegui įtaką daro vaistai, miego apnėja, depresija, cukrinio diabeto kontrolė, mažakraujystė ir kiti veiksniai. Todėl svarbiausia yra ne demonizuoti pogulį, o įvertinti visą situaciją ir, jei reikia, atlikti tikslingus sveikatos patikrinimus.

  • Spaudimas gali šoktelėti per kelias sekundes: šių produktų griežtai nevalgykite naktį

    Gydytojai įspėja, kad vėlyvi užkandžiai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti staigesnius arterinio kraujospūdžio svyravimus ir prastesnį miegą. Didžiausia rizika siejama su sūriu, stipriai perdirbtu maistu bei saldintais gėrimais, ypač jei žmogus jau turi hipertenziją ar širdies ir kraujagyslių ligų.

    Viena dažniausių klaidų vakare yra sūrūs ir konservuoti produktai: sūdyta žuvis, mėsos konservai, pramoniniai padažai, paruoštos sriubos, marinuotos ar konservuotos daržovės. Toks maistas paprastai turi daug druskos, o per didelis natrio kiekis skatina skysčių susilaikymą organizme, dėl to gali didėti apkrova kraujotakai ir ryškėti tinimai.

    Kodėl vakarais pavojinga druska?

    Druska tiesiogiai siejama su kraujospūdžio didėjimu, o Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną. Praktikoje daug žmonių šią ribą viršija net to nepastebėdami, nes didelė dalis druskos „slepiasi“ duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose ir pusgaminiuose.

    Vėlyvas sūrus maistas gali būti ypač nepalankus žmonėms, kuriems būdingas naktinis kraujospūdžio nekritimas. Specialistai pabrėžia, kad naktį kraujospūdis turėtų natūraliai mažėti, o jei taip nevyksta, didėja ilgalaikė širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika.

    Saldūs gėrimai ir kofeinas

    Dar viena probleminė grupė yra saldinti gėrimai: limonadai, saldūs kavos gėrimai, energiniai gėrimai ar įvairūs kokteiliai. Didelis cukraus kiekis gali sukelti staigesnius gliukozės svyravimus, kurie kai kuriems žmonėms pasireiškia galvos skausmu, silpnumu, nerimu ar prastesne miego kokybe.

    Jei gėrimuose yra kofeino, poveikis gali sustiprėti, nes kofeinas daliai žmonių laikinai kelia kraujospūdį ir trikdo užmigimą. Gydytojai dažniausiai pataria kofeino vengti antroje dienos pusėje, ypač jautriems asmenims arba tiems, kurie vartoja vaistus nuo hipertenzijos.

    Ką rinktis vietoj to?

    Medikai primena, kad įprastai normaliu laikomas apie 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio arterinis kraujospūdis, nors individualūs tikslai priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės. Jei vakare norisi užkąsti, dažniausiai saugesnis pasirinkimas yra lengvas, mažai sūrus maistas ir vanduo, o ne perdirbti užkandžiai ar saldinti gėrimai.

    Jeigu pastebite, kad naktimis dažnėja galvos skausmai, širdies permušimai, atsiranda tinimai ar spaudimas tampa nestabilus, verta peržiūrėti vakaro mitybą ir pasitarti su gydytoju. Hipertenzijos atveju savarankiškai keisti gydymą ar „nusimušinėti“ spaudimą vien maisto korekcijomis nereikėtų.

  • Kardiologai pabrėžia vieną paprastą keitimą: kuo kalakutiena pranoksta kiaulieną

    Kardiologai pabrėžia vieną paprastą keitimą: kuo kalakutiena pranoksta kiaulieną

    Vienas paprastas įprotis lėkštėje gali turėti apčiuopiamą reikšmę širdžiai: dažniau rinktis liesą kalakutieną vietoje riebesnės kiaulienos. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklinga dieta, tačiau praktiškai toks pakeitimas dažnai sumažina sočiųjų riebalų ir druskos kiekį kasdienėje mityboje.

    Didžiausias skirtumas atsiranda tada, kai kalakutiena pasirenkama ne kaip perdirbtas produktas, o kaip paprastas mėsos gabalas. Liesa paukštiena, ypač be odos, paprastai turi mažiau sočiųjų riebalų nei riebūs kiaulienos gabalai ar dažnai vartojami mėsos gaminiai. Būtent sotieji riebalai siejami su didesniu MTL, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekiu kraujyje.

    Ne tik mėsa, bet ir gaminimas

    Vien pavadinimas „paukštiena“ dar negarantuoja naudos. Jei kalakutiena tampa storai apkeptu, riebaluose keptu kepsniu su gausia paniruote arba labai sūriais gaminiais, jos pranašumas prieš kiaulieną gali smarkiai sumažėti.

    Širdžiai palankesnis pasirinkimas dažniausiai yra kepta orkaitėje, virta ar troškinta kalakutiena, ypač krūtinėlės filė ar kitos liesesnės dalys. Toks paruošimas padeda kontroliuoti ne tik riebalų, bet ir druskos kiekį, o tai svarbu kraujospūdžiui.

    Kodėl svarbus visas mitybos modelis

    Širdies ir kraujagyslių sveikatai kenkia ne vienas konkretus produktas, o pasikartojantis mitybos scenarijus. Kai dažnai valgomi riebūs mėsos patiekalai, kepimas aliejuje, sunkūs padažai ir perdirbti mėsos gaminiai, ilgainiui didėja sočiųjų riebalų ir natrio perteklius.

    Kalakutiena dažnai natūraliai „atsineša“ lengvesnę lėkštę: prie jos paprasčiau derinti daržoves, kruopas, ryžius ar virtas bulves. Tuo metu riebesnė kiauliena neretai skatina rinktis sunkesnius priedus, daugiau padažų ir papildomų riebalų, nors tai nėra griežta taisyklė.

    Dažniausia klaida, kuri panaikina naudą

    Didelė dalis žmonių tikisi, kad vien mėsos pakeitimas automatiškai „sutvarkys“ cholesterolį ar kraujospūdį. Tačiau jei išlieka tie patys įpročiai, pavyzdžiui, gausi paniruotė, gilus kepimas, mažai daržovių ir daug druskos, reali nauda gali būti minimali.

    Perdirbti produktai iš kalakutienos taip pat nėra savaime sveikesni. Labai sūrios dešrelės, vytinti ar stipriai apdoroti gaminiai gali turėti daug natrio, o tai ypač aktualu žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar linkusiems į jį.

    Subalansuotas požiūris reiškia proporcijas: liesa kalakutiena dažniau, o riebūs kiaulienos patiekalai ir perdirbti mėsos gaminiai rečiau. Dar geresni rezultatai pasiekiami, kai meniu dažniau atsiranda ir žuvis, ankštiniai, daržovės bei pilno grūdo produktai, o druska ir sočiųjų riebalų perteklius mažinami nuosekliai.