CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • „Youtube“ paleidžia DI kuriamą naujienų srautą: ką jis keičia ir kodėl dalis vartotojų piktinasi

    „Youtube“ paleidžia DI kuriamą naujienų srautą: ką jis keičia ir kodėl dalis vartotojų piktinasi

    „Youtube“ pradėjo diegti naują funkciją „Your Custom Feed“, kuri leidžia susikurti atskirą, DI sugeneruotą vaizdo įrašų srautą pagal vartotojo aprašytą poreikį. Idėja paprasta: vietoj įprasto naršymo ar paieškos įvedate, ko norite, o platforma sukuria teminį feedą.

    Šiuo metu funkcija diegiama ribotai: ji pirmiausia pasiekiama daliai vartotojų JAV, kurie yra įjungę peržiūrų ir paieškos istoriją bei naudoja „Youtube“ anglų kalba. Tai rodo, kad naujovė remiasi personalizavimo duomenimis, o be jų veiktų gerokai prasčiau.

    Įjungus funkciją, pagrindiniame puslapyje atsiranda atskiras mygtukas, atveriantis laukelį užklausai. „Youtube“ pateikia ir pavyzdines kryptis, pavyzdžiui, mokytis naujo įgūdžio, rasti treniruočių vaizdo įrašų, meditacijos turinio ar hobių idėjų.

    Sukurtas srautas galioja 30 dienų ir gali būti prisegtas šalia įprasto rekomendacijų srauto, kad būtų galima greitai persijungti. Vis dėlto vienu metu leidžiama turėti tik vieną tokį srautą, nors pačią užklausą galima redaguoti, jei keičiasi poreikis.

    Dalis vartotojų ir apžvalgininkų į naujovę žiūri skeptiškai, nes panašų rezultatą jau dabar galima pasiekti per paiešką ir filtrus. Kritikai pabrėžia, kad „Youtube“ iš esmės suteikia naują sąsają tam, kas jau seniai egzistuoja, tik dabar tai pateikiama kaip DI patirtis.

    Kita vertus, tokia funkcija gali turėti aiškią praktinę naudą tiems, kurie nori greito perjungimo tarp skirtingų interesų. Pavyzdžiui, vartotojas gali norėti atskiro srauto vietos naujienoms ar konkrečiai temai, kuri įprastame feede skęsta tarp muzikos, pramogų ar senų įpročių suformuotų rekomendacijų.

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę „Google“ kryptį integruoti DI į paiešką ir turinio atranką, mažinant ribą tarp paieškos ir rekomendacijų. Platformoms tai leidžia išlaikyti vartotoją aplinkoje ilgiau, tačiau kartu kelia klausimų dėl skaidrumo: kodėl parenkami būtent tokie vaizdo įrašai ir kiek vartotojas realiai kontroliuoja rezultatus.

    Ne mažiau svarbi ir duomenų tema: kadangi funkcija diegiama tik įjungus istoriją, vartotojai turi pasirinkti tarp patogumo ir didesnio sekimo. Praktikoje tai reiškia, kad norint „protingesnio“ srauto, dažnai tenka atverti daugiau elgsenos duomenų personalizavimui.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad „Youtube“ plės funkcijos prieinamumą, o pats formatas gali tapti dar vienu žingsniu link DI paremtos paieškos, kur užklausos formuluojamos natūralia kalba. Tuomet esminis klausimas bus ne tai, ar srautas patogus, o ar vartotojui suteikiama pakankamai kontrolės ir aiškumo, kaip veikia turinio atranka.

  • „Meta“ ruošia mokamas „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ versijas: ką gausite už eurus?

    „Meta“ ruošia mokamas „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ versijas: ką gausite už eurus?

    „Meta“ plečia mokamų paslaugų portfelį ir pristato naujas prenumeratas „Facebook Plus“, „Instagram Plus“ bei „WhatsApp Plus“. Bendrovė siekia pasiūlyti papildomų funkcijų tiems, kurie nori daugiau įrankių turiniui ir bendravimui, tačiau nemokamos versijos išlieka.

    Prenumeratų kainodara skiriasi pagal rinką, tačiau kalbama apie nedidelį mėnesinį mokestį, kuris dažniausiai turėtų siekti keliolika eurų. Tokiu būdu „Meta“ bando diversifikuoti pajamas, nes vien reklamos modelis tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo ir vartotojų privatumo pokyčių.

    Kas keičiasi „Instagram“ ir „Facebook“?

    „Instagram Plus“ orientuojasi į kūrėjus ir aktyviai skelbiančius vartotojus. Tarp funkcijų minimos išsamesnės įžvalgos apie peržiūras, lankstesnis auditorijų valdymas ir papildomos galimybės ilgiau išlaikyti istorijas matomas neapsiribojant įprastu 24 valandų laikotarpiu.

    „Facebook Plus“ logika panaši: daugiau įrankių istorijoms, papildomos reakcijos ir galimybės turinį išskirti taip, kad jis ilgiau išliktų pastebimas. Tai atitinka platesnę socialinių tinklų tendenciją, kai platformos vis daugiau funkcijų, skirtų pasiekiamumui, perkelia į mokamus planus.

    „WhatsApp Plus“ ir daugiau personalizacijos

    „WhatsApp Plus“ labiau akcentuoja patogumą kasdieniam susirašinėjimui. Daugiausia dėmesio skiriama personalizacijai ir papildomoms žinučių valdymo galimybėms, kurios gali būti aktualios intensyviai bendraujantiems ar „WhatsApp“ naudojantiems darbui.

    „Meta“ pabrėžia, kad šie planai nėra tas pats, kas „Meta Verified“. Pastaroji paslauga daugiausia siejama su paskyros patvirtinimu ir papildomais saugumo bei matomumo elementais, o „Plus“ prenumeratos orientuotos į funkcijų paketą konkrečiai programai.

    DI planai ir kaina eurais

    Kartu bendrovė testuoja ir DI planus, siejamus su „Meta One“, kurie žada didesnes galimybes sudėtingesnėms užduotims. Skelbiama apie du lygius: maždaug 7 eurai ė 8 eurai per mėnesį už „Plus“ ir apie 18 eurų ė 19 eurų per mėnesį už „Premium“, priklausomai nuo mokesčių ir regiono.

    „Meta“ taip pat nurodo, kad bazinės DI funkcijos turėtų likti nemokamos, tačiau intensyvesniam naudojimui gali būti taikomi didesni limitai ar suteikiama daugiau skaičiavimo resursų mokamuose planuose. Tai panašu į visoje rinkoje ryškėjančią praktiką, kai nemokama prieiga paliekama, tačiau pažangesnės galimybės perkeliamos į prenumeratą.

    Vartotojams svarbiausia įsivertinti, ar papildomos funkcijos realiai padės kasdienėje veikloje, ypač jei socialiniai tinklai naudojami darbui, turinio kūrimui ar auditorijos auginimui. Tuo metu platesnei auditorijai „Meta“ akivaizdžiai ruošia modelį, kuriame vis daugiau patogumo ir įrankių tampa pasirenkamu mokamu priedu.

  • Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai šiandien auga aplinkoje, kurioje didelė dalis bendravimo, pramogų ir informacijos vyksta ekranuose. Socialiniai tinklai ne tik padeda atrasti turinį, bet ir formuoja vaikų nuomonę, pomėgius bei emocinę savijautą, nes tai, ką jie mato, dažnai parenka algoritmai.

    Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad suaugusiųjų užduotis yra ne vien riboti ekranų laiką, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Vaikui svarbu suprasti, kad internete esanti informacija gali būti klaidinanti, o matomi vaizdai ir istorijos neretai pateikiami atrinkti, surežisuoti ar retušuoti.

    „Skaitmeninėje erdvėje vaikai šiandien praleidžia daug laiko, todėl svarbu ne tik rūpintis jų saugumu internete, bet ir ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti matomą turinį“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Algoritmai socialiniuose tinkluose veikia kaip personalizuoti filtrai: jie reaguoja į paspaudimus, peržiūros trukmę, paieškas ir net sustojimus ties tam tikru įrašu. Dėl to vaikas gali greitai atsidurti siaurame informacijos burbule, kuriame kartojasi tos pačios nuotaikos, temos ar net žalingos žinutės.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač paaugliams rizikingas nuolatinis lyginimasis su idealizuotu turiniu. Kai socialiniuose tinkluose dominuoja „tobulo gyvenimo“ įspūdis, vaikams gali stiprėti nerimas, prastėti savivertė, atsirasti spaudimas atitikti nerealistiškus standartus.

    „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur jie sustoja, ką spaudžia, kuo domisi. Dėl to dalis vaikų gali būti ilgam įtraukiami į klaidinančio ar žalingo turinio srautą“, – sakė „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

    Kaip ugdyti kritinį vertinimą?

    Ekspertai ragina pradėti nuo paprastų, kasdienių pokalbių: klausti vaiko, ką jis matė, kodėl tas turinys jam pasirodė įdomus, kokias emocijas sukėlė. Tai padeda vaikui ne tik „vartoti“, bet ir reflektuoti, o suaugusiajam geriau suprasti, kokiame informaciniame sraute vaikas gyvena.

    Praktinė taisyklė, kurią lengva įsiminti: sustok, pagalvok, patikrink. Vaiką verta mokyti atskirti nuomonę nuo fakto, ieškoti pirminio šaltinio, pasitikrinti, ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto, ir įvertinti, ar įrašas nesiekia manipuliuoti baime ar pykčiu.

    Svarbi ir skaitmeninė higiena: peržiūrėti privatumo nustatymus, aptarti, ką reiškia viešas dalijimasis, kodėl ne visiems verta atskleisti asmeninius duomenis. Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti paieškų ir peržiūrų istoriją, kad algoritmų rekomendacijos nesusiformuotų vien iš atsitiktinių ar impulsyvių paspaudimų.

    Kodėl vien draudimų neužtenka?

    Vaiko teisių specialistai pabrėžia, kad vien draudimai dažnai problemos neišsprendžia, nes vaikas vis tiek ras būdų pasiekti norimą turinį. Daug efektyviau kurti pasitikėjimu paremtą santykį, kuriame vaikas žino, kad gali kreiptis pagalbos, jei pamatė gąsdinantį, seksualizuotą, smurtinį ar kitaip netinkamą turinį.

    Medijų raštingumas šiandien tampa viena svarbiausių kompetencijų, todėl jis turėtų būti ugdomas nuosekliai: namuose, mokykloje ir per bendras taisykles šeimoje. Kuo anksčiau vaikas išmoksta atpažinti algoritmų logiką, reklamą ir manipuliacijas, tuo lengviau jam apsaugoti savo emocinę gerovę ir priimti savarankiškus sprendimus.

  • Amerikoje rosólą praminė herbatą iš vištos: trendas sprogdina „TikTok“, lenkai juokiasi

    Amerikoje rosólą praminė herbatą iš vištos: trendas sprogdina „TikTok“, lenkai juokiasi

    Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta naujas maisto trendas, kuris Vidurio ir Rytų Europoje kelia šypseną: JAV vartotojai vištienos sultinį su priedais pradėjo vadinti herbatą iš vištos. „TikTok“ ir „Instagram“ vaizdo įrašuose žmonės giria gėrimą dėl skonio ir jaukumo efekto, nors daugeliui europiečių tai tiesiog įprastas vištienos sultinys ar rosólą primenanti sriuba.

    Trendo esmė paprasta: ne dubenėlis ir šaukštas, o puodelis rankoje. Dalis kūrėjų aiškina, kad taip patogiau gerti darbe, kelionėje ar vakare namuose, o pats vištienos sultinys jiems tampa alternatyva kavai ar arbatai, ypač šaltuoju sezonu.

    Kartu su populiarumu atsirado ir drąsių teiginių apie naudą sveikatai. Vaizdo įrašuose kartojama, kad toks gėrimas esą padeda žarnynui, gerina odos būklę ir stiprina imunitetą, tačiau specialistai paprastai pabrėžia, kad sultinys nėra stebuklinga priemonė: jis gali būti šiltas, sotus ir padėti suvartoti daugiau skysčių, bet poveikis priklauso nuo sudėties ir bendros mitybos.

    Didelę diskusijos dalį kursto ir pats pavadinimas. Europiečiai, ypač lenkai, komentaruose masiškai aiškina, kad tai seniai žinomas patiekalas, ir juokauja, jog socialiniai tinklai iš naujo „atranda“ tai, kas namų virtuvėse gyvuoja dešimtmečius ar net šimtmečius.

    Viena iš „TikTok“ kūrėjų, sulaukusi komentarų lavinos, savo įraše atrėžė, kad ir toliau vadins tai herbatą iš vištos, o kritikams pasiūlė atsipalaiduoti. Toks atsakas tik dar labiau paskatino atsakomųjų vaizdo įrašų bangą, kurioje europiečiai ironizuoja, kaip ateityje gali būti pervadintos ir kitos sriubos.

    Maisto mados socialiniuose tinkluose dažnai kyla ne dėl naujų receptų, o dėl naujo pateikimo ir istorijos. Šiuo atveju trendo varikliu tapo patogus formatas puodelyje, skambus pavadinimas ir pažadas apie komfortą, o viralu tai pavertė kultūrinis susidūrimas tarp skirtingų valgymo įpročių.

  • Simpsonų scenaristas Danas Greaney skelbia kandidatuosiantis 2028-ųjų JAV rinkimuose: ką žada

    Simpsonų scenaristas Danas Greaney skelbia kandidatuosiantis 2028-ųjų JAV rinkimuose: ką žada

    Keturių „Emmy“ apdovanojimų laureatas, serialo „Simpsonai“ scenaristas Danas Greaney pareiškė ketinantis siekti JAV prezidento posto 2028 metais. Apie tai jis pranešė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, kuris greitai išplito internete.

    Greaney yra vienas iš kūrėjų, dirbusių prie epizodo Bartas ateityje, rodyto 2000 metais. Būtent ši serija vėliau tapo vienu dažniausiai minimų pavyzdžių, kai serialo satyra esą „numatė“ politines realijas, nes joje nuskamba užuomina apie „prezidentą Trumpą“.

    Kaip gimė „pranašystės“ mitas

    Epizode vaizduojama ateitis, kurioje Lisa Simpson tampa JAV prezidente ir kalba apie biudžeto problemas, paveldėtas iš prezidento Trumpo. Kai Donaldas Trumpas 2016 metais laimėjo rinkimus ir pradėjo kadenciją 2017 metais, šis dialogas tapo interneto sensacija.

    Vis dėlto televizijos istorikai ir patys serialo kūrėjai ne kartą yra pabrėžę, kad tokios scenos dažniausiai gimsta kaip politinė satyra, o ne realūs bandymai prognozuoti ateitį. „Simpsonų“ atvejis dažnai aiškinamas paprastai: ilgametis serialas sukaupė šimtus siužetų, todėl dalis jų vėliau neišvengiamai ima panašėti į realybę.

    Greaney kampanijos žinutė

    Vaizdo įraše Greaney pradžioje pasirodo apsirengęs burtininku ir prisistato savotišku pranašu, o vėliau pereina prie politinių teiginių. Jis kritikuoja dabartinį JAV politinį klimatą, akcentuoja atskaitomybės, demokratinių normų ir valstybės paslaugų prieinamumo temas.

    „Amerikoje valdžia turi dirbti visiems: demokratija visiems, atskaitomybė visiems, gerovė visiems“, – sakė Danas Greaney.

    Pasak jo komandos skelbiamos informacijos, tarp kampanijos krypčių minimos universalesnės sveikatos apsaugos idėjos ir ambicingesnė klimato politika. Toks programos rėminimas atitinka pastaraisiais metais JAV viešojoje erdvėje sustiprėjusią tendenciją, kai kandidatai pirmiausia ieško auditorijos socialiniuose tinkluose, o tik vėliau bando įsitvirtinti tradicinėje partinėje struktūroje.

    Kontekstas prieš 2028 metus

    2028 metų JAV prezidento rinkimai numatyti lapkričio 7 dieną. Nors iki jų dar liko laiko, pavieniai pareiškimai apie dalyvavimą kampanijoje dažnai naudojami kaip būdas anksti pritraukti dėmesį, surinkti rėmėjų bazę ir ištestuoti žinutę viešojoje erdvėje.

    Tuo metu Donaldas Trumpas, remiantis JAV Konstitucijoje įtvirtintu 22-uoju pataisymu, negalėtų eiti prezidento pareigų trečią kadenciją, jei būtų jau išdirbęs dvi kadencijas. Vis dėlto jo pavardė ir toliau išlieka stiprus politinis simbolis, kurį įvairūs veikėjai naudoja tiek kritikai, tiek mobilizacijai.

    Greaney žingsnis greičiausiai labiau primena šiuolaikinę politinės komunikacijos strategiją, kai ribą tarp pramogos ir politikos formuoja socialinių tinklų algoritmai. Tačiau ankstyvas pareiškimas leidžia jam įsitraukti į diskusiją apie tai, kas 2028 metais gali tapti rinkėjams svarbiausiomis temomis.

  • Mokslininkė surinko 10 tonų austrių kriauklių iš restoranų: kaip jos padeda atkurti rifus

    JAV jūrų mokslininkė Keisha Kenney per kelerius metus surinko daugiau nei 10 tonų panaudotų austrių kriauklių, kurias vietos restoranai ir žuvies turgūs būtų išmetę. Ši neįprasta „kolekcija“ tapo praktine priemone, padedančia atkurti pakrančių ekosistemas Pietų Kalifornijoje.

    K. Kenney dirba organizacijoje Orange County Coastkeeper ir vadovauja jūrų aplinkos atkūrimo projektams. Kartu su komanda ji bendradarbiauja su 15 vietos restoranų bei prekybos vietų, reguliariai surinkdama kriaukles ir nukreipdama jas ne į sąvartyną, o į atkūrimo darbus.

    Surinktos kriauklės gabenamos į specialias aikšteles, kur jos valomos, rūšiuojamos ir apdorojamos laikant saulėje. Taip sumažinama bakterijų ir patogenų rizika, o pačios kriauklės paruošiamos naudoti kaip pagrindas, prie kurio vėliau gali prisitvirtinti jaunos austrės.

    Kodėl austrių rifai svarbūs?

    Austrių rifai yra vienas efektyviausių natūralių vandens filtrų: austrės, maitindamosi, pašalina dalį perteklinių dalelių ir maistinių medžiagų, todėl vanduo gali skaidrėti. Be to, rifai slopina bangų energiją, taip mažindami pakrančių eroziją ir prisidėdami prie pakrančių atsparumo audroms.

    Ne mažiau svarbi ir biologinė įvairovė: rifai tampa buveinėmis daugeliui jūrų organizmų, o tai sustiprina visos ekosistemos stabilumą. Dėl šių priežasčių austrės dažnai vadinamos kertine rūšimi, nuo kurios priklauso platesnė pakrančių gyvybė.

    Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje smarkiai sumažėjo natūralių austrių rifų plotai, o tai siejama su tarša, pakrančių infrastruktūros plėtra, ligomis ir pergaudymu. Todėl kriauklių perdirbimo programos ir rifų atkūrimas vis dažniau laikomi praktiška, vietos bendruomenes įtraukiančia aplinkosaugos priemone.

    Projektą išpopuliarino socialiniai tinklai

    Be mokslinio darbo, K. Kenney aktyviai pasakoja apie procesą socialiniuose tinkluose ir rodo kriauklių surinkimo bei paruošimo užkulisius. Vaizdai, kuriuose matyti didžiuliai kriauklių kiekiai ir jų kelias iki pakrančių atkūrimo, sulaukė milijonų peržiūrų ir padėjo temai pasiekti gerokai platesnę auditoriją.

    Pati mokslininkė yra sakiusi, kad tokio dėmesio nesitikėjo, tačiau jį vertina kaip galimybę aiškiau paaiškinti, kodėl nedideli, vietiniai sprendimai gali turėti apčiuopiamą poveikį vandenyno ir pakrančių būklei. Ji tikisi, kad pavyzdys paskatins ir kitas bendruomenes kurti panašias kriauklių surinkimo bei atkūrimo iniciatyvas.

  • Kinų posakis apie moters amžių vėl skamba internete: kodėl esmė ne skaičiuose, o laikysenoje

    Socialiniuose tinkluose vėl išpopuliarėjo senas kinų posakis apie moters amžių. Jis dažnai cituojamas kaip lengva, bet taikli pastaba apie tai, kodėl vieni savo amžių sako be įtampos, o kiti vengia šios temos.

    Posakis skamba taip: „Moteris, kuri įvardija savo amžių, arba per jauna, kad turėtų ką prarasti, arba per sena, kad turėtų ką laimėti“, – sakoma posakyje.

    Nors frazė skamba aštriai, jos esmė dažniausiai aiškinama ne kaip patarimas slėpti skaičių, o kaip komentaras apie vidinį saugumą. Idėja paprasta: amžius tampa jautrus ne todėl, kad jis objektyviai kažką nulemia, o todėl, kad visuomenė jam priskiria lūkesčius.

    Šiuolaikinėje kultūroje šie lūkesčiai ypač sustiprėję internete, kur nuolat matome atrinktas ir retušuotas gyvenimo versijas. Tyrimai apie socialinių tinklų poveikį savivertei rodo, kad dažnas lyginimasis gali didinti nepasitenkinimą savimi ir nerimą dėl išvaizdos bei „laiku pasiektų“ etapų.

    Psichologijoje taip pat pabrėžiama, kad savivertė labiau siejasi su žmogaus patiriamu kompetencijos ir prasmingumo jausmu, o ne su formaliais rodikliais. Todėl amžius, pajamos ar pareigos dažnai tampa ne faktu, o simboliu, kuriuo matuojamas pripažinimas.

    Posakio populiarumas šiandien gali būti aiškinamas ir tuo, kad žmonės vis dažniau ieško paprastų formuluočių sudėtingiems jausmams įvardyti. Tokios frazės veikia kaip trumpas „vertimas“: jos leidžia atpažinti socialinį spaudimą ir kartu primena, kad apsisprendimas, ką apie save sakyti, pirmiausia priklauso nuo paties žmogaus.

    Galiausiai posakis primena ir kitą mintį: skaičiai patogūs lyginimui, bet prasti vertinant žmogų. Amžius gali būti biografinis faktas, tačiau pasitikėjimą labiau formuoja patirtis, laikysena ir gebėjimas nebesieti savo vertės su svetimais standartais.

  • Prieš išvykstant atostogų: 7 paprasti namų patikrinimai, kurie padeda išvengti streso ir nuostolių

    Prieš atostogas namuose dažnai prasideda skubėjimas: paskutinės minutės krovimas, dingę dokumentai, įkrovikliai ir į galvą staiga šovęs klausimas, ar tikrai užsukta vanduo. Būtent šiame chaose daugiausia klaidų padaroma ne kelionėje, o dar neišėjus pro duris.

    Keli paprasti veiksmai prieš išvykstant gali apsaugoti nuo nemalonių staigmenų grįžus: sugadinto maisto, užlietų patalpų, išaugusių elektros sąskaitų ar net įsilaužimo rizikos. Svarbiausia ne „tobulai pasiruošti“, o sistemingai patikrinti tai, kas dažniausiai pamirštama.

    Pakavimą pradėkite iš anksto

    Palikti lagamino krovimą paskutinėms 15 minučių dažniausiai reiškia, kad bus paimta per daug nereikalingų daiktų, o būtini liks namuose. Skubant lengviausia pamiršti dokumentus, vaistus, akinius, dantų šepetėlį ar kroviklius.

    Praktiškiausia dieną prieš išvykimą susirašyti trumpą sąrašą telefone ar ant lapo ir vakare susidėti tai, kas nepriklauso nuo ryto rutinos. Ryte lieka tik paskutiniai daiktai, o stresas sumažėja kelis kartus.

    Namų saugumas ir privatumas

    Socialiniuose tinkluose viešai skelbti, kad namai kelias dienas ar savaites bus tušti, nėra gera mintis. Net ir nekaltas įrašas su kelionės data, oro uostu ar tiksliu išvykimo laiku gali tapti nereikalinga užuomina pašaliniams.

    Jei norisi dalintis atostogų akimirkomis, saugiau tai daryti grįžus arba ribojant auditoriją tik patikimiems žmonėms. Kartu verta dar kartą apeiti namus ir įsitikinti, kad visi langai, balkono durys ir įėjimai uždaryti, įskaitant rūsį, garažą ar vonios langelį.

    Vanduo, elektra ir buities smulkmenos

    Prieš išvykstant pravartu peržvelgti šaldytuvą ir spinteles: greitai gendančius produktus suvalgyti, dalį užšaldyti, o abejotinus be gailesčio išmesti. Grįžti į namus, kuriuose tvyro sugedusio maisto kvapas, yra viena dažniausių nemalonių kelionės pabaigų.

    Taip pat verta atjungti nuo elektros prietaisus, kurie nebūtini: kroviklius, ilgintuvus, plaukų formavimo prietaisus, kai kuriuos virtuvės įrenginius. Ypatingą dėmesį skirkite tam, kas kaista, ir prieš išeinant trumpai patikrinkite virtuvę bei vonios kambarį.

    Galiausiai nepamirškite gyvūnų ir augalų, jei tokių turite: iš anksto sutarkite dėl priežiūros, palikite aiškias instrukcijas ir patikimą kontaktą. Jei kaimynas ar artimasis užsuks paimti pašto ar apžiūrėti būsto, mažėja ir saugumo rizika, ir tikimybė, kad problema bus pastebėta per vėlai.

    Naudingas įprotis prieš užrakinant duris yra paskutinė rami minutė be skubėjimo: patikrinti vandenį, viryklę, langus, duris, dokumentus, telefoną ir raktus. Toks trumpas „ar tikrai?“ dažnai sutaupo daugiau nervų nei bet koks tobulas kelionės planas.

  • Mamos atsitraukia nuo „Instagramo“ motinystės: vis dažniau slepia vaikus ir vengia sharentingo

    Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vis garsiau kalbama apie sharentingą, kai tėvai viešina vaikų nuotraukas ir kasdienybę socialiniuose tinkluose. Nauja apklausa Lenkijoje rodo aiškią kryptį: mamos vis rečiau ryžtasi rodyti vaikų veidus ir dažniau renkasi riboti turinį, susijusį su vaikais.

    Tyrime nurodoma, kad tik 21 proc. apklaustų lenkių mamų skelbia vaiko atvaizdą be jokių apribojimų. 32 proc. renkasi nuotraukas, kuriose vaiko veidas uždengtas arba nematomas, 26 proc. apsiriboja simboliniais vaiko buvimo ženklais, o kas penkta iš viso atsisako su vaikais susijusių įrašų.

    Privatumas svarbesnis už kadrą

    Keičiasi ir požiūris į motyvus, kodėl vaikai apskritai atsiranda socialinių tinklų turinyje. 39 proc. mamų mano, kad vaiko atvaizdo publikavimas vien tam, kad būtų kuriamas estetiškas, vientisas profilis, pažeidžia vaiko teisę į privatumą.

    Tuo pat metu 24 proc. problemos čia nemato, o 37 proc. neturi aiškios nuomonės. Tokie skaičiai leidžia spręsti, kad tema vis mažiau suvokiama kaip vien asmeninis tėvų pasirinkimas ir vis dažniau siejama su vaiko orumu bei teisėmis.

    „Kaip visuomenė pradedame suprasti, kad vaikas yra savarankiškas asmuo, o ne tėvų nuosavybė ar marketingo rekvizitas“, – sakė Wiktoria Pieńkosz iš „Prezentmarzeń“.

    Nuovargis nuo idealizuoto motinystės vaizdo

    Apklausa taip pat atskleidžia augantį nuovargį nuo išblizginto tėvystės ir motinystės paveikslo internete. 69 proc. moterų teigia, kad socialiniuose tinkluose rodomas motinystės vaizdas kuria nerealistišką ir spaudžiantį standartą.

    Dar 26 proc. sako, kad žiūrint į tobulai atrodančius kitų šeimų profilius joms ryškiai krenta savivertė. Tai dera su platesnėmis tendencijomis, kai socialinių tinklų turinys vis dažniau vertinamas per poveikio psichologinei savijautai prizmę.

    Įdomu, kad 58 proc. apklaustųjų palaiko atviresnį kalbėjimą apie sudėtingas motinystės puses. Vis dėlto dalis jų įžvelgia riziką, kad ir vadinamoji autentika gali virsti nauju, algoritmams pritaikytu įvaizdžiu.

    Ką tai reiškia kūrėjams ir prekės ženklams

    Rezultatai svarbūs ne tik šeimoms, bet ir turinio kūrėjams bei prekės ženklams, kurių komunikacijoje pasitelkiami vaikai. Auditorija vis dažniau kritiškai vertina bandymus auginti pasiekiamumą rodant vaikus, ypač kai turinys primena reklaminį formatą ar nuosekliai kuria idealizuotą šeimos paveikslą.

    Tokiose diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vaiko skaitmeninis pėdsakas kuriamas jam nedalyvaujant priimant sprendimus. Ilgainiui tai gali tapti nepatogia našta, nes nuotraukos ir detalės apie vaiko gyvenimą gali likti viešos ir lengvai randamos daugelį metų.

    Tyrimas „Macierzyństwo w cieniu algorytmu“ buvo atliktas 2026 metais balandį, CAWI metodu apklausiant 1 200 respondenčių, nurodo „Prezentmarzeń“.

  • Benamis Kipšas: kaip 18 šalių aplankiusi alytiškė keliauja savarankiškai ir taupo biudžetą

    Alytuje, kavinėje „Kavos skveras“, Jotvingių gimnazijos abiturientė Liucija Šerelytė pasakoja taip greitai, tarsi kiekviena minutė būtų dar viena istorija. Jos kelionės netelpa į įprastą atostogų rėmą: čia daugiau hostelių, naktų oro uostuose ir netikėtų pažinčių nei kruopščiai suplanuotų maršrutų. Per kelerius metus ji aplankė 18 šalių, dažnai keliaudama viena.

    Socialiniuose tinkluose mergina prisistato slapyvardžiu Benamis Kipšas. Pavadinimas gimė iš saviironijos ir patirčių, kai kelionės planai griūdavo, o saugiausia vieta „pernakvoti“ tapdavo oro uosto salė. Tačiau Liucija pabrėžia, kad tokios situacijos jai nėra tragedija, greičiau kelionių realybė, kuri vėliau virsta pasakojimais.

    „Esu užsidegusi kelionėmis. O benamis todėl, kad ne vieną kartą teko miegoti ant oro uosto grindų“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Ji skiria poilsines keliones nuo kelionių, kurios kuriamos dėl patirčių. Pasak Liucijos, poilsinėse dažniau viskas būna „sudėta į lentynas“, o savarankiškose kelionėse tenka spręsti problemas čia ir dabar: nuo vėluojančių skrydžių iki nakvynės paieškų, kai biudžetas tirpsta greičiau nei planuota.

    Šis kelionių būdas, anot abiturientės, augina savarankiškumą ir mokėjimą orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Kai keliauji vienas, tenka pačiam planuoti laiką, maršrutus, įvertinti rizikas, o kartu išmoksti lengviau užmegzti kontaktą su kitais keliautojais. Ji sako pastebinti, kad vieni keliaujantys žmonės dažnai greičiau randa bendrą kalbą, nes natūraliai ieško kompanijos ir informacijos.

    Pirmasis rimtesnis impulsas keliauti atsirado dar paauglystėje, kai keturiolikos ji išvyko į Portugaliją per „Erasmus+“ patirtį. Vėliau sekė daugiau tarptautinių projektų, kurie leido pamatyti skirtingas šalis ir kultūras ne tik kaip turistui, bet ir per kasdienius susitikimus su bendraamžiais. Tokios programos, pasak jos, jaunam žmogui dažnai tampa realia galimybe keliauti, net kai šeimos biudžetas tam nėra didelis.

    „Jeigu nėra daug pinigų, tikrai verta bandyti „Erasmus+“. Kartais organizacijos pasirūpina ne tik apgyvendinimu, bet ir kelionės išlaidomis“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Liucija atvirai kalba ir apie tai, ko dažnai nesimato socialiniuose tinkluose: ilgas laukimo valandas, nuovargį, nepatogumus ir momentus, kai reikia skaičiuoti paskutinius pinigus. Ji pabrėžia, kad internete kelionės neretai atrodo itin lengvos, tačiau realybėje jos reikalauja planavimo, taupymo ir gebėjimo prisitaikyti.

    Pati mergina kelionėms taupo praktiškai: ieško papildomų veiklų, parduoda nereikalingus daiktus, renkasi pigesnes nakvynes ir maršrutus, o taip pat pasinaudoja jaunimui skirtomis mainų ir mobilumo galimybėmis. Ji sako, kad būtent tokia disciplina leidžia keliauti dažniau, nors kelionės ne visada būna patogios.

    Kelionės daro įtaką ir jos kūrybai. Liucija mokosi dailės mokykloje, domisi skirtingomis meno formomis ir tikina, kad įkvėpimas dažniausiai ateina ne kelionės metu, o grįžus namo, kai atsiranda laiko apmąstyti patirtis. Tuomet įspūdžiai virsta idėjomis, eskizais ir naujais sumanymais.

    Socialiniuose tinkluose ji dalijasi ne tik nuotraukomis, bet ir praktinėmis įžvalgomis apie vietas. Pavyzdžiui, rengia mini pasivaikščiojimo maršrutus Tuniso kurortiniame Hamameto mieste ir apylinkėse, stengdamasi parodyti kasdienį gyvenimą, o ne tik populiariausius objektus. Tokie pasakojimai, pasak jos, leidžia keliones matyti realistiškiau ir naudingiau tiems, kurie planuoja savo pirmąsias savarankiškas išvykas.

    Nors 18 aplankytų šalių skaičius skamba įspūdingai, Liucija pabrėžia, kad svarbiausia jai yra ne rekordai. Daug didesnę vertę suteikia žmonės, netikėti nutikimai ir situacijos, kurios priverčia išeiti iš komforto zonos. Anot jos, net trumpa kelionė gali tapti lūžio tašku, jei tik suteikia pasitikėjimo, kad gali susitvarkyti pats.

    „Jeigu turi galimybę, tiesiog pabandyk. Nebūtina iš karto važiuoti labai toli. Net trumpa išvyka gali parodyti, kad sugebi daugiau, negu manei“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Galbūt todėl pasakojimai apie miegą oro uostuose, vėluojančius skrydžius ar menką biudžetą jos lūpose skamba be dramatizmo. Tai ne nesėkmės, o kelionių dalis, kuri vėliau tampa dar viena priežastimi susikrauti kuprinę ir leistis į kitą maršrutą.