Tag: Socialinės paslaugos

  • Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai: daugiau saugumo darbuotojams ir naujos galimybės studentams

    Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumą ir aiškiau apibrėžti kai kurias jų darbo situacijas. Pokyčiai apimtų ir savivaldybėms aktualų teisinį aiškumą dėl pagalbos pinigų mokėjimo.

    Vienas jautriausių siūlymų – galimybė socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų specialistams tam tikrais atvejais fiksuoti garso ar vaizdo įrašus. Toks sprendimas būtų skirtas darbuotojų apsaugai, kai kyla grėsmė jų sveikatai ar saugumui, tačiau kartu reikalautų aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos ir proporcingumo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad įsigaliojus pakeitimams būtų sudarytos saugesnės darbo sąlygos, o darbuotojai turėtų daugiau priemonių apsisaugoti konfliktinėse situacijose. Pastaraisiais metais socialinių paslaugų sektoriuje vis dažniau akcentuojamas perdegimo, agresijos atvejų ir įtampos rizikos valdymas, todėl darbuotojų sauga tampa prioritetu.

    Kita numatoma naujovė – galimybė Socialinį darbą studijuojantiems studentams dirbti socialiniu darbuotoju. Tai galėtų padėti spręsti darbuotojų trūkumo problemą savivaldybėse ir socialinių paslaugų įstaigose, tačiau kartu keltų klausimų dėl praktinio pasirengimo, mentorystės ir atsakomybių paskirstymo.

    Jei pakeitimams pritartų Seimas, savivaldybėms ir įstaigoms tektų atnaujinti vidines tvarkas, ypač susijusias su incidentų valdymu ir darbuotojų saugos užtikrinimu. Taip pat reikėtų aiškiai apibrėžti, kada ir kokiomis sąlygomis galima daryti įrašus, kad būtų suderinti darbuotojų saugumo poreikiai ir asmens duomenų apsauga.

  • Jurbarko savivaldybė primena svarbiausias išmokas šeimoms: kam priklauso ir kur kreiptis

    Kur kreiptis dėl socialinės paramos

    Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius skelbia atnaujintą informaciją, kur ir kaip gyventojams pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ir socialinių paslaugų. Dalis prašymų priimami seniūnijose pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat nemažą dalį paslaugų galima inicijuoti nuotoliniu būdu.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dėl skirtingų išmokų atsakingi skirtingi specialistai, todėl prieš atvykstant verta pasitikslinti, į kurį kabinetą kreiptis. Gyventojai priimami Dariaus ir Girėno gatvėje 96, Jurbarke, o informacija teikiama ir telefonu.

    Išmokos vaikui: kas priklauso ir kada mokama

    Savivaldybė primena, kad išmoka vaikui Lietuvoje skiriama kiekvienam vaikui nuo gimimo iki 18 metų. Ji gali būti mokama ir vyresniems jaunuoliams, jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki 21 metų.

    Nurodoma, kad bazinis išmokos dydis siejamas su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir mokamas nevertinant šeimos pajamų. Papildoma išmokos dalis gali būti skiriama dviem atvejais: kai šeima augina vieną ar du vaikus ir atitinka pajamų kriterijus, arba kai šeima augina tris ar daugiau vaikų.

    „Prašymai priimami seniūnijose pagal besikreipiančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba gali būti teikiami elektroniniu būdu“, – informuoja Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

    Socialinės paslaugos ir tikslinės kompensacijos

    Socialinės paramos skyrius teikia informaciją ir priima prašymus dėl socialinės priežiūros paslaugų. Tarp jų nurodomos pagalbos į namus paslaugos, socialinė priežiūra šeimai, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, nakvynės namuose ar apsaugotame būste, taip pat intensyvi krizių įveikimo pagalba.

    Gyventojams taip pat aktualios socialinės globos paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba įstaigoje, trumpalaikės ar ilgalaikės globos forma. Atskira kryptis yra laikino atokvėpio paslauga, skirta šeimoms, kurios slaugo ar prižiūri artimąjį ir kurioms reikalingas trumpalaikis palengvinimas.

    Savivaldybė skelbia kontaktus ir dėl tikslinių priemonių, tokių kaip individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, vienkartinė išmoka įsikurti ar finansinė parama užsienyje mirusio asmens palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką. Taip pat pateikiama informacija, kur kreiptis dėl būsto pritaikymo, o dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti nukreipiama į gyvenamosios vietos seniūniją.

    Keičiasi antrojo laipsnio pensijų prašymai

    Jurbarko rajono savivaldybė informuoja, kad nuo 2024 metų liepos 1 dienos pasikeitus Valstybinių pensijų įstatymui, prašymai dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo priimami ne savivaldybėje. Nuo šios datos prašymus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai padaliniai.

    Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar konkretus prašymas teikiamas savivaldybei, seniūnijai, ar Sodrai, nes nuo to priklauso nagrinėjimo terminai ir reikalingi dokumentai. Kilus klausimams dėl socialinės paramos, savivaldybė ragina kreiptis į Socialinės paramos skyrių ir atsakingus specialistus.

  • Pagėgių atstovės Seimo forume: kokių pokyčių socialinėje politikoje laukia savivaldybės ir gyventojai

    Pagėgių atstovės Seimo forume: kokių pokyčių socialinėje politikoje laukia savivaldybės ir gyventojai

    Diskusijos Seime apie pagalbą žmonėms

    Vasario 24 dieną Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė ir Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro direktorė Vitalija Ivanauskienė dalyvavo Seime vykusiame nacionaliniame forume „Galimybių durys: gyventi kitaip“.

    Renginį inicijavo ir organizavo Seimo narė Daiva Ulbinaitė. Forumo tikslas – sutelkti savivaldybių, ministerijų, socialinių paslaugų teikėjų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ieškant veiksmingesnių sprendimų žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi.

    Temos: socialinis būstas ir kompleksinės paslaugos

    Forume daug dėmesio skirta kompleksinių paslaugų poreikio analizei ir tam, kaip savivaldybėse veikia skirtingų sričių pagalbos grandys. Tokios paslaugos dažniausiai apima socialinę pagalbą, psichologines konsultacijas, pagalbą šeimoms, priklausomybių prevenciją ir palydėjimą į užimtumą.

    Taip pat aptartos socialinio būsto politikos kryptys ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės. Diskusijose akcentuota, kad socialinis būstas, be būsto fondo plėtros, vis dažniau siejamas ir su socialinių paslaugų prieinamumu, kad žmogus galėtų išlaikyti stabilų gyvenimą.

    Paroda apie žmonių patirtis ir bendradarbiavimą

    Renginio metu pristatyta keliaujanti paroda „Kelias. Po visko“, atskleidžianti žmonių istorijas po sudėtingų gyvenimo etapų. Paroda pabrėžia, kad lūžio tašku dažnai tampa laiku suteikta pagalba ir aiškus, nuoseklus pagalbos planas.

    Pagėgių savivaldybės atstovės forume dalyvavo siekdamos stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, perimti kitų savivaldybių gerąsias praktikas ir įvertinti, kokie sprendimai galėtų padėti dar tiksliau atliepti vietos gyventojų poreikius.

    Pasak renginio organizatorių ir pranešėjų, savivaldybių vaidmuo išlieka esminis, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kur pagalbos grandinė stringa, o kur reikalingi aiškesni procesai, didesnis paslaugų prieinamumas ar lankstesni pagalbos modeliai.

  • Švenčionių rajone savivaldybės dalijosi patirtimi: kokie sprendimai gerina paslaugas negaliai

    Gegužės 7 dieną Švenčionių rajono savivaldybėje vyko savivaldybių pasidalijimo gerąja patirtimi vizitas, skirtas socialinių paslaugų asmenims su negalia organizavimui. Į Švenčionių rajoną atvyko Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Stankevičė, Asmens su negalia gerovės tarybos ir socialinių paslaugų įstaigų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai įvertinti, kaip skirtingi sprendimai veikia kasdienybėje: nuo paslaugų prieinamumo iki bendruomeninių iniciatyvų, padedančių žmonėms gyventi savarankiškiau. Tokie vizitai savivaldybėms svarbūs ir dėl to, kad leidžia greičiau atsirinkti pasiteisinančius modelius, o ne kiekvienai atskirai kurti juos nuo pradžių.

    Vizitas pradėtas Pabradėje

    Pirmoji stotelė buvo Pabradėje veikiantis dienos centras „Asveja“. Čia svečius pasitiko Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rauda ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro direktorius Miroslavas Lazdinis.

    Susitikimo metu aptarta, kokios paslaugos rajone teikiamos asmenims su negalia, kokie iššūkiai kyla planuojant pagalbą ir kokios kryptys laikomos prioritetinėmis. Daug dėmesio skirta bendruomeninių paslaugų plėtrai, individualių poreikių vertinimui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

    Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Virvičienė ir dienos centro „Asveja“ socialinė darbuotoja Evelina Kindurytė pristatė kasdienę centro veiklą. Delegacija vietoje susipažino, kaip organizuojamas užimtumas, kaip derinamos skirtingos pagalbos formos ir kokiais sprendimais siekiama užtikrinti saugią, žmogui pritaikytą aplinką.

    Terapinis ūkis ir savarankiškumo ugdymas

    Vėliau delegacija lankėsi Seno Strūnaičio kaime, kur NVO „Ugdymo patirčių namai“ įkūrė terapinį ūkį. Ši erdvė orientuota į jaunuolių socialinių įgūdžių ugdymą, prasmingą užimtumą ir gebėjimų stiprinimą per praktinę veiklą.

    NVO „Ugdymo patirčių namai“ vadovas Kristijonas Žičkus pristatė programos logiką ir jos naudą dalyviams, akcentuodamas terapinės aplinkos reikšmę motyvacijai bei pasitikėjimui savimi. Pasak organizatorių, toks modelis padeda kurti aiškią dienotvarkę ir kartu lavinti kasdienius įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui.

    Svečiai taip pat apsilankė Nijolės Genytės grupinio gyvenimo namuose. Čia aptarti praktiniai sprendimai, kurie padeda žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje kuo savarankiškiau, išlaikant reikalingą pagalbos lygį ir užtikrinant saugumą.

    Kodėl tokie susitikimai svarbūs

    Vizite dalyvavo ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Lazdinienė bei asmenų su negalia reikalų koordinatorė Jorinta Venslauskienė. Pasak savivaldybių atstovų, gerosios patirties perėmimas padeda greičiau identifikuoti, kas veikia realiomis sąlygomis, ir kur reikia papildomų resursų.

    Tokie vizitai tampa ne tik proga pristatyti taikomus modelius, bet ir platforma suderinti bendras kryptis, ypač kai socialinių paslaugų kokybė priklauso nuo nuoseklaus koordinavimo tarp savivaldybių, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Praktinių pavyzdžių pažinimas dažnai virsta konkrečiais sprendimais, kurie vėliau pritaikomi ir kitose savivaldybėse.

    Informaciją parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

  • Lazdijų rajono globėjų bendruomenė stiprėja: susitikime aptartos praktikos ir reali savivaldybės pagalba

    Lazdijų rajono globėjų bendruomenė stiprėja: susitikime aptartos praktikos ir reali savivaldybės pagalba

    Susitikimas Lazdijų rajone

    Lazdijų rajone įvyko susitikimas, subūręs savivaldybės socialinės globos centro „Židinys“ komandą, Socialinės apsaugos ir sveikatos skyriaus specialistus bei projekto, skirto globai šeimos aplinkoje stiprinti, atstovus. Aptarta, kaip praktiškai veikia pagalbos globėjams sistema ir kur dar reikalingi sprendimai.

    Diskusijoje daug dėmesio skirta globėjų kasdienybei ir tam, kas labiausiai padeda išlaikyti stabilumą šeimoje: laiku suteikiamos paslaugos, aiškus institucijų vaidmenų pasidalijimas ir nuoseklus ryšys su globos centro komanda. Akcentuota, kad globėjų motyvaciją stiprina ne vien finansiniai ar formalūs instrumentai, bet ir žmogiškas palaikymas.

    Kas paaiškėjo po pokalbių su globėjais

    Projekto atstovai pasidalijo įžvalgomis, surinktomis po susitikimų su globėjais. Pasak jų, Lazdijų rajone ryškėja bendruomenės susitelkimas, o globėjai teigia jaučiantys glaudesnį bendradarbiavimą tiek su savivaldybe, tiek su globos centru „Židinys“.

    Susitikime aptartos ir gerosios praktikos, kurios dažniausiai duoda apčiuopiamą rezultatą: greitesnė informacijos sklaida, lengviau pasiekiami specialistai, aiškesnė pagalbos eiga, kai šeimai prireikia konsultacijų ar sprendžiant sudėtingesnes situacijas. Pabrėžta, kad tokios priemonės mažina globėjų perdegimo riziką ir padeda užtikrinti vaikui stabilesnę aplinką.

    Kodėl tai svarbu globos sistemai

    Globos šeimos aplinkoje stiprinimas daugelyje savivaldybių siejamas su ilgalaikiu tikslu mažinti institucinei globai tenkančią naštą ir užtikrinti, kad vaikas augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Tam būtina ne tik globėjų paieška, bet ir jų išlaikymas sistemoje, kai sudėtingesniais etapais atsiranda daugiau emocinių ir praktinių iššūkių.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad auganti ir palaikanti globėjų bendruomenė yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti globą tvarią. Lazdijų rajone įvardytas siekis ir toliau stiprinti ryšius tarp globėjų, specialistų ir savivaldybės, kad pagalba būtų ne epizodinė, o nuosekli ir lengvai pasiekiama.

  • Marijampolės vaikų dienos centrai ieško tvirtesnio finansavimo: kokias išeitis siūlo savivaldybė

    Marijampolės vaikų dienos centrai ieško tvirtesnio finansavimo: kokias išeitis siūlo savivaldybė

    Marijampolės savivaldybės administracijoje įvykęs susitikimas su vaikų dienos centrų atstovais išryškino dvi pagrindines temas: kasdienius centrų veiklos iššūkius ir ilgalaikio finansavimo poreikį. Aptarta vaikų užimtumo kokybė, darbuotojų išlaikymas ir tai, kaip sustiprinti centrų tarpusavio bendradarbiavimą.

    Susitikime dalyvavo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, Tarybos Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, Socialinių paslaugų skyriaus specialistai bei vaikų dienos centrų atstovai. Savivaldybė akcentavo, kad tvari pagalba vaikams neatsiejama nuo nuoseklaus paslaugų planavimo ir aiškių finansinių mechanizmų.

    Finansavimas: derinami keli šaltiniai

    Diskusijoje daug dėmesio skirta praktiniam klausimui, iš ko realiai galima užtikrinti vaikų dienos centrų veiklos tęstinumą. Aptarta, kad dalį išlaidų, ypač susijusių su darbuotojų darbo užmokesčiu, galima planuoti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonių bei savivaldybės biudžeto.

    Kita kryptis siejama su projektine veikla, ypač Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis. Tokie projektai dažnai orientuoti į sociokultūrines, edukacines veiklas, socialinių įgūdžių ugdymą ir bendruomeniškumo stiprinimą, tačiau reikalauja nuoseklaus paraiškų rengimo, partnerystės ir administracinių gebėjimų.

    Kasdieniai iššūkiai ir paslaugų kokybė

    Vaikų dienos centrai dažnai sprendžia ne tik užimtumo, bet ir emocinio saugumo, motyvacijos mokytis, socialinių įgūdžių stokos klausimus. Todėl susitikime pabrėžta, kad finansavimas turi atliepti realius poreikius: stabilias komandas, priemones veikloms ir galimybes vaikams gauti nuoseklią pagalbą.

    Taip pat akcentuota, kad vien tik projektinės lėšos negali pakeisti bazinio finansavimo, nes projektai yra terminuoti. Dėl to savivaldybė ir centrų atstovai ieško modelio, kuris leistų suderinti kasdienę veiklą su papildomomis, vaikams patraukliomis iniciatyvomis.

    Bendros veiklos: nuo idėjų iki partnerystės

    Susitikime iškelta ir bendrų iniciatyvų kryptis, kuri gali padėti stiprinti vaikų dienos centrų matomumą bei įtraukti daugiau bendruomenės. Tarp idėjų aptarta galimybė kino teatre „Spindulys“ rengti vaikų piešinių parodas ir bendras kūrybines veiklas, sujungiant skirtingų centrų lankytojus.

    Pasak savivaldybės atstovų, tokios iniciatyvos ne tik kuria vaikams motyvuojančią aplinką, bet ir padeda centrams dalintis patirtimi bei resursais. Sutarta, kad savivaldybė yra pasirengusi prisidėti konsultacijomis ir koordinavimu, tačiau sėkmė priklausys ir nuo pačių organizacijų aktyvumo.

    Susitikimas baigtas susitarimu tęsti dialogą ir konkretinti artimiausius žingsnius, kurie padėtų vaikų dienos centrams užtikrinti paslaugų stabilumą. Tikimasi, kad glaudesnis bendradarbiavimas ir aiškesnis finansavimo planavimas leis kurti dar labiau įtraukią, saugią ir vaikų poreikius atliepiančią aplinką.

  • SPIS naujovė gyventojams: paslauga „Kas man priklauso“ vienoje vietoje parodo galimą paramą

    SPIS naujovė gyventojams: paslauga „Kas man priklauso“ vienoje vietoje parodo galimą paramą

    Socialinės paramos informacinė sistema (SPIS) gyventojams pasiūlė naują funkciją „Kas man priklauso“, kuri padeda greičiau suprasti, kokia socialinė parama ir paslaugos gali būti aktualios konkrečiam asmeniui ar šeimai. Tikslas – vienoje vietoje pateikti aiškesnę informaciją ir sumažinti situacijų, kai žmogus apie jam priklausančią pagalbą sužino per vėlai.

    Paslauga siejama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomu projektu Socialinių paslaugų prieinamumo didinimas. Šio projekto kryptis – labiau skaitmenizuoti pagalbos teikimą, ypač kai kalbama apie žmonėms su negalia ir kitoms pažeidžiamesnėms grupėms reikalingas paslaugas.

    Kaip veikia „Kas man priklauso“?

    Prisijungus prie SPIS ir pasirinkus funkciją „Kas man priklauso“, vartotojui pateikiamas sutikimas dėl duomenų surinkimo. Patvirtinus sutikimą, sistema automatiškai suformuoja informaciją apie galimai priklausančias socialines paslaugas ir paramą, remdamasi valstybės informacinių sistemų duomenimis.

    Toks sprendimas aktualus tiems, kurie iki šiol informaciją rinkdavo iš kelių šaltinių ar konsultuodamiesi skirtingose įstaigose. Praktikoje daugiausia laiko užima ne pats prašymo pateikimas, o aiškinimasis, kokios pagalbos rūšys apskritai egzistuoja ir kokie pagrindiniai reikalavimai taikomi.

    Kuo tai naudinga gyventojams?

    Pagrindinis paslaugos privalumas – patogumas: žmogui nereikia naršyti atskirų aprašų ar ieškoti informacijos keliuose puslapiuose. Sistema pateikia orientacinį galimų priemonių vaizdą vienoje vietoje, o tai padeda planuoti tolimesnius žingsnius ir pasiruošti kreipimuisi.

    Kitas svarbus aspektas – laiko taupymas. Automatinis duomenų surinkimas sumažina tikimybę, kad bus praleista svarbi detalė, o gyventojas, prieš kreipdamasis, gali aiškiau suprasti, kokios pagalbos tikėtis ir kokių dokumentų ar patikslinimų gali prireikti.

    Kur rasti paslaugą ir ką daryti toliau?

    Paslauga pasiekiama prisijungus prie SPIS svetainėje spis.lt ir pasirinkus skiltį „Kas man priklauso“. Gavus sistemos pateiktą informaciją, dėl konkrečių paslaugų ar paramos skyrimo gyventojui vis tiek gali reikėti pateikti prašymą ir papildomus duomenis, priklausomai nuo pasirinktų priemonių.

    Jei kyla klausimų dėl pateiktų rezultatų ar jų taikymo konkrečiai situacijai, įprastai rekomenduojama kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Būtent savivaldybės dažniausiai administruoja reikšmingą dalį socialinių paslaugų ir padeda įvertinti individualias aplinkybes.

  • Pagėgių taryba renkasi į 34-ąjį posėdį: biudžeto pataisos, paskola ir kelių programos planai

    Kada ir kur vyks posėdis?

    Pagėgių savivaldybės VII šaukimo tarybos 34-asis posėdis vyks 2026 metų gegužės 14 dieną 14 valandą savivaldybės posėdžių salėje. Posėdyje numatoma svarstyti biudžeto pakeitimus, švietimo ir socialinių paslaugų įkainius bei infrastruktūros finansavimą.

    Prieš tarybos posėdį suplanuoti komitetų posėdžiai. Ekonomikos ir finansų komitetas rinksis 2026 metų gegužės 7 dieną 10 valandą, Teritorijų ir strateginio planavimo komitetas – 2026 metų gegužės 7 dieną 13 valandą, Socialinių reikalų ir teisėtvarkos komitetas – 2026 metų gegužės 11 dieną 15 valandą.

    Biudžetas, paskola ir investicijos

    Darbotvarkėje numatyta tvirtinti posėdžio darbotvarkę ir svarstyti 2026–2028 metų biudžeto pakeitimą. Tokie sprendimai paprastai susiję su patikslintomis pajamų prognozėmis, pasikeitusiais valstybės asignavimais, tikslinėmis dotacijomis arba metų eigoje išryškėjusiais papildomais poreikiais.

    Tarybai taip pat pateiktas sprendimo projektas dėl leidimo imti ilgalaikę paskolą investiciniams projektams finansuoti. Savivaldybėms tokie sprendimai svarbūs planuojant didesnės apimties darbus, kai vienų metų biudžeto lėšų neužtenka, o projektų grafikai reikalauja tęstinio finansavimo.

    Numatytas ir klausimas dėl pritarimo bendradarbiavimo sutarčiai, susijusiai su investavimu į patikėjimo teise valdomą turtą. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnį įsipareigojimų pasidalijimą tarp savivaldybės ir partnerių, kai atnaujinami pastatai ar infrastruktūra, o turtas formaliai lieka valdomas patikėjimo teise.

    Kelių lėšos, švietimas ir sveikatos įstaigos ataskaitos

    Didelę darbotvarkės dalį sudaro susisiekimo infrastruktūros klausimai: planuojama keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo tvarką bei tvirtinti 2026 metų sąrašą objektų, finansuojamų šiomis lėšomis. Tokie sprendimai tiesiogiai susiję su vietinės reikšmės kelių ir gatvių prioritetais, darbų eiliškumu ir rangos planavimu.

    Švietimo srityje numatyta spręsti dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus 2026–2027 mokslo metams, taip pat dėl visos dienos mokyklos ar pailgintos darbo dienos grupių veiklos organizavimo tvarkos. Darbotvarkėje yra ir sprendimas dėl formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų vykdymo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokykloje.

    Socialinių paslaugų temose planuojama tvirtinti maksimalius socialinės globos paslaugų išlaidų finansavimo dydžius, keisti Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro paslaugų kainas, taip pat tvirtinti asmeninės pagalbos valandinį įkainį ir apsaugoto būsto paslaugos kainą. Tokie sprendimai svarbūs tiek paslaugų gavėjams, tiek pačiai įstaigai planuojant pajėgumus ir biudžetą.

    Sveikatos srityje tarybai pateiktas Viešosios įstaigos „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2025 metų metinių ataskaitų rinkinys. Taip pat numatyta tvirtinti 2026 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą ir jos sąmatą bei pristatyti 2025 metų lėšų panaudojimo ataskaitą.

    Turto klausimai ir savivaldybės planai

    Darbotvarkėje yra keli su savivaldybės turtu susiję klausimai: bešeimininkio turto įrašymo į buhalterinę apskaitą sprendimo pakeitimas ir administratoriaus atrankos tvarkos aprašo pripažinimas netekusiu galios. Šie sprendimai paprastai atspindi atnaujinamą teisinę praktiką ir administracinių procesų peržiūrą.

    Taryba taip pat svarstys valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimą pasibaigusia ir naujos nuomos klausimą Vilkyškiuose, o Pagėgiuose planuojamas sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo atviro aukciono būdu. Be to, numatyta pradėti Pagėgių savivaldybės bendrojo plano keitimo rengimą ir nustatyti planavimo tikslus.

    Institucinių klausimų dalyje pateikti sprendimai dėl savivaldybės tarybos komisijų sudėties pakeitimų, Kontrolės komiteto veiklos ataskaitos bei programos tvirtinimo. Taip pat numatyta patvirtinti tvarkos aprašą, skirtą trūkstamiems policijos pareigūnams pritraukti į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatą.

    Posėdžio darbotvarkę papildo metinių ataskaitų tvirtinimai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos, Pagėgių savivaldybės Kultūros centro ir bendro savivaldybės 2025 metų metinių ataskaitų rinkinių. Taip pat numatytas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro 2025 metų audituoto metinio finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos tvirtinimas.

  • Seime pristatyta socialinių įstaigų kūryba: Panevėžio regiono mugėje dalyvavo ir Pakruojo rajonas

    Seime pristatyta socialinių įstaigų kūryba: Panevėžio regiono mugėje dalyvavo ir Pakruojo rajonas

    Gegužės 5 dieną, minint Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, Seime surengta Panevėžio regiono neįgaliųjų darbų mugė ir kūrybos pristatymas. Renginyje Seimo nariams ir svečiams pristatyti socialinių įstaigų lankytojų darbai, o kartu aptarti ir praktiniai savarankiško gyvenimo klausimai.

    Seimo narės Modestos Petrauskaitės kvietimu prie Panevėžio regiono parodos prisijungė ir Pakruojo rajono įstaigos. Daug dėmesio sulaukė Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro bei Linkuvos socialinių paslaugų centro lankytojų ir specialistų sukurti dirbiniai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Spaudos konferencijoje kartu su Seimo narėmis Orinta Leipute ir Modesta Petrauskaite aptartos kliūtys, su kuriomis susiduria negalią turintys žmonės, bei sprendimai, padedantys stiprinti jų savarankiškumą.

    Diskusijoje išskirta socialinių dirbtuvių tema, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje įgauna vis daugiau praktinio svorio kaip ilgalaikio užimtumo ir įtraukties priemonė. Tokios dirbtuvės dažniausiai kuriamos taip, kad žmonės galėtų ne tik mokytis darbinių įgūdžių, bet ir turėti apčiuopiamą, reguliarią veiklą bei galimybę gauti pajamas už pagamintus produktus ar suteiktas paslaugas.

    Pakruojo rajone šiuo metu taip pat ruošiami žingsniai modernių socialinių dirbtuvių įkūrimui. Savivaldybei anksčiau įsigijus pastatą Pakruojo centre ir planuojant modernizavimą, numatoma sukurti erdvę, kurioje negalią turintys suaugusieji galėtų užsiimti prasminga veikla, lavinti įgūdžius ir jaustis reikalingi bendruomenėje.

    Renginio metu Seime bendrauta ir su kitų savivaldybių bei organizacijų atstovais, pasidalinta patirtimis, kaip skirtinguose regionuose kuriamos socialinės dirbtuvės. Tokie susitikimai leidžia greičiau perimti veikiančius modelius, išvengti praktinių klaidų ir geriau suderinti paslaugas su realiais žmonių poreikiais.

    Pakruojo rajono savivaldybės teigimu, šiuo metu planuojamos užimtumo veiklos ir baigiamas rengti pastato modernizavimo projektas. Tikimasi, kad naujos dirbtuvės taps ne tik užimtumo vieta, bet ir svarbia grandimi stiprinant žmonių su negalia savarankiškumą bei jų integraciją į visuomenės gyvenimą.

  • Lenkija keičia ilgalaikės priežiūros sistemą: patvirtintas senjorų bonas ir aiškesnės paslaugų taisyklės

    Lenkija keičia ilgalaikės priežiūros sistemą: patvirtintas senjorų bonas ir aiškesnės paslaugų taisyklės

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris apjungia dvi kryptis: ilgalaikės priežiūros koordinavimą ir pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms. Tikslas – suvienodinti sąvokas, nustatyti kokybės stebėseną ir aiškiau informuoti gyventojus, kokios paslaugos jiems priklauso.

    Už senjorų politiką atsakingi pareigūnai projektą vadina svarbiu žingsniu modernizuojant sistemą. Akcentuojama, kad tai susiję ir su KPO reformų įgyvendinimu, kurioms keliami konkretūs terminai ir rezultatai.

    Kaip veiks senjorų bonas

    Projektas numato senjorų bono įvedimą kaip nepiniginių paslaugų paketą trumpalaikei, skubiai pagalbai. Pagal sumanymą bonas būtų skirtas iki dviejų savaičių trukmės paslaugoms, kai žmogui laikinai prireikia papildomos pagalbos namuose.

    Paslaugos apimtų kasdienius poreikius: pagalbą apsirengiant, ruošiant maistą, palaikant tvarką, taip pat palydėjimą ar pagalbą naudojantis sveikatos paslaugomis ir užtikrinant socialinį ryšį. Tai reiškia, kad parama būtų nukreipta į realią pagalbą, o ne į piniginę išmoką.

    Teisę į boną turėtų 65 metų ir vyresni asmenys, kurie atitinka rezidavimo šalyje sąlygą ir nustatytus pajamų kriterijus. Projekte nurodytas pajamų slenkstis yra 3 410 zlotų, tai sudaro apie 790 eurų per mėnesį, skaičiuojant apytiksliu 1 zloto ir 0,23 euro kursu.

    Ką keičia ilgalaikės priežiūros koordinavimas

    Įstatymo projekte siūloma aiškiai apibrėžti, kas laikoma ilgalaike priežiūra, neformaliu globėju ir neformalia priežiūra. Tokie apibrėžimai svarbūs tam, kad savivaldybės ir paslaugų teikėjai taikytų vienodus kriterijus, o gyventojams būtų aiškiau, kokią pagalbą jie gali gauti.

    Taip pat planuojama įdiegti koordinavimo ir kokybės stebėsenos mechanizmus. Praktikoje tai turėtų reikšti daugiau duomenų apie paslaugų prieinamumą, vienodesnius standartus ir mažiau situacijų, kai pagalba priklauso nuo konkrečios savivaldybės galimybių ar interpretacijų.

    Numatyta, kad programa būtų diegiama palaipsniui, prioritetą teikiant toms savivaldybėms, kur viešos globos paslaugos senjorams iki šiol nėra užtikrinamos. Tai leidžia koncentruoti išteklius ten, kur spragos didžiausios, tačiau kartu gali reikšti nevienodą startą skirtinguose regionuose.

    Ankstesnėse diskusijose Lenkijoje buvo svarstyta, kad bonas galėtų būti atskira priemonė ir didesnės apimties, o parama būtų orientuota į vyresnius nei 75 metų žmones. Dabartinis projektas keičia modelį ir akcentuoja trumpalaikes paslaugas bei platesnį amžiaus kriterijų, susietą su pajamomis.

    Toliau įstatymo projektas turės pereiti parlamentinį svarstymą, kuriame gali keistis detalės: pajamų riba, paslaugų apimtis ir įgyvendinimo terminai. Galutinės taisyklės paaiškės po teisėkūros procedūrų, tačiau kryptis jau aiški – daugiau koordinacijos ir tikslinė pagalba namuose.