CP v2

Tag: Skaitmenizacija

  • Fintech lenktynės įsibėgėja: „Aventus Group“ vadovas paaiškino, kas dabar lemia viską

    Finansinių technologijų sektorius Europoje ir pasaulyje sparčiai keičiasi: vartotojai tikisi ne tik patogaus skolinimosi ar mokėjimų, bet ir itin greito sprendimo bei sklandžios skaitmeninės patirties. Tarptautinės fintech grupės „Aventus Group“ įkūrėjas ir vadovas Andrius Trofimovas teigia, kad būtent technologijos ir greitis šiandien tampa esminiais konkurencijos veiksniais.

    Pasak jo, rinka juda link modelio, kuriame laimi tie, kurie geba klientui pasiūlyti sprendimą čia ir dabar, o kartu užtikrinti saugumą bei patikimą rizikos vertinimą. Vartotojų elgsena taip pat kinta: finansinės paslaugos vis dažniau renkamasi telefone, o procesų trukmė ir naudotojo patirtis tampa ne mažiau svarbūs nei kaina.

    „Matome, kad klientui lemia ne vien prieiga prie finansų, bet ir sprendimo greitis bei paslaugos patogumas. Tai keičia žaidimo taisykles rinkoje“, – sakė Andrius Trofimovas.

    Fintech bendrovės, siekdamos augti, vis daugiau investuoja į automatizaciją, duomenų analitiką ir DI sprendimus, kurie leidžia greičiau įvertinti paraiškas, aptikti sukčiavimo rizikas ir personalizuoti pasiūlymus. Šios kryptys ypač svarbios, kai įmonės plečiasi į skirtingas rinkas, kur skiriasi reguliavimas, vartotojų įpročiai ir ekonominės sąlygos.

    „Technologijos tampa tvaraus augimo pagrindu, nes leidžia greitai reaguoti į pokyčius ir efektyviai dirbti skirtingomis ekonominėmis sąlygomis“, – pridūrė jis.

    Kaip vieną iš pavyzdžių A. Trofimovas išskyrė Ukrainą, kur skaitmeniniai sprendimai ypač paspartino finansinių paslaugų prieinamumą ir sumažino paraiškų apdorojimo laiką. Tokiose rinkose fintech dažnai veikia kaip alternatyva tradicinei bankininkystei, o greitis ir patogumas tampa kritiniais veiksniais tiek vartotojams, tiek verslui.

    Ekspertai pabrėžia, kad kartu su greitėjimu auga ir reikalavimai atsakomybei: griežtėja klientų tapatybės nustatymo, pinigų plovimo prevencijos, duomenų apsaugos ir vartotojų teisių standartai. Todėl fintech bendrovėms technologinė pažanga turi eiti išvien su atitiktimi ir skaidrumu, o automatizuoti sprendimai privalo būti audituojami ir paaiškinami.

    Vertindamas ateitį, „Aventus Group“ vadovas akcentuoja, kad tolesnė sektoriaus raida siesis su procesų automatizavimu, skaitmeninių paslaugų plėtra ir dar didesniu finansinių produktų pasiekiamumu. Rinkoje ryškėja tendencija, kad vartotojai tikėsis vientisos patirties nuo paraiškos iki lėšų gavimo, o paslaugų teikėjai turės užtikrinti, kad greitis nepakenktų kokybei ir saugumui.

  • „Enea“ stiprina OZE ir energijos kaupimo valdymą: „Energy Link“ realiu laiku padės spręsti, kada parduoti

    Skaitmeninis impulsas OZE portfeliui

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ kartu su „Transition Technologies-Systems“ plečia informacinių technologijų aplinką, skirtą valdyti atsinaujinančios energijos šaltinių ir energijos kaupimo įrenginių portfelį. Projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio pobūdžio IT sprendimų šalyje, orientuotas į sparčiai augantį OZE segmentą.

    Tokie sprendimai tampa vis svarbesni dėl didėjančios gamybos iš vėjo ir saulės dalies bei kintančių elektros kainų rinkoje. Kuo labiau išauga nepastovios generacijos svoris, tuo daugiau vertės sukuria tikslesnės prognozės, operatyvus balansavimas ir automatizuoti prekybos sprendimai.

    Platforma, kuri mato viską realiu laiku

    Pagrindiniu projekto elementu tampa platforma „Energy Link“, kuri rinks duomenis iš visų „Enea“ valdomų įrenginių realiu laiku. Ji turėtų prognozuoti OZE gamybą ir padėti optimizuoti įrenginių darbą, remiantis tiek operaciniais rodikliais, tiek rinkos kainų signalais.

    Numatoma, kad platforma teiks rekomendacijas, kada ekonomiškai naudingiausia energiją kaupti, pirkti ar parduoti. Taip pat ji perduos informaciją apie stebimos infrastruktūros būklę, kad sprendimus būtų galima priimti greičiau ir su mažesne rizika.

    Nuo valdymo iki prekybos automatizavimo

    Kartu vystomas ir „LUXtrade“ sprendimas, priskiriamas prekybos ir rizikos valdymo sistemoms, kuris bus papildytas OZE bei energijos kaupimo portfelio funkcijomis. Praktikoje tai reiškia didesnį prekybos procesų automatizavimą, algoritminės prekybos pritaikymą ir tikslesnius atsiskaitymus rinkos dalyviams.

    Tokios sistemos tampa ypač aktualios, kai portfelyje daugėja skirtingų technologijų ir lokacijų, o sprendimus reikia priimti beveik realiu laiku. Energijos kaupimas šiame modelyje įgauna papildomą vertę, nes leidžia perkelti pardavimą į palankesnius kainų laikotarpius ir teikti lankstumo paslaugas.

    „Šiuolaikinės sistemos šiandien yra energetikos transformacijos pamatas ir būtinas elastingos, skaitmeninės elektros rinkos elementas“, – sakė „Transition Technologies-Systems“ viceprezidentė Ewa Kwapis.

    „Sparčiai augantis OZE ir energijos kaupimo mastas reikalauja įrankių, kurie leidžia efektyviai valdyti vis labiau išskaidytą ir įvairų aktyvų portfelį“, – sakė „Enea Trading“ vadovas Rafał Soja.

    „Kuriame skaitmeninę aplinką, kuri leidžia integruoti operacinius ir rinkos duomenis bei remti sprendimų priėmimą beveik realiu laiku“, – sakė „Enea“ IT padalinio direktorius Sebastianas Gajeckis.

    Ką tai keičia energetikos rinkoje

    Rinkai vis labiau pereinant prie nepastovios generacijos, laimi tie dalyviai, kurie greičiausiai sujungia duomenis, prognozes ir prekybą į vieną procesą. Integruotos platformos leidžia mažinti neapibrėžtumą, geriau išnaudoti gamybos langus ir mažinti nuostolius, kai gamyba nesutampa su paklausa.

    „Enea“ atveju projektas signalizuoja kryptį, kuria juda regiono energetikos grupės: daugiau skaitmenizacijos, daugiau automatizavimo ir vis glaudesnė OZE bei energijos kaupimo integracija. Tai turėtų padėti greičiau reaguoti į kainų svyravimus ir efektyviau monetizuoti žaliąją generaciją.

  • Lenkijos kariuomenė testuoja naujovę: uniformos atkeliauja į paštomatus, o ne į sandėlį

    Lenkijos kariuomenė testuoja naujovę: uniformos atkeliauja į paštomatus, o ne į sandėlį

    Nuo sandėlio langelio iki paštomato

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos bando keisti seniai kritikuotą uniformų išdavimo tvarką, kai kariams tekdavo vykti į specialiuosius sandėlius, derintis prie darbo valandų ir neretai gaišti laiką eilėse. Naujas sprendimas turėtų perkelti procesą į skaitmeninę erdvę ir sumažinti biurokratiją.

    Pilotiniame projekte diegiama siuntų platforma, leidžianti kariams užsakyti priklausančius uniformos ir ekipuotės elementus per karinę informacinę sistemą. Vėliau sukomplektuotos siuntos pristatomos per kurjerius, o atsiėmimas numatytas paštomatuose.

    20 000 karių jau dalyvauja

    Lenkijos kariuomenės logistiką koordinuojantis Inspektoratas Wsparcia Sił Zbrojnych skelbia, kad bandymas sparčiai plečiamas. Jei prieš kelis mėnesius jis apėmė vieną logistikos brigadą, dabar sistema pasiekė apie 20 000 profesinės karo tarnybos karių.

    Per bandomąjį laikotarpį, institucijos duomenimis, jau pateikta 5 600 užsakymų, kurie buvo suformuoti į 6 260 kurjerines siuntas. Iki metų pabaigos pilotą planuojama išplėsti iki 60 000 karių, o pilnas sistemos įdiegimas numatomas kitais metais.

    Kas bus, jei dydis netiks?

    Nors paštomatų modelis turėtų sutaupyti laiko, kariuomenė pripažįsta, kad ne visos situacijos bus išsprendžiamos nuotoliu. Jei siuntoje bus netinkamas dydis, bus pristatyta ne ta prekė ar paaiškės gaminio defektas, kariui vis tiek teks vykti į atsakingą sandėlį, kad klausimas būtų sutvarkytas.

    „Painiavos ar reklamacijų atveju karys turės asmeniškai nuvykti į jam priskirtą karinį ūkinį padalinį“, – teigė Inspektorato atstovas spaudai Piotras Płuciennikas.

    Taip pat apibrėžta, kaip bus sprendžiami praradimo ar sugadinimo atvejai gabenant siuntas. Tokios pretenzijos būtų teikiamos kurjerių įmonei pagal sutarties sąlygas, nes būtent ji atsako už pristatymą nuo siuntos paėmimo iki įteikimo.

    „Pretenzijos dėl praradimo, sugadinimo ar vagystės transportavimo metu bus teikiamos kurjerių įmonei pagal su ja sudarytos paslaugų sutarties tvarką“, – nurodė P. Płuciennikas.

    Modernizacija, kuri gali plėstis

    Šiuo metu projektas taikomas tik profesinės karo tarnybos kariams, nes jie uniformą gauna nuolatiniam naudojimui. Kiti tarnybos modeliai, pavyzdžiui, aktyvusis rezervas ar teritorinė tarnyba, paprastai uniformą gauna tik pratybų ar tarnybos laikotarpiui, todėl jų aprūpinimo logika skiriasi.

    Vis dėlto Inspektoratas neatmeta, kad ateityje vartotojų ratas gali didėti. Kariškių teigimu, tobulinant užsakymų pateikimo, komplektavimo ir paskirstymo procesus, bus ieškoma būdų, kaip platformą pritaikyti platesnei auditorijai ir taip standartizuoti aprūpinimą.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę Europos gynybos sektoriaus kryptį, kai logistikos grandinėje vis daugiau vietos skiriama skaitmenizacijai, procesų skaidrumui ir greitesniam aprūpinimui. Kariuomenėms didėjant ir intensyvėjant pasirengimui, laiku pristatoma ekipuotė tampa ne patogumo, o operacinio pasirengimo klausimu.

  • Lenkija taikosi į DI gigafabriką: valstybė skiria 100 mln. eurų, bet spręs verslo konsorciumai

    Lenkijos valdžia žengė dar vieną žingsnį siekdama pritraukti į šalį vadinamąją DI gigafabriką – didelio masto skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą kurti, treniruoti ir diegti dirbtinio intelekto modelius. Nuolatinis Ministrų tarybos komitetas pritarė sprendimui, kuriuo numatomas valstybės įsitraukimas ir aiškus finansinis signalas rinkai.

    Pirmajame etape planuojama skirti 100 milijonų eurų skaičiavimo galios įsigijimui, kai infrastruktūra pradės veikti. Skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad vėliau galėtų sekti dar apie 400 milijonų eurų, priklausomai nuo projekto fazių ir pasirinktų įgyvendinimo sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika – tai aukštos galios duomenų centrų ir su jais susijusios ekosistemos projektas, orientuotas į itin didelį grafikos procesorių (GPU) skaičių. Europos Sąjungos plane numatytos septynios tokios gigafabrikos, kurios turėtų užtikrinti skaičiavimo pajėgumus tiek mokslui, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.

    Pagal aptariamus kriterijus dalis projektų bus vidutinio masto, kai mažiausia siektina riba – 75 000 GPU, o didžiausio masto projektams kartelė keliama dar aukščiau. Lenkija, kaip skelbiama, siektų vidutinio masto gigafabriką, o viso projekto vertė galėtų siekti apie 3 milijardus eurų.

    Paraiškas teiks ne valstybės

    Vienas svarbiausių pokyčių – Europos Komisijai pakeitus modelį, dėl gigafabrikų nebesivaržo pačios valstybės. Vietoje to konkurse dalyvauja verslo konsorciumai, o valdžios vaidmuo labiau susijęs su investicijų skatinimu, informacine pagalba ir paklausos garantijomis.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad dabar „kitas žingsnis priklauso verslui“, nes būtent įmonės turės telktis į konsorciumus ir teikti pasiūlymus. Valstybės įsipareigojimas daugiausia būtų siejamas su skaičiavimo galios pirkimu pirmuosiuose veiklos metuose, taip mažinant riziką investuotojams.

    „Kitas žingsnis priklauso verslui“, – sakė Dariusz Standerski.

    Finansavimo logika ir ES vaidmuo

    Viešasis finansavimas šiame modelyje iš esmės reiškia ne tiesiogines dotacijas, o ilgalaikę paklausą skaičiavimo resursams, kuri leidžia projektui greičiau pasiekti komercinį stabilumą. Taip pat pabrėžiama, kad viešieji pirkimai viename projekte negalėtų viršyti 34 proc., todėl privatus kapitalas ir komerciniai klientai išlieka esminiai.

    Europos Komisija taip pat planuoja pirkti gigafabrikų skaičiavimo pajėgumus, o užsakymai viešajam sektoriui būtų koordinuojami per EuroHPC – europinę aukšto našumo kompiuterijos partnerystę. Tai turėtų sukurti bendrą rinką skaičiavimo resursams ir padėti sparčiau diegti DI sprendimus Europoje.

    „Polska gali ir turėtų būti regioninis DI centras“, – sakė Aleksandra Tomaszewska.

    Ministerijos atstovai akcentuoja ir vidaus rinkos argumentą: Lenkija – didžiausia Vidurio ir Rytų Europos rinka, turinti apie 38 milijonus vartotojų, todėl paklausos mastas DI paslaugoms galėtų tapti svarbiu privalumu. Kartu pabrėžiama, kad tokios infrastruktūros atsiradimas būtų vienas didžiausių informacinių ir ryšių technologijų projektų šalyje.

    Pagal aptariamą grafiką gigafabrikų paslaugos turėtų startuoti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo su laimėjusiu konsorciumu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl konsorciumų, vietų ir techninio modelio bus kritiniai jau artimiausiais mėnesiais, o reali konkurencija persikelia iš politinių deklaracijų į verslo pasirengimą.

  • Tūkstančiams lenkų palengvėjimas: „mObywatel“ telefone atsiras diplomai, o nuo 2027 privalės visiems

    Tūkstančiams lenkų palengvėjimas: „mObywatel“ telefone atsiras diplomai, o nuo 2027 privalės visiems

    Lenkijos skaitmeninės valstybės programėlė „mObywatel“ plečiasi: joje pradedami diegti mDyplomy, leidžiantys telefone turėti oficialų aukštojo mokslo diplomo skaitmeninį atitikmenį. Naujovė pristatyta specialioje konferencijoje, o pokyčius įgalino Vyriausybės patvirtinti teisės aktų pakeitimai.

    Nuo dabar Lenkijos aukštosios mokyklos gali išduoti skaitmeninius diplomus naujiems absolventams pereinamuoju laikotarpiu. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos tokia tvarka taps privaloma visoms aukštosioms mokykloms.

    Kaip veiks mDyplomy?

    Platforma integruota į „mObywatel“, todėl diplomą galima turėti visada po ranka, kaip ir kitus skaitmeninius dokumentus. Tai aktualu tais atvejais, kai popierinis diplomas pametamas, sugadinamas arba jo reikia skubiai pateikti darbdaviui ar institucijai.

    mDyplomy apima kelias kvalifikacijų rūšis: pirmos ir antros pakopos studijų bei vientisųjų magistrantūros studijų baigimo diplomus, taip pat daktaro ir habilitacijos diplomus. Siekiama, kad skaitmeniniai įrodymai taptų įprasta edukacinių pasiekimų patvirtinimo forma.

    Ką tai keičia absolventams?

    Dokumentų pridėjimas programėlėje turėtų būti panašus į kitų skaitmeninių pažymėjimų aktyvavimą, kai tapatybė patvirtinama sistemoje ir į telefoną įkeliamas skaitmeninis dokumentas. Skaitmeninius diplomus taip pat numatyta atsisiųsti ir per valstybinę švietimo platformą.

    Lenkijos aukštosios mokyklos kasmet išduoda apie 300 000 diplomų, todėl skaitmeninimas gali reikšmingai sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti procesus. Kartu tai atveria kelią nuoseklesnėms elektroninėms studijų byloms, kai pažymos ir kiti akademiniai dokumentai tvarkomi vieningai.

    Skaitmenizavimo banga Europoje

    Skaitmeniniai dokumentai Europoje tampa vis dažnesne praktika, ypač kai siekiama patogesnių paslaugų gyventojams ir saugesnio duomenų valdymo. Tokie sprendimai paprastai remiasi centralizuotomis registrų sistemomis, skaitmeniniais parašais ir patikrinamais elektroniniais įrašais, kad dokumento autentiškumas būtų patvirtinamas be papildomų kopijų.

    Įvedant privalomą skaitmeninių diplomų išdavimą, svarbiausiu klausimu tampa suderinamumas tarp aukštųjų mokyklų sistemų ir vienoda dokumentų patikros tvarka. Būtent nuo to priklausys, ar absolventams tai taps kasdiene, sklandžia paslauga, o darbdaviams ir institucijoms padės greičiau patikrinti kvalifikaciją.

  • Lenkijos mObywatel programėlė gaus naujas funkcijas: nuo eDiplomų iki e. parašų rinkimo

    Lenkijos mObywatel programėlė gaus naujas funkcijas: nuo eDiplomų iki e. parašų rinkimo

    Lenkijoje sparčiai populiarėjanti programėlė „mObywatel“ netrukus turėtų sulaukti reikšmingo atnaujinimų paketo. Teisinį kelią naujoms funkcijoms atvėrė Ministrų tarybos priimtas nutarimas, kuris leidžia į programėlę įkelti papildomus dokumentus ir paleisti naujas paslaugas.

    Skaitmeninimo ministerijos pateikta informacija rodo, kad viena pagrindinių krypčių yra naujų dokumentų skaitmeninimas. Tarp planuojamų sprendimų minimi eDiplomai, profesiniai dokumentai ir kiti skaitmeniniai atitikmenys, kurie ilgainiui turėtų sumažinti poreikį nešiotis popierines pažymas.

    Pokyčiai numatyti ir vairuotojams. Planuojama, kad programėlėje atsiras daugiau su vairuotojo statusu susijusios informacijos, pavyzdžiui, duomenys apie bandomąjį laikotarpį ar galiojančius draudimus vairuoti, o tai turėtų palengvinti situacijų tikrinimą kasdienėse situacijose.

    Ministerija taip pat ruošia sprendimus, kurie artina programėlę prie universalaus skaitmeninių paslaugų vartų modelio. Tarp aptariamų idėjų yra skaitmeninis transporto dokumentų valdymas, kai dalis fizinių dokumentų taptų neprivalomi, o pasikeitimų, susijusių su transporto priemone, deklaravimas būtų paprastesnis.

    Dar viena naujovė – skaitmeninis palaikymas, kuris leistų patogiau rinkti parašus kandidatų sąrašams rinkimuose. Tokia funkcija galėtų sumažinti administracinę naštą ir sutrumpinti procesus, tačiau jos įgyvendinimas priklausys nuo techninių ir saugumo reikalavimų, taikomų rinkimų procedūroms.

    Ilgesnėje perspektyvoje numatoma ir registrų integracija, kad gyventojams būtų paprasčiau pasiekti duomenis iš skirtingų valstybinių registrų. Tarp minimų krypčių – patogesnis priėjimas prie duomenų, susijusių su nekilnojamuoju turtu ir verslo veikla, nors daliai sprendimų prireiks daugiau laiko, kol jie bus įdiegti praktikoje.

    Skaitmeninės tapatybės ir dokumentų programėlės Europoje tampa bendra kryptimi: valstybės siekia, kad svarbiausios paslaugos būtų pasiekiamos telefone, bet kartu didina dėmesį duomenų apsaugai, tapatybės patvirtinimui ir sukčiavimo prevencijai. Todėl „mObywatel“ naujovės bus diegiamos palaipsniui, pirmiausia įvertinus saugumo ir patikimumo reikalavimus.

  • „Siemens Mobility“ pristatė Vectron X: lokomotyvą užvesite nuotoliu, kabinoje – programėlės

    „Siemens Mobility“ pristatė Vectron X: lokomotyvą užvesite nuotoliu, kabinoje – programėlės

    Naujas skaitmeninis Vectron šeimos etapas

    „Siemens Mobility“ pristatė naują lokomotyvą Vectron X, kurią pademonstravo Rail Service Center padalinyje Miuncheno-Allach rajone. Gamintojas ją pozicionuoja kaip patikrintos Vectron platformos evoliuciją, papildytą pažangiomis skaitmeninėmis funkcijomis.

    Vectron serija Europoje tapo vienu populiariausių universalių elektrinių lokomotyvų sprendimų, o „Siemens Mobility“ skelbia jau pardavusi beveik 3 000 vienetų. Dėl to Vectron X pristatymas signalizuoja ne eksperimentą, o kryptingą masiškai naudojamos platformos modernizavimą.

    Nuotolinis paleidimas ir duomenys realiu laiku

    Vienas ryškiausių Vectron X akcentų – nuotolinio paleidimo funkcija, leidžianti užvesti lokomotyvą per atstumą ir paruošti jį reisui dar prieš mašinistui įlipant į kabiną. Toks sprendimas gali sutrumpinti parengiamuosius procesus depuose ir terminaluose, ypač kai grafikai įtempti.

    Gamintojo teigimu, pažangi ryšio įranga leidžia perduoti svarbiausius eksploatacinius duomenis realiu laiku. Praktikoje tai siejama su ankstesniu gedimų požymių aptikimu, tikslesniu techninės priežiūros planavimu ir mažesne neplanuotų prastovų rizika.

    Kabina su „SmartScreen“ ir programėlėmis

    Vectron X kabinoje numatytas 11,6 colio „SmartScreen“ jutiklinis ekranas, kuriame galima naudotis programėlėmis. „Siemens Mobility“ sprendimą apibūdina kaip programėlių ekosistemą, kur funkcijos gali būti parenkamos pagal vežėjo poreikius ir veiklos scenarijus.

    Tokia kryptis atspindi platesnę geležinkelių sektoriaus tendenciją: operatoriai vis dažniau siekia standartizuoti sąsajas, mažinti mokymų naštą ir sparčiau diegti programinius patobulinimus. Skaitmeniniai sprendimai taip pat atveria kelią gilesnei diagnostikai ir aiškesniam sprendimų priėmimui, kai parkas didelis, o maršrutai driekiasi per kelias valstybes.

    Gamintojas pabrėžia, kad lokomotyvas išlieka universalus ir gali būti naudojamas tiek keleiviniams, tiek krovininiams sąstatams. Skaitmeninės funkcijos integruojamos su „Siemens Xcelerator“ ekosistema, kuri skirta sujungti riedmenų, paslaugų ir operacijų duomenis visame eksploatacijos cikle.

  • Pramonė 5.0: žmogus vėl centre, o įmonės skuba skaitmenizuotis – kur stringa IT ir OT jungtys

    Kas yra pramonė 5.0?

    Pramonė 5.0 vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien efektyvumo ir automatizavimo link humanocentriško modelio, kuriame technologijos turi stiprinti darbuotojų gebėjimus, o ne juos pakeisti. Ši kryptis išryškėjo ir Europos Komisijos politiniuose dokumentuose, kur akcentuojamas atsparumas, tvarumas ir žmogaus vaidmuo.

    Skirtingai nei pramonė 4.0, kuri daugiausia koncentravosi į duomenų surinkimą, procesų optimizavimą ir išmaniųjų gamyklų automatizavimą, pramonė 5.0 labiau sieja technologines investicijas su darbo kokybe. Tai apima saugesnes darbo vietas, žmogui pritaikytas robotikos sistemas ir aiškesnį atsakomybės pasidalijimą.

    „Pramonė 5.0 reiškia modelį, kuriame žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos palaiko kūrybiškumą ir įgūdžius, užuot bandžiusios juos pakeisti“, – sakė automatikos verslo vadovas Piotras Szkoda.

    Investicijos auga, bet strategija ne visada

    Diskusijose apie pramonės skaitmenizaciją akcentuota, kad gamybos įmonės vis daugiau lėšų skiria skaitmeninei transformacijai. Minėta, kad vidutiniškai į skaitmenizavimą nukreipiama apie 30 proc. pelno, o skirtumas tarp mažesnių ir didesnių bendrovių dažniausiai siejamas su finansiniais bei kompetencijų resursais.

    Vis dėlto dalis įmonių skaitmenizavimą vis dar įgyvendina fragmentiškai, pirkdamos atskirus sprendimus be aiškios veiklos architektūros. Ekspertai pabrėžė, kad dalis bendrovių vis dar neturi skaitmeninės transformacijos kaip strateginio prioriteto, o tai ilgainiui brangiai kainuoja dėl dubliuojamų projektų ir prasto sprendimų suderinamumo.

    Didžiausia kliūtis – IT ir OT integracija

    Vienas dažniausių praktinių barjerų gamyklose yra IT ir OT integracija, kai biuro lygmens sistemos turi sklandžiai susijungti su gamybos įranga ir procesų valdymu. Be šio sujungimo duomenys lieka atskirose „salose“, o skaitmenizavimo nauda apsiriboja pavieniais pagerinimais.

    Kai integracijos trūksta, įmonės neretai automatizuoja esamą netvarką: įdiegia naujus įrankius, bet nepakeičia procesų logikos ir duomenų kokybės valdymo. Rezultatas – didesnės diegimo išlaidos, ilgesnis atsipirkimas ir sunkesnis plėtimas į kitus padalinius ar gamybos linijas.

    DI, kibernetinis saugumas ir duomenų nutekėjimo rizika

    Didėjant skaitmenizacijai, didėja ir kibernetinės rizikos, ypač kai gamybos aplinkoje atsiranda daugiau prijungtų įrenginių, nuotolinės prieigos ir tiekėjų integracijų. Ekspertai pabrėžė, kad įmonių intelektinė nuosavybė ir gamybos duomenys tampa vienu svarbiausių aktyvų, todėl saugumas turi būti planuojamas nuo pat pirmųjų projektų.

    Kalbant apie DI taikymą, akcentuota, kad vertę kuria ne vien „protingi“ įrankiai, o organizacijos brandumas: duomenų kokybė, prieigos kontrolė, aiškūs naudojimo scenarijai ir darbuotojų kompetencijos. Praktikoje dalis įmonių riboja viešų generatyvinių įrankių naudojimą dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo rizikos.

    „Mes neleidžiame įmonėje naudoti „ChatGPT“, nes matome duomenų nutekėjimo riziką. Vietoje to renkamės pažangesnius sprendimus, pavyzdžiui, „Copilot“, – sakė grupės „Amica“ vadovas Robertas Stobińskis.

    DI pramonėje dažniausiai siejamas su prevencine įrangos priežiūra, kokybės kontrolės automatizavimu, tiekimo grandinės planavimu ir energijos sąnaudų optimizavimu. Kartu pabrėžiama, kad DI projektai be aiškaus duomenų valdymo ir saugumo politikų didina tiek finansinę, tiek reputacinę riziką.

    Kur realiai atsiperka skaitmenizacija?

    Skaitmenizacijos grąža dažniausiai atsiranda tada, kai įmonės pereina nuo pavienių sprendimų prie suderintos sistemos: gamybos duomenys automatiškai patenka į planavimo ir valdymo aplinką, o sprendimai priimami remiantis realaus laiko informacija. Didelę vertę kuria ir vadinamieji skaitmeniniai dvyniai, leidžiantys modeliuoti procesus ir tikrinti scenarijus prieš darant pakeitimus realioje gamyboje.

    Minėta, kad skaitmeninis dvynys yra ne statiška vizualizacija, o nuolat atsinaujinantis modelis, veikiantis su realiais duomenimis ir padedantis valdyti procesus. Tokie sprendimai ypač svarbūs, kai įmonės nori optimizuoti ne tik vieną cechą, bet ir visą vertės grandinę su tiekėjais.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia realiu laiku, naudodamas realius duomenis“, – sakė „Dassault Systèmes“ atstovas Ireneuszas Borowskis.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į reguliacinę aplinką Europoje, ypač į taisykles, susijusias su duomenų dalijimusi ir DI. Įmonėms, ypač mažesnėms, neapibrėžtumas dėl praktinio reglamentų įgyvendinimo gali tapti papildoma kliūtimi, todėl vis svarbesnės tampa aiškios vidaus politikos, auditai ir etapinis diegimas.

  • Vienas mažas gedimas ir techninės apžiūros negausite: vairuotojus stebina naujos taisyklės

    Vienas mažas gedimas ir techninės apžiūros negausite: vairuotojus stebina naujos taisyklės

    Europos Sąjungoje bręsta reikšmingi pokyčiai techninių apžiūrų srityje, o jų kryptis aiški: daugiau skaitmenizacijos, daugiau duomenų ir griežtesnė taršos kontrolė. Dalis vairuotojų apie tai sužino tik artėjant apžiūros terminui, nors pasikeitimai gali lemti ir papildomas išlaidas.

    Vienas svarbiausių planuojamų pokyčių siejamas su realesniu automobilių degalų sąnaudų ir išmetamo anglies dioksido vertinimu. Daugelyje naujesnių automobilių jau naudojami borto duomenų sprendimai, kurie kaupia informaciją apie faktines sąnaudas ir energijos naudojimą, o ateityje tokie duomenys gali būti tikrinami apžiūros metu.

    Praktikoje tai reiškia, kad techninės apžiūros stotyje vis dažniau bus vertinama ne tik tai, ką galima pamatyti akimis, bet ir tai, ką „pasako“ automobilio elektronika. Jei nustatomi neatitikimai, gedimai ar trūksta reikiamų duomenų, apžiūra gali baigtis neigiamu įvertinimu net ir tada, kai automobilis vizualiai atrodo tvarkingas.

    Skaitmenizacija ateina į apžiūras

    Kartu su taršos kontrole vis dažniau minimos priemonės, skirtos mažinti piktnaudžiavimą ir fiktyvias apžiūras. Viena iš krypčių, apie kurią diskutuojama įvairiose ES valstybėse, yra privalomas proceso fiksavimas, pavyzdžiui, automobilio identifikavimas ir nuvažiuoto atstumo patvirtinimas.

    Toks sprendimas padėtų tiksliau sieti apžiūros rezultatą su konkrečiu automobiliu ir sumažintų riziką, kad dokumentai sutvarkomi formaliai. Vairuotojams tai reikštų mažiau „pilkų“ susitarimų, bet daugiau atsakomybės už realią transporto priemonės būklę.

    Ką tai gali reikšti vairuotojams?

    Pokyčiai dažniausiai atneša ir kainų klausimą, nes nauji reikalavimai reiškia papildomą įrangą, daugiau veiksmų apžiūros metu ir didesnę administravimo apimtį. Dėl to techninės apžiūros įkainiai ilgainiui gali augti, o vėluojantiems laiku atvykti į apžiūrą kai kuriose šalyse jau taikomi didesni mokesčiai ar sankcijos.

    Vairuotojams svarbiausia rekomendacija išlieka paprasta: reguliari automobilio priežiūra ir diagnostika prieš apžiūrą tampa dar svarbesnė, ypač jei automobilis naujesnis ir jo būklė stipriai priklauso nuo elektroninių sistemų. Net nedidelė klaida, susijusi su taršos kontrole ar duomenų nuskaitymu, gali baigtis papildomu vizitu ir išlaidomis.

    Kokios tendencijos matomos Europoje?

    ES lygmeniu vis labiau remiamasi principu, kad keliuose turi likti techniškai tvarkingi ir realiai mažiau teršiantys automobiliai, o kontrolė turi tapti duomenimis paremta. Tai siejama ir su platesniais klimato politikos tikslais, ir su bandymu suvienodinti praktiką tarp valstybių narių.

    Todėl artimiausiais metais vairuotojai vis dažniau susidurs su griežtesniais taršos patikros metodais, didesniu skaitmeninių sistemų vaidmeniu ir labiau standartizuotu techninės apžiūros procesu. Sekti pokyčius verta iš anksto, nes tai, kas šiandien atrodo kaip smulkmena, rytoj gali tapti lemiamu punktu apžiūros lape.

  • Administracinės naštos mažinimas: ką iš tiesų keičia įstatymas ir kaip vertinami pokyčiai audituose

    Administracinės naštos mažinimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su viena kryptimi: mažiau perteklinių reikalavimų gyventojams ir verslui, greitesnėmis procedūromis ir aiškesnėmis taisyklėmis. Ši sritis remiasi Administracinės naštos mažinimo įstatymu, kuris nustato, kaip institucijos turi vertinti, skaičiuoti ir mažinti reikalavimų keliamą laiko bei sąnaudų naštą.

    Praktikoje administracinė našta atsiranda tada, kai žmogus ar įmonė privalo pateikti duomenis, pildyti formas, rinkti pažymas, teikti ataskaitas ar atlikti kitus veiksmus vien tam, kad įvykdytų teisės aktų reikalavimus. Tokie procesai gali būti pagrįsti, tačiau problema kyla, kai jie dubliuojasi, nepamatuotai apsunkina veiklą arba nebeatitinka realių rizikų.

    Įstatymo logika paprasta: prieš įvedant naujus reikalavimus turi būti įvertinta, kiek papildomo darbo ir kaštų tai sukels, o taikomi reikalavimai turi būti peržiūrimi ir optimizuojami. Tai ypač aktualu srityse, kuriose daug reguliavimo ir periodinių ataskaitų, pavyzdžiui, mokesčiuose, darbo santykiuose, licencijavime ar viešuosiuose pirkimuose.

    Kaip matuojama administracinė našta

    Administracinė našta paprastai vertinama skaičiuojant, kiek laiko užtrunka įvykdyti konkretų informacinį įpareigojimą ir kiek tai kainuoja, įskaitant darbuotojų laiką ar išorinių paslaugų poreikį. Vertinimas svarbus ne tik rengiant įstatymus ar poįstatyminius aktus, bet ir tada, kai institucijos peržiūri jau galiojančias tvarkas.

    Šalia kiekybinių skaičiavimų svarbi ir kokybinė pusė: ar reikalavimas aiškus, ar jį galima įvykdyti vienoje vietoje, ar duomenys jau yra valstybės registruose ir galėtų būti gaunami be papildomų prašymų. Vis daugiau dėmesio skiriama principui, kad institucijos neturėtų prašyti informacijos, kurią valstybė jau turi.

    Skaitmeninimas šioje srityje yra esminis, bet vien technologijos problemos neišsprendžia. Jei skaitmeniniu būdu įgyvendinamas tas pats perteklinis procesas, reali našta mažėja nedaug, todėl reformos paprastai siejamos ir su pačių reikalavimų peržiūra bei jų supaprastinimu.

    Ką rodo vidaus audito ataskaitos

    Administracinės naštos mažinimo pažanga dažnai vertinama vidaus audito ataskaitose, kurios apima kelių metų laikotarpius ir leidžia matyti, ar institucijose atsiranda nuosekli praktika. Tokiose ataskaitose paprastai tikrinama, ar administracinės naštos vertinimai atliekami laiku, ar jie pagrįsti, ar pasirenkami tinkami rodikliai ir ar priemonės realiai mažina reikalavimų skaičių bei įgyvendinimo laiką.

    Audito išvadose dažnai kartojasi kelios problemos: nevienoda metodika skirtingose institucijose, ribotas duomenų palyginamumas, formalus vertinimų atlikimas „dėl procedūros“ ir per retas jau galiojančių reikalavimų peržiūrėjimas. Kita vertus, teigiami pokyčiai paprastai siejami su paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę, integracijomis su registrais ir vieno langelio principo taikymu.

    Vidaus auditas taip pat leidžia identifikuoti sritis, kuriose mažinimas stringa ne dėl teisės aktų, o dėl organizacinių priežasčių: neaiškių atsakomybių, ribotų kompetencijų, trūkstamų duomenų mainų tarp sistemų ar nepakankamo procesų savininkų įsitraukimo.

    Kur link juda tendencijos

    Naujausios kryptys administracinės naštos mažinime dažniausiai siejamos su duomenų pakartotinio naudojimo plėtra, automatizuotais patikrinimais ir proaktyviomis paslaugomis, kai žmogui nereikia atskirai prašyti to, kas jam priklauso. Taip pat stiprėja lūkestis, kad reguliavimas būtų grįstas rizika: mažesnės rizikos veikloms taikomi paprastesni reikalavimai, o kontrolė labiau koncentruojama ten, kur tikimybė pažeidimams didesnė.

    Prie to prisideda ir DI sprendimai, kurie gali padėti institucijoms greičiau apdoroti didelius informacijos kiekius, aptikti neatitikimus ar automatizuoti pasikartojančias užduotis. Vis dėlto diegiant DI būtini aiškūs duomenų valdymo, skaidrumo ir atsakomybės principai, kad supaprastinimas nevirstų papildomomis rizikomis ar netiksliais sprendimais.

    Gyventojams ir verslui administracinės naštos mažinimas labiausiai jaučiamas tada, kai mažėja realių veiksmų skaičius: kai nereikia teikti tų pačių dokumentų kelis kartus, kai atsisakoma perteklinių pažymų ir kai paslauga suteikiama greičiau. Būtent todėl šalia įstatymo svarbiausia tampa nuoseklus įgyvendinimas ir reguliarus rezultatų tikrinimas.