Rusijos „nedraugiškų šalių“ sąrašas, pradėtas taikyti kaip atsakas į Vakarų veiksmus po plataus masto invazijos į Ukrainą, vis dažniau naudojamas ne tik užsienio ekonominėje politikoje. Pastaruoju metu jis persikelia ir į vidaus sritis – nuo teismų sprendimų iki nuosavybės bei finansinių įsipareigojimų.
Kaip praneša „Euronews“, virtinė Rusijos dekretų ir teismų nutarčių šią kategoriją išplečia taip, kad ji ima turėti tiesioginių pasekmių ir pavieniams asmenims. Tai reiškia, kad šalių politinis statusas Maskvos akyse gali tapti argumentu sprendžiant įvairius ginčus.
„Nedraugiškų“ valstybių sąrašas oficialiai įtvirtintas 2022 metų kovą – praėjus kelioms savaitėms nuo Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą. Į jį įtrauktos Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Šveicarija, Ukraina, Australija, Naujoji Zelandija ir Europos Sąjungos valstybės narės.
Iki šiol sąrašas dažniausiai sietas su ekonominiais sprendimais, tačiau dabar jis naudojamas ir kaip teisinis filtras sprendžiant klausimus, kurie įprastai turėtų būti vertinami pagal konkrečias bylos aplinkybes, o ne šalių tarpusavio santykių būklę.
Teismų sprendimai ir vaikų globa
Vienas ryškesnių pavyzdžių – Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas vaiko globos byloje, kuriame „nedraugiškų šalių“ kriterijus panaudotas kaip argumentas. Teismas nurodė, kad vaiko grąžinimas į Prancūziją galėtų prieštarauti jos interesams, be kita ko, dėl to, kad Prancūzija yra šiame sąraše.
Byloje minimas Rusijos pilietis Aleksejus Jermakovas, kuris 2025 metų kovą su motinos sutikimu dukrą išsivežė dviejų savaičių atostogų į Turkiją ir Slovakiją, o balandį ją atgabeno į Rusiją. Vėliau mergina gavo Rusijos pilietybę, tačiau teismas atsisakė įpareigoti ją grąžinti į Prancūziją.
Tekste pabrėžiama, kad tarptautinė praktika tokiose situacijose remiasi sutartimis dėl vaikų grąžinimo į įprastinę gyvenamąją vietą, tačiau Rusijos sprendimuose matyti nukrypimų nuo įprastų principų.
Turtas, automobiliai ir skolos
„Nedraugiškų šalių“ sąrašas vis dažniau minimas ir nuosavybės klausimuose. Valstybės Dūmoje remiamas įstatymo projektas numatytų galimybę Rusijoje registruoti automobilius, kurie iš „nedraugiškų“ šalių būtų pavogti arba neteisėtai išgabenti.
Šio sumanymo šalininkai aiškina, kad taip užpildomos teisės spragos, atsiradusios nutrūkus bendradarbiavimui su Vakarų valstybėmis. Kritikai įspėja, jog tai silpnintų savininkų teisių apsaugą tose šalyse, iš kurių turtas būtų atsidūręs Rusijoje.
Atskira byla parodė ir praktinę šios krypties reikšmę: Aukščiausiasis Teismas nurodė Vidaus reikalų ministerijai registruoti automobilį, kuris tarptautinėje duomenų bazėje buvo pažymėtas Kanados prašymu. Teismas konstatavo, kad vien įrašas tarptautiniame pavogtų transporto priemonių registre nėra pakankamas pagrindas atsisakyti registracijos Rusijoje.
Tuo pačiu metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas yra sakęs, kad sprendimai dėl užsienio bendrovių turto Rusijoje perdavimo laikinam administravimui siejami su jų kilmės šalių buvimu „nedraugiškų“ sąraše. Tekste nurodoma, kad tokia priemonė palietė kelių tarptautinių bendrovių veiklą Rusijoje.
Dar vienas pokytis – dekretas, pagal kurį asmenys, negalintys įrodyti Rusijos ar „draugiškos“ valstybės pilietybės arba pateikti leidimo gyventi, automatiškai priskiriami „nedraugiškų“ šalių asmenims. Tai gali turėti įtakos jų teisiniam statusui sprendžiant skirtingus klausimus.
Be to, minima, kad kitas dekretas sudaro galimybes Rusijos skolininkams sulaikyti mokėjimus kreditoriams iš „nedraugiškų“ šalių. Tokiu būdu nukrypstama nuo įprasto sutartinių santykių šalių lygybės principo.
Straipsnyje primenama, kad privatinės tarptautinės teisės standartai įprastai reikalauja ginčus spręsti pagal teisinius argumentus, o ne pagal šalių politinę priklausomybę. Taip pat pabrėžiama, kad kai kurios naujos praktikos kertasi su tarptautinėmis konvencijomis, kurias Rusija yra ratifikavusi, įskaitant 1980 metų Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Leave a Reply