Tag: Slovakija

  • Slovakija ieško dujų iš Azerbaidžano: jungtis su Lenkija tuščia, akys vis dar krypsta į Rusiją

    Nors Lenkijos ir Slovakijos dujų tinklus jau kelerius metus jungia interkonektorius, realūs srautai per šią jungtį beveik nevyksta. Naujausi signalai iš Bratislavos rodo, kad artimiausiu metu situacija gali nepasikeisti, nes Slovakija renkasi kitus tiekimo maršrutus.

    Iki šiol pagrindinė priežastis buvo paprasta: Slovakija daug dujų importavo iš Rusijos, todėl poreikis aktyviau naudoti ryšį su Lenkija neatsirado. Tačiau Europos Sąjungoje griežtėjant požiūriui į rusiškų energijos išteklių importą, Bratislava vis dažniau kalba apie alternatyvas.

    Bratislavos planas: Kaspijos regionas

    Slovakijos vyriausybės atstovai viešai įvardija Azerbaidžaną kaip vieną realiausių partnerių, su kuriuo būtų siekiama sudaryti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį mažiausiai 10 metų. Esminis klausimas, kurį akcentuoja ir patys slovakai, yra ne vien politinė valia, o praktinis dujų pristatymas į Vidurio Europą.

    „Norime diversifikuoti energijos tiekimą, o Azerbaidžanas mums atrodo patikimas partneris. Pagrindinis klausimas – kaip tuos energijos išteklius fiziškai atgabenti į Vidurio Europą“, – sakė Slovakijos vicepremjeras ir aplinkos ministras Tomas Taraba.

    Slovakijos dujų rinkos dalyviai taip pat patvirtina, kad derybos su Azerbaidžano valstybine energetikos bendrove „SOCAR“ vyksta, nors yra ankstyvoje stadijoje. Pastaraisiais metais buvo išbandyti ir pilotiniai tiekimai, kurie Bratislavoje vertinami kaip pagrindas pereiti prie reguliarių srautų.

    Azerbaidžanas stiprina pozicijas Europoje

    Azerbaidžano dujos Europą pasiekia per Pietų dujų koridoriaus infrastruktūrą, o Baku pastaraisiais metais aktyviai plečia eksporto geografiją. Skelbiama, kad susitarimus dėl dujų tiekimo Azerbaidžanas yra sudaręs su keliolika Europos valstybių, o kai kuriais atvejais pasirašyti ir ilgesnio laikotarpio kontraktai.

    Tokie sandoriai svarbūs ir pačiam Baku, ir Europai, kuri po 2022 metų spartino tiekimo šaltinių diversifikaciją. Vis dėlto, net ir augant Azerbaidžano reikšmei, lemiami lieka infrastruktūros pajėgumai, tranzito galimybės bei konkurencija su kitais dujų šaltiniais, įskaitant suskystintas gamtines dujas.

    Kodėl interkonektorius su Lenkija lieka nuošalyje

    Lenkiją ir Slovakiją jungiantis interkonektorius buvo statytas tam, kad padidintų tiekimo saugumą ir suteiktų papildomą kelią dujoms judėti abiem kryptimis. Tačiau Slovakijos pasirinkimai kol kas rodo, kad šis maršrutas nėra prioritetinis, net ir tuomet, kai regione kyla rizikų dėl tranzito per Ukrainą.

    Svarbus faktorius gali būti ir politika. Premjero Roberto Fico vadovaujama Slovakijos valdžia pastaruoju metu dažnai demonstruoja labiau nuo dalies ES partnerių besiskiriančią laikyseną, įskaitant energetikos klausimus. Dėl to kai kurie analitikai mano, kad Bratislava palieka atviras duris galimam rusiškų dujų sugrįžimui, jei geopolitinės aplinkybės ateityje pasikeistų.

    Lenkijai ši situacija reiškia praleistą galimybę stiprinti regioninį dujų tiekimo vaidmenį, ypač plečiant suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą. Slovakijai tai – bandymas išlaikyti manevro laisvę: ieškoti Kaspijos regiono dujų, bet kartu neprarasti vilties dėl pigesnių rusiškų išteklių, jei jie vėl taptų politiškai įmanomi.

  • Slovakija derasi dėl 10 metų dujų tiekimo su Azerbaidžanu: kaip dujos pasiektų Vidurio Europą?

    Slovakija derasi dėl 10 metų dujų tiekimo su Azerbaidžanu: kaip dujos pasiektų Vidurio Europą?

    Search

    HomeOil & GasSlovakia seeks decade-long gas supply deal with Azerbaijan

    Slovakia seeks decade-long gas supply deal with Azerbaijan

    Slovakia aims to secure a long-term natural gas supply contract with Azerbaijan for a minimum of ten years, Slovakian Deputy Prime Minister Tomas Taraba announced. The initiative aligns with European Union regulations that mandate a phased termination of Russian natural gas imports. Taraba noted that Slovakai views Baku as a highly reliable partner, particularly after Azerbaijan provided vital supply assistance during a recent transit crisis in Ukraine.

    Martin Huska, CEO of Slovakian state energy firm SPP, confirmed in March that early-stage negotiations continue with the State Oil Company of the Azerbaijani Republic (SOCAR), according to Trend Azerbaijani news agency. SPP previously executed a short-term pilot contract with SOCAR, which successfully initiated gas deliveries in December 2024.

    Azerbaijan currently exports gas to 16 nations, including 13 European destinations such as: Bulgaria, Romania, Hungary, Serbia, Slovenia, Croatia, Slovakia, North Macedonia, Azerbaijan has contracts to supply gas to 16 countries, 13 of them in Europe, namely Italy, Greece, Bulgaria, Romania, Hungary, Serbia, Slovenia, Croatia, Slovakia, North Macedonia, Germany, Ukraine and Austria. Serbia and Azerbaijan have also recently signed an agreement to construct a large gas-fired power plant near Niš.

    Azerbaijani President Ilham Aliyev previously affirmed Baku’s readiness to sustain deliveries to Central Europe. Total annual export volumes from Azerbaijan to its partners are projected to scale up to 15 terawatt-hours, which equals approximately 1.5 billion cubic metres, according to Interfax.

    “We are discussing the conclusion of a long-term contract with Azerbaijan, for at least 10 years,” said Tomas Taraba to Report.az. “Slovakia wants to diversify its energy supplies, and Azerbaijan is a very reliable partner for us. The only question is how to deliver energy resources to Central Europe. So it is not about whether we want to receive your energy resources, but how to get them delivered to Central Europe. We are currently discussing which pipelines can be used and in what volumes.”

  • Mokesčių žemėlapis Europoje: kas sumoka daugiausia, o šeimos su vaikais kai kur net atgauna

    Mokesčių žemėlapis Europoje: kas sumoka daugiausia, o šeimos su vaikais kai kur net atgauna

    Dideli skirtumai net tarp kaimynų

    Gyventojų pajamų mokesčio našta Europoje smarkiai skiriasi priklausomai nuo šalies, pajamų lygio ir šeimos padėties. Naujausioje EBPO ataskaitoje apie darbo apmokestinimą lyginamos 2025 metų taisyklės ir jų poveikis „vidutinį atlyginimą“ gaunantiems darbuotojams.

    Svarbu tai, kad čia kalbama apie gyventojų pajamų mokestį, o ne visą darbo apmokestinimą. Socialinio draudimo įmokos, kurias moka darbuotojas ir darbdavys, į šiuos procentus neįtrauktos, todėl bendras mokesčių spaudimas gali atrodyti kitaip.

    Vienišas darbuotojas: nuo 6,6 iki 35,3 proc.

    Vertinant vienišą žmogų be vaikų, uždirbantį 100 proc. vidutinio atlyginimo, 2025 metais gyventojų pajamų mokestis tirtose Europos šalyse svyravo nuo 6,6 proc. Lenkijoje iki 35,3 proc. Danijoje. ES 22 šalių vidurkis siekė 17,2 proc., o EBPO vidurkis buvo 15,5 proc.

    Virš 25 proc. ribos pateko Islandija ir Belgija, o per 20 proc. ribą peržengė, be kita ko, Estija, Suomija, Airija ir Norvegija. Tarp didžiųjų Europos ekonomikų Italijos rodiklis buvo aukštesnis nei ES vidurkis, Vokietija jam prilygo, o Prancūzija ir Ispanija buvo šiek tiek žemiau.

    Šeimos su vaikais: mokesčiai mažėja, kartais tampa neigiami

    Antruoju scenarijumi vertinama šeima, kurioje dirba vienas žmogus ir auginami du vaikai, o pajamos taip pat sudaro 100 proc. vidutinio atlyginimo. Tokiu atveju ES 22 šalių vidurkis sumažėja iki 11 proc., panašus yra ir EBPO vidurkis.

    Kai kur mokesčio tarifas tampa net neigiamas, tai reiškia, kad per mokesčių sistemą šeima gauna grąžą ar išmokas, kurios viršija mokėtiną pajamų mokestį. EBPO duomenimis, tokiu atveju Slovakijoje fiksuotas minus 6,5 proc. tarifas, o Vokietijoje jis siekė vos 0,7 proc.

    Mažiau nei 5 proc. mokėjo ir kai kurios kitos šalys, tarp jų Lenkija, Čekija, Portugalija ir Slovėnija. Vis dėlto net ir šeimoms su vaikais kai kuriose šalyse pajamų mokesčio našta liko didesnė nei 20 proc., pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Norvegijoje.

    Kodėl vienur mokama daugiau, kitur mažiau?

    Ekonomistai pabrėžia, kad šalių skirtumus lemia ne tik tarifai, bet ir visas mokesčių modelis, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, kapitalo bei pelno apmokestinimą ir tai, kiek valstybė remiasi darbo apmokestinimu. Todėl aukštas gyventojų pajamų mokestis nebūtinai reiškia, kad bendra našta darbuotojui yra didžiausia.

    „Šalys skirtingai dėlioja savo mokesčių krepšelį, priklausomai nuo pajamų poreikių, ekonomikos struktūros ir istoriškai susiformavusių fiskalinių institucijų“, – sakė EBPO analitikas Edoardo Magalini.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad bendra darbo pajamų našta labai priklauso nuo socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, Danija išsiskiria itin aukštu pajamų mokesčiu, tačiau darbuotojai ten paprastai moka palyginti mažas socialinio draudimo įmokas, o kai kuriose kitose šalyse situacija priešinga.

    Vertinant skirtumą tarp vienišo darbuotojo ir šeimos su dviem vaikais, didžiausi mokesčio sumažėjimai fiksuojami ten, kur vaiko išmokos ir lengvatos stipriai integruotos į pajamų mokesčio sistemą. EBPO duomenimis, ryškiausi atotrūkiai matyti Slovakijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

    Kai kur, tarp jų Lietuvoje, mokesčio tarifas šiuose dviejuose scenarijuose išlieka toks pats, nes parama šeimoms gali būti teikiama kitais kanalais. Tai gali būti tiesioginės išmokos, paslaugos ar kitos priemonės, kurios neatsispindi pajamų mokesčio tarife.

  • Slovakija įpareigojo SPP sukaupti 17,5 TWh dujų: kiek tai kainuos valstybei ir kodėl dabar

    Slovakija įpareigojo SPP sukaupti 17,5 TWh dujų: kiek tai kainuos valstybei ir kodėl dabar

    Privalomas kaupimo grafikas

    Slovakijos vyriausybė nustatė privalomą gamtinių dujų kaupimo grafiką valstybinei energetikos bendrovei SPP, siekdama užsitikrinti tiekimo saugumą artėjančiam šildymo sezonui. Sprendimas reiškia, kad dalis atsargų bus kaupiama ne pagal komercinę logiką, o pagal valstybės nustatytą poreikį.

    Pagal nustatytą planą SPP iki liepos 1 dienos privalo turėti 5,6 TWh dujų, iki rugsėjo 1 dienos atsargos turi pasiekti 13 TWh. Didžiausias reikalavimas numatytas laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 1 dienos, kai 17,5 TWh lygis turi būti pasiektas bent vieną dieną.

    Ką reiškia 17,5 TWh?

    Galutinis tikslas atitinka maždaug 1,6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Toks dydis paprastai vertinamas kaip reikšminga nacionalinių atsargų dalis, leidžianti sumažinti riziką, jei žiemą išaugtų suvartojimas ar sutriktų importo srautai.

    Pačiai SPP, kaip nurodoma viešai aptartuose skaičiavimuose, savo klientų portfelio poreikiams pakaktų apie 8 TWh. Tačiau vyriausybė reikalauja papildomai sukaupti dar 9,5 TWh, kad atsargos veiktų kaip platesnė nacionalinė saugumo priemonė, o ne tik įmonės komercinis rezervas.

    Kodėl rinkai tai nepatrauklu?

    Vyriausybė sprendimą grindžia tuo, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis didelio masto kaupimas komerciniams žaidėjams gali būti finansiškai nepatrauklus. Viena priežasčių yra santykinai mažas skirtumas tarp vasaros ir žiemos dujų kainų, dėl kurio sandėliavimas, kaip pelno strategija, praranda patrauklumą.

    Energetikos rinkoje atsargų kaupimo ekonomika dažnai remiasi sezoniškumu: pigiau įsigyti dujas vasarą, o žiemą jų vertė būna didesnė. Kai šis kainų skirtumas susitraukia, sandėliavimo sąnaudos ir rizikos gali viršyti galimą naudą, todėl valstybė renkasi įpareigojimus ir kompensavimo mechanizmą.

    Kiek kainuos ir kaip bus kompensuojama?

    Valstybė numato kompensuoti SPP grynąsias papildomų apimčių sąnaudas, įskaitant sandėliavimo pajėgumų rezervavimą ir su prekės praradimais susijusius nuostolius. Bendra numatoma šių įsipareigojimų kaina siekia apie 64 mln. eurų.

    Skelbiama, kad kompensavimo praktika gali būti įgyvendinta mažinant dividendus, kuriuos SPP įprastai perveda į valstybės biudžetą. Tokiu būdu valstybė faktiškai padengtų papildomas išlaidas ne per tiesioginę išmoką, o per mažesnes įplaukas iš valdomos įmonės.

    „Dabartinės rinkos sąlygos, ypač mažas vasaros ir žiemos kainų skirtumas, daro didelį kaupimą komerciškai nepatrauklų“, – sakė dujų rinkos specialistas Brendanas A’Hearns.

    Šis modelis rodo platesnę tendenciją Europoje, kai energetinio saugumo tikslai vis dažniau derinami su valstybės vaidmens stiprinimu kritinės infrastruktūros ir atsargų valdyme. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip draudimas nuo tiekimo šokų, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, kaip sąnaudos ilgainiui pasiskirstys tarp biudžeto, įmonės finansų ir galutinių vartotojų.

  • Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po pokalbio telefonu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico esą patikino remsiąs Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare. Pasak Zelenskio, lyderiai taip pat apsikeitė kvietimais susitikti Kyjive ir Bratislavoje.

    Ši žinia išsiskiria Slovakijos politiniame kontekste: R. Fico pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžė atsargesnę laikyseną Ukrainos atžvilgiu ir kai kuriais klausimais derino pozicijas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu. Vis dėlto Slovakijos retorika Briuselyje ne kartą skyrėsi nuo Budapešto, kuris dažniau ėmėsi blokuojančios taktikos.

    Kas buvo pasakyta po skambučio?

    V. Zelenskis savo pareiškime akcentavo, kad Ukrainai svarbu išlaikyti stiprius santykius su Slovakija ir girdėti aiškų palaikymą dėl narystės ES. Jis taip pat teigė, jog Slovakija esą pasirengusi dalintis stojimo į ES patirtimi, kuri Ukrainai aktuali dėl reformų ir derybų proceso.

    „Mums svarbūs tvirti mūsų šalių santykiai, ir abu esame tam įsipareigoję. Buvo svarbu išgirsti, kad Slovakija remia Ukrainos narystę ES ir yra pasirengusi dalintis savo stojimo patirtimi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu R. Fico viešame komentare detaliau neatskleidė, ar ir kaip buvo aptarta Ukrainos narystė ES. Jis tik pabrėžė, kad, nepaisant nuomonių skirtumų kai kuriais klausimais, Slovakija esą suinteresuota stabilia ir demokratiška Ukraina bei draugiškais dvišaliais ryšiais.

    Susitikimas gali įvykti netrukus

    Slovakijos premjeras yra užsiminęs, kad susitikimas su V. Zelenskiu galėtų įvykti artimiausiu metu Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo metu Jerevane. Jei susitikimas įvyktų, jis būtų svarbus signalas apie bandymą atnaujinti dialogą po įtemptesnių mėnesių regione.

    Kvietimų apsikeitimas taip pat rodo, kad abi pusės ieško tiesioginio politinio kanalo, o ne vien apsiribojimo pareiškimais per tarptautinius formatus. Tokie vizitai, jei būtų suderinti, paprastai tampa proga aptarti ne tik politines deklaracijas, bet ir praktinius klausimus, nuo pasienio logistikos iki energetikos.

    Kodėl tai svarbu Ukrainos keliui į ES?

    Ukrainos narystės ES procesas priklauso ne tik nuo Kyjivo reformų tempo, bet ir nuo vieningo politinio palaikymo tarp valstybių narių. Kiekvienas aiškesnis signalas iš šalių, kurios anksčiau siuntė prieštaringus pranešimus, Ukrainai yra reikšmingas dėl derybų atmosferos ir sprendimų priėmimo ES Taryboje.

    R. Fico pastaruoju metu siekė balansuoti tarp įsipareigojimų Vakarų partneriams ir vidaus auditorijos, kurioje yra prorusiškų nuotaikų. Tai dažnai reiškia atsargią, bet ne visiškai priešišką politiką Ukrainos atžvilgiu, o konkrečiais atvejais sprendimai būna labiau pragmatiniai nei ideologiniai.

    Anksčiau Slovakija buvo atsidūrusi ginčų epicentre dėl energetikos ir tiekimo grandinių regione, o diskusijose skambėjo ir griežtesnių priemonių Ukrainos atžvilgiu. Dėl to bet koks pareiškimas apie paramą Ukrainos narystei ES, net jei jis ateina per Kyjivo interpretaciją, Briuselyje bus vertinamas kaip svarbus indikatorius, kur link juda Slovakijos pozicija.

  • KE tiria Vengrijos ir Slovakijos degalų kainas: ar užsieniečiai priversti mokėti daugiau?

    Komisija pradėjo pažeidimo procedūras

    Europos Komisija pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūras prieš Vengriją ir Slovakiją dėl degalų kainodaros, kuri, įtariama, skirtingai taiko kainas pagal automobilio registracijos šalį. Komisijos vertinimu, tokia praktika gali diskriminuoti kitų ES valstybių vairuotojus ir iškraipyti vidaus rinką.

    Komisija nurodo, kad vienodosios rinkos taisyklės reikalauja nediskriminavimo principo, ypač kai kalbama apie prekių ir paslaugų judėjimą bei kelių transporto paslaugų teikimą. Jei skirtingos kainos priklauso nuo registracijos, vairuotojai ir verslai gali atsidurti nevienodose konkurencinėse sąlygose.

    Ką konkrečiai vertina Komisija?

    Slovakijoje buvo taikomas modelis, pagal kurį dyzelino kaina vairuotojams su užsienio numeriais reguliuojama ir periodiškai perskaičiuojama pagal kaimyninių šalių kainas. Tuo metu šalies viduje registruotų automobilių vairuotojai gali naudotis mažesnėmis kainomis, o priemonė, pradžioje planuota kaip laikina, buvo pratęsta.

    Vengrijoje, pasak Komisijos, nustatytos maksimalios degalų kainos transporto priemonėms su vengriškais numeriais, o kitų ES valstybių vairuotojams taikomos aukštesnės rinkos kainos. Komisija taip pat kelia klausimų dėl papildomų ribojimų, susijusių su naftos ir degalų produktų judėjimu.

    Kokios pasekmės gali laukti?

    Vengrija ir Slovakija turi maždaug du mėnesius pateikti atsakymą Komisijai ir paaiškinti, kaip jų priemonės dera su ES teise. Jei atsakymai Komisijos neįtikins, procedūra gali pereiti į kitą etapą, o galiausiai byla gali pasiekti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

    Komisija pabrėžia, kad valstybės gali ieškoti būdų, kaip mažinti energijos kainų spaudimą gyventojams, pavyzdžiui, per mokesčių politiką. Tačiau tokios priemonės neturi diskriminuoti kitų ES šalių piliečių ar silpninti vidaus rinkos vientisumo.

    Tokie ginčai dėl kainodaros degalinėse ypač aktualūs pasienio regionams ir tarptautiniam vežimui, nes net ir nedideli kainų skirtumai keičia maršrutus bei pildymosi įpročius. Jei Komisija įrodys diskriminaciją, šalims gali tekti keisti reguliavimą ir panaikinti skirtingas kainas pagal registraciją.