Tag: Skaitmeninis suverenumas

  • Prancūzijos žvalgyba atsisako „Palantir“: DGSI duomenų analizę patikės „ChapsVision“

    Prancūzijos žvalgyba atsisako „Palantir“: DGSI duomenų analizę patikės „ChapsVision“

    Prancūzijos vidaus žvalgybos tarnyba DGSI pranešė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV duomenų analizės ir stebėsenos technologijų bendrove „Palantir“. Tarnyba ketina pereiti prie Prancūzijoje sukurtos platformos, kurią tieks vietos bendrovė „ChapsVision“.

    Apie sprendimą viešai paskelbta prieš vieną didžiausių šalies technologijų renginių, kai diskusijos dėl skaitmeninio suverenumo Europoje tapo ypač aktyvios. Prancūzijos pareigūnai pabrėžia, kad jautrių valstybės funkcijų technologinė priklausomybė nuo užsienio tiekėjų turi būti mažinama.

    DGSI su „Palantir“ dirbo nuo 2016 metų, o sutartis buvo pratęsta 2025 metais ir turėjo galioti iki 2028 metų. Vis dėlto dabar pasirinktas kitoks kelias, o „ChapsVision“ įvardijama kaip sprendimas, galintis pakeisti iki šiol naudotas JAV tiekėjo sistemas.

    „DGSI pasirinko „ChapsVision“, kad pakeistų amerikiečių milžinę „Palantir“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Europos institucijos ir nacionalinės vyriausybės pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie rizikas, susijusias su kritinės reikšmės IT tiekėjais iš už Europos ribų. Jautriausiose srityse tai apima ne tik debesijos paslaugas ar socialines platformas, bet ir DI taikymą, duomenų integravimą bei operatyvinę analitiką.

    „ChapsVision“ jau buvo įtraukta į ankstesnes iniciatyvas, kuriomis siekta stiprinti Prancūzijos saugumo institucijų technologinę bazę. Panašias alternatyvas, remiantis viešai skelbtais sprendimais, pradeda rinktis ir kitos Europos šalys, kurios ieško vietinių arba europinių tiekėjų jautrioms analizės užduotims.

    „Palantir“ savo pozicijoje teigė, kad sutartis su DGSI esą išlieka galioti, o bendradarbiavimas tęsiamas pagal esamus įsipareigojimus. Bendrovė taip pat nurodė, kad laikosi saugumo, duomenų apsaugos, atitikties reikalavimų ir skaidrumo principų.

    Sprendimas Prancūzijoje signalizuoja platesnę kryptį: Europos šalys vis aktyviau vertina, kas valdo jų jautriausius duomenų srautus ir analitines sistemas. Artimiausiu metu panašūs pasirinkimai gali turėti įtakos viešiesiems pirkimams, technologijų ekosistemai ir konkurencijai tarp JAV ir Europos tiekėjų saugumo sektoriuje.

  • Duomenys – XXI amžiaus nafta? Ekspertai įspėja: kokybė, prieiga ir saugumas vis dar atsilieka

    Duomenys šiandien tapo vienu svarbiausių ekonomikos išteklių: nuo jų priklauso verslo sprendimai, klientų patirtis, tiekimo grandinės ir vis sparčiau diegiamų DI sprendimų patikimumas. Vis dėlto vertę kuria ne kiekis, o duomenų kokybė, aktualumas, prieinamumas ir gebėjimas juos saugiai panaudoti.

    Šios temos buvo aptartos Europos ekonomikos kongrese vykusioje diskusijoje apie duomenų ekonomiką ir saugumą. Ekspertai akcentavo, kad organizacijos dažnai renka milžiniškus informacijos kiekius, tačiau susiduria su praktiniais barjerais: skirtingais formatais, „duomenų salomis“, ribotomis teisinėmis galimybėmis ir didėjančiomis kibernetinėmis rizikomis.

    Kas iš tiesų kuria duomenų vertę?

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pagrindinis duomenų vertės matas yra jų kokybė ir galimybė juos sujungti tarp sistemų. Prastai sutvarkyti ar pasenę duomenys DI sistemose gali tapti klaidų, šališkumo ir net neteisingų sprendimų šaltiniu, o tai ypač jautru srityse, kur sprendimai daro tiesioginį poveikį žmonėms.

    Svarbi ir sąveika tarp registrų bei sistemų, kad skirtingos institucijos ir įmonės galėtų dirbti su suderintais duomenimis. Kartu akcentuota, jog duomenys turi būti tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos principų, o sistemas būtina kurti taip, kad privatumas būtų įtrauktas nuo pat projektavimo pradžios.

    „Duomenų kokybė šiandien yra esminė. Jei ji nepakankama, jų panaudojimas DI sprendimuose gali sukelti problemų ir tiems žmonėms, kurių duomenys tvarkomi. Pagrindas yra sąveikumas ir saugus duomenų tvarkymas“, – sakė Mirosławas Wróblewskis.

    Viešojo sektoriaus perspektyvoje išryškėjo kita problema: norint gerinti paslaugas gyventojams, neužtenka vien viešųjų registrų. Praktikoje trūksta standartizuotos prieigos prie komercinių ir privačių duomenų, o be aiškių taisyklių ir techninių sąsajų informacija lieka fragmentuota.

    Prieinamumas, teisė ir technologijos

    Ekspertai atkreipė dėmesį, kad duomenų prieinamumas kartais tampa net svarbesnis už jų kokybę, nes be prieigos neįmanoma nei greitai sukurti modelių, nei patikrinti hipotezių. Problema ta, kad prieinamumą riboja ir teisės aktai, ir praktiniai įsigijimo bei paruošimo kaštai, kurie sulėtina projektus.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra duomenų „gyvenamoji vieta“: kai informacija laikoma izoliuotose vietinėse sistemose, ją sunku panaudoti platesniems tikslams. Debatuose akcentuota, kad debesijos aplinkos dažnai padidina ir prieinamumą, ir saugumo kontrolę, o taip pat leidžia efektyviau atlikti analizę bei kurti papildomas paslaugas.

    Verslo pusėje pabrėžta, kad duomenys turi turėti aiškią paskirtį, kitaip jų rinkimas virsta vien sąnaudomis. Kaip pavyzdys minėtas dalijimasis informacija apie sukčiavimo operacijas, kai duomenų mainai, laikantis teisinių ribų, padeda greičiau apsaugoti klientus ir įmones.

    „Galime rinkti terabaitus duomenų, bet jei jie neturi aiškaus tikslo ar verslo prasmės, jų kaupimas tampa vien kaštu“, – sakė Maciejus Ogórkiewiczius.

    Duomenų suverenumas ir Europos konkurencingumas

    Augant geopolitinėms įtampoms ir technologinei konkurencijai, duomenys vis dažniau siejami su skaitmeniniu suverenumu. Diskusijoje išryškėjo kelios kryptys: dalis ekspertų ragino siekti atviros suverenumo sampratos, kad Europa neprarastų prieigos prie geriausių technologijų ir išvengtų priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    Kita nuomonė akcentavo, kad konkurencingumas turėtų remtis pasitikėjimu, saugumu ir aiškiomis taisyklėmis, o suverenumo tikslas – gebėjimas kurti ir valdyti kritines sistemas savo sąlygomis. Kaip praktiška kryptis minėti atviri kalbos modeliai, kuriuos galima diegti lokaliai ir adaptuoti konkrečioms užduotims, taip mažinant priklausomybę nuo išorinių platformų.

    „Paradoksas tas, kad kai duomenys pradėti vadinti XXI amžiaus nafta, metodologiškai ir teisiškai mes nebespėjame paskui pažangą. Dažnai pasirodo, kad net viešai atrodantys duomenys reikalauja papildomų veiksmų ir kaštų“, – sakė prof. Szymonas Łukasikas.

    Bankų sektoriaus atstovai priminė, kad jiems duomenys jau seniai yra kasdienio darbo pagrindas: nuo rizikų vertinimo iki personalizuotų pasiūlymų ir klientų aptarnavimo skaitmeniniais kanalais. Pokytį spartina konversaciniai sprendimai ir DI agentai, tačiau jų veikimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo tvarkingų, prieinamų ir saugiai naudojamų duomenų.

  • Duomenys – XXI amžiaus nafta? Ekspertai įspėja: vėluojame su prieiga, kokybe ir saugumu

    Duomenys tampa ekonomikos varikliu

    Duomenys šiandien vis dažniau vadinami pagrindiniu šiuolaikinės ekonomikos ištekliumi: nuo jų priklauso sprendimų priėmimas, klientų patirtis, tiekimo grandinių valdymas ir naujų paslaugų kūrimas. Kartu jie yra ir vienas svarbiausių dirbtinio intelekto pagrindų, nes modelių tikslumą bei patikimumą lemia ne duomenų kiekis, o jų kokybė ir panaudojimo sąlygos.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad organizacijos dažnai investuoja į technologijas, bet nepakankamai sutvarko pačius duomenis. Kai duomenys pasenę, nesuderinami tarpusavyje arba laikomi atskirose sistemose, net pažangūs sprendimai duoda prastesnius rezultatus ir gali klaidinti tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

    Kokybė, prieiga ir saugumas – trys ašys

    Diskusijose apie duomenų ekonomiką nuolat kartojasi trys kertiniai kriterijai: kokybė, prieinamumas ir saugus tvarkymas. Prasta duomenų kokybė reiškia ne tik netikslias įžvalgas, bet ir didesnę riziką žmonėms, kurių duomenys tvarkomi, ypač kai jie naudojami DI sistemose.

    Ne mažiau svarbus ir suderinamumas: kad skirtingų institucijų bei įmonių duomenys galėtų būti prasmingai sujungti, reikalingi bendri standartai, aiškios sąsajos ir nuoseklios duomenų valdymo taisyklės. Be to, duomenų vertė išauga tik tada, kai jų panaudojimas yra teisėtas, skaidrus ir paremtas rizikų valdymu.

    Privatumo apsaugos principai, tokie kaip privatumas pagal projektą, praktikoje reiškia, kad duomenų apsauga turi būti įdiegta ne po to, o kuriant sistemas nuo pat pradžių. Tokį požiūrį stiprina ir Europos Sąjungos reguliavimo kryptis, kai pasitikėjimas ir atskaitomybė tampa konkurenciniu pranašumu, o ne vien formalia prievole.

    Duomenų salos ir teisiniai barjerai lėtina DI

    Viena dažniausių problemų – vadinamosios duomenų salos, kai informacija egzistuoja skirtinguose padaliniuose ar sistemose ir „nemato“ viena kitos. Tai apsunkina tiek kasdienį valdymą, tiek pažangesnę analitiką, nes duomenų sujungimas reikalauja laiko, papildomų kompetencijų ir neretai brangių integracijų.

    Ekspertai pabrėžia ir paradoksą: net duomenys, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo vieši ar lengvai pasiekiami, praktikoje gali būti sunkiai panaudojami dėl licencijų, procedūrų ar neaiškių teisinių interpretacijų. Kai prieiga vėluoja arba kainuoja per brangiai, lėtėja ir DI modelių kūrimas, ir jų diegimas.

    „Kai pirmą kartą pasigirdo frazė, kad duomenys yra XXI amžiaus nafta, metodologiškai ir teisiškai mes tiesiog nespėjame su pažanga“, – sakė prof. Szymon Łukasik.

    Chmura, dalijimasis ir suverenumas

    Prieinamumą ir saugumą dažnai padeda užtikrinti debesų kompiuterijos sprendimai, nes jie leidžia centralizuoti duomenų valdymą, sustiprinti prieigos kontrolę ir greičiau taikyti analitikos priemones. Vis dėlto pati infrastruktūra nėra tikslas: vertę sukuria gebėjimas priimti geresnius sprendimus, remiantis patikimais duomenimis.

    Verslo pusėje akcentuojama ir adekvatumo taisyklė: kaupti terabaitus be aiškaus tikslo reiškia tik augančias sąnaudas. Tuo pat metu kai kuriose srityse, pavyzdžiui, sukčiavimo prevencijoje, ribotas, teisėtas dalijimasis duomenimis gali tiesiogiai padidinti visuomenės saugumą ir sumažinti nuostolius.

    Technologinio suverenumo diskusijoje išryškėja dvi kryptys: siekis turėti daugiau vietinių kompetencijų ir galimybę valdyti kritinius duomenis, bet kartu neužsidaryti nuo geriausių sprendimų. Praktikoje tai reiškia dėmesį tiek atviriems, lokaliai diegiamiems modeliams, tiek priemonėms, mažinančioms priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

  • ES debesis griežtins įstatymu: Europos Komisija nori, kad Europa netaptų technologijų kolonija

    ES debesis griežtins įstatymu: Europos Komisija nori, kad Europa netaptų technologijų kolonija

    Europos Komisija ruošia naują teisės aktų paketą, skirtą stiprinti Europos debesijos sektorių ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų. Vienas iš tikslų, apie kurį viešai kalba Komisijos pareigūnai, – neleisti Europai tapti technologijų kolonija, kai kritinės skaitmeninės paslaugos ir duomenys priklauso nuo ne Europoje valdomos infrastruktūros.

    Europos Komisijos Ateities tinklų direktorato vadovas Thibaut Kleineris pabrėžė, kad be kryptingų sprendimų Europa rizikuoja likti vartotoja, o ne kūrėja. Pasak jo, jei žemynas nesusitelks, ilgainiui gali nebesugebėti kurti nuosavų produktų ir sprendimų, o tai keltų grėsmių konkurencingumui, inovacijoms ir strateginiam savarankiškumui.

    Kas numatoma debesijos įstatyme

    Planuojamas Debesijos ir DI plėtros aktas yra siejamas su platesniu ES technologinio suverenumo paketu. Komisija šiuo keliu siekia skatinti europinę debesijos pasiūlą, duomenų saugumo standartus ir infrastruktūrą, kuri leistų verslui bei viešajam sektoriui patikimiau veikti Europos jurisdikcijoje.

    Pagal viešai aptariamą kryptį, vienas svarbiausių svertų gali būti viešieji pirkimai, nes būtent valstybės institucijos ir jų valdoma kritinė infrastruktūra generuoja didelę paklausą. Komisijoje svarstoma, kad viešasis sektorius turėtų atsakingiau vertinti, ar pasirenkami sprendimai užtikrina suverenumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinės atsparumo tikslus.

    Kodėl akcentuojama priklausomybė nuo užsienio tiekėjų

    Diskusijose dėl debesijos vis dažniau keliami klausimai, ką reiškia priklausyti nuo ne Europos tiekėjų, kai kalbama apie valstybės duomenis, sveikatos sistemas, energetiką ar gynybos grandinę. Rizikos apima tiek geopolitinius scenarijus, tiek praktinius klausimus: nuo paslaugų tęstinumo iki galimybių audituoti sudėtingas technologijas ir tiekėjus.

    T. Kleinerio teigimu, dalis įmonių jau įvardija, kad jų išlikimas gali priklausyti nuo to, ar jos remiasi technologijomis, kurias pačios kontroliuoja. Tokia nuostata skatina poreikį didinti debesijos pajėgumus Europoje ir užtikrinti, kad svarbiausi sprendimai būtų kuriami bei prižiūrimi arčiau vartotojo, laikantis ES taisyklių.

    Kada sprendimai gali būti pristatyti

    Komisijos pareigūnai yra nurodę, kad pasiūlymas turėtų būti teikiamas kaip technologinio suverenumo paketo dalis, tačiau terminai jau buvo ne kartą koreguoti. Pabrėžiama, kad dokumentai parengti, tačiau galutinį politinį sprendimą dėl pateikimo laiko priima Europos Komisijos vadovybė.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad procesui įtakos gali turėti intensyvus lobizmas ir argumentai, jog atsitraukti nuo JAV technologijų būtų sudėtinga arba brangu. Vis dėlto Komisijos signalai rodo, kad siekis mažinti priklausomybes išlieka, o debesijos politika tampa viena centrinių temų, kai kalbama apie ES atsparumą ir konkurencingumą.