Tag: Širdies ir kraujagyslių ligos

  • Kraujospūdį namuose dažniausiai iškreipia viena klaida: slaugytojai pataria, ką daryti

    Kraujospūdžio matavimas namuose gali būti labai naudingas stebint širdies ir kraujagyslių sveikatą, tačiau rezultatus lengva iškreipti viena, iš pažiūros menka klaida. Slaugytojai praktikai teigia, kad dažniausiai žmonės matuoja kraujospūdį naudodami netinkamo dydžio manžetę.

    Kaip rašoma „EatingWell“, neteisingas manžetės dydis gali lemti klaidingus skaičius, o tai vėliau gali nulemti netinkamus sprendimus dėl gydymo ar savijautos vertinimo. Pasak slaugytojo praktiko Kierano Joneso, būtent ši klaida yra pati reikšmingiausia iš visų dažniausiai pasitaikančių.

    Kraujospūdžio matuoklis veikia paprastai: manžetė pripučiama taip, kad trumpam suspaustų žasto arteriją. Jei manžetė per maža, jai tenka „spausti“ stipriau, todėl kraujospūdis gali būti pervertinamas.

    O jei manžetė per didelė, rodmenys gali pasirodyti geresni, nei yra iš tikrųjų. 2023 metų tyrimas parodė, kad per didelė manžetė rodmenis mažino vidutiniškai 3,6 mm Hg, o per maža – didino nuo 4,8 iki 19,5 mm Hg.

    Dažniausia klaida – netinkama manžetė

    Daugelis namų kraujospūdžio matuoklių parduodami su standartine manžete, tačiau ji tinka ne visiems. Slaugytojai atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių net nežino, jog manžečių dydžiai skiriasi, ir prieš pirkdami nematuoja žasto apimties.

    Norint pasirinkti tinkamą manžetę, rekomenduojama minkšta matavimo juosta apmatuoti žastą per vidurį ir rinktis manžetę, atitinkančią gautą apimtį. Jei reikia didesnės ar mažesnės manžetės nei komplekte esanti, verta pasitikrinti, ar gamintojas ją parduoda atskirai.

    Klaidingi rodmenys gali turėti realių pasekmių: jei kraujospūdis nuolat „pasirodo“ per didelis ar per mažas vien dėl netinkamos manžetės, vėliau gydymas gali būti koreguojamas netiksliai. Straipsnyje pažymima, kad tai gali lemti per didelį kraujospūdžio sumažinimą (su galimu svaigimu ar alpimu) arba nepakankamą jo kontrolę, didinant širdies smūgio ar insulto riziką.

    Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį namuose

    Manžetės dydis – svarbiausia, bet ne vienintelė detalė. Slaugytojai primena, kad rodmenis gali paveikti ir laikysena, judėjimas, kalbėjimas ar net manžetės uždėjimas ant drabužių.

    Prieš matuojant patariama kelias minutes ramiai pasėdėti. Taip pat rekomenduojama prieš matavimą ištuštinti šlapimo pūslę ir bent 30 minučių vengti kofeino ar rūkymo, nes tai gali laikinai „pakelti“ skaičius.

    Matuojant svarbi laikysena: sėdėkite atsirėmę nugara, pėdas laikykite ant grindų, kojų nesukryžiuokite. Ranką geriausia padėti ant stalo taip, kad manžetė būtų širdies lygyje – jei ranka remiasi į kelią ar kabo nuleista, rodmenys gali būti per dideli.

    Manžetę patariama dėti ant nuogos odos, ne ant rankovės, net jei audinys plonas. Be to, matavimo metu reikėtų nejudėti, nekalbėti ir nesinaudoti telefonu.

    Ką dar verta žinoti apie rodmenis ir matuoklį

    Gairėse nurodoma, kad normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 mm Hg, o 130/80 mm Hg ar didesni rodmenys laikomi padidėjusiu kraujospūdžiu. Jei netikėtai gaunate labai aukštą ar žemą rezultatą, verta dar kartą pasitikrinti, ar matuojate taisyklingai, ir pamatuoti pakartotinai.

    Jei rodmenys išlieka padidėję, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Taip pat pabrėžiama, kad labai aukštas kraujospūdis kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, stipriu galvos skausmu, regėjimo pokyčiais ar neurologiniais simptomais gali reikšti būklę, kai reikia skubios pagalbos.

    Renkantis kraujospūdžio matuoklį patariama teikti pirmenybę žastiniams prietaisams, nes riešo ar piršto matuokliai yra jautresni padėčiai ir paprastai laikomi mažiau patikimais. Dar viena praktinė rekomendacija – atsinešti įsigytą matuoklį į vizitą ir palyginti jo rodmenis su klinikoje naudojama įranga.

  • Tyrimas: daug antioksidantų turinti mityba siejama su 21 proc. mažesne mirties rizika esant aukštam cholesteroliui

    Žmonės, turintys padidėjusį cholesterolį, kurie su maistu gauna daugiau antioksidantų, gali turėti mažesnę mirtingumo riziką. Naujo tyrimo duomenimis, didžiausias antioksidantų kiekis mityboje buvo siejamas su 21 proc. mažesne mirties nuo bet kokių priežasčių rizika.

    Šios išvados gautos iš stebimojo tyrimo, kuriame analizuoti daugiau nei 25 000 suaugusiųjų duomenys. Apie rezultatus skelbia „EatingWell“, remdamasis žurnale „Scientific Reports“ publikuotu darbu.

    Mokslininkai vertino, kiek antioksidantų žmonės gauna iš maisto, o ne iš papildų. Tam pasitelktas vadinamasis sudėtinis mitybos antioksidantų indeksas (CDAI), apimantis šešias maistines medžiagas: cinką, seleną, bendrą karotenoidų kiekį ir vitaminus A, C bei E.

    Tyrėjų teigimu, antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris siejamas su lėtiniu uždegimu ir įvairiomis ligomis. Kadangi padidėjęs cholesterolis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, mitybos pasirinkimai čia gali turėti ilgalaikės reikšmės.

    Kaip buvo atliktas tyrimas

    Į analizę įtraukti 25 383 JAV suaugusieji nuo 18 metų, kuriems nustatytas padidėjęs cholesterolis. Dalyviai identifikuoti pagal laboratorinius tyrimus, pačių nurodytą diagnozę arba cholesterolį mažinančių vaistų vartojimą.

    Dalyvių mityba vertinta pagal du 24 valandų mitybos prisiminimo interviu: vieną gyvai ir antrą telefonu po 3–10 dienų. Remiantis šiais duomenimis, apskaičiuotas CDAI balas ir žmonės suskirstyti į keturias grupes – nuo mažiausio iki didžiausio antioksidantų suvartojimo.

    Stebėjimo laikotarpio mediana siekė 111 mėnesių, tai yra daugiau nei devynerius metus. Per šį laiką registruotos mirtys nuo visų priežasčių, taip pat atskirai – nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei nuo vėžio.

    Kad rezultatai būtų kuo patikimesni, analizė koreguota įvertinus daugybę veiksnių: amžių, lytį, rūkymą, alkoholio vartojimą, kūno masės indeksą, kitas sveikatos būkles, pajamų ir išsilavinimo rodiklius bei bendrą mitybos kokybę.

    Ką parodė rezultatai

    Per stebėjimą užfiksuota 3 810 mirčių nuo visų priežasčių, 1 218 – nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 883 – nuo vėžio. Palyginus grupes, didžiausią antioksidantų kiekį su maistu gavę žmonės išsiskyrė geresniais išgyvenamumo rodikliais.

    Skaičiuojama, kad didžiausio antioksidantų suvartojimo grupėje mirties nuo bet kokių priežasčių rizika buvo 21 proc. mažesnė nei mažiausio suvartojimo grupėje. Be to, nustatyta sąsaja ir su 27 proc. mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei 28 proc. mažesne mirties nuo vėžio rizika.

    Vertinant atskirus antioksidantus, ryškiausiai išsiskyrė vitaminas E: didesnis jo suvartojimas buvo siejamas su mažesne rizika visuose nagrinėtuose mirtingumo rodikliuose. Kitų antioksidantų sąsajos buvo silpnesnės arba nenuoseklios.

    Tyrėjai taip pat tikrino, ar galimas paaiškinimas galėtų būti mažesnis uždegimas. Duomenys rodė, kad daugiau antioksidantų vartojantys žmonės turėjo mažesnius tam tikrų uždegimo žymenų rodiklius kraujyje, nors ši uždegimo dalis, kaip nurodoma, paaiškino tik nedidelę ryšio dalį (apie 1–4 proc.).

    Ką tai gali reikšti kasdienėje mityboje

    Svarbu pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas – jis neįrodo, jog didesnis antioksidantų kiekis tiesiogiai sumažina mirtingumą. Taip pat mitybos duomenys buvo paremti pačių dalyvių prisiminimu apie dvi dienas, todėl gali neatspindėti įprastų ilgalaikių įpročių.

    Vis dėlto rezultatai leidžia manyti, kad antioksidantais turtingi produktai gali būti naudinga bendros mitybos strategijos dalis žmonėms, kurių cholesterolis padidėjęs. Tyrime antioksidantai buvo skaičiuojami tik iš maisto, todėl papildų poveikis nevertintas.

    Kaip pavyzdžiai vitamino E šaltiniams įvardijami riešutai (ypač migdolai ir lazdynų riešutai), sėklos (pavyzdžiui, saulėgrąžų), špinatai, brokoliai, kiviai ir mangai. Kadangi vitaminas E tirpsta riebaluose, jis geriau pasisavinamas, kai valgomas kartu su sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi.

    Bendram antioksidantų kiekiui didinti siūloma orientuotis į kuo įvairesnius, spalvingus vaisius ir daržoves, taip pat ankštines kultūras, pilno grūdo produktus, riešutus ir sėklas. Tokia mityba natūraliai užtikrina platesnį antioksidantų spektrą, o ne tik vieną išskirtą medžiagą.

  • Meditacija ir kraujospūdis: tyrimai rodo, kad poveikiui gali prireikti 8–12 savaičių

    Meditacija gali padėti sumažinti kraujospūdį, tačiau greitų stebuklų tikėtis neverta – tyrimai rodo, kad nuoseklios praktikos poveikis dažniau pasimato per kelias savaites ar net mėnesius.

    Nors aukštas kraujospūdis dažniausiai siejamas su mityba, fiziniu aktyvumu ir gydytojo paskirtais vaistais, vis daugiau dėmesio skiriama ir streso valdymui. Apie tai rašo „EatingWell“.

    Pagrindinė mintis paprasta: meditacija gali veikti per organizmo streso reakcijos slopinimą ir lėtesnį, tolygesnį kvėpavimą. Tai gali padėti kūnui „neužsivesti“ taip stipriai, kaip įprastai nutinka patiriant įtampą.

    Tačiau pabrėžiama, kad meditacija neturėtų tapti vaistų ar kitų gydymo būdų pakaitalu – veikiau tai papildomas įrankis, kurį verta derinti su kitais širdžiai palankiais įpročiais.

    Kaip meditacija gali veikti kraujospūdį

    Medituojant dažnai siekiama sąmoningumo ir vidinės ramybės, o kartu natūraliai nurimsta ir fiziologinė streso reakcija. Patiriant stresą suaktyvėja simpatinė nervų sistema – tai gali didinti širdies ritmą, siaurinti kraujagysles ir kelti kraujospūdį.

    Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) meditacija gali padėti į stresines situacijas reaguoti sąmoningiau ir su mažesniu „kūno atsaku“. Ilgainiui tai gali reikšti mažiau staigių kraujospūdžio šuolių, ypač jei žmogus iki tol gyveno nuolatinėje įtampoje.

    Dar vienas svarbus aspektas – lėtesnis kvėpavimas. Daugelyje meditacijos praktikų jis tampa centrine dalimi: kvėpuojama ramiau, giliau ir tolygiau.

    Tokie kvėpavimo pokyčiai gali mažinti kraujagyslių susitraukimą ir padėti vadinamajam barorefleksui – organizmo mechanizmui, kuris padeda reguliuoti kraujospūdį, reaguojant į jo pokyčius.

    Nauda gali ryškėti ne iškart

    Kai kuriems žmonėms kraujospūdis gali trumpam sumažėti meditacijos metu arba netrukus po jos, ypač jei prieš tai buvo jaučiamas stiprus stresas. Vis dėlto ilgalaikis pokytis paprastai ateina ne per vieną seansą.

    Kardiologas Marschall Runge straipsnyje teigia, kad apčiuopiamesni efektai dažniau pasirodo po 8–12 savaičių reguliarios praktikos. Kitaip tariant, svarbiausia – pastovumas.

    Taip pat pabrėžiama, kad net ir nedideli kraujospūdžio pokyčiai gali būti reikšmingi širdies ir kraujagyslių sveikatai, tačiau rezultatai tarp žmonių skiriasi, o meditacija nėra universali išeitis.

    Amerikos širdies asociacijos gairėse į meditaciją žiūrima atsargiai, bet palankiai: ji gali būti naudinga kaip priedas prie gyvenimo būdo keitimo ar medikamentinio gydymo, o ne vietoje jų.

    Kaip lengviau įtraukti meditaciją į kasdienybę

    Norint pradėti, nebūtina išvykti į rekolekcijas ar rasti valandos tylos – rekomenduojama pradėti nuo mažų žingsnių. Pradedantiesiems siūloma skirti vos 5–10 minučių per dieną.

    Dar vienas būdas – „priklijuoti“ meditaciją prie jau turimo įpročio, pavyzdžiui, prieš miegą, po rytinės kavos ar po tempimo pratimų. Taip atsiranda mažiau pasiteisinimų, kodėl šiandien „neišėjo“.

    Normalu, kad mintys klaidžioja – tai nereiškia, kad meditacija „nesigauna“. Atvirkščiai, pastebėjimas, kad dėmesys nuklydo, laikomas praktikos dalimi: kiekvieną kartą grįžtant prie kvėpavimo treniruojamas susitelkimas.

    Siūloma išbandyti ir vedamas meditacijas, o dėmesingumą praktikuoti net prie stalo: prieš valgį trumpam sustoti, įsiklausyti į alkio signalus, valgant atkreipti dėmesį į skonį, tekstūrą ir sotumo pojūtį.

    Kas dar svarbu kraujospūdžiui

    Meditacija veikia geriausiai tada, kai derinama su kitais įpročiais, kurie siejami su geresniu kraujospūdžio valdymu. Tarp jų minimos mitybos kryptys, tokios kaip DASH ar Viduržemio jūros dieta, kuriose akcentuojamos daržovės, vaisiai, neskaldyti grūdai, ankštiniai, riešutai ir sveikieji riebalai.

    Taip pat siūloma neapsiriboti vien druskos mažinimu – svarbus ir kalio turinčių produktų vaidmuo. Vis dėlto pažymima, kad žmonėms, sergantiems inkstų ligomis ar vartojantiems tam tikrus vaistus, kalio kiekį reikėtų aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Prie kraujospūdžio kontrolės prisideda ir judėjimas kasdien: rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę bei įtraukti jėgos pratimus du kartus per savaitę.

    Galiausiai svarbus ir miegas – suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama 7–9 valandos per naktį. Trumpa vakaro rutina, į kurią gali įeiti ir 5–10 minučių meditacija, neretai padeda lengviau nusiraminti.

    Jei kraujospūdžiui reguliuoti jau vartojate vaistus, juos būtina tęsti taip, kaip paskyrė gydytojas, o apie naujus įpročius – įskaitant meditaciją – verta pasitarti, kaip jie galėtų įsilieti į bendrą sveikatos planą.

  • Tyrimas: ilgiausiam gyvenimui svarbu ne tik žingsnių skaičius – lemiamas ir ėjimo tempas

    Tyrimas: ilgiausiam gyvenimui svarbu ne tik žingsnių skaičius – lemiamas ir ėjimo tempas

    Ne tik žingsnių skaičius, bet ir tai, kaip greitai einame, gali būti susiję su mažesne mirties rizika. Naujas 2026 metais publikuotas tyrimas rodo, kad sveikatai svarbi ir ėjimo intensyvumo dalis per dieną – net jei nepavyksta surinkti „magiškų“ 10 tūkst. žingsnių.

    Mokslininkai analizavo ryšius tarp kasdienio žingsnių skaičiaus, ėjimo intensyvumo ir mirties rizikos tiek dėl bet kokių priežasčių, tiek dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tam buvo pasitelkti JK projekto „UK Biobank“ duomenys, įskaitant aktyvumą, registruotą ant riešo nešiojamais įrenginiais.

    Į bendro mirtingumo analizę įtraukti 64 743 žmonės, kurių vidutinis amžius siekė 61,5 metų. Stebėjimo laikotarpiu užfiksuota 1 697 mirtys.

    Tyrimo dalyviai suskirstyti į keturias grupes pagal žingsnių kiekį per dieną: mažiau nei 5 tūkst., 5–7,5 tūkst., 7,5–10 tūkst. ir daugiau nei 10 tūkst. žingsnių. Rezultatai leidžia manyti, kad palankiausias derinys – ne vien „daugiau žingsnių“, bet ir „dalį jų – žvaliau“.

    Kiek žingsnių siejosi su mažiausia rizika

    Mažiausia įvertinta mirties dėl bet kokių priežasčių rizika pastebėta tarp žmonių, kasdien nueinančių 7,5–10 tūkst. žingsnių. Šioje grupėje palankiausias rodiklis buvo susijęs su maždaug 100 žingsnių per minutę kadencija intensyviausiose 30 minučių per dieną.

    Kitaip tariant, svarbu ne tik bendras žingsnių skaičius, bet ir tai, ar per dieną atsiranda bent dalis ėjimo žvalesniu tempu. Tyrime vertintos „intensyviausios 30 minučių“ nebūtinai turėjo būti iš eilės.

    Net ir mažiau vaikštantiems verta paspartinti žingsnį

    Įdomiausia dalis – rezultatai tarp mažiau aktyvių žmonių. Tarp dalyvių, kurie nueidavo mažiau nei 5 tūkst. žingsnių per dieną, didesnis ėjimo intensyvumas siejosi su mažesne mirties rizika; panaši tendencija matyta ir 5–7,5 tūkst. žingsnių grupėje.

    Skaičiais tai atrodė taip: tie, kurie per dieną nueidavo 7,5–10 tūkst. žingsnių ir dalį laiko ėjo žvaliau (apie 100 žingsnių per minutę), turėjo 43 proc. mažesnę mirties riziką nei žmonės, nueinantys mažiau nei 5 tūkst. žingsnių ir vaikštantys labai lėtai.

    Tuo metu tarp nueinančių mažiau nei 5 tūkst. žingsnių per dieną greitesnis ėjimas siejosi su maždaug 28 proc. mažesne mirties rizika. O 5–7,5 tūkst. žingsnių grupėje net ir ramesnis tempas (apie 60 žingsnių per minutę) buvo susijęs su maždaug 30 proc. mažesne rizika.

    Kaip suprasti „greitą ėjimą“ ir kaip pradėti

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai statistinės sąsajos – jos nereiškia, jog kiekvienas, pradėjęs eiti greičiau, riziką sumažins lygiai tokiais procentais. Be to, gali būti, kad greičiau vaikštantys žmonės vidutiniškai yra ir sveikesni.

    Vis dėlto pati praktinė išvada aiški: nebūtina kiekvieną dieną ilgai žingsniuoti vienu ypu. Kadangi vertintos intensyviausios 30 minučių gali būti išskirstytos per dieną, pakanka sąmoningai paspartinti žingsnį kasdienėse situacijose.

    „100 žingsnių per minutę“ tyrime įvardijamas kaip orientyras, o ne privalomas standartas visiems. Greitas ėjimas kiekvienam gali reikšti ką kita – tai priklauso nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, žingsnio ilgio ir bendros sveikatos.

    Norint pradėti saugiai, siūloma didinti tempą palaipsniui, ypač jei yra lėtinių ligų, judėjimo ribojimų ar grįžtama prie aktyvumo po pertraukos. Paprasta taktika – kelias minutes eiti energingiau, tada grįžti prie patogaus tempo ir taip kartoti.

    Galiausiai, jei greitas ėjimas nepatinka, tyrimo kontekste minima alternatyva – ilgesni pasivaikščiojimai. Svarbiausia, kad aktyvumas būtų reguliarus.

  • Kraujospūdį gali mažinti ir be bėgimo: mokslininkai įvardijo „kėdutės prie sienos“ pratimą

    Norint mažinti arterinį kraujospūdį, nebūtina kasdien bėgioti ar alinti savęs ilgomis treniruotėmis. Mokslininkai atkreipė dėmesį į paprastą statinį pratimą, kuriam nereikia nei įrangos, nei daug laiko – svarbiausia išlaikyti kūno padėtį.

    Apie tyrimo rezultatus pranešė „Daily Mail“, remdamasis publikacija žurnale „BMJ Open Sport & Exercise Medicine“. Tyrime vertinta, kaip kraujospūdį veikia izometriniai (statiniai) pratimai, kai raumenys įsitempia, bet jų ilgis nekinta.

    Kalbama apie pratimą „kėdutė prie sienos“ (angl. wall sit). Jį atliekant reikia atsiremti nugara į sieną, sulenkti kojas per kelius ir išbūti taip, tarsi sėdėtumėte ant nematomos kėdės.

    Tyrėjai nurodo, kad reguliariai atliekant šį pratimą kraujospūdžio rodikliai gali pastebimai mažėti. Tiesa, norint išlaikyti efektą, fizinį krūvį reikėtų tęsti ir toliau.

    Kaip keitėsi kraujospūdis per mėnesį

    Kenterberio Kristaus Bažnyčios universiteto (Canterbury Christ Church University) mokslininkų eksperimente dalyviai treniravosi tris kartus per savaitę po 8 minutes.

    Po mėnesio sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo 9,5 mmHg, o diastolinis – 5,5 mmHg. Tyrėjai pažymėjo, kad rezultatui palaikyti užsiėmimus reikėtų tęsti bent kartą per savaitę.

    Kodėl veikia izometriniai pratimai

    Izometrinių pratimų metu raumenys stipriai įsitempia, nors kūnas beveik nejuda. Mokslininkų aiškinimu, po įtampos fazės raumenims atsipalaidavus kraujagyslės gali išsiplėsti, o kraujotaka – pagerėti, o tai susiję ir su kraujospūdžio pokyčiais.

    Tekste minima ir didesnės apimties analizė, apėmusi 270 tyrimų – joje taip pat fiksuotas teigiamas izometrinių pratimų poveikis kraujospūdžio rodikliams.

    Kokie dar pratimai priskiriami izometriniams

    Be „kėdutės prie sienos“, prie izometrinių alternatyvų priskiriama lenta (plank), atsispaudimai nuo sienos, kabėjimas ant skersinio ir svorio laikymas rankose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad izometrinės treniruotės nėra vaistų pakaitalas ir nepakeičia visaverčio fizinio aktyvumo. Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ar nekontroliuojamą hipertenziją, prieš pradedant tokius pratimus rekomenduojama pasitarti su gydytoju – įtampos metu kraujospūdis gali laikinai padidėti.

  • Reguliarus judėjimas mažina hipertenzijos ir insulto riziką: svarbu ne tik sportas, bet ir mažiau sėdėti

    Fizinis aktyvumas gali pastebimai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką – nuo padidėjusio kraujospūdžio iki infarkto ar insulto. Kardiologai pabrėžia, kad nauda pasiekiama ne tik sportuojant intensyviai: svarbiausia – judėti reguliariai.

    Kaip rašoma Lenkijoje cituojamame tekste, daug žmonių kraujospūdį matuojasi tik tada, kai pasijunta blogai, nors tyrimai rodo, kad jį sekti turėtų visi. Problemą ypač išryškina duomenys apie hipertenzijos paplitimą – ji nustatoma net ir jauniems suaugusiesiems.

    Sporto kardiologas prof. Łukasz Małek atkreipia dėmesį, kad kartojamas fizinis krūvis ilgainiui „išmoko“ širdį dirbti efektyviau: ramybės būsenoje ji dažnai plaka rečiau, o kraujagyslės lengviau plečiasi. Dėl to gali būti paprasčiau mažinti kraujospūdį.

    Judėjimas taip pat gerina gliukozės panaudojimą raumenyse, teigiamai veikia riebalų apykaitą ir padeda palaikyti sveikesnį kūno svorį. Tai svarbu, nes padidėjęs kraujospūdis dažnai „eina kartu“ su nutukimu ir medžiagų apykaitos sutrikimais, įskaitant 2 tipo diabetą.

    Kodėl svarbu ne tik sportuoti, bet ir mažiau sėdėti

    Profesorius pabrėžia, kad ilgas sėdėjimas ir mažas aktyvumas yra susiję, tačiau sėdimas gyvenimo būdas laikomas ir atskiru rizikos veiksniu. Kitaip tariant, galima sportuoti, bet vis tiek didelę dienos dalį praleisti nejudant – ir tai nebus palanku širdžiai.

    Dėl šios priežasties Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti sėdėjimo laiką ir, kiek įmanoma, jį keisti net ir nedidelio intensyvumo veikla. Tekste pažymima, kad vis dar didelė dalis žmonių nesirenka jokio judėjimo – nei pasivaikščiojimų, nei važiavimo dviračiu, nei pratimų.

    Koks krūvis naudingiausias širdžiai

    Pasak prof. Ł. Małeko, širdis gerai reaguoja į reguliarų dinaminį krūvį, kai dirba didelės raumenų grupės, o judesys yra tolygus ir pasikartojantis. Tai gali būti, pavyzdžiui, spartus ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Svarbi žinia tiems, kurie iki šiol mažai judėjo: nebūtina bėgioti ar sportuoti „iki išsekimo“, kad pagerėtų kraujotakos sistemos būklė. Dažniausiai siūloma pradėti nuo vidutinio intensyvumo krūvio ir palaipsniui ilginti trukmę.

    Praktišku tikslu įvardijama 30 minučių aktyvumo penkias dienas per savaitę. Geresnės fizinės formos žmonės dalį šio krūvio gali pakeisti intensyvesne veikla, o prie aerobinio judėjimo verta pridėti ir raumenų stiprinimo pratimus bent du kartus per savaitę.

    Mišinys ir rutina: kas padeda išlaikyti įprotį

    Tekste akcentuojama, kad geriausia derinti skirtingas aktyvumo formas – taip treniruotės mažiau monotoniškos, o pasirinkus mėgstamas veiklas paprasčiau išlaikyti naują rutiną ilgesnį laiką.

    Dar viena svarbi mintis – pradžia gali būti labai paprasta. Net keliolika minučių aktyvumo per dieną laikoma geru startu, kuris ilgainiui gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

  • Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną? Tyrimai griauna mitą apie cholesterolį

    Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną? Tyrimai griauna mitą apie cholesterolį

    Kiaušiniai ilgus metus buvo laikomi maistu, kurį dėl cholesterolio reikėtų riboti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad ryšys tarp kiaušinių vartojimo ir „blogojo“ cholesterolio ar širdies ligų rizikos nėra toks tiesmukas, kaip manyta anksčiau.

    Kiaušiniai vertinami dėl maistinės sudėties: juose yra visavertis baltymas su devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Taip pat jie suteikia vitaminų A, D ir B12 bei seleno.

    Išskiriama ir cholino reikšmė – ši medžiaga svarbi nervų sistemos veiklai bei riebalų apykaitai. Be to, trynyje yra liuteino ir zeaksantino – karotenoidų, siejamų su akių sveikata.

    Vis dėlto didžiausios diskusijos kilo dėl cholesterolio: viename didesniame kiaušinyje jo yra apie 185 mg. Ilgą laiką manyta, kad su maistu gaunamas cholesterolis tiesiogiai didina cholesterolio kiekį kraujyje, bet šiandien pabrėžiama, kad svarbūs ir kiti mitybos bei gyvenimo būdo veiksniai.

    Ką rodo didelės apimties duomenys

    2020 metais žurnale „The BMJ“ publikuota analizė vertino ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų. Tyrėjai apžvelgė trijų didelių JAV tyrimų duomenis ir atliko metaanalizę, kurioje iš viso dalyvavo daugiau nei 1,7 mln. žmonių.

    Rezultatai parodė, kad iki vieno kiaušinio per dieną vartojimas bendroje tiriamųjų populiacijoje nebuvo susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Panašios tendencijos fiksuotos vertinant ir koronarinę širdies ligą bei insultą.

    Tyrėjai kartu pabrėžė svarbų niuansą: stebimieji tyrimai neįrodo, kad kiaušiniai patys savaime saugo nuo ligų. Rezultatus gali lemti ir bendras mitybos modelis, fizinis aktyvumas bei kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Ne tik cholesterolis: svarbus ir sočiųjų riebalų kiekis

    Papildomų įžvalgų pateikė 2025 metų liepą „The American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtas tyrimas, kuriame lygintas su maistu gaunamo cholesterolio ir sočiųjų riebalų poveikis MTL (LDL) cholesterolio koncentracijai.

    Eksperimente dalyvavo 61 suaugęs žmogus, o daliai jų buvo taikoma mityba, kurioje kasdien buvo po du kiaušinius, tačiau sočiųjų riebalų kiekis buvo mažas.

    Tyrimo išvadose nurodyta, kad didesnis sočiųjų riebalų vartojimas siejosi su aukštesniu LDL kiekiu, o tokios pačios sąsajos su vien cholesteroliu maiste nenustatyta. Dieta su dviem kiaušiniais per dieną ir mažai sočiųjų riebalų net buvo susijusi su mažesnėmis LDL reikšmėmis nei kontrolinė mityba.

    Kiek kiaušinių rekomenduojama ir kam reikėtų atsargumo

    American Heart Association pozicija – sveiki žmonės kasdienėje mityboje gali numatyti po vieną visą kiaušinį. Sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms kai kuriais atvejais nurodoma, kad galima ir iki dviejų, jei bendra mityba išlieka subalansuota.

    Panašiai vertinama ir Lenkijos nacionalinio mitybos švietimo centro informacija: saikingas vartojimas, iki vieno kiaušinio per dieną, paprastai nerodo reikšmingos sąsajos su koronarinės širdies ligos rizika.

    Daugiau atsargumo gali reikėti žmonėms, turintiems lipidų apykaitos sutrikimų ar sergantiems cukriniu diabetu. Svarbu ir tai, su kuo kiaušiniai valgomi: patiekalas su daržovėmis ir pilno grūdo produktais nėra tas pats, kas kiaušinienė su daug sviesto ir šoninės.

    Bendras naujesnių tyrimų akcentas – kiaušiniai nebūtinai yra „sveikos širdies priešas“, o didesnę reikšmę dažnai turi visas mitybos paveikslas ir sočiųjų riebalų kiekis.

  • Milijonas žmonių išsitikrino sveikatą: gydytojai įspėja, kurios bėdos plinta sparčiausiai

    Tyrimas atskleidė pavojingą tendenciją

    Daugiau nei 1 000 000 žmonių sveikatos patikrų duomenų analizė parodė, kad širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai išlieka itin paplitę. Tyrimo išvadose akcentuojama, kad daugeliui nustatytų pakitimų ilgą laiką nebūdingi aiškūs simptomai.

    Analizėje skelbiama, kad beveik kas antram tirtajam fiksuotos arterinio kraujospūdžio reikšmės, būdingos hipertenzijai. Dar dažniau nustatyti lipidų apykaitos sutrikimai, susiję su padidėjusiu cholesteroliu, jie paveikė daugiau nei 60 proc. dalyvių.

    Kodėl tylūs rodikliai pavojingi

    Padidėjęs kraujospūdis ir pakitęs cholesterolio profilis neretai progresuoja nepastebimai, todėl vien gera savijauta negarantuoja, kad kraujotakos sistema veikia sklandžiai. Būtent dėl to gydytojai pabrėžia profilaktinių tyrimų svarbą, ypač kai rizikos veiksniai kaupiasi metų metus.

    Hipertenzija didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo tikimybę. Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, dažnai vadinamas MTL arba LDL, siejamas su ateroskleroze, kai kraujagyslių sienelėse formuojasi plokštelės, galinčios susiaurinti spindį ir sukelti ūmias komplikacijas.

    Specialistai pabrėžia, kad prastas vieno tyrimo atsakymas dar nereiškia neišvengiamos ligos, tačiau rizika didėja priklausomai nuo amžiaus, rūkymo, fizinio aktyvumo stokos, cukrinio diabeto ir paveldimumo. Dėl to svarbiausia ne tik išsitirti, bet ir aptarti rezultatus su gydytoju, įvertinant bendrą rizikos profilį.

    Augantis svoris ir pilvinis nutukimas

    Tyrime išskiriama ir kita dažna problema, per didelė kūno masė. Nutukimas, vertinant pagal kūno masės indeksą, nustatytas daugiau nei 27 proc. dalyvių, o pilvinis nutukimas, vertinamas pagal liemens apimtį, fiksuotas net maždaug trims ketvirtadaliams tirtųjų.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad riebalinio audinio kaupimasis pilvo srityje siejamas su didesne metabolinių sutrikimų rizika, įskaitant atsparumą insulinui, 2 tipo cukrinį diabetą, hipertenziją ir širdies bei kraujagyslių ligas. Dėl to vis dažniau pabrėžiama liemens apimties svarba, nes vien kūno masės indeksas ne visada tiksliai atspindi riziką.

    Riebalinis audinys nėra tik energijos atsargos, jis veikia kaip aktyvus organas, dalyvaujantis hormonų, uždegiminių procesų ir apykaitos reguliavime. Po menopauzės jis taip pat tampa reikšminga estrogenų susidarymo vieta, todėl perteklinis riebalinis audinys gali turėti platesnių padarinių nei vien svorio pokytis.

    Inkstų funkcija, šlapimo rūgštis ir PSA

    Analizėje nurodoma, kad maždaug kas šeštam tirtajam nustatytas sumažėjęs eGFR rodiklis, mažesnis nei 60 ml per minutę. Šis rodiklis naudojamas inkstų filtracijos funkcijai įvertinti, tačiau vieno tyrimo nepakanka galutinei diagnozei, reikalingas vertinimas laike ir papildomi duomenys.

    Gydytojai pabrėžia, kad lėtinė inkstų liga dažniausiai nustatoma tuomet, kai pakitimai išlieka mažiausiai tris mėnesius arba yra kitų organo pažeidimo įrodymų. Ankstyvose stadijose ji gali nesukelti jokių simptomų, todėl rizikos grupėms, ypač sergantiems hipertenzija ar diabetu, rekomenduojama reguliariai tikrintis.

    Dar viena dažnai nustatyta problema, padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija, ji fiksuota maždaug kas penktam dalyviui. Hiperurikemija ne visada sukelia simptomus, tačiau daliai žmonių gali būti susijusi su podagros išsivystymu.

    Vyrų grupėje daliai tirtųjų nustatytas padidėjęs PSA rodiklis, naudojamas prostatos ligų diagnostikoje. Specialistai primena, kad padidėjęs PSA automatiškai nereiškia prostatos vėžio, tačiau toks rezultatas visada turėtų būti aptartas su gydytoju ir, jei reikia, tikslinamas papildomais tyrimais.

    Skirtumai tarp vyrų ir moterų

    Tyrimo duomenimis, tarp programoje tirtų žmonių moterys sudarė apie 59,1 proc., o vyrai apie 40,9 proc. Didesnis moterų aktyvumas profilaktikoje gali rodyti, kad jos dažniau pasinaudoja galimybe išsitirti dar iki atsirandant nusiskundimams.

    Kartu pažymima, kad dauguma nustatytų rizikos veiksnių dažniau pasitaikė vyrams. Jiems dažniau fiksuotas antsvoris ir nutukimas, hipertenzija, hiperglikemija, lipidų apykaitos sutrikimai, taip pat kai kurie kepenų rodiklių pakitimai ir padidėjusi šlapimo rūgštis.

    Ką praktikoje reiškia prevencija

    Gydytojai pabrėžia, kad kraujospūdį verta matuoti reguliariai nepriklausomai nuo amžiaus, o padidėjusios reikšmės turėtų būti vertinamos ne vienkartiniu matavimu, bet stebint dinamiką. Taip pat rekomenduojama periodiškai tikrinti cholesterolio ir gliukozės rodiklius, o tyrimų dažnumą derinti su gydytoju pagal rizikos veiksnius.

    Kasdieniai įpročiai išlieka kertiniai: pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir mažesnis druskos, pridėtinio cukraus bei sočiųjų riebalų kiekis gali padėti mažinti riziką. Svarbus ir miegas, nes lėtinis miego trūkumas siejamas su prastesne kraujospūdžio, apetito ir medžiagų apykaitos kontrole.

    „Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės per dažnai išsitiria per vėlai, jau atsiradus simptomams, nors didžiausia prevencijos vertė yra tada, kai ji užbėga ligai už akių“, – sakė prof. Jakub Swadźba, apibendrindamas analizės išvadas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie duomenys dera su platesnėmis visuomenės sveikatos tendencijomis, kai didžiausią naštą sveikatos sistemoms sudaro lėtinės neinfekcinės ligos, ypač širdies ir kraujagyslių. Ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas, nuoseklus gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos išlieka veiksmingiausios priemonės mažinant sunkių komplikacijų tikimybę.

  • Arbata per karšta? Tyrėjai įspėja: šis įprotis gali didinti širdies ligų riziką

    Arbata daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik arbatos rūšis, bet ir temperatūra, kuria ją geriame. Naujesni stebėjimo tyrimai rodo, kad įprotis gerti labai karštus gėrimus gali būti siejamas su prastesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais.

    Moksliniame tyrime, paskelbtame žurnale The Journal of Internal Medicine, buvo analizuoti maždaug 486 000 žmonių duomenys. Dalyviai buvo stebimi beveik dešimtmetį, vertinant jų arbatos vartojimo įpročius ir sąsajas su širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Kas nustatyta apie temperatūrą?

    Tyrėjai pastebėjo, kad žmonėms, kurie nurodė geriantys verdančiai karštą arbatą, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė buvo apie 16 proc. didesnė nei tiems, kurie arbatą gėrė atvėsusią. Svarbu pabrėžti, kad tai yra statistinė sąsaja, o ne tiesioginis įrodymas, jog būtent karšta arbata sukelia ligas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad itin karšti gėrimai gali dirginti burnos ir ryklės gleivinę, o tai ilgainiui laikoma nepalankiu veiksniu bendrai savijautai. Praktinis patarimas paprastas: leisti gėrimui kelias minutes atvėsti tiek, kad būtų patogu gurkšnoti neplikinant.

    Užplikyti karštu vandeniu ir gerti karštą – ne tas pats

    Arbatos paruošimui dažnai reikalingas karštas vanduo, nes taip iš lapelių geriau išsiskiria polifenoliai ir kiti augaliniai junginiai, siejami su antioksidacinėmis savybėmis. Tačiau viena yra užplikyti, o kita – iš karto gerti, kai gėrimas dar yra labai karštas.

    Jei norisi neprarasti skonio, bet sumažinti riziką nusideginti, rekomenduojama po užplikymo luktelėti arba įsipilti į puodelį taip, kad gėrimas greičiau atvėstų. Taip išlaikomas aromatas, bet mažėja tikimybė sudirginti audinius.

    Ar stipresnė ir dažniau geriama arbata reiškia daugiau naudos?

    Tyrime pastebėta, kad saikingo stiprumo arbata buvo siejama su palankesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais nei labai stipri arba itin silpna. Vis dėlto stiprumas buvo vertintas pagal pačių dalyvių pateiktą informaciją, todėl to negalima laikyti tiksliu receptu, kiek minučių arbatą būtina laikyti.

    Taip pat fiksuota, kad arbatos gėrimas bent tris kartus per savaitę buvo siejamas su maždaug 11 proc. mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o mažiausi rodikliai stebėti tarp išgeriančių šešias–aštuonias puodelių per dieną. Tai nereiškia, kad tiek turėtų gerti kiekvienas, nes stebėjimo tyrimai neatskiria, ar rezultatą lėmė pati arbata, ar kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad arbata nėra stebuklingas sprendimas, o jos poveikį verta vertinti kartu su bendra gyvenimo būdo visuma. Reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, pakankamas miegas ir subalansuota mityba širdies sveikatai paprastai daro didesnę įtaką nei vienas konkretus gėrimas.

  • Nutylimas – liga, kurią būtina gydyti: ekspertai įspėja, kad vaistų prieiga per siaura

    Nutukimas vis dažniau vertinamas kaip lėtinė liga, o ne valios trūkumo pasekmė, todėl gydymas turėtų apimti ne tik mitybą ir judėjimą, bet ir medicinines priemones. Vis dėlto daugelyje šalių farmacinių sprendimų prieinamumas išlieka ribotas, o pacientai neretai lieka vieni su ilgalaike problema.

    Istorijos, kai žmogus dar paauglystėje pasiekia apie 100 kilogramų svorį ir daugelį metų kovoja su antsvoriu, nėra retos. Ankstyvas nutukimas siejamas su didesne 2 tipo cukrinio diabeto, hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų, miego apnėjos bei sąnarių pažeidimų rizika.

    Kodėl nutukimas linkęs grįžti?

    Specialistai pabrėžia, kad kūno svorį reguliuoja sudėtingi hormoniniai ir neurologiniai mechanizmai, o organizmas, numetus svorio, dažnai „ginasi“ didindamas alkį ir mažindamas energijos sąnaudas. Dėl to vien gyvenimo būdo korekcijų gali nepakakti, ypač kai nutukimas tęsiasi daugelį metų.

    Medicininėje praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiam gydymo planui, kuriame derinami mitybos pokyčiai, fizinis aktyvumas, miego ir streso valdymas bei sistemingas stebėjimas. Tam tikrais atvejais gali būti svarstoma ir farmakoterapija, o esant indikacijoms – metabolinė arba bariatrinė chirurgija.

    Ką gali duoti farmakoterapija?

    Vaistai nuo nutukimo dažniausiai skiriami tada, kai vien gyvenimo būdo priemonėmis nepavyksta pasiekti tvaraus rezultato, o paciento kūno masės indeksas ir gretutinės ligos rodo didesnę sveikatos riziką. Šiuolaikinė farmakoterapija gali padėti mažinti apetitą, gerinti sotumo jausmą ir lengvinti ilgalaikį svorio kontrolės procesą.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad reali prieiga priklauso nuo kompensavimo tvarkos, šeimos gydytojų ir specialistų galimybių skirti gydymą, taip pat nuo pacientų informuotumo. Kai gydymas neįperkamas arba sunkiai pasiekiamas, didėja tikimybė, kad žmogus bandys neefektyvias ar nesaugias priemones.

    Ką svarbu žinoti pacientams?

    Gydytojai ragina nutukimą vertinti kaip ilgalaikę būklę, kuriai reikalingas nuoseklus gydymas ir periodinė peržiūra, panašiai kaip diabetui ar hipertenzijai. Jei svoris didėja nepaisant pastangų, verta aptarti su gydytoju išsamius tyrimus, gretutinių ligų riziką ir visą galimų priemonių spektrą.

    Specialistai pabrėžia, kad bet kokia farmakoterapija turi būti skiriama individualiai, įvertinus kontraindikacijas, galimus šalutinius poveikius ir paciento tikslus. Ilgalaikiam rezultatui svarbiausia ne greitis, o tvarūs įpročiai, reguliari priežiūra ir realistiškas, sveikatai palankus planas.

    „Nutukimas yra liga, todėl žmonėms turi būti suteikta reali, o ne deklaratyvi galimybė gauti visapusišką gydymą, įskaitant ir vaistus, kai jie reikalingi“, – sakė ekspertai.