Duomenys – XXI amžiaus nafta? Ekspertai įspėja: vėluojame su prieiga, kokybe ir saugumu

Duomenys tampa ekonomikos varikliu

Duomenys šiandien vis dažniau vadinami pagrindiniu šiuolaikinės ekonomikos ištekliumi: nuo jų priklauso sprendimų priėmimas, klientų patirtis, tiekimo grandinių valdymas ir naujų paslaugų kūrimas. Kartu jie yra ir vienas svarbiausių dirbtinio intelekto pagrindų, nes modelių tikslumą bei patikimumą lemia ne duomenų kiekis, o jų kokybė ir panaudojimo sąlygos.

Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad organizacijos dažnai investuoja į technologijas, bet nepakankamai sutvarko pačius duomenis. Kai duomenys pasenę, nesuderinami tarpusavyje arba laikomi atskirose sistemose, net pažangūs sprendimai duoda prastesnius rezultatus ir gali klaidinti tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

Kokybė, prieiga ir saugumas – trys ašys

Diskusijose apie duomenų ekonomiką nuolat kartojasi trys kertiniai kriterijai: kokybė, prieinamumas ir saugus tvarkymas. Prasta duomenų kokybė reiškia ne tik netikslias įžvalgas, bet ir didesnę riziką žmonėms, kurių duomenys tvarkomi, ypač kai jie naudojami DI sistemose.

Ne mažiau svarbus ir suderinamumas: kad skirtingų institucijų bei įmonių duomenys galėtų būti prasmingai sujungti, reikalingi bendri standartai, aiškios sąsajos ir nuoseklios duomenų valdymo taisyklės. Be to, duomenų vertė išauga tik tada, kai jų panaudojimas yra teisėtas, skaidrus ir paremtas rizikų valdymu.

Privatumo apsaugos principai, tokie kaip privatumas pagal projektą, praktikoje reiškia, kad duomenų apsauga turi būti įdiegta ne po to, o kuriant sistemas nuo pat pradžių. Tokį požiūrį stiprina ir Europos Sąjungos reguliavimo kryptis, kai pasitikėjimas ir atskaitomybė tampa konkurenciniu pranašumu, o ne vien formalia prievole.

Duomenų salos ir teisiniai barjerai lėtina DI

Viena dažniausių problemų – vadinamosios duomenų salos, kai informacija egzistuoja skirtinguose padaliniuose ar sistemose ir „nemato“ viena kitos. Tai apsunkina tiek kasdienį valdymą, tiek pažangesnę analitiką, nes duomenų sujungimas reikalauja laiko, papildomų kompetencijų ir neretai brangių integracijų.

Ekspertai pabrėžia ir paradoksą: net duomenys, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo vieši ar lengvai pasiekiami, praktikoje gali būti sunkiai panaudojami dėl licencijų, procedūrų ar neaiškių teisinių interpretacijų. Kai prieiga vėluoja arba kainuoja per brangiai, lėtėja ir DI modelių kūrimas, ir jų diegimas.

„Kai pirmą kartą pasigirdo frazė, kad duomenys yra XXI amžiaus nafta, metodologiškai ir teisiškai mes tiesiog nespėjame su pažanga“, – sakė prof. Szymon Łukasik.

Chmura, dalijimasis ir suverenumas

Prieinamumą ir saugumą dažnai padeda užtikrinti debesų kompiuterijos sprendimai, nes jie leidžia centralizuoti duomenų valdymą, sustiprinti prieigos kontrolę ir greičiau taikyti analitikos priemones. Vis dėlto pati infrastruktūra nėra tikslas: vertę sukuria gebėjimas priimti geresnius sprendimus, remiantis patikimais duomenimis.

Verslo pusėje akcentuojama ir adekvatumo taisyklė: kaupti terabaitus be aiškaus tikslo reiškia tik augančias sąnaudas. Tuo pat metu kai kuriose srityse, pavyzdžiui, sukčiavimo prevencijoje, ribotas, teisėtas dalijimasis duomenimis gali tiesiogiai padidinti visuomenės saugumą ir sumažinti nuostolius.

Technologinio suverenumo diskusijoje išryškėja dvi kryptys: siekis turėti daugiau vietinių kompetencijų ir galimybę valdyti kritinius duomenis, bet kartu neužsidaryti nuo geriausių sprendimų. Praktikoje tai reiškia dėmesį tiek atviriems, lokaliai diegiamiems modeliams, tiek priemonėms, mažinančioms priklausomybę nuo vieno tiekėjo.