CP v2

Tag: Socialinės paslaugos

  • Kiemo draugų šventė Panevėžyje: specialioji mokykla-daugiafunkcis centras paminėjo 32 metus

    Panevėžio specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre surengta tradicinė Kiemo draugų šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, miesto ugdymo ir socialinių įstaigų vaikus, mikrorajono gyventojus bei svečius. Renginys tapo proga ne tik pabūti kartu, bet ir paminėti 32 įstaigos veiklos metus.

    Šventėje akcentuota, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir padeda kurti įtraukesnę aplinką, kurioje svarbus kiekvienas žmogus. Pasak organizatorių, susitikimas kieme kasmet tampa erdve pažinčiai, palaikymui ir paprastam buvimui drauge.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė nuoširdaus rūpesčio ir kantrybės svarbą dirbant su vaikais, kuriems reikalinga didesnė pagalba. Ji akcentavo, kad įstaigoje svarbūs ne tik ugdymo rezultatai, bet ir vaiko saugumo, priėmimo bei reikalingumo jausmas.

    „Šiandien čia labai aiškiai matyti, kiek daug gali nuoširdus rūpestis, kantrybė ir žmogaus tikėjimas žmogumi. Linkiu, kad ši bendruomenė ir toliau išliktų stiprybės, gerumo ir žmogiško artumo vieta visiems, kurie čia ateina“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje pasirodė įstaigos ugdytiniai, koncertavo Panevėžio purpurinis choras, dalyvius taip pat linksmino atlikėjas ir renginių vedėjas Vaidas Dzežulskis. Vyko kūrybinės veiklos, veidukų piešimo edukacijos, įvairios pramogos, o svečiai vaišinosi kareiviška koše.

    Daug dėmesio sulaukė ir į šventę atvykę baikeriai, tapę viena ryškiausių renginio detalių. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai ypač svarbūs vaikams ir jaunuoliams, nes kuria gyvą, palaikančią aplinką ir skatina bendravimą už įprastų kasdienybės rėmų.

    Šiuo metu Panevėžio specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą lanko 35 Panevėžio miesto ir rajono vaikai bei jaunuoliai. Įstaigoje teikiamos ugdymo ir socialinės paslaugos, dirba logopedai, specialieji pedagogai, judesio korekcijos specialistai, kineziterapeutas, įrengti odontologijos kabinetas ir relaksacijos kambarys.

    Centre taip pat veikia grupė su nakvyne be tėvų globos likusiems vaikams, kur užtikrinama kasdienė priežiūra ir poreikius atitinkančios paslaugos. Įstaigos bendruomenė pabrėžia, kad Kiemo draugų šventė kasmet primena paprastą, bet esminę žinutę: stiprus miestas prasideda nuo dėmesio žmogui ir gebėjimo būti šalia.

  • Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Kas pasikeitė nuo gegužės 1 dienos

    Nuo gegužės 1 dienos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebepriima sprendimų dėl techninės pagalbos priemonių poreikio.

    Tai reiškia, kad gyventojai, kuriems reikalingos judėjimą, savarankiškumą ar slaugą palengvinančios priemonės, turi kreiptis kitur. Pokytis aktualus tiek pirmą kartą teikiantiems prašymą, tiek atnaujinantiems ar tikslinantiems poreikį.

    Kur dabar reikia kreiptis

    Dėl techninės pagalbos priemonių poreikio nuo šiol reikia kreiptis tiesiai į Techninės pagalbos priemonių centrą arba į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

    Techninės pagalbos priemonių centras konsultuoja ir priima kreipimusis nuotoliniu būdu, taip pat teikia informaciją apie tolesnius žingsnius. Savivaldybėse gyventojai dažniausiai nukreipiami į atsakingus socialinės paramos ar socialinių paslaugų specialistus.

    Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis

    Prieš teikiant prašymą verta pasiruošti pagrindinę informaciją apie sveikatos būklę ir kasdienius poreikius, nes vertinant priemonių poreikį svarbi ne tik diagnozė, bet ir funkcinių sunkumų pobūdis.

    Jei dėl priemonių skyrimo ar išdavimo reikalingi sveikatos priežiūros specialistų dokumentai, jų pateikimo ir vertinimo tvarka gali būti nustatyta atskirais kriterijais. Dėl konkrečių reikalavimų gyventojams patogiausia kreiptis į Techninės pagalbos priemonių centrą arba savivaldybę, kuri nurodys, kokių dokumentų prireiks jūsų situacijoje.

    Kilus neaiškumams dėl prašymo pateikimo, terminų ar priemonių pasirinkimo, rekomenduojama pirmiausia pasitikslinti telefonu arba raštu, kad kreipimasis būtų pateiktas tinkamai ir nereikėtų jo tikslinti pakartotinai.

  • Druskininkai įvertinti Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė tarp šeimai draugiškiausių Lietuvoje

    Druskininkai įvertinti Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė tarp šeimai draugiškiausių Lietuvoje

    Apdovanojimas už šeimų iniciatyvas

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Seime pirmą kartą pagerbtos šeimai draugiškiausios Lietuvos savivaldybės. Tarp apdovanotųjų atsidūrė ir Druskininkų savivaldybė, pelniusi įvertinimą už šeimų gerovei skirtų iniciatyvų plėtrą.

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad šeimos politika savivaldybėse vis dažniau vertinama ne kaip pavienės socialinės paramos priemonės, o kaip platesnė sistema. Ji apima paslaugų prieinamumą, švietimo ir sveikatos infrastruktūrą, bendruomeniškumą bei sprendimus, padedančius derinti darbą ir šeimos gyvenimą.

    Kuo išsiskyrė Druskininkai

    Skiriant apdovanojimą Druskininkams pabrėžtas kryptingas ir nuoseklus darbas, orientuotas į šeimų gerovę ir palankią aplinką įsikurti savivaldybėje. Taip pat išskirtas inovatyvių sprendimų taikymas ir aktyvus savivaldybės Šeimos komisijos vaidmuo formuojant prioritetus.

    Ši komisija telkia savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei bendruomenių atstovus. Toks modelis svarbus tuo, kad šeimų poreikiai dažnai yra kompleksiniai, todėl sprendimai efektyviausi, kai juos derina socialinių paslaugų, švietimo, kultūros ir sveikatos sričių partneriai.

    Vicemerės žinutė bendruomenei

    Apdovanojimą atsiėmusi Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pabrėžė, kad įvertinimas priklauso ne vien savivaldybės administracijai. Pasak jos, jis atspindi visos bendruomenės kasdienį indėlį į miestą, kuriame auginami vaikai ir kuriami namai.

    „Druskininkai daugeliui yra gražus kurortas, tačiau mums tai yra namai, kuriuose gyvename ir auginame vaikus. Šis apdovanojimas skirtas bendruomenei ir kiekvienam druskininkiečiui, kuris pasirinko Druskininkus savo namais“, – sakė D. Brown.

    Platesnis kontekstas Seime

    Iškilmingame renginyje Seime pagerbtos dešimt savivaldybių, kurios, organizatorių vertinimu, reikšmingai prisideda prie šeimų gerovės kūrimo. Tokie apdovanojimai Lietuvoje surengti pirmą kartą, siekiant išryškinti savivaldybių praktikas ir paskatinti jų sklaidą.

    Prie iniciatyvos prisijungė šešios ministerijos, taip pabrėždamos, kad šeimų gerovė nėra vienos srities klausimas. Savivaldybėms tai reiškia didesnį poreikį suderinti paslaugas ir investicijas, kad gyventojams sprendimai būtų prieinami vienoje vietoje ir veiktų kaip nuosekli sistema.

  • Švenčionėliuose nuomojamos 127 kv. m patalpos: savivaldybė skelbia konkursą penkeriems metams

    Švenčionių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešą savivaldybės turto nuomos konkursą Švenčionėliuose. Nuomojamas objektas – 127,06 kv. m bendrojo ploto negyvenamosios patalpos, esančios Vilniaus g. 130.

    Savivaldybė nurodo, kad patalpos numatomos sveikatingumo, fizinio aktyvumo bei socialinės gerovės stiprinimo paslaugoms teikti. Tokia paskirtis reiškia, kad potencialūs nuomininkai turės planuoti veiklą taip, kad ji atitiktų konkurso sąlygose apibrėžtą viešąjį interesą.

    Pradinis nuompinigių dydis nustatytas 1,85 euro (be PVM) per mėnesį už vieną kvadratinį metrą. Pagal šį įkainį preliminari mėnesio nuomos suma už visą plotą sudarytų apie 235 eurus (be PVM), tačiau galutinė kaina paaiškės konkurso metu.

    Dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, lygų 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui – 705,72 euro. Ši suma pervedama į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos nurodytą sąskaitą Luminor Bank AS.

    Nuomos terminas numatytas 5 metams su galimybe sutartį pratęsti dar vienam 5 metų laikotarpiui, tad bendra nuomos trukmė gali siekti 10 metų. Tokia trukmė paprastai sudaro palankesnes sąlygas nuomininkui planuoti investicijas į veiklą ir patalpų pritaikymą pagal reikalavimus.

    Norintys dalyvauti konkurse patalpas galės apžiūrėti 2026 metų gegužės 25 dieną 9.00 valandą. Už apžiūrą atsakingas Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro direktorius Miroslavas Lazdinis, o papildomą informaciją apie konkurso sąlygas teikia savivaldybės Mokesčių ir turto skyriaus vedėja Rasa Bliūdžiuvienė.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 28 dienos 16.30 valandos Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje, Vilniaus g. 19, Švenčionyse, 125 kabinete. Komisijos posėdis, kuriame bus nagrinėjami pasiūlymai, numatytas 2026 metų gegužės 29 dieną 10.00 valandą.

  • Kaišiadorių savivaldybė ieško dviejų kambarių buto apsaugotam būstui: kas gali teikti pasiūlymą

    Kaišiadorių savivaldybė ieško dviejų kambarių buto apsaugotam būstui: kas gali teikti pasiūlymą

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pradėjo dviejų kambarių gyvenamosios paskirties būsto pirkimą Kaišiadorių mieste. Įsigytas būstas būtų skirtas apsaugoto būsto socialinei paslaugai, teikiamai intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais kovo 31 dieną patvirtintomis pirkimo sąlygomis. Savivaldybė pabrėžia, kad perkamas būstas turi būti tinkamas gyventi iš karto.

    Ko reikalaujama iš būsto

    Pagrindinė sąlyga – Nekilnojamojo turto registre būstas turi būti įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties (butų) objektas. Taip pat būtina, kad išplanavimas sutaptų su kadastro bylos duomenimis, o įsigijimo metu būstas būtų 100 proc. užbaigtas.

    Reikalaujama, kad bute būtų visi gyvenimui būtini įrenginiai: langai, durys, sanitariniai mazgai, kriauklės, maišytuvai, rozetės, jungikliai, apskaitos prietaisai ir panašiai. Jei būstui priklauso priklausiniai, pavyzdžiui, rūsys, jie taip pat turi būti perduodami kartu.

    Vienas iš esminių kriterijų – būstas turi būti „švarus“ teisine prasme: neįkeistas, neišnuomotas, ne ginčo objektas, be trečiųjų asmenų teisių ar pretenzijų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad būste neturi būti gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų.

    Iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo turi būti sumokėti visi su nekilnojamojo turto eksploatavimu susiję mokesčiai. Papildomai keliama sąlyga, kad savininkas neturėtų įsipareigojimų, susijusių su daugiabučio modernizavimo projektais, ir perduotų visus durų užraktų raktų komplektus.

    Koks būstas nebus perkamas

    Skelbime aiškiai apibrėžta, kad savivaldybė neketina pirkti būsto su bendro naudojimo patalpomis, taip pat būsto be elektros, centralizuoto vandens tiekimo ar nuotekų. Netinkamu laikomas ir būstas su krosniniu šildymu.

    Nepriimtini variantai pusrūsyje, palėpėje, užstatytame praėjime ar poilsiui skirtose patalpose, taip pat mediniuose ar karkasiniuose namuose. Taip pat atmetami pasiūlymai, jei fizinis nusidėvėjimas viršija 60 proc., arba jei patalpų išdėstymas nesutampa su kadastriniais duomenimis ir iki sandorio nėra sutvarkomas.

    Terminas ir dokumentai

    Pasiūlymus savivaldybė priima iki 2026 metais birželio 22 dienos 17.00 valandos. Dokumentus reikia pateikti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje, o pirkimo sąlygos išduodamos Turto valdymo skyriuje arba skelbiamos savivaldybės interneto svetainės naujienų skiltyje.

    Kartu su pasiūlymu turi būti pateikiami nuosavybę patvirtinantys dokumentai ir kadastro bylos kopija, taip pat energinio naudingumo sertifikatas. Jei namas modernizuotas, prašoma pažyma apie įsipareigojimų vykdymą, o bendrosios nuosavybės atveju – bendraturčių sutikimas pagal Civilinio kodekso nustatytą tvarką.

    Taip pat reikia nurodyti, ar būstas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, o jei sklypas nepriskirtas, tai turi būti aiškiai pažymėta pasiūlymo dokumentuose. Savivaldybė akcentuoja, kad pasiūlymo vertinime svarbi ne tik kaina, bet ir atitikimas visiems pirkimo reikalavimams.

  • Kompleksinė pagalba šeimai plečiasi: nemokamos paslaugos jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įgauna vis didesnį pagreitį: nemokama prevencinė ir psichosocialinė pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. žmonių skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Programos esmė – padėti anksčiau, kol kasdieniai sunkumai nevirsta ilgalaikėmis krizėmis šeimoje, darbe ar vaikų ugdymo aplinkoje.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, jo bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio. Toks laikotarpis leidžia ne tik suteikti paslaugas, bet ir nuosekliai stiprinti vietos specialistų tinklą bei paslaugų prieinamumą regionuose.

    Ką apima kompleksinės paslaugos?

    „KOPA“ modelis remiasi principu, kad vienos konsultacijos dažnai neužtenka, todėl žmogui ar šeimai gali būti pasiūlytas kelių skirtingų paslaugų derinys. Priklausomai nuo poreikio teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Paslaugas teikia įvairių sričių specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks tarpdisciplininis požiūris svarbus, nes šeimos problemos dažnai susijusios ne su viena priežastimi, o su keliais veiksniais vienu metu.

    Kaip paslaugos pasiekia žmones regionuose?

    Siekiant, kad pagalba būtų realiai pasiekiama, kai kuriose savivaldybėse sudaromos papildomos sąlygos dalyvauti: organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra konsultacijų ar užsiėmimų metu. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dėl darbo grafiko, atstumo ar finansinių priežasčių anksčiau pagalbos tiesiog negaudavo.

    Projekte pabrėžiama, kad paslaugos yra nemokamos, o kreiptis galima susidūrus su įvairiomis situacijomis: skyrybomis, santykių įtampa, priklausomybėmis, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu ar vaikų emociniais sunkumais. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba skirta ne tik jau įsisenėjusioms problemoms, bet ir ankstyviems signalams, kai dar įmanoma greitai stabilizuoti situaciją.

    Rezultatai ir projekto mastas

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kas mėnesį skirtingose vietovėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Toks intensyvumas rodo, kad projektas veikia ne kaip pavienė iniciatyva, o kaip nuolat veikiantis paslaugų tinklas.

    Centrinės projektų valdymo agentūros apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus sprendimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Projektą įgyvendina plati partnerystė: nurodoma, kad bendradarbiaujama su maždaug 70 partnerių, įtraukiant savivaldybių administracijas ir atsakingas nacionalines institucijas. Kreipimosi ir koordinavimo funkciją savivaldybėse atlieka Bendruomeniniai šeimos namai, per kuriuos gyventojai nukreipiami į tinkamiausias paslaugas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako Jurgita Lazauskienė.

  • Panevėžyje trūksta paauglių globėjų: dėdė Audrius pasakoja, kas iš tiesų pasikeičia

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, skirtą stiprinti globą šeimos aplinkoje. Jo tikslas – didinti pagalbos prieinamumą globėjams ir padrąsinti žmones priimti vaiką į savo namus.

    Globos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiandien ypač trūksta žmonių, galinčių globoti vyresnius vaikus ir paauglius. Būtent ši amžiaus grupė dažnai susiduria su ilgesniu laukimu, nes globėjai dažniau renkasi mažesnius vaikus.

    Paauglių globa: kodėl jos taip stinga?

    Pasak specialistų, paauglių globai dažniausiai pritrūksta ne geros valios, o pasitikėjimo savimi ir žinojimo, kur kreiptis. Žmonės baiminasi sudėtingų emocijų, elgesio iššūkių ar minties, kad ryšį su paaugliu sukurti per vėlu.

    Tačiau praktika rodo, kad vyresniems vaikams pirmiausia reikia stabilumo ir aiškaus suaugusiojo buvimo šalia. Jiems svarbu turėti žmogų, kuris nepasitrauks kilus konfliktui, padės susitarti dėl taisyklių ir palaikys kasdienėse situacijose.

    Audriaus sprendimas: globa prasidėjo nuo šeimos

    Panevėžietis Audrius globėju tapo tuomet, kai gyvenimas pareikalavo greito sprendimo – šeimoje atsirado paauglys, kuriam reikėjo saugių namų. Vyras sako, kad tuomet svarbiausia buvo ne planai ar idealios sąlygos, o atsakomybė už artimą žmogų.

    „Susiklostė tokia situacija, kad vaikas liko be mamos. Būdamas dėdė, tiesiog supratau, kad turiu padėti“, – sakė Audrius.

    Vyras neslepia, kad pradžia buvo kupina klausimų: kaip kalbėtis, kaip reaguoti į užsidarymą ar pyktį, kaip kurti pasitikėjimą. Pasak jo, didžiausią pokytį atnešė kantrybė ir supratimas, kad ryšys neatsiranda per vieną dieną.

    Ryšys gimsta iš kasdienybės, o ne iš „tobulumo“

    Audrius pasakoja, kad pasitikėjimas augo per paprastus dalykus: kasdienius pokalbius, bendrą laiką, nuoseklų susitarimų laikymąsi. Paaugliui svarbu pamatyti, kad suaugusysis yra prognozuojamas ir patikimas net tada, kai emocijos užverda.

    „Svarbiausia buvo parodyti, kad esu žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Kad liksiu šalia ir tada, kai bus sunkiau“, – sakė Audrius.

    Tapus globėju, pasikeitė ir vyro kasdienybė: atsirado daugiau atsakomybės, aiškesnė dienotvarkė, daugiau bendrų patirčių. Audrius pabrėžia, kad šiame kelyje ypač reikalingas palaikymas, todėl svarbų vaidmenį atlieka Globos centro specialistai ir artimųjų ratas.

    Vyras ragina ypač vyrus, svarstančius apie globą, nepervertinti „tobulumo“ kartelės ir nebijoti kreiptis dėl konsultacijos. Pasak jo, vaikui dažniausiai reikia ne idealių sąlygų, o žmogaus, kuris geba būti šalia, išklausyti ir mokytis kartu.

    Daugiau informacijos apie globą ir pagalbą globėjams Panevėžyje teikia Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centras. Gyventojai kviečiami domėtis, pasitarti su specialistais ir įvertinti, kokią pagalbos formą galėtų suteikti vaikui, kuriam svarbiausia – saugumas ir stabilumas.

  • Druskininkai ruošiasi 2030-iesiems: kaip keisis paslaugos žmonėms su intelekto negalia

    Druskininkai ruošiasi 2030-iesiems: kaip keisis paslaugos žmonėms su intelekto negalia

    Susitikime – savivaldybė, NVO ir šeimos

    Druskininkuose įvyko savivaldybės specialistų, nevyriausybinių organizacijų ir tėvų, auginančių vaikus su negalia, susitikimas. Jo tikslas buvo aptarti, kaip stiprinti pagalbą žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia bei jų artimiesiems.

    Diskusiją inicijavo Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown kartu su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadove Ramune Lebedyte Undzėniene. Susitikime akcentuota, kad planuojant paslaugas būtina remtis realiais šeimų poreikiais.

    Kodėl svarbūs 2030 metai?

    Susitikime pabrėžta, kad keičiasi teisinis ir politinis socialinių paslaugų kontekstas: savivaldybės raginamos iš anksto ruoštis 2030 metams. Tuomet ilgalaikė socialinė globa žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia turės būti organizuojama kitaip, didinant paslaugų prieinamumą bendruomenėje.

    Diskusijos dalyviai sutarė, kad laikas yra kritinis veiksnys: paslaugų infrastruktūra, specialistų rengimas ir finansavimo planavimas turi vykti nuosekliai, nelaukiant paskutinės minutės. Druskininkų savivaldybė signalizuoja ketinanti sprendimus grįsti dialogu su gyventojais.

    „Įsigalioję nauji teisės aktai įpareigoja savivaldybes ruoštis 2030 metams, kai Lietuvoje nebeliks specializuotų globos namų asmenims su negalia. Laikas bėga labai greitai, todėl jau šiandien turime galvoti, kaip užtikrinsime pagalbą mūsų savivaldybės gyventojams“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Kokios paslaugos aptartos ir ką norima plėsti

    Susitikime įvardytos jau veikiančios bendruomeninės paslaugos: dienos centrai, savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas ir laikino atokvėpio pagalba. Pasak dalyvių, būtent šios kryptys leidžia žmogui išlaikyti kuo daugiau savarankiškumo ir kasdienio ryšio su bendruomene.

    Taip pat aptartos galimos naujos iniciatyvos, kurios padėtų šeimoms lengviau derinti priežiūrą ir darbą, o žmonėms su negalia suteiktų daugiau pasirinkimų. Akcentuota, kad paslaugų plėtra turi būti susieta su individualiais poreikiais, o ne vien „vienu modeliu visiems“.

    „Savivaldybėje planuojame naujus projektus, todėl pirmiausia pokyčius pradedame nuo pokalbio su žmonėmis, jų išklausymo ir bendrų sprendimų paieškos“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Bendradarbiavimas – esminė sąlyga

    Susitikimo metu daug dėmesio skirta bendradarbiavimui tarp savivaldybės, socialinių paslaugų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Dalyviai pabrėžė, kad NVO dažnai pirmosios pamato spragas praktikoje, o savivaldybei svarbu šias įžvalgas paversti konkrečiais sprendimais.

    Sutarta, kad artimiausiu metu aktualu ne tik išlaikyti turimas paslaugas, bet ir didinti jų prieinamumą, stiprinti atvejo vadybą bei užtikrinti sklandų informacijos pateikimą šeimoms. Pasak dalyvių, tik taip pagalba gali būti arčiau žmogaus kasdienybės, o ne vien dokumentuose.

  • Marijampolė rodo pavyzdį Kauno rajonui: kaip veikia apsaugoto būsto paslauga ir kuo ji svarbi

    Marijampolė rodo pavyzdį Kauno rajonui: kaip veikia apsaugoto būsto paslauga ir kuo ji svarbi

    Marijampolės savivaldybėje praėjusią savaitę lankėsi Kauno rajono savivaldybės socialinės paramos srities specialistai. Kadangi Kauno rajone apsaugoto būsto paslauga dar nėra teikiama, vizito tikslas buvo susipažinti su Marijampolėje taikomu organizavimo modeliu ir praktiniais sprendimais.

    Darbinio susitikimo metu aptartas apsaugoto būsto paslaugos poreikis ir tai, kam ji skirta. Ši paslauga orientuota į žmones, kuriems reikalingas didesnis palaikymas kasdienybėje, tačiau jie siekia gyventi savarankiškai bendruomenėje, o ne institucinėje globos aplinkoje.

    Specialistai diskutavo apie būstų įsigijimo galimybes, projektinio finansavimo panaudojimą ir administracinius procesus. Taip pat aptarti praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama užtikrinant paslaugos tęstinumą, specialistų įsitraukimą ir kokybišką pagalbą kiekvienam gyventojui.

    Vizito metu svečiai apsilankė dviejuose Marijampolėje veikiančiuose apsaugotuose būstuose. Viename jų jau gyvena paslaugos gavėjai, todėl buvo galima įvertinti realų paslaugos įgyvendinimą, kasdienę rutiną ir tai, kaip organizuojamas palaikymas.

    Taip pat apžiūrėtas kitas iš projekto lėšų įsigytas ir suremontuotas butas, kuris ateityje papildys apsaugoto būsto paslaugų tinklą savivaldybėje. Tokia plėtra leidžia didinti paslaugos prieinamumą ir sudaryti daugiau galimybių žmonėms gyventi arčiau įprastos bendruomeninės aplinkos.

    Susitikime akcentuota, kad apsaugoto būsto paslauga svarbi ne tik dėl praktinės pagalbos, bet ir dėl ilgalaikių rezultatų: savarankiškumo stiprinimo, oraus gyvenimo užtikrinimo ir didesnio žmonių dalyvavimo bendruomenės gyvenime. Pasak savivaldybės atstovų, dalijimasis patirtimi padeda savivaldybėms greičiau pritaikyti veikiančius sprendimus ir mažinti klaidų riziką pradiniame etape.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžė vertinanti užsimezgusį profesinį bendradarbiavimą ir tikisi, kad savivaldybių partnerystė prisidės prie socialinių paslaugų plėtros bei jų kokybės stiprinimo. Toks institucijų dialogas tampa svarbia prielaida, kad apsaugoto būsto paslauga būtų nuosekliau diegiama ir kitose savivaldybėse.

    Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius

  • Lazdijų savivaldybėje – darželio „Drugeliai“ vizitas: klausimai apie svajones ir žaidimų aikšteles

    Lazdijų savivaldybėje – darželio „Drugeliai“ vizitas: klausimai apie svajones ir žaidimų aikšteles

    Lazdijų rajono savivaldybėje apsilankė Lazdijų mokyklos-darželio „Kregždutė“ priešmokyklinukų grupė „Drugeliai“. Vaikų vizitas savivaldybėje tapo proga iš arčiau pamatyti, kaip priimami sprendimai ir ką kasdien veikia skirtingi savivaldybės skyriai.

    Tarybos posėdžių salėje mažieji trumpam tapo diskusijos dalyviais. Vaikai dalijosi mintimis apie tai, kas jiems svarbiausia, kalbėjo apie penktadienius, mėgstamus ledus, taip pat apie žaidimų aikšteles ir didžiausias svajones.

    Vėliau grupė apsilankė merės kabinete, kur vaikai uždavė klausimų ir turėjo galimybę išbandyti vadovo kėdę. Tokie susitikimai dažnai padeda mažiesiems lengviau suprasti, kad savivalda yra arti žmonių, o bendruomenės idėjos gali virsti realiais darbais.

    Pažintinė ekskursija tęsėsi Apskaitos, finansų ir turto skyriuje, kur vaikai sužinojo, kodėl svarbu planuoti lėšas ir prižiūrėti savivaldybės turtą. Taip pat jie aplankė Socialinės globos centro „Židinys“ kabinetus ir susipažino su pagalbos bei rūpesčio kasdienybe.

    Savivaldybėje pažymima, kad tokie vizitai ugdo vaikų smalsumą ir pilietiškumą, o institucijoms primena, kokie klausimai bendruomenei iš tiesų aktualūs. Mažųjų svečių išsakytos idėjos apie žaidimų erdves ir saugią aplinką dažnai sutampa su tėvų bei pedagogų lūkesčiais.