Tag: Skalbimas

  • Ne šiaip puošmena: rankšluosčių juostelės išduoda, ar po skalbimo jie nesusitrauks

    Ką reiškia juostelės rankšluosčiuose

    Daugelyje frotinių rankšluosčių apačioje matomos horizontalios juostelės atrodo kaip dizaino detalė, tačiau tekstilės gamyboje tai dažnai yra vadinamasis bordiūras. Jo paskirtis gali būti praktiška: sutvirtinti kraštą, sumažinti audinio irimą bei padėti rankšluosčiui išlaikyti formą naudojant ir skalbiant.

    Vis dėlto būtent ši vieta neretai tampa silpniausia grandimi. Jei bordiūre naudojami kitokie siūlai ar kitoks audimo tankis nei frotinėje dalyje, po skalbimo skirtingos medžiagos gali trauktis nevienodai, o rankšluostis ima „traukti“ į šoną ir deformuojasi.

    Kaip atpažinti kokybišką frotę

    Renkantis verta apžiūrėti, ar juostelė nėra itin standi ir pernelyg tanki, o jos paviršius neblizga tarsi atlasas. Toks blizgesys dažnai rodo, kad raštui naudota kitokios sudėties gija, kuri gali elgtis kitaip nei medvilnė, todėl kraštas po skalbimo tampa kietesnis ir labiau susitraukia.

    Praktiškesnis pasirinkimas dažnai būna tada, kai juostelė išausta iš tos pačios medvilninės gijos, tik kitu pynimu. Rankomis pajuskite perėjimą nuo frotės iki bordiūro: jis neturėtų būti aštrus ar „kandantis“, nes vėliau šis kraštas gali nemaloniai dirginti odą, ypač šluostant veidą.

    Du signalai, kad rankšluostis nuvils

    Vienas paprastas testas parduotuvėje – įvertinti svorį. Jei didelis rankšluostis atrodo neįprastai lengvas, tikėtina, kad kilpelių tankis mažesnis, todėl sugeriamumas bus prastesnis, o audinys greičiau „pavargs“ po skalbimų.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į pernelyg plačias dekoratyvines juostas. Kuo didesnę dalį jos užima, tuo mažiau lieka frotinės zonos, kuri realiai sugeria drėgmę, todėl toks rankšluostis gali atrodyti gražiai, bet kasdienėje buityje bus mažiau funkcionalus.

    Galiausiai, kokybę lemia ne vien raštas ar spalva, o audinio sudėtis ir gamybos kultūra. Jei etiketėje nurodyta 100 proc. medvilnė ir rankšluostis tolygus, minkštas, be kietų „susiuvimų“ ties bordiūru, didesnė tikimybė, kad jis ilgiau išlaikys formą ir gerai sugers vandenį.

  • Skalbyklė tyliai gadina drabužius: 5 nustatymų klaidos, kurias daro beveik visi

    Skalbyklė tyliai gadina drabužius: 5 nustatymų klaidos, kurias daro beveik visi

    Net ir brangi skalbyklė negarantuoja, kad drabužiai tarnaus ilgai, jei nuolat pasirenkami netinkami nustatymai. Remonto meistrai pastebi, kad dažna nusidėvėjimo, pūkavimosi ar išsitampymo priežastis slypi ne gedime, o kasdieniuose įpročiuose.

    Tekstilės priežiūros rekomendacijos sutampa: drabužiams labiausiai kenkia per karštas vanduo, per didelis gręžimas ir neteisingai parinkta programa. Tai ypač greitai pasimato ant elastano turinčių audinių, vilnos, viskozės ir sportinių drabužių, kurių pluoštas jautrus temperatūrai bei mechaniniam poveikiui.

    Temperatūra ir gręžimas

    Viena dažniausių klaidų – per aukšta skalbimo temperatūra kasdieniams drabužiams. Daugumai spalvotų audinių ir lengvai suteptų rūbų pakanka 30–40 laipsnių, o didesnė šiluma greitina blukimą ir pluošto irimą, ypač jei naudojami stipresni plovikliai.

    Ne mažiau žalos daro maksimalus gręžimas, kai nustatoma 1 400 aps./min. ar panašiai. Toks režimas stipriai glamžo, trina audinį, silpnina siūles ir greičiau deformuoja drabužius, o realus džiūvimo laiko skirtumas namuose dažnai būna mažesnis, nei tikimasi.

    Trumpa programa ir per daug priemonių

    Greitosios programos patogios, tačiau jos ne visada spėja kokybiškai išskalauti ploviklio likučius, ypač jei jo pilama per daug. Likutis gali kauptis audinio pluošte, drabužiai tampa šiurkštesni, greičiau pūkuojasi, o jautresnė oda gali sureaguoti dirginimu.

    Praktinis sprendimas – greitą ciklą derinti su pilna programa, ypač kai skalbiami rankšluosčiai, sportinė apranga ar sintetiniai audiniai. Jei drabužiai linkę kietėti, verta rinktis papildomą skalavimą ir dozuoti priemones pagal vandens kietumą bei gamintojo nurodymus.

    Neįvertintos dėmės ir nevalomas filtras

    Dar viena klaida – stipriai suteptus drabužius dėti į įprastą režimą be išankstinio skalbimo ar dėmių apdorojimo. Tuomet nešvarumai ne visada pasišalina per pirmą ciklą, o dalis jų gali įsigerti giliau ir vėliau tapti sunkiau išvalomi.

    Galiausiai, prastesnį skalbimą gali lemti užsikimšęs drenažo filtras ir susikaupusios šiukšlės. Kai vanduo neišbėga sklandžiai, drabužiai ilgiau lieka nešvariame vandenyje, atsiranda nemalonus kvapas, o pati technika dirba su didesne apkrova, todėl profilaktinė filtro patikra tampa būtinu įpročiu.

  • Triukas baltiems kojinėms: 2 lašai į vandenį ir pėdų nešvarumai tirpsta akyse

    Triukas baltiems kojinėms: 2 lašai į vandenį ir pėdų nešvarumai tirpsta akyse

    Baltiems audiniams labiausiai kenkia kasdieniai nešvarumai ir nuo odos bei avalynės susidarę riebaliniai likučiai, todėl kojinių padai ir kulnai greitai papilkėja. Vien skalbimo miltelių dažnai neužtenka, ypač jei dėmės įsigėrusios ir audinys ilgiau nebuvo mirkytas.

    Dažnai dalijamasi patarimu prieš skalbimą kojines pamirkyti šiltame vandenyje, o į tirpalą įlašinti kelis lašus skysto ūkinio muilo. Šis derinys padeda atlaisvinti purvą, kad vėliau jis lengviau pasišalintų skalbiant.

    Kodėl siūloma boro rūgštis?

    Namų buityje boro rūgštis kartais minima kaip priemonė, galinti sustiprinti mirkymo efektą, nes tirpalas padeda ardyti dalį nešvarumų. Vis dėlto tai nėra universalus balinimo pakaitalas, o netinkamai naudojamos cheminės medžiagos gali dirginti odą.

    Jei nusprendžiate šį būdą išbandyti, svarbu laikytis produkto etiketėje nurodytų saugos reikalavimų, mūvėti pirštines ir neleisti tirpalui patekti į akis. Taip pat verta prisiminti, kad audiniai skiriasi, todėl prieš mirkymą saugiau išbandyti tirpalą mažiau matomoje vietoje.

    Kaip mirkyti ir skalbti, kad būtų šviesiau?

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojama į dubenį įpilti šilto vandens, įlašinti kelis lašus skysto ūkinio muilo ir tik tuomet dėti nešvarias kojines. Mirkymas kelias valandas paprastai padeda labiau nei skubus skalbimas be paruošimo.

    Po mirkymo kojines verta perskalauti ir skalbti pagal audinio rekomendacijas, geriausia atskirai nuo tamsių drabužių. Jei leidžia audinys, papildomas skalavimas sumažina priemonių likučių riziką ir padeda išvengti gelsvumo.

    Dažniausios klaidos, kurios „pageltonina“ baltą

    Balti audiniai greičiau praranda ryškumą, kai skalbiama per žemoje temperatūroje, perkraunama skalbyklė arba naudojama per daug priemonių, kurios neišsiplauna. Taip pat baltumui kenkia maišymas su pilkšvais rankšluosčiais ar drabužiais, kurie „paleidžia“ spalvą.

    Jei baltos kojinės po kelių skalbimų vis tiek atrodo pilkos, dažniausiai kalta ne viena dėmė, o bendras audinio užterštumas ir susikaupę ploviklių likučiai. Tokiu atveju padeda reguliarus mirkymas, tinkamas skalbimo kiekis ir kruopštus išskalavimas.

    Jeigu dėmės labai įsisenėjusios, o audinys pradėjęs irti, kartais geriausias sprendimas yra ne agresyvesnės priemonės, o kojinių pakeitimas naujomis. Taip išvengiama audinio pažeidimo ir nemalonaus kvapo, kuris dažnai lydi seną, praradusį struktūrą tekstilę.