Tag: Socialinės paslaugos

  • Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Susitikimas Tauragėje: ką aptarė?

    Gegužės 7 dieną Tauragėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai ir pagalbai nukentėjusiems asmenims. Į diskusiją susirinko savivaldybių, teisėsaugos, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos, užimtumo tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo suderinti praktinius veiksmus, kaip anksčiau atpažinti rizikos situacijas ir užtikrinti pagalbą žmonėms, kurie galimai patiria išnaudojimą. Taip pat aptarta, kokių resursų trūksta regione ir kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Statistika: atvejų nefiksuota, pagalba teikiama

    Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis ir socialinės bei psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ atstovai pristatė veiklą ir situaciją Tauragės apskrityje. Nors oficialiai prekybos žmonėmis atvejų Tauragėje nefiksuota penkerius metus, specialistai akcentavo, kad tai nebūtinai reiškia problemos nebuvimą.

    Anot pristatytos informacijos, per praėjusius metus pagalba suteikta aštuoniems asmenims. Tai rodo, kad žmonės vis dar susiduria su išnaudojimo rizikomis, o pagalbos grandis regione turi veikti ne tik reaguodama į nusikaltimus, bet ir užkardydama juos ankstyvoje stadijoje.

    Kas labiausiai pažeidžiami ir kur kyla rizika?

    Institucijų atstovai įvardijo pagrindines rizikos grupes: bedarbius, priklausomybių turinčius asmenis, jaunuolius ir vienišas mamas. Pabrėžta, kad didesnė rizika atsiranda, kai žmogus yra socialiai pažeidžiamas, neturi stabilios gyvenamosios vietos ar pajamų, patiria skolas ar priklausomybes.

    Didžiausia rizika išskirta žemės ūkio, statybų, maitinimo, pramogų ir transporto sektoriuose. Šiose srityse dažniau pasitaiko neformalūs susitarimai, sezoninis darbas, tarpininkavimas, o tai sudaro prielaidas darbo išnaudojimui, dokumentų sulaikymui ar manipuliacijai žmogaus pažeidžiamumu.

    Tarp aptartų iššūkių minėtas prevencinių priemonių trūkumas regione, specialisto, nuosekliai dirbančio prekybos žmonėmis srityje, nebuvimas, ribotos laikino apgyvendinimo galimybės ir visuomenės informuotumo stoka. Dėl to dalis atvejų gali likti nepastebėti, o nukentėję žmonės pagalbos ieškoti per vėlai.

    Specialistai akcentavo, kad prekyba žmonėmis dažnai slepiasi po iš pirmo žvilgsnio teisėto darbo ar paslaugų pasiūlymo forma. Dėl to itin svarbūs aiškūs atpažinimo signalai, aktyvus institucijų keitimasis informacija ir praktinės pagalbos keliai, kuriuos žmogus suprastų iš karto.

    „STROM“ gairės: ką jos keičia savivaldybėms?

    Susitikimo metu dr. Dalia Puidokienė pristatė „STROM“ projekto gaires savivaldybėms, skirtas stiprinti Baltijos šalių atsparumą prekybai žmonėmis. Gairėse numatytos priemonės apima rizikos situacijų atpažinimą, prevencijos organizavimą, pagalbos teikimo užtikrinimą ir bendradarbiavimo stiprinimą.

    Akcentuota, kad tokios gairės savivaldybėms padeda susitarti dėl aiškaus veiksmų algoritmo, kai kyla įtarimų dėl išnaudojimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį nukentėjusio asmens nukreipimą į pagalbą, geresnę institucijų koordinaciją ir mažesnę tikimybę, kad žmogus liks vienas su problema.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad prevencija regione turi būti nuolatinė, o ne epizodinė, ir apimti ne tik informavimą, bet ir konkrečius sprendimus dėl paslaugų prieinamumo. Taip pat pabrėžta, kad prekybos žmonėmis tema reikalauja jautraus darbo su pažeidžiamais žmonėmis, užtikrinant saugumą, konfidencialumą ir ilgalaikę pagalbą.

  • Mažeikių savivaldybė sulaukė Maltos ordino padėkos: aptarė finansavimą ir paslaugų plėtrą

    Gegužės 12 dieną Mažeikių rajono savivaldybės merei Rūtai Matulaitienei įteikta Maltos ordino pagalbos tarnybos padėka, skirta visai savivaldybei. Įvertinimas skirtas už bendradarbiavimą, partnerystę ir nuoseklų palaikymą vykdant socialines iniciatyvas.

    Padėką perdavė Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidentas Bronius Einars. Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė, taip pat tarnybos lėšų pritraukimo vadovė Aušra Selelionytė, Vakarų regiono vadovė Iveta Bieliauskienė ir Viekšnių grupės vadovė Emilija Plastinina.

    Bendradarbiavimas ir prioritetai

    Susitikimo metu aptartos tolesnio bendradarbiavimo kryptys ir prioritetai, daug dėmesio skiriant tam, kaip savivaldybė ir nevyriausybinė organizacija gali efektyviau derinti pastangas. Kalbėta apie finansavimo užtikrinimą ir stabilumą, kad socialinė pagalba gyventojams būtų teikiama nenutrūkstamai.

    Taip pat aptartos teikiamos paslaugos ir galimos jų plėtros kryptys, atsižvelgiant į besikeičiančius bendruomenės poreikius. Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės dažnai laikomos vienu greičiausių būdų pasiekti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, ypač kai svarbus operatyvumas ir pagalbos tęstinumas.

    Šalys sutarė tęsti dialogą dėl konkrečių sprendimų, kurie leistų stiprinti pagalbos prieinamumą rajone. Savivaldybė pabrėžė, kad partnerystė su Maltos ordino pagalbos tarnyba yra reikšminga siekiant užtikrinti socialinių paslaugų kokybę ir jų plėtrą.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įpusėjo ir jau suteikė pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projekto tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų pasiekiama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai pagalbai, kai iššūkiai dar neperauga į ilgalaikes krizes.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir orientuotos į realius kasdienius žmonių poreikius: nuo individualių ir grupinių konsultacijų iki savitarpio paramos grupių. Taip pat siūlomi tėvystės mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas, pritaikytas konkrečiai situacijai. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Prevencinės paslaugos skirtos padėti laiku, kol problemos dar valdomos ir nereikalauja sudėtingesnių intervencijų. Socialinių paslaugų lauke tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti riziką, kad emociniai, santykių ar elgesio sunkumai peraugs į gilesnes krizes.

    Dažnai žmonės pagalbos ieško pavėluotai ir bando tvarkytis vieni, ypač jei profesionalios konsultacijos atrodo sunkiai pasiekiamos ar per brangios. KOPA modelis remiasi principu, kad pagalba turi būti lengvai pasiekiama ir kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    Projekte akcentuojamas paslaugų prieinamumas: prireikus organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai ypač svarbūs šeimoms, kurioms sudėtinga derinti darbą, vaikų priežiūrą ir vizitus pas specialistus.

    Skaičiuojama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse vyksta apie 1 000 veiklų, o įpusėjus projektui suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Didelė dalis paslaugų gavėjų – darbingo amžiaus žmonės ir šeimos, auginančios vaikus, kuriems tokia pagalba gali tapti svarbia atrama kasdienybėje.

    Projekte taip pat sprendžiami jautrūs, bet dažni klausimai: skyrybos, šeimos krizės, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumas, vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Partnerių tinklas apima apie 70 organizacijų visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

  • Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Varėnos rajono savivaldybėje teikiamos atvejo vadybos paslaugos skirtos žmonėms su psichosocialine ir ar intelekto negalia bei jų artimiesiems. Ši pagalba organizuojama įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama stiprinti paslaugas šeimoje ir bendruomenėje, mažinant institucinės globos poreikį.

    Atvejo vadybininkas pirmiausia įvertina žmogaus situaciją ir poreikius: su kokiais kasdieniais sunkumais susiduriama, kokių paslaugų trūksta, kokie yra lūkesčiai ir galimybės. Remiantis šiuo vertinimu, sudaromas individualus pagalbos planas, kad sprendimai būtų pritaikyti konkrečiai situacijai, o ne bendram šablonui.

    Paslaugos esmė yra koordinavimas ir palydėjimas: atvejo vadybininkas suteikia informaciją apie savivaldybėje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas, konsultuoja dėl galimų pagalbos priemonių ir, prireikus, tarpininkauja institucijose. Taip pat palaikomas ryšys su kitais specialistais, kad pagalba būtų nuosekli ir nenutrūktų keičiantis aplinkybėms.

    Atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti darbingo amžiaus asmenys, turintys psichosocialinę ir ar intelekto negalią, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis. Paslauga taip pat aktuali tiems, kuriems iki 2023 metų gruodžio 31 dienos buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, jei poreikis pagalbai išlieka.

    Norint gauti atvejo vadybos paslaugą, reikia kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkę Daivą Urbelionienę, J. Basanavičiaus g. 40, Varėna, 3 kabinetas. Dėl konsultacijos galima susisiekti telefonu +370 310 31807 arba +370 639 08792, taip pat el. paštu daiva.urbelioniene@varena.lt.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad atvejo vadybininko pagalba skirta ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, kuriems dažnai reikia aiškaus plano, informacijos ir praktinės navigacijos paslaugų sistemoje.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, projekto vykdytojų teigimu, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius gyventojų. Iniciatyva orientuota į prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais ar krizėmis.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. Numatyta, kad veiklos bus tęsiamos iki 2029 metų vidurio, plečiant paslaugų prieinamumą ir savivaldybėse, kur specialistų pagalba gyventojams anksčiau buvo sunkiau pasiekiama.

    Pagalba teikiama nemokamai ir apima individualias bei grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai apima ne vieną konkrečią konsultaciją, o prireikus sudaromą kelių paslaugų derinį, kuris padeda spręsti situaciją nuosekliai“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projekto esmė yra prevencija, kai pagalba suteikiama laiku, dar prieš problemoms įsisenint ar virstant ilgalaike krize. Praktikoje tai reiškia, kad žmonės skatinami kreiptis pagalbos ne tik tuomet, kai situacija tampa nevaldoma, bet ir tada, kai pritrūksta įgūdžių, palaikymo ar aiškaus veiksmų plano.

    Didesnę paslaugų gavėjų dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Tokia kryptis siejama su valstybės šeimos politikos tikslais, nes ankstyva pagalba tėvams ir vaikams dažnai mažina ilgalaikių socialinių problemų riziką ir stiprina šeimos kasdienį funkcionavimą.

    Kaip skelbiama projekto informacijoje, per mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kai kuriais atvejais, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas, papildomai organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Paslaugų turinys pritaikomas pagal dažniausiai pasitaikančius iššūkius: šeimos krizės ir skyrybos, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumo patirtys, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Projekto vykdytojai akcentuoja, kad tokios temos aktualios įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių žmonėms.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Gyventojams, norintiems gauti paslaugas, rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybėje veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja registraciją ir nukreipia pas reikiamus specialistus.

  • Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kaip gerinti paslaugas ir prieinamumą žmonėms su negalia

    Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kaip gerinti paslaugas ir prieinamumą žmonėms su negalia

    Susitikimas Raseinių savivaldybėje

    2026 metų gegužės 8 dieną Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius surengė asmenų su negalia reikalų koordinatoriams skirtą susitikimą. Jo tema buvo koordinatoriaus veikla savivaldybėse ir gerosios praktikos dalijimasis, siekiant vienodesnių sprendimų skirtinguose regionuose.

    Renginyje dalyvavo įvairių savivaldybių specialistai, tarp jų ir Pagėgių savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė. Diskusijose daug dėmesio skirta teisių užtikrinimui, paslaugų prieinamumui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui, kai sprendimai priklauso ne nuo vienos įstaigos.

    Prieinamumas ir STASIS reikšmė

    Susitikimo metu aptartos koordinatoriaus funkcijos ir praktiniai darbo metodai savivaldybėse, kai reikia suderinti socialinių paslaugų organizavimą, informavimą ir atvejo valdymą. Dalyviai akcentavo, kad gyventojams svarbiausia aiškus kelias, kur kreiptis ir kas atsakingas už sprendimų įgyvendinimą.

    Taip pat nagrinėti statinių prieinamumo klausimai ir statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos STASIS vaidmuo. Pabrėžta, kad sisteminga stebėsena ir viešinami duomenys padeda tiksliau įvertinti visuomeninės paskirties pastatų pritaikymą ir greičiau identifikuoti problemines vietas.

    Pagalba krizėse ir pasirengimas pokyčiams

    Atskirai aptartas pagalbos organizavimas krizinėse situacijose, kai asmuo su negalia ar sunkios sveikatos būklės žmogus negali likti namuose be artimųjų ar globėjų priežiūros. Diskutuota apie veiksmų algoritmus, institucijų atsakomybių pasidalijimą ir greito reagavimo svarbą, kad pagalba būtų suteikta laiku.

    Susitikime paliestas ir deinstitucionalizacijos procesas bei su 2030 metais siejami pokyčiai, turintys įtakos savivaldybių paslaugų planavimui. Dalyviai aptarė, kaip stiprinti bendruomenines paslaugas, kad reikalinga pagalba būtų prieinama kuo arčiau žmogaus gyvenamosios aplinkos.

    Renginio pabaigoje specialistai dalijosi kasdienėje veikloje kylančiais iššūkiais ir sprendimais, kurie pasiteisino praktikoje. Sutarta, kad tokie susitikimai padeda vienodinti darbo standartus ir labiau orientuoti savivaldybių sprendimus į žmogaus savarankiškumą bei visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime.

    „Tokie susitikimai padeda suderinti praktinius sprendimus ir greičiau rasti veiksmingus būdus, kaip užtikrinti paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia“, – sakė Pagėgių savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daina Korženkienė.

  • Atvirų durų diena Molėtuose: asmenims su negalia vienoje vietoje atsakys į rūpimus klausimus

    Molėtų rajono savivaldybėje 2026 metais gegužės 20 dieną vyks Atvirų durų diena, skirta asmenims su negalia, jų artimiesiems ir globėjams. Renginio tikslas – sudaryti sąlygas atviram pokalbiui ir padėti greičiau rasti sprendimus kasdieniams klausimams.

    Susitikimo metu bus konsultuojama dėl socialinių paslaugų ir jų gavimo tvarkos, taip pat dėl būsto ar aplinkos pritaikymo poreikių. Gyventojai kviečiami kelti ir kitus rūpimus klausimus, susijusius su informacijos prieinamumu bei pagalbos organizavimu.

    Renginys vyks nuo 9.00 iki 12.00 valandos Molėtų rajono savivaldybėje, Vilniaus g. 44, Molėtuose, 106 kabinete, pirmame aukšte. Organizatoriai kviečia atvykti tiek iš anksto turint konkrečių klausimų, tiek norint pasitarti dėl situacijos ir galimų paslaugų.

    Pažymima, kad patekimas į savivaldybę ir susitikimo erdvė yra pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Įėjimas į pastatą įrengtas be slenksčių, durys pakankamo pločio judėti su vežimėliu, o prireikus atvykusius pasitiks savivaldybės darbuotojai.

    Turintiems specifinių poreikių, pavyzdžiui, jei reikalingas gestų kalbos vertėjas, rekomenduojama apie tai pranešti iš anksto iki 2026 metais gegužės 18 dienos. Taip pat iš anksto galima pateikti klausimus, kad konsultacija vyktų sklandžiau ir būtų parengta reikalinga informacija.

  • 25 metai šalia žmogaus: Šv. Marijos globos namų jubiliejus subūrė bendruomenę Marijampolėje

    25 metai šalia žmogaus: Šv. Marijos globos namų jubiliejus subūrė bendruomenę Marijampolėje

    Marijampolės dramos teatre iškilmingai paminėtas Šv. Marijos globos namų 25 metų veiklos jubiliejus. Į renginį susirinko įstaigos bendruomenė, socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojai, partneriai ir žmonės, kuriems svarbi orumu grįsta pagalba.

    Globos namų kolektyvą sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis, Seimo narys Karolis Podolskis, Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Saulius Davainis bei kiti svečiai.

    „Jūsų kasdienis atsidavimas žmogui, jautrumas ir nuoširdus rūpestis kuria vietą, kurioje žmonės sulaukia ne tik profesionalios priežiūros, bet ir žmogiškos šilumos, palaikymo bei bendrystės“, – sakė Povilas Isoda.

    Per ketvirtį amžiaus Šv. Marijos globos namai išaugo į įstaigą, kurioje socialinė globa suprantama ne vien kaip paslauga, bet ir kaip ilgalaikė, kasdienė pagalba žmogui. Čia užtikrinama saugi aplinka ir individualūs poreikiai atliepianti priežiūra žmonėms, kurie dėl senyvo amžiaus, negalios ar suprastėjusios sveikatos nebegali gyventi savarankiškai.

    Socialinės globos sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja kryptis į kokybės standartų stiprinimą ir didesnį dėmesį žmogaus orumui: svarbi tampa ne tik slauga ar buitinė pagalba, bet ir emocinis saugumas, ryšio su artimaisiais palaikymas, užimtumas bei bendruomeniškumas. Tokie jubiliejai neretai tampa proga įvertinti darbuotojų kasdienį, dažnai nematomą darbą ir priminti, kad socialinės paslaugos yra esminė savivaldybių gerovės sistemos dalis.

    Šventinę programą papildė muzikiniai pasirodymai, prisiminimai ir padėkos. Organizatoriai akcentavo, kad svarbiausia jubiliejaus žinia išlieka ta pati: ilgalaikė globa prasideda nuo pagarbos žmogui, o ją kuria žmonės, kasdien pasirenkantys atsakomybę ir rūpestį.

  • Bendruomeniniai šeimos namai Šiauliuose mini 10-metį: nemokama pagalba, kuri keičia šeimų kasdienybę

    Šiauliuose veiklą tęsiantys Bendruomeniniai šeimos namai per dešimtmetį tapo viena svarbiausių vietų, kur šeimos gali gauti nemokamą pagalbą, kai pritrūksta jėgų susitvarkyti su krize ar ilgiau užsitęsusiais sunkumais. Čia kreipiamasi dėl santykių įtampos, emocinių išgyvenimų, vaikų auginimo klausimų, netekčių, priklausomybių ar skyrybų.

    Nuo 2016 metais Šiauliuose paslaugas teikia VšĮ „Socialinių inovacijų centras“ kartu su VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“. Pagalba orientuota ne tik į problemų „gesinimą“, bet ir į prevenciją, kad šeimos įgytų daugiau įgūdžių savarankiškai spręsti kasdienius iššūkius.

    Pagalba šeimai nuo A iki Z

    Bendruomeniniuose šeimos namuose į vieną sistemą sujungiamos skirtingos paslaugos, kad žmogui nereikėtų klaidžioti tarp institucijų. Dažniausiai teikiamos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos, vyksta tėvystės įgūdžių stiprinimo užsiėmimai, organizuojamos savitarpio pagalbos grupės.

    Šeimoms taip pat gali būti aktuali mediacija, kai siekiama susitarti dėl konfliktinių klausimų, pavyzdžiui, dėl bendravimo su vaikais ar atsakomybių pasidalijimo po skyrybų. Kai kuriais atvejais pagalbą papildo paslaugos, kurios praktiškai palengvina kasdienybę, pavyzdžiui, pavėžėjimas ar vaikų priežiūra konsultacijų metu.

    Kodėl žmonės kreipiasi vis anksčiau?

    Specialistų teigimu, keičiasi požiūris į emocinę sveikatą: vis dažniau pagalbos prašoma ne tik tada, kai situacija jau tapusi nevaldoma, bet ir tada, kai norima užkirsti kelią rimtesnei krizei. Tai svarbu, nes ankstyvas įsikišimas dažnai padeda išvengti užsitęsusių konfliktų, santykių nutrūkimo ar gilesnių emocinių pasekmių vaikams.

    Tokia kryptis atitinka ir platesnes Europos tendencijas, kai daugiau dėmesio skiriama prevencijai, šeimos funkcionalumo stiprinimui ir paslaugų prieinamumui bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia paprastesnį kelią iki specialisto ir mažiau stigmos, kai pagalba tampa įprasta gyvenimo higienos dalimi.

    Vienos klientės kelias: nuo krizės iki naujo etapo

    Paslaugų prasmę geriausiai parodo realios istorijos. Viena projekto dalyvė, kurios vardas tekste pakeistas, pasakoja į Bendruomeninius šeimos namus pirmą kartą atėjusi emociškai išsekusi po skyrybų ir su nerimu dėl ateities.

    „Tuo metu man reikėjo ne tik išklausymo, bet ir aiškių įrankių, kaip atsistoti ant kojų ir priimti sprendimus, kurių ilgai vengiau“, – sakė moteris.

    Vėliau, stabilizavus emocinę būseną, ji grįžo konsultacijoms jau kitu klausimu: kaip išlaikyti brandų ryšį naujuose santykiuose ir spręsti nesutarimus nekartojant senų klaidų. Trečiasis sugrįžimas įvyko dėl džiugios priežasties, kai šeima ruošėsi naujam gyvenimo etapui ir norėjo sąmoningai pasirengti pokyčiams.

    Tokie atvejai, pasak specialistų, atskleidžia, kad pagalba nebūtinai yra vienkartinė: ji gali tapti palydėjimu per skirtingus gyvenimo tarpsnius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai stiprina žmonių atsparumą, padeda geriau atpažinti rizikas ir laiku paprašyti paramos.

    Informaciją parengė VšĮ „Socialinių inovacijų centras“ ir VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.

  • Trakų Asmens su negalia gerovės taryba Švenčionyse: kokias paslaugas perima iš kitų savivaldybių

    Trakų Asmens su negalia gerovės taryba Švenčionyse: kokias paslaugas perima iš kitų savivaldybių

    Gegužės 7 dieną Trakų rajono savivaldybės Asmens su negalia gerovės taryba kartu su savivaldybės specialistais lankėsi Švenčionių rajono savivaldybėje. Vizitas skirtas stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir praktiškai įvertinti, kaip skirtingose savivaldybėse organizuojamos socialinės paslaugos žmonėms su negalia.

    Tokie išvažiuojamieji pasitarimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes savivaldybėms tenka derinti paslaugų plėtrą su augančiais individualios pagalbos poreikiais. Be to, visoje šalyje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų, todėl patirties apsikeitimas leidžia greičiau pritaikyti veikiančius sprendimus vietoje.

    Pažintis su Dienos globos centru

    Švenčionių rajone svečiai susipažino su Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Dienos globos centro „Asveja“ teikiamomis paslaugomis. Pristatytas paslaugų spektras ir infrastruktūra, kuri svarbi užtikrinant ne tik užimtumą, bet ir socialinių įgūdžių palaikymą bei pagalbą šeimoms.

    Švenčionių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė–Rouda vizito dalyviams apžvelgė savivaldybėje veikiančius pagalbos modelius. Aptarti sprendimai, kurie padeda paslaugas pritaikyti skirtingo amžiaus ir skirtingų poreikių žmonėms su negalia.

    Grupinio gyvenimo ir šeiminiai namai

    Vizito metu Trakų rajono savivaldybės atstovai taip pat apsilankė grupinio gyvenimo ir šeiminiuose namuose. Čia jie vertino gyvenamosios aplinkos pritaikymą, patalpų įrengimą ir kasdienės pagalbos organizavimą, kalbėjosi su gyventojais.

    Praktinė patirtis tokiose vietose leidžia geriau suprasti, kas veikia ne teorijoje, o kasdienybėje: nuo darbuotojų ir gyventojų santykio iki užimtumo organizavimo. Tai svarbu planuojant paslaugų kokybės gerinimą ir sprendžiant žmogiškųjų išteklių iššūkius, su kuriais susiduria dauguma savivaldybių.

    Terapinis ūkis ir prasmingas užimtumas

    Delegacija lankėsi ir VšĮ „Ugdančių patirčių namai“, kur pristatytas terapinis ūkis. Ši erdvė orientuota į jaunuolių gebėjimų stiprinimą, socialinių įgūdžių ugdymą ir prasmingą užimtumą per praktines veiklas bei patyriminį mokymąsi.

    Įstaigos vadovas Kristijonas Žičkus pristatė programos logiką ir pabrėžė tinkamos aplinkos svarbą vaiko bei jaunuolio raidai. Jo teigimu, daugeliu atvejų rezultatus lemia ne „sudėtingumas“, o aplinkos pritaikymas, nuosekli rutina ir aiškūs lūkesčiai.

    „Nėra sudėtingų vaikų, yra tik netinkama aplinka, o tinkamoje aplinkoje vaikai gali atskleisti geriausias savo savybes“, – sakė Kristijonas Žičkus.

    Trakų rajono savivaldybės atstovai akcentavo, kad vizitas buvo naudingas ieškant konkrečių idėjų, kurias būtų galima pritaikyti savo savivaldybėje. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Stankevičės, tokie susitikimai padeda perimti gerąsias praktikas, stiprina bendradarbiavimą ir sudaro pagrindą geriau atliepti žmonių su negalia ir jų artimųjų poreikius.