Privalomas kaupimo grafikas
Slovakijos vyriausybė nustatė privalomą gamtinių dujų kaupimo grafiką valstybinei energetikos bendrovei SPP, siekdama užsitikrinti tiekimo saugumą artėjančiam šildymo sezonui. Sprendimas reiškia, kad dalis atsargų bus kaupiama ne pagal komercinę logiką, o pagal valstybės nustatytą poreikį.
Pagal nustatytą planą SPP iki liepos 1 dienos privalo turėti 5,6 TWh dujų, iki rugsėjo 1 dienos atsargos turi pasiekti 13 TWh. Didžiausias reikalavimas numatytas laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 1 dienos, kai 17,5 TWh lygis turi būti pasiektas bent vieną dieną.
Ką reiškia 17,5 TWh?
Galutinis tikslas atitinka maždaug 1,6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Toks dydis paprastai vertinamas kaip reikšminga nacionalinių atsargų dalis, leidžianti sumažinti riziką, jei žiemą išaugtų suvartojimas ar sutriktų importo srautai.
Pačiai SPP, kaip nurodoma viešai aptartuose skaičiavimuose, savo klientų portfelio poreikiams pakaktų apie 8 TWh. Tačiau vyriausybė reikalauja papildomai sukaupti dar 9,5 TWh, kad atsargos veiktų kaip platesnė nacionalinė saugumo priemonė, o ne tik įmonės komercinis rezervas.
Kodėl rinkai tai nepatrauklu?
Vyriausybė sprendimą grindžia tuo, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis didelio masto kaupimas komerciniams žaidėjams gali būti finansiškai nepatrauklus. Viena priežasčių yra santykinai mažas skirtumas tarp vasaros ir žiemos dujų kainų, dėl kurio sandėliavimas, kaip pelno strategija, praranda patrauklumą.
Energetikos rinkoje atsargų kaupimo ekonomika dažnai remiasi sezoniškumu: pigiau įsigyti dujas vasarą, o žiemą jų vertė būna didesnė. Kai šis kainų skirtumas susitraukia, sandėliavimo sąnaudos ir rizikos gali viršyti galimą naudą, todėl valstybė renkasi įpareigojimus ir kompensavimo mechanizmą.
Kiek kainuos ir kaip bus kompensuojama?
Valstybė numato kompensuoti SPP grynąsias papildomų apimčių sąnaudas, įskaitant sandėliavimo pajėgumų rezervavimą ir su prekės praradimais susijusius nuostolius. Bendra numatoma šių įsipareigojimų kaina siekia apie 64 mln. eurų.
Skelbiama, kad kompensavimo praktika gali būti įgyvendinta mažinant dividendus, kuriuos SPP įprastai perveda į valstybės biudžetą. Tokiu būdu valstybė faktiškai padengtų papildomas išlaidas ne per tiesioginę išmoką, o per mažesnes įplaukas iš valdomos įmonės.
„Dabartinės rinkos sąlygos, ypač mažas vasaros ir žiemos kainų skirtumas, daro didelį kaupimą komerciškai nepatrauklų“, – sakė dujų rinkos specialistas Brendanas A’Hearns.
Šis modelis rodo platesnę tendenciją Europoje, kai energetinio saugumo tikslai vis dažniau derinami su valstybės vaidmens stiprinimu kritinės infrastruktūros ir atsargų valdyme. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip draudimas nuo tiekimo šokų, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, kaip sąnaudos ilgainiui pasiskirstys tarp biudžeto, įmonės finansų ir galutinių vartotojų.
Leave a Reply