CP v2

Tag: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

  • Deinstitucionalizacija iki 2030-ųjų: Molėtų savivaldybė aptarė žmonių su negalia globos pažangą ir rizikas

    Deinstitucionalizacija iki 2030-ųjų: Molėtų savivaldybė aptarė žmonių su negalia globos pažangą ir rizikas

    Molėtų rajono savivaldybės atstovės gegužės 12 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dalyvavo susitikime, skirtame asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Aptarta, kaip savivaldybėms sekasi pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kokios priemonės veikia, o kur dar trūksta pajėgumų.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai, kurie pristatė esamą situaciją savo teritorijose ir bendruomeninių paslaugų plėtrą. Diskusijose daug dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, individualių poreikių įvertinimui ir tam, kaip užtikrinti, kad žmogus gautų realią pagalbą arčiau namų, o ne tik formalų sprendimą dokumentuose.

    Molėtų savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Vaida Saugūnienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Karūžaitė ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Jūratė Dilienė. Pasak savivaldybės atstovių, kertinis klausimas šiandien yra ne vien paslaugų skaičius, bet ir jų kokybė bei tęstinumas, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir stabiliai planuoti kasdienybę.

    Praktinėmis įžvalgomis dalijosi nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią, ir jų artimaisiais. Aptarta, kad bendruomeninių paslaugų plėtra dažnai remiasi keliomis esminėmis grandimis: kvalifikuotais specialistais, būsto ir užimtumo sprendimais bei aiškia paslaugų koordinavimo sistema, kuri padeda išvengti situacijų, kai žmogus „pametamas“ tarp skirtingų įstaigų.

    Susitikimo dalyviai taip pat nagrinėjo pagrindinius deinstitucionalizacijos stebėsenos rodiklius ir diskutavo apie pasirengimą paslaugas bendruomenėje teikti ir užtikrinti nuo 2030 metų. Akcentuota, kad sėkmingam pokyčiui būtinas nuoseklus finansavimas, paslaugų tinklo planavimas regionuose ir aiškūs sprendimai, kaip savivaldybės pritrauks bei išlaikys darbuotojus, kurių poreikis didės.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama su platesniu tikslu mažinti institucinę globą ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo įprastesnį gyvenimą bendruomenėje. Savivaldybių praktika rodo, kad vienas didžiausių iššūkių tampa ne tik infrastruktūra ar teisiniai sprendimai, bet ir reali, kasdien veikianti pagalbos sistema, kuri apima socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą, užimtumą ir pagalbą šeimoms.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos valstybės paramai būstui: svarbiausios sąlygos ir terminai

    Paraiškos priimamos vieną dieną

    Gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti – valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir (ar) subsidijai. Paraiškos bus priimamos tik tą pačią dieną, nuo 9.00 iki 16.00 valandos.

    Svarbu įvertinti, kad kvietimas gali baigtis anksčiau, jei bus išnaudotos numatytos lėšos. Šiam kvietimui suplanuota apie 5,6 mln. eurų, todėl daliai pareiškėjų greitis ir dokumentų parengtis gali būti lemiami.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Valstybės parama skirta asmenims ar šeimoms, kurių pajamos ir turtas neviršija teisės aktuose nustatytų ribų. Taip pat būtina atitikti būsto neturėjimo kriterijų: paprastai parama teikiama tiems, kurie neturi būsto arba jo neturėjo per pastaruosius 5 metus.

    Taikomos ir išimtys, kai būstas laikomas netinkamu poreikiams: jeigu turimas būstas yra per mažas, pavyzdžiui, iki 14 kvadratinių metrų vienam asmeniui, arba jeigu jo nusidėvėjimas viršija 60 proc. Tokiais atvejais gali išlikti galimybė gauti paramą net ir turint nekilnojamąjį turtą.

    Atskira kryptis aktuali žmonėms su negalia: jiems gali būti numatyta parama ne tik būstui įsigyti, bet ir esamam būstui pritaikyti. Praktikoje tai reiškia, kad vertinamas realus būsto tinkamumas, o ne vien formalus turto turėjimo faktas.

    Kaip pateikti prašymą ir kas dažniausiai „pakiša koją“?

    Prašymus galima teikti keliais būdais: per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu ar per kurjerį, taip pat elektroniniu paštu arba per atstovą, turint notaro patvirtintą įgaliojimą.

    Esminė detalė – registravimo principas. Visi prašymai, išskyrus pateikiamus per SPIS, vis tiek yra registruojami SPIS sistemoje, o prašymų eiliškumą lemia registracijos SPIS laikas, o ne momentas, kada dokumentai fiziškai pasiekė savivaldybę.

    Ne mažiau svarbu ir pasirašymas: visi prašymai turi būti pasirašyti, o siunčiant elektroniniu paštu privalomas kvalifikuotas elektroninis parašas. Nepasirašyti prašymai nenagrinėjami, todėl prieš pateikiant verta iš anksto pasitikrinti, ar dokumentai atitinka formalius reikalavimus.

    Jeigu reikalinga konsultacija, gyventojai paprastai gali kreiptis į savivaldybės administracijos atsakingą skyrių. Paraiškas planuojantiems teikti gegužės 19 dieną rekomenduojama iš anksto pasiruošti dokumentus ir prisijungimus, kad neliktų techninių ar formalių kliūčių paskutinę minutę.

    Taip pat primenama, kad anksčiau ar vėliau nei gegužės 19 dieną pateikti prašymai nebus nagrinėjami. Dėl to pareiškėjams svarbu ne tik atitikti kriterijus, bet ir laikytis kvietimo laiko bei pasirinkto pateikimo būdo reikalavimų.

  • Valstybės būsto kredito subsidija 2026 metais: prašymai tik vieną dieną, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė kvietimą teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Prašymai bus priimami 2026 metų gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad pateiktas prašymas savaime dar negarantuoja pažymos išdavimo, nes sprendimą lems ir atitikimas kriterijams, ir faktinis lėšų likutis.

    Ką svarbu žinoti prieš pildant

    Prašymus galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat per savivaldybę ir kitais būdais, tačiau eiliškumą visais atvejais nulems registracijos SPIS data ir laikas. Tai reiškia, kad net pateikus dokumentus savivaldybei fiziškai ar el. paštu, svarbiausias bus momentas, kada prašymas užregistruojamas SPIS.

    Jei kvietimas būtų sustabdytas anksčiau, nes pasibaigtų lėšos, galimybė teikti prašymus SPIS būtų panaikinta. Prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu terminu, nėra registruojami ir nenagrinėjami.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir galimą subsidiją turi asmenys ir šeimos, kurių deklaruotos pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų. Vertinamos grynosios pajamos, o individualios veiklos atveju atsižvelgiama į pajamas atėmus leidžiamus atskaitymus.

    Numatytos ribos yra tokios: vienam asmeniui be šeimos pajamos iki 24 698 eurų ir turtas iki 30 057 eurų, dviejų ar trijų asmenų šeimai pajamos iki 34 484 eurų ir turtas iki 61 046 eurų. Keturių ar penkių asmenų šeimai pajamos iki 41 474 eurų ir turtas iki 81 317 eurų.

    Šeimoms, kuriose yra šeši ar daugiau asmenų, taikomas skaičiavimas pagal valstybės remiamų pajamų dydį: pajamos negali viršyti 30 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui, o turtas 83 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui. Šiuo metu vienas valstybės remiamų pajamų dydis yra 233 eurai.

    Taip pat taikomos būsto turėjimo sąlygos: dažniausiai parama skiriama pirmajam būstui arba tais atvejais, kai pastaruosius penkerius metus asmuo neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudojęs valstybės parama. Išimtys gali būti taikomos, jei turimo būsto plotas vienam asmeniui yra mažesnis nei 14 kvadratinių metrų arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Svarbi praktinė sąlyga siekiant dalyvauti kvietime yra turto deklaravimas. Ministerija nurodo, kad pretenduojantys asmenys turi būti užpildę 2025 metų metinę gyventojo ar šeimos turto deklaraciją.

    Kokios sumos ir kokio dydžio subsidijos?

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma gali siekti 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Nuosavybės teise turimo būsto rekonstrukcijai gali būti numatyta iki 35 000 eurų, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį.

    Subsidijos dydis priklauso nuo socialinės situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų gali būti taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką 20 proc., auginančioms du vaikus 25 proc., o auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat asmenims su negalia ar tam tikroms kitoms grupėms gali būti taikoma 30 proc. subsidija.

    Asmenys be šeimos paprastai gali pretenduoti tik į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos, išskyrus atvejus, kai priklauso specialioms grupėms. Jei situacija vėliau pasikeistų ir atsirastų teisė į subsidiją, ji būtų skaičiuojama nuo kredito likučio tuo metu, kai kreipiamasi dėl kredito sutarties pakeitimo.

    Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada žmogus pradėjo pildyti dokumentus ar kreipėsi į savivaldybę. Jei šio kvietimo lėšų nepakaktų, norintys gauti paramą turėtų laukti kito kvietimo ir prašymus teikti iš naujo.

    Gavus pažymą, per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir pažymą aktyvuoti. Tuomet kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą dėl paskolos, o ministerija per nustatytą terminą perveda subsidiją kredito įstaigai.

  • Parama būstui įsigyti: nuo gegužės 19 dienos startuoja prašymai, lėšos gali baigtis greitai

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną pradedamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją.

    Prašymai bus priimami 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos, tačiau terminas gali sutrumpėti, jei kvietimui numatytos lėšos bus išnaudotos anksčiau. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų.

    Kaip ir kur teikti prašymą

    Ministerija rekomenduoja prašymus teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), nes joje fiksuojama tiksli prašymo pateikimo data ir laikas. Tai svarbu, nes pažymos dėl teisės į paramą išduodamos laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į prašymo registraciją SPIS.

    Prašymą taip pat galima pateikti atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį, el. paštu arba per atstovą, tačiau tokiais atvejais pateikimo momentas vis tiek bus skaičiuojamas pagal registraciją SPIS. Ministerija pabrėžia, kad visi ne per SPIS teikiami prašymai turi būti pasirašyti.

    Jeigu prašymas teikiamas el. paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu el. paštu pateiktas prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Ką svarbu žinoti apie eiliškumą

    Ministerija gali paskelbti kvietimo pabaigą, jei paaiškės, kad valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti nepakaks. Tokiu atveju prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu laiku, SPIS nebus registruojami ir nebus nagrinėjami.

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui ministerija įvertins turimas lėšas ir poreikį pagal pateiktus prašymus. Tuomet atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas dėl prašymų nagrinėjimo ir pažymų išdavimo.

    Be atskiro ministerijos rašto pažymos neišduodamos. Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo, išskyrus atvejus, kai kalbama apie papildomą subsidiją, kuri taikoma pirmumo tvarka.

    Savivaldybės galės priimti prašymus, juos įvertinti ir patenkinti arba atmesti, tačiau pažymų formavimo SPIS galimybės nenumatytos. Jeigu subsidijoms skirtos lėšos bus rezervuotos ir daliai pareiškėjų jų nebeužteks, savivaldybė pateiks motyvuotą rašytinį atsisakymą, o SPIS pateikti prašymai bus atmetami nurodant priežastį.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai prašymui lėšų neužteko, jis nebegalios. Norint vėl pretenduoti į subsidiją, reikės teikti naują prašymą, kai bus paskelbtas kitas kvietimas.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Valstybės parama būstui įsigyti: prašymai tik gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis anksčiau

    Valstybės parama būstui įsigyti: prašymai tik gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis anksčiau

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Gyventojai, norintys gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją, prašymus galės teikti 2026 metais gegužės 19 dieną. Laikas ribotas: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki tol, kol bus panaudotos kvietimui skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui numatyta apie 5 600 000 eurų. Tai reiškia, kad svarbus ne tik atitikimas reikalavimams, bet ir tai, kaip greitai prašymas bus užregistruotas sistemoje.

    Prašymus patogiausia pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Institucijos pabrėžia, kad tai supaprastina procesą, nes tapatybė patvirtinama prisijungimo metu, o prašymas iš karto patenka į bendrą registraciją.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į paramą turi asmenys ir šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus. Pagrindinis principas yra toks: vertinamos deklaruotos pajamos ir turtas, kurie negali viršyti nustatytų ribų, o pajamos skaičiuojamos įvertinus mokesčius ir kitas teisės aktuose numatytas išimtis.

    Paramos dažniausiai siekia tie, kurie perka pirmą būstą Lietuvoje, arba per pastaruosius 5 metus neturėjo būsto ir anksčiau nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti. Taip pat gali būti vertinamos situacijos, kai turimo būsto plotas vienam asmeniui yra per mažas arba būstas yra stipriai nusidėvėjęs.

    Atskira grupė yra negalią turintys asmenys ar šeimos, kuriose yra neįgalusis, kai turimas būstas nepritaikytas specialiesiems poreikiams. Tokiais atvejais parama gali būti skiriama būsto rekonstrukcijai ir pritaikymui, jei tai pagrindžiama reikalingais dokumentais.

    Kodėl svarbiausia registracija SPIS?

    Prašymą galima pateikti ne tik SPIS, bet ir atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, pateikiant per kurjerį ar atstovą, taip pat elektroniniu paštu, jei dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Vis dėlto visi ne per SPIS pateikti prašymai vis tiek turi būti užregistruoti SPIS.

    Esminis niuansas tas, kad eiliškumui nustatyti svarbi ne faktinė pateikimo savivaldybei akimirka, o registracijos SPIS data ir laikas. Tai reiškia, kad net atnešus dokumentus į savivaldybę ryte, jie į eilę pateks tik tada, kai bus įkelti ir užregistruoti sistemoje.

    Jeigu kvietimui skirtos lėšos baigsis anksčiau, ministerija paskelbs kvietimo pabaigą, o SPIS galimybė teikti prašymus gali būti panaikinta dar nepasibaigus numatytam laikui. Tokiu atveju pavėluotai pateikti prašymai sistemoje nebebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Savivaldybė, gavusi prašymą ir visus reikalingus dokumentus, sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų. Jei trūksta dalies dokumentų, juos paprastai reikia pateikti per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

    Gavus pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje, kuri dalyvauja valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų sistemoje. Sprendimas dėl paskolos suteikimo priimamas per nustatytą laiką, o subsidija, kai ji skiriama, pervedama kredito įstaigai pagal galiojančią tvarką.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokamos psichosocialinės paslaugos jau pasiekė 72 tūkstančius žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokamos psichosocialinės paslaugos jau pasiekė 72 tūkstančius žmonių

    Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas KOPA, skirtas prevencinei psichosocialinei pagalbai, įpusėjęs jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius Lietuvos gyventojų. Projektas, kurio bendra vertė siekia 60 mln. eurų, bus įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio ir apima visas šalies savivaldybes.

    KOPA tikslas – padėti šeimoms ir pavieniams asmenims dar tada, kai sunkumai neperaugo į gilesnes krizes. Prevencinių paslaugų logika paprasta: kuo anksčiau žmogus gauna konsultaciją ar praktinę pagalbą, tuo mažesnė tikimybė, kad problemos virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinės sveikatos pasekmėmis.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    Projekte teikiamos nemokamos paslaugos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalba gali būti derinama, todėl žmogus ar šeima dažnai gauna ne vieną, o kelias tarpusavyje susijusias paslaugas.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai. Toks komandinio darbo modelis leidžia spręsti ne vieną konkretų klausimą, o platesnį situacijos kontekstą, kai, pavyzdžiui, emociniai sunkumai persipina su tėvystės iššūkiais ar santykių krize.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Pagalba visoje Lietuvoje

    Projektas paremtas nacionaliniu paslaugų teikimo modeliu: kiekvienoje savivaldybėje pagalbą koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai. Tai svarbu regionams, kur specialistų paslaugos dėl kainos, atstumo ar eilių neretai būna sunkiau pasiekiamos.

    Siekiant sumažinti praktines kliūtis, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai padeda paslaugas pasiekti tėvams, vienišiems globėjams ar žmonėms, kuriems sudėtinga derinti konsultacijas su darbu.

    Ką rodo rezultatai ir tendencijos?

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Apklausuose didelė dalis paslaugų gavėjų pabrėžia specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir realiai pritaikomus įgūdžius kasdienėse situacijose.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios Lietuvoje ypač aktualios: skyryboms ir šeimos krizėms, priklausomybių įveikai, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Projekto vykdytojai akcentuoja, kad pokyčiai dažnai prasideda nuo vieno žmogaus, bet ilgainiui paliečia visą šeimą.

    Projektą KOPA įgyvendina platus partnerių tinklas: apie 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Tokia partnerystė leidžia paslaugas pritaikyti vietos poreikiams ir išlaikyti vienodą pagalbos kokybės kryptį nacionaliniu mastu.

  • Šeimos kortelė: kam ji priklauso ir kokias nuolaidas gausios bei vaikus su negalia auginančios šeimos gauna

    Šeimos kortelė: kam ji priklauso ir kokias nuolaidas gausios bei vaikus su negalia auginančios šeimos gauna

    Šeimos kortelė Lietuvoje veikia jau šešerius metus ir yra skirta padėti gausioms bei vaikus su negalia auginančioms šeimoms kasdienėse išlaidose. Kortelė suteikia nuolaidas ir papildomas naudas paslaugoms bei prekėms įvairiuose sektoriuose, o ja gali naudotis visi šeimos nariai.

    Programos naudos apima kultūros ir laisvalaikio paslaugas, pavyzdžiui, renginius, muziejus ar edukacijas, taip pat apgyvendinimą, poilsį ir keliones. Kortelė taikoma ir sveikatos priežiūros išlaidoms, įskaitant odontologines paslaugas, akinius, sanatorijas bei medicinos klinikas.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, kortelė gali būti aktuali ir dėl kasdienių specialiųjų išlaidų mažinimo. Priklausomai nuo partnerių pasiūlymų, nuolaidos gali būti taikomos pavėžėjimo paslaugoms, slaugos prekėms ir įvairioms specializuotoms paslaugoms.

    Šiuo metu programoje dalyvauja beveik 350 partnerių, o nuolaidos ir kitos naudos taikomos maždaug 3 000 vietų, įskaitant ir internetu veikiančias įmones. Šeimos kortelės pasiūlymai pasiekiami visoje Lietuvoje, o dalis naudų gali būti pritaikoma ir Latvijoje bei Estijoje.

    Kortelė išduodama nemokamai ir galioja nepriklausomai nuo šeimos gyvenamosios vietos. Be fizinės kortelės, galima naudotis ir mobiliąja Šeimos kortele, kuri įdiegiama kiekvieno šeimos nario išmaniajame telefone.

    Kas gali gauti Šeimos kortelę?

    Teisę į Šeimos kortelę turi gausios šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų. Taip pat ji priklauso šeimoms, auginančioms ar prižiūrinčioms vaiką su negalia, arba prižiūrinčioms darbingo amžiaus asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar slaugos poreikis.

    Norint tiksliai įsivertinti, kokios nuolaidos taikomos konkrečioje savivaldybėje ar pasirinktoms paslaugoms, verta pasitikrinti programos žemėlapį ir partnerių pasiūlymus oficialioje Šeimos kortelės svetainėje. Prašymai dėl kortelės paprastai teikiami per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Savivaldybės taip pat kviečia vietos įstaigas ir verslus prisijungti prie programos, kad šeimos nuolaidas galėtų panaudoti plačiau ir arčiau namų. Kuo daugiau partnerių įsitraukia, tuo didesnė tikimybė, kad kortelės nauda taps realiai juntama kasdienėse šeimos išlaidose.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymams skiriamos tik 7 valandos

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymams skiriamos tik 7 valandos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas gyventojams teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kalbama apie valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją pagal galiojantį Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

    Šiam kvietimui, ministerijos teigimu, numatoma skirti apie 5 600 000 eurų. Lėšos bus paskirstomos pagal pateiktų prašymų apimtį ir poreikį, todėl gyventojams svarbu iš anksto pasiruošti dokumentus ir įsivertinti, ar jie atitinka paramos sąlygas.

    Kas ir kada galės teikti prašymus?

    Prašymus asmenys ar šeimos galės pateikti 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos. Ministerija pabrėžia, kad kvietimo langas yra labai konkretus, todėl pavėlavus pateikti prašymo tą pačią dieną nebegalės būti priimami.

    Prašymai gali būti teikiami atvykus į savivaldybę, tačiau gyventojams sudaryta galimybė tai padaryti ir elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS). Šis kanalas paprastai padeda greičiau pateikti informaciją ir sumažina eiles savivaldybėse.

    Kas vyks pasibaigus kvietimui?

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, ministerija įvertins skirtų lėšų poreikį pagal gautus prašymus. Vėliau savivaldybių administracijos bus informuotos atskiru raštu dėl prašymų nagrinėjimo tvarkos ir pažymų apie teisę į paramą būstui įsigyti išdavimo.

    Praktikoje tai reiškia, kad vien prašymo pateikimas dar nereiškia automatinio sprendimo tą pačią dieną: sprendimai priimami tik įvertinus pateiktus duomenis, atitiktį reikalavimams ir turimas biudžeto galimybes.

    Į ką atkreipti dėmesį prieš teikiant?

    Gyventojams, planuojantiems teikti prašymą, verta iš anksto pasitikrinti, ar visi reikalingi duomenys ir dokumentai yra paruošti, o informacija yra aktuali. Dažniausiai vėlavimus sukelia neaiškūs šeimos sudėties, pajamų ar turto duomenys, kuriuos savivaldybė prašo patikslinti.

    Jei kyla klausimų dėl konkrečios savivaldybės procedūrų, gyventojai gali kreiptis į savivaldybės atsakingus specialistus. Konsultacija prieš kvietimo dieną dažnai padeda išvengti klaidų, dėl kurių prašymas gali būti nagrinėjamas ilgiau.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymus verta teikti per SPIS

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, prašymus verta teikti per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos gyventojai galės teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kvietimas galios iki nurodyto laiko arba kol bus išnaudota kvietimui numatyta lėšų suma.

    Parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją. Tai reiškia, kad teisę atitinkantys asmenys gali pretenduoti į finansinę pagalbą, kuri mažina būsto paskolos naštą.

    Prašymus rekomenduojama teikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS. Ministerija pabrėžia, kad elektroninis pateikimas paprastai leidžia greičiau užpildyti formą, išvengti papildomų pasirašymo veiksmų ir sumažina riziką, kad prašymas „užstrigs“ dėl registravimo eilių.

    SPIS pateiktas prašymas automatiškai nukreipiamas savivaldybės administracijai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Taip pat toks prašymas iš karto patenka į registruojamų prašymų srautą, todėl pareiškėjui nereikia laukti, kol jis bus įvestas rankiniu būdu.

    Norintys prašymą gali pateikti ir kitais būdais: atvykę į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu, per kurjerį, elektroniniu paštu arba per atstovą. Jei prašymas teikiamas per atstovą, jo teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro arba kito įgalioto asmens patvirtintu įgaliojimu.

    Kaišiadorių rajono savivaldybė informuoja, kad popieriniai prašymai priimami savivaldybės administracijoje, 106 kabinete. Konsultacijos teikiamos telefonu +370 670 78 934 ir elektroniniu paštu kristina.salvaitiene@kaisiadorys.lt, o elektroniniu paštu siunčiami prašymai kvietimo metu turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Gyventojams patariama neatidėlioti ir iš anksto įsivertinti, ar jie atitinka paramos sąlygas, taip pat pasiruošti duomenis, kurių gali prireikti pildant prašymą. Praktikoje tokie kvietimai neretai sulaukia didelio susidomėjimo, todėl paraiškų teikimas kvietimo pradžioje gali padėti išvengti paskutinės minutės nesklandumų.

  • Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo galės pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Tai reiškia, kad dalį procedūrų bus galima atlikti nuotoliniu būdu, nevykti į savivaldybę vien tam, kad būtų užregistruotas prašymas.

    Elektroninis pateikimas numatytas asmenims, kurie turi teisę į būsto ir (ar) aplinkos pritaikymą pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą tvarką. Tvarkoje apibrėžiama, kaip nustatomas būsto pritaikymo poreikis, kokie darbai gali būti finansuojami ir kokia eiga taikoma sprendžiant dėl pagalbos skyrimo.

    Prašymo pateikimas per SPIS turėtų palengvinti procesą tiems, kuriems sudėtinga atvykti į įstaigas dėl judėjimo, sveikatos ar logistinių priežasčių. Skaitmeninis kanalas taip pat leidžia greičiau pateikti dokumentus ir sekti prašymo būseną, jei tokia funkcija konkrečiai paslaugai sistemoje yra įdiegta.

    Paslauga per SPIS nepakeičia pačios teisės gauti pritaikymą sąlygų: jos ir toliau bus vertinamos pagal galiojančius kriterijus, o sprendimai priimami nustatyta tvarka. Praktikoje prašytojams svarbu pasiruošti pagrindinę informaciją apie būstą ir pageidaujamus pritaikymo sprendimus, kad vertinimas vyktų sklandžiau.

    SPIS yra nacionalinė sistema, per kurią gyventojai teikia prašymus įvairioms socialinės paramos paslaugoms ir išmokoms. Nuo nurodytos datos ji taps ir vienu iš oficialių kanalų pateikti prašymą dėl būsto pritaikymo asmeniui su negalia.