CP v2

Tag: Skolų išieškojimas

  • ZUS gali nuskaičiuoti iki 60 proc. pensijos: kada tai nutinka ir kokia suma visada turi likti?

    Kada ZUS turi teisę mažinti pensiją

    Pensija ar renta Lenkijoje ne visada pasiekia gavėją visa suma, nes nuo jos išskaičiuojami privalomi mokesčiai ir įmokos, o tam tikrais atvejais ZUS gali atlikti ir išskaitas dėl skolų. Dažniausiai tai susiję su vykdomaisiais dokumentais, teismo sprendimais ar grąžintinomis permokomis.

    ZUS gali mažinti išmoką, kai yra priteisti alimentai, vykdomas išieškojimas per antstolį, susidarė įmokų skolos arba nustatyta, kad žmogus gavo jam nepriklausiusias išmokas. Pastaroji situacija apima ir atvejus, kai asmuo vienu metu gavo tarpusavyje nesuderinamas išmokas.

    Iki 60 proc.: nuo ko priklauso nuskaičiavimo dydis

    Didžiausias galimas nuskaičiavimas priklauso nuo skolos pobūdžio. Griežčiausios taisyklės taikomos alimentams, todėl būtent čia nuskaičiavimas gali siekti iki 60 proc. išmokos.

    Kitais atvejais ribos paprastai mažesnės. ZUS gali nuskaičiuoti iki 50 proc. pensijos ar rentos, kai išieškoma už socialinės globos ar ilgalaikės priežiūros įstaigas, grąžinamos permokos, išieškomos neapmokėtos įmokos ar taikomos kitos įstatymuose numatytos prievolės.

    Jei skola nepriskiriama šioms kategorijoms, nuskaičiavimas paprastai negali viršyti 25 proc. išmokos. Tai reiškia, kad net turint skolų, maksimalus „kirpimas“ ne visada yra didžiausias – viską lemia išieškojimo pagrindas.

    Kokia pensijos dalis yra neliečiama

    Nors nuskaičiavimo ribos gali atrodyti didelės, ZUS negali palikti žmogaus be pajamų. Taikomos vadinamosios neliečiamos sumos, kurios kasmet perskaičiuojamos nuo kovo 1 dienos, todėl realiai jos kinta kartu su indeksavimu.

    Šiuo metu neliečiamos sumos priklauso nuo išieškojimo rūšies. Alimentų atveju turi likti bent 849,42 zloto suma, kitų skolų atveju – 1 401,57 zloto suma, o kai grąžinamos permokos ar išieškomos neapmokėtos įmokos – 1 121,28 zloto suma.

    Išimtys taikomos ir išieškojimams už buvimą socialinės globos ar ilgalaikės priežiūros įstaigose, kur neliečiama suma yra 339,76 zloto. Tokie skirtumai rodo, kad vien tik skolos faktas dar neatsako į klausimą, kiek realiai bus nuskaičiuota.

    Praktikoje tai reiškia, kad pensininkui svarbiausia žinoti ne tik tai, jog yra skola, bet ir jos rūšį bei pagrindą. Jei kyla abejonių, verta pasitikrinti ZUS sprendimo formuluotes ir išieškojimo dokumentus, nes būtent jie nulemia taikomą procentą ir neliečiamą sumą.

  • Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Lenkijoje kelių eismo baudos apmokėjimo terminas priklauso nuo to, kaip ji paskirta. Įprastai, kai vairuotojas baudą priima sustabdytas patikrinimo metu, ją reikia sumokėti per 7 dienas. Jei bauda skiriama nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, po fotoradaro užfiksuoto pažeidimo ar paliekama pranešimu prie automobilio, terminas dažniausiai siekia 14 dienų.

    Praktinis aspektas svarbus ir dėl baudos taškų. Jie Lenkijoje paprastai panaikinami po 12 mėnesių, tačiau šis laikotarpis skaičiuojamas nuo baudos apmokėjimo dienos. Vadinasi, delsiant sumokėti, taškai vairuotojo istorijoje gali išlikti ilgiau, nei tikimasi.

    Jeigu bauda neapmokama laiku, ji paprastai perduodama priverstiniam išieškojimui. Toks išieškojimas gali vykti per mokesčių administratorių, o skola gali būti išskaičiuojama iš gyventojo pajamų, pensijos ar permokėtų mokesčių grąžinimo sumos. Tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir banko sąskaitos areštas, o prie pradinės sumos prisideda delspinigiai ir administravimo kaštai.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai asmuo nuosekliai vengia sumokėti baudą, o priverstinis išieškojimas būna neveiksmingas. Tokiais atvejais byla gali pasiekti teismą, kuris pradeda vykdymo procesą ir gali spręsti dėl piniginės baudos pakeitimo kita sankcija. Kraštutiniais atvejais tai gali reikšti ir areštą.

    Lenkijos teisėje numatyta, kad pirmiausia teismas gali svarstyti piniginės baudos pakeitimą visuomenei naudingais darbais. Jei asmuo su tuo nesutinka arba vengia paskirtus darbus atlikti, teismas gali nuspręsti sankciją pakeisti areštu. Tokiais atvejais arešto trukmė paprastai siejama su nesumokėta suma ir įstatyme nustatytomis ribomis.

    Vairuotojams, ypač vykstantiems į Lenkiją ar dažnai ten keliaujantiems tranzitu, verta įsivertinti, kad neapmokėta bauda nėra tik formalumas. Laiku nesureagavus, finansinė prievolė gali virsti ilgalaike skola, o jos ignoravimas, priklausomai nuo situacijos, gali baigtis teisminiu procesu ir griežtesnėmis priemonėmis.

  • „Kruk“ mažino investicijas į skolas, bet spąstais netapo: laukia didesnės pasiūlos metų pabaigoje

    Skolų išieškojimo grupė „Kruk“ 2026 metų antrąjį ketvirtį įsigijo skolų portfelių už maždaug 79,8 mln. eurų. Tai mažiau nei prieš metus, kai investicijos siekė apie 131,1 mln. eurų, tačiau bendrovė teigia investicijų planų nekeičianti ir tikisi didesnės portfelių pasiūlos antroje metų pusėje.

    Per ketvirtį iš anksčiau įsigytų portfelių surinktos įplaukos sudarė apie 235,9 mln. eurų ir buvo 5 proc. didesnės nei prieš metus. Bendrovė nurodė, kad realios įplaukos nuo planuotų atsiliko maždaug 10,2 mln. eurų, o tai rodo atsargesnį rinkos tempą, bet ne esminį tendencijos lūžį.

    Užsienis tempia įplaukas

    Didžioji dalis įplaukų ir toliau generuojama užsienio rinkose, o Lenkijos rinka sudarė apie 40 proc. visų grupės įplaukų. Tokia struktūra reiškia didesnę geografinių rinkų diversifikaciją, tačiau kartu didina jautrumą valiutų svyravimams ir skirtingų šalių ekonominiams ciklams.

    „Kiekvienoje iš penkių geografinių rinkų fiksavome augimą, net ir nepaisant Rumunijos lejaus silpnėjimo. Bendrai įplaukos buvo 5 proc. didesnės nei mūsų apskaitiniuose planuose šiam laikotarpiui“, – sakė „Kruk“ vadovas Piotr Krupa.

    Vadovo teigimu, Ispanijoje matyti ryškesnis atsigavimas: įplaukos, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, augo beveik 20 proc. Tai siejama su gerėjančiu surinkimo efektyvumu ir stabilėjančiomis vartotojų finansinėmis galimybėmis.

    Didžiausia dalis – neužtikrintos skolos

    Apie 85 proc. ketvirčio investicijų buvo nukreipta į neužtikrintas mažmenines skolas. Toks segmentas paprastai leidžia greičiau išskaidyti riziką per didelį skolininkų skaičių, tačiau rezultatą stipriau veikia darbo rinkos dinamika, palūkanų normos ir namų ūkių biudžetų spaudimas.

    „Kruk“ pabrėžia, kad didesnės skolų portfelių pasiūlos tikisi 2026 metų antroje pusėje, kaip dažnai būna ir ankstesniais metais. Rinkoje tai paprastai siejama su bankų bei finansuotojų portfelių valymu ir aktyvesniais pardavimais, kai formuojami metų pabaigos balansai.

    Kas laukia toliau

    Bendrovė pranešė, kad Lenkijoje operacinės komandos intensyviai dirba su transformacijos projektais, įskaitant integruoto skaitmeninio ekosistemos kūrimą. Tokie pokyčiai skolų administravimo sektoriuje dažniausiai orientuoti į procesų automatizavimą, geresnį duomenų panaudojimą ir kaštų mažinimą.

    „Kruk“ nurodė, kad pilnus audituotus 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus planuoja paskelbti rugpjūčio 26 dieną. Po pranešimo rinkai bendrovės akcijos kaina smuko 1,08 proc. ir siekė apie 93,9 euro už akciją.

  • Gavai lapelį už parkavimą prie parduotuvės? Teisininkas paaiškina, kodėl tai ne bauda

    Gavai lapelį už parkavimą prie parduotuvės? Teisininkas paaiškina, kodėl tai ne bauda

    Vairuotojai vis dažniau randa už valytuvo paliktus pranešimus apie papildomą mokestį už parkavimą prie parduotuvių, kavinių ar verslo centrų. Nors tokie lapeliai dažnai atrodo kaip oficiali bauda, teisiškai jų statusas paprastai yra visai kitoks.

    Privatūs parkingai dažniausiai priklauso ne pačiai parduotuvei, o juos administruojančioms įmonėms. Tokiose vietose galioja savininko nustatytos taisyklės, pavyzdžiui, pareiga pasiimti nemokamą bilietą tam tikram laikui arba suvesti automobilio numerį terminale.

    Kodėl tai dažniausiai nėra bauda

    Teisininkų vertinimu, po valytuvu paliekami lapeliai ar vėliau paštu atsiunčiami raginimai sumokėti nėra bauda ar administracinis nubaudimas. Tai yra reikalavimas sumokėti konkrečiam ūkio subjektui, o ne valstybės institucijos paskirta sankcija.

    Dėl to operatoriai neretai bando spausti griežtesniu tonu: mini galimą skolos išieškojimą, ikiteisminius raginimus ar įrašymą į skolininkų registrus. Vis dėlto vien toks pranešimas savaime dar nereiškia, kad vairuotojas neturi jokių teisių ginčyti reikalavimo.

    Kada mokėti, o kada ginčyti

    Jei taisyklės buvo aiškios, o vairuotojas tikrai nepaėmė bilieto ar viršijo leistiną laiką, papildomas mokestis gali būti laikomas pagrįstu. Tokiu atveju paprastai saugiausia situaciją užbaigti sumokant pagal nustatytą tvarką, kad reikalavimas nevirstų civiliniu ginču.

    Kita situacija, kai mokestis priskaičiuotas dėl akivaizdžios klaidos, pavyzdžiui, bilietas buvo paimtas, bet paliktas ne matomoje vietoje, arba įvedant numerį padaryta techninė klaida. Tokiais atvejais ginčas dažniausiai sukasi apie tai, ar taisyklės buvo pateiktos aiškiai, ar sistema veikė tinkamai ir ar vartotojui buvo sudarytos sąlygos jų laikytis.

    Didžiausia klaida, kurią daro vairuotojai

    Praktikoje vairuotojai, norėdami apskųsti reikalavimą, dažnai pateikia operatoriui visus savo asmens duomenis ir patvirtina, kas konkrečiai vairavo automobilį. Tačiau pareigą nurodyti vairuotoją paprastai gali nustatyti tik įgaliotos institucijos, pavyzdžiui, policija.

    Privatus operatorius gali bandyti gauti informaciją apie transporto priemonės savininką, tačiau tai dar nereiškia, kad jis automatiškai gali priskirti atsakomybę savininkui. Civiliniame ginče paprastai esminis klausimas tampa, ar pavyksta pagrįsti, kas tuo metu buvo vairuotojas ir ar buvo sudaryta aiški sutartinė situacija dėl parkavimo sąlygų.

    Jei operatorius nori priverstinai išsiieškoti mokestį, dažniausiai jam tenka kreiptis į teismą. Tokiu atveju vertinama, ar parkingo taisyklės ir įkainiai buvo pateikti matomai ir suprantamai, ar pranešimai buvo korektiški, o pati suma proporcinga.

    Vairuotojams patariama neskubėti mokėti vien dėl grasinančio tono, tačiau ir neignoruoti situacijos aklai. Prieš priimant sprendimą verta įvertinti, ar iš tiesų buvo pažeistos taisyklės, ar turite įrodymų, pavyzdžiui, bilietą, banko išrašą ar laiko žymas, ir ar informacija vietoje buvo pateikta aiškiai.

  • Gavai laišką iš Kroatijos? Parkavimo skola gali išaugti iki 1 000 eurų – ką daryti

    Gavai laišką iš Kroatijos? Parkavimo skola gali išaugti iki 1 000 eurų – ką daryti

    Vasarą tūkstančiai vairuotojų vyksta atostogauti į Kroatiją, tačiau vienas neapmokėtas parkavimas gali priminti apie save jau grįžus namo. Į pašto dėžutę neretai atkeliauja oficialiai atrodantis laiškas iš Kroatijos, dažnai per advokatų kontorą ar skolų išieškojimo bendrovę.

    Tokie raštai dažnai gąsdina antspaudais, teisiniais terminais ir grasinimais kreiptis į teismą. Svarbu žinoti, kad pradinė suma už parkavimą paprastai būna palyginti nedidelė, tačiau vėliau ji gali būti „užauginta“ papildomais mokesčiais.

    Kaip atsiranda „dienos bilietas“

    Daugelyje Kroatijos miestų mokamas parkavimas administruojamas savivaldybių pavedimu veikiančių įmonių. Kontrolieriai dažnai neskiria baudų taip, kaip tai suprantama Lietuvoje, o palieka pranešimą apie vadinamąjį dienos bilietą, jeigu mokestis nesumokėtas ar viršytas laikas.

    Toks dienos bilietas dažniausiai kainuoja apie 20 eurų. Problema prasideda tuomet, kai pranešimas nepastebimas, pametamas arba tiesiog ignoruojamas, nes vairuotojas mano, kad tai tik informacinis lapelis.

    Kodėl suma gali išaugti kelis kartus

    Jei skola nesumokama, administruojanti įmonė bylą gali perduoti teisininkams. Tuomet prie pradinės sumos dažnai pridedami administravimo, vertimo, duomenų užklausų ir teisinio atstovavimo kaštai, todėl galutinė suma kartais pasiekia kelis šimtus ar net apie 1 000 eurų.

    Toks „sąskaitos“ šuolis yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės panikuoja. Teisininkai pabrėžia, kad pati parkavimo prievolė gali būti pagrįsta, tačiau papildomų mokesčių dydis ne visada proporcingas ir gali būti ginčijamas.

    Ar tai gali būti išieškota Lietuvoje?

    Kroatija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, todėl tam tikrais atvejais skola, virtusi teismo sprendimu, gali būti vykdoma ir kitoje valstybėje. Jei Kroatijoje būtų gautas vykdytinas sprendimas, teoriškai gali būti taikomi ES civilinių skolų išieškojimo mechanizmai.

    Kita vertus, vien laiškas dar nereiškia, kad privalote aklai pervesti prašomą sumą. Pirmiausia verta įvertinti, kas konkrečiai reikalaujama apmokėti, kokiu pagrindu skaičiuojami priedai ir ar dokumente pateikta pakankamai duomenų apie tariamą pažeidimą.

    Gavus tokį raštą, pirmas žingsnis turėtų būti autentiškumo patikra ir faktų susirinkimas: data, vieta, automobilio numeris, parkavimo zonos taisyklės ir mokėjimo įrodymai. Praktikoje naudinga parkavimo kvitus ir mokėjimų išrašus saugoti bent 5 metus, nes dalis pretenzijų pasiekia adresatus po kelerių metų.

    Jeigu pripažįstate, kad mokestis tikrai nebuvo sumokėtas, dažnai racionaliausia siekti taikaus susitarimo ir apmokėti pagrįstą sumą, kad ji nebedidėtų. Jei kyla įtarimų dėl galimo sukčiavimo ar neaiškių priedų, verta kreiptis į teisininką, dirbantį su tarptautinėmis skolomis, arba pasitikrinti, ar turite teisinių išlaidų draudimą.

    Ateičiai taisyklė paprasta: jei už valytuvo randate pranešimą apie dienos bilietą, jį geriausia apmokėti dar kelionės metu. Tai dažniausiai yra pigiausias būdas išvengti vėliau atsirandančių didelių administravimo ir teisinių kaštų.