CP v2

Tag: Širdies ir kraujagyslių ligos

  • Kodėl iš tiesų nemirštame nuo senatvės: gydytojai įvardijo ligą, kuri dažniausiai „užbaigia“

    Kodėl iš tiesų nemirštame nuo senatvės: gydytojai įvardijo ligą, kuri dažniausiai „užbaigia“

    Kasdienėje kalboje dažnai sakoma, kad žmogus „mirė nuo senatvės“, tačiau medicinoje tokia formuluotė nėra laikoma konkrečia mirties priežastimi. Mirties liudijime gydytojas privalo nurodyti aiškų mechanizmą ir ligą ar būklių grandinę, kuri tiesiogiai lėmė mirtį.

    Praktikoje dažniausiai kartojasi tos pačios diagnozių grupės. Pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą, insultą ir lėtinį širdies nepakankamumą, o jų našta ypač didėja vyresniame amžiuje.

    Kokios ligos dažniausiai lemia mirtį?

    Po širdies ir kraujagyslių ligų dažniausiai minimi onkologiniai susirgimai ir kvėpavimo sistemos ligos. Senstant organizmui, net ir palyginti nedidelės infekcijos gali baigtis sunkiomis komplikacijomis, nes mažėja fiziologinės atsargos ir silpnėja imuninės sistemos atsakas.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir neurodegeneracinėms ligoms, ypač demencijai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad demencija yra tarp dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o su ja gyvenančių žmonių skaičius globaliai auga ir prognozuojama, kad iki 2050 metų jis gali viršyti 130 milijonų.

    Kodėl demencija dažnai „nematoma“ statistikoje?

    Demencija ne visada įrašoma kaip tiesioginė mirties priežastis, nes dažnai mirtį sukelia paskutinė komplikacija. Tai gali būti aspiracinė pneumonija, sepsis, kvėpavimo nepakankamumas ar komplikacijos dėl ilgo nejudrumo.

    Pažengusia demencija sergantiems žmonėms dažnai sutrinka rijimas, didėja užspringimo ir maisto ar skysčių patekimo į kvėpavimo takus rizika. Prisideda ir bendras silpnumas, mažesnis judrumas, prastesnė mityba bei didesnis jautrumas infekcijoms.

    Ką atskleidžia skrodimai ir kelių ligų derinys?

    Mokslinėje literatūroje ir klinikinėje praktikoje pabrėžiama, kad net žmonėms, kurie iki pat mirties atrodė palyginti sveiki, skrodimai neretai atskleidžia anksčiau nediagnozuotas rimtas ligas. Tai ypač svarbu vertinant tikrąją būklių grandinę, atvedusią iki mirties.

    Vyresniame amžiuje labai dažna daugialigystė, kai žmogus vienu metu serga keliomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu, diabetu ir demencija. Toks derinys didina komplikacijų riziką ir reiškia, kad net „lengvesnė“ infekcija gali sukelti greitą būklės blogėjimą.

    Todėl specialistai pabrėžia, kad pats amžius nėra liga. Dažniausiai mirtį lemia konkrečios ligos ir jų komplikacijos, o žodžiai „nuo senatvės“ dažniau apibūdina bendrą organizmo silpnėjimą, o ne tikrą medicininę priežastį.

  • American Heart Association warns sleep is more than hours: Why timing and regularity may shape cardiovascular risk

    Sleep health is not just about getting enough hours, according to a new American Heart Association scientific statement that reviews how multiple sleep traits may influence cardiometabolic risk. The statement was published in Circulation: Cardiovascular Quality and Outcomes.

    The authors describe sleep as a multidimensional pattern that includes duration, continuity, timing, satisfaction, regularity and daytime functioning. They argue that focusing only on total hours can miss key signals tied to blood pressure, blood sugar, cholesterol and body weight.

    Why sleep timing and regularity matter

    The statement notes that most adults generally need 7 to 9 hours of sleep, but both short sleep and long sleep have been linked in studies to higher cardiometabolic risk. Research summarized in the review also connects late bedtimes and inconsistent sleep schedules with outcomes such as obesity, elevated blood pressure and insulin resistance.

    Regularity is highlighted as a growing area of concern because weekday-weekend swings can create social jetlag. Large population studies have associated more consistent sleep-wake timing with lower cardiovascular mortality risk, though the authors stress that more trials are needed.

    Beyond hours: continuity and daytime function

    Sleep continuity, including difficulty falling asleep or repeated awakenings, is also discussed as a possible contributor to cardiovascular disease risk. Disturbed sleep continuity has been associated in research with higher risks that include hypertension, myocardial infarction and atrial fibrillation.

    Daytime functioning, such as excessive sleepiness, may reflect poor sleep quality or sleep disorders like obstructive sleep apnea. The statement links daytime sleepiness to higher rates of cardiovascular disease and stroke, and notes that addressing underlying causes can be part of risk reduction.

    Gaps in sleep health across communities

    The authors also review evidence that sleep health differs across populations due to social and environmental conditions. Noise, light exposure, housing and neighborhood safety, as well as socioeconomic stressors, have all been associated with poorer sleep patterns.

    The statement calls for clinicians to ask more detailed sleep questions and document problems that may warrant screening or treatment. It also urges more research to determine whether improving sleep dimensions beyond duration leads to measurable cardiometabolic benefits.

    Sleep is already included in the American Heart Association Life’s Essential 8 framework, but only sleep duration is currently scored. The authors say validated methods for assessing other sleep dimensions could eventually refine how cardiovascular risk is evaluated and managed.

  • Gydytojai: vienas granatų sulčių stiklinė per dieną gali padėti mažinti kraujospūdį

    Vienas stiklinė granatų sulčių per dieną kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklės gerinimo, teigia gydytojai ir mitybos specialistai. Daugiausia dėmesio skiriama gėrimo antioksidantams, kurie siejami su palankesniais kraujagyslių funkcijos rodikliais.

    Kalbama apie 100 proc. tiesioginio spaudimo granatų sultis be pridėtinio cukraus. Specialistai pabrėžia, kad saldinti gėrimai ar „gėrimai su granatų skoniu“ gali turėti gerokai mažiau naudingų junginių ir daugiau cukraus, todėl poveikis sveikatai gali būti priešingas.

    Granatuose gausu polifenolių, įskaitant punikalaginus ir antocianinus, kurie laikomi stipriais antioksidantais. Mokslinėje literatūroje šie junginiai dažnai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegimo žymenimis, o tai svarbu vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tyrimai rodo, kad granatų sulčių vartojimas kai kuriais atvejais gali padėti sumažinti sistolinį kraujospūdį, nors poveikio dydis skiriasi priklausomai nuo žmogaus būklės, mitybos ir bendro gyvenimo būdo. Ekspertai pabrėžia, kad tai nėra greitas ar universalus sprendimas, o viena iš galimų kasdienės mitybos priemonių.

    Granatų sultys dažnai aptariamos ir dėl galimo poveikio vadinamajam blogajam cholesteroliui, ypač jo oksidacijai. Oksiduotas MTL cholesterolis laikomas vienu iš veiksnių, prisidedančių prie aterosklerozės, todėl antioksidantų gausa teoriškai gali būti naudinga kraujagyslių apsaugai.

    Vis dėlto gydytojai atkreipia dėmesį, kad vienas produktas nepakeičia gydymo ar profilaktikos pagrindų: kraujospūdžio kontrolei itin svarbūs kūno masės valdymas, pakankamas fizinis aktyvumas, druskos ribojimas, kokybiškas miegas ir nuoseklus paskirtų vaistų vartojimas.

    Granatų sultys kai kuriems žmonėms gali sąveikauti su vaistais, ypač vartojant kraujospūdį mažinančius preparatus ar cholesterolį mažinančius vaistus. Jei jau gydotės dėl hipertenzijos, širdies ligų ar vartojate kelis receptinius vaistus, prieš įtraukiant sultis į kasdienį racioną verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku.

    Taip pat svarbu įvertinti cukraus kiekį: net ir be pridėtinio cukraus sultyse natūraliai yra angliavandenių, todėl sergant diabetu ar turint gliukozės apykaitos sutrikimų reikėtų pasirinkti tinkamą kiekį. Dažniausiai minimas orientyras yra vienas nedidelis stiklinė per dieną, o geriausia alternatyva dažnai lieka visas vaisius, nes jame daugiau skaidulų.

    „Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio ar cholesterolio, prieš reguliariai gerdami granatų sultis pasitarkite su gydytoju“, – sako specialistai.

  • Ukrainos programa „Dostupni liky“ išplėsta: nuo gegužės 4 dienos daugiau vaistų kompensuojama

    Ukrainoje išplėsta valstybės kompensuojamų vaistų programa „Dostupni liky“: atnaujintas sąrašas įsigaliojo gegužės 4 dieną, nors anksčiau buvo skelbta, kad pokyčiai startuos tik 2026 metų liepos 1 dieną. Sveikatos apsaugos institucijos pabrėžia, kad tikslas – padidinti gydymo prieinamumą ir sumažinti pacientų išlaidas vaistinėse.

    „Dostupni liky“ – tai kompensavimo mechanizmas, kai dalį ar visą vaisto kainą padengia valstybė, o pacientas vaistinėje sumoka mažiau arba visai nemoka. Galutinė paciento priemoka gali skirtis, nes ji priklauso nuo konkrečios vaistinės taikomos mažmeninės kainos ir to, kokio dydžio kompensacija nustatyta pasirinktam preparatui.

    Atnaujintas programos sąrašas papildytas vaistais, skirtais širdies ir kraujagyslių ligoms, 2 tipo cukriniam diabetui bei tam tikroms plaučių ligoms gydyti. Taip pat įtraukti preparatai, kurie kai kuriais atvejais gali būti skiriami profilaktikai, siekiant mažinti insulto ar trombozių riziką, kai tai pagrįsta klinikine situacija ir gydytojo sprendimu.

    Tarp naujai įtrauktų preparatų minimi antikoaguliantai ir kiti plačiai naudojami vaistai, taip pat kelių gamintojų atorvastatino pagrindu sukurti vaistai. Atnaujinime taip pat įvardijami vaistai, vartojami 2 tipo cukrinio diabeto gydymui, kurie kai kuriems pacientams gali būti skiriami ir esant širdies bei kraujagyslių rizikai.

    Svarbi detalė pacientams – kai kurių vaistų kompensavimas siejamas su konkrečia indikacija. Pavyzdžiui, daliai preparatų, kurie praktikoje kartais skiriami ir sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, kompensacija pagal programą gali būti taikoma tik tada, kai receptas išrašytas 2 tipo cukrinio diabeto gydymui.

    Norint pasinaudoti programa, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją ir gauti elektroninį receptą. Tuomet su juo vykstama į vaistinę, kuri yra sudariusi sutartį su už programos įgyvendinimą atsakinga sveikatos draudimo institucija, ir vaistai išduodami nemokamai arba su mažesne priemoka.

    Pacientai nėra „pririšti“ prie vieno miesto: elektroninis receptas galioja visoje šalyje, todėl vaistus galima atsiimti bet kuriame mieste, jei tik pasirinkta vaistinė dalyvauja programoje. Atnaujintas kompensuojamų vaistų sąrašas skelbiamas oficialiuose sveikatos sistemos dokumentuose, todėl prieš vykstant į vaistinę verta pasitikrinti, ar konkretus preparatas ir jo dozė patenka į kompensavimo apimtį.

  • Italų ilgaamžiškumo įprotis lėkštėje: kodėl alyvuogių aliejus kasdien siejamas su sveikata

    Italijoje jis dažnai naudojamas paprastai: keli lašai ant daržovių, šaukštas į sriubą ar užpilas ant duonos. Svarbiausia ne egzotiški receptai, o pastovumas, kurį žmonės išlaiko metų metus.

    Ypač vertinamas ypač tyras alyvuogių aliejus, nes jame gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių ir polifenolių. Šie junginiai siejami su antioksidaciniu poveikiu, padedančiu mažinti oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš senėjimo procesus spartinančių veiksnių.

    Mokslinėje literatūroje alyvuogių aliejaus vartojimas dažnai aptariamas širdies ir kraujagyslių sveikatos kontekste. Tai svarbu todėl, kad būtent šios ligos daugelyje šalių išlieka viena dažniausių ankstyvo mirtingumo priežasčių.

    „Reguliarus alyvuogių aliejaus vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei silpnesniais uždegiminiais procesais, kurie gali spartinti senėjimą“, – teigiama apžvalginiuose mitybos tyrimuose.

    Daugelyje tyrimų praktinė rekomendacija skamba paprastai: svarbiau reguliarumas nei dideli kiekiai. Kasdienis, saikingas vartojimas dažnai įvardijamas kaip realistiškas įprotis, kurį lengva išlaikyti ilgą laiką.

    Galimas mechanizmas aiškinamas keliomis kryptimis: nuo poveikio lipidų apykaitai iki priešuždegiminio veikimo. Nors mitybos mokslas pabrėžia, kad vienas produktas „stebuklo“ nesukuria, alyvuogių aliejus laikomas palankesniu pasirinkimu už dalį sočiųjų riebalų šaltinių.

    Riebalai ilgą laiką buvo vertinami atsargiai, tačiau šiandien vis dažniau akcentuojama jų kokybė. Alyvuogių aliejus gali prisidėti prie ilgesnio sotumo, nes riebalai lėtina skrandžio išsituštinimą, o tai kai kuriems žmonėms padeda rečiau užkandžiauti.

    Būtent dėl to Viduržemio jūros mitybos modelis neretai siejamas su palankesniais kūno masės rodikliais, net kai žmonės griežtai neskaičiuoja kalorijų. Vis dėlto bendras efektas priklauso nuo visos mitybos kokybės, fizinio aktyvumo, miego ir žalingų įpročių.

    Didžiausia nauda dažniausiai siejama su minimaliai apdorotu, šalto spaudimo ypač tyru alyvuogių aliejumi, nes jis išlaiko daugiau biologiškai aktyvių medžiagų. Rafinuotas aliejus paprastai turi mažiau polifenolių, todėl jo poveikis gali būti kuklesnis.

    Kasdieniam vartojimui rekomenduojama rinktis šviežesnį produktą, laikyti jį tamsesnėje vietoje ir neperkaitinti, jei siekiama išsaugoti skonį bei dalį jautresnių junginių. O žmonėms, turintiems specifinių sveikatos būklių ar ribojimų, saugiausia pasirinkimus aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Bergamotė žadėjo numušti blogąjį cholesterolį: mokslininkai paaiškino, kas tiesa

    Bergamotė žadėjo numušti blogąjį cholesterolį: mokslininkai paaiškino, kas tiesa

    Bergamotė, citrusinis vaisius iš Pietų Italijos, pastaruoju metu vis dažniau minima kaip natūrali priemonė cholesterolio rodikliams gerinti. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad antraštėse mirgantys skaičiai dažnai supaprastina realią situaciją.

    Tyrimuose daugiausia nagrinėjami ne patys vaisiai, o standartizuoti bergamočių ekstraktai, kuriuose gausu polifenolių. Kai kuriose publikacijose fiksuotas ryškesnis mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, sumažėjimas, tačiau rezultatai tarp skirtingų darbų išsiskiria.

    Nuo kelių iki keliasdešimt proc.

    Skirtingose analizėse poveikis blogajam cholesteroliui svyravo nuo kelių proc. iki maždaug 40 proc. Tokį išsibarstymą mokslininkai sieja su tuo, kad tyrimuose dalyvavo nevienodos žmonių grupės, o taikytos metodikos ir papildų sudėtis skyrėsi.

    Reikšmės turi ir dozė bei vartojimo forma: dalyviai dažniausiai gaudavo nuo 150 miligramų iki 1 000 miligramų ekstrakto per dieną. Didesnės dozės kai kuriuose tyrimuose buvo susijusios su didesniais pokyčiais, tačiau tai nereiškia, kad poveikis visada bus toks pat kiekvienam.

    Kodėl tai dar nėra vaistų pakaitalas

    Nors kryptis vertinama kaip palanki, bergamotė kol kas nelaikoma lygiaverte alternatyva cholesterolį mažinantiems vaistams. Dalis tyrimų yra nedidelės apimties, o rezultatų nevienodumas rodo, kad reikia didesnių, gerai suprojektuotų klinikinių tyrimų, kurie leistų aiškiau atsakyti, kam ir kokiomis sąlygomis tai veikia.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į saugumą: papildai gali sąveikauti su kitais vartojamais preparatais, o jų sudėtis rinkoje skiriasi. Todėl žmonėms, kurie jau vartoja vaistus cholesterolio kontrolei ar turi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, sprendimus dėl papildų verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Bergamotės ekstraktai gali būti laikomi vienu iš galimų mitybos ir gyvenimo būdo korekcijų priedų, tačiau ne stebuklingu sprendimu. Patikimiausią naudą cholesterolio rodikliams vis dar duoda kompleksas: subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kūno masės kontrolė ir gydytojo paskirta terapija, jei jos reikia.

  • Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.

    Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.

    „Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.

    Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.

    „Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.

    Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.

  • Ne vaistai, o paprastas obuolys: vakare suvalgomas produktas gali padėti mažinti cholesterolį

    Socialiniuose tinkluose ir sveikatos portaluose vis dažniau kartojama žinia, kad cholesterolį esą galima sumažinti be vaistų, tereikia vakare suvalgyti konkretų produktą. Nors tokie teiginiai dažnai skamba per drąsiai, mitybos kryptis iš tiesų gali turėti apčiuopiamą įtaką kraujo riebalų rodikliams.

    Dažniausiai minima priemonė yra obuolys, ypač rūgštesni ir kietesni senesnių veislių vaisiai, kuriuose paprastai būna daugiau skaidulų. Viena iš tokių veislių Europoje laikoma „Sira reneta“, išsiskirianti rūgštesniu skoniu ir tvirta tekstūra.

    Kodėl obuolys siejamas su cholesteroliu?

    Obuoliuose esanti tirpioji ląsteliena, ypač pektinas, gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekio. Tirpios skaidulos virškinamajame trakte suriša dalį tulžies rūgščių, o organizmas, jas atkurdamas, gali sunaudoti daugiau cholesterolio.

    Kitas svarbus aspektas yra polifenoliai, augalinės kilmės antioksidantai, kurių daugiau randama obuolio žievėje. Jie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir gali būti naudingi širdies bei kraujagyslių sveikatai, ypač kai tai yra bendro mitybos modelio dalis.

    Vakarais valgomas vaisius nepakeičia gydymo

    Svarbu suprasti, kad nė vienas produktas neveikia kaip tiesioginis vaistas, o cholesterolio rodikliai paprastai gerėja ne per dienas, o per savaites ar mėnesius. Didesnį poveikį lemia visuma: mažiau sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų produktų, daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų ir skaidulų.

    Jei cholesterolio kiekis labai padidėjęs arba yra papildomų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, diabetas ar buvę širdies ir kraujagyslių įvykiai, gydytojo paskirtų vaistų atsisakyti nevalia. Mityba tokiais atvejais yra svarbi pagalba, bet ne pakaitalas.

    Kaip valgyti, kad nauda būtų didžiausia?

    Didžiausia nauda siejama su visu obuoliu ir žievele, todėl vaisių verta kruopščiai nuplauti ir suvalgyti neperdirbtą. Sultys ar trintos tyrelės dažniausiai turi mažiau skaidulų ir greičiau pakelia gliukozės kiekį kraujyje, todėl poveikis sotumui ir lipidų balansui gali būti silpnesnis.

    Praktiškas pasirinkimas yra obuolį valgyti kaip užkandį vietoje saldumynų, o vakare derinti su baltymais ar natūraliu jogurtu be pridėtinio cukraus. Tokia kombinacija padeda ilgiau jaustis sočiai ir sumažina tikimybę vėliau užkandžiauti kaloringais produktais.

    „Pats produktas problemos neišsprendžia, tačiau reguliarus skaidulų kiekio didinimas ir mažiau perdirbtas racionas dažnai yra pirmas žingsnis, nuo kurio prasideda geresni kraujo tyrimų rezultatai“, – pabrėžia kardiologai ir mitybos specialistai, kalbėdami apie gyvenimo būdo korekcijas.

  • Mokslininkai įspėja: šis amžius pavojingiausias nutukimui – mirtingumo rizika šauna 70 proc.

    Mokslininkai įspėja: šis amžius pavojingiausias nutukimui – mirtingumo rizika šauna 70 proc.

    Kada nutukimas pavojingiausias?

    Nutukimas laikomas lėtine metaboline liga, susijusia su širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo diabetu ir dalimi onkologinių susirgimų. Nors dažnai manoma, kad didžiausios pasekmės išryškėja vyresniame amžiuje, naujesni tyrimai rodo ypač jautrų laikotarpį ankstyvoje suaugystėje.

    Švedijos Lundo universiteto mokslininkų paskelbti duomenys, paremti daugiau kaip 600 000 žmonių stebėsena, atskleidė aiškią tendenciją: nutukimas, prasidėjęs jauname amžiuje, siejamas su gerokai didesne ankstyvos mirties rizika. Tyrime nutukimu laikytas kūno masės indeksas, lygus arba didesnis nei 30.

    Didžiausias rizikos šuolis fiksuotas tiems, kuriems nutukimas išsivystė nuo 17 iki 29 metų. Šioje grupėje ankstyvos mirties rizika ateityje buvo apie 70 proc. didesnė, palyginti su žmonėmis, kurių svoris išliko normalus arba didėjo mažiau.

    Kodėl ankstyva suaugystė tokia svarbi?

    Mokslininkai aiškina, kad esmė dažnai yra ne vien pats svoris, o tai, kiek ilgai organizmas patiria nutukimo poveikį. Kuo anksčiau prasideda nutukimas, tuo ilgesnė tikimybė, kad žmogus daugelį metų gyvens su lėtiniu uždegimu, hormonų pusiausvyros pokyčiais ir atsparumu insulinui.

    Tokie ilgalaikiai procesai palaipsniui didina riziką išsivystyti rimtiems sutrikimams, kurie ilgainiui gali baigtis ankstyva mirtimi. Visuomenės sveikatos požiūriu tai reiškia, kad ankstyvos suaugystės svorio pokyčiai gali turėti didesnę reikšmę nei vėliau gyvenime atsiradęs svorio perteklius.

    „Nuosekliausias mūsų pastebėjimas yra tai, kad svorio prieaugis jaunesniame amžiuje siejasi su didesne ankstyvos mirties rizika nei tiems, kurie svorio priauga mažiau“, – sakė viena iš tyrimo autorių Tanja Stocks.

    Kokios ligos dažniausiai susijusios?

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad ankstyvų mirčių struktūroje dažnai dominuoja širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą ir insultą. Būtent šios priežastys sudarė didžiausią dalį mirčių, o nutukimas reikšmingai didino jų tikimybę.

    Be to, nutukimas buvo siejamas su didesne 2 tipo diabeto rizika, o taip pat su kai kuriais vėžiniais susirgimais. Tarp dažniau minimų krypčių išskiriami gimdos vėžio atvejai moterims ir kepenų vėžio atvejai vyrams, nors individualią riziką lemia daugybė veiksnių.

    Mokslininkai nurodė ir lyčių skirtumus: jauname amžiuje atsiradęs nutukimas stipriau siejosi su rizika vyrams, o moterims ryšys buvo silpnesnis. Tyrėjai neatmetė, kad tam įtakos gali turėti hormoniniai ypatumai ir tai, kad daliai moterų svoris bei susijusios rizikos ryškiai didėja po menopauzės.

    Tyrimo autoriai taip pat pabrėžė ribotumus: analizuojant duomenis nebuvo detaliai įvertinti visi galimi veiksniai, tokie kaip mityba, fizinis aktyvumas ar kiti gyvenimo būdo įpročiai. Vis dėlto rezultatai laikomi pakankamai nuosekliais, kad būtų svarbūs prevencijai ir visuomenės sveikatos politikai.

    Specialistai primena, kad svorio kontrolė dažniausiai remiasi ilgalaikiais sprendimais: subalansuota mityba, reguliariu fiziniu aktyvumu, kokybišku miegu ir streso valdymu. Žmonėms, kuriems sunku keisti įpročius arba yra gretutinių ligų, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dietologą, kad planas būtų saugus ir realistiškas.

  • Mokslininkai įspėja: kodėl po 55-erių dienos miegas gali signalizuoti rimtas bėdas

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai pabrėžia, kad pats dienos miegas nebūtinai yra žalingas, tačiau jo pobūdis ir laikas gali būti svarbus signalas apie organizme vykstančius pokyčius.

    Įprastai trumpas pogulis laikomas naudingas: jis gali pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją, reakcijos greitį, taip pat padėti atkurti jėgas po prastesnio nakties miego. Kai kuriuose moksliniuose darbuose nurodoma, kad saikingas dienos poilsis gali turėti teigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms, įskaitant atmintį.

    Kada pogulis kelia klausimų?

    Vis dėlto naujesni duomenys rodo, kad vyresniems nei 55 metų žmonėms dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali reikšti ne vien nuovargį. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tam tikri dienos miego modeliai, ypač kai miegas kartojasi reguliariai ir pasireiškia ankstyvomis dienos valandomis, siejami su didesne nepalankių sveikatos baigčių rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad tokia sąsaja nebūtinai reiškia priežastį. Dažniau tai gali būti pasekmė, kai organizmas jau kovoja su nediagnozuotomis problemomis, o dienos miegas tampa ankstyvu įspėjamuoju ženklu.

    Kokios sveikatos problemos gali slėptis?

    Mokslininkai kelia prielaidą, kad padidėjęs poreikis miegoti dieną kai kuriais atvejais gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, neurologinėmis ligomis ar kitomis būklėmis, kurios ilgą laiką vystosi nepastebimai. Ankstesni tyrimai dienos miegą taip pat yra sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežastiniai ryšiai vis dar tiriami.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę anksti nustatant sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Ką daryti, jei norisi miegoti dažniau?

    Gydytojai paprastai rekomenduoja vertinti ne vien patį pogulį, o jo pokyčius: ar mieguistumas atsirado staiga, ar trukdo kasdienai, ar naktį miegas tapo prastesnis. Jei dienos miegas ilgėja, tampa būtinybe arba atsiranda kartu su dusuliu, krūtinės spaudimu, galvos svaigimu, atminties problemomis ar nuotaikos pokyčiais, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Ekspertai taip pat primena, kad dienos miegui įtaką daro vaistai, miego apnėja, depresija, cukrinio diabeto kontrolė, mažakraujystė ir kiti veiksniai. Todėl svarbiausia yra ne demonizuoti pogulį, o įvertinti visą situaciją ir, jei reikia, atlikti tikslingus sveikatos patikrinimus.