CP v2

Tag: Socialinės paslaugos

  • Trakų rajone plečiasi socialinių įgūdžių paslaugos: akredituota dar viena įstaiga

    Trakų rajone plečiasi socialinių įgūdžių paslaugos: akredituota dar viena įstaiga

    Trakų rajono savivaldybėje plečiamas socialinių paslaugų tinklas – savivaldybė akreditavo dar vieną socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikėją. Tai reiškia, kad gyventojai turės daugiau pasirinkimo, o paslaugos bus lengviau pasiekiamos.

    Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais balandžio 27 dieną įsakymu Nr. P2E-175 teisė teikti šią paslaugą nuo tos pačios dienos suteikta viešajai įstaigai „Šv. Jono vaikai“. Akreditavimas savivaldybei leidžia aiškiai nustatyti paslaugos teikimo reikalavimus ir užtikrinti, kad paslauga būtų teikiama pagal patvirtintą tvarką.

    Kas teiks paslaugą Trakuose

    Nuo šiol Trakų rajone socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą teiks viešoji įstaiga „Šv. Jono vaikai“, Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras ir viešoji įstaiga Trakų neįgaliųjų užimtumo centras. Taip pat paslaugą teiks Trakų rajono neįgaliųjų draugija ir viešoji įstaiga LASS pietvakarių centras.

    Savivaldybės praktikoje kelių teikėjų tinklas paprastai padeda trumpinti laukimo laiką ir geriau pritaikyti pagalbą skirtingoms situacijoms. Be to, paslaugas teikiant daugiau organizacijų, atsiranda daugiau galimybių derinti pagalbą pagal gyvenamąją vietą ir žmogaus poreikius.

    Kam skirta ši pagalba

    Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga skirta socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir jų šeimoms. Ji taip pat skiriama suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, kai reikalingas nuoseklus kasdienio savarankiškumo stiprinimas.

    Tokio pobūdžio paslaugos dažniausiai apima pagalbą atkuriant ar stiprinant kasdienius įgūdžius, socialinius ryšius ir motyvaciją spręsti problemas, kurios trukdo gyventi savarankiškai. Savivaldybėms plečiant akredituotų teikėjų tinklą, tikimasi užtikrinti pastovesnę pagalbą ir geresnį paslaugų prieinamumą rajono gyventojams.

  • Kėdainių mieste startuoja kvietimas socialinėms paslaugoms: projektų planai iki birželio 30 dienos

    Kėdainių mieste startuoja kvietimas socialinėms paslaugoms: projektų planai iki birželio 30 dienos

    Kėdainių miesto vietos veiklos grupė paskelbė kvietimą teikti vietos plėtros projektų įgyvendinimo planus, skirtus socialinių paslaugų teikimui ir jų prieinamumo didinimui pažeidžiamų grupių asmenims Kėdainių mieste.

    Kvietimas vykdomas pagal kvietimą Nr. 11-108-K, o jo tikslas – paskatinti projektus, kurie realiai didintų paslaugų pasiekiamumą gyventojams, kuriems pagalba dažniausiai reikalinga skubiausiai.

    Projektų įgyvendinimo planai priimami nuo 2026 metų gegužės 25 dienos 8.00 valandos iki 2026 metų birželio 30 dienos 17.00 valandos. Organizatoriai ragina neatidėti dokumentų rengimo paskutinei dienai, kad būtų laiko patikslinimams.

    Aktualiausia, kad kvietimas orientuotas ne į bendrą deklaraciją apie pagalbą, o į konkrečius sprendimus: kaip paslauga bus teikiama, kam ji skirta, kaip bus užtikrintas pasiekiamumas ir tęstinumas, kad parama virstų matomu pokyčiu mieste.

    Konsultacijų ir informacijos projektų planų rengimo klausimais galima kreiptis į Kėdainių miesto vietos veiklos grupę el. paštu kedainiu.miestovvg@gmail.com arba telefonu +370 620 10881.

  • Prienų globos namuose aptarta socialinių paslaugų lyderystė: kaip vadovai kuria bendrą kokybės standartą

    Prienų globos namuose aptarta socialinių paslaugų lyderystė: kaip vadovai kuria bendrą kokybės standartą

    Gegužės 21 dieną Prienų globos namuose surengtas Socialinių paslaugų lyderystės ir praktikos forumas, subūręs įvairių savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų vadovus. Renginyje dalyvavo Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorė Dovilė Pašakinskienė ir Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro direktorė Aušra Butnorienė.

    Forumą organizavo Socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovų profesinė sąjunga. Pagrindinis renginio tikslas buvo stiprinti vadovų kompetencijas, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir siekti nuoseklesnio socialinių paslaugų kokybės standarto visame sektoriuje.

    Kas šiandien svarbiausia sektoriui

    Diskusijose akcentuota, kad socialinių paslaugų kokybę vis dažniau lemia ne vien finansavimas, bet ir vadybiniai sprendimai: darbuotojų pritraukimas, komandų išlaikymas, paslaugų prieinamumas bei aiškūs procesai. Vadovai dalijosi patirtimi, kaip organizuojant paslaugas suderinti teisės aktų reikalavimus ir realius žmonių poreikius.

    Taip pat aptarti kasdieniai vadovavimo iššūkiai, kylantys dirbant su skirtingų poreikių paslaugų gavėjais ir jų artimaisiais. Pabrėžta, kad paslaugų gavėjo orumas, individualus požiūris ir saugumas išlieka kertiniais kriterijais, nuo kurių prasideda paslaugų kokybė.

    Gerosios praktikos mainai ir bendradarbiavimas

    Renginyje daug dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kuriuos įstaigos gali taikyti nedelsiant: nuo vidinių kokybės rodiklių stebėsenos iki darbuotojų mokymų planavimo ir aiškesnio atsakomybių pasidalijimo. Tokie susitikimai vertinami kaip būdas ne tik pasisemti idėjų, bet ir palyginti, kas veikia skirtingose savivaldybėse.

    Pasak renginio dalyvių, bendradarbiavimas tarp įstaigų leidžia greičiau spręsti pasikartojančias problemas ir mažina atotrūkį tarp skirtingų teritorijų teikiamų paslaugų. Tai ypač svarbu, kai socialinės paslaugos turi būti vienodai prieinamos ir suprantamos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Kokią naudą mato savivaldybės

    Pakruojo rajono atstovės pabrėžė, kad dalyvavimas tokio pobūdžio forumuose padeda sisteminti sukauptą patirtį ir parsivežti konkrečias įžvalgas kasdienei veiklai. Tikimasi, jog gerosios praktikos pritaikymas prisidės prie socialinių paslaugų kokybės stiprinimo Pakruojo rajone.

    Organizatorių teigimu, vadovų profesinis augimas ir nuolatinis dialogas yra būtina sąlyga kuriant kokybiškas, prieinamas ir žmogui artimas socialines paslaugas. Forumai planuojami ir ateityje, siekiant tęstinio bendrų standartų ir bendradarbiavimo stiprinimo.

  • Molėtai paskirstė 30 000 eurų NVO: kam atiteko parama žmonių su negalia integracijos projektams

    Molėtų rajono savivaldybė informavo paskirsčiusi 30 000 eurų nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms asmenų su negalia socialinės integracijos ir socialinių paslaugų teikimo srityje. Lėšos skirtos projektams, kurie apima tiek praktinę pagalbą, tiek įgūdžių stiprinimą bendruomenėje.

    Finansavimas paskirstytas vadovaujantis savivaldybės tarybos 2025 metais vasario 20 dieną patvirtintu projektų finansavimo tvarkos aprašu. Sprendimas įformintas Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais balandžio 13 dieną įsakymu.

    Didžiausia dalis numatytų lėšų atiteko Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos projektui Transporto paslaugų teikimas ir socialinių paslaugų plėtra Molėtų rajono žmonėms su negalia 2026 metais. Šiam projektui skirta 23 900 eurų, o pagrindinis tikslas siejamas su mobilumo užtikrinimu ir paslaugų prieinamumo plėtra.

    Molėtų gausių šeimų bendrijai „Šeimynėlė“ skirta 3 600 eurų projektui Šeimynėlei 30-dar ne riba. Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma, kad projektas orientuotas į bendruomenės veiklų tęstinumą ir šeimų įtrauktį.

    VšĮ LASS Šiaurės rytų centrui skirta 2 500 eurų projektui Įgūdžių dirbtuvės. Tokios iniciatyvos paprastai nukreiptos į kasdienių gebėjimų stiprinimą ir didesnį savarankiškumą, kad socialinės paslaugos būtų ne tik pagalba, bet ir ilgalaikė investicija į žmogaus galimybes.

    Molėtų rajono savivaldybės duomenimis, iš viso šiems projektams finansuoti paskirstyta 30 000 eurų. Savivaldybė taip pat pabrėžė, kad informacija teikiama Socialinės paramos skyriaus.

  • Tauragėje parengtas savanorystės galimybių katalogas: kur ieškoti prasmingos veiklos rajone

    Tauragėje parengtas Savanorystės galimybių katalogas, kuriame vienoje vietoje surinkta informacija apie rajone veikiančias įstaigas ir organizacijas, priimančias savanorius. Leidinys skirtas gyventojams, kurie nori įsitraukti į bendruomenės iniciatyvas, skirti laiko prasmingai veiklai ar atlikti socialines-pilietines valandas.

    Kataloge aprašomos skirtingos savanorystės kryptys: pagalba jaunimui, prisidėjimas prie renginių ir kultūrinių veiklų, veikla bendruomeninėse, socialinėse bei su sveikatos sritimi susijusiose organizacijose. Prie kiekvienos galimybės pateikiama svarbiausia praktinė informacija, kad norintys savanoriauti galėtų greitai įvertinti, ar veikla jiems tinkama.

    Leidinyje nurodomas savanorystės pobūdis, galimos užduotys, taikomi amžiaus reikalavimai ir kontaktai, kuriais galima kreiptis dėl prisijungimo. Tokia struktūra padeda sutaupyti laiko tiek savanoriams, tiek organizacijoms, nes aiškiau apibrėžiami lūkesčiai ir bendradarbiavimo sąlygos.

    Pasak savivaldybės, katalogas taip pat skirtas paskatinti aktyvesnį įsitraukimą į vietos bendruomenės gyvenimą, ypač jaunimo, kuriam savanorystė dažnai tampa pirmąja praktine patirtimi organizuojant veiklas, bendraujant su žmonėmis ir prisiimant atsakomybę. Toks įsitraukimas svarbus ir organizacijoms, kurios ieško papildomų rankų kasdienėse veiklose ar didesnių renginių metu.

    Organizacijos, kurios norėtų būti naujai įtrauktos į katalogą arba patikslinti jau pateiktą informaciją, kviečiamos kreiptis Tauragės rajono savivaldybės nurodytais kontaktais. Katalogas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje PDF formatu.

  • Vilnius skelbia NVO žmogaus teisių projektų konkursą: paraiškų laukia iki 2026 metų birželio 21 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių stiprinimo projektų atrankos konkursą. Iniciatyvą koordinuoja Socialinės gerovės skyrius, o dėmesys skiriamas sprendimams, kurie didintų paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms.

    Konkursu siekiama skatinti žmogaus teisėmis grįstas paslaugas ir pagalbą, stiprinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie pagarbios komunikacijos kultūros mieste. Savivaldybė tikisi, kad projektai turės aiškų praktinį poveikį bendruomenėms ir pasieks realius paslaugų gavėjus.

    Kuriose srityse laukiami projektai?

    Šiame kvietime išskiriamos dvi teminės kryptys. Pirmoji – visuomenės sąmoningumo didinimas apie pagarbią komunikaciją negalios tema, siekiant mažinti stereotipus ir diskriminaciją kasdienėje aplinkoje.

    Antroji kryptis – psichologinės ir emocinės pagalbos paslaugos vaikams ir šeimoms. Tokio pobūdžio projektai gali apimti konsultavimą, ankstyvosios pagalbos priemones ar kitus sprendimus, kurie padeda stiprinti emocinę gerovę ir mažinti krizių riziką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Organizacija turi būti įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre ir būti registruota ir (ar) veiklą vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat nurodoma, kad organizacijos steigimo dokumentuose turi būti aiškiai įtvirtinti tikslai, uždaviniai ar veiklos rūšys, susijusios su socialinių paslaugų teikimu pagal šio konkurso kryptis. Tai svarbu vertinant, ar pareiškėjo veikla atitinka kvietimo tikslą ir ar organizacija turi reikiamą kompetenciją.

    Iki kada priimamos paraiškos?

    Paraiškų laukiama iki 2026 metų birželio 21 dienos 23:55 valandos. Savivaldybė kviečia NVO nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas teikti iš anksto, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Konkursas išlieka aktualus platesniame kontekste, nes savivaldybių finansuojami projektai dažnai tampa pagrindu ilgalaikėms paslaugoms, partnerystėms su bendruomenėmis ir tvaresniems pagalbos modeliams. Dėl to planuojant paraišką verta aiškiai numatyti tikslines grupes, paslaugų prieinamumą ir numatomą rezultatų matavimą.

  • Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus ataskaita: augantis gyventojų skaičius, keliai ir švietimas

    Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus ataskaita: augantis gyventojų skaičius, keliai ir švietimas

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Robertas Duchnevičius pristatė 2025 metais nuveiktų darbų ataskaitą. Joje akcentuojami susisiekimo, švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų projektai, taip pat savivaldybės skaitmenizavimo sprendimai.

    Pasak mero, praėję metai buvo spartesnių pokyčių laikotarpis, kai planavimas ir sprendimai virto apčiuopiamais rezultatais. Tarp jų minimi nauji ir sutvarkyti keliai, atnaujintos ugdymo erdvės, gerinamas paslaugų prieinamumas bei ryškesnė rajono plėtros kryptis.

    Gyventojų augimas ir teritorijų pokyčiai

    Vilniaus rajonas išlieka viena sparčiausiai augančių savivaldybių pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą. Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną rajone buvo deklaruota 2 300 gyventojų daugiau, o bendras skaičius pasiekė 120 800.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad dalis gyvenviečių keitė statusą: metų pabaigoje 10 kaimų įgijo miestelių statusą. Savivaldybė tokius pokyčius sieja su gyventojų koncentracija, infrastruktūros plėtra ir didėjančiu paslaugų poreikiu.

    Kelių tvarkymas ir viešasis transportas

    Susisiekimo srityje savivaldybė nurodo per metus išasfaltavusi 26,3 kilometro žvyrkelių, atnaujinusi 4,7 kilometro asfaltbetonio dangos ir įrengusi 7,3 kilometro šaligatvių. Per pastaruosius trejus metus, teigiama ataskaitoje, iš viso atnaujinta apie 90 kilometrų kelių.

    Viešojo transporto dalyje akcentuojami maršrutų koregavimai ir parko atnaujinimas, įsigyjant elektrinius autobusus. Tokie sprendimai siejami su patogesniu susisiekimu kasdienėms kelionėms ir mažesne tarša, kuri tampa vis svarbesniu kriterijumi savivaldybių transporto planavime.

    Švietimas, socialinės ir sveikatos paslaugos

    Švietimui, pasak savivaldybės, 2025 metais buvo skirta beveik pusė biudžeto, o vienas svarbiausių tikslų buvo spręsti ugdymo vietų trūkumo klausimą. Rajone pradėta modulinių darželių įrengimo ir nuomos programa, taip pat vykdyti įvairių švietimo įstaigų plėtros bei pritaikymo asmenims su negalia projektai.

    Ataskaitoje minimos ir papildomos priemonės švietimo bendruomenei: mokyklinių autobusų atnaujinimas, pedagogų kelionių kompensavimas, stipendijos studentams bei paskatinimai gabiausiems moksleiviams. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į švietimą tiesiogiai susijusios su regiono patrauklumu jaunoms šeimoms.

    Sveikatos ir socialinės gerovės srityse akcentuojama paslaugų plėtra: duris atvėrė naujas socialinis būstas ir grupinio gyvenimo namai, tęsiami dienos užimtumo centrų bei kitų socialinių paslaugų projektai. Taip pat pradėtas įgyvendinti apsaugoto būsto projektas, skirtas žmonėms, kuriems reikalinga pagalba savarankiškam gyvenimui.

    Sveikatos sistemoje pabrėžiamas poliklinikų ir ambulatorijų erdvių atnaujinimas, specialistų komandos plėtra ir Nemenčinės poliklinikoje įkurtas medicininės reabilitacijos centras. Pirmuosius veiklos metus skaičiuojantis savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kaip teigiama, įsitraukė į bendruomenių sveikatinimo veiklas.

    Kultūros ir laisvalaikio srityje minimas viešųjų erdvių atnaujinimas, naujai įkurta Vilniaus rajono sporto taryba ir Turizmo ir verslo informacijos centras. Taip pat išskiriamas Vilniaus verbų nominacijos pateikimas UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui.

    Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos dalyje savivaldybė nurodo vykdžiusi atliekų tvarkymo, invazinių rūšių naikinimo ir gyvūnų gerovės iniciatyvas, taip pat tęstą daugiabučių renovaciją. Kartu buvo plečiama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri augančiose teritorijose tampa vienu jautriausių plėtros klausimų.

    Skaitmenizavimo srityje pristatyta Vilniaus rajono gyventojo kortelė „Arti“ ir mobilioji programėlė, orientuota į patogesnį paslaugų pasiekiamumą ir komunikaciją. Savivaldybė taip pat akcentuoja bendradarbiavimą su verslo ir žemės ūkio atstovais bei partnerystes su kitomis savivaldybėmis ir užsienio valstybėmis.

    Baigiant ataskaitos pristatymą, meras dėkojo savivaldybės administracijos komandai, tarybos nariams ir rajono gyventojams. Jis taip pat pažymėjo, kad dalis projektų yra ilgalaikiai, todėl 2026 metais planuojama tęsti pradėtus darbus ir inicijuoti naujas priemones, orientuotas į augančio rajono poreikius.

    „Mūsų priimti sprendimai, kryptingas planavimas ir bendras darbas su bendruomenėmis virto matomais rezultatais“, – sakė Robertas Duchnevičius.

  • Vilniaus rajono taryba: ataskaitos, 1 euro nuoma, stipendijos ir 47 įkrovimo vietos iki 2030-ųjų

    Vilniaus rajono taryba: ataskaitos, 1 euro nuoma, stipendijos ir 47 įkrovimo vietos iki 2030-ųjų

    Gegužės 22 dieną vykusiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje pristatyti savivaldybės darbai, patvirtintos metinės ataskaitos ir priimti sprendimai, kurie palies švietimą, socialines paslaugas, infrastruktūrą bei aplinkosaugą. Posėdyje taip pat aptartos iniciatyvos, kurios dar keliaus į komitetus ir į tarybą sugrįš galutiniam balsavimui.

    Tarybai pateiktą ataskaitų rinkinį pristatė meras Robert Duchnevič. Taryba pritarė savivaldybės metinių ataskaitų rinkiniui, apimančiam veiklos rezultatų apžvalgą, biudžeto vykdymą ir finansinių dokumentų paketą.

    1 euro nuoma ir naujos kainos

    Posėdyje atnaujinta švietimo įstaigų patalpų, sporto aikštynų ir kitų erdvių nuomos tvarka. Numatyta, kad trumpalaike nuoma lengvatinėmis sąlygomis nekomercinei veiklai galės naudotis platesnis ratas subjektų, o metinis mokestis kai kuriais atvejais sieks 1 eurą.

    Taryba taip pat patvirtino atnaujintus socialinių paslaugų įkainius, siekiant vienu sprendimu apjungti kainų nustatymą biudžetinėse įstaigose ir papildyti sąrašą naujomis paslaugomis. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų didinti aiškumą gyventojams ir sudaryti prielaidas paslaugų tęstinumui.

    Kompensacijos nuotekoms ir stipendijos

    Pakoreguota individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių dalinio kompensavimo tvarka. Tarp svarbiausių pokyčių numatytas reikalavimas, kad pareiškėjai būtų deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje ne trumpiau kaip 2 metus iki paraiškos pateikimo dienos, taip pat įtvirtintas įrenginių įsigijimo ir įrengimo laikotarpis, nuo kurio kompensacija gali būti skiriama.

    2026 metais šiai priemonei savivaldybės biudžete numatyta 130 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios investicijos siejamos ir su aplinkosaugos tikslais, nes tvarkingi nuotekų sprendimai mažina taršos rizikas gyvenvietėse, kur nėra centralizuotų tinklų.

    Taryba atnaujino ir prioritetinių specialybių sąrašą, pagal kurį studentai gali pretenduoti į 250 eurų mėnesinę savivaldybės stipendiją. Įtrauktos papildomos kryptys, orientuotos į savivaldybei reikalingų specialistų pritraukimą, o stipendininkai, baigę studijas, įsipareigoja dirbti rajono įstaigose ne trumpiau kaip 3 metus.

    Nauji darželių skyriai ir elektromobilių infrastruktūra

    Posėdyje patvirtinta nauja priėmimo į Vilniaus rajono muzikos, meno ir sporto mokyklas tvarkos redakcija, numatant platesnį programų spektrą ir aiškesnes nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo. Taip pat patvirtinti klasių ir priešmokyklinių grupių komplektai 2026–2027 mokslo metams, kad mokyklos galėtų laiku planuoti ugdymo procesą.

    Nuo rugsėjo 1 dienos planuojama dviejų naujų ugdymo skyrių veiklos pradžia, o taryba patvirtino jų aptarnavimo teritorijas. Savivaldybė primena, kad pirmumo teisė patekti į formuojamas grupes siejama su gyvenamosios vietos deklaravimu atitinkamoje seniūnijoje ne trumpiau kaip 2 metus.

    Pristatytas ir planas iki 2030 metų Vilniaus rajone įrengti 47 naujas elektromobilių įkrovimo vietas. Numatyta, kad stotelės atsirastų prie seniūnijų pastatų, švietimo ir medicinos įstaigų, prekybos vietų bei lankomų turizmo objektų, o projektą planuojama įgyvendinti pasitelkiant Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės lėšas.

    Posėdyje taip pat buvo pateikti sprendimų projektai, kurie dar svarstomi pateikimo stadijoje, įskaitant patalpų perdavimą bendruomenei ir buvusios mokyklos pastato panaudą Lietuvos šaulių sąjungai. Galutiniai balsavimai dėl šių projektų numatomi vėlesniuose tarybos posėdžiuose.

  • Panevėžyje su daugiabučių bendrijomis tariamasi dėl socialinių paslaugų: kas keisis gyventojams?

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru susitiko su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais. Susitikime aptartos gyventojams aktualios socialinės paslaugos, jų prieinamumas ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės, socialinių paslaugų specialistų ir vietos bendruomenių. Pabrėžta, kad bendrijų pirmininkai dažnai pirmieji pastebi vienišumą, sveikatos pablogėjimą ar finansinius sunkumus, todėl gali padėti greičiau nukreipti žmogų pagalbos.

    Kaip gyventojams pasiekti pagalbą

    Specialistai pristatė Panevėžio mieste teikiamų socialinių paslaugų spektrą ir paaiškino kreipimosi tvarką. Akcentuota, kad aiški informacija laiptinėse, bendrijų kanalais ir tiesioginis kontaktas su socialiniais darbuotojais padeda žmonėms greičiau suprasti, kur kreiptis, kai prireikia pagalbos.

    Susitikime aptartos paslaugos ir priemonės, kurios dažniausiai kelia praktinių klausimų gyventojams: pagalba asmenims su negalia, pavėžėjimo paslaugų organizavimas, taip pat būsto pritaikymo galimybės. Pažymėta, kad bendruomenių įsitraukimas ypač svarbus laiku atpažįstant pagalbos poreikį ir perduodant informaciją atsakingoms tarnyboms.

    Bendruomenių vaidmuo kasdienybėje

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad efektyvi pagalba priklauso nuo nuoseklaus institucijų ir bendruomenių bendradarbiavimo bei greito informacijos pasidalijimo. Jei signalas apie problemą pasiekia socialinių paslaugų teikėjus anksčiau, pagalbą galima suteikti operatyviau ir tiksliau.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad reguliarus dialogas tarp savivaldybės institucijų, socialinių paslaugų specialistų ir daugiabučių bendrijų padeda užtikrinti kokybiškesnes ir gyventojų poreikius labiau atitinkančias paslaugas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad stiprios, tarpusavyje bendraujančios bendruomenės prisideda ne tik prie kasdienių problemų sprendimo, bet ir prie geresnio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms.

    Tikimasi, kad tokio pobūdžio susitikimai Panevėžyje taps tęstiniai. Savivaldybė ir socialinių paslaugų teikėjai siekia, kad bendrijų atstovai turėtų aiškius kontaktus, žinotų veikimo algoritmą ir galėtų gyventojams greičiau padėti pasinaudoti jiems priklausančiomis socialinėmis paslaugomis.

  • Panevėžyje atsirado 3 vietos dienos socialinei globai: kam priklauso ir kiek tai kainuos

    Panevėžio socialinių paslaugų centre šiuo metu yra 3 laisvos vietos suaugusiesiems su negalia, norintiems gauti dienos socialinės globos paslaugas. Įstaiga kviečia gyventojus ir jų artimuosius pasidomėti galimybe lankytis dienos užimtumo veiklose bei gauti specialistų pagalbą vienoje vietoje.

    Centras taip pat rengia atvirų durų susitikimus, kurių metu pristatomos erdvės, paslaugų apimtis ir atsakoma į dažniausiai užduodamus klausimus. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa skirta ne tik užimtumui, bet ir savarankiškumo stiprinimui bei ryšio su bendruomene palaikymui.

    Kas yra dienos socialinė globa

    Dienos socialinė globa yra kompleksinė paslauga, kai žmogus dalį dienos praleidžia centre, o vakare grįžta į namus. Pagal nustatytą poreikį ji gali būti teikiama nuo 3 valandų per dieną iki 5 dienų per savaitę.

    Praktikoje tai reiškia kasdienę pagalbą ir užimtumą saugioje aplinkoje: nuo socialinių įgūdžių ugdymo iki psichologinės ar kitos specialistų konsultacinės pagalbos. Tokia paslauga svarbi ir artimiesiems, nes leidžia lengviau suderinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais.

    Kokios veiklos ir pagalba teikiama

    Panevėžio socialinių paslaugų centre organizuojamos kūrybinės ir lavinamosios veiklos, padedančios palaikyti kasdienius įgūdžius ir socialinį aktyvumą. Tarp užsiėmimų minimi siuvimas, mezgimas, audimas, keramika, dailė ir kitos laisvalaikio veiklos.

    Taip pat teikiama specialistų pagalba, gali būti organizuojamas maitinimas, transportas Panevėžio mieste, o pagal poreikį ir sveikatos priežiūros paslaugos. Paslaugas užtikrina socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, psichologai, socialiniai pedagogai ir kiti komandos nariai.

    Kiek kainuoja ir kokių dokumentų reikia

    Paslaugos mokestis priklauso nuo žmogaus pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio santykio. Įstaigos pateikta informacija rodo, kad mokestis taikomas diferencijuotai: kai pajamos mažesnės nei 2 VRP mokama 10 proc. pajamų, kai mažesnės nei 3 VRP mokama 15 proc. pajamų, o viršijus 3 VRP mokama 20 proc. pajamų.

    Nurodoma, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos VRP dydis siekia 233 eurus, todėl atitinkami pajamų slenksčiai sudaro 466 eurus ir 699 eurus. Dėl tikslaus mokesčio apskaičiavimo konkrečiu atveju gyventojams rekomenduojama kreiptis į centrą ar savivaldybės socialinių paslaugų sritį kuruojančius specialistus.

    Norint gauti dienos socialinės globos paslaugą, paprastai reikia pateikti prašymą-paraišką (SP-8 forma), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo dokumentus ir medicinos dokumentų išrašą (F-027/a). Jei asmeniui nustatytas neveiksnumas, gali būti prašoma papildomų dokumentų.

    Panevėžio socialinių paslaugų centras ragina neatidėlioti, kol yra laisvų vietų, ir pasitarti dėl tinkamiausio paslaugos grafiko. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa gali tapti realia pagalba tiek žmogui, siekiančiam aktyvesnio kasdienio gyvenimo, tiek artimiesiems, kuriems svarbu užtikrintas ir profesionalus rūpestis dienos metu.