CP v2

Tag: Širdies ir kraujagyslių ligos

  • Šis gėrimas gali padėti mažinti trigliceridus, bet yra viena klaida, kuri viską sugadina

    Šis gėrimas gali padėti mažinti trigliceridus, bet yra viena klaida, kuri viską sugadina

    Trigliceridai yra viena pagrindinių riebalų formų kraujyje: organizmas juos naudoja energijai, tačiau jų perteklius siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Padidėję rodikliai dažnai signalizuoja apie mitybos, antsvorio, gliukozės apykaitos ar kitus metabolinius sutrikimus.

    Ieškant paprastų sprendimų dažnai minima žalioji arbata. Joje gausu polifenolių, ypač katechinų, tarp jų epigalokatechino galato, kuriems priskiriamas galimas poveikis lipidų apykaitai ir uždegiminiams procesams.

    Tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai: dalis darbų rodo palankų poveikį kraujo lipidams, tačiau ne visada fiksuojamas statistiškai reikšmingas trigliceridų mažėjimas. Didesnėse apžvalgose dažniau matomas bendrojo ir MTL cholesterolio mažėjimas, o trigliceridų pokytis neretai būna tik tendencija.

    Kada poveikis gali būti ryškesnis?

    Kai kuriose analizėse pažymima, kad nauda gali labiau išryškėti tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, turint antsvorio ar sergant 2 tipo cukriniu diabetu. Vis dėlto dažnai kalbama ne apie įprastą arbatą, o apie koncentruotus žaliosios arbatos ekstraktus.

    Svarbu atskirti puodelį arbatos nuo papildų: ekstraktuose veikliųjų medžiagų dozės būna gerokai didesnės. Dėl to jų poveikis ir galimos nepageidaujamos reakcijos gali skirtis, todėl prieš vartojant koncentruotus preparatus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kodėl trigliceridai pakyla?

    Trigliceridai didėja, kai organizmas gauna daugiau energijos, nei sunaudoja, ypač kai racione daug pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Prie to prisideda ir dažnas alkoholio vartojimas, antsvoris, sėslus gyvenimo būdas, kai kurie vaistai, ligos bei genetika.

    Gairėse pabrėžiama, kad pirmasis žingsnis, nustačius padidėjusius trigliceridus, yra gyvenimo būdo korekcija. Esant lengvai ar vidutiniškai padidėjusiems rodikliams, dažniausiai rekomenduojama mažinti pridėtinį cukrų, rafinuotus produktus, sočiuosius riebalus, riboti alkoholį, didinti fizinį aktyvumą ir siekti kūno masės mažėjimo.

    Viena taisyklė, kuri lemia rezultatą

    Jei mėgstate žaliąją arbatą, ji gali būti tinkamas kasdienis gėrimas, nes nesaldinta turi mažai kalorijų. Problema prasideda tuomet, kai į arbatą dedama cukraus, sirupų arba pasirenkami paruošti saldinti arbatos gėrimai.

    Būtent pridėtinis cukrus gali veikti priešinga kryptimi, nei tikimasi, nes didina bendrą kalorijų kiekį ir gali bloginti trigliceridų rodiklius. Todėl paprasta taisyklė, kuri dažniausiai duoda didžiausią naudą, yra rinktis nesaldintą gėrimą ir vengti saldintų alternatyvų.

    Žaliojoje arbatoje taip pat yra kofeino, todėl jautresniems žmonėms verta įvertinti visą dienos kofeino kiekį. Jei jaučiate širdies plakimą, nerimą ar miego sutrikimus, gėrimo kiekį geriau mažinti arba rinktis silpnesnę arbatą.

    Padidėjusiais nevalgius dažniausiai laikomi rodikliai nuo 150 miligramų decilitre, o reikšmingai didėjant svarbu ieškoti priežasties ir stebėti dinamiką. Esant labai didelėms reikšmėms didėja ir ūminio pankreatito rizika, todėl tokiais atvejais būtinas skubus gydytojo įvertinimas ir griežtesnės rekomendacijos.

  • Pamirškite 10 tūkst. žingsnių: mokslininkai įvardijo paprastą tikslą, mažinantį mirties riziką

    Noras daugiau judėti dažnai prasideda nuo garsaus tikslo nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną. Tačiau naujesni moksliniai vertinimai rodo, kad sveikatai reikšminga nauda gali pasirodyti ir anksčiau, o realistiškesnis orientyras daugeliui žmonių yra apie 7 000 žingsnių.

    Didelės apimties sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo apibendrinti 57 tyrimų duomenys iš 35 kohortų, apėmusių dalyvius iš daugiau nei dešimties šalių. Lyginant su maždaug 2 000 žingsnių per dieną, apie 7 000 žingsnių siejosi su 47 proc. mažesne mirties nuo bet kurios priežasties rizika ir 25 proc. mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Tyrimų apžvalga taip pat siejo didesnį kasdienį žingsnių skaičių su mažesne kai kurių būklių tikimybe. Tarp jų minimi demencijos rizikos mažėjimas, retesni depresijos simptomai, mažesnė 2 tipo diabeto tikimybė, retesni griuvimai, taip pat mažesnė mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia svarbią detalę: dauguma tokių duomenų yra stebėjimo pobūdžio. Tai reiškia, kad tyrimai parodo ryšį tarp žingsnių skaičiaus ir sveikatos rodiklių, tačiau neįrodo, kad būtent papildomi žingsniai tiesiogiai sukėlė kiekvieną pagerėjimą.

    Kodėl 10 tūkst. nėra riba?

    Gydytojai primena, kad 10 tūkst. žingsnių nėra stebuklingas slenkstis, skiriantis sėkmę nuo nesėkmės. Svarbiausia yra nuoseklumas ir palaipsnis krūvio didinimas, ypač jei iki šiol žmogus per dieną nueina tik 2 000–3 000 žingsnių.

    „10 tūkst. žingsnių tapo tarsi aktyvios dienos standartu, bet tai nėra riba, kuri automatiškai nulemia rezultatą“, – sakė vidaus ligų gydytoja Asiya Maula.

    Praktiškas kelias dažnai paprastesnis: pradėti nuo papildomų 500–1 000 žingsnių per dieną. Tam gali pakakti trumpos 10 minučių pertraukos pasivaikščiojimui po pietų, išlipimo viena stotele anksčiau ar vaikščiojimo telefonu kalbant koridoriuje ar lauke.

    Trumpi pasivaikščiojimai veikia

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad aktyvumą verta skaidyti į trumpus epizodus. Tris kartus po 10 minučių pasivaikščioti daugeliui lengviau nei iškart planuoti vieną ilgą išėjimą, o toks modelis kartu padeda dažniau pertraukti ilgą sėdėjimą.

    Dar viena svarbi detalė yra ta, kad vien žingsnių skaičius neapima visų judėjimo formų. Plaukimas, važiavimas dviračiu ar dalis jėgos pratimų gali gerinti fizinę būklę, nors žingsniamatyje tai ir neatsispindi.

    Ekspertai taip pat primena bendrąsias rekomendacijas suaugusiesiems: siekti reguliaraus vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę ir įtraukti raumenų stiprinimo pratimus. Tokia kombinacija dažnai yra efektyvesnė nei vien tik susitelkimas į žingsnių skaičių.

    „Vertingiausias tikslas nėra įspūdingiausias skaičius ekrane. Vertingiausias yra tas, kuris padeda judėti reguliariai, be skausmo, išsekimo ar kaltės jausmo“, – pridūrė A. Maula.

  • 4 metrų ėjimo testas parodo senėjimo tempą: gydytojas paaiškino, ką reiškia sekundės

    Paprastas 4 metrų ėjimo testas namuose gali padėti įvertinti, kaip keičiasi fizinis pajėgumas ir ar su amžiumi nekrenta judėjimo greitis. Tokį metodą viešai aptaria gydytojas Džekas Mozlis, pabrėždamas, kad testas trunka vos kelias sekundes.

    Principas paprastas: atsimatuokite 4 metrus, eikite įprastu tempu ir pamatuokite laiką. Daliai žmonių tai užtrunka apie 5 sekundes, o greitesnis rezultatas dažniausiai laikomas geru ženklu, jei žmogus jaučiasi stabiliai ir saugiai.

    Jei atstumui įveikti prireikia daugiau nei 6 sekundžių, tai gali rodyti mažesnį ėjimo greitį ir bendrą fizinio pajėgumo kritimą. Vis dėlto vienas matavimas dar nieko nediagnozuoja, nes rezultatą gali paveikti nuovargis, miego trūkumas, avalynė, skausmas ar net slidus paviršius.

    Kodėl ėjimo greitis svarbus?

    Medicinoje ėjimo greitis laikomas vienu iš funkcinių rodiklių, siejamų su bendra sveikatos būkle vyresniame amžiuje. Tyrimuose ėjimo greitis dažnai analizuojamas kaip rodiklis, susijęs su ilgesne gyvenimo trukme, mažesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika bei geresniu savarankiškumu kasdienėje veikloje.

    „Įdomūs tyrimai rodo, kad ėjimo greitis glaudžiai siejasi su mirties rizika per artimiausius 10 metų“, – sakė Džekas Mozlis.

    Svarbi detalė, kurią akcentuoja ir gydytojai, yra ne tik pats skaičius, bet ir dinamika: ar žmogus laikui bėgant išlaiko greitį, ar jį gerina. Būtent nuoseklus stebėjimas, pavyzdžiui, kartą per mėnesį, gali būti naudingesnis nei vienkartinis bandymas.

    Kaip atlikti testą teisingai?

    Kad rezultatai būtų palyginami, verta išlaikyti tas pačias sąlygas: matuoti ant lygaus paviršiaus, su tais pačiais batais ir tuo pačiu paros metu. Patogiau, kai laiką matuoja kitas žmogus, tačiau galima naudoti ir telefono laikmatį.

    Jei ėjimo metu jaučiate galvos svaigimą, dusulį, krūtinės skausmą ar nestabilumą, testą reikėtų nutraukti. Pastebėjus staigų ėjimo greičio pablogėjimą ar dažnesnius pargriuvimus, verta pasitarti su šeimos gydytoju, nes tai gali būti susiję ne tik su fiziniu pasirengimu, bet ir su pusiausvyra, rega, vaistais ar neurologiniais sutrikimais.

    Ką daryti, jei rezultatas prastesnis?

    Pats testas nėra diagnozė, tačiau gali tapti signalu daugiau judėti ir stiprinti ištvermę. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad reguliari fizinė veikla siejama su mažesne širdies ligų ir insulto, 2 tipo diabeto, kai kurių vėžio formų, kritimų vyresniame amžiuje bei depresijos rizika.

    Net trumpi kasdieniai pasivaikščiojimai gali duoti apčiuopiamos naudos, ypač jei didinamas žingsnio intensyvumas pagal savijautą. Praktinis tikslas gali būti paprastas: palaipsniui trumpinti 4 metrų atkarpos laiką, bet pirmiausia užtikrinant saugumą ir taisyklingą ėjimą.

  • Karo šešėlis Ukrainoje: įvardijo ligas, kurių banga iki 2030 metų gali paliesti milijonus

    Karas Ukrainoje palieka ne tik sugriautus miestus, bet ir ilgalaikius padarinius visuomenės sveikatai. Medikų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, po apšaudymų didėja oro, vandens ir dirvožemio taršos rizika, o tai gali lemti augantį sergamumą lėtinėmis ligomis.

    Apšaudymų sukelti gaisrai, pastatų griuvėsiai ir pramoninių objektų pažeidimai didina smulkiųjų kietųjų dalelių, dūmų ir cheminių medžiagų koncentracijas. Tokie veiksniai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų rizika, ypač jautresnėms grupėms.

    Vienas ryškiausių scenarijų, apie kurį kalba sveikatos ekspertai, yra dažnėsiantys infarktai, insultai ir hipertenzija. Ilgalaikis stresas, miego stoka, nuolatiniai pavojaus signalai, taip pat sutrikęs vaistų prieinamumas ir nutrūkusi gydymo tęstinė priežiūra gali bloginti bendrą populiacijos sveikatą.

    „Ilgalaikis stresas ir ribota prieiga prie medicinos paslaugų paprastai didina lėtinių ligų komplikacijų riziką, o karo sąlygomis tai tampa kasdienybe“, – sako visuomenės sveikatos specialistai, vertinantys krizės poveikį regionui.

    Ne mažiau svarbi tema – onkologinių ligų rizika, tačiau čia akcentuojamas vienas dalykas: daugelio vėžio formų latentinis laikotarpis yra ilgas. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu tiksliai prognozuoti staigų sergamumo šuolį iki 2030 metų sudėtinga, tačiau taršos poveikio rizikos veiksniai, susiję su kvėpavimo takais ir užterštu vandeniu, išlieka.

    Tarp galimų ilgalaikių pasekmių dažniausiai minimos kvėpavimo sistemos problemos, įskaitant lėtines plaučių ligas ir alergines reakcijas. Po didelių gaisrų ir sprogimų ore padaugėja dirginančių medžiagų, o dulkės iš griuvėsių gali turėti kompleksinį poveikį, ypač vaikams ir senjorams.

    Didelis iššūkis – vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros pažeidimai. Tarptautinės institucijos ne kartą pabrėžė, kad tokiose situacijose didėja žarnyno infekcijų protrūkių rizika, ypač kai gyventojai priversti naudoti abejotinos kokybės vandenį ar kai sutrinka vandens valymo procesai.

    Karo poveikis sveikatai dažnai matuojamas ir psichikos sveikatos rodikliais. Potrauminio streso sutrikimas, depresija, nerimo sutrikimai ir priklausomybės tampa vis dažnesni, o tai ilgainiui persidengia su fizinėmis ligomis, didindama bendrą sveikatos sistemos krūvį.

    Vertinant ateities rizikas, ekspertai pabrėžia prevencijos svarbą: taršos monitoringą, saugaus geriamojo vandens užtikrinimą, vakcinacijos aprėptis, ankstyvą širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei psichologinės pagalbos prieinamumą. Kuo greičiau atkuriama sveikatos priežiūra ir infrastruktūra, tuo mažesnė tikimybė, kad karo padariniai sveikatai virs ilgalaike, dešimtmečius trunkančia krize.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, tačiau specialistai ragina DI atsakymus vertinti atsargiai. DI gali padėti apibendrinti žinomus ryšius tarp taršos, streso ir ligų, bet patikimos prognozės turi remtis epidemiologiniais duomenimis, ilgalaikiais stebėjimais ir oficialia statistika.

  • Naujas tyrimas apie ksilitolį: įspėja dėl krešulių rizikos ir 57 proc. didesnės tikimybės

    Naujas tyrimas apie ksilitolį: įspėja dėl krešulių rizikos ir 57 proc. didesnės tikimybės

    Kas parodė naujas tyrimas?

    Ksilitolis yra cukraus alkoholiams, dar vadinamiems polioleis, priskiriamas saldiklis. Jis natūraliai randamas kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse, o nedideli kiekiai gali susidaryti ir žmogaus organizme.

    Dėl saldaus skonio ir mažesnės energinės vertės nei sacharozės ksilitolis ilgą laiką buvo laikomas patrauklia cukraus alternatyva. Jo galima rasti becukrėje kramtomojoje gumoje, saldainiuose, pastilėse, taip pat dalyje maisto produktų ir maisto papildų.

    Naujas mokslininkų darbas atkreipė dėmesį į galimą ksilitolio ryšį su širdies ir kraujagyslių įvykiais. Tyrime stebėta, kad didesnė ksilitolio koncentracija kraujyje siejosi su didesne rizika per artimiausius trejus metus patirti infarktą, insultą ar mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

    Analizėje dalyvavo 1 157 žmonės, kuriems buvo vertinama širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o rezultatai vėliau patikrinti nepriklausomoje 2 149 dalyvių grupėje. Vertinant įprastus rizikos veiksnius, aukščiausio ksilitolio lygio grupėje rizika buvo maždaug 57 proc. didesnė nei žemiausio lygio grupėje.

    Galimas mechanizmas: trombocitų aktyvumas

    Siekdami paaiškinti, kodėl gali atsirasti toks ryšys, tyrėjai daug dėmesio skyrė trombocitams. Tai kraujo plokštelės, kurios padeda sustabdyti kraujavimą, kai pažeidžiama kraujagyslė, sudarydamos krešulį.

    Tačiau per didelis trombocitų aktyvumas gali būti pavojingas, nes krešulys gali susiformuoti kraujagyslės viduje ir užkimšti kraujo tėkmę. Jei tai įvyksta širdį maitinančioje arterijoje, gali ištikti infarktas, o jei smegenis aprūpinančioje kraujagyslėje, gali įvykti insultas.

    Laboratoriniuose bandymuose mokslininkai pastebėjo, kad ksilitolis didina trombocitų reaktyvumą ir gali skatinti krešulių formavimąsi. Panašūs signalai buvo stebėti ir gyvūnų modeliuose.

    Be to, atliktas mažas eksperimentas su žmonėmis parodė greitą efektą. Dešimčiai sveikų savanorių davus gėrimą su 30 gramų ksilitolio, maždaug po 30 minučių jų kraujyje fiksuotas padidėjęs trombocitų reaktyvumas.

    Kodėl išvadų nereikėtų supaprastinti?

    Svarbus niuansas tas, kad kraujyje aptinkamas ksilitolis nebūtinai atspindi vien su maistu gautą kiekį. Organizmas gali jį pasigaminti pats, todėl aukšta koncentracija kraujyje ne visada reiškia, kad žmogus vartojo daug produktų su ksilitoliu.

    Dėl šios priežasties tyrimo rezultatai nereiškia paprastos taisyklės, kad ksilitolis savaime sukelia infarktą ar insultą. Tyrimas parodė ryšį tarp didesnės koncentracijos kraujyje ir didesnės rizikos, o eksperimentai pateikė galimą biologinį paaiškinimą, tačiau tai dar nėra ilgalaikio vartojimo priežastinio poveikio įrodymas.

    Vis dėlto rezultatai stiprina diskusiją apie saldiklių vertinimą ne tik pagal kaloringumą ar poveikį dantims, bet ir pagal galimą įtaką kraujo krešėjimo procesams. Specialistai pabrėžia, kad žmonėms, turintiems padidintą trombozių ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką, verta aptarti mitybos įpročius su gydytoju.

  • Ukrainoje įspėja: 2026 metais daugiausia receptų skiriama širdžiai – skaičiai stebina

    Ukrainos Nacionalinė sveikatos tarnyba (НСЗУ) skelbia, kad 2026 metais šalies gyventojų gydyme ryškiausiai dominuoja širdies ir kraujagyslių ligos bei jų profilaktika. Tarnybos pateikta statistika apie programos „Dostupni liky“ įgyvendinimą rodo, jog didžiausia dalis kompensuojamų vaistų receptų siejama būtent su rizikos mažinimu po infarktų ir insultų, taip pat su jų prevencija.

    НСЗУ duomenimis, nuo 2026 metų sausio iki rugpjūčio dienos gydytojai išrašė 15 989 898 elektroninius receptus. Tai atspindi didelį lėtinių ligų gydymo poreikį, o taip pat ir tai, kad kompensavimo mechanizmas išlieka vienu svarbiausių būdų pacientams gauti būtinus vaistus tęstiniam gydymui.

    Didžiausia receptų dalis teko širdies ir kraujagyslių bei cerebrovaskulinių ligų gydymui ir pirminės bei antrinės profilaktikos priemonėms. Šiai grupei priskiriama 10 662 323 elektroniniai receptai, tai sudaro daugiau nei 66 proc. visų per minėtą laikotarpį išrašytų receptų pagal kompensavimo programą.

    Specialistai pabrėžia, kad karo sąlygomis išaugęs lėtinis stresas, nerimas ir miego sutrikimai gali didinti kraujospūdį, bloginti širdies ritmo stabilumą ir apsunkinti jau esamų širdies ligų kontrolę. Tokie veiksniai ypač pavojingi žmonėms, kurie ir iki tol turėjo hipertenziją, aterosklerozę ar kitus kardiovaskulinius sutrikimus.

    Reikšminga dalis receptų 2026 metais teko ir cukrinio diabeto gydymui. Nurodoma, kad per aštuonis mėnesius bendrai buvo išrašyta per 3,2 milijono receptų diabetui skirtiems vaistams, įskaitant insulinus, o tai išryškina didelį metabolinių sutrikimų paplitimą ir ilgalaikės kontrolės poreikį.

    Atskirai išskiriamas ir augantis psichikos sveikatos sutrikimų, elgesio sutrikimų bei epilepsijos gydymui skiriamų vaistų poreikis. Šioje grupėje fiksuota beveik 400 tūkstančių receptų, o tai rodo didėjantį farmakologinės pagalbos poreikį ir kartu laipsnišką mažėjančią stigmą kreiptis pagalbos dėl mentalinės sveikatos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje išlieka pagrindine mirties priežastimi, o jų riziką labiausiai mažina nuoseklus gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos. Karo, ekonominio neapibrėžtumo ir ilgo psichologinio krūvio laikotarpiais ypač svarbu nenutraukti paskirtų vaistų vartojimo ir reguliariai stebėti kraujospūdį bei kitus rodiklius.

  • Kardiologas įspėja: vėjpuose aptiko medžiagų, naudojamų lavonams konservuoti – pasekmės šokiruoja

    Kardiologas ir kardiochirurgas Borisas Todurovas perspėja, kad elektroninės cigaretės gali kelti ne mažesnę, o kai kuriais atvejais ir didesnę riziką nei įprastas rūkymas. Pasak gydytojo, dalyje vėjpų skysčių ir aerozolių aptinkamos medžiagos, kurios siejamos su audinių dirginimu ir toksiniu poveikiu, o ilgalaikės pasekmės plaučiams gali būti itin sunkios.

    „Elektroninės cigaretės dar blogiau, nes ten yra medžiagų, kurios naudojamos lavonams konservuoti“, – sakė Borisas Todurovas.

    Gydytojas teigė, kad vizito JAV metu su kolegomis aptarė augantį sunkių plaučių pažeidimų skaičių jauniems žmonėms, o kai kuriose klinikose esą svarstoma atskirai organizuoti plaučių transplantacijos paslaugas jaunesniems pacientams. Nors tokie atvejai nėra kasdienybė, medicinos bendruomenė vis dažniau akcentuoja, kad intensyvus garinimas gali tapti rimtu rizikos veiksniu.

    Vėjpų riziką medikai sieja ne vien su nikotinu, bet ir su aerozolio sudėtimi. Tyrimai rodo, kad kaitinant skysčius susidaro plaučius dirginantys karboniliniai junginiai, o dalyje produktų gali būti metalų dalelių iš kaitinimo spiralės; šie veiksniai siejami su uždegimu bei kvėpavimo takų pažeidimu.

    Medikai primena, kad priklausomybę formuoja nikotinas, tačiau įkvėpiamos medžiagos daro platesnį poveikį organizmui. Nustatyta, kad rūkymas ir garinimas gali didinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą, o ilgainiui tai siejama su didesne kraujotakos sutrikimų rizika, ypač jei įprotis derinamas su kitais rizikos veiksniais.

    Kalbėdamas apie įprastą rūkymą, gydytojas akcentavo, kad net ir santykinai nedidelis cigarečių skaičius per dieną reikšmingai didina onkologinių ligų tikimybę, o tabako dūmai žaloja ne tik plaučius, bet ir kraujagysles. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad saugaus rūkymo lygio nėra, todėl didžiausią naudą duoda visiškas atsisakymas.

    „Mesti rūkyti – tik valios sprendimas. Jokie pleistrai, nikotininės kramtomosios gumos ar pakaitalai gali padėti, bet be valios sprendimo tu nerūkyti nenustosi“, – sakė Borisas Todurovas.

    Specialistai pažymi, kad metant rūkyti dažnai padeda kompleksinis planas: priklausomybės gydymo konsultacijos, nikotino pakaitinė terapija ar receptiniai vaistai, taip pat aiškus rūkymo trigerių valdymas. Vis daugiau dėmesio skiriama ir paauglių apsaugai, nes nikotinas paauglystėje ypač greitai formuoja priklausomybę, o saldūs skoniai ir agresyvi rinkodara skatina ankstyvą vartojimą.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodo ir incidentų, susijusių su elektroninių cigarečių naudojimu, įskaitant baterijų gedimus ar net sprogimus. Medikai ragina nenaudoti neaiškios kilmės įrenginių, nebandyti jų modifikuoti ir, pajutus dusulį, krūtinės skausmą ar užsitęsusį kosulį po garinimo, nedelsti kreiptis į gydytojus.

  • Geltonos dėmės prie akių? Gydytojai įspėja: tai gali rodyti didesnę infarkto ir insulto riziką

    Geltonos dėmės prie akių? Gydytojai įspėja: tai gali rodyti didesnę infarkto ir insulto riziką

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip kosmetinė smulkmena: ant vokų ar šalia vidinių akių kampučių atsiranda gelsvos, šiek tiek iškilusios plokštelės. Dažniausiai jos neskauda, niežulio nesukelia ir regėjimo nepablogina, todėl dalis žmonių jas laiko tik estetiniu trūkumu.

    Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad vadinamosios ksantelazmos, arba geltonosios plokštelės, gali būti susijusios su lipidų apykaitos sutrikimais. Tai reiškia, kad tokie odos pakitimai kartais sutampa su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, įskaitant infarktą ar insultą.

    Nauja analizė: ryšys išlieka ilgai

    Stanfordo universiteto mokslininkų atlikta didelės apimties medicininių duomenų analizė, paremta TriNetX duomenų baze, parodė reikšmingas sąsajas. Tyrėjai įvertino 17 925 suaugusiųjų, kuriems buvo diagnozuotos ksantelazmos, ir palygino juos su tokio pat dydžio kontroline grupe be šių pakitimų.

    Kad palyginimas būtų tikslesnis, kontrolinei grupei parinkti asmenys, kurie taip pat lankėsi pas akių gydytojus dėl su amžiumi susijusio regėjimo iš arti silpnėjimo. Iš analizės pašalinti žmonės, kurie iki ksantelazmų diagnozės jau buvo patyrę infarktą, insultą ar praeinantį smegenų išemijos priepuolį.

    Per pirmuosius metus infarktas fiksuotas 1 proc. asmenų su ksantelazmomis, o kontrolinėje grupėje – 0,35 proc. Insultas atitinkamai nustatytas 0,95 proc. ir 0,30 proc., o praeinantis smegenų išemijos priepuolis – 0,60 proc. ir 0,19 proc.

    Per penkerius metus infarktas ištiko 2,26 proc. žmonių su ksantelazmomis, palyginti su 1,13 proc. kontrolinėje grupėje. Insulto atvejų buvo 2,25 proc. prieš 1,03 proc., o praeinančio smegenų išemijos priepuolio – 1,60 proc. prieš 0,74 proc.

    Tyrėjai pabrėžė, kad padidėjusi rizika išliko ir ilgesnėje stebėsenoje iki 10 metų. Tai nereiškia, kad kiekviena gelsva dėmelė ant voko pranašauja artėjantį infarktą, tačiau gali būti matomas ženklas, kad verta atidžiau įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių riziką.

    Kodėl pakitimai atsiranda?

    Ksantelazmos spalva siejama su lipidų, pirmiausia cholesterolio, kaupimusi odoje. Šiame procese dalyvauja imuninės sistemos ląstelės, kurios „surenka“ riebalų perteklių, o tai gali suformuoti gelsvą, plokščią ar šiek tiek iškilusią plokštelę.

    Vis dėlto ksantelazmos nėra tas pats, kas aterosklerozinė plokštelė kraujagyslėse. Jų buvimas savaime neįrodo, kad arterijose tikrai vystosi aterosklerozė, tačiau gali signalizuoti apie rizikos veiksnius, kurie skatina širdies ir kraujagyslių ligas.

    Svarbu ir tai, kad ksantelazmos ne visada reiškia padidėjusį cholesterolį standartiniuose tyrimuose. Kai kuriems žmonėms bendras lipidų profilis gali atrodyti „normalus“, tačiau riziką vis tiek lemia kiti veiksniai, tokie kaip cukrinis diabetas, kraujospūdis, rūkymas, antsvoris ar paveldimumas.

    Ką verta pasitikrinti?

    Gydytojai pataria ksantelazmas vertinti kaip progą profilaktikai, ypač jei jos atsirado anksti arba žmogus turi kitų rizikos veiksnių. Dažniausiai pradedama nuo išsamesnio lipidų profilio, kraujospūdžio įvertinimo ir gliukozės apykaitos tyrimų.

    Širdies ir kraujagyslių rizika paprastai vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į amžių, šeiminę anamnezę, kūno masę, fizinį aktyvumą ir mitybą. Prireikus gydytojas gali pasiūlyti papildomus tyrimus ir gyvenimo būdo korekcijas, kurios mažina ilgalaikių komplikacijų tikimybę.

    Dermatologiniai ar oftalmologiniai sprendimai, skirti pačioms plokštelėms pašalinti, dažniausiai yra estetinio pobūdžio, o pakitimai gali atsinaujinti. Todėl pagrindinis tikslas – ne tik kosmetika, bet ir rizikos veiksnių kontrolė, jei jie nustatomi.

  • Miego trūkumas kenkia, bet ir per ilgas miegas gali būti pavojingas: ką rodo tyrimai

    Miego trūkumas kenkia, bet ir per ilgas miegas gali būti pavojingas: ką rodo tyrimai

    Ilgą laiką mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė miego trūkumui, siejamam su didesne nutukimo, 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad svarbu ne tik miego valandų skaičius, bet ir jo kokybė bei reguliarumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tiek per trumpas, tiek pernelyg ilgas miegas gali būti susijęs su nepalankiomis medžiagų apykaitos permainomis. Be to, miegas atlieka ir svarbią smegenų „techninės priežiūros“ funkciją, padedančią šalinti budrumo metu susikaupiančias medžiagas.

    Paprastai per trumpu miegu laikomas miegas, trunkantis mažiau nei 6 valandas per parą. Didelės apimties tyrimų apžvalgos rodo, kad toks miegas suaugusiesiems dažniau siejamas su didesniu kūno masės indeksu ir nutukimo rizika.

    Ryšys aiškinamas keliais mechanizmais: sutrinka alkį ir sotumą reguliuojantys hormonai, didėja potraukis kaloringam maistui, prastėja gliukozės apykaita. Ilgainiui tai gali prisidėti prie 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos didėjimo.

    Vis dėlto „daugiau“ ne visada reiškia „geriau“. Per ilgu miegu dažniausiai vadinamas reguliarus miegas, trunkantis ilgiau nei 9 valandas per parą, ir kai kurios metaanalizės tokį miegą sieja su didesne mirtingumo bei širdies ir kraujagyslių įvykių rizika.

    Interpretaciją čia būtina vertinti atsargiai: statistinis ryšys dar nereiškia priežasties. Ilgai miegantys žmonės neretai gali turėti kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, negydomą miego apnėją, depresiją, lėtines ligas ar vartoti vaistus, kurie didina mieguistumą.

    Pastarąjį dešimtmetį daug dėmesio sulaukė ir tyrimai apie tai, kaip miegas siejasi su smegenų „apsivalymu“. Eksperimentai su gyvūnais parodė, kad miegant didėja tarpląstelinė erdvė ir aktyviau cirkuliuoja skysčiai, o tai gali padėti greičiau pašalinti medžiagų apykaitos produktus, tarp jų ir beta amiloidą.

    Vėlesni žmonių tyrimai sustiprino hipotezę, kad ypač svarbus yra gilus lėtojo miego etapas, kai smegenų elektrinis aktyvumas sulėtėja ir vyksta būdingos lėtosios bangos. Šioje fazėje fiksuojami ir ryškesni smegenų skysčių dinamikos pokyčiai, kurie gali būti svarbūs normaliai smegenų metabolinei aplinkai palaikyti.

    Praktiškai daugumai suaugusiųjų dažniausiai rekomenduojama siekti maždaug 7–9 valandų miego per parą, tačiau vien skaičiaus nepakanka. Ne mažiau svarbu, ar miegas yra nenutrūkstamas, ar lengva užmigti, ar ryte atsibundama pailsėjus, ir ar miego režimas panašus tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais.

    Jeigu žmogus nuolat miega trumpai arba, priešingai, jaučia poreikį miegoti labai ilgai ir vis tiek išlieka pavargęs, specialistai pataria ieškoti priežasties. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju, nes nuovargį gali lemti miego sutrikimai, psichologinės būklės ar kitos sveikatos problemos.

  • Mokslininkai nustebino: reguliariai valgant avokadus mažėja hipertenzijos rizika

    Mokslininkai nustebino: reguliariai valgant avokadus mažėja hipertenzijos rizika

    Avokadai vis dažniau įvardijami kaip širdžiai palankus pasirinkimas, ypač kai jais pakeičiami produktai, turintys daug sočiųjų riebalų. Kai kurių didelių apimčių stebėjimo tyrimų duomenys rodo, kad reguliarus avokadų vartojimas siejamas su mažesne padidėjusio kraujospūdžio išsivystymo tikimybe.

    Viename tyrime didesnis avokadų kiekis racione, maždaug dvi su puse avokado per savaitę, buvo susijęs su apie 17 proc. mažesne hipertenzijos rizika. Svarbu tai, kad ryšys išliko ir įvertinus kitus veiksnius, pavyzdžiui, kūno svorį, gyvenimo būdą ir bendrą mitybos kokybę.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės. Stebėjimo tyrimai parodo asociacijas, todėl galutiniams teiginiams apie tiesioginį poveikį reikalingi papildomi, gerai suplanuoti klinikiniai tyrimai.

    Kuo avokadai naudingi širdžiai?

    Avokadų sudėtis paaiškina, kodėl jie dažnai siejami su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais. Juose yra kalio, kuris padeda subalansuoti natrio poveikį ir gali prisidėti prie normalesnio kraujospūdžio palaikymo.

    Avokaduose taip pat yra magnio, siejamo su mažesniu sistoliniu ir diastoliniu kraujospūdžiu. Be to, avokaduose gausu mononesočiųjų riebalų, ypač oleino rūgšties, kuri siejama su palankesniu lipidų profiliu ir mažesniu uždegiminiu fonu.

    Kita svarbi dalis yra skaidulos ir augaliniai steroliai, padedantys mažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį ir gerinti sotumo jausmą. Dėl šių savybių avokadai dažnai rekomenduojami kaip subalansuotos mitybos dalis, ypač kai siekiama sumažinti sočiųjų riebalų kiekį.

    Ką rodo tyrimai apie kitus rodiklius?

    Tyrimuose avokadų vartojimas siejamas ne tik su kraujospūdžiu. Kai kuriuose klinikiniuose stebėjimuose, kai avokadas buvo valgomas kasdien kelias savaites, fiksuota geresnė gliukozės kontrolė ir mažesni uždegimo žymenys, ypač žmonėms, turintiems antsvorio ir insulino rezistenciją.

    Taip pat publikuota duomenų, kad vienas avokadas per dieną gali būti siejamas su palankesniais mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rodikliais ir geresne bendra mitybos kokybe. Kitose analizėse dvi ar daugiau avokado porcijų per savaitę sietos su mažesne bendrų širdies ir kraujagyslių ligų bei koronarinės širdies ligos rizika.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia nauda dažnai matoma tada, kai avokadas tampa pakaitalu, o ne papildomu produktu. Kitaip tariant, rezultatai geresni, kai avokadu pakeičiami sviestas, perdirbta mėsa ar kiti sočiųjų riebalų šaltiniai.

    Kaip avokadą įtraukti į mitybą?

    Avokadą galima valgyti vieną, pagardinus citrinos sultimis ir pipirais, dėti į salotas ar dubenėlius su grūdais. Jis tinka ir kaip užtepėlė ant pilno grūdo skrudintos duonos, pakeičiant sviestą.

    Taip pat avokadas dažnai naudojamas padažams, glotnučiams ar gvakamolei, kuri gali būti sotesnis užkandis. Kepiniuose trintas avokadas kartais naudojamas daliai riebalų pakeisti, tačiau svarbiausia išlaikyti bendrą mitybos balansą ir nepadidinti kalorijų pertekliaus.

    Žmonėms, turintiems diagnozuotą hipertenziją, inkstų ligų ar vartojantiems kraujospūdį veikiančius vaistus, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu. Nors avokadas daugeliui yra saugus, individualios būklės ir bendras kalio kiekis racione gali būti svarbūs.