CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika prieš vėjo energetiką ima aidėti ir Europoje: socialiniuose tinkluose daugėja kampanijų, kurios skleidžia klaidinančius teiginius apie vėjo jėgainių žalą. Tyrėjai fiksuoja augantį įrašų srautą, kuriame vėjo elektrinėms priskiriami nepagrįsti kaltinimai dėl sveikatos sutrikimų ar geriamojo vandens taršos.

    Naujoje ataskaitoje, parengtoje Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tyrimų bendrovės CASM Technology ir užsakytoje Europos vėjo energetikos asociacijos WindEurope, teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus aktyvumas išaugo keliose platformose. Analizuota daugiau nei 500 paskyrų, kurios generavo dešimtis tūkstančių neigiamų įrašų apie vėjo energetiką.

    Tyrimo duomenimis, didžiausias anti vėjo turinio kiekis fiksuotas Švedijoje, o toliau rikiuojasi Prancūzija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Patys autoriai pabrėžia, kad šalis reitinguoti sudėtinga dėl duomenų prieigos ir atrankos ribojimų, tačiau Šiaurės šalys išryškėjo kaip vienas aktyviausių židinių.

    Kas dažniausiai teigiama?

    Ataskaitoje aprašomas pasikartojančių naratyvų rinkinys: nuo gąsdinimų dėl masinių elektros tiekimo sutrikimų iki kaltinimų, kad vėjo jėgainės esą kelia onkologinių ligų riziką. Taip pat dažnai akcentuojamos laukinės gyvūnijos žūtys ar tariamas kraštovaizdžio niokojimas, nors teiginių pagrįstumas neretai neparemtas patikimais duomenimis.

    Tyrėjai pastebi, kad skirtingose šalyse išryškėja skirtingi akcentai. Pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje dažniau išnaudojamos baimės dėl kainų, tinklo stabilumo ir užtemimų, o Norvegijoje bei Italijoje labiau dominuoja aplinkosauginių žalų tema.

    Kartu tai tampa ne vien internetine diskusija: tokios žinutės, pasak ataskaitos autorių, gali skatinti vietos pasipriešinimą konkretiems projektams. Tai virsta skundais, teisiniais ginčais, politiniu spaudimu ir galiausiai vėlavimais, kai leidimų išdavimas ar infrastruktūros prijungimas užsitęsia.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais siekia spartinti elektrifikaciją ir atsinaujinančių išteklių plėtrą, kad mažėtų priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir didėtų energijos saugumas. Vėjo energetika kartu su saulės elektrinėmis išlieka vienu pagrindinių šios krypties ramsčių, todėl visuomenės pasitikėjimas technologija tiesiogiai veikia investicijų tempą.

    WindEurope atstovai įspėja, kad klaidinanti informacija gali tapti rimta kliūtimi bendram tikslui užsitikrinti daugiau vietoje pagaminamos elektros. Asociacijos atstovo teigimu, problema nėra vien atskiri projektai ar viena pramonės šaka, o platesnė rizika, kai sprendimus pradeda lemti melagingi įsitikinimai.

    „Jei klaidinanti informacija ir dezinformacija stojasi skersai kelio, turime rimtą problemą“, – sakė WindEurope atstovas Christophas Zipfas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad interneto erdvėje persipina skirtingų šalių politinės kultūros, o kai kurie JAV politinėje retorikoje įsitvirtinę motyvai pernaudojami Europos energetikos diskusijose. Tyrėjai nurodo, kad dalis turinio remiasi teiginiais apie tariamus elitų ar globalių darbotvarkių planus, taip kurstant nepasitikėjimą institucijomis.

    Naujas frontas: DI atsakymai

    Tyrėjai perspėja, kad kova dėl naratyvų gali persikelti ir į DI sistemas, kurios vis dažniau naudojamos informacijai rasti ir apibendrinti. Preliminariuose bandymuose nustatyta, kad kai kurios anti vėjo svetainės gali būti cituojamos DI modelių atsakymuose į klausimus apie vėjo energetiką, todėl melagienos rizikuoja įgyti papildomo patikimumo įspūdį.

    Ekspertai pabrėžia, kad šioje situacijoje ypač svarbus tampa šaltinių patikimumo vertinimas, institucijų komunikacija ir skaidrūs duomenys apie projektų poveikį aplinkai bei tinklo patikimumą. Kuo daugiau aiškių, patikrintų faktų pateikiama viešai, tuo mažiau erdvės lieka manipuliacijoms, kurios stabdo energetikos pertvarką.

  • ES svarsto socialinių tinklų amžiaus ribą: Ursula von der Leyen užsimena apie siūlymą jau vasarą

    ES svarsto socialinių tinklų amžiaus ribą: Ursula von der Leyen užsimena apie siūlymą jau vasarą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad visoje Europos Sąjungoje gali būti svarstomas socialinių tinklų amžiaus ribos didinimas. Pasak jos, teisinis pasiūlymas galėtų pasirodyti jau šią vasarą, jei to prireiks po šiuo metu vykstančių vertinimų.

    Kalbėdama konferencijoje Kopenhagoje, skirtoje vaikų apsaugai skaitmeninėje erdvėje dirbtinio intelekto amžiuje, ji pabrėžė, kad būtina rimtai apsvarstyti socialinių tinklų naudojimo atidėjimą. Tokia kryptis, pasak Komisijos vadovės, galėtų suteikti vaikams daugiau laiko sustiprėti emociškai ir socialiai jautriu ankstyvos paauglystės laikotarpiu.

    „Manau, turime svarstyti socialinių tinklų naudojimo atidėjimą. Priklausomai nuo rezultatų, teisinį pasiūlymą galėtume pateikti jau šią vasarą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos pirmininkė kartu akcentavo, kad galimi amžiaus apribojimai nepanaikintų pačių platformų atsakomybės. Ji priminė, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą didžiosios interneto platformos turi užtikrinti saugumą „pagal dizainą“, mažinti rizikas nepilnamečiams ir veiksmingiau valdyti kenksmingo turinio sklaidą.

    Diskusijose vis dažniau minima būtinybė turėti patikimą amžiaus patvirtinimą, be kurio bet kokia riba liktų sunkiai įgyvendinama praktikoje. Von der Leyen atkreipė dėmesį į neseniai pristatytą ES amžiaus patvirtinimo programėlę, nors šis sprendimas sulaukė kritikos dėl galimų saugumo spragų ir privatumo rizikų.

    Politiniame lygmenyje iniciatyvų jau imasi atskiros valstybės narės, o Prancūzija pastaruoju metu ragino ieškoti visai ES tinkamo sprendimo. Komisija kol kas pabrėžia nenorinti iš anksto daryti išvadų, kol dirbanti ekspertų grupė nebaigs vertinti, kokios priemonės veiksmingiausiai didintų vaikų saugumą internete.

    Kaip pavyzdys minėta Australija, kuri jau yra nustačiusi 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams. ES kontekste toks žingsnis reikštų ne tik politinį sutarimą tarp valstybių narių, bet ir aiškias taisykles, kaip technologijų bendrovės turėtų patikimai patvirtinti amžių, kartu nepažeisdamos duomenų apsaugos reikalavimų.

  • Komunikacija algoritmų valdomame pasaulyje: kodėl greitis ne visada reiškia geresnį dialogą

    Greita žinia, lėtas supratimas

    Skaitmeninės platformos komunikaciją pavertė beveik momentine, tačiau kartu pakito ir jos kokybė. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad trumpi pranešimai ir nuolatiniai pranešimai telefone stumia į šalį gilesnį dialogą, o informacijos perteklius apsunkina susikaupimą.

    Šią problemą ryškina ir algoritmai, kurie dažnai pateikia turinį pagal ankstesnius pasirinkimus. Dėl to žmonės vis dažniau mato tai, kas patvirtina jų nuomonę, ir rečiau susiduria su argumentais, galinčiais ją keisti.

    Algoritmai, emocijos ir poliarizacija

    Diskusijose apie šiuolaikines medijas vis dažniau kartojama mintis, kad greitis ir emocija internete „apdovanojami“ labiau nei tikslumas ar kontekstas. Tai skatina supaprastinimus ir didina poliarizaciją, nes aštresnis turinys lengviau plinta ir surenka daugiau dėmesio.

    Politikoje ir viešojoje erdvėje tai virsta konkurencija, kas pasakys griežčiau, sukurs labiau įtraukiantį įrašą ar trumpą vaizdo klipą. Tokia dinamika kuria uždaras informacines erdves, kuriose kompromisas tampa vis retesnis, o oponentas vis dažniau matomas kaip priešas.

    Pasitikėjimas tampa brangiausia valiuta

    Nors turinio kūrimas internete šiandien kainuoja mažai, pasitikėjimą sukurti sunku ir tai užtrunka. Medijų ir organizacijų reputacija vis labiau priklauso nuo to, ar jos geba patikimai tikrinti faktus, aiškiai atskirti nuomonę nuo informacijos ir pripažinti klaidas.

    „Turinį sukurti pigu, bet pasitikėjimas yra brangus dalykas, kurį reikia užsitarnauti“, – sakė viena diskusijos dalyvė, pabrėždama, kad naujos technologijos visada turi ir naudų, ir rizikų.

    DI ateina į redakcijas, bet nepadaro visko

    Dirbtinis intelektas jau plačiai naudojamas medijose: nuo automatizuotų formatų iki pagalbos žurnalistams rengiant santraukas ar apdorojant duomenis. Tačiau dalyviai sutaria, kad DI geriausiai atlieka pasikartojančias, standartizuotas užduotis, o ne pakeičia tyrimus, interviu ir kontekstą.

    „DI žurnalistų nepakeis, bet tie, kurie išmoks jį protingai naudoti, turės pranašumą“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių, pabrėždamas, kad kova dėl dėmesio vis dažniau vyksta ne tarp redakcijų, o tarp redakcijų ir platformų algoritmų.

    Kartu keliama ir paradoksali rizika: DI gali padidinti informacijos kiekį, bet nebūtinai supratimą, jei auditorija įpranta prie paviršutiniško vartojimo. Todėl vis dažniau akcentuojamas skaitmeninis raštingumas kaip esminė XXI amžiaus kompetencija, reikalinga atsirinkti šaltinius, tikrinti teiginius ir sąmoningai valdyti savo dėmesį.

  • ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    Europos Sąjunga ketina sugriežtinti spaudimą socialinių tinklų platformoms dėl vadinamojo priklausomybę skatinančio dizaino, kuris ypač paveikia vaikus ir paauglius. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad šiemet numatomi veiksmai prieš „TikTok“ ir „Meta“ valdomą „Instagram“, o vertinamos funkcijos apima begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir įkyrius pranešimus.

    Pasak jos, tokie sprendimai kuria nuolatinio įsitraukimo kilpą ir apsunkina nepilnamečių galimybes atsitraukti nuo turinio. ES institucijos tai sieja ne tik su pertekliniu laiko praleidimu ekrane, bet ir su rizika patekti į kenksmingo turinio srautus.

    „Imamės veiksmų prieš „TikTok“ priklausomybę skatinantį dizainą: begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir pranešimus. Tas pats galioja ir „Meta“, nes manome, kad „Instagram“ ir „Facebook“ neužtikrina savo pačių minimalaus 13 metų amžiaus reikalavimo“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat akcentuoja vadinamuosius turinio triušio urvus, kai rekomendacijų sistemos ilgainiui nukreipia į vis radikalesnį ar žalingesnį turinį. Tarp didžiausių rizikų įvardijami vaizdo įrašai, galintys romantizuoti valgymo sutrikimus, savęs žalojimą ar kitą nepilnamečiams netinkamą turinį.

    Ši kryptis dera su platesne ES skaitmenine darbotvarke, kurioje daugiau atsakomybės perkeliama platformoms, o ne vien vartotojams ar tėvams. Praktikoje tai reiškia griežtesnius reikalavimus rizikų vertinimui, rekomendacijų sistemų valdymui ir nepilnamečių apsaugai.

    Amžiaus patikra ir privatumas

    Europos Komisija kartu vysto amžiaus patikros programėlę, kuri, kaip teigiama, sukurta laikantis itin aukštų privatumo standartų. Numatyta, kad valstybės narės galėtų ją integruoti į skaitmenines tapatybės priemones, o platformos gautų aiškesnį techninį pagrindą amžiui patikrinti.

    ES argumentas paprastas: jei amžiaus patikra techniškai įmanoma, platformos nebeturėtų dangstytis tuo, kad nepilnamečiai lengvai apeina registracijos ar savideklaracijos langus. Tačiau būtent privatumo ir proporcingumo klausimai taps kritiškai svarbūs, nes amžiaus tikrinimas neturi virsti pertekliniu duomenų rinkimu.

    DSA ir didėjančios baudos

    Pastaraisiais metais Europos Sąjunga nuosekliai stiprina didžiųjų platformų kontrolę, remdamasi Skaitmeninių paslaugų aktu. Šis teisės aktas numato pareigas itin didelėms interneto platformoms, įskaitant sisteminę rizikų analizę, skaidrumą ir priemones, skirtas vartotojų, ypač nepilnamečių, apsaugai.

    Europos Komisija yra viešai skelbusi preliminarias išvadas, kad nepilnamečiams teoriškai taikomi ribojimai realybėje dažnai neveikia taip, kaip deklaruojama. Būtent todėl diskusija apie dizaino sprendimus persikelia nuo bendrų saugumo pažadų prie konkrečių mechanikų, tokių kaip automatinis turinio paleidimas ar pranešimų siuntimo dažnis.

    Globali kryptis: ribojimai iki 16 metų

    ES iniciatyvos vyksta platesniame pasauliniame kontekste, kai vis daugiau valstybių svarsto socialinių tinklų prieinamumo ribojimus nepilnamečiams. Po Australijos sprendimų ši idėja vis dažniau aptariama Europoje, o kai kurios šalys ieško modelių, kaip suderinti vaikų apsaugą, saviraiškos laisvę ir technologinį įgyvendinamumą.

    Įtampos nemažina ir tai, kad socialiniai tinklai tapo ne tik komunikacijos priemone, bet ir reklamos ekosistema, kurioje kuo ilgesnis vartotojo laikas reiškia didesnes pajamas. Todėl ES žingsniai prieš priklausomybę skatinantį dizainą iš esmės kerta per patį platformų augimo modelį.

  • Drew Barrymore ryžosi drąsiam žingsniui po 50-ies: atsisako makiažo ir kalba apie raukšles

    Drew Barrymore ryžosi drąsiam žingsniui po 50-ies: atsisako makiažo ir kalba apie raukšles

    Drew Barrymore, kuriai 51-eri, socialiniuose tinkluose pasirodė be makiažo ir atvirai prabilo apie natūralų senėjimą. Aktorė vaizdo įraše žiūrėjo tiesiai į kamerą, o įrašo aprašyme pabrėžė, kad neketina slėpti metų paliktų žymių.

    „Žinoma, kad mano veide yra raukšlių“, – rašė Drew Barrymore.

    Aktorė pridūrė, kad kiekviena raukšlė jai turi asmeninę prasmę, nes atspindi patirtis ir išgyventą gyvenimą. Ji pasidalijo spontaniškais kadrais, kuriuose juokiasi ir plačiai šypsosi, tarsi tyčia pabrėždama mimikos linijas.

    „Taip atrodo mano gyvenimas“, – pridūrė Drew Barrymore.

    Barrymore ne kartą yra sakiusi, kad renkasi natūralesnį požiūrį į grožį ir stengiasi nepasiduoti spaudimui visada atrodyti nepriekaištingai. Ji taip pat yra minėjusi, kad nėra dariusi estetinių procedūrų ir norėtų šio sprendimo laikytis, nors kartu pabrėžia nevertinanti kitų moterų pasirinkimų.

    „Kiekvienas iš mūsų einame savo keliu ir turėtume vieni kitus palaikyti“, – yra sakiusi Drew Barrymore.

    Toks žinomos aktorės žingsnis atliepia platesnę tendenciją pramogų pasaulyje, kur vis daugiau viešų moterų sąmoningai atsisako ryškaus makiažo, filtrų ir nuolatinio retušavimo. Pastaraisiais metais ši kryptis siejama ne tik su autentiškumu, bet ir su reakcija į socialinių tinklų kuriamus nerealistiškus grožio standartus.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių dažnai įvardijama Pamela Anderson, kuri viešuose renginiuose vis dažniau pasirodo beveik be makiažo. Jos pasirinkimas sulaukė plataus atgarsio ir tapo dalimi diskusijos apie jaunystės kultą, spaudimą moterims ir teisę keistis pagal savo taisykles.

    Barrymore žinutė šiame kontekste skamba aiškiai: brandą ji traktuoja kaip privalumą, o ne trūkumą. Anot jos, tikroji laisvė atsiranda tada, kai nebesistengiama nuolat atitikti svetimų lūkesčių ir leidžiama sau atrodyti taip, kaip jaučiamasi.

  • 3-CMC „kristalai“ plinta tarp jaunimo: ką rodo naujausi atvejai ir kokių ženklų nepražiūrėti

    3-CMC „kristalai“ plinta tarp jaunimo: ką rodo naujausi atvejai ir kokių ženklų nepražiūrėti

    Psichoaktyvi medžiaga 3-CMC, dažnai gatvėje vadinama kristalais, pastaraisiais metais vis dažniau minima policijos suvestinėse ir specialistų įspėjimuose. Ji neretai platinama kaip balti milteliai ar smulkūs kristalai, todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai, tačiau poveikis sveikatai gali būti sunkiai prognozuojamas.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika slypi nežinomybėje: pirkėjas paprastai neturi galimybės patikrinti sudėties, o skirtingose partijose ji gali skirtis. Tokios medžiagos neretai maišomos su kitais junginiais, todėl išauga perdozavimo, apsinuodijimo ir ūmių psichikos sutrikimų tikimybė.

    Kaip 3-CMC veikia organizmą

    3-CMC priskiriama sintetinių katinonų grupei, kuri paprastai veikia kaip stimuliantai ir gali trumpam sukelti euforiją, energijos antplūdį bei sumažinti nuovargio pojūtį. Vis dėlto šis efektas dažnai būna trumpalaikis, o jam pasibaigus gali pasireikšti staigus nuotaikos kritimas, nerimas, dirglumas, miego sutrikimai.

    Praktikoje fiksuojami ir ryškūs fiziniai požymiai: padažnėjęs širdies ritmas, pakilęs kraujospūdis, gausus prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai, drebulys. Kai kuriais atvejais galimi panikos epizodai, agresyvus elgesys, dezorientacija, o ilgiau vartojant didėja priklausomybės ir psichikos sveikatos problemų rizika.

    Platinimas keliasi į socialinius tinklus

    Institucijos ir prevencijos srityje dirbantys specialistai atkreipia dėmesį, kad jaunimas su platintojais vis dažniau susiduria internete. Bendravimas ir susitarimai neretai vyksta socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo programėlėse, o pati prekyba organizuojama taip, kad suaugusiesiems būtų kuo sunkiau pastebėti.

    Tėvams ir globėjams rekomenduojama stebėti ne tik vaiko emocinę būseną, bet ir staigius kasdienybės pokyčius: pasikeitusį draugų ratą, užsidarymą, suprastėjusius miego įpročius, staigius nuotaikų svyravimus. Įtarimų gali kelti ir neįprastos išlaidos, dažnesni prašymai pinigų ar neaiškūs atsiskaitymai.

    Ką svarbu žinoti apie atsakomybę ir pagalbą

    Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis Lietuvoje taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo kiekio, aplinkybių ir veikos pobūdžio. Už platinimą numatytos griežtos bausmės, o nepilnamečių įtraukimas į platinimą ar pardavimas jiems vertinamas kaip itin sunkinanti aplinkybė.

    „Svarbiausia yra reaguoti anksti: kalbėtis be kaltinimų, ieškoti profesionalios pagalbos ir nelaukti, kol problema taps krize“, – sako priklausomybių prevencijos srityje dirbantys specialistai.

    Pastebėjus įtartiną medžiagų platinimą ar vartojimą, rekomenduojama nedelsti ir pranešti skubios pagalbos numeriu 112. Jei kyla įtarimų dėl vaiko vartojimo, verta kuo greičiau kreiptis į priklausomybių ligų specialistus ar psichikos sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas, kad pagalba būtų suteikta laiku.

  • Komunikacija algoritmų amžiuje: kodėl greitis negarantuoja kokybės ir kaip DI keičia medijas

    Skaitmeninės platformos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė komunikaciją: informacija pasiekia greičiau, tačiau vis dažniau tampa trumpa, emocinga ir sunkiau patikrinama. Ekspertai, diskutavę Europos ekonomikos kongrese, pabrėžė, kad greitis pats savaime nekuria geresnio dialogo.

    Nuolatiniai pranešimai, socialinių tinklų srautai ir turinio perteklius didina informacinį triukšmą, o auditorijai vis sunkiau atskirti faktus nuo interpretacijų. Algoritmai linkę rodyti tai, kas labiausiai įtraukia, todėl sustiprėja poliarizacija ir užsidarymas informaciniuose burbuluose.

    Kas nutiko dialogui internete?

    Diskusijos dalyviai akcentavo, kad anksčiau informacijos vartojimas turėjo aiškesnį ritmą: naujienos dažniau ateidavo per tradicinius kanalus, o dėmesį buvo lengviau sutelkti. Dabar pasirinkimo daugiau, bet kartu daugėja ir išsiblaškymo.

    Vienas ryškiausių pokyčių – perėjimas nuo vienkryptės komunikacijos prie nuolatinės reakcijų kultūros, kur auditorija nori įsitraukti, o organizacijos priverstos atsakinėti greitai. Tai kelia papildomą spaudimą ir vadovams, ir žiniasklaidai, nes klaidos pastebimos akimirksniu.

    „Anksčiau buvo lėčiau, bet šiandien greičiau nereiškia geriau“, – sakė Seimo narė Monika Rosa.

    Kalbėta ir apie nuolatinį perdirgimą, kai žmogus fiziškai yra su šeima, bet mintimis lieka darbuose, pranešimuose ar elektroniniame pašte. Toks režimas silpnina gebėjimą kritiškai vertinti turinį, o tai atveria daugiau erdvės manipuliacijoms ir dezinformacijai.

    Žiniasklaida, poliarizacija ir pasitikėjimas

    Diskusijoje išryškėjo, kad tradicinė žiniasklaida vis dar išlaiko reikšmingą vaidmenį svarbių įvykių metu, tačiau bendras medijų laukas patiria augantį spaudimą konkuruoti dėl dėmesio. Poliarizuota politinė komunikacija ir emocijomis paremtas turinys dažnai yra palankesnis algoritmams.

    Ekspertai pabrėžė, kad pigiai pagaminamas turinys nekuria vertės, jei nėra pasitikėjimo. Pasitikėjimas tampa brangiausia valiuta: jį sunku uždirbti, bet lengva prarasti, ypač kai sklaidos greitis lenkia tikrinimo procesus.

    „Turinį pagaminti internete pigu, o pasitikėjimą sukurti – brangu“, – sakė „Microsoft“ atstovė Kamila Cichocka.

    Diskusijoje taip pat akcentuota, kad politinėse ir medijų kovose „didžiosios platformos“ neretai tampa patogiu atpirkimo ožiu. Vis dėlto algoritmus maitina pačių vartotojų elgesys: kuo daugiau emocinių reakcijų, tuo labiau toks turinys plinta.

    DI įtaka: daugiau turinio, daugiau rizikų

    DI jau plačiai naudojamas žiniasklaidoje – nuo automatizuotų santraukų iki pagalbinių įrankių redakcijoms, tačiau tai kelia naujų klausimų dėl kokybės ir atsakomybės. Pagrindinė įtampa – tarp efektyvumo ir patikimumo: DI gali paspartinti rutiną, bet negarantuoja faktinio tikslumo.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad DI vargiai pakeis tiriamąją žurnalistiką, gilius interviu ar sudėtingą analizę, tačiau jis gali perimti dalį paprastesnių užduočių. Kartu augant generuojamo turinio kiekiui didėja rizika, kad informacijos bus dar daugiau, o prasmės ir konteksto – mažiau.

    „Žiniasklaida dėl žmogaus dėmesio konkuruoja su algoritmais, kurie pateikia pritaikytą, įtraukiantį turinį. DI nepakeis žurnalistų, bet tie, kurie mokės juo protingai naudotis, bus pranašesni“, – sakė Janas Mrózas.

    Apibendrindami dalyviai įvardijo tris realistiškas kryptis: investuoti į kokybišką žurnalistiką ir pasitikėjimą, toliau gilinti poliarizuotas bendruomenes arba kurti turinį, labiausiai pritaikytą algoritmams ir trumpam dėmesio laikui. Nuo pasirinkto kelio priklausys, ar skaitmeninis dialogas taps brandesnis, ar dar labiau fragmentuosis.

  • Nikotinas kaip sveikatingumo mada: influenceriai žada naudą, bet ekspertai įspėja apie rizikas

    Nikotinas kaip sveikatingumo mada: influenceriai žada naudą, bet ekspertai įspėja apie rizikas

    Internete nuolat gimsta naujos sveikatingumo mados, tačiau pastaruoju metu ypač atkakliai plinta nikotino „perpakavimas“ į tariamai naudingą įprotį. Socialinių tinklų influenceriai vis dažniau tvirtina, kad nikotino pagalvėlės, kramtomoji guma ar pleistrai gali padėti susikaupti, pagerinti nuotaiką ar net prisidėti prie svorio kontrolės.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie teiginiai dažnai remiasi tik daline tiesa: nikotinas iš tiesų yra biologiškai aktyvus stimuliatorius, trumpam galintis paveikti budrumą ir dėmesio koncentraciją. Tačiau trumpalaikis efektas nereiškia, kad tai tinkama priemonė „sveikatingumui“, ypač žmonėms, kurie anksčiau nerūkė ir nevartojo nikotino.

    „Sveikatingumo teiginiai dažnai paima kruopelę tiesos ir nueina toliau, nei leidžia įrodymai“, – sakė Nufildo pirminės sveikatos priežiūros mokslų departamento vyresnioji tyrėja ir dėstytoja Angela Difeng Wu.

    Pasak jos, nikotinas veikia smegenų receptorius ir skatina dopamino išsiskyrimą, todėl gali sukelti priklausomybę. Nors rūkymo metimas naudojant nikotino pakaitines priemones kai kuriems žmonėms yra žalos mažinimo kelias, tiems, kurie niekada nerūkė, tai gali tapti naujos priklausomybės pradžia.

    Pastaraisiais metais, ypač po pandemijos, išaugo susidomėjimas nootropikais – natūraliomis ar sintetinėmis medžiagomis, siejamomis su kognityvinių gebėjimų gerinimu. Į šią kategoriją dažnai patenka kofeinas, L-teaninas ar ašvaganda, o kartu plečiasi ir vadinamųjų funkcinių gėrimų bei papildų rinka, žadanti greitus sprendimus kasdieniam nuovargiui ar stresui.

    Šiame kontekste nikotino produktai socialiniuose tinkluose pradėti pristatinėti kaip dar viena „produktyvumo priemonė“. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia komunikacija ypač paveiki jaunus žmones, nes žinutė dažnai pateikiama kaip gyvenimo būdo pasirinkimas, o ne kaip priklausomybę sukelianti medžiaga.

    „Nikotinas yra mažiau žalingas nei rūkymas, bet tai nereiškia, kad jis nekenksmingas“, – sakė A. D. Wu.

    Jos teigimu, svarbu atskirti rūkymo žalą nuo nikotino poveikio, tačiau priklausomybė pati savaime yra reikšminga žala. Be to, ilgalaikiai nikotino vartojimo be tabako dūmų padariniai vis dar tiriami, todėl viešojoje erdvėje atsirandanti „sveikatingumo“ etiketė gali klaidinti.

    Europoje vis dažniau kalbama apie griežtesnį reguliavimą, ypač siekiant sumažinti nikotino produktų prieinamumą nepilnamečiams. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė neseniai pritarė teisės aktui, kuriuo siekiama riboti tabako gaminių įsigijimą žmonėms, gimusiems po 2008 metų, o į reguliavimo diskusijas įtraukiami ir garinimo produktai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien draudimų nepakanka. Reikia aiškios visuomenės sveikatos komunikacijos, kuri vienu metu padėtų rūkantiems mesti rūkyti ir kartu užkirstų kelią naujų nikotino vartotojų atsiradimui, kai medžiaga pristatoma kaip dar vienas „kasdienės savijautos“ triukas.

  • DI sukėlė skandalą „TikTok“: absurdiški vaizdo įrašų aprašymai privertė stabdyti funkciją

    DI sukėlė skandalą „TikTok“: absurdiški vaizdo įrašų aprašymai privertė stabdyti funkciją

    „TikTok“ sustabdė ribotus naujos funkcijos, paremtos dirbtiniu intelektu, bandymus po to, kai vartotojai ėmė masiškai dalintis klaidinančiais ir kartais absurdiškais vaizdo įrašų aprašymais. Įrankis turėjo padėti greičiau suprasti, kas rodoma vaizdo įraše, tačiau praktikoje dažnai pateikdavo su realybe prasilenkiančias išvadas.

    Bandymas vyko tik daliai paskyrų JAV ir kai kuriose kitose rinkose. Po vaizdo įrašais DI automatiškai generuodavo trumpas santraukas, kurios turėjo paaiškinti turinį, bet neteisingai „atpažindavo“ scenas, objektus ir veiksmus, taip sukeldamas kritikos bangą.

    Socialiniuose tinkluose ėmė plisti pavyzdžiai, kai visiškai įprasti klipai būdavo apibūdinami keistomis, su turiniu nesusijusiomis frazėmis. Vartotojai viešino ekrano nuotraukas ir juokavo, kad funkcija ne padeda, o kuria papildomą triukšmą ir klaidina žiūrovus.

    Reaguodama į situaciją, „TikTok“ nusprendė apriboti funkcijos paskirtį. Vietoje bandymo aprašyti visą vaizdo įrašo turinį DI labiau koncentruosis į produktų atpažinimą, kai klipuose rodomi konkretūs daiktai ar prekės, taip mažinant klaidų ir dezinformacijos riziką.

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į vadinamąsias DI haliucinacijas, kai sistema pateikia įtikinamai skambantį, bet neteisingą turinį. Su vaizdo įrašais problema ypač sudėtinga, nes reikia vienu metu vertinti vaizdą, judesį, garsą, kalbą ir kontekstą, o net menkas konteksto praradimas gali nuvesti į neteisingas išvadas.

    Tokios klaidos kelia ne tik reputacijos, bet ir pasitikėjimo platforma klausimą, ypač kai santraukos gali būti suprastos kaip faktinis paaiškinimas. Dėl to vis daugiau technologijų bendrovių renkasi atsargesnį diegimą, ribotus testus, papildomą žmogaus priežiūrą ir siauresnes DI užduotis, kurios lengviau patikrinamos.

  • Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Gegužės 8 dieną Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, kuriame aptartos pastarųjų dienų aktualijos, susijusios su vaikų saugumu. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės vadovai, su vaikais dirbančių įstaigų vadovai, atsakingi specialistai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

    Susitikime dalyvavo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deividas Aidukas bei jo komanda. Pagrindinis dėmesys skirtas smurto pasireiškimui tarp vaikų ir tam, kaip institucijos turėtų reaguoti greičiau bei nuosekliau, kai nukenčia nepilnamečiai.

    Ko trūksta reaguojant į incidentus

    Diskusijose akcentuota, kad svarbiausia grandis yra institucijų bendradarbiavimas ir aiškūs veiksmai, kai kyla grėsmė vaiko saugumui. Aptarti teisiniai aspektai ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami savalaikiai, o pagalba šeimai būtų ne formali, o realiai pasiekiama.

    Švietimo įstaigų vadovai perdavė ir konkrečią žinutę apie darbą su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak jų, ne visada pakanka laiko pateikti prašomą informaciją, o priėmus sprendimus trūksta atgalinio ryšio, kuris padėtų mokykloms ir specialistams derinti tolimesnius veiksmus.

    Mokyklos, telefonai ir tėvų atsakomybė

    Atskirai kalbėta apie vaikų elgesį mokyklose ir mobiliųjų telefonų naudojimą švietimo įstaigose. Dalyviai svarstė, kad ekranų įpročiai ir dėmesio išskaidymas gali prisidėti prie įtampos, konfliktų bei emocinių sunkumų, todėl mokykloms svarbu turėti aiškias taisykles ir jų nuosekliai laikytis.

    Daug dėmesio skirta tėvų atsakomybei ir situacijoms, kai šeimos išgyvena skyrybas. Susitikime taip pat aptarta, kaip stiprinti tėvystės mokymus ir kokių priemonių reikia, kad vaiko interesai konfliktinėse situacijose neliktų paraštėse.

    Priklausomybės ir socialinių tinklų poveikis

    Susitikimo metu akcentuota, kad iššūkių kelia ne tik socialinę atskirtį patiriančios šeimos. Buvo kalbėta, jog kartais problemos ryškėja ir pasiturinčiose, išsilavinusių žmonių šeimose, kai vaiko poreikiai lieka nepastebėti, o suaugusieji praranda kasdienį ryšį su vaikais.

    Taip pat įvardyta priklausomybių turinčių vaikų pagalbos stoka ir būtinybė stiprinti paslaugų prieinamumą. Dalyviai aptarė ir neigiamą socialinių tinklų bei žiniasklaidos įtaką vaikų emocinei būsenai, pabrėždami, kad vaikai dažnai tampa visuomenėje augančios įtampos atspindžiu.

    Susitikimas, anot savivaldybės ir tarnybos atstovų, vyko konstruktyvia ir dalykiška atmosfera. Sutarta telkti pastangas dėl bendro tikslo: stiprinti vaikų teisių apsaugos sistemą ir užtikrinti savalaikę, kokybišką pagalbą vaikams bei jų šeimoms.