CP v2

Tag: Skaitmeniniai įgūdžiai

  • Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas iki 2030 metų siekia pasiekti ne mažiau kaip 4,3 mlrd. eurų informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto paslaugų eksporto. Šis tikslas žymi ambiciją DI paversti ne vien skaitmeninės politikos prioritetu, bet ir atskiru ekonomikos sektoriumi, orientuotu į užsienio rinkas.

    Šalies skaitmeninių technologijų ministras Sherzodas Shermatovas teigia, kad IT eksporto šuolis per kelerius metus buvo itin ryškus: nuo mažiau nei 850 000 eurų 2017 metais iki maždaug 850 mln. eurų per metus. Pasak jo, tolesnį augimą lems kvalifikacija, investicijos ir tai, kaip greitai DI sprendimai bus pritaikomi versle bei viešajame sektoriuje.

    Nuo užsakomosios veiklos į aukštesnę vertę

    Uzbekistanas bando peržengti tradicinės užsakomosios IT veiklos ribas ir kurti daugiau pridėtinės vertės paslaugų, susijusių su DI sprendimais, duomenų infrastruktūra ir debesijos paslaugomis. Šalies pareigūnai pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra jauna ir vis labiau prisijungianti visuomenė, kuri leidžia greičiau plėsti skaitmeninius įgūdžius vidaus rinkoje.

    Oficiali statistika rodo, kad 2025 metų pradžioje Uzbekistanas turėjo apie 9,6 mln. 14–30 metų žmonių, o interneto skvarba 2025 metų pabaigoje siekė apie 89 proc. Tai sudaro prielaidas masiškesniam skaitmeniniam švietimui, tačiau eksporto tikslas iš esmės reiškia konkurenciją globalioje talentų ir paslaugų rinkoje.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį IT Park dalyvių paslaugų eksportas pasiekė apie 169 mln. eurų. Vyriausybė nurodo, kad siekia pritraukti įmones, kurios ieško talentų, pristatymo centrų ir daugiakalbių komandų aptarnauti užsienio klientus iš Uzbekistano.

    Energija kaip kelias į duomenų centrus

    Duomenų centrai įvardijami kaip kertinė grandis, būtina DI paslaugoms ir skaitmeniniam eksportui didinti, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra galutinis tikslas. Strategija grindžiama tuo, kad DI sprendimams reikia skaičiavimo galios, o skaičiavimo galia priklauso nuo stabilios ir konkurencingos energijos pasiūlos.

    „Naudojant dirbtinį intelektą reikia skaičiavimo galios, o jai reikia energijos. Norime energiją parduoti ne vien kaip žaliavą, o kaip DI duomenų centrų paslaugas“, – sakė Sherzodas Shermatovas.

    Ministras taip pat nurodė, kad duomenų centrų investuotojams siūlomos paskatos, tarp jų mažesnės elektros kainos, IT Park rezidento režimas, neapmokestinama aplinka ir muitų lengvatos DI įrangai. Tokie instrumentai pastaraisiais metais tapo plačiai taikomu būdu konkuruojant dėl didžiųjų technologijų projektų, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio tvarumo ir energetikos sistemos pajėgumų.

    DI įgūdžiai ne vien programuotojams

    Uzbekistanas pradėjo programą 5 Million AI Leaders, kuria siekiama DI raštingumą plėsti mokyklose, universitetuose, tarp mokytojų ir valstybės tarnautojų. Pasak ministro, programą jau baigė daugiau nei 1 mln. žmonių, o tai rodo orientaciją į masinį, o ne tik elitinį technologinį pasirengimą.

    Centrinės Azijos dirbtinio intelekto asociacijos vadovas Vladimiras Norovas pabrėžė, kad regionui svarbu ugdyti ne tik inžinierius, bet ir bazinį gebėjimą taikyti DI kasdienėse srityse. Jo vertinimu, didžiausia grąža gali atsirasti ten, kur DI padeda didinti našumą ir paslaugų kokybę, pavyzdžiui, švietime, sveikatos apsaugoje, žemės ūkyje ir logistikoje.

    Ekspertai taip pat akcentuoja praktinio įgyvendinimo barjerą: DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų stokos, o dėl duomenų kokybės, procesų, atsakomybių ir institucinio gebėjimo sprendimus paversti veikiančiomis paslaugomis. Viešajame sektoriuje greičiausią naudą gali duoti rutininės, bet didelės apimties sritys, tokios kaip dokumentų tvarkymas, atitikties tikrinimas, mokesčių administravimas ar sukčiavimo prevencija.

    Kita kritinė sąlyga – pasitikėjimas. Kuo plačiau diegiami DI sprendimai, tuo didesnė reikšmė tenka kibernetiniam saugumui, duomenų apsaugai ir atsparumui sukčiavimui, nes incidentai gali greitai paveikti tiek visuomenės požiūrį, tiek užsienio klientų norą pirkti paslaugas iš regiono.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: testamento rūšys, klaidos ir praktiniai atsakymai

    Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: testamento rūšys, klaidos ir praktiniai atsakymai

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektu „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą. Joje bus aptariami dažniausi paveldėjimo teisės klausimai, kurie aktualūs planuojant turto perdavimą artimiesiems.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai nurodo, kad renginio metu bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema – paveldėjimo teisė: testamentai, jų skirtumai nuo kitų sandorių ir svarbiausi praktiniai klausimai. Lektorė Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus, žada aiškiai paaiškinti, kaip realiose situacijose veikia skirtingi teisiniai sprendimai.

    Dalyviams bus pristatyta, kas laikoma testamentu ir kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto testamento. Taip pat bus aptarta, kokie gali būti šių dokumentų teisiniai padariniai ir kokių formalių reikalavimų verta nepamiršti.

    Renginyje numatyta palyginti testamentą su kitais dažnai svarstomais sprendimais, tokiais kaip turto dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Lektorė taip pat ketina paaiškinti, kokios klaidos dažniausiai kainuoja laiką ir pinigus, kai paveldėjimo klausimai sprendžiami jau po žmogaus mirties.

    Organizatoriai praneša, kad registruojantis būtina ypač atidžiai įrašyti savo el. pašto adresą, nes kitu atveju gali nepasiekti priminimas apie paskaitą. Norintieji po renginio gali gauti dalyvavimą patvirtinantį pažymėjimą, kuris, kaip nurodoma, paprastai atsiunčiamas per dvi savaites.

    Paskaitą bus galima stebėti nuotoliniu būdu per „Zoom“ arba tiesioginės transliacijos formatu per „Youtube“. Prisijungimo informacija pateikiama organizatorių registracijos ir informaciniuose kanaluose.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: ką verta žinoti apie testamentus ir dažnas klaidas

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Renginys skirtas visiems, norintiems aiškiau suprasti testamentų sudarymo taisykles ir praktinius niuansus.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, nuo 16 valandos ir truks apie 1,5 valandos. Organizatoriai nurodo, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema: testamentai

    Paskaitoje bus aptarta, kas laikoma testamentu, kokie yra skirtingi jo sudarymo būdai ir kokios teisinės pasekmės kyla pasirinkus vieną ar kitą formą. Taip pat bus aiškinama, kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto dokumento.

    Organizatoriai žada dėmesį skirti ir praktinėms situacijoms, kurios dažniausiai sukelia ginčus ar nesusipratimų paveldėjimo procese. Tarp jų – formos reikalavimai, paveldėtojų teisės, taip pat atvejai, kai palikėjo valia dokumentuose suformuluota nepakankamai aiškiai.

    Kuo testamentas skiriasi nuo kitų sandorių?

    Renginio metu bus lyginamas testamentas ir kiti turto perdavimo būdai, kurie realiame gyvenime dažnai painiojami: dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Bus paaiškinta, kada tokie sprendimai gali būti tinkami, o kada jie sukuria papildomų rizikų tiek pačiam asmeniui, tiek artimiesiems.

    Taip pat planuojama aptarti, ar testamentą įmanoma sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, bei kokius veiksmus verta atlikti iš anksto, kad vėliau nekiltų abejonių dėl dokumento galiojimo. Pabrėžiama, kad dažniausios klaidos paprastai susijusios su netiksliais duomenimis, formaliais reikalavimais ir klaidingais lūkesčiais dėl turto pasidalijimo.

    Kas ves paskaitą ir kaip dalyvauti?

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Dalyviams bus suteikta galimybė užduoti klausimus, o atsakymai bus orientuoti į gyventojams aktualiausias situacijas.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, kad organizatoriai galėtų atsiųsti priminimą apie renginį. Registruojantis svarbu atidžiai įvesti savo el. pašto adresą, nes klaidos atveju pranešimas gali nepasiekti.

    Organizatoriai nurodo, kad pageidaujantys gali gauti dalyvavimo pažymėjimą. Jei šis poreikis pažymimas registracijos anketoje, pažymėjimas turėtų būti atsiųstas per dvi savaites.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: kuo skiriasi testamentai ir kokių klaidų vengti

    Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: kuo skiriasi testamentai ir kokių klaidų vengti

    Paskaita vyks gegužės 21 dieną

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Ji vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, nuo 16 valandos.

    Organizatoriai nurodo, kad paskaitos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Taip pat bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą, todėl dalyvauti galės ir klausos negalią turintys žmonės.

    Ką svarbu žinoti apie testamentus?

    Paskaitos tema skirta praktiniams paveldėjimo teisės klausimams: testamentams, jų skirtumams nuo kitų sandorių ir dažniausiai pasitaikančioms klaidoms. Lektorė Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus, žada aiškiai paaiškinti, kokie sprendimai realiose situacijose sukelia daugiausia nesusipratimų.

    Pranešimo metu bus aptarta, kas laikoma testamentu ir kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto dokumento. Taip pat bus paaiškinta, kokius teisinius padarinius skirtingi testamentų tipai gali sukelti paveldėtojams.

    Testamentas, dovanojimas ar išlaikymas iki gyvos galvos?

    Organizatoriai akcentuoja, kad paskaitoje bus palyginta, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Tai svarbu, nes šie sprendimai dažnai painiojami, nors jų pasekmės turtui ir įsipareigojimams gali būti iš esmės skirtingos.

    Taip pat planuojama aptarti, ar įmanoma testamentą sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, bei kokių formalių reikalavimų būtina laikytis. Paskaitos pabaigoje numatyti praktiniai pavyzdžiai ir atsakymai į gyventojams aktualius klausimus.

    Dalyvauti kviečiami visi norintys, tačiau registruojantis prašoma itin atidžiai nurodyti elektroninio pašto adresą, kad organizatoriai galėtų atsiųsti priminimą paskaitos dieną. Norintys po paskaitos gali gauti dalyvavimo pažymėjimą, kuris, kaip nurodoma, paprastai išsiunčiamas per dvi savaites.

    Prisijungti prie transliacijos bus galima per „Zoom“ ir „Youtube“ kanalą, o registracija vyksta per „Docs“ formą. Organizatoriai taip pat ragina šia informacija pasidalyti bendruomenėse, socialiniuose tinkluose ir vietinėje žiniasklaidoje.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis Office: „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir kursus Lietuvai

    Dirbtinis intelektas iš „įdomios naujovės“ sparčiai tampa kasdieniu darbo įrankiu, o kartu – ir kompetencija, kurios darbdaviai pradeda tikėtis iš skirtingų sričių specialistų. Vis dėlto tarp DI sąvokos žinomumo ir realių praktinių įgūdžių vis dar išlieka didelė spraga, ypač vertinant gyventojų skaitmeninį raštingumą.

    „Microsoft“ plečia Europoje taikomą DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos Komisijos ir EBPO (OECD) apibrėžtomis gairėmis. Tokia kryptis atspindi rinkos poreikį turėti aiškiai palyginamus įgūdžių įrodymus, kurie būtų suprantami skirtingose šalyse ir praverstų ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčio.

    Kas keičiasi darbo rinkoje?

    Skaitmeninės kompetencijos jau seniai tapo baziniu reikalavimu, tačiau DI įrankiai šią ribą kelia dar aukščiau: vertinama ne tik ar žmogus moka naudotis programomis, bet ir ar geba suformuluoti užduotis, patikrinti rezultatą bei atsakingai panaudoti duomenis. Dėl to sertifikatai tampa būdu greitai parodyti, kad DI naudojimas nėra atsitiktinis, o paremtas praktika ir metodika.

    Europos Komisijos skaitmeninių įgūdžių stebėsena rodo, kad mažiau nei pusė ES gyventojų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o DI sritis dar naujesnė ir dažnai sudėtingesnė. Tai reiškia, kad įmonėms vis dažniau tenka ne tik diegti DI sprendimus, bet ir investuoti į darbuotojų mokymus, kad technologija duotų apčiuopiamą naudą.

    Nuo mokytojų iki nevyriausybinių organizacijų

    Kartu su sertifikavimo kryptimi „Microsoft“ Europoje stiprina mokymų programas skirtingoms auditorijoms, įskaitant švietimo bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas. Tokie kursai paprastai orientuojasi į kasdienius scenarijus: komunikaciją, turinio rengimą, projektų valdymą, darbo našumo didinimą ir duomenų analizę.

    Švietimo sektoriuje DI įrankiai vis dažniau siejami ne vien su pamokų medžiagos parengimu, bet ir su mokinių kritinio mąstymo ugdymu bei atsakingo naudojimo taisyklėmis. NVO atveju svarbus praktinis pritaikymas – nuo informavimo kampanijų iki paramos rinkimo ir vidinių procesų automatizavimo, kai resursai riboti.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    Darbo rinkoje įsivyravus DI priemonėms, vien deklaracijos, kad darbuotojas „naudoja DI“, dažnai nebeužtenka. Sertifikavimas leidžia suvienodinti lūkesčius: ką žmogus moka, kokiose užduotyse gali dirbti savarankiškai, ar supranta duomenų saugą, autorių teises ir rezultatų tikrinimą.

    Ši tendencija primena laikus, kai gebėjimas dirbti su biuro programomis buvo laikomas beveik savaime suprantamu. Dabar vis dažniau akcentuojama, kad panašiu „naujuoju standartu“ tampa DI raštingumas: gebėjimas kurti užklausas, vertinti atsakymų patikimumą, koreguoti turinį ir taikyti įrankius konkrečiam darbo tikslui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai darbuotojai išmoksta jį naudoti kritiškai. Praktikoje tai reiškia ne tik greitesnį tekstų ar santraukų parengimą, bet ir didesnį dėmesį patikrai, šaltinių vertinimui, klaidų paieškai bei sprendimų pagrindimui.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis „Office“? „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir mokymus Lenkijoje

    Dirbtinis intelektas iš technologinės naujovės vis sparčiau virsta kasdieniu darbo įrankiu, todėl auga ir poreikis įrodyti praktinius DI įgūdžius. „Microsoft“ Lenkijoje pradėjo DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos DI raštingumo gairėmis, kurias rengiant dalyvavo Europos Komisija ir EBPO.

    Įmonė pabrėžia, kad vien deklaruoti susipažinimą su DI nebeužtenka, ypač ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčių. Sertifikatai, kurie patvirtina konkrečius gebėjimus, gali tapti aiškiu ir darbdaviams lengvai patikrinamu įrodymu, o jų vertė didėja tarptautinėje darbo rinkoje.

    Kam skirti nauji mokymai?

    Kartu su sertifikavimu „Microsoft“ pristatė dvi mokymų kryptis, orientuotas į skirtingas auditorijas. „Microsoft Elevate for Changemakers“ skirta nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nori DI pritaikyti komunikacijoje, rėmėjų paieškoje, projektų valdyme ir kasdieniuose administraciniuose procesuose.

    Šioje kryptyje numatyta sertifikavimo trajektorija ir praktiniai mokymai, pritaikyti NVO realiems scenarijams, taip pat atskiras formatas organizacijų lyderiams, atsakingiems už pokyčių įgyvendinimą. Tikslas – ne teorinis susipažinimas, o gebėjimas saugiai ir efektyviai pritaikyti DI konkrečiose užduotyse.

    Antroji kryptis – „Elevate for Educators“ – skirta mokytojams ir mokyklų vadovams. Pranešama, kad prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 300 Lenkijos mokytojų, o programoje numatyti ir kontaktiniai užsiėmimai mokyklose, kuriuose akcentuojamas praktinis DI įrankių taikymas pamokose bei pasirengimas sertifikavimui.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    „Microsoft“ atstovai teigia, kad darbo rinkoje ryškėja skirtis tarp DI sąvokos žinomumo ir gebėjimo realiai ja naudotis. Europiniu mastu skaitmeninių įgūdžių lygis išlieka netolygus, o DI plėtra tik dar labiau išryškina šią problemą, nes įrankiai keičiasi greitai, o gebėjimai formuojasi lėčiau.

    „Per darbo pokalbį neužtenka pasakyti, kad naudojamės DI asistentu, reikia pateikti patvirtinimą, t. y. sertifikatą“, – sakė „Microsoft“ programos „Microsoft Elevate Skills“ vadovas Lenkijoje Łukasz Foks.

    Pasak jo, sertifikavimas tampa svarbus ne tik dabartiniame darbe, bet ir planuojant mobilumą į kitas rinkas, nes standartizuotas kompetencijų įrodymas lengviau suprantamas skirtingoms organizacijoms. DI raštingumo rėmai, kuriuos naudoja programa, turėtų padėti suvienodinti lūkesčius, ko iš tiesų reiškia „mokėti dirbti su DI“.

    DI kaip kasdienė darbo kompetencija

    Įmonė taip pat remiasi „Microsoft“ skelbiamais duomenimis apie produktyvumo įrankių naudojimą, kuriuose matyti, kad didelė dalis sąveikų su „Microsoft 365 Copilot“ susijusi su analize, problemų sprendimu ir kūrybiniu mąstymu. Tokia kryptis stiprina argumentą, kad DI tampa horizontalia kompetencija, panašiai kaip anksčiau tapo įprasta mokėti naudotis biuro programomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai vis dažniau ieško ne vien gebėjimo generuoti tekstą ar vaizdus, o mokėjimo formuluoti užduotis, tikrinti rezultatus, laikytis duomenų apsaugos reikalavimų ir suprasti ribas, kur DI gali suklysti. Sertifikavimo tikslas – šiuos gebėjimus apibrėžti ir patikrinti, kad DI naudojimas darbo vietoje būtų ne atsitiktinis, o valdomas.

  • Škotijos žaidimų industrijos atstovai Pagėgiuose: jaunimui atvėrė 3D žaidimų kūrimo užkulisius

    Škotijos žaidimų industrijos atstovai Pagėgiuose: jaunimui atvėrė 3D žaidimų kūrimo užkulisius

    Gegužės 5 dieną Pagėgių atvirojoje jaunimo erdvėje „PAJE“ apsilankė svečiai iš Škotijos, dirbantys vaizdo žaidimų kūrimo srityje. Jaunimas susitiko su Cian Roche, Škotijos žaidimų asociacijos vadovu, žaidimų aplinkos menininke Ashley Wilkinson ir vertėja Martyna Kubiliūte.

    Susitikimo metu dalyviams pristatyta 3D žaidimų kūrimo eiga nuo pirminės idėjos iki galutinio dizaino sprendimų. Svečiai paaiškino, kaip praktikoje formuojama žaidimo koncepcija, kuriami vizualiniai sprendimai ir derinami skirtingų sričių specialistų darbai.

    Kaip gimsta 3D žaidimas?

    Renginyje aptartos pagrindinės žaidimų industrijos rolės ir jų kasdienė veikla: dizainerių, programuotojų, 3D menininkų, animatorių ir garso kūrėjų. Jaunimui pabrėžta, kad žaidimų kūrimas yra komandinis procesas, kuriame svarbios tiek techninės žinios, tiek kūrybinis mąstymas ir komunikacija.

    Pasak svečių, žaidimų kūrimo srityje vertinami ne vien programavimo įgūdžiai, bet ir gebėjimas spręsti problemas, dirbti su terminais, priimti grįžtamąjį ryšį bei nuosekliai tobulinti idėją. Taip pat akcentuota, kad pradėti galima nuo paprastesnių projektų ir palaipsniui kaupti darbų aplanką, kuris dažnai tampa svarbiausiu argumentu stojant ar ieškant pirmojo darbo.

    Savivaldybės dėmesys jaunimo kompetencijoms

    Svečius jaunimo erdvėje pasveikino Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė ir Jaunimo reikalų koordinatorė Irena Jurgutienė. Susitikime pabrėžta tarptautinių iniciatyvų svarba ugdant jaunimo kūrybiškumą ir stiprinant šiuolaikines kompetencijas, kurios vis dažniau reikalingos darbo rinkoje.

    „Tokie susitikimai jaunimui leidžia realiai pamatyti, kokios profesijos egzistuoja šiuolaikinėje kūrybinių technologijų rinkoje ir kokiais keliais galima į jas ateiti“, – sakė Greta Bušniauskaitė.

    Praktinis renginio pobūdis ir tiesioginis bendravimas su žaidimų kūrimo srities atstovais dalyviams suteikė progą aiškiau suprasti, kuo skiriasi skirtingi vaidmenys žaidimų komandoje ir kokių gebėjimų reikia norint įsitvirtinti industrijoje. Organizatoriai tikisi, kad tokios patirtys paskatins jaunimą drąsiau rinktis kūrybinių technologijų kryptį ir ieškoti būdų ją išbandyti praktiškai.

  • Ryšių reguliavimo tarnyba kviečia į nuotolinę paskaitą apie Lietuvos oro uostų skaitmeninę erdvę

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą. Ji vyks 2026 metais gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, nuo 16 valandos, o renginio trukmė sieks apie 1,5 valandos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad paskaita bus prieinama platesnei auditorijai, nes numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Kviečiama informacija dalintis bendruomenėse, socialiniuose tinkluose ir vietos žiniasklaidoje, kad daugiau žmonių galėtų sustiprinti skaitmeninius įgūdžius.

    Paskaitos tema – Lietuvos oro uostai skaitmeninėje erdvėje, o lektoriumi bus Lietuvos oro uostų skaitmenizavimo projektų vadovas Paulius Kulionis. Jis pristatys Lietuvos oro uostų interneto svetaines, jų turinio struktūrą bei svarbiausius informacijos paieškos principus.

    Paskaitoje bus aiškinama, kaip patogiau orientuotis puslapių architektūroje ir navigacijoje bei greitai rasti keleiviams aktualią informaciją. Tarp svarbiausių temų – skrydžių tvarkaraščių paieška, parkavimo rezervacijos galimybės ir kitos kelionei būtinos paslaugos, kurios vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę.

    Dalyvavimas nemokamas, tačiau norint prisijungti rekomenduojama iš anksto užsiregistruoti. Prisijungimas bus galimas nuotoliniu būdu, o organizatoriai pateiks kelis būdus stebėti transliaciją internetu.

  • Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“: ką verta žinoti prieš nuotolinę paskaitą apie Lietuvos oro uostus

    Ryšių reguliavimo tarnybos projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie Lietuvos oro uostų veiklą skaitmeninėje erdvėje. Renginys skirtas visiems, kurie nori geriau orientuotis internete ir greičiau rasti praktiškai svarbią informaciją.

    Paskaita planuojama gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, nuo 16.00 valandos, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Dalyviams numatyta registracija, o pageidaujant galima gauti dalyvavimą patvirtinantį pažymėjimą, kuris paprastai atsiunčiamas per 2 savaites.

    Kaip rasti svarbią informaciją keliaujantiems

    Paskaitos tema „Lietuvos oro uostai skaitmeninėje erdvėje“ apims tai, kaip Lietuvos oro uostai pateikia informaciją savo internetinėse svetainėse ir kaip patogiai ja naudotis. Pranešėjas žada paaiškinti, kaip sukurta puslapių struktūra, kokia logika veikia navigacija ir kur ieškoti konkrečių atsakymų.

    Numatoma, kad bus parodyta, kaip greitai pasiekti keleiviams kritiškai svarbius duomenis, pavyzdžiui, skrydžių tvarkaraščius, parkavimo paslaugų informaciją ar rezervacijų sprendimus. Tokios žinios ypač praverčia planuojant kelionę, kai laiko mažai, o klaidos gali kainuoti papildomų rūpesčių.

    Kodėl tokios paskaitos aktualios dabar

    Pastaraisiais metais daug paslaugų persikėlė į skaitmeninę erdvę, todėl gebėjimas susirasti patikimą informaciją ir ją teisingai suprasti tapo kasdieniu įgūdžiu. Kelionių planavime tai reiškia ne tik bilietų pirkimą, bet ir pasitikrinimą, ar skrydis nevėluoja, kaip keičiasi terminalų informacija, kur ir kokiomis sąlygomis galima statyti automobilį.

    Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ orientuotas į skaitmeninių įgūdžių stiprinimą, kad žmonės, rečiau naudojantys internetą, jaustųsi užtikrinčiau. Nuotolinis formatas leidžia prisijungti iš bet kurios vietos, o dalyviams nereikia papildomų priemonių, užtenka įrenginio su internetu.

    Prisijungimas ir registracija

    Organizatoriai skelbia, kad paskaita bus transliuojama nuotoliniu būdu, o prisijungimo galimybės numatytos per vaizdo konferencijų platformą ir tiesioginę transliaciją. Registracija reikalinga, o norint gauti pažymėjimą svarbu tai pažymėti registracijos anketoje.

    Primename, kad viešai skelbiamų nuorodų šiame tekste nepateikiame, todėl registracijos ir prisijungimo informaciją rekomenduojama susirasti oficialiuose projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ arba Ryšių reguliavimo tarnybos kanaluose. Tai taip pat padeda išvengti klaidingų ar pasenusių prisijungimo duomenų.

  • Nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostų svetaines: kaip greitai rasti svarbiausią informaciją keleiviams

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie Lietuvos oro uostus skaitmeninėje erdvėje. Renginys skirtas visiems, norintiems patogiau naudotis interneto paslaugomis ir greičiau susiorientuoti kelionių informacijoje.

    Paskaitą ves Lietuvos oro uostų (LTOU) skaitmenizavimo projektų vadovas Paulius Kulionis. Jis pristatys, kaip yra sudarytos Lietuvos oro uostų interneto svetainės, kokia logika veikia jų navigacija ir kur ieškoti aktualiausių keleiviams skiltų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dėmesys bus skiriamas praktiniams įgūdžiams: kaip rasti skrydžių tvarkaraščius, patikrinti atnaujinimus ir orientuotis informacijoje prieš kelionę. Taip pat bus aptarta, kaip veikia parkavimo rezervacijos sistema ir kur ieškoti kitų dažniausiai prireikiančių paslaugų.

    Nuotolinė paskaita vyks 2026 metais gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Renginys nemokamas, numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto, kad organizatoriai galėtų atsiųsti priminimą ketvirtadienio rytą. Taip pat nurodoma, kad dalyviams, kurie registracijos metu pažymės pageidavimą gauti pažymėjimą, dokumentas bus atsiųstas per dvi savaites po paskaitos.

    Prisijungti prie transliacijos bus galima per „Zoom“ arba stebėti tiesiogiai per „Youtube“. Konkretūs prisijungimo duomenys pateikiami organizatorių komunikacijoje ir registracijos informacijoje.