Tag: Skolų išieškojimas

  • Rusija „nedraugiškų šalių“ sąrašą pritaiko ir teismuose: paliečia turtą, skolas bei vaikų globą

    Rusija „nedraugiškų šalių“ sąrašą pritaiko ir teismuose: paliečia turtą, skolas bei vaikų globą

    Rusijos „nedraugiškų šalių“ sąrašas, pradėtas taikyti kaip atsakas į Vakarų veiksmus po plataus masto invazijos į Ukrainą, vis dažniau naudojamas ne tik užsienio ekonominėje politikoje. Pastaruoju metu jis persikelia ir į vidaus sritis – nuo teismų sprendimų iki nuosavybės bei finansinių įsipareigojimų.

    Kaip praneša „Euronews“, virtinė Rusijos dekretų ir teismų nutarčių šią kategoriją išplečia taip, kad ji ima turėti tiesioginių pasekmių ir pavieniams asmenims. Tai reiškia, kad šalių politinis statusas Maskvos akyse gali tapti argumentu sprendžiant įvairius ginčus.

    „Nedraugiškų“ valstybių sąrašas oficialiai įtvirtintas 2022 metų kovą – praėjus kelioms savaitėms nuo Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą. Į jį įtrauktos Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Šveicarija, Ukraina, Australija, Naujoji Zelandija ir Europos Sąjungos valstybės narės.

    Iki šiol sąrašas dažniausiai sietas su ekonominiais sprendimais, tačiau dabar jis naudojamas ir kaip teisinis filtras sprendžiant klausimus, kurie įprastai turėtų būti vertinami pagal konkrečias bylos aplinkybes, o ne šalių tarpusavio santykių būklę.

    Teismų sprendimai ir vaikų globa

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas vaiko globos byloje, kuriame „nedraugiškų šalių“ kriterijus panaudotas kaip argumentas. Teismas nurodė, kad vaiko grąžinimas į Prancūziją galėtų prieštarauti jos interesams, be kita ko, dėl to, kad Prancūzija yra šiame sąraše.

    Byloje minimas Rusijos pilietis Aleksejus Jermakovas, kuris 2025 metų kovą su motinos sutikimu dukrą išsivežė dviejų savaičių atostogų į Turkiją ir Slovakiją, o balandį ją atgabeno į Rusiją. Vėliau mergina gavo Rusijos pilietybę, tačiau teismas atsisakė įpareigoti ją grąžinti į Prancūziją.

    Tekste pabrėžiama, kad tarptautinė praktika tokiose situacijose remiasi sutartimis dėl vaikų grąžinimo į įprastinę gyvenamąją vietą, tačiau Rusijos sprendimuose matyti nukrypimų nuo įprastų principų.

    Turtas, automobiliai ir skolos

    „Nedraugiškų šalių“ sąrašas vis dažniau minimas ir nuosavybės klausimuose. Valstybės Dūmoje remiamas įstatymo projektas numatytų galimybę Rusijoje registruoti automobilius, kurie iš „nedraugiškų“ šalių būtų pavogti arba neteisėtai išgabenti.

    Šio sumanymo šalininkai aiškina, kad taip užpildomos teisės spragos, atsiradusios nutrūkus bendradarbiavimui su Vakarų valstybėmis. Kritikai įspėja, jog tai silpnintų savininkų teisių apsaugą tose šalyse, iš kurių turtas būtų atsidūręs Rusijoje.

    Atskira byla parodė ir praktinę šios krypties reikšmę: Aukščiausiasis Teismas nurodė Vidaus reikalų ministerijai registruoti automobilį, kuris tarptautinėje duomenų bazėje buvo pažymėtas Kanados prašymu. Teismas konstatavo, kad vien įrašas tarptautiniame pavogtų transporto priemonių registre nėra pakankamas pagrindas atsisakyti registracijos Rusijoje.

    Tuo pačiu metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas yra sakęs, kad sprendimai dėl užsienio bendrovių turto Rusijoje perdavimo laikinam administravimui siejami su jų kilmės šalių buvimu „nedraugiškų“ sąraše. Tekste nurodoma, kad tokia priemonė palietė kelių tarptautinių bendrovių veiklą Rusijoje.

    Dar vienas pokytis – dekretas, pagal kurį asmenys, negalintys įrodyti Rusijos ar „draugiškos“ valstybės pilietybės arba pateikti leidimo gyventi, automatiškai priskiriami „nedraugiškų“ šalių asmenims. Tai gali turėti įtakos jų teisiniam statusui sprendžiant skirtingus klausimus.

    Be to, minima, kad kitas dekretas sudaro galimybes Rusijos skolininkams sulaikyti mokėjimus kreditoriams iš „nedraugiškų“ šalių. Tokiu būdu nukrypstama nuo įprasto sutartinių santykių šalių lygybės principo.

    Straipsnyje primenama, kad privatinės tarptautinės teisės standartai įprastai reikalauja ginčus spręsti pagal teisinius argumentus, o ne pagal šalių politinę priklausomybę. Taip pat pabrėžiama, kad kai kurios naujos praktikos kertasi su tarptautinėmis konvencijomis, kurias Rusija yra ratifikavusi, įskaitant 1980 metų Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

  • Mokesčio už nekilnojamąjį turtą terminas jau ant nosies: ko nepražiopsoti iki lapkričio 15 dienos

    Artėjant metų pabaigai gyventojams verta pasitikrinti savivaldybės atsiųstą sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir mokėjimo terminus. Paskutinė įmoka už 2026 metus turi būti sumokėta iki lapkričio 15 dienos. Pavėlavus skaičiuojami delspinigiai, o ilgiau nesumokėjus gali prasidėti išieškojimo procedūros.

    Šis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams ir kai kuriais atvejais naudotojams, pavyzdžiui, kai turtas valdomas pagal panaudos ar kitas teisines formas. Praktikoje gyventojai dažniausiai susiduria su pareiga sumokėti už jiems priklausančius sklypus, gyvenamuosius namus, butus ar kitos paskirties patalpas.

    Jei turtas turi kelis bendraturčius, už prievolę paprastai atsakoma solidariai, todėl savivaldybei svarbu gauti visą nustatytą sumą laiku. Dėl to bendraturčiams verta iš anksto susitarti, kas ir kokia dalimi apmoka mokestį, kad neliktų pradelstų įmokų.

    Kam galioja lapkričio 15 diena?

    Lapkričio 15 diena laikoma paskutiniu terminu, iki kurio turi būti sumokėta galutinė metų įmoka, kai mokestis išskaidytas dalimis. Konkretus grafikas ir įmokų skaičius priklauso nuo savivaldybės sprendimo ir individualiai apskaičiuotos sumos, nurodytos mokesčio pranešime ar sprendime.

    Yra ir išimčių, kai visa suma mokama iš karto. Dažniausiai tai taikoma mažoms metinėms sumoms, todėl tokiais atvejais galutinis terminas būna ankstesnis nei lapkritis. Dėl to gyventojams svarbiausia remtis ne bendra taisykle, o būtent savo gautu sprendimu.

    Nuo ko priklauso suma?

    Nekilnojamojo turto mokesčio dydis priklauso nuo savivaldybės nustatytų tarifų ir turto charakteristikų, todėl skirtingose vietovėse už panašaus ploto turtą sumos gali skirtis. Savivaldybės taryba tvirtina tarifus, tačiau jie negali viršyti valstybės nustatomų maksimalių ribų.

    Gyventojams tai reiškia, kad tiksliausia informacija yra savivaldybės pateiktame dokumente, kuriame nurodyta galutinė suma, mokėjimo būdas ir terminai. Jei dokumentas gautas vėliau, nei buvo nustatytas įmokos terminas, dažnai suteikiamas papildomas laikas sumokėti nuo sprendimo gavimo dienos.

    Kokios pasekmės pavėlavus?

    Nesumokėjus iki termino, nuo kitos dienos susidaro mokestinė nepriemoka ir pradedami skaičiuoti delspinigiai. Kuo ilgiau atidedamas mokėjimas, tuo didesnė galutinė suma, nes delspinigiai kaupiasi už kiekvieną pavėluotą dieną.

    Jei skola nesumokama, savivaldybė paprastai pirmiausia siunčia priminimą ar raginimą, kuris gali papildomai kainuoti. Toliau gali būti pradedamas priverstinis išieškojimas, įskaitant lėšų nurašymą ar kitus teisės aktuose numatytus veiksmus.

    Kad išvengtumėte papildomų išlaidų, verta nelaukti paskutinės dienos ir iš anksto pasitikrinti, ar mokėjimas atliktas teisingai pagal nurodytą įmokos kodą. Kilus neaiškumams dėl sumos ar termino, greičiausias kelias yra kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba naudotis elektroninėmis savitarnos sistemomis, jei jos taikomos.

  • DI agentai žengia į Lenkijos įmones: kaip „Comarch“ automatizuoja apskaitą ir skolų išieškojimą

    Lenkijos technologijų bendrovė „Comarch“ pristatė DI agentus, kurie įmonėse perima vis daugiau rutininių užduočių – nuo sąskaitų faktūrų tikrinimo ir pavedimų suderinimo iki vadinamosios švelniosios skolų administracijos, kai klientui primenama apie pradelstą mokėjimą.

    Bendrovės atstovai teigia, kad tokie agentai gali ne tik generuoti tekstą, bet ir atlikti veiksmus verslo valdymo sistemoje: fiksuoti pokalbio rezultatą, atnaujinti būsenas, priskirti dokumentus ir inicijuoti tolimesnius žingsnius pagal nustatytas taisykles.

    Kas yra DI agentai versle?

    DI agentas šiame kontekste – tai programinė funkcija, kuri vykdo konkrečias užduotis informacinėse sistemose pagal apibrėžtą scenarijų ir leidimų ribas. Skirtumas nuo įprastų generatyvinių įrankių tas, kad agentas neapsiriboja atsakymu ar juodraščiu, o pats atlieka veiksmą sistemoje.

    „Comarch“ sprendimai diegiami į ERP aplinką, kurioje paprastai sujungta apskaita, pardavimai, pirkimai, sandėlis, gamyba ir personalo procesai. Tokia integracija leidžia mažinti rankinio darbo kiekį ten, kur daug pasikartojančių žingsnių.

    Efektas: daugiau laiku apmokėtų sąskaitų

    „Comarch“ nurodo, kad pradėjus DI agentą naudoti viduje, laiku apmokamų sąskaitų dalis padidėjo 10 proc. Kartu, įvertinus trumpesnį skolų administravimo ciklą ir pinigų vertę laike, bendrovė skaičiuoja apčiuopiamą finansinę naudą.

    Įvardijama, kad tai gali reikšti maždaug nuo 70 000 iki 115 000 eurų papildomų lėšų įmonės sąskaitoje, priklausomai nuo veiklos masto ir vėluojančių mokėjimų apimties.

    Nuo dokumentų tikrinimo iki sandėlio veiksmų

    Apskaitoje DI agentams priskiriamos užduotys apima duomenų sąskaitose sutikrinimą, neatitikimų paiešką ir dokumentų priskyrimą sąnaudų kategorijoms. Praktikoje tai reiškia mažiau rankinio suvedimo ir mažiau klaidų, kai dokumentų srautai dideli.

    Sandėliuose agentai gali padėti identifikuoti išskaidytus to paties produkto kiekius skirtingose vietose ir parengti perkėlimo nurodymus. Taip pat gali būti planuojamas komplektavimo vietų papildymas, kad užsakymų rinkimas vyktų sklandžiau.

    Bendrovė taip pat demonstruoja scenarijus, kai sąskaitos išrašomos balsu, tačiau tokie sprendimai įprastai reikalauja aiškių patvirtinimo žingsnių ir audito pėdsako, kad būtų išvengta klaidingų veiksmų.

    Žmogus vis dar nustato ribas

    „Comarch“ pabrėžia, kad DI agentų savarankiškumas priklauso nuo įmonės nustatytų taisyklių. Vietoje privalomo kiekvieno veiksmo tvirtinimo ranka dažnai taikomi patikimumo slenksčiai: jei suderinimo tikslumas pasiekia nustatytą lygį, agentas gali atlikti veiksmą automatiškai.

    Tokiais atvejais sistemoje pažymima, kad veiksmą atliko DI, o vartotojas turi galimybę peržiūrėti, patikrinti ir, jei reikia, atšaukti. Tai leidžia išlaikyti kontrolę ir kartu paspartinti procesus.

    Įmonėms, kurios į DI žiūri atsargiai, paliekama galimybė visus veiksmus atlikti rankiniu būdu, o agentų įjungimas nėra automatinis. Praktikoje diegimas dažnai pradedamas nuo vienos funkcijos, o vėliau plečiamas į platesnį procesų automatizavimą.

    Rinkoje ši kryptis stiprėja: analitikų prognozėse agentiniai sprendimai įvardijami kaip viena pagrindinių sričių, į kurią artimiausiais metais bus nukreipta reikšminga DI biudžetų dalis. Didžiausią poveikį jie žada ten, kur daug pasikartojančių operacijų ir aiškios taisyklės, tačiau galutinė atsakomybė vis tiek išlieka žmogui.

  • DI agentai ateina į Lenkijos įmones: nuo skolų priminimų iki ERP, žadama iki 115 000 eurų nauda

    DI agentai perima rutinas

    Lenkijos įmonėse vis dažniau diegiami DI agentai, kurie ne tik generuoja tekstus, bet ir atlieka veiksmus verslo sistemose. Jie tikrina sąskaitas, sudengia mokėjimus, atnaujina įrašus ERP aplinkoje ir net skambina klientams dėl pradelstų įsipareigojimų.

    Tokie sprendimai pristatomi kaip būdas paspartinti procesus, sumažinti klaidų riziką ir išlaisvinti darbuotojų laiką analizei. Praktikoje DI agentai pirmiausia nukreipiami į aiškiai apibrėžtas, pasikartojančias užduotis.

    „Comarch“ skaičiuoja pirmuosius rezultatus

    ERP sprendimų kūrėja „Comarch“ demonstravo DI agentą, skirtą vadinamajai minkštajai skolų išieškojimo daliai. Scenarijus paprastas: pradelsta sąskaita patenka į gautinų sumų sąrašą, o agentas susisiekia su kontrahentu, primena apie skolą ir pokalbio rezultatą fiksuoja sistemoje.

    Bendrovė teigia, kad prieš pasiūlydama įrankį klientams išbandė jį savo vidiniuose procesuose. Vertinimas apėmė tiek atsiskaitymo terminų laikymąsi, tiek pinigų srautų ciklo sutrumpėjimą.

    „Kai gegužę šį agentą paleidome viduje, laiku apmokamų sąskaitų dalis padidėjo 10 proc.“, – sakė „Comarch“ atstovas Zbigniewas Rymarczykas.

    Jo vertinimu, vien trumpesnis išieškojimo ciklas, atsižvelgiant į pinigų vertę laike, bendrovei gali reikšti apie 69 000–115 000 eurų didesnę sumą sąskaitoje. Tai nėra universali garantija visoms įmonėms, tačiau rodo, kodėl DI agentai pirmiausia diegiami finansų ir apskaitos grandyse.

    Kuo DI agentai skiriasi nuo įprasto DI?

    Ši DI kryptis dažnai apibūdinama kaip žingsnis nuo turinio generavimo prie užduočių vykdymo. Skirtumas tas, kad agentas neapsiriboja atsakymu ar pasiūlymu, o pagal taisykles ir teises pats atlieka veiksmus sistemoje, pavyzdžiui, priskiria dokumentą sąnaudų kategorijai ar sudengia įmoką su sąskaita.

    „Comarch“ atstovai pabrėžia, kad tokie agentai integruojami į ERP, kur sujungiami apskaitos, pardavimų, pirkimų, sandėlio, gamybos ir personalo procesai. Tai leidžia automatizaciją taikyti ten, kur duomenys jau yra struktūruoti ir kur daug taisyklių galima aprašyti iš anksto.

    „Pereiname nuo etapo, kai žmogus aptarnavo sistemą, prie situacijos, kai sistema dirba žmogui“, – sakė „Comarch“ technologijų vadovas Tomaszas Stachlewskis.

    Kontrolė lieka žmogui

    Nors DI agentai gali veikti gana savarankiškai, įmonės pabrėžia kontrolės mechanizmus. Praktikoje tai reiškia, kad administratorius nustato ribas, pavyzdžiui, minimalų pasitikėjimo lygį, nuo kurio leidžiama automatiškai sudengti mokėjimą, o atlikti veiksmai gali būti peržiūrimi ir atšaukiami.

    Toks modelis ypač svarbus apskaitoje ir mokėjimuose, kur klaidos kainuoja brangiai, o atsakomybė galutinai tenka žmogui. DI šiuo atveju traktuojamas kaip įrankis, o ne sprendimų priėmėjas.

    „Turime suteikti žmogui visišką kontrolę viskam, ką daro DI, nes galiausiai žmogus turi priimti atliktą darbą“, – sakė Zbigniewas Rymarczykas.

    Rinka auga, bet įsisavinimas nevienodas

    Agentinių sprendimų plėtrą skatina ne tik produktyvumo pažadai, bet ir darbo rinkos realybė, kai daliai pareigybių trūksta darbuotojų, o administracinės užduotys didina kaštus. „Comarch“ nurodo, kad agentais naudojasi tūkstančiai įmonių, o funkcijų iškvietimų skaičius jau skaičiuojamas milijonais.

    Kita vertus, DI diegimas smulkesnėms įmonėms neretai tampa atskiru projektu su biudžetu ir komanda. Todėl didelę reikšmę įgauna tai, ar agentai pateikiami kaip į jau naudojamą programinę įrangą įmontuota funkcija, kurią klientas įjungia sąmoningai ir valdo pagal savo taisykles.

    „Šiuo metu automatizuojame pavienius procesų elementus. Kitas žingsnis bus sujungti agentų užduotis į automatizuotus verslo procesus, o žmogus taps jų darbo dirigentu“, – sakė Tomaszas Stachlewskis.

  • ZUS gali nuskaičiuoti iki 60 proc. pensijos: kada tai nutinka ir kokia suma visada turi likti?

    Kada ZUS turi teisę mažinti pensiją

    Pensija ar renta Lenkijoje ne visada pasiekia gavėją visa suma, nes nuo jos išskaičiuojami privalomi mokesčiai ir įmokos, o tam tikrais atvejais ZUS gali atlikti ir išskaitas dėl skolų. Dažniausiai tai susiję su vykdomaisiais dokumentais, teismo sprendimais ar grąžintinomis permokomis.

    ZUS gali mažinti išmoką, kai yra priteisti alimentai, vykdomas išieškojimas per antstolį, susidarė įmokų skolos arba nustatyta, kad žmogus gavo jam nepriklausiusias išmokas. Pastaroji situacija apima ir atvejus, kai asmuo vienu metu gavo tarpusavyje nesuderinamas išmokas.

    Iki 60 proc.: nuo ko priklauso nuskaičiavimo dydis

    Didžiausias galimas nuskaičiavimas priklauso nuo skolos pobūdžio. Griežčiausios taisyklės taikomos alimentams, todėl būtent čia nuskaičiavimas gali siekti iki 60 proc. išmokos.

    Kitais atvejais ribos paprastai mažesnės. ZUS gali nuskaičiuoti iki 50 proc. pensijos ar rentos, kai išieškoma už socialinės globos ar ilgalaikės priežiūros įstaigas, grąžinamos permokos, išieškomos neapmokėtos įmokos ar taikomos kitos įstatymuose numatytos prievolės.

    Jei skola nepriskiriama šioms kategorijoms, nuskaičiavimas paprastai negali viršyti 25 proc. išmokos. Tai reiškia, kad net turint skolų, maksimalus „kirpimas“ ne visada yra didžiausias – viską lemia išieškojimo pagrindas.

    Kokia pensijos dalis yra neliečiama

    Nors nuskaičiavimo ribos gali atrodyti didelės, ZUS negali palikti žmogaus be pajamų. Taikomos vadinamosios neliečiamos sumos, kurios kasmet perskaičiuojamos nuo kovo 1 dienos, todėl realiai jos kinta kartu su indeksavimu.

    Šiuo metu neliečiamos sumos priklauso nuo išieškojimo rūšies. Alimentų atveju turi likti bent 849,42 zloto suma, kitų skolų atveju – 1 401,57 zloto suma, o kai grąžinamos permokos ar išieškomos neapmokėtos įmokos – 1 121,28 zloto suma.

    Išimtys taikomos ir išieškojimams už buvimą socialinės globos ar ilgalaikės priežiūros įstaigose, kur neliečiama suma yra 339,76 zloto. Tokie skirtumai rodo, kad vien tik skolos faktas dar neatsako į klausimą, kiek realiai bus nuskaičiuota.

    Praktikoje tai reiškia, kad pensininkui svarbiausia žinoti ne tik tai, jog yra skola, bet ir jos rūšį bei pagrindą. Jei kyla abejonių, verta pasitikrinti ZUS sprendimo formuluotes ir išieškojimo dokumentus, nes būtent jie nulemia taikomą procentą ir neliečiamą sumą.

  • Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Lenkijoje kelių eismo baudos apmokėjimo terminas priklauso nuo to, kaip ji paskirta. Įprastai, kai vairuotojas baudą priima sustabdytas patikrinimo metu, ją reikia sumokėti per 7 dienas. Jei bauda skiriama nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, po fotoradaro užfiksuoto pažeidimo ar paliekama pranešimu prie automobilio, terminas dažniausiai siekia 14 dienų.

    Praktinis aspektas svarbus ir dėl baudos taškų. Jie Lenkijoje paprastai panaikinami po 12 mėnesių, tačiau šis laikotarpis skaičiuojamas nuo baudos apmokėjimo dienos. Vadinasi, delsiant sumokėti, taškai vairuotojo istorijoje gali išlikti ilgiau, nei tikimasi.

    Jeigu bauda neapmokama laiku, ji paprastai perduodama priverstiniam išieškojimui. Toks išieškojimas gali vykti per mokesčių administratorių, o skola gali būti išskaičiuojama iš gyventojo pajamų, pensijos ar permokėtų mokesčių grąžinimo sumos. Tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir banko sąskaitos areštas, o prie pradinės sumos prisideda delspinigiai ir administravimo kaštai.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai asmuo nuosekliai vengia sumokėti baudą, o priverstinis išieškojimas būna neveiksmingas. Tokiais atvejais byla gali pasiekti teismą, kuris pradeda vykdymo procesą ir gali spręsti dėl piniginės baudos pakeitimo kita sankcija. Kraštutiniais atvejais tai gali reikšti ir areštą.

    Lenkijos teisėje numatyta, kad pirmiausia teismas gali svarstyti piniginės baudos pakeitimą visuomenei naudingais darbais. Jei asmuo su tuo nesutinka arba vengia paskirtus darbus atlikti, teismas gali nuspręsti sankciją pakeisti areštu. Tokiais atvejais arešto trukmė paprastai siejama su nesumokėta suma ir įstatyme nustatytomis ribomis.

    Vairuotojams, ypač vykstantiems į Lenkiją ar dažnai ten keliaujantiems tranzitu, verta įsivertinti, kad neapmokėta bauda nėra tik formalumas. Laiku nesureagavus, finansinė prievolė gali virsti ilgalaike skola, o jos ignoravimas, priklausomai nuo situacijos, gali baigtis teisminiu procesu ir griežtesnėmis priemonėmis.

  • „Kruk“ mažino investicijas į skolas, bet spąstais netapo: laukia didesnės pasiūlos metų pabaigoje

    Skolų išieškojimo grupė „Kruk“ 2026 metų antrąjį ketvirtį įsigijo skolų portfelių už maždaug 79,8 mln. eurų. Tai mažiau nei prieš metus, kai investicijos siekė apie 131,1 mln. eurų, tačiau bendrovė teigia investicijų planų nekeičianti ir tikisi didesnės portfelių pasiūlos antroje metų pusėje.

    Per ketvirtį iš anksčiau įsigytų portfelių surinktos įplaukos sudarė apie 235,9 mln. eurų ir buvo 5 proc. didesnės nei prieš metus. Bendrovė nurodė, kad realios įplaukos nuo planuotų atsiliko maždaug 10,2 mln. eurų, o tai rodo atsargesnį rinkos tempą, bet ne esminį tendencijos lūžį.

    Užsienis tempia įplaukas

    Didžioji dalis įplaukų ir toliau generuojama užsienio rinkose, o Lenkijos rinka sudarė apie 40 proc. visų grupės įplaukų. Tokia struktūra reiškia didesnę geografinių rinkų diversifikaciją, tačiau kartu didina jautrumą valiutų svyravimams ir skirtingų šalių ekonominiams ciklams.

    „Kiekvienoje iš penkių geografinių rinkų fiksavome augimą, net ir nepaisant Rumunijos lejaus silpnėjimo. Bendrai įplaukos buvo 5 proc. didesnės nei mūsų apskaitiniuose planuose šiam laikotarpiui“, – sakė „Kruk“ vadovas Piotr Krupa.

    Vadovo teigimu, Ispanijoje matyti ryškesnis atsigavimas: įplaukos, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, augo beveik 20 proc. Tai siejama su gerėjančiu surinkimo efektyvumu ir stabilėjančiomis vartotojų finansinėmis galimybėmis.

    Didžiausia dalis – neužtikrintos skolos

    Apie 85 proc. ketvirčio investicijų buvo nukreipta į neužtikrintas mažmenines skolas. Toks segmentas paprastai leidžia greičiau išskaidyti riziką per didelį skolininkų skaičių, tačiau rezultatą stipriau veikia darbo rinkos dinamika, palūkanų normos ir namų ūkių biudžetų spaudimas.

    „Kruk“ pabrėžia, kad didesnės skolų portfelių pasiūlos tikisi 2026 metų antroje pusėje, kaip dažnai būna ir ankstesniais metais. Rinkoje tai paprastai siejama su bankų bei finansuotojų portfelių valymu ir aktyvesniais pardavimais, kai formuojami metų pabaigos balansai.

    Kas laukia toliau

    Bendrovė pranešė, kad Lenkijoje operacinės komandos intensyviai dirba su transformacijos projektais, įskaitant integruoto skaitmeninio ekosistemos kūrimą. Tokie pokyčiai skolų administravimo sektoriuje dažniausiai orientuoti į procesų automatizavimą, geresnį duomenų panaudojimą ir kaštų mažinimą.

    „Kruk“ nurodė, kad pilnus audituotus 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus planuoja paskelbti rugpjūčio 26 dieną. Po pranešimo rinkai bendrovės akcijos kaina smuko 1,08 proc. ir siekė apie 93,9 euro už akciją.

  • Gavai lapelį už parkavimą prie parduotuvės? Teisininkas paaiškina, kodėl tai ne bauda

    Gavai lapelį už parkavimą prie parduotuvės? Teisininkas paaiškina, kodėl tai ne bauda

    Vairuotojai vis dažniau randa už valytuvo paliktus pranešimus apie papildomą mokestį už parkavimą prie parduotuvių, kavinių ar verslo centrų. Nors tokie lapeliai dažnai atrodo kaip oficiali bauda, teisiškai jų statusas paprastai yra visai kitoks.

    Privatūs parkingai dažniausiai priklauso ne pačiai parduotuvei, o juos administruojančioms įmonėms. Tokiose vietose galioja savininko nustatytos taisyklės, pavyzdžiui, pareiga pasiimti nemokamą bilietą tam tikram laikui arba suvesti automobilio numerį terminale.

    Kodėl tai dažniausiai nėra bauda

    Teisininkų vertinimu, po valytuvu paliekami lapeliai ar vėliau paštu atsiunčiami raginimai sumokėti nėra bauda ar administracinis nubaudimas. Tai yra reikalavimas sumokėti konkrečiam ūkio subjektui, o ne valstybės institucijos paskirta sankcija.

    Dėl to operatoriai neretai bando spausti griežtesniu tonu: mini galimą skolos išieškojimą, ikiteisminius raginimus ar įrašymą į skolininkų registrus. Vis dėlto vien toks pranešimas savaime dar nereiškia, kad vairuotojas neturi jokių teisių ginčyti reikalavimo.

    Kada mokėti, o kada ginčyti

    Jei taisyklės buvo aiškios, o vairuotojas tikrai nepaėmė bilieto ar viršijo leistiną laiką, papildomas mokestis gali būti laikomas pagrįstu. Tokiu atveju paprastai saugiausia situaciją užbaigti sumokant pagal nustatytą tvarką, kad reikalavimas nevirstų civiliniu ginču.

    Kita situacija, kai mokestis priskaičiuotas dėl akivaizdžios klaidos, pavyzdžiui, bilietas buvo paimtas, bet paliktas ne matomoje vietoje, arba įvedant numerį padaryta techninė klaida. Tokiais atvejais ginčas dažniausiai sukasi apie tai, ar taisyklės buvo pateiktos aiškiai, ar sistema veikė tinkamai ir ar vartotojui buvo sudarytos sąlygos jų laikytis.

    Didžiausia klaida, kurią daro vairuotojai

    Praktikoje vairuotojai, norėdami apskųsti reikalavimą, dažnai pateikia operatoriui visus savo asmens duomenis ir patvirtina, kas konkrečiai vairavo automobilį. Tačiau pareigą nurodyti vairuotoją paprastai gali nustatyti tik įgaliotos institucijos, pavyzdžiui, policija.

    Privatus operatorius gali bandyti gauti informaciją apie transporto priemonės savininką, tačiau tai dar nereiškia, kad jis automatiškai gali priskirti atsakomybę savininkui. Civiliniame ginče paprastai esminis klausimas tampa, ar pavyksta pagrįsti, kas tuo metu buvo vairuotojas ir ar buvo sudaryta aiški sutartinė situacija dėl parkavimo sąlygų.

    Jei operatorius nori priverstinai išsiieškoti mokestį, dažniausiai jam tenka kreiptis į teismą. Tokiu atveju vertinama, ar parkingo taisyklės ir įkainiai buvo pateikti matomai ir suprantamai, ar pranešimai buvo korektiški, o pati suma proporcinga.

    Vairuotojams patariama neskubėti mokėti vien dėl grasinančio tono, tačiau ir neignoruoti situacijos aklai. Prieš priimant sprendimą verta įvertinti, ar iš tiesų buvo pažeistos taisyklės, ar turite įrodymų, pavyzdžiui, bilietą, banko išrašą ar laiko žymas, ir ar informacija vietoje buvo pateikta aiškiai.

  • Gavai laišką iš Kroatijos? Parkavimo skola gali išaugti iki 1 000 eurų – ką daryti

    Gavai laišką iš Kroatijos? Parkavimo skola gali išaugti iki 1 000 eurų – ką daryti

    Vasarą tūkstančiai vairuotojų vyksta atostogauti į Kroatiją, tačiau vienas neapmokėtas parkavimas gali priminti apie save jau grįžus namo. Į pašto dėžutę neretai atkeliauja oficialiai atrodantis laiškas iš Kroatijos, dažnai per advokatų kontorą ar skolų išieškojimo bendrovę.

    Tokie raštai dažnai gąsdina antspaudais, teisiniais terminais ir grasinimais kreiptis į teismą. Svarbu žinoti, kad pradinė suma už parkavimą paprastai būna palyginti nedidelė, tačiau vėliau ji gali būti „užauginta“ papildomais mokesčiais.

    Kaip atsiranda „dienos bilietas“

    Daugelyje Kroatijos miestų mokamas parkavimas administruojamas savivaldybių pavedimu veikiančių įmonių. Kontrolieriai dažnai neskiria baudų taip, kaip tai suprantama Lietuvoje, o palieka pranešimą apie vadinamąjį dienos bilietą, jeigu mokestis nesumokėtas ar viršytas laikas.

    Toks dienos bilietas dažniausiai kainuoja apie 20 eurų. Problema prasideda tuomet, kai pranešimas nepastebimas, pametamas arba tiesiog ignoruojamas, nes vairuotojas mano, kad tai tik informacinis lapelis.

    Kodėl suma gali išaugti kelis kartus

    Jei skola nesumokama, administruojanti įmonė bylą gali perduoti teisininkams. Tuomet prie pradinės sumos dažnai pridedami administravimo, vertimo, duomenų užklausų ir teisinio atstovavimo kaštai, todėl galutinė suma kartais pasiekia kelis šimtus ar net apie 1 000 eurų.

    Toks „sąskaitos“ šuolis yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės panikuoja. Teisininkai pabrėžia, kad pati parkavimo prievolė gali būti pagrįsta, tačiau papildomų mokesčių dydis ne visada proporcingas ir gali būti ginčijamas.

    Ar tai gali būti išieškota Lietuvoje?

    Kroatija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, todėl tam tikrais atvejais skola, virtusi teismo sprendimu, gali būti vykdoma ir kitoje valstybėje. Jei Kroatijoje būtų gautas vykdytinas sprendimas, teoriškai gali būti taikomi ES civilinių skolų išieškojimo mechanizmai.

    Kita vertus, vien laiškas dar nereiškia, kad privalote aklai pervesti prašomą sumą. Pirmiausia verta įvertinti, kas konkrečiai reikalaujama apmokėti, kokiu pagrindu skaičiuojami priedai ir ar dokumente pateikta pakankamai duomenų apie tariamą pažeidimą.

    Gavus tokį raštą, pirmas žingsnis turėtų būti autentiškumo patikra ir faktų susirinkimas: data, vieta, automobilio numeris, parkavimo zonos taisyklės ir mokėjimo įrodymai. Praktikoje naudinga parkavimo kvitus ir mokėjimų išrašus saugoti bent 5 metus, nes dalis pretenzijų pasiekia adresatus po kelerių metų.

    Jeigu pripažįstate, kad mokestis tikrai nebuvo sumokėtas, dažnai racionaliausia siekti taikaus susitarimo ir apmokėti pagrįstą sumą, kad ji nebedidėtų. Jei kyla įtarimų dėl galimo sukčiavimo ar neaiškių priedų, verta kreiptis į teisininką, dirbantį su tarptautinėmis skolomis, arba pasitikrinti, ar turite teisinių išlaidų draudimą.

    Ateičiai taisyklė paprasta: jei už valytuvo randate pranešimą apie dienos bilietą, jį geriausia apmokėti dar kelionės metu. Tai dažniausiai yra pigiausias būdas išvengti vėliau atsirandančių didelių administravimo ir teisinių kaštų.