CP v2

Tag: Skaitmenizacija

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: 11 mln. mObywatel, bet įgūdžių stinga

    Skaitmeninė valstybė įsibėgėja

    Lenkijoje spartėja viešųjų paslaugų skaitmeninimas: plėtojami e. pristatymai, elektroninė dokumentų apyvarta ir vis daugiau procesų perkeliama į skaitmenines sistemas. Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad šie pokyčiai turi tapti kasdienybe ne tik centrinei valdžiai, bet ir savivaldai.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo programėlė „mObywatel“, kurią, remiantis valdžios pateiktais duomenimis, naudoja beveik 11 mln. gyventojų. Programėlėje telpa pagrindiniai dokumentai ir paslaugos, o funkcijų sąrašas plečiamas, siekiant, kad vis daugiau prašymų būtų pateikiama nuotoliu.

    „Beveik 11 mln. lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ja didžiuojamės ir nuolat plečiame jos funkcijas – nuo dokumentų iki naujų paslaugų, susijusių su registrų duomenimis ir pasų paraiškomis jaunimui“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafalas Rosińskis.

    Pasak viceministro, „mObywatel“ diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, sukurtas remiantis Lenkijoje vystomu didžiuoju kalbos modeliu. Modelis pirmiausia orientuotas į viešąjį sektorių, tačiau, kaip teigiama, juo naudojasi ir dalis verslo.

    Didžiausia spraga – žmonių gebėjimai

    Nors paslaugos sparčiai perkeliamos į skaitmeninę erdvę, ekspertai atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę: nemaža visuomenės dalis vis dar neturi pakankamų bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tai reiškia, kad modernios platformos gali didinti atskirtį, jei nebus lygiagrečiai investuojama į mokymus.

    Valdžios tikslas – iki 2035 metais pakelti bazinių skaitmeninių kompetencijų rodiklį iki 85 proc., kai šiuo metu jis siekia maždaug pusę gyventojų. Tam numatomos iniciatyvos, orientuotos į įvairias grupes, ypač vyresnio amžiaus žmones.

    Diskusijose akcentuojama, kad technologijos turi būti kuriamos pagal naudotoją, o ne atvirkščiai. Vyresniems žmonėms skaitmeninės paslaugos dažniau kelia nerimą ir nepasitikėjimą, todėl esminiais tampa aiškūs sprendimai, paprastos sąsajos ir patikima pagalba.

    DI nauda atsiranda tik per pertvarką

    Verslo atstovai pabrėžia, kad DI diegimas savaime negarantuoja efektyvumo. Dažna klaida – bandymas uždėti DI sprendimus ant senų, neoptimizuotų procesų, tikintis greito rezultato be organizacinių pokyčių.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir įmonėse atliekame gilią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Ši logika, pasak dalyvių, tinka ir viešajam sektoriui: skaitmenizavimas nėra vien paslaugų perkėlimas į ekraną, o veiklos modelio peržiūra. Kitaip DI tampa brangiu priedu, kuris nepadidina našumo ir nepadeda gyventojams.

    Infrastruktūra ir saugumas – kritinė sąlyga

    Skaitmeninės valstybės pagrindas yra ryšių ir duomenų infrastruktūra, į kurią telekomunikacijų sektorius kasmet investuoja dideles sumas. 2024 metais Lenkijos telekomunikacijų sektoriaus investicijos siekė apie 2,2 mlrd. eurų, o 2014–2024 metais bendra suma sudarė maždaug 22 mlrd. eurų.

    Kartu auga ir grėsmės: didėjant skaitmeninių paslaugų apimčiai, infrastruktūra tampa dažnu kibernetinių atakų taikiniu, o DI įrankiai leidžia nusikaltėliams veikti greičiau ir tiksliau. Telekomunikacijų atstovai kalba apie tūkstančius bandymų atakuoti sistemas per savaitę.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vien techninių priemonių nepakanka: svarbu, kad saugumas būtų numatytas jau kuriant paslaugas ir sistemas. Tai reiškia ne tik apsaugą nuo įsilaužimų, bet ir priemones prieš manipuliaciją, sukčiavimą bei socialinę inžineriją.

    „Esminė tema yra pasitikėjimas ir saugumas: technologijose nuo pat kūrimo pradžios turi būti integruotas kibernetinis saugumas“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Lyderystės receptas – partnerystė ir pasirinkimo laisvė

    Lenkija vis dažniau įvardija ambiciją tapti regiono skaitmenine lydere, tačiau tam, pasak ekspertų, būtina nuosekli partnerystė tarp valstybės, verslo ir mokslo. Be koordinuoto veikimo sunku pasiekti mastą, užtikrinti talentų rengimą ir išlaikyti sprendimų kokybę.

    Kalbant apie skaitmeninę suverenitetą, akcentuojama ne tik duomenų kontrolė ir infrastruktūra, bet ir reali alternatyvų egzistencija. Praktikoje tai reiškia tiek tiekėjų pasirinkimo laisvę, tiek sistemų suderinamumą, kad institucijos ar verslas nebūtų „pririšti“ prie vieno sprendimo.

    Ekspertai sutaria, kad regioninės lyderystės langas yra atviras, tačiau jis gali užsiverti, jei skaitmenizavimas bus spartesnis už visuomenės įgūdžių augimą. Todėl šalia programėlių ir platformų plėtros svarbiausia užduotis išlieka masinė, nuolat atnaujinama skaitmeninė edukacija ir saugumo kultūra.

  • DI bankuose, medicinoje ir pramonėje pagaliau duoda naudą: kodėl vien pilotų nebeužtenka

    Dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas bankuose, sveikatos apsaugoje, pramonėje ir viešajame sektoriuje, tačiau didžiausią grąžą organizacijos pamato tik tada, kai sprendimai pradedami naudoti kasdienėje veikloje. Ekspertai pabrėžia, kad vien bandymai ir pilotiniai projektai dažnai tampa patogia stotele, kuri nepakeičia nei procesų, nei rezultatų.

    Diskusijose, vykusiose Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, akcentuota, kad technologijų brandą šiandien dažniau riboja ne įstatymai ar infrastruktūra. Lemiamu veiksniu tampa žmonių ir vadovų pasirengimas keisti darbo įpročius, persitvarkyti procesus ir prisiimti atsakomybę už diegimą.

    Nuo pilotų prie masto

    „Accenture“ atstovas Dawidas Osiecki teigė, kad reali verslo nauda atsiranda tik tuomet, kai DI sprendimai įdiegiami produkcinėje aplinkoje ir ima veikti dideliu mastu. Jo vertinimu, daugelis įmonių apsiriboja bandomaisiais etapais, kurie padeda suprasti galimybes, bet savaime nepakeičia veiklos modelio.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažna klaida yra pradėti nuo įrankio pirkimo, o ne nuo procesų analizės. Jei organizacija neįsivardija, kuriuos pasikartojančius veiksmus verta automatizuoti ir kaip bus matuojamas efektas, DI tampa dar vienu eksperimentu, o ne produktyvumo šaltiniu.

    Bankai ir medicina rodo kryptį

    Finansų sektoriuje DI jau perėjo nuo pavienių eksperimentų prie valdomų, pakartojamų diegimų. ING Banko Šląsko atstovė Alicja Żyła pasakojo, kad bankuose DI seniai taikomas rizikos vertinime, sukčiavimo prevencijoje ir pinigų plovimo prevencijos procesuose, o dabar vis dažniau naudojamas ir klientų aptarnavime.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali padėti apdoroti klientų užklausas ar skundus ir parengti atsakymų juodraščius, kuriuos vėliau patikrina darbuotojai. Bankams ypač svarbus reguliacinis atitikimas, todėl modeliai turi būti tikrinami, periodiškai peržiūrimi ir diegiami taip, kad būtų užtikrintas duomenų saugumas.

    Sveikatos apsaugos srityje DI nauda siejama ne tik su greitesnėmis užduotimis, bet ir su galimybe efektyvinti klinikinius tyrimus. „GSK“ atstovas Bartłomiej Kopacz akcentavo, kad medicinoje klaidos kaina yra itin didelė, todėl DI sprendimai turi būti įkomponuoti į procesą taip, kad galimos modelių klaidos nedarytų įtakos galutiniam rezultatui.

    Jo teigimu, įmonės kuria uždarose aplinkose veikiančius vidinius DI įrankius darbui su procedūromis, literatūra ir ataskaitomis, o tolesnės kryptys apima efektyvių tyrimų centrų identifikavimą bei pažangesnius modeliavimus. Tokie sprendimai gali padėti mažinti augančius kaštus ir trumpinti kai kurių etapų trukmę, tačiau galutinė atsakomybė išlieka žmogui.

    Pramonei DI tampa būtinybe

    AGH universiteto atstovė Joanna Jaworek-Korjakowska pabrėžė, kad pramonė vis aktyviau jungia DI su robotika ir jutikliais, nes tai leidžia automatizuoti užduotis, kuriose trūksta žmonių arba kuriose darbas yra pavojingas. Tarp dažniausių pritaikymų minimos vaizdo analizės sistemos, defektų paieška, anomalijų aptikimas ir kokybės kontrolė.

    Pasak jos, rinkoje vis ryškesnė kryptis į lankstesnę robotizaciją, kai sprendimai veikia ne vienoje izoliuotoje stotyje, o kaip tarpusavyje susietos sistemos. Humanoidų panaudojimas gamyboje jau nebėra vien futuristinė idėja, tačiau realus proveržis priklausys nuo saugos standartų, patikimumo ir ekonominio pagrįstumo.

    Diskusijose taip pat pabrėžta, kad DI galima išmokti ir prie jo prisitaikyti, tačiau jis neįsidiegs pats. Svarbiausia yra nuosekliai pasirinkti konkretų procesą, turėti aiškų tikslą, užtikrinti duomenų kokybę ir įtraukti darbuotojus, kurie kasdien dirbs su sprendimu.

    Valstybės pusėje dėmesys vis dažniau kreipiamas į perėjimą nuo tyrimų ir prototipų prie realių diegimų. Ministerijos atstovai akcentuoja, kad šalia technologijos reikia kantrybės, aiškių prioritetų ir specializuotų sprendimų, kurie spręstų konkrečias problemas, o ne konkuruotų su universaliais modeliais visose srityse vienu metu.

  • Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“ pranešė apie planus artimiausiais metais mažinti darbuotojų skaičių, o atleidimai gali siekti iki 3 000 žmonių. Bankas tai sieja su efektyvumo didinimu ir didesniu technologijų, ypač DI, panaudojimu kasdienėse operacijose.

    Įmonė skelbia, kad metų pradžia buvo sėkminga: pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklos rezultatas, kaip nurodoma banko pranešime, augo 11 proc. ir pasiekė rekordinį 1,4 mlrd. eurų lygį. Kartu bankas pakėlė 2026 metų grynojo pelno lūkesčius iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo prognozuojama daugiau nei 3,2 mlrd. eurų.

    „Metus pradėjome rekordiniais rezultatais. Tai rodo, kad mūsų strategija veikia ir turi didesnį potencialą, nei planavome iš pradžių“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Didelė plano dalis susijusi su DI diegimu: „Commerzbank“ nurodo svarstantis investicijas, kurios artimiausiais metais galėtų siekti iki 600 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai apima procesų automatizavimą, klientų aptarnavimo skaitmeninimą, rizikų vertinimo modelių atnaujinimą ir vidaus administravimo kaštų mažinimą.

    Bankas pabrėžia, kad dalį darbuotojų ketinama perkelti į kitas funkcijas, tačiau kartu pripažįsta ir atleidimų riziką. Finansų sektoriuje tai atitinka platesnę tendenciją, kai bankai mažina padalinių tinklus, centralizuoja paslaugas ir daugiau veiklų perkelia į skaitmeninius kanalus.

    Ši naujiena svarbi ir Lenkijos rinkai, nes „Commerzbank“ valdo kontrolinį mBank akcijų paketą. Dėl to „Commerzbank“ strateginiai sprendimai, įskaitant kaštų mažinimą ar technologijų plėtrą, gali turėti netiesioginės įtakos ir mBank veiklos prioritetams.

    Įtampą didina ir perėmimo tema: „Commerzbank“ viešai skeptiškai vertina „UniCredit“ interesą bei siūlomą sandorio logiką. Bankas nurodo, kad integracijos planas esą išlieka nepakankamai aiškus, o įgyvendinimo rizikos būtų reikšmingos.

    „Pateiktas integracijos planas lieka neaiškus ir susijęs su didelėmis įgyvendinimo rizikomis“, – teigiama „Commerzbank“ pranešime.

    „UniCredit“ anksčiau siūlė už kiekvieną „Commerzbank“ akciją 0,485 naujos savo akcijos, o tai atitiko 30,80 euro įkainį už „Commerzbank“ akciją. „Commerzbank“ akcentuoja, kad būtų pasirengęs diskusijoms tik tuo atveju, jei būtų pasiūlyta patraukli premija akcininkams ir aiškiai įvardytas planas, suderinamas su banko verslo modeliu.

  • Buhalterių diena šiandien: kodėl šis darbas svarbus kiekvienam ir kaip keičiasi profesija Lietuvoje

    Šiandien minima Buhalterių diena – proga pasveikinti apskaitos specialistus ir priminti, kad jų darbas daro įtaką beveik kiekvienam gyventojui. Nuo atlyginimų ir mokesčių iki įmonių finansinės sveikatos bei ataskaitų valstybei – apskaita yra kasdienės ekonomikos pagrindas.

    Nors viešumoje dažniau girdimos didelės verslo naujienos ar politiniai sprendimai, realybėje daugelio įmonių stabilumas prasideda nuo tvarkingos buhalterijos. Tikslūs duomenys leidžia vadovams planuoti investicijas, vertinti rizikas ir išvengti brangiai kainuojančių klaidų, kurios gali virsti delspinigiais ar ginčais su institucijomis.

    Kas šiandien keičia buhalterio darbą

    Pastaraisiais metais buhalterio profesija sparčiai modernėja: vis daugiau procesų perkeliama į skaitmenines sistemas, o rutininės užduotys automatizuojamos. Tai nereiškia, kad specialistų reikia mažiau – keičiasi kompetencijos: auga poreikis suprasti duomenų analitiką, procesų valdymą ir mokesčių rizikų prevenciją.

    Vis dažniau buhalteris tampa ne tik vykdytoju, bet ir konsultantu vadovybei, padedančiu priimti sprendimus remiantis skaičiais. Dėl to didėja atsakomybė už duomenų kokybę, o kartu – ir poreikis nuolat atnaujinti žinias apie teisės aktų pokyčius bei apskaitos standartus.

    DI ir automatizacija: pagalba, o ne pakaitalas

    DI sprendimai ir automatiniai dokumentų atpažinimo įrankiai jau naudojami sąskaitoms apdoroti, klaidoms aptikti ar pasikartojančioms operacijoms sugrupuoti. Tačiau galutinė atsakomybė už teisingą apskaitą, mokesčių skaičiavimą ir ataskaitų pateikimą išlieka žmogui, todėl ypač svarbus tampa kritinis vertinimas ir kontrolė.

    Įmonėms tai reiškia ir kitą iššūkį: diegiant automatizaciją būtina pasirūpinti duomenų sauga, prieigų valdymu ir aiškiomis vidaus taisyklėmis. Kuo daugiau procesų vyksta skaitmeniniu būdu, tuo didesnė rizika, kad klaida ar netinkamai sukonfigūruota sistema paveiks visą finansinę grandinę.

    Kodėl verta padėkoti buhalteriams

    Buhalterių diena primena, kad tvarkinga apskaita yra pasitikėjimo ekonomikoje sąlyga: darbuotojai laiku gauna atlyginimus, valstybė surenka mokesčius, o verslai gali augti remdamiesi realiais skaičiais. Ši profesija reikalauja kruopštumo, atsakomybės ir gebėjimo dirbti su nuolat besikeičiančiomis taisyklėmis.

    Šiandien – tinkamas metas ne tik pasveikinti buhalterius, bet ir įvertinti jų indėlį į organizacijų skaidrumą bei finansinę discipliną. Kartais geriausias palinkėjimas – mažiau skubos, daugiau aiškumo dokumentuose ir sprendimuose, kurie palengvina darbą visiems.

  • Buhalterių diena Ignalinoje: meras Laimutis Ragaišis dėkoja už tikslumą ir kantrybę kasdien

    Buhalterių diena Ignalinoje: meras Laimutis Ragaišis dėkoja už tikslumą ir kantrybę kasdien

    Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis profesinės šventės proga pasveikino buhalterius ir finansininkus. Pasak mero, jų darbas yra viena svarbiausių grandžių, užtikrinanti, kad įstaigos ir įmonės veiktų sklandžiai.

    Sveikinime pabrėžta, kad buhalterio profesija remiasi atsakomybe, kruopštumu ir pasitikėjimu. Nors šis darbas neretai lieka už kadro, nuo jo tiesiogiai priklauso organizacijų sprendimų kokybė, atskaitomybė ir finansinė drausmė.

    „Jūsų kasdienis darbas dažnai lieka nepastebimas, tačiau būtent nuo jo priklauso sklandi įstaigų, įmonių ir visos bendruomenės veikla“, – sakė Laimutis Ragaišis.

    Meras dėkojo už tikslumą, kantrybę ir profesionalumą, o taip pat palinkėjo, kad sudėtingi skaičiai lengvai virstų aiškiais sprendimais. Sveikinime akcentuota, kad pagarba buhalterio darbui yra svarbi ne tik profesinės šventės proga, bet ir kasdienėje organizacijų kultūroje.

    Pastaraisiais metais buhalterio vaidmuo taip pat keičiasi dėl vis spartesnės skaitmenizacijos ir automatizavimo. Vis daugiau rutininių užduočių perima apskaitos sistemos ir DI sprendimai, todėl auga poreikis analitiniams gebėjimams, gebėjimui vertinti rizikas ir konsultuoti vadovus, priimant finansinius sprendimus.

    Sveikinimą meras užbaigė linkėdamas sveikatos, vidinės ramybės, pagarbos bei sėkmės profesiniame kelyje ir asmeniniame gyvenime.

  • Meras pasveikino buhalterius: kuo šiemet išsiskiria profesinė diena ir kodėl ji svarbi savivaldai

    Savivaldybės meras pasveikino buhalterius profesinės dienos proga, pabrėždamas jų indėlį į sklandų viešųjų finansų valdymą. Tokie sveikinimai primena, kad biudžeto planavimas, atsiskaitymai ir kontrolė savivaldoje remiasi kasdieniu šios profesijos darbu.

    Buhalterių darbas viešajame sektoriuje apima ne tik sąskaitų registravimą, bet ir biudžeto vykdymo priežiūrą, išlaidų pagrindimą bei ataskaitų rengimą. Nuo šių procesų priklauso, ar laiku apmokamos paslaugos, ar tinkamai administruojami projektai ir ar aiškiai matomas savivaldybės finansinis vaizdas.

    Kas keičiasi buhalterio darbe

    Pastaraisiais metais buhalteriams tenka prisitaikyti prie spartėjančios skaitmenizacijos ir griežtėjančių atitikties reikalavimų. Vis daugiau rutininių užduočių automatizuojama, o didesnė atsakomybės dalis persikelia į duomenų kokybę, procesų kontrolę ir rizikų valdymą.

    Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio vidaus kontrolės procedūroms, pirkimų ir sutarčių dokumentų suderinamumui bei aiškiam sprendimų pagrindimui. Viešajame sektoriuje ypač svarbu, kad kiekviena biudžeto eilutė būtų suprantama ir patikrinama, nes tai tiesiogiai susiję su skaidrumu ir gyventojų pasitikėjimu.

    Kodėl profesinė diena svarbi savivaldai

    Profesinės dienos proga išsakytas mero dėmesys yra signalas, kad finansų specialistų kompetencija laikoma strategine. Buhalteriai dažnai dirba „už kadro“, tačiau būtent jie užtikrina, kad sprendimai būtų įgyvendinami laiku, o dokumentai atitiktų reikalavimus.

    Ši proga taip pat aktuali kaip priminimas apie kvalifikacijos kėlimą ir žmogiškųjų išteklių tęstinumą. Savivaldybėms svarbu išlaikyti patyrusius specialistus, nes viešųjų finansų administravimas reikalauja ne tik žinių, bet ir praktikos, atsakomybės bei nuoseklumo.

  • Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholme įsikūrusi „Pit“ paskelbė apie viešą startą ir pritraukė 16 mln. JAV dolerių investiciją, kuri, pagal šiandienos kursą, sudaro apie 14,7 mln. eurų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo „Lakestar“, įkūrėjai ir keli verslo angelai.

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI pagrįstą platformą, skirtą pakeisti įmonių operacijose vis dar paplitusią „lopinę“ iš skaičiuoklių, el. pašto ir griežtų, sunkiai pritaikomų SaaS sprendimų. Bendrovė teigia, kad net po ilgų skaitmenizacijos programų daug kritinių procesų lieka išskaidyti ir sunkiai valdomi.

    DI vietoje skirtingų įrankių

    Pagrindinė „Pit“ idėja yra padėti organizacijoms kurti ir eksploatuoti vidinėms operacijoms pritaikytą programinę įrangą, o ne taikytis prie standartinių sistemų. Tokį modelį įmonė apibūdina kaip DI produktų komanda kaip paslauga, kai sprendimai kuriami aplink konkrečius darbo srautus.

    Platformą sudaro dvi dalys: „Pit Studio“, kuri „mokosi“ kaip veikia organizacija ir padeda suformuoti jai pritaikytas sistemas, bei „Pit Cloud“, kuri suteikia valdomą infrastruktūrą su įmonėms aktualiais saugumo ir atitikties elementais. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas nėra prototipai, o realiai naudojami, į gamybą išleisti sprendimai.

    Kas stovi už „Pit“

    „Pit“ įkūrė buvę vadovai, dirbę tokiose kompanijose kaip „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“. Investuotojų ir patariamųjų rate minimi ir vadovai bei ekspertai, siejami su „OpenAI“, „Anthropic“, „Google“, „Deel“ ir „Revolut“, taip pat „Stena“ ir „Lundin“ šeimos.

    Pasak „Pit“, platforma jau diegiama skirtinguose sektoriuose, įskaitant logistiką, telekomunikacijas, elektroninę prekybą ir sveikatos priežiūrą. Tarp klientų įvardijami „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas platformos mastelio didinimui ir platesniam diegimui didelėse organizacijose. Akcentuojama kryptis yra lankstesni DI sprendimai, galintys pakeisti daugybę atskirų įrankių vienu nuosekliu, pagal įmonės procesus sukonstruotu veikimo modeliu.

    „Dešimtmečius įmonės rėmėsi programine įranga, kuri diktuoja, kaip jos turi veikti. Dabar DI leidžia organizacijoms dirbti su sistemomis, sukurtomis aplink jų pačių darbo srautus“, – sakė „Pit“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Adamas Jaferis.

    DI pagrįstų platformų banga pastaraisiais metais keičia požiūrį į vidinę įmonių programinę įrangą: nuo universalių paketų link greičiau pritaikomų sprendimų, kurie sujungia duomenis, procesus ir automatizavimą. „Pit“ siekia įsitvirtinti būtent šioje nišoje, kur lankstumas ir saugumas turi atitikti didelių įmonių reikalavimus.

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka net tris kartus ilgiau, nei vėliau juos įdiegia: kur stringa?

    Lenkijos įmonės dirbtinio intelekto sprendimus neretai perka gerokai ilgiau, nei vėliau juos realiai įdiegia. Praktikoje tai reiškia mėnesius trunkančius pirkimų ir vertinimo procesus, o diegimui skiriamas gerokai trumpesnis laikas, kuris ne visada leidžia pasiekti apčiuopiamą rezultatą.

    Su šia tendencija siejami ne tik biudžetų ribojimai ar atsargumas neapibrėžtumo laikotarpiu, bet ir organizacijų įpročiai. DI čia dažnai traktuojamas kaip vienkartinis projektas su aiškia pradžia ir pabaiga, nors reali nauda pasiekiama tik tada, kai sprendimai tampa nuolatine veiklos dalimi.

    Accenture Lenkijoje duomenų ir DI srities vadovas Dawidas Osiecki pabrėžia, kad DI nėra universali „dėžutė“, kurią nusiperki ir ji automatiškai pakelia efektyvumą. Pasak jo, dažniausiai tai tampa organizacijos brandos testu: nuo duomenų kokybės ir procesų iki sprendimų priėmimo greičio bei pasirengimo keisti veiklos modelį.

    Eksperto teigimu, rinkoje pasitaiko situacijų, kai dviejų ar trijų mėnesių apimties projektui įsigyti skiriama nuo šešių iki devynių mėnesių. Sudėtingesnėse iniciatyvose, pavyzdžiui, kuriant duomenų platformas ar integruojant sistemas, vien pirkimo etapas gali užsitęsti iki dvejų metų.

    Technologijos keičiasi greičiau

    Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad technologijų ciklai trumpėja: per vieną ketvirtį į rinką ateina naujos kartos modeliai ir įrankiai. Todėl, kuo ilgiau organizacija užstringa pirkimų fazėje, tuo didesnė rizika, kad pasirinktas sprendimas diegimo pradžioje jau bus pasenęs arba nebeatitiks realių poreikių.

    Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose sprendimų priėmimą veikia griežtas reguliavimas ir aukšti atitikties reikalavimai. Farmacijos srityje kliūtimi dažnai tampa ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas, duomenų valdymo reikalavimai ir papildomos priežiūros procedūros.

    Ne licencijos, o veiklos perprojektavimas

    Dažna klaida, kurią daro organizacijos, yra bandymas DI „priklijuoti“ prie esamų procesų, jų iš esmės nekeičiant. Tokiu atveju įsigyjamos licencijos ar infrastruktūra, tačiau produktyvumo šuolis neįvyksta, nes neperžiūrima, kaip iš tikrųjų atliekamas darbas, kaip priimami sprendimai ir kaip matuojama nauda.

    Accenture šį požiūrį apibūdina kaip reinvention, tai yra nuoseklų veiklos modelio ir procesų perprojektavimą. DI sprendimai efektyviausiai veikia tada, kai organizacija aiškiai susitvarko duomenų valdymą, atsakomybes ir pasirenka kelis prioritetinius naudojimo scenarijus, o ne bando „dengti viską iš karto“.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI traktavimas kaip strategijos dalies, o ne vieno projekto“, – sakė Dawidas Osiecki.

    Ko trūksta viešajam sektoriui?

    Kalbant apie sisteminius pokyčius, išryškėja pirkimų taisyklių ir technologijų dinamikos neatitikimas, ypač viešajame sektoriuje. Kai procedūros orientuotos į ilgas formalių reikalavimų grandines, greitai besikeičianti DI rinka tampa sunkiai „pagavusi“ per klasikinius konkursų modelius.

    Eksperto vertinimu, vienas praktiškiausių kelių būtų glaudesnis dialogas tarp viešojo sektoriaus ir organizacijų, turinčių daug realios diegimo patirties. Tokia partnerystė leistų greičiau identifikuoti pasikartojančias klaidas ir pasirengti sprendimams, kurie atitinka tiek reguliavimo, tiek technologijų raidos tempą.

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka iki trijų kartų ilgiau, nei juos realiai įdiegia

    Lenkijos įmonėse diegiant dirbtinį intelektą dažnai stringama ne dėl technologijų trūkumo, o dėl pačių organizacijų veikimo įpročių ir lėtų sprendimų grandinių. Praktikoje nemaža dalis komandų daug laiko skiria pirkimui ir konkursams, tačiau pats įgyvendinimas vėliau vyksta skubotai, rizikuojant prarasti vertę.

    Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo „Accenture“ Lenkijoje dirbtinio intelekto ir duomenų praktikos vadovas Dawidas Osieckis. Jis pabrėžė, kad DI netelpa į tradicinę projekto logiką, kai numatomas aiškus pradžios ir pabaigos taškas, o sėkmė pamatuojama vienkartiniu rezultatu.

    DI nėra sprendimas iš dėžutės

    Pasak eksperto, DI sprendimai dažniausiai turi būti pritaikomi konkrečiai organizacijai, jos procesams, duomenų kokybei ir valdymo kultūrai. Todėl vien licencijų ar įrangos įsigijimas savaime nepadidina našumo, jei nekeičiami darbo būdai, atsakomybės ir sprendimų priėmimo greitis.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI laikymas strategijos dalimi, o ne atskiru projektu“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Jo teigimu, DI įmonėje turėtų veikti kaip nuolatinė funkcija, panašiai kaip logistika ar finansai. Tai reiškia aiškius savininkus organizacijoje, nuoseklų biudžetavimą, duomenų valdyseną ir gebėjimą nuolat tobulinti sprendimus, o ne vieną kartą juos pristatyti.

    Pirkimai užtrunka ilgiau nei diegimas

    Vienas ryškiausių paradoksų, kurį įvardija ekspertai, yra laiko disproporcija: įmonės mėnesiais vertina pasiūlymus, derina sąlygas ir vykdo pirkimų procedūras, o diegimui vėliau skiria santykinai mažiau laiko. D. Osieckio teigimu, pasitaiko atvejų, kai 2–3 mėnesių trukmės projektas perkamas 6–9 mėnesius.

    Sudėtingesnių iniciatyvų, tokių kaip duomenų platformų kūrimas ar kelių sistemų integracijos, pirkimai gali užsitęsti iki dvejų metų. Toks tempas prastai dera su DI rinkos dinamika, kai per vieną ketvirtį gali pasikeisti modelių galimybės, kainodara, saugumo praktikos ir geriausi taikymo scenarijai.

    Ši įtampa dar labiau išryškėja geopolitinio neapibrėžtumo fone, kai organizacijos linkusios griežčiau vertinti investicijas. Vis dėlto per ilgas sprendimų priėmimas DI srityje gali reikšti, kad įsigyjamas sprendimas diegimo starto metu jau bus pasenęs arba pareikalaus brangių pakeitimų.

    Skirtingi sektoriai, skirtingos kliūtys

    Kliūtys diegiant DI skiriasi pagal sektorių. Pavyzdžiui, farmacijos srityje problemą dažnai lemia ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas ir reguliaciniai reikalavimai, kurie DI projektus paverčia ilgesniais ir labiau riziką valdančiais procesais.

    Reguliuojamose industrijose svarbų vaidmenį atlieka ir institucijų požiūris į naujas technologijas, ypač kai kalbama apie jautrių duomenų tvarkymą, modelių paaiškinamumą ir atsakomybės paskirstymą. Eksperto nuomone, tokiose srityse praverstų aiškesnės gairės ir praktinis dialogas, panašus į tai, kas anksčiau padėjo greičiau įsitvirtinti debesijos paslaugoms finansų sektoriuje.

    „Pagrindinė problema yra ne reguliavimo trūkumas, o tai, kad jis nespėja su technologijų dinamika, ypač viešųjų pirkimų srityje“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Nuo kosmetikos prie perkurto veiklos modelio

    Dar viena dažna klaida yra susitelkimas į patį įrankį, o ne į verslo ir operacinio modelio keitimą. D. Osieckis tai vadina perėjimu nuo pavienių patobulinimų prie esminio organizacijos persitvarkymo, kai DI pritaikomas ne kaip priedas, o kaip būdas iš naujo suprojektuoti procesus.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turi įsivertinti duomenų kokybę, integracijas, kibernetinį saugumą ir darbuotojų kompetencijas, taip pat numatyti, kaip bus valdoma rizika ir kaip matuojamas rezultatas. Patikimas kelias dažnai yra darbas su partneriais, turinčiais realios diegimų patirties skirtinguose sektoriuose.

    „Verta kalbėtis su įmonėmis, kurios yra įgyvendinusios daug diegimų ir gali palyginti skirtingus sektorius. Nėra vieno universalaus sprendimo, tačiau yra pasikartojančių klaidų, kurias organizacijos daro diegdamos“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Ekspertų vertinimu, įmonėms, kurios nori greičiau pasiekti apčiuopiamą DI naudą, svarbiausia sutrumpinti sprendimų priėmimo ciklus, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir DI įtvirtinti kaip nuolatinę, strategiškai valdomą veiklos sritį.

  • SPIS naujovė gyventojams: paslauga „Kas man priklauso“ vienoje vietoje parodo galimą paramą

    SPIS naujovė gyventojams: paslauga „Kas man priklauso“ vienoje vietoje parodo galimą paramą

    Socialinės paramos informacinė sistema (SPIS) gyventojams pasiūlė naują funkciją „Kas man priklauso“, kuri padeda greičiau suprasti, kokia socialinė parama ir paslaugos gali būti aktualios konkrečiam asmeniui ar šeimai. Tikslas – vienoje vietoje pateikti aiškesnę informaciją ir sumažinti situacijų, kai žmogus apie jam priklausančią pagalbą sužino per vėlai.

    Paslauga siejama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomu projektu Socialinių paslaugų prieinamumo didinimas. Šio projekto kryptis – labiau skaitmenizuoti pagalbos teikimą, ypač kai kalbama apie žmonėms su negalia ir kitoms pažeidžiamesnėms grupėms reikalingas paslaugas.

    Kaip veikia „Kas man priklauso“?

    Prisijungus prie SPIS ir pasirinkus funkciją „Kas man priklauso“, vartotojui pateikiamas sutikimas dėl duomenų surinkimo. Patvirtinus sutikimą, sistema automatiškai suformuoja informaciją apie galimai priklausančias socialines paslaugas ir paramą, remdamasi valstybės informacinių sistemų duomenimis.

    Toks sprendimas aktualus tiems, kurie iki šiol informaciją rinkdavo iš kelių šaltinių ar konsultuodamiesi skirtingose įstaigose. Praktikoje daugiausia laiko užima ne pats prašymo pateikimas, o aiškinimasis, kokios pagalbos rūšys apskritai egzistuoja ir kokie pagrindiniai reikalavimai taikomi.

    Kuo tai naudinga gyventojams?

    Pagrindinis paslaugos privalumas – patogumas: žmogui nereikia naršyti atskirų aprašų ar ieškoti informacijos keliuose puslapiuose. Sistema pateikia orientacinį galimų priemonių vaizdą vienoje vietoje, o tai padeda planuoti tolimesnius žingsnius ir pasiruošti kreipimuisi.

    Kitas svarbus aspektas – laiko taupymas. Automatinis duomenų surinkimas sumažina tikimybę, kad bus praleista svarbi detalė, o gyventojas, prieš kreipdamasis, gali aiškiau suprasti, kokios pagalbos tikėtis ir kokių dokumentų ar patikslinimų gali prireikti.

    Kur rasti paslaugą ir ką daryti toliau?

    Paslauga pasiekiama prisijungus prie SPIS svetainėje spis.lt ir pasirinkus skiltį „Kas man priklauso“. Gavus sistemos pateiktą informaciją, dėl konkrečių paslaugų ar paramos skyrimo gyventojui vis tiek gali reikėti pateikti prašymą ir papildomus duomenis, priklausomai nuo pasirinktų priemonių.

    Jei kyla klausimų dėl pateiktų rezultatų ar jų taikymo konkrečiai situacijai, įprastai rekomenduojama kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Būtent savivaldybės dažniausiai administruoja reikšmingą dalį socialinių paslaugų ir padeda įvertinti individualias aplinkybes.