Peršalimo ir gripo sezonu, kai dingsta apetitas ir norisi ko nors šilto, lėkštė sriubos daugeliui tampa pirmuoju pasirinkimu. Pakalbėjus su trimis dietologais, jų dažniausiai minima „ligos dienų“ sriuba buvo minestronė.
Apie tai rašo „EatingWell“. Specialistai pabrėžia, kad minestronė patraukli tuo, jog viename dubenyje sujungia daug daržovių, ankštinių ir dažnai makaronų – tai suteikia ir maistinių medžiagų, ir komforto jausmą.
Minestronės sudėtis skiriasi, bet dažnai joje būna salierų, svogūnų, pupelių, morkų, pomidorų, šparaginių pupelių, cukinijų. Pasak dietologų, toks derinys gali būti naudingas, kai organizmas kovoja su sezonine infekcija.
Be to, sriuba yra paprastas būdas gauti ir skysčių, o tai ypač aktualu, jei sergant vargina karščiavimas, virškinimo sutrikimai ar tiesiog sunkiau gerti pakankamai vandens.
Kuo minestronė patinka dietologams
Viena dažniausiai minimų priežasčių – daržovių gausa ir antioksidantai. Dietologė Lisa Andrews teigia, kad minestronė gali suteikti antioksidantų, tokių kaip vitaminas C ir beta karotenas, kurių gausu įvairiose daržovėse.
Beta karoteną organizmas gali paversti vitaminu A. Dietologė Kathleen Oswalt atkreipia dėmesį, kad šis vitaminas svarbus gleivinių barjerams kvėpavimo ir virškinimo traktuose.
Kitas pliusas – subalansuotas pagrindinių maistinių medžiagų derinys, jei sriuba atstoja valgį. Minestronėje įprastai yra angliavandenių (pavyzdžiui, iš makaronų), baltymų (iš pupelių) ir šiek tiek riebalų – tai gali padėti palaikyti energiją, kai sergant valgoma mažiau.
Pasak L. Andrews, toks vieno dubens variantas patogus, kai apetitas sumažėjęs: lengviau gauti skirtingų maistinių medžiagų, nei bandyti suvalgyti kelis atskirus patiekalus.
Skaidulos, skysčiai ir paprastas paruošimas
Dietologai mini ir skaidulų naudą. L. Andrews pavyzdžiu nurodo, kad minestronės recepte skaidulos gali būti gaunamos iš pilno grūdo makaronų, pupelių ir daržovių; pateikiamame variante minimos 7 gramų skaidulų porcijoje.
Skaidulos siejamos su virškinimo sistemos veikla ir žarnyno mikrobiotos palaikymu, o tai, pasak specialistų, svarbu bendrai savijautai. Vis dėlto skaidulų kiekis skirtinguose receptuose gali gerokai skirtis, ypač jei naudojami ne pilno grūdo makaronai.
Dar vienas svarbus aspektas – hidracija. K. Oswalt pabrėžia, kad sriuba gali padėti atkurti skysčių ir natrio netekimą, pavyzdžiui, karščiuojant ar prastai valgant. Dietologė Sanna Delmonico taip pat akcentuoja, kad sergant dažniausiai sunkiausia užduotis – išgerti pakankamai.
Galiausiai, minestronė vertinama ir dėl praktinių priežasčių: daug receptų verdami viename puode, nereikalauja sudėtingo paruošimo, o ingredientus lengva keisti pagal sezoną. Pasak S. Delmonico, vasarą galima dėti daugiau pomidorų, žiemą – bulvių ar pastarnokų, o likučius patogu užšaldyti kitam kartui.
Ką dar renkasi sergant
Nors sriuba dažnam yra klasika, dietologai mini ir kitus pasirinkimus, kurie gali būti patogūs, kai savijauta prasta. Tarp jų – arbata (dėl skysčių), medus (kosuliui ir gerklei), švieži vaisiai ar kokteiliai (skysčiams ir maistinėms medžiagoms), taip pat avokadai, jei norisi lengvai suvalgomo, maistingo produkto.
Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia sergant dažnai būna paprasti dalykai: pakankamai skysčių ir toks maistas, kurį realiai pavyksta suvalgyti. Minestronė, jų vertinimu, šiuos kriterijus dažnai atitinka.