CP v2

Tag: Socialinės paslaugos

  • Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Per pastaruosius trejus metus Vilniaus rajone įvyko apčiuopiami pokyčiai, palietę kasdienes sritis nuo švietimo ir susisiekimo iki sveikatos, socialinių paslaugų bei viešųjų erdvių. Savivaldybė svarbiausius 2023–2026 metais vykdomus ir planuojamus darbus sudėjo į naują leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ ir interaktyvų žemėlapį.

    Tokie formatai vis dažniau pasirenkami ir kitose savivaldybėse, nes gyventojams leidžia vienoje vietoje matyti, kur investicijos jau įgyvendintos, o kur darbai dar tik įsibėgėja. Interaktyvūs žemėlapiai tampa patogiu būdu sekti projektų eigą, ypač kai pokyčiai išskaidyti po skirtingas gyvenvietes.

    Kas realiai pasikeitė?

    Leidinyje akcentuojama kelių infrastruktūra: per trejus metus išasfaltuoti žvyrkeliai ir atnaujinta asfalto danga, iš viso apie 100 kilometrų kelių. Taip pat įvardijama inžinerinių tinklų plėtra, nutiesus apie 150 kilometrų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų.

    Šalia susisiekimo ir komunalinės infrastruktūros minimi sveikatos ir socialinių paslaugų projektai. Nemenčinėje duris atvėrė medicininės reabilitacijos centras, o Didžiojoje Riešėje ir Pikeliškėse įkurti grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms, kuriems reikalinga kasdienė pagalba bendruomenėje.

    Viešųjų erdvių ir kultūros infrastruktūros dalyje pristatomas Pagirių kultūros centras ir parkas, taip pat atnaujintos ar įrengtos erdvės Didžiosiose Kabiškėse, Kalveliuose, Rudausiuose ir kitose vietovėse. Tokie projektai dažniausiai turi tiesioginį poveikį bendruomenių gyvenimui, nes skatina vietos renginius ir aktyvų laisvalaikį arčiau namų.

    Projektai, kurie dar tik įsibėgėja

    Savivaldybė nurodo, kad dalis darbų yra tęstiniai ir reikalauja ne vienerių metų, ypač kai kalbama apie švietimo įstaigų plėtrą. Tarp pradėtų ar planuojamų projektų minimi nauji priestatai ugdymo įstaigose Nemėžyje, Pagiriuose, Maišiagaloje, Skaidiškėse ir Avižieniuose.

    Sporto infrastruktūros kryptimi įvardijamas Nemenčinės sporto kompleksas su 50 metrų ilgio baseinu ir planuojamas Rudaminos baseinas. Taip pat nurodoma, kad Senasalyje planuojami globos namai senjorams, kas atliepia visoje Lietuvoje ryškėjančią tendenciją didinti ilgalaikės priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Pokyčiai viename žemėlapyje

    Interaktyviame žemėlapyje gyventojai gali matyti skirtingose gyvenvietėse įgyvendintus projektus, vykdomus darbus ir planus, o informacija, kaip skelbiama, yra nuolat pildoma. Toks sprendimas svarbus ir skaidrumui, nes leidžia paprasčiau suprasti, kur investuojama ir kokie projektai priklauso nuo ilgesnių procedūrų ar etapų.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad investicijų vertė geriausiai matoma per jų naudą gyventojams, o ne vien per sutvarkytų objektų skaičių.

    „Siekiame, kad investicijos būtų jaučiamos ne tik kaip pastatyti ar sutvarkyti objektai, bet kaip patogesnė kasdienybė žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Nemokamą leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ gyventojai gali atsiimti ir gyvai, o dalis informacijos pateikiama skaitmeniniu būdu. Savivaldybė pažymi, kad tiek leidinys, tiek žemėlapis skirti ne tik apžvelgti padarytus darbus, bet ir aiškiau parodyti artimiausių metų prioritetus.

  • Nematomas rūpestis Lietuvoje: ukrainietės, slaugančios artimuosius su negalia, stringa sistemoje

    Nuo plataus masto karo pradžios milijonai ukrainiečių pasitraukė į Europos šalis, o daliai jų kasdienybę apibrėžia ne tik integracija, bet ir nuolatinė artimojo su negalia priežiūra. Tyrimai rodo, kad reikšmingoje dalyje nuo karo pasitraukusių šeimų yra bent vienas žmogus su negalia, o priežiūros našta dažniausiai gula ant šeimos narių pečių.

    Tokiose šeimose priežiūra neretai užima didžiąją dienos dalį, riboja galimybes dirbti, mokytis ar dalyvauti bendruomenės veiklose. Pasekmės juntamos greitai: socialinė izoliacija, finansinis nestabilumas, išaugęs nerimas ir perdegimas, o pagalbos paieškos tampa papildomu darbu.

    Didžiausia kliūtis – statusas ir kelias

    Lietuvoje ukrainiečių šeimos, prižiūrinčios artimuosius su negalia, dažnai susiduria su tuo, kad jų vaidmuo sistemoje lieka neapibrėžtas. Kai neįtvirtinamas neformalaus globėjo statusas, prarandama dalis socialinių garantijų, o pagalbos priemonės tampa sunkiau pasiekiamos arba nepritaikytos realiam šeimos poreikiui.

    Praktikoje tai reiškia ilgus derinimus, skirtingas institucijų taisykles ir situacijas, kai žmogus nežino, kur kreiptis pirmiausia. Kalbos barjeras ir ribotas laikas, kai namuose nuolat reikia priežiūros, dar labiau susiaurina galimybes susigaudyti sistemoje.

    „Atvykę į Lietuvą žmonės vienu metu turi spręsti saugumo, integracijos ir kasdienės priežiūros klausimus, todėl pagalbos kelias privalo būti aiškus ir pasiekiamas“, – sakė Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų koordinatorė Marija Bočiarovaitė.

    Kodėl vieno langelio principas tampa būtinybe

    Diskusijose su socialinių paslaugų ir integracijos srityje dirbančiais specialistais akcentuojama, kad savivaldybės yra pagrindinė vieta, kur žmogus turėtų gauti realią pagalbą. Tačiau skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas, informacijos sklaida ir koordinavimas gali skirtis, todėl šeimos patiria nelygybę pagal gyvenamąją vietą.

    Sprendimu įvardijamas vieno langelio principas, kai šeima vienoje vietoje gautų ir informaciją, ir nukreipimą, ir realų paslaugų planą. Tai ypač svarbu tada, kai žmogus neturi jėgų ar galimybių kelis kartus aiškintis skirtingose įstaigose ir kartoti savo situaciją iš naujo.

    „Siekiame, kad ne žmogus ieškotų paslaugos, o paslauga pasiektų žmogų, mažinant informacinį triukšmą ir atskiras sistemas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė Inga Tarakavičiūtė.

    Paslaugos yra, bet jos ne visada pasiekia

    Socialinės paslaugos žmonėms su negalia ir jų šeimoms Lietuvoje apima konsultacijas, psichosocialinę pagalbą, savitarpio pagalbos grupes ir laikino atokvėpio paslaugas. Vis dėlto problema dažnai būna ne vien paslaugų trūkumas, o tai, kad apie jas nesužinoma laiku arba kelias iki jų tampa per sudėtingas.

    Ekspertai pabrėžia, kad reikalingas glaudesnis integracijos ir socialinių paslaugų sričių bendradarbiavimas ministerijų bei savivaldybių lygiu. Taip pat siūloma, kad savivaldybėse atsirastų aiškiai priskirtas asmuo, galintis sudaryti pagalbos planą ir lydėti šeimą per procedūras, nuo statuso iki realių paslaugų gavimo.

    Vertinant bendrą Europos kontekstą, dauguma ilgalaikės priežiūros vis dar tenka neformaliems globėjams, o tai reiškia, kad be aiškaus pripažinimo ir paramos jų padėtis išlieka trapi. Lietuvoje sprendimų kryptis vis dažniau siejama su neformalaus globėjo vaidmens įtvirtinimu, stipresniu koordinavimu ir pagalbos pritaikymu pagal individualią šeimos situaciją.

  • Vilkaviškio savivaldybėje – svarbus posūkis vaikų gerovei: ko imsis „SOS vaikų kaimai Lietuva“?

    Vilkaviškio savivaldybėje – svarbus posūkis vaikų gerovei: ko imsis „SOS vaikų kaimai Lietuva“?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ atstovais, kurie pristatė veiklos kryptis ir pagalbos priemones vaikams bei šeimoms. Aptarta, kokios paslaugos galėtų stiprinti jau veikiančią pagalbos sistemą rajone.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, savivaldybės specialistai ir įvairių socialinių paslaugų įstaigų atstovai. Prie diskusijos prisijungė vaikų dienos centrų, šeiminių namų, globos įstaigų ir socialiniai darbuotojai.

    Didžiausias dėmesys skirtas praktinėms situacijoms, su kuriomis kasdien susiduria socialinėje srityje dirbantys specialistai. Kalbėta apie ankstyvą pagalbą šeimai, vaiko saugumo užtikrinimą krizės metu ir realius sprendimus, kai šeimai prireikia intensyvesnio palaikymo.

    „SOS vaikų kaimai Lietuva“ pristatė, kad jų taikomas modelis orientuotas į tai, jog vaikui kuo rečiau tektų patirti staigius gyvenimo pokyčius ir atskyrimą nuo artimos aplinkos. Akcentuota, kad veiksmingiausia pagalba yra ta, kuri šeimą pasiekia laiku, dar iki situacijai peraugant į ilgalaikę krizę.

    Diskusijoje aptartos galimos bendradarbiavimo kryptys ir paslaugų derinimas su savivaldybės teikiama pagalba. Dalyviai sutarė tęsti dialogą, kad rajone veikiantys dienos centrai, globos ir šeiminių namų komandos bei nevyriausybinis sektorius galėtų greičiau koordinuoti veiksmus, o šeimos aiškiau žinotų, kur ir kokios pagalbos kreiptis.

    Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai intervencijai ir paslaugų prieinamumui bendruomenėje, kai pagalba teikiama ne fragmentiškai, o kaip vientisas planas. Tokie susitikimai savivaldybėse tampa svarbia grandimi, leidžiančia suderinti atsakomybes, sutrumpinti pagalbos kelią ir sumažinti riziką, kad vaiko interesai liks antrame plane.

  • SADM viceministrė atvyko į Visaginą: ką žada užsieniečių integracijai, NVO ir socialinėms paslaugoms?

    SADM viceministrė atvyko į Visaginą: ką žada užsieniečių integracijai, NVO ir socialinėms paslaugoms?

    Visagino savivaldybėje apsilankė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Deimantė Bukeikaitė su ministerijos komanda. Vizito metu su savivaldybės vadovais aptarti užsieniečių integracijos, socialinių paslaugų prieinamumo ir nevyriausybinių organizacijų stiprinimo klausimai.

    Susitikime su Visagino meru Erlandu Galaguzu dalyvavo savivaldybės administracijos ir skyrių vadovai bei užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė. Abi pusės akcentavo, kad Visaginui aktualūs sprendimai turi būti derinami su vietos bendruomenių poreikiais ir turimais pajėgumais.

    Integracija: nuo kalbos iki darbo

    Didžiausias dėmesys skirtas užsieniečių integracijai, kuri savivaldybėse dažniausiai apima lietuvių kalbos mokymą, įsidarbinimo ir kvalifikacijos pripažinimo klausimus, vaikų įtrauktį į švietimo sistemą bei socialinių paslaugų pasiekiamumą. Visaginas, kaip daugiakulturis miestas, šiuos iššūkius jaučia ypač ryškiai.

    Susitikime taip pat aptarta, kaip geriau suderinti valstybės ir savivaldybės veiksmus, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir būtų nuosekli. Ministerijos atstovai akcentavo bendradarbiavimo svarbą, kai sprendimai planuojami ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldybės lygmeniu.

    Socialinės paslaugos: augantys poreikiai

    Kalbėta ir apie socialinių paslaugų teikimą, įskaitant pagalbą senjorams, asmenims su negalia, šeimoms bei krizių patiriančioms grupėms. Praktikoje savivaldybėms tenka spręsti ne tik paslaugų apimtis, bet ir darbuotojų trūkumo, paslaugų kokybės bei pasiekiamumo atokiau gyvenantiems žmonėms klausimus.

    Po susitikimo viceministrė su komanda vyko į Visagino socialinės globos namus. Tokie vizitai paprastai skirti įvertinti kasdienę įstaigų situaciją, aptarti paslaugų organizavimo iššūkius ir galimybes gerinti gyventojų gaunamą pagalbą.

    NVO vaidmuo ir bendruomenių įsitraukimas

    Diskusijoje išskirtas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, nes būtent jos dažnai tampa pirmuoju kontaktu žmonėms, kuriems reikia konsultacijų, tarpininkavimo, emocinės paramos ar pagalbos įsitraukiant į vietos gyvenimą. Savivaldybė pristatė poreikį stiprinti NVO veiklas ir jų tęstinumą, kad pagalba nebūtų epizodinė.

    „Visaginas – įvairių kultūrų miestas, todėl integracijos klausimai mums ypač aktualūs. Šiandien siekiame stiprinti socialines paslaugas, bendruomenių įsitraukimą bei kalbame apie ateities iššūkius. Džiugu, kad prieš priimant sprendimus ministerija nori girdėti ir mūsų balsą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Ministerija ir savivaldybė sutarė tęsti dialogą dėl konkrečių priemonių, kurios leistų tiksliau atliepti vietos gyventojų poreikius. Visagine akcentuota, kad integracijos ir socialinių paslaugų klausimai yra tiesiogiai susiję su bendruomenės saugumu, sanglauda ir gyvenimo kokybe.

  • Socialinės valandos trumpėja iki 40: kur mokiniai randa tikrą prasmę, o ne tik parašą?

    Nuo šių mokslo metų vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniams keičiasi socialinės-pilietinės veiklos tvarka: privalomų valandų skaičius mažinamas nuo 70 iki 40 per dvejus mokslo metus. Pokytis reiškia ne tik mažesnę administracinę naštą, bet ir progą iš naujo įvertinti, kaip šias valandas paversti prasminga patirtimi.

    Socialinių paslaugų įstaigose savanorystė dažnai tampa daugiau nei užduotis, kurią reikia pažymėti dokumentuose. Čia jaunas žmogus realiai susitinka su kitokia kasdienybe ir mokosi empatijos, pagarbos bei atsakomybės ne teorijoje, o gyvame ryšyje.

    Kai „kitas“ tampa žmogumi

    Apie senatvę, negalią ar socialinius sunkumus mokiniai dažnai girdi per pamokas ar socialiniuose tinkluose, tačiau pažinti žmogų reiškia visai ką kita. Socialinių paslaugų įstaigoje atsiranda galimybė pasikalbėti su senjoru, kartu išgerti arbatos, pažaisti stalo žaidimą ar tiesiog pabūti šalia.

    Dienos centre „Šviesa“ dirbanti vyresnioji socialinė darbuotoja Daiva Ivanauskaitė pastebi, kad pirmasis apsilankymas dažniausiai būna nedrąsus. Paaugliai patenka į erdvę, kurioje dalis žmonių bendrauja kitaip, kalba mažai arba visai nekalba, todėl pradžioje svarbiausia leisti sau stebėti ir priprasti.

    „Pirmą kartą atvykusiam geriausia pradžia yra tiesiog būti ir stebėti, kaip darbuotojai bendrauja, kaip kuria santykį ir atpažįsta individualius poreikius“, – sakė D. Ivanauskaitė.

    Pasak jos, po kelių apsilankymų ryšys atsiranda natūraliai: mokiniai ima drąsiau kalbinti, įsitraukia į veiklas, atranda bendrus pomėgius. Tai, kas pradžioje atrodė neįprasta, pamažu tampa pažįstama, o kartu mažėja ir baimė suklysti.

    Ryšys tarp kartų ir bendruomenės

    Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė ir socialinė darbuotoja Anželika Žolnerukaitė sako, kad mokiniai vietą socialinėms valandoms dažnai renkasi pagal gyvenamąją vietą, o ne pagal veiklos turinį. Todėl pirmasis kontaktas su įstaiga paprastai pradedamas nuo aiškaus supažindinimo su aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis.

    Ilgainiui privaloma veikla neretai virsta abipusiais mainais: mokiniai padeda buityje, prisideda prie aplinkos gražinimo, organizuoja užsiėmimus, kartu vyksta į renginius ar net surengia šaškių turnyrą. Tokiose situacijose atsiranda tikras bendruomeniškumas, o dalis mokinių grįžta ir pasibaigus privalomoms valandoms.

    „Mokiniai išmoksta kažko iš senjorų, o senjorai iš mokinių. Vyksta abipusiai mainai, o gražiausia, kad dalis jaunuolių sugrįžta pas tuos, su kuriais jau užmezgė ryšį“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Kodėl socialinis darbuotojas čia būtinas

    Pirmą kartą atėjus į socialinių paslaugų įstaigą kyla natūralių klausimų: kaip pradėti pokalbį, ko geriau neklausti, kaip reaguoti į neįprastą elgesį. Socialinis darbuotojas padeda jaunuoliui suprasti situacijas, paaiškina ribas ir parodo, kaip bendrauti pagarbiai, neperžengiant kito žmogaus orumo.

    Specialistai pabrėžia, kad mokinys ateina ne gelbėti, o susitikti ir pažinti. Tokia nuostata padeda atskirti empatiją nuo gailesčio ir suprasti, kad pagalba prasideda nuo klausimo, ko žmogui iš tiesų reikia, o ne nuo skubaus sprendimų siūlymo.

    Dirbant su demenciją patiriančiais senjorais, mokinius svarbu iš anksto supažindinti su ligos ypatumais ir galimomis situacijomis. Pavyzdžiui, senjoras gali jaunuolį palaikyti artimu žmogumi, norėti paliesti ar ilgiau kalbėtis, todėl būtina mokėti mandagiai nusibrėžti ribas.

    „Paprastas, žmogiškas, pagarba grįstas bendravimas yra geriausia dovana senjorams“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Socialinė-pilietinė veikla gali vykti įvairiose vietose, nuo bibliotekų ar kultūros įstaigų iki gyvūnų globos organizacijų, tačiau socialinių paslaugų įstaigose mokiniai dažnai greičiausiai pamato, kad prasmė slypi ne valandų skaičiuje. Kartais didžiausia pagalba yra skirti laiko, išklausyti ir būti kartu.

  • 20 metų su vaikais: kaip VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ keičia likimus Vilniaus rajone

    20 metų su vaikais: kaip VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ keičia likimus Vilniaus rajone

    VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ paminėjo 20 metų veiklos sukaktį, per kurią įstaiga tapo viena svarbiausių pagalbos vaikams ir šeimoms atramų Vilniaus rajone. Minėjime dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, kuris mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino centro bendruomenę.

    Renginio metu pabrėžta, kad nuosekli socialinė pagalba vaikams dažnai prasideda nuo paprastų, bet esminių dalykų: saugios aplinkos, pastovaus ryšio su suaugusiuoju ir aiškių kasdienės rutinos taisyklių. Tai ypač svarbu vaikams, patiriantiems šeimos krizes, emocinius sunkumus ar socialinę atskirtį.

    „Dvidešimt metų – tai visų pirma žmonės, kurie kasdien yra šalia vaikų, padeda jiems įveikti sunkumus, atrasti savo stiprybes ir patikėti savimi. Noriu padėkoti kiekvienam centro darbuotojui už jautrumą, kantrybę ir atsakomybę“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Per du dešimtmečius centras plėtojo kelias pagrindines kryptis: pagalbą vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos centro veiklą bei socialinius projektus, skirtus šeimų stiprinimui. Praktikoje tai reiškia ne tik užimtumą po pamokų, bet ir socialinių įgūdžių ugdymą, emocinės savireguliacijos stiprinimą, pagalbą mokantis ir konsultavimą.

    Socialinių paslaugų srityje vis dažniau akcentuojama ankstyvosios intervencijos svarba, kai pagalba šeimai ir vaikui suteikiama dar iki krizei tampant nevaldoma. Tokie centrai savivaldybėms tampa partneriais, padedančiais užtikrinti, kad vaikas kuo ilgiau galėtų augti saugioje aplinkoje, o pagalba būtų pasiekiama arčiau kasdienio gyvenimo.

    Jubiliejus tapo proga padėkoti darbuotojams ir partneriams, o kartu priminti, kad vaikų gerovę lemia ilgalaikis, nuoseklus darbas. Centro bendruomenė pabrėžė, jog svarbiausias rezultatas yra ne statistika, o realūs pokyčiai vaikų gyvenimuose, kai jie vėl pradeda pasitikėti savimi ir ateitimi.

  • Audra dar nesibaigė: Zarasų rajone į pagalbą jungiasi socialiniai darbuotojai ir ugniagesiai

    Audra dar nesibaigė: Zarasų rajone į pagalbą jungiasi socialiniai darbuotojai ir ugniagesiai

    Zarasų rajone tęsiami audros padarinių šalinimo darbai. Atsakingos tarnybos toliau šalina nuvirtusius medžius, tvarko užverstus kelius ir vertina, kur dar gali kilti pavojus gyventojams.

    Pastarosiomis dienomis daugiau dėmesio skiriama ir žmonėms, kuriems dėl sutrikusio susisiekimo ar elektros tiekimo gali būti sunku pasirūpinti kasdieniais poreikiais. Savivaldybė ragina kaimynus ir bendruomenes nelikti nuošalyje, ypač kai pagalbos prireikia atokiau gyvenantiems.

    Aktyviau į pagalbos organizavimą įsitraukė Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Zarasų socialinių paslaugų centro darbuotojai. Jie padeda įvertinti, kam reikalingas geriamasis vanduo, maistas, vaistai ar kita būtinoji pagalba, ypatingą dėmesį skirdami senyvo amžiaus ir vienišiems žmonėms.

    Prie audros padarinių šalinimo dirba ir Zarasų rajono savivaldybės Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos Antazavės, Degučių, Dusetų, Salako, Suvieko ir Turmanto komandos. Ugniagesiai šaliną pavojingai pakibusias šakas, pjausto nuvirtusius medžius ir padeda atverti užverstas atkarpas, kad į sunkiau pasiekiamas vietoves galėtų patekti pagalbos automobiliai.

    Darbus tarnybos ir seniūnai derina kasdien, rytais sudarydami prioritetinių vietų sąrašą pagal tuo metu aktualiausius poreikius. Pirmiausia siekiama užtikrinti privažiavimą prie gyvenamųjų sodybų, ūkinių pastatų ir svarbiausių kelių, kuriais vyksta judėjimas į paslaugų centrus.

    Gyventojai, pastebėję vienišus, senyvo amžiaus ar pagalbos galinčius prireikti žmones, raginami apie tai pranešti seniūnijų darbuotojams arba savivaldybės atsakingiems specialistams. Savivaldybė pabrėžia, kad laiku perduota informacija leidžia greičiau nukreipti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Visagine už 842 070 eurų kurs centrą: žada pagalbą vaikams su raidos ir elgesio sutrikimais

    Visagine už 842 070 eurų kurs centrą: žada pagalbą vaikams su raidos ir elgesio sutrikimais

    Visagino savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą, kuriuo mieste bus įkurtas Vaikų raidos ir elgesio sutrikimų kompleksinės pagalbos ir paslaugų šeimai centras. Sutartis dėl projekto Nr. 29-413-P-0001 pasirašyta 2026 metais vasario 3 dieną, o veiklas numatyta baigti iki 2028 metais birželio 30 dienos.

    Projektas finansuojamas pagal regioninės pažangos priemonę, skirtą mažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus. Bendra projekto vertė siekia 842 070 eurų, iš jų 715 667 eurai skiriami iš Europos Sąjungos fondų, o 126 403 eurus sudaro Visagino savivaldybės administracijos įnašas.

    Savivaldybė teigia, kad vaikų, turinčių raidos ar elgesio sutrikimų, skaičius auga, o švietimo įstaigose apie 10 proc. vaikų nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Praktikoje tai reiškia, kad šeimoms dažnai prireikia ne vienos, o kelių sričių specialistų pagalbos, nes sunkumai paliečia ir tėvus, ir kartu augančius brolius ar seseris.

    Numatoma, kad naujasis centras bus įkurtas Biudžetinės įstaigos Visagino šeimos ir vaiko gerovės centro pastato atskirame sparne, taip išplečiant savivaldybėje teikiamų paslaugų spektrą. Partneriu įvardijamas Visagino šeimos ir vaiko gerovės centras, kuris planuoja organizuoti paslaugų teikimą vaikams ir jų šeimoms.

    Centre planuojama teikti socialinės priežiūros paslaugas ir dienos socialinę globą. Paslaugas ketinama užtikrinti specialistų komanda, kurioje būtų socialinis darbuotojas, individualios priežiūros darbuotojas, kineziterapeutas, gydomojo masažo specialistas arba ergoterapeutas, užimtumo specialistas ir psichologas.

    Infrastruktūra bus pritaikyta adresu Statybininkų g. 7, Visagine: numatyta remontuoti patalpas per du aukštus, apie 542,89 kv. m ploto. Patalpos planuojamos atskiroje pastato dalyje su atskiru įėjimu ir privažiavimo galimybe, taip siekiant patogesnio ir saugesnio paslaugų prieinamumo šeimoms.

    Projekto tikslas – sukurti vietą, kur vienoje sistemoje būtų organizuojama kompleksinė pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su negalia bei raidos ar elgesio sutrikimais. Tarp stebėsenos rodiklių numatyta 30 vietų naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje ir 65 paslaugas gaunantys asmenys per metus.

    Tokio tipo paslaugų plėtra savivaldybėse siejama su bendresne šalies tendencija stiprinti ankstyvosios pagalbos ir dienos paslaugas bendruomenėje, kad šeimos gautų paramą arčiau namų. Tikimasi, kad kompleksiškesnė pagalba prisidės prie vaikų integracijos ir mažins socialinės atskirties riziką.

  • 55 999 783 eurų vaikams su negalia: startuoja projektas, žadantis realią pagalbą regionuose

    55 999 783 eurų vaikams su negalia: startuoja projektas, žadantis realią pagalbą regionuose

    Lietuvoje startuoja projektas „Pagalba vaikams su negalia Lietuvoje“, kuriuo siekiama išplėsti ir suvienodinti paslaugų prieinamumą šeimoms, auginančioms vaikus su vidutine ar sunkia negalia. Iki šiol dalis reikalingų paslaugų dažniau sutelktos didžiuosiuose miestuose, o kai kuriose savivaldybėse jų trūksta arba jos teikiamos nenuosekliai.

    Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama arčiau šeimos gyvenamosios vietos ir būtų labiau pritaikyta individualiems vaiko bei jo artimųjų poreikiams. Numatyta, kad projektas prisidės prie Vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo, stiprinant socialinių paslaugų ir ankstyvos, kompleksinės pagalbos grandis.

    Pagalba orientuota ne tik į vaiką, bet ir į visą šeimą: tėvus ar globėjus, taip pat kartu augančius nepilnamečius brolius ir seseris. Praktikoje tai svarbu todėl, kad ilgalaikė vaiko negalia dažnai reiškia nuolatinę emocinę įtampą, perdegimo riziką ir papildomas logistines išlaidas, ypač regionuose.

    „Mūsų tikslas – kad šeimos gautų realią, koordinuotą pagalbą, o paslaugos būtų pasiekiamos ne tik didžiuosiuose miestuose“, – teigiama projekto informacijoje.

    Projekto metu planuojama teikti bendruomenines ilgalaikes kompleksines paslaugas, įskaitant slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo pagalbą, pavėžėjimą bei paslaugas, susijusias su agresyvaus ar saviagresyvaus elgesio prevencija ir valdymu. Taip pat numatytos individualios konsultacijos tėvams ir globėjams, o vaikų broliams ir seserims – psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijos.

    Didelis dėmesys skiriamas pagalbos koordinavimui: planuojama stiprinti šeimos paslaugų vadovų vaidmenį ir rengti koordinuotos pagalbos modelį. Be to, numatyti darbuotojų mokymai, metodinės veiklos ir socialinis tyrimas, kuris padės tiksliau įvertinti kompleksinių paslaugų poreikį vaikams, turintiems sudėtingas ar retas būkles.

    Planuojamas rezultatas – kad su Vaiko garantijų sistema susijusias bendruomenines paslaugas gaus ne mažiau kaip 2 735 vaikai, turintys vidutinę ar sunkią negalią. Iš jų 459 numatyti Sostinės regione, o 2 276 – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione.

    Projektą įgyvendina Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, partneriai – 54 savivaldybių administracijos. Bendra projekto vertė siekia 55 999 783,36 euro, jis finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2026 metų liepos 20 dienos iki 2029 metų liepos 31 dienos. Šis terminas reikšmingas savivaldybėms, nes per jį turės būti ne tik suteiktos paslaugos, bet ir sustiprinti ilgalaikiai mechanizmai, kad pagalba šeimoms išliktų prieinama ir pasibaigus finansavimo etapui.

  • Zarasai ruošiasi 520-mečiui: kas pasikeis per 4 dienų šventę ir kodėl turistų srautai muša rekordus?

    Zarasai ruošiasi 520-mečiui: kas pasikeis per 4 dienų šventę ir kodėl turistų srautai muša rekordus?

    Rugpjūčio 11 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko įstaigų ir įmonių vadovų pasitarimas, kuriam vadovavo merė Nijolė Guobienė. Aptarti per pastaruosius mėnesius atlikti darbai, vykdomi projektai, kasdienėje veikloje kylantys iššūkiai ir artimiausi planai.

    Didžiausias dėmesys skirtas Zarasų miesto 520 metų sukakčiai ir su ja susijusiai infrastruktūrai, saugumui bei paslaugų pasirengimui. Kartu apžvelgtos sveikatos ir socialinės paslaugos, vandentvarkos darbai, kibernetinio saugumo reikalavimai bei priešgaisrinės tarnybos pajėgumai.

    Šventė ir logistika mieste

    Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro laikinoji vadovė Valentina Biveinienė pristatė rugpjūčio 12–15 dienomis planuojamą miesto šventę-festivalį „Zarasai 2026“. Programa apims koncertus, parodas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves, veiklas vaikams ir jaunimui bei tradicinius bendruomenės renginius.

    Pasitarime akcentuota, kad didžiausi iššūkiai kyla ne dėl scenos programos, o dėl miesto logistikos. Aptarti prekybininkų išdėstymo sprendimai, automobilių statymas, laikini tualetai, atliekų surinkimas, viešoji tvarka ir srautų valdymas, nes tokio masto renginiuose net ir nedideli trikdžiai greitai virsta realiomis problemomis gyventojams.

    Numatyta, kad šventės metu saugumu rūpinsis samdyta apsaugos komanda, o organizaciniai sprendimai derinami su Savivaldybės administracija, Zarasų seniūnija, Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru bei kitais partneriais. Praktika rodo, kad aiškios eismo schemos ir sutarti atsakomybės taškai dažniausiai nulemia, ar didelė šventė praeina sklandžiai.

    Turizmas auga, bet ryškėja trūkumai

    Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Nijolė Elena Šukštulienė informavo apie sparčiai augantį lankytojų skaičių. Birželį centre apsilankė daugiau kaip 700 žmonių, liepą – daugiau kaip 1 200, o rugpjūčio pradžioje per dieną sulaukiama apie 30–50 lankytojų.

    Turistams aktualiausia informacija išlieka praktiška: ką pamatyti, kur pavalgyti ir kur apsistoti. Centras pažymi, kad vasaros piko metu ypač išryškėja apgyvendinimo vietų trūkumas, todėl vis dažniau tenka ieškoti alternatyvų ir raginti planuoti keliones iš anksto.

    Rugpjūčio 15 dieną numatytas Zarasų Didysis žygis, kurio maršrutai pritaikyti jubiliejui ir sieks 5,2, 10,4, 15,6 ir 26 kilometrus. Prie organizavimo prisideda ir Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, nes aktyvios veiklos renginiuose tampa svarbia turizmo patirties dalimi, o ne tik papildoma pramoga.

    Kultūra, sveikata ir kasdienės paslaugos

    Zarasų krašto muziejaus direktorius Arvydas Veikšra teigė, kad lankytojų srautai auga, o tai siejama su vasaros parodomis ir renginiais. Miesto šventės metu planuojama lauko galerija, o rugpjūčio 15 dieną muziejuje numatytas kunigo Jono Steponavičiaus bronzinio biusto atidengimas.

    Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Lementauskienė pasidalijo, kad po stiprios liūties teko operatyviai spręsti pastato pažeidimus, kai vanduo pateko į Vaikų literatūros skyriaus patalpas. Gedimai pašalinti, tačiau kartu tęsiamas ir technologinis atnaujinimas, diegiant naują aptarnavimo bei apsaugos įrangą.

    Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovė Svetlana Vilkauskienė pristatė veiklas skirtingoms amžiaus grupėms. Vyresniems nei 65 metų gyventojams vyko miego ir judėjimo programos, o vaikams ir paaugliams organizuotos stovyklos, kuriose dėmesys skirtas emocinei sveikatai, fiziniam aktyvumui ir priklausomybių prevencijai.

    Sveikatos centro direktorė Aistė Sniečkuvienė pranešė, kad nuo rugsėjo 1 dienos komandą papildys du medikai. Sveikatos centre dirbti pradės akušerė ginekologė Agnė Pinauskaitė, o Dusetų ambulatorijoje visu darbo krūviu startuos šeimos gydytojas Vilius Kaupas.

    Pasak įstaigos vadovės, vasaros laikotarpiu paslaugų apimtys reikšmingai nesumažėjo, o dideli pacientų srautai išlieka Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Tokia situacija regionuose dažnai rodo ir platesnę tendenciją, kai dalis pacientų skubiosios pagalbos ieško dėl riboto planinių paslaugų prieinamumo ar vėluojamo kreipimosi.

    Saugumas: ugniagesiai, vandentvarka ir kibernetiniai reikalavimai

    Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Aloyzas Varžgalys informavo, kad liepą rajone kilo trys gaisrai, degė dvi pirtys ir žemės ūkio technika. Tarnyba taip pat padėjo gesinant gaisrą kaimyniniame Ignalinos rajone.

    Ugniagesiai savo jėgomis remontuoja komandų patalpas Turmante, Dusetose ir Suvieke, o Suvieko komanda sulaukė naujesnio gaisrinio automobilio. Tokie atnaujinimai mažina reagavimo rizikas ir gerina darbuotojų sąlygas, ypač kai iškvietimų geografija apima didelius atstumus.

    UAB „Zarasų būstas“ vadovas Vidas Žvinys pristatė daugiabučių renovacijos situaciją, vandentvarkos projektus ir viešojo transporto iššūkius. Anot jo, laukiama naujo renovacijos kvietimo sąlygų, kurios galėtų sudaryti daugiau galimybių atnaujinti ir naujesnės statybos namus.

    Šį mėnesį planuojama skelbti vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbų pirkimus Antalieptėje, Užtiltėje ir trijose Dusetų miesto gatvėse. Dusetose ir Padustėlyje vykstant darbus, dalyje teritorijų procesus tenka derinti su archeologiniais tyrimais, todėl rangovai darbus tęsia ten, kur tai netrukdo eigai.

    Bendrovė taip pat informavo apie kibernetinio saugumo prievoles, kurios didėja visame viešųjų paslaugų sektoriuje, ypač infrastruktūros valdytojams. Įmonė pateko į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro tikrinamų įmonių sąrašą ir gavo 100 proc. atitikties įvertinimą dėl privalomos dokumentacijos, tačiau pabrėžta, kad priemonių įgyvendinimas reikalaus nuolatinių papildomų išlaidų.

    Socialinės paslaugos: kokybė ir plėtra

    Salako socialinės globos namų direktorė Vilma Zarakauskienė nurodė, kad paslaugos teikiamos įprastai, atnaujinti kokybės dokumentai, atliktas medicininis vidaus auditas. Įstaiga įsigijo defibriliatorių, o darbuotojams numatyti praktiniai mokymai, kad įranga kritiniu atveju būtų panaudota laiku ir teisingai.

    Zarasų rajono socialinių paslaugų centras, kuriam atstovavo laikinai vadovaujanti Asta Karosienė, pranešė apie materialinės bazės stiprinimą ir naujas sutartis su Europos socialinio fondo agentūra. Pasak jos, tai leis investuoti į darbuotojų kompetencijas ir paslaugų kokybės užtikrinimą, įskaitant intensyvesnę pagalbą krizių metu.

    Antazavės socialinių paslaugų centrui Kartų namai atstovavusi Marytė Šileikienė pristatė, kad po vykdomos rekonstrukcijos planuojama įrengti dar 16 vietų gyventojams. Kartu atkreiptas dėmesys į transporto statymą įstaigos kieme, nes užstatomas privažiavimas gali trukdyti greitosios medicinos pagalbos ar ugniagesių transportui, todėl bus ieškoma aiškių sprendimų srautams atskirti.

    Pasitarimo apžvalga parodė, kad Zarasų rajone vienu metu tenka spręsti ir didelės šventės organizavimo, ir kasdienių paslaugų tęstinumo klausimus. Savivaldybė pabrėžė, kad įstaigų, įmonių ir bendruomenių bendradarbiavimas išlieka esminė sąlyga, kad tiek jubiliejus, tiek regiono gyvenimas vyktų sklandžiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.