CP v2

Tag: Skaitmeninė atskirtis

  • Šviesolaidis prie pat namų, bet interneto nėra: Gitanas Nausėda siūlo finansuoti paskutinę mylią

    Molėtų rajone maždaug pusė namų ūkių nuo šviesolaidžio linijos yra nutolę tik 50–500 metrų, tačiau realiai prie itin spartaus ryšio prijungta apie 15 proc. būstų. Tokius duomenis pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pabrėždama, kad problema slypi ne tik infrastruktūros trūkume, bet ir prijungimo kainoje bei procedūrose.

    RRT vertinimu, vadinamoji paskutinė mylia, paskutinė tinklo atkarpa iki konkretaus namo, daugeliui gyventojų tampa neįveikiama dėl kabelio tiesimo darbų, suderinimų ir finansinės naštos. Tarnyba siūlo sprendimą, kuris leistų greičiau panaudoti jau nutiestą infrastruktūrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį regionuose.

    Valstybės parama paskutinei myliai

    Diskusijos dėl paramos mechanizmo buvo iškeltos renginyje projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ kontekste. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentavo, kad vien faktas, jog šviesolaidis nutiestas netoli, dar nereiškia, kad gyventojai gali juo pasinaudoti be papildomos pagalbos.

    „Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Valstybės įsitraukimą kaip neišvengiamą siūlo ir projekto globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, komerciniams operatoriams kabelį tiesti iki pavienių ir atokesnių sodybų dažnai neapsimoka, todėl be viešosios paramos dalis gyventojų lieka už borto.

    „Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o ten, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Gitanas Nausėda.

    RRT taip pat siūlo svarstyti galimybę prijungimus finansuoti panaudojant lėšas, gaunamas iš radijo dažnių aukcionų. Tokia praktika dalyje Europos šalių laikoma logiška, nes dažnių ištekliai yra riboti, o surinktos pajamos gali būti grąžinamos visuomenei per ryšio prieinamumo didinimą.

    Ne tik kabelis, bet ir leidimai

    Kita ryšių plėtros kliūtis yra administracinės procedūros, kurios, pasak diskusijos dalyvių, neretai trunka ilgiau nei patys statybos darbai. RRT nurodo, kad bazinei stočiai su bokštu pastatyti kai kuriais atvejais gali prireikti iki dvejų metų, o didelę laiko dalį suvalgo derinimai.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad planuoja su suinteresuotomis pusėmis peržiūrėti, kur stringa procesai. Jo teigimu, tokie terminai yra neproporcingi, ypač kai ryšys regionuose tampa būtina sąlyga darbui, švietimui ir verslui.

    „Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad ryšio infrastruktūros plėtra turi būti derinama su atsparumu ekstremalioms situacijoms. Jo teigimu, ryšio sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, nuo atsiskaitymų iki siuntų savitarnos terminalų veikimo.

    „Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė Juras Taminskas.

    Skaitmeninė atskirtis ir įgūdžiai

    RRT akcentuoja, kad skaitmeninė atskirtis nėra vien techninis klausimas, ji susijusi ir su žmonių gebėjimu naudotis paslaugomis. Tarnybos pateiktais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik apie ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų, o tai riboja galimybes naudotis e. paslaugomis net ir esant ryšiui.

    „Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviai pabrėžė bibliotekų ir vietos bendruomenių vaidmenį, kai reikia nuolatinės pagalbos žmonėms, kuriems neužtenka vienkartinių mokymų. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė siūlė svarstyti valstybės finansuojamą skaitmeninio konsultanto pareigybę bibliotekose.

    „O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata“, – sakė Danguolė Abazoriuvienė.

    RRT duomenimis, šiemet projekto skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų, o skaitmeniniai ambasadoriai savarankiškai padėjo dar 11 tūkst. žmonių. Diskusijoje pabrėžta, kad ryšio prieinamumo didinimas ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas turi vykti lygiagrečiai, kitaip dalis visuomenės vis tiek liks nuošalyje.

  • Nausėda įspėja: be interneto regionuose ir skaitmeninės pagalbos senjorams atotrūkis tik augs

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos išvakarėse, paragino sparčiau mažinti skaitmeninę atskirtį. Jo teigimu, senjorams ir regionų gyventojams vis dar per dažnai stinga tiek skaitmeninių įgūdžių, tiek patikimo ryšio.

    Šalies vadovas pasveikino Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuoto projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyvius. Prezidentas akcentavo, kad per pastaruosius trejus metus iniciatyva išaugo ir sutelkė savivaldybes, bibliotekas, nevyriausybines organizacijas, technologijų bendroves bei ekspertus.

    „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad daugelio žmonių pastangos šiuos gražius žodžius – „Nė vienas nėra pamirštas“ – verčia tikrove“, – sakė Prezidentas.

    Prezidento teigimu, nors pažanga akivaizdi, vyresnio amžiaus žmonių ir regionuose gyvenančių gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai vis dar ryškiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pasak jo, tai matyti kasdienėse situacijose, kai elektroninėmis paslaugomis naudojamasi retai arba jų atsisakoma dėl baimės suklysti.

    Šalies vadovas atkreipė dėmesį ir į prieinamumo problemą, kai dalis skaitmeninių paslaugų nepakankamai pritaikytos žmonėms su negalia, ypač turintiems regos ar klausos sutrikimų. Tokiais atvejais net ir norintys naudotis e. paslaugomis gyventojai susiduria su papildomomis kliūtimis.

    Tvarus pagalbos modelis

    Prezidentas ragino Lietuvoje kurti tvarų skaitmeninės pagalbos modelį, kuris veiktų ne epizodiškai, o nuolat. Jo vertinimu, pagalbos taškais galėtų tapti bibliotekos ir savivaldybių erdvės, o skaitmeninė pagalba turėtų būti siejama su socialinėmis bei užimtumo paslaugomis.

    Šalies vadovas kvietė savivaldybių merus aktyviau remti pagalbos teikimą bibliotekose ir bendruomenėse. Taip pat pabrėžė, kad paslaugos turi pasiekti ir tuos žmones, kurie dėl sveikatos ar kitų aplinkybių patys negali atvykti į savivaldybių centrus.

    Ryšio spragos kaime ir paskutinė mylia

    Prezidentas priminė, kad kaimiškose vietovėse šviesolaidinio ryšio iki šiol neturi 60 proc. namų ūkių. Jo teigimu, tai beveik dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, todėl ryšio infrastruktūros stiprinimas turi tapti nuosekliu valstybės prioritetu.

    Pasak šalies vadovo, viena didžiausių kliūčių yra vadinamoji paskutinės mylios problema, kai tinklas nutiesiamas iki gyvenviečių centrų, tačiau iki atskirų namų ūkių plėtra komerciniams operatoriams tampa nepatraukli. Prezidentas teigė, kad tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas ir tikslinė parama.

    „Šioje vietoje būtinas valstybės įsikišimas. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų „paskutinės mylios“ kabelis. O tose vietose, kur šviesolaidžio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Prezidentas.

    Atsparumas po stichijų patirties

    Prezidentas taip pat priminė neseną stichiją, kai dalyje vietovių ilgesnį laiką nebuvo ne tik elektros, bet ir telefono bei interneto ryšio. Jo vertinimu, tai parodė, kad ryšio prieinamumas yra ne vien operatorių, bet ir valstybės pasirengimo bei atsparumo klausimas.

    Pasak šalies vadovo, skirtingų ryšio technologijų derinimas ir infrastruktūros atsparumo didinimas padėtų išvengti situacijų, kai krizės metu gyventojai lieka be informacijos ir pagalbos kanalų. Prezidentas padėkojo projekto partneriams ir paragino tęsti darbus mažinant skaitmeninę ir socialinę atskirtį.

  • Vilniaus rajono bibliotekose – nauja pagalba: darbuotojai padės pildyti SPIS prašymus internetu

    Vilniaus rajono bibliotekose – nauja pagalba: darbuotojai padės pildyti SPIS prašymus internetu

    Vilniaus rajono gyventojams atsirado dar vienas būdas patogiau pasinaudoti elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Nuo šiol rajono bibliotekose bibliotekų darbuotojai konsultuos ir praktiškai padės teikiant prašymus per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) bei naudojantis savivaldybės elektroninėmis paslaugomis.

    Iniciatyva skirta tiems, kuriems skaitmeniniai sprendimai vis dar kelia sunkumų. Dažniausios problemos – ribota interneto prieiga, neaišku, kur rasti reikiamą paslaugą, kaip teisingai užpildyti formą ar kaip prisegti reikiamus dokumentus.

    Biblioteka tampa pagalbos tašku

    Vilniaus rajone veikia 43 bibliotekos, kuriose lankytojams prieinami kompiuteriai ir interneto ryšys. Priklausomai nuo padalinio, gyventojai gali naudotis 2–5 kompiuteriais, todėl biblioteka tampa vieta, kur galima sutvarkyti ir kasdienius elektroninius reikalus.

    Pagalba bibliotekose orientuota į praktinius veiksmus: darbuotojai paaiškins, kur sistemoje rasti reikiamą paslaugą, kaip užpildyti laukelius, kaip pridėti dokumentus ir pateikti prašymą. Tačiau sprendimų dėl paramos skyrimo jie nepriima, o už pateiktų duomenų teisingumą atsako pats gyventojas.

    „Savivaldybės paslaugos turi būti kuo arčiau žmogaus ir lengvai prieinamos nepriklausomai nuo jo patirties naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Todėl džiaugiamės, kad bibliotekos gali tapti patogiu pagalbos tašku gyventojams“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Kaip bus užtikrinamas saugumas?

    Teikiant konsultacijas bus laikomasi asmens duomenų apsaugos, konfidencialumo ir informacijos saugumo reikalavimų. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasiruošti prisijungimo priemones, o pildant prašymus atidžiai patikrinti suvestą informaciją ir pridedamus dokumentus.

    Prieš pradedant teikti pagalbą, bibliotekų darbuotojams buvo surengti praktiniai nuotoliniai mokymai. Juose aptarta, kaip konsultuoti gyventojus SPIS sistemoje ir savivaldybės elektroninių paslaugų aplinkoje, kad pagalba būtų vienoda skirtinguose bibliotekų padaliniuose.

    Ką galima sutvarkyti per SPIS?

    SPIS leidžia elektroniniu būdu pateikti prašymus dėl įvairių socialinės paramos priemonių ir paslaugų. Per sistemą dažniausiai kreipiamasi dėl išmokų vaikams, socialinės pašalpos, kompensacijų už būsto šildymą ir vandenį, nemokamo mokinių maitinimo, paramos mokinio reikmenims ar laidojimo pašalpos.

    Taip pat per SPIS teikiami prašymai, susiję su parama būstui: socialiniu būstu, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ar kitomis savivaldybės administruojamomis priemonėmis. Savivaldybė pabrėžia, kad naujovė turėtų sumažinti atotrūkį tarp gyventojų, kurie aktyviai naudojasi e. paslaugomis, ir tų, kuriems vis dar reikia pagalbos.

    Gyventojai savivaldybės interneto svetainėje taip pat gali rasti platų elektroninių paslaugų spektrą – nuo deklaravimo ir civilinės būklės klausimų iki licencijų, leidimų, pažymų bei kitų administracinių procedūrų. Papildoma pagalba bibliotekoje leidžia šias paslaugas pasiekti arčiau namų, turint kompiuterį, internetą ir konsultantą vienoje vietoje.

  • RRT įspėja: vienas savivaldybės sprendimas gali per metus pakeisti ryšį tūkstančiams

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sako, kad kokybiško interneto ir mobiliojo ryšio plėtra regionuose priklauso ne vien nuo operatorių investicijų. Savivaldybių sprendimai dėl teritorijų planavimo, leidimų ir prieigos prie infrastruktūros gali reikšmingai sutrumpinti projektų terminus bei sumažinti kaštus.

    RRT su Molėtų rajono savivaldybės vadovais aptarė fiksuotojo ir mobiliojo ryšio infrastruktūros analizę. Tarnybos vertinimu, būtent savivaldybės gali tapti ta grandimi, kuri padeda ryšiui greičiau pasiekti atokesnes gyvenvietes ir vienkiemius.

    „Spartus ir patikimas interneto ryšys šiandien yra tokia pati svarbi infrastruktūra kaip keliai, elektra ar vandentiekis“, – sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Paskutiniai metrai gali būti lemiami

    RRT skaičiavimais, šviesolaidiniu ryšiu šiuo metu gali naudotis apie 15 proc. Molėtų rajono savivaldybės namų ūkių. Tuo pačiu bent 100 Mb/s mobiliojo ryšio sparta pasiekia apie 69 proc. namų ūkių.

    Analizė išryškino didelį vadinamosios paskutinės mylios potencialą: daugiau kaip 4 000 būstų yra ne toliau kaip 500 metrų nuo esamo šviesolaidžio tinklo. Maždaug pusė jų yra iki 250 metrų, o apie dešimtadalis – vos iki 100 metrų.

    RRT teigimu, sudarius sąlygas prijungti šias gyvenamąsias patalpas, itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptis galėtų augti nuo maždaug 15 iki 50 proc. namų ūkių. Tai svarbu ne tik patogumui, bet ir nuotoliniam darbui, švietimo paslaugoms, telemedicinai bei verslo plėtrai.

    Mobiliajam ryšiui gali prireikti naujų stočių

    RRT duomenimis, Molėtų rajone trijų operatorių bazinės stotys veikia 39 unikaliose vietose. Tarnyba pabrėžia, kad mažas gyventojų tankis ir dideli atstumai tarp namų ūkių didina infrastruktūros plėtros sąnaudas, todėl dalyje teritorijų investicijos komerciškai atsiperka sunkiau.

    Iki 2028 metų pabaigos operatoriai turės užtikrinti bent 100 Mb/s spartą 95 proc. gyvenamųjų patalpų nustatytose baltosiose zonose. RRT modeliavimas rodo, kad Molėtų rajone tam galėtų prireikti iki 30 papildomų bazinių stočių.

    „Molėtų atveju daug kur nereikėtų kurti tinklo nuo nulio – svarbiausia įveikti paskutinius vos kelis šimtus metrų iki gyventojo ar verslo“, – sakė J. Šovienė.

    Ką realiai gali padaryti savivaldybė

    RRT ragina savivaldybes aktyviau planuoti ryšio infrastruktūros plėtrą ir aiškiai numatyti vietas, kur gali atsirasti nauji ryšio statiniai. Mobiliojo ryšio atveju tai reiškia greitesnį derinimą, aiškesnes taisykles ir galimybes naudotis savivaldybės valdoma infrastruktūra.

    Praktikoje savivaldybės gali suteikti prieigą prie savivaldybės žemės, pastatų stogų ar kitų tinkamų objektų, taip pat sparčiau organizuoti projektų derinimą ir leidimų išdavimą. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai vienos bazinės stoties vieta lemia ryšio kokybę kelioms gyvenvietėms.

    Plėtojant fiksuotąjį ryšį, savivaldybėms siūloma iš anksto įvertinti, kaip kelių, gatvių ir šaligatvių rekonstrukcijos darbai galėtų būti suderinti su ryšio linijų tiesimu. RRT akcentuoja, kad įrengus vamzdynus ar kitas inžinerines trasas kartu su kelių darbais, vėliau galima išvengti brangių pakartotinių kasinėjimų.

    RRT taip pat siūlo kartu su operatoriais nustatyti teritorijas, kur ryšio trūksta labiausiai, ir derinti savivaldybės infrastruktūros projektus su tinklų plėtros planais. Tarnybos vertinimu, kai kur gali būti svarstomos ir finansinės paskatos gyventojams ar verslui, norintiems prisijungti prie šviesolaidžio, jei būtent prisijungimo kaina tampa pagrindine kliūtimi.

    Molėtų rajono analizė yra RRT pilotinio projekto dalis, kuriuo siekiama sukurti praktinį modelį ir pritaikyti jį kitose savivaldybėse. Tarnyba skelbia šiemet parengusi ir savivaldybių elektroninių ryšių plėtros indeksą, kuris turėtų padėti aiškiau matyti skaitmeninės atskirties židinius ir sprendimus, kaip juos mažinti.

  • Prezidentūroje – RRT renginys apie skaitmeninį ryšį: kviečia prisijungti nuotoliu

    Prezidentūroje – RRT renginys apie skaitmeninį ryšį: kviečia prisijungti nuotoliu

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kviečia gyventojus nuotoliu stebėti tradicinį skaitmeninio raštingumo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ renginį, kuris šiemet vyks Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Renginys skirtas aptarti, kaip skaitmeninis ryšys ir technologijos keičia žmonių kasdienybę, paslaugų prieinamumą ir bendravimą.

    Renginio tema – „Skaitmeninis ryšys, kuris keičia gyvenimus“, o pagrindinis akcentas – reali skaitmeninės atskirties mažinimo nauda. Diskusijose paprastai daug dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonėms, regionų gyventojams ir tiems, kuriems sunkiau naudotis e. paslaugomis ar išmaniaisiais įrenginiais.

    RRT primena, kad skaitmeninis raštingumas šiandien apima ne tik gebėjimą naudotis internetu, bet ir saugų elgesį: atpažinti sukčiavimą, saugoti asmens duomenis, kritiškai vertinti informaciją. Šios temos aktualios augant nuotolinių paslaugų mastui ir vis dažniau fiksuojant telefoninių bei internetinių apgavysčių atvejus.

    Data ir prisijungimas

    Renginys vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną nuo 10.00 iki 13.30 valandos. Dalyviai kviečiami prisijungti nuotoliu, o registracija vykdoma iš anksto.

    Užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį bus atsiųstas priminimas ir prisijungimo informacija. Organizatoriai taip pat skelbia renginio programą, kurioje numatyti pranešimai ir diskusijos apie ryšio svarbą kasdieniams poreikiams bei ateities pokyčiams.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Skaitmeninis ryšys vis labiau lemia galimybes gauti paslaugas, mokytis, dirbti ir bendrauti, todėl įgūdžių trūkumas gali tapti praktine kliūtimi kasdienybėje. RRT pabrėžia, kad skaitmeninės įtraukties stiprinimas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia ir technologinių sprendimų, ir nuoseklaus visuomenės švietimo.

    Renginyje planuojama ieškoti atsakymų, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga būtų prieinama visiems, o skaitmeniniai įgūdžiai augtų kartu su paslaugų skaitmeninimu. Taip pat numatoma aptarti, kaip DI ir automatizacija keičia informacijos vartojimą bei kodėl vis svarbesnis tampa kritinis mąstymas.

  • SADM skelbia 2026–2027 metų konkursą: 360 000 eurų NVO projektams vyresnių žmonių IT įgūdžiams

    SADM skelbia 2026–2027 metų konkursą: 360 000 eurų NVO projektams vyresnių žmonių IT įgūdžiams

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paskelbė papildomą 2026–2027 metų konkursą, skirtą bendriems jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių nevyriausybinių organizacijų projektams. Priemonės tikslas – stiprinti vyresnių žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje ir mažinti skaitmeninę atskirtį.

    Konkursas numatytas Nacionalinės jaunimo politikos 2023–2027 metų veiksmų plane, todėl finansuojami projektai turi derėti su plane įtvirtintais uždaviniais ir rodikliais. Ministerija pabrėžia, kad svarbiausia – praktinė nauda vyresnio amžiaus žmonėms ir realus jaunimo įsitraukimas į mokymų bei konsultacijų veiklas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėju gali būti Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, laikomas nevyriausybine organizacija pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Numatyta, kad organizacija iki paraiškos pateikimo dienos turi veikti ne trumpiau kaip 8 metus. Be to, pareiškėjai turi atitikti formaliuosius kriterijus, taikomus valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems NVO projektams, ir nebūti gavę finansavimo analogiškame 2026–2027 metų konkurse.

    Finansavimas ir veiklos

    2026 metais konkursui numatyta 180 000 eurų, o 2027 metais – dar 180 000 eurų. Vienam projektui galima skirti nuo 50 000 iki 60 000 eurų, todėl praktikoje finansavimą gali gauti ribotas skaičius didesnės apimties iniciatyvų.

    Finansuojamos veiklos apima mokymo medžiagos parengimą, vyresnių žmonių poreikių ir galimybių įvertinimą, bendrų jaunimo ir senjorų užsiėmimų organizavimą, taip pat įrangos ar programų įsigijimą arba nuomą. Taip pat numatytas jaunų žmonių parengimas ir konsultavimas, kad jie galėtų kokybiškai padėti vyresnio amžiaus dalyviams mokymų metu.

    Paraiškų teikimo terminai

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 18 dienos iki 2026 metų birželio 16 dienos 17 valandos. Dokumentai teikiami per Socialinių paslaugų priežiūros departamento informacinę paraiškų teikimo, vertinimo ir administravimo sistemą SOPAS.

    SADM nurodo, kad dėl konkurso sąlygų konsultacijos teikiamos darbo dienomis iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos, o paskutinę dieną – iki 14 valandos. Dėl techninių klausimų, susijusių su paraiškų pateikimu per SOPAS, konsultuoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas.

    Taip pat numatyta vieša nuotolinė konsultacija 2026 metų gegužės 28 dieną 11 valandą, kuri vyks per „Microsoft Teams“. Ministerija ragina pareiškėjus iš anksto pasiruošti paraiškos turinį ir atsakingai suformuoti komandos vaidmenis sistemoje, nes tai vertinimo metu gali turėti reikšmės administracinei atitikčiai.