Tag: Skaitmenizacija

  • Po kibernetinės atakos Lenkijoje ePUAP dar neveikia pilnai: kada grįš funkcijos – neaišku

    Lenkijos valstybinė elektroninių paslaugų platforma ePUAP po kibernetinės atakos vis dar neveikia visu pajėgumu, o tikslios datos, kada sistema grįš į įprastą režimą, kol kas nėra.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerijos komunikacijos biuro direktorius Marekas Gieorgica naujienų agentūrai PAP teigė, kad visiškas funkcionalumo atkūrimas įvyks tik užbaigus Centrinio informatikos centro (COI) specialistų darbus.

    Anot jo, toks sprendimas priimtas siekiant įsitikinti, kad neliko grėsmių sistemos veikimui ir kad atkūrus paslaugas jos vėl nebus sutrikdytos.

    Gyventojams tai reiškia, kad dalis nuotolinių paslaugų, susijusių su bendravimu su institucijomis internetu, gali būti laikinai ribotos arba veikti ne visu pajėgumu.

    Tikslaus termino kol kas nėra

    M. Gieorgica pabrėžė, kad šiuo metu neįmanoma įvardyti konkretaus laiko, kada ePUAP vėl veiks pilnai. Pasak jo, prioritetas yra sistemos saugumas ir kuo greitesnis visiškos prieigos atkūrimas.

    Apie pažangą žadama informuoti atskirais pranešimais, kai tik bus aiškesnė situacija dėl techninių darbų ir saugumo patikrinimų.

    Apie incidentą pranešė ir ministras

    Antradienio vakarą Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis socialiniame tinkle „X“ paskelbė apie kibernetinę ataką prieš valstybinę sistemą.

    Jo teigimu, už saugumą atsakingos komandos iškart ėmėsi veiksmų, kad būtų išlaikytas sistemos stabilumas, o kartu vyksta techniniai darbai, skirti pilnam funkcionalumui atkurti.

    Kas yra ePUAP ir kuo jis svarbus

    ePUAP (Elektroninė viešojo administravimo paslaugų platforma) yra visos šalies mastu veikianti sistema, leidžianti gyventojams internetu susisiekti su viešojo administravimo institucijomis.

    Ji naudojama siunčiant prašymus, paraiškas ar kitus dokumentus, taip pat pasirašant raštus naudojant Patikimą profilį (Profil Zaufany).

    Incidento aiškinime dalyvauja ir Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW), o skaitmenizacijos ministras nurodė, kad COI infrastruktūra laikoma saugia.

  • Lenkijoje automobilį žada registruoti telefonu: numerius ir dokumentus atvežtų kurjeris

    Lenkijoje automobilį žada registruoti telefonu: numerius ir dokumentus atvežtų kurjeris

    Lenkijoje automobilio registracija ateityje turėtų persikelti į telefoną: savininkas pateiktų prašymą programėlėje, o numerio ženklus ir registracijos liudijimą į namus atvežtų kurjeris. Taip vairuotojams nebereikėtų vykti į komunikacijos skyrių ir laukti eilėse.

    Apie tokį planą spalio 29 dieną Varšuvoje konferencijoje „Cyfrowy Samorząd“ pranešė šalies vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Pasak jo, 2027 metais lenkai turėtų galėti visą procedūrą atlikti elektroniniu būdu.

    Ministro teigimu, artimiausiu metu vyriausybė turėtų priimti teisės aktų projektą, kuris leistų startuoti naujai paslaugai. Akcentuojama ne tik elektroninė paraiška, bet ir dokumentų pristatymas tiesiai transporto priemonės savininkui.

    Vairuotojams tai reikštų reikšmingą pokytį: šiandien net ir surinkus visus reikalingus dokumentus dalį formalumų vis tiek tenka tvarkyti institucijose. Skaitmeninimas turėtų panaikinti privalomus vizitus, susijusius su pačia registracija.

    Pirmasis etapas – nuo 2027 metų sausio

    Skelbiama, kad pirmasis skaitmeninės registracijos etapas Lenkijoje turėtų prasidėti 2027 metų sausio 18 dieną. Tą dieną įsigaliotų nuostatos, leidžiančios pateikti elektroninius prašymus registruoti transporto priemones.

    Vairuotojai galėtų naudotis internetu arba programėle „mObywatel“. Tuo metu automobilių pardavėjams ir lizingo bendrovėms būtų numatyta galimybė perduoti duomenis tiesiai į CEPiK per API sąsają.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nereiškia, jog nuo 2027 metų sausio 18-osios kiekvienas vairuotojas galės sutvarkyti absoliučiai visus registracijos formalumus neišeidamas iš namų. Taip pat lieka klausimų, kada tiksliai startuotų pilnai veikiantis modelis ir ar nuo pradžių jis apimtų visus registracijos atvejus.

    Ministro deklaracijoje šis sprendimas pristatomas kaip vienas pirmųjų tokio tipo Europoje, o lūkestis aiškus – kad eilės komunikacijos skyriuose ilgainiui taptų praeitimi.

  • Naujas reitingas atskleidė, kur Lenkijoje gyventi sunkiausia: skirtumai šokiruoja

    Nors Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai augo, gyvenimo kokybė skirtingose savivaldybėse išlieka labai nevienoda. Naujausiame tyrime matyti, kad daliai gyventojų kelionė iki gydytojo, mokyklos ar viešojo transporto stotelės vis dar reiškia dešimtis minučių ar net kilometrus kelyje. Tokie skirtumai ryškiai išryškėja reitinge, kuriame palygintos visos šalies savivaldybės.

    Kas vertinta reitinge?

    Reitingą parengė „Algolytics Technologies“ kartu su tyrimų agentūra „SW Research“. Tyrime įvertintos 2 479 Lenkijos savivaldybės, o analizei panaudota apie 90 rodiklių, apimančių ekonominę situaciją, aplinkos būklę, saugumą, švietimą ir infrastruktūrą.

    Vertinimas apėmė ir kasdieniam patogumui svarbias sritis: sveikatos paslaugų, švietimo įstaigų, susisiekimo, techninės ir skaitmeninės infrastruktūros prieinamumą. Toks metodas leidžia pamatyti ne tik bendrą savivaldybės vaizdą, bet ir tai, kokios paslaugos realiai pasiekia gyventojus.

    Kur gyvenimo kokybė prasčiausia?

    Tyrimo autoriai skelbia, kad prasčiausiai įvertintos savivaldybės dažniausiai susiduria su silpnesniu paslaugų tinklu ir prastesniu susisiekimu. Tai reiškia ilgesnį kelią iki gydymo įstaigų, mokyklų ar viešojo transporto, o kartu ir mažiau patogų kasdienį gyvenimą.

    Pačiame tyrime pateikiamas visas silpniausiai įvertintų savivaldybių sąrašas, tačiau bendras signalas aiškus: net ir augant šalies ekonomikai, dalis regionų vis dar atsilieka pagal bazinių paslaugų prieinamumą.

    Kokios tendencijos matyti per metus?

    Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, vidutinis gyvenimo kokybės indeksas pakilo nuo 0,547 iki 0,570. Teigiami pokyčiai fiksuoti visose vaivadijose ir visose savivaldybių grupėse, tačiau pažanga pasiskirstė netolygiai.

    Geresni rezultatai dažniau sieti su švietimu, ekologija, saugumu ir techninių bei skaitmeninių tinklų plėtra. Tuo pat metu kai kuriose srityse situacija prastėjo arba augo lėčiau, ypač ekonomikos, susisiekimo ir paslaugų prieinamumo segmentuose.

    Kur gyventi geriausia?

    Reitinge išskirti ir lyderiai, tačiau rezultatai priklauso nuo to, kas vertina. Ekspertų vertinimu pirmoje vietoje atsidūrė Minsk Mazowiecki, o tarp aukštai įvertintų miestų minimi ir kiti vidutinio dydžio centrai.

    Gyventojų prioritetus labiau atspindinčioje dalyje pirmą vietą užėmė Varšuva. Tai rodo, kad subjektyvus patogumas gali labiau sietis su darbo rinka, paslaugų įvairove ir mobilumo galimybėmis, net jei kai kurie objektyvūs rodikliai kitur atrodo geresni.

  • ES startuolių planas EU Inc braška: kas stabdo 28-ąjį režimą ir kodėl verda kova dėl teisių

    ES startuolių planas EU Inc braška: kas stabdo 28-ąjį režimą ir kodėl verda kova dėl teisių

    Kas yra EU Inc ir ką žada

    Europos Komisijos iniciatyva EU Inc, vadinama 28-uoju režimu, turėjo tapti pasirenkama visos Europos bendrovės forma startuoliams. Idėja paprasta: mažiau skirtingų nacionalinių taisyklių, greitesnis įsteigimas ir lengvesnis verslo plėtimasis per sienas.

    Pagal siūlymą įmonę būtų galima registruoti per bendrą ES sąsają per 48 valandas, numatant simbolinį 1 euro įstatinį kapitalą. Procesai, įskaitant dokumentų teikimą, valdymo sprendimus, akcijų išleidimą ar likvidavimą, būtų maksimaliai skaitmeniniai.

    Komisija pabrėžia, kad ši forma nekeistų valstybių narių mokesčių rezidavimo, socialinio draudimo ar nacionalinių darbo teisės sistemų. Įmonės ir toliau būtų apmokestinamos ten, kur yra jų faktinio valdymo vieta, o socialinis draudimas sietųsi su realia darbuotojų darbo vieta.

    Derybos strigo dėl darbuotojų apsaugos

    Europos Parlamento Teisės reikalų komitete ne kartą nepavyko surinkti daugumos balsuojant dėl projekto ataskaitos, todėl derybos įstrigo. Viena didžiausių įtampų ašių tapo darbuotojų teisių garantijos ir rizika, kad nauja forma skatins taisyklių pasirinkimą pagal patogiausią režimą.

    Europos profesinių sąjungų konfederacija perspėja, kad be aiškių saugiklių atsirastų paskata registruoti įmones ten, kur darbuotojų atstovavimas ar kolektyvinės derybos silpnesnės. Tokiu atveju, anot jų, būtų lengviau apeiti darbuotojų informavimo ir konsultavimo praktikas.

    „Greitis gali mažinti administracinę naštą, tačiau jis negali būti darbuotojų reikalavimų ir kreditorių teisių sąskaita“, – sakė europarlamentaras René Repasi.

    Dar viena ginčų kryptis siejasi su greitesnėmis skaitmeninėmis procedūromis, įskaitant likvidavimą. Kritikai baiminasi situacijų, kai įmonė būtų uždaroma nespėjus užtikrinti neišmokėtų atlyginimų, išeitinių ar socialinio draudimo įmokų patikrinimo.

    Startuoliai įspėja: esmė skiedžiama

    Tuo pat metu iniciatyvos rėmėjai iš startuolių ekosistemos teigia, kad ilgos derybos silpnina tai, kas turėjo būti proveržis. EU Inc kampaniją palaikantys steigėjai ir investuotojai viešai įspėjo, kad kompromisai pamažu kuria ne vieną europinį standartą, o skirtingas jo versijas.

    Vienas jautriausių klausimų yra centralizuotas europinis registras, kuris, pasak verslo atstovų, būtų kritiškai svarbus bankams, investuotojams ir atitikties procedūroms. Be vieningos informacijos infrastruktūros, net ir turint bendresnes steigimo taisykles, praktikoje galėtų išlikti brangi ir lėta tarpvalstybinė biurokratija.

    Ne mažiau aštrios diskusijos kyla dėl darbuotojų akcijų opcionų. Viena vertus, tai laikoma svarbiu talentų pritraukimo instrumentu, ypač kai startuoliai konkuruoja su didelėmis bendrovėmis. Kita vertus, profesinės sąjungos reikalauja aiškiai užkirsti kelią praktikai, kai opcionai taptų atlyginimo ar socialinių garantijų pakaitalu.

    „Norime priemonių, kurios užkirstų kelią piktnaudžiavimui, tačiau tai neturi virsti naujos formos ištuštinimu“, – sakė EU Inc kampanijos bendraįkūrėjas Simon Schaefer.

    Kur slypi pagrindinė rizika ir ką tai reikštų rinkai

    EU Inc sumanymas gimė sprendžiant realią problemą: Europos bendroji rinka verslui vis dar išlieka fragmentuota, o įmonėms, siekiančioms augti keliose valstybėse, tenka derinti 27 skirtingus režimus. Tai didina teisinius kaštus, ilgina investicijų sandorius ir apsunkina darbuotojų pritraukimą tarptautiniu mastu.

    Vis dėlto kritikai akcentuoja, kad vien skaitmeninis steigimas ir supaprastintos procedūros negarantuoja kokybiškesnės verslo aplinkos, jei nebus suvaldytos sukčiavimo, fiktyvių įmonių ir pinigų plovimo rizikos. Dalis valstybių narių ir profesinių bendruomenių ragina stiprinti tapatybės patikrą ir teisines saugumo priemones.

    Derybų baigtis lems, ar EU Inc taps realiu vieningu įrankiu startuoliams, ar tik dar viena forma su daugybe nacionalinių išimčių. Jei kompromisai išplės variantų skaičių, kyla rizika, kad vietoje vienos europinės platformos rinka gaus 27 skirtingas interpretacijas, o tai sumažintų planuoto supaprastinimo efektą.

    Sprendimas taip pat svarbus signalas investuotojams: aiškumas dėl registravimo, informacijos skaidrumo, opcionų taisyklių ir darbuotojų apsaugos nulems, ar Europa gebės lengviau išlaikyti greitai augančias įmones. Kol kas akivaizdu tik viena: projekto likimą nulems pusiausvyra tarp greičio, saugiklių ir realaus suvienodinimo.

  • Dirbtinis intelektas gamyboje nėra magija: be strategijos ir duomenų kokybės jis tik didina chaosą

    DI gamyboje: nuo tikslo, ne nuo mados

    Ekspertai, aptarę dirbtinio intelekto diegimą gamyboje pramonės konferencijoje, sutaria dėl vieno: DI nepadarys tvarkos ten, kur procesai jau dabar nevaldomi. Technologija gali duoti apčiuopiamą naudą, tačiau tik tada, kai sprendžiamas konkretus verslo uždavinys ir iš anksto sutvarkomas pasirengimas.

    Pagrindinė klaida, kuri kartojasi skirtingose įmonėse, yra noras diegti DI vien todėl, kad tai skamba moderniai. Praktikai pabrėžia, kad investicijos sėkmę reikia matuoti ne „DI panaudojimu“, o tuo, ar sumažėjo brokas, prastovos, planavimo klaidos, o sprendimai tapo greitesni ir patikimesni.

    Be duomenų ir žmonių pasiruošimo DI neveiks

    Viena dažniausių kliūčių gamyboje yra duomenų fragmentacija, kai informacija laikoma skirtingose sistemose, kurios tarpusavyje beveik nesusikalba. Tokiu atveju net geriausi algoritmai negali pateikti patikimų įžvalgų, nes „mato“ tik dalį realybės.

    Ne mažiau svarbus ir duomenų kokybės klausimas: jei duomenys netikslūs, nepakankami, neaprašyti kontekstu ar renkami nenuosekliai, DI pateiks klaidinančias išvadas. Ekspertai pabrėžia, kad duomenų valdymas tampa esminiu pamatu, o kai kuriais atvejais vien duomenų sutvarkymas duoda efektą net ir be DI.

    „Jeigu tikimės, kad dirbtinis intelektas pats išspręs visas problemas, tada jis neišspręs nė vienos“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Dar viena dažna spraga yra kompetencijos organizacijoje: strategijos dokumento nepakanka, jei jo nesupranta vadovai ir komandos. Kai DI laikomas „juodąja dėže“, sprendimų priėmimas tampa lėtesnis, o atsakomybė išsiskaido, todėl didėja rizika, kad projektas taps brangiu eksperimentu.

    Maži pilotai ir aiškūs rodikliai sumažina riziką

    Praktikai rekomenduoja pradėti nuo nedidelių pilotinių projektų, kurie leidžia patikrinti visą ciklą: nuo duomenų surinkimo ir paruošimo iki modelio testavimo, diegimo ir priežiūros. Tokie pilotai padeda suprasti, ko trūksta organizacijai, ir realistiškai įvertinti, kiek kainuos sprendimo palaikymas ilgainiui.

    Akcentuojama, kad DI projektas nesibaigia paleidimu: modelius dažnai reikia pertreniruoti, stebėti jų tikslumą ir prisitaikymą prie pasikeitusių sąlygų. Jei įmonė neturi žmonių, suprantančių šį procesą, strategija tampa teorinė, o rezultatai nepastovūs.

    Ne mažiau svarbu iš anksto apsibrėžti rodiklius, pagal kuriuos bus vertinama sėkmė. Gamyboje tai dažniausiai yra kokybės nuokrypiai, prastovų trukmė, planavimo tikslumas, atsargų lygis, pristatymų laiku dalis ar energijos sąnaudos, tačiau tinkami rodikliai priklauso nuo konkretaus proceso.

    Kada užtenka automatizacijos, o kada reikia DI?

    Diskusijoje pabrėžta, kad ne kiekviena problema reikalauja dirbtinio intelekto. Jei užduotis gali būti patikimai išspręsta aiškiomis taisyklėmis ar analitiniais metodais, paprastesnė automatizacija dažnai būna pigesnė, greitesnė ir lengviau prižiūrima.

    DI labiausiai pasiteisina ten, kur reikia apdoroti didelius duomenų kiekius, kurių žmogus negali efektyviai įvertinti, arba kai sprendžiami vaizdo analizės, anomalijų aptikimo, sudėtingo planavimo ir optimizavimo uždaviniai. Tokiais atvejais DI gali veikti ir „šešėliniu režimu“: sprendimas dirba lygiagrečiai su esamu procesu, o įmonė palygina rezultatus prieš priimdama sprendimą dėl pilno diegimo.

    Ypač dažnai kaip praktiškas pavyzdys įvardijama anomalijų identifikacija priežiūroje ir kokybės kontrolėje, kai sistema padeda pastebėti nukrypimus, o galutinį sprendimą priima žmogus. Toks modelis mažina klaidų tikimybę ir kartu padeda išlaikyti atsakomybę ten, kur ji svarbiausia.

    DI diegimas yra pokytis, o ne vien įrankis

    Ekspertai sutaria, kad sėkmingas DI diegimas gamyboje reiškia verslo pokytį: reikia peržiūrėti procesus, atsakomybes, duomenų surinkimą ir darbuotojų įgūdžius. Vien technologijos įsigijimas nekompensuoja neefektyvių darbo praktikų ir neapibrėžtų tikslų.

    Galiausiai akcentuojama, kad reikės vis daugiau tarpdisciplininių kompetencijų: gebėjimo dirbti su duomenimis, suprasti procesus, valdyti pokytį ir kritiškai vertinti rezultatus. Įmonėms tai reiškia nuolatinį mokymąsi, nes DI sprendimai ir jų taikymo praktikos sparčiai keičiasi.

  • 408 tūkst. eurų regionams: 29 „Spiečių“ įmonės gaus postūmį skaitmenizacijai ir inovacijoms

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija 29 smulkioms ir vidutinėms įmonėms Lietuvos regionuose paskirstė 408 tūkst. eurų subsidijų. Parama skirta įmonėms, veikiančioms aktyvaus verslo erdvėse „Spiečiuose“, kad jos greičiau diegtų skaitmeninius sprendimus ir inovacijas.

    Lėšos bus naudojamos verslo procesų skaitmenizavimui ir optimizavimui: nuo gamybos ar paslaugų teikimo valdymo iki klientų aptarnavimo ir vidinių administracinių procesų. Ministerijos teigimu, tokios investicijos padeda įmonėms didinti našumą, mažinti sąnaudas ir greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

    „Verslo konkurencingumą stiprina gebėjimas pasitelkti technologijas, optimizuoti procesus ir greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Todėl ne tik plečiame „Spiečių“ tinklą, bet ir sudarome galimybę juose veikiantiems verslams diegti inovacijas, skaitmenizuoti veiklą ir augti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Finansavimas numatytas įmonėms, kurios yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis su „Spiečiumi“. Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 tokių erdvių, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų išaugti iki 20.

    Pastaruoju metu „Spiečiai“ atidaryti Šakiuose, Anykščiuose, Šalčininkuose ir Mažeikiuose, o artimiausiu metu planuojama atidaryti ir Lazdijuose. Ministerija pabrėžia, kad verslumo infrastruktūros plėtra regionuose siejama su tvaresniu ekonominiu augimu ir naujų darbo vietų kūrimu ne vien didmiesčiuose.

    Kiekvienam subsidijos gavėjui gali būti skirta iki 15 tūkst. eurų. Šios lėšos gali būti investuojamos į skaitmeninimo priemones ir paslaugas, kurios padeda efektyviau valdyti užsakymus, atsargas, gamybą, pardavimus, klientų santykius, taip pat diegti tarptautinius kokybės vadybos standartus ir gerinti veiklos organizavimą.

    Subsidijos skirtos pagal priemonę „Vykdyti verslumo ir įmonių augimo skatinimo priemones“. Priemonę įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra.

  • Pramonės plėtros agentūra skiria apie 35 mln. eurų paskoloms: kam įmonės galės panaudoti lėšas

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūra ARP pranešė pradedanti lengvatinių paskolų programą, skirtą įmonių skaitmeninei ir žaliajai transformacijai. Programos biudžetas siekia 150 mln. zlotų, tai yra maždaug 35 mln. eurų.

    Finansavimas bus teikiamas pagal Europos Sąjungos programą Fundusze Europejskie dla Nowoczesnej Gospodarki 2021–2027, orientuotą į verslo modernizavimą. ARP tikisi, kad lengvatinės sąlygos paskatins įmones sparčiau investuoti į produktyvumą ir energijos efektyvumą.

    Sąlygos: suma ir terminas

    Pagal paskelbtas gaires paskolos bus prieinamos mikro, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms. Viena bendrovė galės pasiskolinti nuo maždaug 580 000 iki 3 500 000 eurų.

    Numatytos ir palankios grąžinimo sąlygos: 0,5 proc. metinės palūkanos visam skolinimo laikotarpiui. Paskolos terminas gali siekti iki 15 metų, o pagrindinės sumos grąžinimas gali būti atidėtas iki 24 mėnesių.

    Kam bus skiriamos lėšos?

    ARP nurodo, kad paskolos turėtų padengti investicijas, susijusias su įmonių skaitmenizavimu ir procesų modernizavimu. Tarp numatytų krypčių minimos procesų automatizavimo ir robotizavimo iniciatyvos, informacinių sistemų integravimas, debesijos sprendimų diegimas, taip pat DI ir daiktų interneto pritaikymas.

    Kita didelė kryptis susijusi su žaliąja transformacija: energijos ir žaliavų vartojimo mažinimu, atliekų perdirbimo didinimu ir anglies pėdsako mažinimu. Tokios investicijos, ypač gamyboje, dažnai vertinamos kaip būdas sumažinti sąnaudas ir lengviau atitikti augančius tiekimo grandinių reikalavimus.

    Kada programa bus prieinama?

    Agentūra informavo, kad naujasis instrumentas turėtų būti prieinamas iki 2026 metų lapkričio pabaigos. Tai reiškia, kad įmonės projektus galės planuoti ilgesniam laikotarpiui, derindamos investicijas su kitomis ES paramos priemonėmis.

    ARP taip pat pabrėžia, kad lengvatinės paskolos turėtų padėti įmonėms greičiau įgyvendinti skaitmeninius ir energetinius pokyčius, kurie daugelyje sektorių tampa nebe pasirenkami, o būtini konkurencingumui išlaikyti.

    „Norime sudaryti sąlygas įmonėms drąsiau investuoti į skaitmeninę ir energetinę transformaciją, nes tai lemia jų produktyvumą ir atsparumą ateityje“, – sakė ARP atstovas Krzysztof Telega.

  • DI nebus panacėja įmonėms: be strategijos ir duomenų kokybės jis gali tik padidinti chaosą

    Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau įvardijamas kaip greičiausias būdas didinti našumą, tačiau verslo ir mokslo atstovai perspėja: be aiškios strategijos DI diegimas gali ne pagreitinti procesus, o įnešti dar daugiau sumaišties. Praktika rodo, kad technologija geriausiai veikia tada, kai sprendžia konkretų, iš anksto apibrėžtą uždavinį.

    Diskusijose apie DI pramonėje akcentuojama, kad pirmasis žingsnis turėtų būti ne įrankių pirkimas, o tikslų suformulavimas. Įmonėms siūloma aiškiai apsibrėžti, ar siekiama geresnio gamybos planavimo, tikslesnių prognozių, efektyvesnio tiekimo grandinės valdymo ar, pavyzdžiui, mažesnių prastovų.

    „Jei organizacija neturi DI strategijos, pirmiausia verta ją sukurti ir tik tada spręsti, kokių sprendimų reikia“, – sakė Ireneusz Borowski.

    Anot ekspertų, vienas dažniausių nusivylimų šaltinių yra prasta duomenų kokybė. Jei duomenys neišsamūs, netikslūs, nesuderinti tarp skirtingų sistemų ar neapibrėžta jų savininkystė, DI modeliai pateikia menkai patikimus rezultatus, o darbuotojai praranda pasitikėjimą tiek pačiu sprendimu, tiek jo teikiama verte.

    „Be tinkamo pasirengimo ir patikimų duomenų DI diegimas gali ne padėti, o tik padidinti chaosą įmonėje“, – sakė Bernard Pacula.

    Maži pilotai prieš dideles investicijas

    Sprendžiant, nuo ko pradėti, dažniausiai rekomenduojama rinktis mažos apimties diegimus, kurie leidžia greitai patikrinti prielaidas. Tokie pilotai padeda įvertinti, ar DI iš tiesų pagerina rodiklius, ar tik sukuria papildomą sluoksnį, kurį dar reikia prižiūrėti.

    Viena iš praktinių krypčių yra vadinamieji lygiagretūs bandymai, kai DI sprendimas kurį laiką veikia šalia esamų procesų. Taip galima palyginti rezultatus realiomis sąlygomis, nepertraukiant veiklos, ir įvertinti, ar pokytis vertas platesnio masto.

    Strategijos rengimas taip pat nėra vienkartinis veiksmas, nes DI rinka ir galimybės keičiasi sparčiai. Dėl to dokumentai, parengti pernelyg akademine ar siaurai technine kalba, įmonėse dažnai lieka „stalčiuje“, o realūs sprendimai priimami chaotiškai ir be bendro plano.

    Ekspertai pabrėžia, kad sėkmingas DI pritaikymas priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo organizacinio pasirengimo. Aiškūs tikslai, atsakomybės, duomenų tvarkymas ir darbuotojų įtraukimas dažnai duoda daugiau naudos nei bandymas greitai įsidiegti „universalią“ sistemą.

  • DI nėra stebuklinga tabletė: be strategijos ir duomenų įmonėse jis gali tik padidinti chaosą

    Dirbtinis intelektas vis dažniau pristatomas kaip greitas būdas sutaupyti laiką, sumažinti sąnaudas ar išspręsti procesų neefektyvumą. Tačiau verslo ir mokslo atstovai perspėja: DI diegimas be aiškios krypties gali neduoti jokios naudos ir net sustiprinti įmonėje jau esamą netvarką.

    Ekspertų vertinimu, pirmas žingsnis turėtų būti ne įrankių pirkimas, o strategija: kokią konkrečią problemą norima spręsti ir kaip bus matuojamas rezultatas. Praktikoje DI geriausiai atsiperka ten, kur tikslai apibrėžti aiškiai, pavyzdžiui, gamybos planavimo, atsargų valdymo ar tiekimo grandinės prognozavimo srityse.

    Kodėl strategija svarbiau už įrankį?

    Įmonėse DI projektai dažnai stringa dėl paprastos priežasties: nėra bendro susitarimo, kam technologija bus naudojama, kas už ją atsakingas ir kokiais rodikliais vertinama sėkmė. Kai lūkesčiai migloti, DI tampa dar vienu paraleliniu procesu, kuris konkuruoja su jau veikiančiomis darbo tvarkomis.

    Ne mažiau svarbi ir duomenų kokybė. Jei duomenys nepatikimi, nesuderinti tarp sistemų ar renkami skirtingais standartais, DI sprendimai pateikia klaidinančias įžvalgas, o darbuotojų pasitikėjimas greitai krenta, nes išvadų neįmanoma paaiškinti ar pagrįsti.

    Maži bandymai prieš didelį diegimą

    Vietoje plataus masto pertvarkų rekomenduojama pradėti nuo mažų projektų, kurie leidžia greitai patikrinti hipotezę. Tokie pilotai padeda įsivertinti, ar DI realiai gerina procesą, ar tik sukuria papildomą administracinį sluoksnį ir naujų klaidų riziką.

    Praktinis metodas, apie kurį kalba specialistai, yra vadinamasis šešėlinis diegimas, kai DI veikia lygiagrečiai su esamu procesu ir jo sprendimai lyginami su realiais rezultatais. Jei poveikio nėra, įmonė išvengia brangių klaidų ir gali koreguoti kryptį dar prieš investuodama didesnes sumas.

    Dar viena rizika susijusi su strategijos „popieriumi“. Parengus pernelyg technišką dokumentą, kurio organizacija kasdienėje veikloje nesupranta, strategija lieka stalčiuje, o sprendimai priimami fragmentiškai, pagal pavienes užklausas ar madas.

    Situaciją apsunkina ir greitas DI technologijų tempas: tai, kas veikė prieš metus, šiandien gali reikalauti naujų saugumo, duomenų valdymo ar integracijų sprendimų. Dėl to strategija turi būti gyvas dokumentas, reguliariai atnaujinamas, o ne vienkartinis formalumas.

    Ekspertai sutaria, kad DI gali suteikti apčiuopiamos naudos, bet tik tuomet, kai įmonė aiškiai žino, ko siekia, turi patikimus duomenis ir pasiruošusi pokyčiams organizacijoje. Priešingu atveju technologija ne panaikina problemų, o jas išryškina ir padidina.

  • PGE diegia projektų portfelio valdymo sistemą: realiu laiku duomenis gaus apie 2 tūkstančiai darbuotojų

    Lenkijos energetikos grupė PGE pranešė pasirašiusi sutartį su konsultacijų bendrove „Deloitte“ dėl projektų portfelio valdymo (PPM) sistemos diegimo visose grupės įmonėse. Sprendimas turėtų suvienodinti projektų valdymo praktiką ir suteikti vieną bendrą duomenų šaltinį skirtingoms PGE bendrovėms.

    PGE teigimu, spartėjanti energetikos transformacija ir didelės apimties investicijų programa reikalauja tikslesnio planavimo bei greitesnių sprendimų. Įmonė akcentuoja, kad PPM padės geriau kontroliuoti terminus, biudžetus ir prioritetus, kai vienu metu vykdoma daug skirtingų projektų.

    Kam skirta PPM sistema?

    PPM (project portfolio management) – tai metodų ir technologijų visuma, leidžianti centralizuotai valdyti projektų portfelį: nuo planavimo ir resursų paskirstymo iki pažangos stebėsenos bei rizikų vertinimo. Praktikoje tokios sistemos dažnai tampa vadovams ir projektų komandoms skirtu „vienu langu“, kuriame matomi svarbiausi rodikliai.

    „Pokyčių mastas ir tempas, susiję su energetikos transformacija, reikalauja konkrečių veiksmų, kurie pagerintų mūsų daugiamilijardinę investicijų programą“, – sakė PGE valdybos vicepirmininkas Piotr Dziubałtowski.

    PGE nurodo, kad naujasis sprendimas turėtų standardizuoti projektų procesus visoje grupėje, pagerinti komandų bendradarbiavimą ir palengvinti sprendimų priėmimą. Esminis pažadas – nuoseklūs, palyginami ir nuolat atnaujinami duomenys, kurių dažnai pritrūksta, kai projektai valdomi skirtingais įrankiais.

    Diegimas prasidės nuo procesų analizės

    Prieš techninį sistemos diegimą bus atliekama procesų analizė, siekiant įvertinti, kas labiausiai veikia projektų įgyvendinimą PGE grupėje. Po šio etapo planuojamas techninis įgyvendinimas, už kurį bus atsakinga PGE grupės bendrovė PGE Systemy.

    PGE Systemy valdybos vicepirmininkas Marek Gzowski pabrėžė, kad PPM diegimas visoje grupėje yra sudėtingas, nes reikės integruoti iki šiol naudotus įrankius ir taikomąsias programas. Tokia integracija paprastai yra kritinė sąlyga, kad nauja sistema netaptų dar vienu atskiru „duomenų silosu“.

    „Įdiegus sistemą, daugiau nei 2 tūkstančiai PGE grupės darbuotojų, atsakingų už projektų valdymą, turės prieigą prie aktualių duomenų vienoje vietoje“, – sakė Marek Gzowski.

    Kodėl tai svarbu energetikos įmonėms?

    Energetikos sektoriuje projektų portfeliai dažnai apima skirstomųjų tinklų modernizavimą, generacijos pajėgumų plėtrą, skaitmenizaciją, kibernetinį saugumą ir reguliacinių reikalavimų įgyvendinimą. Dėl to įmonėms svarbu ne tik vykdyti pavienius projektus, bet ir valdyti jų tarpusavio priklausomybes, finansavimo srautus bei resursų trūkumus.

    Tokiose organizacijose PPM sprendimai dažnai diegiami siekiant mažinti dubliavimąsi, aiškiau nustatyti prioritetus ir matuoti realią pažangą pagal vienodus kriterijus. PGE atveju deklaruojamas tikslas – užtikrinti, kad sprendimų priėmėjai turėtų vienodą situacijos vaizdą visos grupės mastu.