Tag: Socialinės paslaugos

  • Nematomas frontas kasdien: socialiniai darbuotojai mini savo dieną – žinutė, kuri paliečia

    Nematomas frontas kasdien: socialiniai darbuotojai mini savo dieną – žinutė, kuri paliečia

    Rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Ši proga skirta atkreipti dėmesį į specialistus, kurie kasdien padeda žmonėms krizėse, sprendžia sudėtingas socialines situacijas ir stiprina bendruomenes.

    Socialinis darbas apima pagalbą šeimoms, vaikams ir senjorams, žmonėms su negalia, taip pat smurtą, priklausomybes ar benamystę patiriantiems asmenims. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik konsultavimą, bet ir tarpininkavimą tarp institucijų, paslaugų koordinavimą bei ilgalaikį darbą su žmogumi.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime pabrėžė, kad socialinių darbuotojų kasdienybė prasideda nuo gebėjimo išgirsti, suprasti ir būti šalia. Jis akcentavo jų kantrybę, atsakomybę ir reikšmę žmonėms sunkiais gyvenimo momentais.

    „Jūsų darbas dažnai prasideda nuo paprasto, bet labai svarbaus dalyko – gebėjimo išgirsti, suprasti ir būti šalia“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Pastaraisiais metais socialinių paslaugų poreikį didina visuomenės senėjimas, psichikos sveikatos iššūkiai ir augantis poreikis paslaugas teikti arčiau žmogaus namų. Specialistų vaidmuo ypač svarbus, kai reikia greitai reaguoti į krizes šeimose, užtikrinti vaikų saugumą ir padėti žmogui grįžti į savarankiškesnį gyvenimą.

    Socialinių darbuotojų diena taip pat primena apie profesijos kasdienius iššūkius: didelius darbo krūvius, emocinę įtampą ir atsakomybę už pažeidžiamiausių gyventojų gerovę. Kartu tai proga viešai padėkoti tiems, kurie dažnai dirba tyliai, bet jų pagalba daugeliui tampa lemtinga.

  • Zarasų merė kreipėsi į socialinius darbuotojus: jūsų ranka dažnai tampa paskutine viltimi

    Zarasų merė kreipėsi į socialinius darbuotojus: jūsų ranka dažnai tampa paskutine viltimi

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė pasveikino rajono socialinius darbuotojus Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga. Ji pabrėžė, kad jų darbas dažnai prasideda ten, kur žmogui pritrūksta jėgų, o pagalba reikalinga čia ir dabar.

    Pasak merės, socialiniai darbuotojai pirmieji pastebi vienišus žmones, šeimas, susiduriančias su krize, bei senjorus, kuriems reikia ne tik kasdienės pagalbos, bet ir žmogiško ryšio. Jos teigimu, būtent šis ryšys neretai padeda žmogui vėl pasijusti saugiam ir nepamirštam.

    „Jūsų darbe daug dokumentų, vizitų ir sprendimų, bet centre visada išlieka žmogus, jo orumas ir saugumas“, – sakė N. Guobienė.

    Socialinio darbo kasdienybė apima ne tik individualų darbą su žmogumi ar šeima, bet ir koordinavimą su sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, vaiko teisių apsaugos bei teisėsaugos institucijomis. Praktikoje tai reiškia, kad vienas atvejis gali reikalauti kelių skirtingų paslaugų, o sprendimai turi būti priimami greitai ir atsakingai.

    Lietuvoje socialinių paslaugų poreikis nuosekliai auga dėl visuomenės senėjimo, migracijos, vienišumo rizikos ir psichikos sveikatos iššūkių. Savivaldybėms tenka užtikrinti pagalbą namuose, dienos socialinę globą, laikino atokvėpio paslaugas, pagalbą krizės atvejais ir kitas priemones, kurios leidžia žmogui kuo ilgiau išlikti savarankiškam.

    Merė padėkojo Zarasų rajono socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinių paslaugų įstaigų vadovams ir visiems šios srities specialistams už kasdienį darbą. Ji palinkėjo daugiau visuomenės palaikymo, supratimo, motyvacijos ir jėgų, nes emocinis krūvis šioje profesijoje išlieka vienas didžiausių.

    „Ačiū, kad esate šalia žmonių tada, kai jiems to labiausiai reikia“, – sakė N. Guobienė.

  • Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Pagirių kultūros centre rugsėjo 25 dieną antrus metus iš eilės surengtas Lietuvos socialinių darbuotojų dienos minėjimas, subūręs Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Renginyje dėmesys skirtas tiems, kurių darbas dažnai lieka nematomas viešumoje, tačiau labiausiai jaučiamas šeimų kasdienybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad socialinis darbas nėra tik paslaugų teikimas pagal aprašą, o nuolatinis darbas su žmogaus sunkumais ir krizinėmis situacijomis. Pasak jo, specialistai dažnai tampa pirmaisiais, kurie išklauso, padeda ir grąžina žmogui saugumo jausmą.

    „Jūsų darbas nėra vien pareigos ar darbo valandos. Labai dažnai jūs pirmi išklausote, padrąsinate ir parodote, kad žmogus nėra vienas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo siekį stiprinti socialinių paslaugų sistemą, kad pagalba gyventojus pasiektų kuo arčiau jų gyvenamosios vietos. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį paslaugų prieinamumą seniūnijose, efektyvesnį atvejo vadybos darbą ir geresnį skirtingų institucijų bendradarbiavimą, kai sprendžiamos šeimų ar vyresnio amžiaus žmonių problemos.

    Socialinės paslaugos arčiau žmogaus

    Vicemeras Algis Vaitkevičius, kalbėdamas apie pastarųjų metų pokyčius, pažymėjo, kad 2023 metais kuruojant socialinę sritį teko spręsti ne vieną sisteminį iššūkį, tačiau bendromis pastangomis pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Kaip vieną iš ženklų jis įvardijo Vilniaus rajono įvertinimą savivaldybių gyvenimo kokybės rodikliuose socialinėje srityje.

    Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėja Kristina Malinovska pabrėžė vadovybės palaikymo svarbą, kai socialinių paslaugų sistema reikalauja ne tik žmogiškųjų resursų, bet ir sprendimų dėl paslaugų plėtros. Jos indėlį renginio metu įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įteikdama padėką.

    „Jaučiame tvirtą savivaldybės vadovybės palaikymą. Mus išklauso, supranta iššūkius ir padeda priimti gyventojams reikalingus sprendimus“, – sakė Kristina Malinovska.

    Apdovanojimai ir padėkos

    Renginyje padėkos ir nominacijos skirtos daugiau kaip pusšimčiui žmonių bei organizacijų, dirbančių socialinių paslaugų srityje. Įvertinimai teikti ne tik už profesinius pasiekimus, bet ir už empatiją, komandinį darbą, pokyčių iniciavimą bei ilgalaikį atsidavimą profesijai.

    Padėkos įteiktos ir nevyriausybinėms organizacijoms, prisidedančioms prie socialinės gerovės Vilniaus rajone. Tarp jų buvo VšĮ „Gėlos globos namai“, VšĮ „Auksiniai metai“, VšĮ „Draugų miestas“, VšĮ „SIGNUM INTER“, VšĮ „Socialinė sinergija“, taip pat Moterų informacijos centras ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.

    Šventinę programą renginio dalyviams dovanojo Pabradės brass ansamblis, vadovaujamas Bronislovo Vilimo. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip padėka, bet ir kaip proga skirtingų įstaigų specialistams dalytis patirtimi ir stiprinti tarpusavio ryšius.

  • Socialinė pagalba vėluoja, o darbuotojai skęsta popieriuje: ką siūlo J. Tamašauskienė?

    Pagalba dažnai ateina per vėlai

    Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje minima Socialinių darbuotojų diena, tačiau profesinė šventė vis dažniau tampa proga kalbėti apie sistemos spragas. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė sako, kad pagalba žmogų neretai pasiekia tik tada, kai situacija jau būna tapusi krize.

    Pasak jos, socialinio darbuotojo vaidmuo praktikoje siaurėja iki formalaus poreikių vertinimo, dokumentavimo ir paslaugų organizavimo. Dėl to nukenčia tai, kas turėtų būti socialinio darbo ašis: ankstyvas problemų atpažinimas, darbas su žmogumi ir bendruomene.

    „Jei didžiąją laiko dalį skiriame vertinimui ir dokumentams, kada lieka laiko pačiam socialiniam darbui?“, – sakė J. Tamašauskienė.

    Prevencija – ne papildomas darbas

    J. Tamašauskienė pabrėžia, kad prevencija socialinėse paslaugose nėra tik atskira paslauga ar projektas. Tai turėtų būti darbo kultūra, kai specialistai mato ne tik tuos, kurie jau pateko į sistemą, bet ir žmones, kurie dar nesikreipė, nors jiems rizika didėja.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – vienišas vyresnio amžiaus žmogus, kuris „nematomas“ institucijoms, kol neprireikia globos ar skubios medicininės pagalbos. Tokiose situacijose klausimas tampa paprastas: kas ir kada turi pirmasis pastebėti, kad žmogui pradeda stigti kasdienės pagalbos.

    „Jeigu žmogus pats neateina, tai dar nereiškia, kad jam nereikia pagalbos“, – sakė J. Tamašauskienė.

    Grigiškių patirtis: tinklas veikia

    Prevencinis modelis, anot pašnekovių, nėra teorija. Grigiškėse Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Modesta Balčiūnaitė telkia pagalbos tinklą, paremtą ne vien individualių atvejų sprendimu, bet ir institucijų bei bendruomenės ryšiais.

    Į tokį bendradarbiavimą įtraukiami mokyklų, seniūnijos, bendruomeninių šeimos namų, nevyriausybinių organizacijų, neįgaliųjų bendruomenės ir kitų sričių atstovai. Esminė idėja – ne laukti, kol problema „užsidegs“, o iš anksto susitarti, kaip ją atpažinti ir kur žmogų nukreipti, kad pagalba būtų greitesnė.

    „Mums svarbu susitarti iš anksto, kaip atpažinti riziką ir kur žmogų nukreipti pagalbos“, – sakė M. Balčiūnaitė.

    Tokie tinklai, pasak socialinių paslaugų specialistų, mažina atotrūkį tarp sričių, kurios dažnai veikia greta, bet ne kartu. Socialinės problemos paprastai yra kompleksinės: jos siejasi su sveikata, finansais, būstu, vienišumu, smurtu artimoje aplinkoje ar priklausomybėmis, todėl vienas specialistas retai gali matyti visą paveikslą.

    Ko trūksta savivaldybėms

    J. Tamašauskienė akcentuoja, kad vieno universalaus prevencinio darbo modelio visoms savivaldybėms nėra, nes skiriasi teritorijos, paslaugų tinklas, specialistų skaičius ir bendruomenių problemos. Vis dėlto, jos teigimu, galima sukurti sąlygas, kad prevencinis darbas nebūtų atliekamas tik „kai lieka laiko“.

    Tam būtinos metodinės priemonės, mokymai ir aiškus savivaldybių požiūris, kad bendruomenės pažinimas yra socialinio darbo dalis, o ne papildoma užduotis. Šiame kontekste Profesinių kompetencijų tobulinimo centras rengia mokymus, skirtus prevencinių paslaugų telkimui, ir planuoja dirbti su savivaldybėmis vietoje.

    Integracija svarbi, bet neužtenka

    Kalbėdama apie vykstančius pokyčius, J. Tamašauskienė atkreipia dėmesį į ilgalaikės priežiūros kryptį, kai siekiama geriau integruoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau ji perspėja, kad vien paslaugų sujungimas neišsprendžia pagrindinės bėdos, jei žmogus į sistemą patenka per vėlai.

    Jos teigimu, realus proveržis įmanomas tik tuomet, kai socialinis darbuotojas turi laiko ir įrankių anksčiau pamatyti rizikas, o institucijos dalijasi atsakomybe ir informacija taip, kad ji padėtų žmogui, o nevirstų vien procedūrų grandine.

    „Turime pereiti nuo klausimo kas jau atsitiko prie klausimo kas vyksta mūsų bendruomenėje“, – sakė J. Tamašauskienė.

  • Forumas Palangoje: kaip sustabdyti šeimų krizę ir nebeleisti institucijoms mėtyti pagalbos?

    2026 metų spalio 21 dieną Palangos kurhauze vyks respublikinis tarpinstitucinis forumas „Pagalbos kodas: šeima. Kaip šiandien padėti šeimai?“. Renginys skirtas Tarptautinei mediacijos dienai paminėti ir suburs skirtingų sričių specialistus bendrai diskusijai.

    Forumą organizuoja Palangos miesto socialinių paslaugų centras, o partneris yra Lietuvos mediatorių rūmai. Pagrindinis tikslas – sutarti dėl aiškesnio pagalbos kelio šeimai, kad pagalba pasiektų laiku, o konfliktai būtų sprendžiami anksčiau ir konstruktyviau.

    Renginyje daug dėmesio bus skiriama mediacijai kaip praktiniam būdui mažinti konfliktų eskalaciją ir ieškoti susitarimų, kai tai įmanoma. Taip pat bus aptariama atvejo vadyba, šeimos konferencijos metodas bei institucijų bendradarbiavimas, kai šeimai vienu metu reikia kelių paslaugų.

    Organizatoriai akcentuoja problemą, kai šeima dėl skirtingų taisyklių ar procedūrų yra siunčiama nuo vienos įstaigos prie kitos. Forume bus ieškoma atsakymų, kas pirmasis gali pastebėti rizikas, kada jau būtina įsikišti ir kaip suderinti veiksmus taip, kad pagalba būtų nuosekli, o ne fragmentiška.

    Antroje dalyje numatyta praktinė tarpinstitucinė diskusija, kurioje dalyviai analizuos anonimizuotą šeimos situaciją. Į ją bus žvelgiama iš skirtingų profesinių perspektyvų, siekiant išgryninti, kokie sprendimai realiai veikia ir kur dažniausiai atsiranda spragų.

    Diskusijoje dalyvaus mediatoriai, atvejo vadybininkai, vaiko teisių apsaugos, teisės, sveikatos priežiūros, psichologinės pagalbos, policijos, antstolių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atskiras dėmesys bus skiriamas vaiko balsui šeimos konflikte ir vaiko interesų užtikrinimui.

    Forumo moderatorės – Daiva Dekontaitė, Gražina Diemintienė, Eglė Reinikytė ir Simona Zdanavičiūtė. Po forumo, 16 valandą, planuojamas Lietuvos mediatorių rūmų bendruomenės profesinis susitikimas, skirtas praktikos aptarimui ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimui.

  • Visagine – atlygis iki 3 596 eurų: Socialinių paslaugų centras ieško vadovo pavaduotojo

    Visagine – atlygis iki 3 596 eurų: Socialinių paslaugų centras ieško vadovo pavaduotojo

    Visagino socialinių paslaugų centras skelbia konkursą direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui pareigoms. Tai savivaldybės biudžetinė įstaiga, teikianti socialines paslaugas miesto gyventojams ir šeimoms.

    Pareigybė yra vieno etato, numatytas 40 darbo valandų per savaitę krūvis. Skelbimas galioja iki 2026 metų spalio 6 dienos, o atranka vyks pokalbio forma.

    Įstaiga nurodo, kad darbo užmokestis siektų nuo 2 697 eurų iki 3 596 eurų neatskaičius mokesčių. Atlygis priklauso nuo pareiginės algos koeficiento, kuris šioms pareigoms numatytas 1,50–2,0 bazinio dydžio intervale.

    Ko tikimasi iš kandidato

    Pretendentas turi turėti universitetinį socialinių mokslų srities išsilavinimą socialinio darbo arba socialinės pedagogikos krypties srityje. Taip pat reikalaujama bent 5 metų darbo patirties socialinėje ar švietimo-socialinėje srityje.

    Tarp reikalavimų – valstybinės kalbos mokėjimas, bent vienos užsienio kalbos žinios ne žemesniu nei A2 lygiu bei gebėjimas dirbti su „MS Office“. Privalumu laikomas darbo išmanymas Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS.

    Atsakomybės ir kasdienės užduotys

    Direktoriaus pavaduotojas planuotų ir koordinuotų kelių padalinių veiklą, prižiūrėtų teikiamų paslaugų kokybę ir darbuotojų darbą. Tarp kuruojamų sričių nurodomos paslaugos šeimoms, vaikų dienos centro veikla, nakvynės namai ir savarankiško gyvenimo namai.

    Pareigose numatyta analizuoti paslaugų gavėjų situacijas, organizuoti atvejo vadybos procesus, prižiūrėti dokumentaciją ir teikti ataskaitas vadovybei bei išorės institucijoms. Taip pat pavaduotojas dalyvautų strateginiame planavime ir inicijuotų projektus, susijusius su paslaugų plėtra.

    Didelis dėmesys skiriamas duomenų apsaugai ir konfidencialumui, laikantis BDAR reikalavimų. Pavaduotojas prireikus vykdytų direktoriaus funkcijas jam nesant ir atstovautų įstaigai pagal suteiktus įgaliojimus.

    Kokius dokumentus reikės pateikti

    Kandidatai turės pateikti asmens tapatybės ir išsilavinimo dokumentus, gyvenimo aprašymą bei užpildytą pretendento anketą. Taip pat prašoma pateikti dokumentą, patvirtinantį profesinę patirtį, ir teisėto darbo su vaikais QR kodą.

    Dokumentai priimami per Valstybės tarnybos portalą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Visagino socialinių paslaugų centrą skelbime nurodytais kontaktais.

  • Svarbus nuotolinis posėdis rugsėjo 25 dieną: spręs sveikatos, šeimos ir socialinius klausimus

    Svarbus nuotolinis posėdis rugsėjo 25 dieną: spręs sveikatos, šeimos ir socialinius klausimus

    Rugsėjo 25 dieną 10.00 valandą vyks Vilniaus rajono savivaldybės Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto posėdis. Jis bus rengiamas nuotoliniu būdu, todėl gyventojai ir suinteresuotos organizacijos kviečiami sekti informaciją savivaldybės kanaluose.

    Komitete paprastai nagrinėjami sprendimai, susiję su sveikatos paslaugų prieinamumu, socialinės paramos priemonėmis, šeimų ir vaikų gerove bei pažeidžiamiausių gyventojų grupių poreikiais. Tokiuose posėdžiuose dažnai aptariami ir klausimai, susiję su paslaugų kokybe bei lėšų paskirstymu savivaldybės įstaigoms.

    Komiteto darbotvarkė ir posėdžio dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Gyventojams tai leidžia iš anksto susipažinti su svarstomais klausimais ir geriau suprasti, kokie sprendimai gali turėti įtakos kasdienėms paslaugoms.

    Kaip įprasta savivaldybių praktikoje, komitetų posėdžiai yra transliuojami tiesiogiai. Posėdį bus galima stebėti Vilniaus rajono savivaldybės Youtube paskyroje.

  • Varėnos taryba renkasi: biudžeto pokyčiai, apleistas NT ir šildymo kompensacijų kainos

    Varėnos taryba renkasi: biudžeto pokyčiai, apleistas NT ir šildymo kompensacijų kainos

    Kas numatyta rugsėjo 29 dieną

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metais rugsėjo 29 dieną 14 valandą planuoja posėdį, kuriame numatyta svarstyti daugiau kaip dešimt sprendimų projektų. Darbotvarkėje – biudžeto pakeitimai, socialinės paramos tvarkos atnaujinimas ir savivaldybės turto valdymo klausimai.

    Tokie sprendimai tiesiogiai veikia gyventojus: nuo šildymo ir karšto vandens kompensacijų apskaičiavimo iki to, kaip savivaldybė administruoja nuomą, panaudą ar nurašo nebenaudojamą turtą. Posėdyje taip pat numatyti keli dokumentų pakeitimai, kurie atnaujina ankstesnių metų tarybos sprendimus.

    Biudžeto pakeitimai ir apleistas nekilnojamasis turtas

    Vienas pagrindinių darbotvarkės punktų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto pakeitimas, koreguojant 2026 metais vasario 10 dieną patvirtintą sprendimą. Tokie pakeitimai paprastai susiję su patikslintomis pajamų prognozėmis, tikslinėmis dotacijomis, investicijų grafiku ar perskirstymais tarp programų.

    Numatyta tvirtinti ir 2026 metais savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Praktikoje tai svarbu dėl priežiūros kontrolės ir galimų didesnių tarifų ar papildomų reikalavimų savininkams, o gyventojams – dėl tvarkos, saugumo ir viešosios aplinkos kokybės.

    Socialinės paslaugos ir kompensacijos už šildymą

    Posėdyje planuojama tvirtinti Varėnos socialinių paslaugų centro nuostatus ir keisti ankstesnį sprendimą dėl šios įstaigos. Tai gali apimti paslaugų apimties, atsakomybių, administravimo tvarkos ar bendradarbiavimo su kitomis institucijomis patikslinimus.

    Atskiras klausimas – 2026–2027 metų vidutinių kuro kainų patvirtinimas būsto šildymo ir karšto vandens paruošimo išlaidų kompensacijoms skaičiuoti. Šie dydžiai svarbūs vertinant, kokia kompensacijos dalis gali priklausyti gyventojams, ypač šildymo sezono metu, kai kainų svyravimai jautriai atsispindi sąskaitose.

    Darbotvarkėje taip pat numatyti keli pakeitimai, susiję su pinigine socialine parama: planuojama atnaujinti tvarkas dėl nepanaudotų biudžeto lėšų panaudojimo socialinei paramai ir patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams aprašą. Tokie pakeitimai dažniausiai skirti procedūroms suvienodinti, mažinti administracinę naštą ir aiškiau apibrėžti vertinimo kriterijus.

    Mokyklos nuostatai ir savivaldybės turto valdymas

    Taryba planuoja keisti Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos nuostatus, patvirtintus 2024 metais rugpjūčio 27 dieną. Nuostatų koregavimai paprastai susiję su įstaigos valdymu, veiklos organizavimu, ugdymo programų įgyvendinimu ar atitiktimi pasikeitusiems reikalavimams.

    Darbotvarkėje numatyta pripažinti netekusiais galios du ankstesnius sprendimus, susijusius su atstovavimo savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklėmis ir turto nurašymo bei likvidavimo tvarkos aprašu. Tokie sprendimai dažniausiai reiškia, kad vietoje jų taikomi naujesni, atnaujinti dokumentai arba pasikeitė teisinis reguliavimas.

    Posėdyje taip pat planuojama svarstyti praktinius savivaldybės turto klausimus: turto panaudą, nuomos sutarties pratęsimą ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Šie sprendimai svarbūs siekiant skaidriai naudoti savivaldybės turtą ir užtikrinti, kad jis teiktų viešąją naudą ar generuotų pajamas pagal nustatytas taisykles.

    „Darbotvarkėje numatyti sprendimai apima biudžeto korekcijas, socialinės paramos tvarkas ir savivaldybės turto valdymą“, – sakė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė.

  • Zarasų politikų posėdis tiesiogiai: ko imsis socialinis komitetas ir ką tai keičia gyventojams

    Zarasų rajono savivaldybėje vyksta tarybos socialinio komiteto posėdis, kurį gyventojai gali stebėti tiesiogiai internetu. Tokie vieši transliavimai tampa vis svarbesni savivaldos skaidrumui, nes leidžia matyti ne tik sprendimus, bet ir argumentus bei diskusijų eigą.

    Socialinis komitetas savivaldybėse paprastai svarsto klausimus, susijusius su socialinėmis paslaugomis, parama gyventojams, šeimų ir vaikų gerove, taip pat sprendimais, kurie daro įtaką pažeidžiamiausioms grupėms. Komiteto išvados ir siūlymai dažnai tampa pagrindu vėlesniems tarybos balsavimams.

    Praktikoje tokiuose posėdžiuose neretai aptariami socialinės paramos skyrimo principai, paslaugų tinklo prieinamumas, senjorų ir žmonių su negalia paslaugų organizavimas bei savivaldybės įstaigų veiklos klausimai. Taip pat gali būti nagrinėjamas finansavimo poreikis ir prioritetai, jei savivaldybė perskirsto biudžeto lėšas socialinei sričiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad viešas posėdžių transliavimas didina pasitikėjimą sprendimų priėmimu ir mažina informacinę atskirtį, ypač atokesnėse teritorijose. Gyventojams tai sudaro galimybę geriau suprasti, kaip formuojami sprendimai, ir laiku reaguoti į planuojamus pokyčius.

    Posėdžio metu priimti sprendimai dažniausiai dar nėra galutiniai, tačiau jie rodo, kokie klausimai artimiausiu metu gali pasiekti tarybos darbotvarkę. Gyventojams, kuriems aktualios socialinės paslaugos ar parama, verta sekti komiteto svarstymus, nes būtent čia dažnai išgryninamos galutinės siūlymų formuluotės.

  • Antazavėje trūksta rankų: „Kartų namai“ kviečia savanorius – užtenka ir kelių valandų

    Antazavėje trūksta rankų: „Kartų namai“ kviečia savanorius – užtenka ir kelių valandų

    Antazavės socialinių paslaugų centro „Kartų namai“ kviečia prisidėti prie kasdienės globos ir užimtumo veiklų, skirtų senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia. Įstaiga ieško motyvuotų, atsakingų ir empatiškų savanorių, galinčių skirti tiek daugiau laiko, tiek vos kelias valandas per savaitę.

    Savanorių pagalba reikalinga bendravimui, laisvalaikio praleidimui ir paprastoms veikloms, kurios padeda mažinti vienišumą bei gerina emocinę savijautą. Tokios iniciatyvos ypač svarbios globos įstaigose, kur žmonėms dažnai trūksta artimo ryšio ir kasdienio dėmesio.

    Savanorystė – reali pagalba kasdienybei

    „Kartų namuose“ savanoriai galėtų prisidėti prie užimtumo organizavimo, palydėjimo pasivaikščioti, stalo žaidimų, pokalbių ar kitų prasmingų veiklų. Net ir trumpas apsilankymas gali tapti svarbia dienos dalimi žmogui, kuris gyvena globos namuose ar savarankiško gyvenimo namuose.

    Socialinių paslaugų sektoriuje savanorystė dažnai tampa tiltu tarp bendruomenės ir pažeidžiamiausių jos narių. Praktika rodo, kad reguliariai vykstantis žmogiškas ryšys padeda palaikyti žmonių savivertę, skatina aktyvumą ir mažina socialinę atskirtį.

    Kas gali tapti savanoriu?

    Įstaiga pabrėžia, kad svarbiausia yra noras bendrauti ir gebėjimas atsakingai laikytis susitarimų. Patirtis socialinėje srityje nėra būtina, tačiau vertinamas nuoširdumas, kantrybė ir pagarbus požiūris į kiekvieną žmogų.

    „Nesvarbu, ar savanorystei galite skirti daugiau laiko, ar vos kelias valandas – jūsų pagalba ir nuoširdus dėmesys yra labai reikalingi“, – teigiama Antazavės socialinių paslaugų centro „Kartų namai“ pranešime.

    Dėl savanorystės galimybių ir detalesnės informacijos galima kreiptis į direktoriaus pavaduotoją socialiniam darbui Marytę Šileikienę telefonu 0 613 37 981.