CP v2

Tag: Skaitmeniniai įgūdžiai

  • Nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostus internete: kaip rasti svarbiausią informaciją keleiviams

    Nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostus internete: kaip rasti svarbiausią informaciją keleiviams

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektu „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą, skirtą geriau susigaudyti skaitmeninėje erdvėje. Šį kartą dėmesys bus sutelktas į tai, kaip patogiai naudotis Lietuvos oro uostų interneto svetainėmis ir jose esančia keleiviams svarbia informacija.

    Paskaitos tema – Lietuvos oro uostai skaitmeninėje erdvėje. Lektorius Paulius Kulionis, Lietuvos oro uostų skaitmenizavimo projektų vadovas, pristatys, kaip struktūruojamas turinys, kuo svarbi puslapių architektūra ir kaip navigacija padeda greičiau pasiekti reikiamus atsakymus.

    Kada vyks ir kas laukia?

    Paskaita vyks 2026 metų gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą. Planuojama trukmė – 1,5 valandos.

    Dalyviams bus parodyta, kaip konkrečiai rasti kritiškai svarbią informaciją, kuri dažniausiai reikalinga planuojant kelionę ar jau vykstant į oro uostą. Bus aptariami skrydžių tvarkaraščiai, parkavimo rezervacijos galimybės ir kiti aktualūs keliautojams klausimai.

    Registracija, prieinamumas ir pažymėjimai

    Norint gauti priminimą apie paskaitą, organizatoriai kviečia registruotis iš anksto. Registracijos metu svarbu atidžiai įvesti el. pašto adresą, nes padarius klaidą priminimas gali nepasiekti.

    Nuotolinė paskaita bus verčiama į lietuvių gestų kalbą. Taip pat numatyta galimybė gauti dalyvavimo pažymėjimą, jei tai bus pažymėta registracijos anketoje – pažymėjimą organizatoriai žada atsiųsti per dvi savaites.

    Kur bus transliuojama?

    Paskaita bus pasiekiama per „Zoom“ ir „Youtube“ tiesioginę transliaciją. Konkrečios prisijungimo nuorodos ir prisijungimo duomenys pateikiami organizatorių registracijos ir informaciniuose kanaluose.

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: mObywatel, DI ir spraga, kuri gali viską sustabdyti

    Lenkija spartina valstybės skaitmeninimą ir kalba apie ambiciją tapti regiono lydere, tačiau ekspertai įspėja: be masinės gyventojų skaitmeninės edukacijos ir glaudaus valstybės, mokslo bei verslo bendradarbiavimo šis šansas gali būti prarastas. Diskusijose akcentuojama, kad technologinė pažanga jau vyksta, bet visuomenės pasirengimas ne visada spėja iš paskos.

    Vienu ryškiausių skaitmeninės valstybės pavyzdžių įvardijama programėlė „mObywatel“, kurią, valdžios duomenimis, naudoja beveik 11 milijonų žmonių. Kartu plečiami ir kiti sprendimai: elektroniniai dokumentų srautai, e. pristatymas, mokesčių paslaugų skaitmeninimas, o viešajame sektoriuje vis dažniau diegiami ir DI įrankiai.

    „Beveik 11 milijonų lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ir mes ją nuolat plečiame nuo pagrindinių dokumentų iki naujų paslaugų“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafałas Rosińskis.

    Pasak jo, programėlėje diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, o viešajam sektoriui pritaikomi kalbos modeliai turėtų padėti greičiau apdoroti užklausas bei standartizuoti procesus. Tačiau kartu pripažįstama, kad technologiškai pažangi valstybė nebus efektyvi, jei didelė visuomenės dalis neturės elementarių įgūdžių naudotis e. paslaugomis.

    Skaitmeniniai įgūdžiai – silpnoji grandis

    Viešai įvardijamas vienas didžiausių iššūkių: bazinius skaitmeninius įgūdžius turi tik maždaug pusė Lenkijos gyventojų. Valdžia kelia tikslą iki 2035 metų šį rodiklį padidinti iki 85 proc., todėl planuojamos programos, orientuotos į skirtingas amžiaus grupes, ypač senjorus.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vyresniems žmonėms technologijos neretai kelia nesaugumo jausmą, todėl skaitmeninimas turi būti kuriamas taip, kad realiai padėtų, o ne didintų atskirtį. Kaip galimybė minimi DI agentai, kurie galėtų supaprastinti paiešką ar pirkimus internetu, tačiau tam būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai veiktų vartotojo interesais ir būtų apsaugoti nuo manipuliacijų.

    „Tai yra pasitikėjimo ir saugumo klausimas: apsauga turi būti įdiegta dar projektavimo etape“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Kodėl DI neatsiperka daugeliui įmonių?

    Verslo pusėje akcentuojama kita problema: daug įmonių vis dar nemato investicijų į DI grąžos, nes technologiją bando „uždėti“ ant senų procesų. Tokiu atveju DI tampa papildomu sluoksniu, bet ne produktyvumo šaltiniu, todėl tikras efektas atsiranda tik perrašius procesus ir įvykdžius gilesnę transformaciją.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir atliekame realią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Šis požiūris taikomas ir viešajam sektoriui: skaitmeninimas, paremtas vien dokumentų perkėlimu į ekraną, neišsprendžia lėto aptarnavimo ar perteklinės biurokratijos, jei sprendimų priėmimas ir duomenų mainai lieka tokie pat fragmentuoti kaip anksčiau.

    Infrastruktūra, atakos ir skaitmeninė suverenija

    Skaitmeninės lyderystės pamatu laikoma ir infrastruktūra. Telekomunikacijų sektorius Lenkijoje 2024 metais investavo apie 2,2 milijardo eurų, o per 2014–2024 metų laikotarpį bendra investicijų suma siekė maždaug 22 milijardus eurų. Šios investicijos pristatomos kaip pagrindas ne tik ekonomikai, bet ir valstybės saugumui.

    Kartu stiprėja ir grėsmės: telekomunikacijų operatoriai kalba apie tūkstančius atakų per savaitę, o augantis skaitmeninių paslaugų mastas didina riziką kritinėms sritims, nuo kurių priklauso kasdienis gyvenimas. Diskusijose pabrėžiama, kad atsparumas apima ne tik tinklus ar duomenų centrus, bet ir informacinį saugumą bei visuomenės atsparumą dezinformacijai.

    Skaitmeninės suverenijos tema siejama ne vien su geografija ar duomenų vieta, bet ir su galimybe rinktis tiekėjus bei užtikrinti sistemų suderinamumą. Ekspertai akcentuoja, kad tik diversifikacija, alternatyvos ir stiprus vietinis kompetencijų ekosistemos augimas leidžia valstybei išvengti priklausomybės nuo vieno sprendimo ar vienos platformos.

    Galutinis tonas diskusijose aiškus: Lenkija turi technologinį pagreitį ir matomus skaitmeninimo rezultatus, tačiau proveržis į lyderystę priklausys nuo to, ar kartu bus sumažinta skaitmeninių įgūdžių atskirtis ir ar pavyks sukurti tvarią partnerystę tarp valstybės, verslo ir mokslo.

  • Nemokama nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostų svetaines: kur rasti svarbiausią informaciją

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie Lietuvos oro uostus skaitmeninėje erdvėje. Renginys skirtas visiems, kurie nori greičiau ir patikimiau rasti keleiviams svarbią informaciją internete.

    Paskaitą ves Lietuvos oro uostų Skaitmenizavimo projektų vadovas Paulius Kulionis. Jis pristatys, kaip struktūruotos Lietuvos oro uostų interneto svetainės, kuo skiriasi jų turinys ir kaip veikia pagrindinės skiltys, kurias dažniausiai naudoja keliaujantys.

    Pagrindinis dėmesys bus skiriamas praktiniams paieškos įgūdžiams: skrydžių tvarkaraščiams, parkavimo rezervacijoms ir kitai kritiškai svarbiai informacijai. Taip pat bus aptarta puslapių architektūra ir navigacija, kad reikalingi atsakymai būtų randami kuo mažiau paspaudimų.

    Nuotolinė paskaita vyks 2026 metais gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys nemokamas, taip pat bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Dalyviams siūloma registruotis iš anksto, kad ketvirtadienio rytą būtų išsiųstas priminimas. Registruojantis svarbu tiksliai įrašyti el. pašto adresą, nes klaidos atveju priminimas gali nepasiekti.

    Taip pat numatyta galimybė gauti dalyvavimo pažymėjimą: tai reikėtų pažymėti registracijos anketoje. Pažymėjimai planuojami išsiųsti per dvi savaites po paskaitos.

    Paskaitą bus galima stebėti per „Zoom“ ir tiesioginę transliaciją „Youtube“. Prisijungimo duomenys nurodyti organizatorių skelbime, o dalyviams rekomenduojama prisijungti keliomis minutėmis anksčiau, kad būtų laiko pasiruošti ryšiui ir garsui.

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: 11 mln. mObywatel, bet įgūdžių stinga

    Skaitmeninė valstybė įsibėgėja

    Lenkijoje spartėja viešųjų paslaugų skaitmeninimas: plėtojami e. pristatymai, elektroninė dokumentų apyvarta ir vis daugiau procesų perkeliama į skaitmenines sistemas. Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad šie pokyčiai turi tapti kasdienybe ne tik centrinei valdžiai, bet ir savivaldai.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo programėlė „mObywatel“, kurią, remiantis valdžios pateiktais duomenimis, naudoja beveik 11 mln. gyventojų. Programėlėje telpa pagrindiniai dokumentai ir paslaugos, o funkcijų sąrašas plečiamas, siekiant, kad vis daugiau prašymų būtų pateikiama nuotoliu.

    „Beveik 11 mln. lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ja didžiuojamės ir nuolat plečiame jos funkcijas – nuo dokumentų iki naujų paslaugų, susijusių su registrų duomenimis ir pasų paraiškomis jaunimui“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafalas Rosińskis.

    Pasak viceministro, „mObywatel“ diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, sukurtas remiantis Lenkijoje vystomu didžiuoju kalbos modeliu. Modelis pirmiausia orientuotas į viešąjį sektorių, tačiau, kaip teigiama, juo naudojasi ir dalis verslo.

    Didžiausia spraga – žmonių gebėjimai

    Nors paslaugos sparčiai perkeliamos į skaitmeninę erdvę, ekspertai atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę: nemaža visuomenės dalis vis dar neturi pakankamų bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tai reiškia, kad modernios platformos gali didinti atskirtį, jei nebus lygiagrečiai investuojama į mokymus.

    Valdžios tikslas – iki 2035 metais pakelti bazinių skaitmeninių kompetencijų rodiklį iki 85 proc., kai šiuo metu jis siekia maždaug pusę gyventojų. Tam numatomos iniciatyvos, orientuotos į įvairias grupes, ypač vyresnio amžiaus žmones.

    Diskusijose akcentuojama, kad technologijos turi būti kuriamos pagal naudotoją, o ne atvirkščiai. Vyresniems žmonėms skaitmeninės paslaugos dažniau kelia nerimą ir nepasitikėjimą, todėl esminiais tampa aiškūs sprendimai, paprastos sąsajos ir patikima pagalba.

    DI nauda atsiranda tik per pertvarką

    Verslo atstovai pabrėžia, kad DI diegimas savaime negarantuoja efektyvumo. Dažna klaida – bandymas uždėti DI sprendimus ant senų, neoptimizuotų procesų, tikintis greito rezultato be organizacinių pokyčių.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir įmonėse atliekame gilią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Ši logika, pasak dalyvių, tinka ir viešajam sektoriui: skaitmenizavimas nėra vien paslaugų perkėlimas į ekraną, o veiklos modelio peržiūra. Kitaip DI tampa brangiu priedu, kuris nepadidina našumo ir nepadeda gyventojams.

    Infrastruktūra ir saugumas – kritinė sąlyga

    Skaitmeninės valstybės pagrindas yra ryšių ir duomenų infrastruktūra, į kurią telekomunikacijų sektorius kasmet investuoja dideles sumas. 2024 metais Lenkijos telekomunikacijų sektoriaus investicijos siekė apie 2,2 mlrd. eurų, o 2014–2024 metais bendra suma sudarė maždaug 22 mlrd. eurų.

    Kartu auga ir grėsmės: didėjant skaitmeninių paslaugų apimčiai, infrastruktūra tampa dažnu kibernetinių atakų taikiniu, o DI įrankiai leidžia nusikaltėliams veikti greičiau ir tiksliau. Telekomunikacijų atstovai kalba apie tūkstančius bandymų atakuoti sistemas per savaitę.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vien techninių priemonių nepakanka: svarbu, kad saugumas būtų numatytas jau kuriant paslaugas ir sistemas. Tai reiškia ne tik apsaugą nuo įsilaužimų, bet ir priemones prieš manipuliaciją, sukčiavimą bei socialinę inžineriją.

    „Esminė tema yra pasitikėjimas ir saugumas: technologijose nuo pat kūrimo pradžios turi būti integruotas kibernetinis saugumas“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Lyderystės receptas – partnerystė ir pasirinkimo laisvė

    Lenkija vis dažniau įvardija ambiciją tapti regiono skaitmenine lydere, tačiau tam, pasak ekspertų, būtina nuosekli partnerystė tarp valstybės, verslo ir mokslo. Be koordinuoto veikimo sunku pasiekti mastą, užtikrinti talentų rengimą ir išlaikyti sprendimų kokybę.

    Kalbant apie skaitmeninę suverenitetą, akcentuojama ne tik duomenų kontrolė ir infrastruktūra, bet ir reali alternatyvų egzistencija. Praktikoje tai reiškia tiek tiekėjų pasirinkimo laisvę, tiek sistemų suderinamumą, kad institucijos ar verslas nebūtų „pririšti“ prie vieno sprendimo.

    Ekspertai sutaria, kad regioninės lyderystės langas yra atviras, tačiau jis gali užsiverti, jei skaitmenizavimas bus spartesnis už visuomenės įgūdžių augimą. Todėl šalia programėlių ir platformų plėtros svarbiausia užduotis išlieka masinė, nuolat atnaujinama skaitmeninė edukacija ir saugumo kultūra.

  • Nuotolinė paskaita apie LTG Link: kaip per kelias minutes suplanuoti kelionę ir sutvarkyti bilietą

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie patogesnes keliones su LTG Link. Renginys skirtas visiems, norintiems aiškiai ir praktiškai susipažinti su kelionės planavimu internetu.

    Paskaita vyks 2026 metų gegužės 7 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys bus prieinamas ir klausos negalią turintiems dalyviams, nes numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema – Patogesnės kelionės LTG Link: nuo kelionės planavimo iki traukinio bilieto. Dalyviai sužinos, kur ieškoti svarbiausios informacijos apie maršrutus, tvarkaraščius ir kelionės sąlygas, kad sprendimus būtų lengviau priimti dar prieš vykstant į stotį.

    Paskaitą ves UAB „LTG Link“ pardavimų projektų vadovas Andžejus Keso. Jis pristatys, kaip naudojantis LTG Link skaitmeniniais įrankiais patogiai susiplanuoti kelionę traukiniu ir išvengti dažniausių klaidų, dėl kurių vėliau kyla papildomų rūpesčių.

    Taip pat bus praktiškai paaiškinta, kaip nusipirkti bilietą, jį pakeisti arba grąžinti, o prireikus pasinaudoti nuolaidų kuponais. Tai aktualu ne tik tiems, kurie traukiniu keliauja retai, bet ir nuolatiniams keleiviams, norintiems greičiau susitvarkyti bilieto klausimus.

    Norint dalyvauti, būtina išankstinė registracija, o registruojantis svarbu tiksliai įrašyti el. pašto adresą, nes į jį bus siunčiama prisijungimo informacija ir priminimai. Pažymėjus registracijos anketoje, kad reikia dalyvavimo pažymėjimo, jis bus atsiųstas per dvi savaites po paskaitos.

    Paskaitą bus galima stebėti nuotoliniu būdu. Organizatoriai numato kelis prisijungimo kanalus, kad dalyviai galėtų pasirinkti patogiausią būdą, priklausomai nuo naudojamo įrenginio ar interneto ryšio galimybių.

  • 40 nemokamų pamokų: kaip savarankiškai naudotis E. sveikata, „Sodra“, MIGRIS ir „Regitra“

    40 nemokamų pamokų: kaip savarankiškai naudotis E. sveikata, „Sodra“, MIGRIS ir „Regitra“

    Nacionalinis projektas Prisijungusi Lietuva pristatė 40 nemokamų savarankiško mokymosi pamokų, skirtų gyventojams, norintiems drąsiau naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Pamokose žingsnis po žingsnio aiškinama, kaip susitvarkyti dažniausiai kasdienybėje pasitaikančius reikalus internetu.

    Mokomoji medžiaga parengta taip, kad būtų suprantama ir tiems, kuriems dar trūksta skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Vienai temai paprastai prireikia nuo 20 iki 60 minučių, o mokytis galima sau patogiu metu ir tempu.

    Projektas akcentuoja, kad mokymuose sąmoningai vengiama perteklinės teorijos ir sudėtingų sąvokų, o vietoje jų pateikiami konkretūs pavyzdžiai ir aiškiai parodyti veiksmai. Tikslas paprastas: kad žmogus galėtų realiai atlikti veiksmus savarankiškai, o ne tik perskaityti, kaip tai teoriškai turėtų atrodyti.

    „Planuodami šias pamokas galvojome apie žmones, kuriems aktualu naudotis e. paslaugomis, tačiau jie dar abejoja ar nepasitiki savo patirtimi. Norėjome, kad kiekvienas žingsnis būtų aiškus ir suprantamas“, – sakė projekto Prisijungusi Lietuva ekspertas Algimantas Merkys.

    Didelė dalis pamokų skirta temoms, su kuriomis gyventojai susiduria dažniausiai: E. sveikata, Valstybinės ligonių kasos paslaugos, „Sodros“ savitarna, E. policija, „Regitra“, taip pat MIGRIS. Aptariamos ir kitos praktinės sritys, pavyzdžiui, viešasis transportas, bibliotekų paslaugos ar aplinkos apsaugos sistemos.

    Atskiras dėmesys skiriamas e. parašui ir dokumentų tvarkymui internetu, nes būtent čia žmonėms dažnai kyla daugiausia klausimų. Pamokose aiškinama, kokios yra e. parašo rūšys, kaip juo prisijungti prie e. valdžios sistemų, pasirašyti dokumentus, patikrinti parašo galiojimą, taip pat kaip parengti ir išsiųsti dokumentus elektroniniu būdu.

    Projektas pabrėžia ir praktinę naudą: elektroninės paslaugos leidžia sutaupyti laiko, sumažina poreikį vykti į įstaigas, padeda išvengti eilių ir daugiau reikalų sutvarkyti tada, kai patogu pačiam. Pasak projekto rengėjų, nuoseklus mokymasis po truputį didina pasitikėjimą ir suteikia daugiau savarankiškumo kasdienėje rutinoje.

    „Svarbiausia – neprarasti smalsumo. Jei mokomės po truputį, nuosekliai ir neraginami, skaitmeninis pasaulis tampa ne kliūtimi, o pagalbininku“, – sakė A. Merkys.

    Nemokamos pamokos pasiekiamos neribotą laiką projekto Prisijungusi Lietuva svetainėje, mokymų skiltyje pasirinkus savarankiško mokymosi dalį. Ten pateikiami visi kursai, kuriuos galima rinktis pagal aktualiausią situaciją ir spręstiną užduotį.

  • Gegužės 7 dieną nemokama nuotolinė paskaita: kaip LTG Link įrankiais planuoti kelionę ir bilietus

    Gegužės 7 dieną nemokama nuotolinė paskaita: kaip LTG Link įrankiais planuoti kelionę ir bilietus

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais gegužės 7 dieną kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą. Renginys vyks ketvirtadienį 16 valandą, o jo trukmė sieks apie 1,5 valandos.

    Paskaitos tema – patogesnės kelionės „LTG Link“: nuo kelionės planavimo iki traukinio bilieto. Organizatoriai ragina informacija dalintis bendruomenėse ir socialiniuose tinkluose, kad galimybę prisijungti turėtų kuo daugiau žmonių.

    Dalyviams rekomenduojama iš anksto užsiregistruoti, nes registruotiems asmenims ketvirtadienio rytą bus išsiųstas priminimas. Registruojantis prašoma ypač atidžiai įvesti el. pašto adresą, kad dėl klaidų nebūtų prarasta galimybė gauti prisijungimo informaciją.

    Paskaitoje bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Tai leidžia renginyje patogiau dalyvauti klausos negalią turintiems žmonėms ir prisideda prie platesnio skaitmeninių paslaugų prieinamumo.

    Lektorius – LTG Link pardavimų projektų vadovas Andžejus Keso. Jis pristatys, kaip naudojantis LTG Link skaitmeniniais įrankiais patogiai susiplanuoti kelionę traukiniu ir kur rasti aktualią informaciją prieš išvykstant.

    Taip pat bus praktiškai parodoma, kaip įsigyti bilietą, jį pakeisti ar grąžinti, bei kaip pritaikyti nuolaidų kuponus. Tokie kasdieniai veiksmai, pasak organizatorių, dažniausiai kelia daugiausia klausimų, ypač rečiau skaitmeninėmis paslaugomis besinaudojantiems žmonėms.

    Prisijungti prie transliacijos bus galima per „Zoom“ ir per „Youtube“. Jei registracijos anketoje dalyvis pažymės, kad pageidauja pažymėjimo, jis bus atsiųstas per maždaug dvi savaites po paskaitos.

  • Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Organizatoriai kviečia į nemokamą paskaitą, skirtą tiems, kurie planuoja studijas ar svarsto karjeros kryptį. Renginys orientuotas į praktinius pasirinkimus: nuo studijų programų vertinimo iki realių darbo rinkos poreikių.

    Paskaitoje žadama aptarti, kaip atpažinti patikimą informaciją apie studijas ir kaip įvertinti, ar pasirinkta sritis turi aiškias įsidarbinimo perspektyvas. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip keičiasi profesijos ir kokių įgūdžių darbdaviai dažniausiai tikisi iš pradedančiųjų.

    Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja tendencija, kad vien diplomo nepakanka, o svarbi tampa praktinė patirtis, projektiniai darbai ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Auga ir DI įtaka: daugelis įmonių ieško žmonių, kurie supranta, kaip keičiasi procesai, ir moka dirbti su skaitmeniniais įrankiais.

    Organizatoriai pažymi, kad renginys aktualus tiek abiturientams, tiek studentams, tiek dirbantiems, kurie svarsto persikvalifikavimą. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti klausimus apie dominančias studijų kryptis, praktikos galimybes ir pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Tiksli informacija apie paskaitos laiką, vietą ir registraciją pateikiama renginio organizatorių kanaluose. Prieš vykstant verta pasitikrinti, ar reikalinga išankstinė registracija ir ar bus galimybė dalyvauti nuotoliu.

  • Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“: nemokama nuotolinė paskaita, kaip patogiai keliauti su LTG Link

    Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“: nemokama nuotolinė paskaita, kaip patogiai keliauti su LTG Link

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektu „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie patogesnes keliones traukiniu. Renginys skirtas visiems, norintiems drąsiau naudotis skaitmeniniais įrankiais planuojant keliones.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 7 dieną, ketvirtadienį, 16.00 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimui būtina registracija, kad dalyviai laiku gautų priminimą ir prisijungimo informaciją.

    Renginys bus pritaikytas platesnei auditorijai: numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Tai viena iš priemonių, padedančių mažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kad informacija būtų pasiekiama kuo didesniam žmonių ratui.

    Kaip planuoti kelionę ir tvarkyti bilietus?

    Paskaitos tema apima visą kelionės kelią: nuo maršruto planavimo iki traukinio bilieto įsigijimo. Dėmesys bus skiriamas praktiniams veiksmams, kurie dažniausiai kelia klausimų kasdieniams naudotojams.

    Lektorius, UAB „LTG Link“ pardavimų projektų vadovas Andžejus Keso, pristatys, kaip naudojantis „LTG Link“ skaitmeniniais įrankiais susiplanuoti kelionę. Taip pat bus paaiškinta, kur rasti svarbiausią informaciją apie reisus ir kelionės sąlygas.

    Dalyviams žadama praktiškai parodyti, kaip nusipirkti, pakeisti ar grąžinti bilietą, ir kaip panaudoti nuolaidų kuponus. Tokie įgūdžiai tampa vis aktualesni, nes kelionių paslaugos vis dažniau perkeliamos į savitarnos kanalus, o greitas bilieto valdymas internetu sutaupo laiko.

    Pažymėjimas ir prisijungimas

    Norintiems po paskaitos gauti dalyvavimo pažymėjimą, reikės tai pažymėti registracijos anketoje. Organizatoriai nurodo, kad pažymėjimai bus atsiunčiami per maždaug dvi savaites.

    Dalyvauti bus galima nuotoliniu būdu per „Zoom“ ir stebint transliaciją „Youtube“. Registruojantis rekomenduojama itin atidžiai įvesti el. pašto adresą, nes net ir nedidelė klaida gali sutrukdyti gauti priminimą ar prisijungimo detales.

    „Norime, kad kuo daugiau žmonių jaustųsi užtikrintai naudodamiesi skaitmeniniais sprendimais kasdienėse situacijose, įskaitant keliones“, – teigiama organizatorių kvietime.

  • Nuotolinė paskaita apie LTG Link: kaip suplanuoti kelionę ir tvarkyti traukinio bilietą internetu

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie keliones traukiniu ir bilietų tvarkymą internetu.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 7 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą. Numatoma trukmė – 1,5 valandos, taip pat bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema – patogesnės kelionės su LTG Link skaitmeniniais įrankiais: nuo kelionės planavimo iki traukinio bilieto. Dalyviams bus praktiškai parodoma, kur rasti aktualią informaciją apie reisus ir kelionės sąlygas.

    Paskaitą ves „LTG Link“ pardavimų projektų vadovas Andžejus Keso. Jis pristatys, kaip įsigyti bilietą, jį pakeisti ar grąžinti, o taip pat kaip pritaikyti nuolaidų kuponus per skaitmeninius kanalus.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, kad organizatoriai galėtų atsiųsti priminimą ir prisijungimo informaciją. Registruojantis svarbu tiksliai įvesti el. pašto adresą, nes klaidos atveju priminimas gali nepasiekti.

    Dalyviams, kurie registracijos metu pažymės pageidavimą gauti dalyvavimo pažymėjimą, jis bus išsiųstas per maždaug dvi savaites po paskaitos. Prisijungimas numatytas per „Zoom“, taip pat transliacija bus pasiekiama „Youtube“ kanale Senjorų pasaulis.