Lenkija spartina valstybės skaitmeninimą ir kalba apie ambiciją tapti regiono lydere, tačiau ekspertai įspėja: be masinės gyventojų skaitmeninės edukacijos ir glaudaus valstybės, mokslo bei verslo bendradarbiavimo šis šansas gali būti prarastas. Diskusijose akcentuojama, kad technologinė pažanga jau vyksta, bet visuomenės pasirengimas ne visada spėja iš paskos.
Vienu ryškiausių skaitmeninės valstybės pavyzdžių įvardijama programėlė „mObywatel“, kurią, valdžios duomenimis, naudoja beveik 11 milijonų žmonių. Kartu plečiami ir kiti sprendimai: elektroniniai dokumentų srautai, e. pristatymas, mokesčių paslaugų skaitmeninimas, o viešajame sektoriuje vis dažniau diegiami ir DI įrankiai.
„Beveik 11 milijonų lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ir mes ją nuolat plečiame nuo pagrindinių dokumentų iki naujų paslaugų“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafałas Rosińskis.
Pasak jo, programėlėje diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, o viešajam sektoriui pritaikomi kalbos modeliai turėtų padėti greičiau apdoroti užklausas bei standartizuoti procesus. Tačiau kartu pripažįstama, kad technologiškai pažangi valstybė nebus efektyvi, jei didelė visuomenės dalis neturės elementarių įgūdžių naudotis e. paslaugomis.
Skaitmeniniai įgūdžiai – silpnoji grandis
Viešai įvardijamas vienas didžiausių iššūkių: bazinius skaitmeninius įgūdžius turi tik maždaug pusė Lenkijos gyventojų. Valdžia kelia tikslą iki 2035 metų šį rodiklį padidinti iki 85 proc., todėl planuojamos programos, orientuotos į skirtingas amžiaus grupes, ypač senjorus.
Diskusijose pabrėžiama, kad vyresniems žmonėms technologijos neretai kelia nesaugumo jausmą, todėl skaitmeninimas turi būti kuriamas taip, kad realiai padėtų, o ne didintų atskirtį. Kaip galimybė minimi DI agentai, kurie galėtų supaprastinti paiešką ar pirkimus internetu, tačiau tam būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai veiktų vartotojo interesais ir būtų apsaugoti nuo manipuliacijų.
„Tai yra pasitikėjimo ir saugumo klausimas: apsauga turi būti įdiegta dar projektavimo etape“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.
Kodėl DI neatsiperka daugeliui įmonių?
Verslo pusėje akcentuojama kita problema: daug įmonių vis dar nemato investicijų į DI grąžos, nes technologiją bando „uždėti“ ant senų procesų. Tokiu atveju DI tampa papildomu sluoksniu, bet ne produktyvumo šaltiniu, todėl tikras efektas atsiranda tik perrašius procesus ir įvykdžius gilesnę transformaciją.
„Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir atliekame realią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.
Šis požiūris taikomas ir viešajam sektoriui: skaitmeninimas, paremtas vien dokumentų perkėlimu į ekraną, neišsprendžia lėto aptarnavimo ar perteklinės biurokratijos, jei sprendimų priėmimas ir duomenų mainai lieka tokie pat fragmentuoti kaip anksčiau.
Infrastruktūra, atakos ir skaitmeninė suverenija
Skaitmeninės lyderystės pamatu laikoma ir infrastruktūra. Telekomunikacijų sektorius Lenkijoje 2024 metais investavo apie 2,2 milijardo eurų, o per 2014–2024 metų laikotarpį bendra investicijų suma siekė maždaug 22 milijardus eurų. Šios investicijos pristatomos kaip pagrindas ne tik ekonomikai, bet ir valstybės saugumui.
Kartu stiprėja ir grėsmės: telekomunikacijų operatoriai kalba apie tūkstančius atakų per savaitę, o augantis skaitmeninių paslaugų mastas didina riziką kritinėms sritims, nuo kurių priklauso kasdienis gyvenimas. Diskusijose pabrėžiama, kad atsparumas apima ne tik tinklus ar duomenų centrus, bet ir informacinį saugumą bei visuomenės atsparumą dezinformacijai.
Skaitmeninės suverenijos tema siejama ne vien su geografija ar duomenų vieta, bet ir su galimybe rinktis tiekėjus bei užtikrinti sistemų suderinamumą. Ekspertai akcentuoja, kad tik diversifikacija, alternatyvos ir stiprus vietinis kompetencijų ekosistemos augimas leidžia valstybei išvengti priklausomybės nuo vieno sprendimo ar vienos platformos.
Galutinis tonas diskusijose aiškus: Lenkija turi technologinį pagreitį ir matomus skaitmeninimo rezultatus, tačiau proveržis į lyderystę priklausys nuo to, ar kartu bus sumažinta skaitmeninių įgūdžių atskirtis ir ar pavyks sukurti tvarią partnerystę tarp valstybės, verslo ir mokslo.
Leave a Reply