CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ plečia „Instagram“ galimybes ir dalyje rinkų pristato naują funkciją bei atskirą programėlę „Instants“. Ji jau pasiekiama ir mūsų regione, todėl atsisiųsti gali ir naudotojai Lietuvoje.

    „Instants“ idėja paprasta: tai greitas, privatumu paremtas nuotraukų siuntimas, kai vaizdas dingsta vos jį peržiūrėjus. Tokie sprendimai socialiniuose tinkluose dažnai vadinami efemeriniu turiniu ir yra skirti spontaniškam bendravimui.

    Naudotojai gali nufotografuoti ir išsiųsti kadrą tiesiai iš „Instagram“ žinučių skilties arba pačios „Instants“ programėlės. Gavėjas gali reaguoti emocijomis, parašyti žinutę arba atsakyti savo nuotrauka, o atsakymai matomi privačiuose pokalbiuose.

    Nors nuotrauka dingsta po peržiūros, siuntėjas turi galimybę matyti išsiųstą turinį savo privačiame archyve. Jis saugomas ribotą laiką, kad žmogus galėtų prisiminti, ką siuntė, tačiau nepaverstų šios funkcijos įprastu viešu albumu.

    „Meta“ teigia, kad „Instants“ taikomos tos pačios saugumo ir privatumo priemonės kaip ir kitose „Instagram“ dalyse, įskaitant apsaugą nuo šlamšto bei nepageidaujamo turinio. Praktikoje tai reiškia, kad veikia tie patys blokavimo, pranešimų ir paskyrų kontrolės mechanizmai.

    Atskira „Instants“ programėlė, skirtingai nei „Instagram“, yra sąmoningai supaprastinta ir orientuota tik į dingstančių nuotraukų siuntimą. Tokie ribotos apimties bandymai dažnai naudojami įvertinti, ar funkcija prigis, prieš diegiant ją plačiau visiems „Instagram“ naudotojams.

  • Kinijos agentai su paslaptingais portfeliais šalia Trumpo: internete įsižiebė audra

    Kinijos agentai su paslaptingais portfeliais šalia Trumpo: internete įsižiebė audra

    Donaldo Trumpo vizitas Pekine šįkart sukėlė ažiotažą ne vien dėl oficialių susitikimų, bet ir dėl socialiniuose tinkluose išplitusio vaizdo įrašo. Jame matyti, kaip šalia iš lėktuvo lipančio Trumpo juda Kinijos apsaugos pareigūnai su juodais portfeliais, laikomais neįprastai tvirtai ir pasirengus veikti.

    Įrašas greitai paskatino spėliones, kas gali būti portfeliuose, o diskusijos nuėjo iki versijų apie paslėptus ginklus ar net slaptas technologijas. Visgi artimos apsaugos ir VIP saugumo praktika rodo, kad tokie portfeliai dažnai turi labai praktišką paskirtį.

    Specialistai aiškina, kad aukšto lygio delegacijų apsaugoje neretai naudojami balistiniai portfeliai, iš pirmo žvilgsnio primenantys įprastus dokumentų dėklus. Esant grėsmei, jie gali būti greitai išskleisti ir panaudoti kaip kulkoms atsparesnis skydas, padedantis pridengti saugomą asmenį ar patį apsaugos pareigūną.

    Tokio portfelio laikymas viena ranka, prispaudus prie kūno, paprastai laikomas pasirengimo veikti poza, kuri sutrumpina reakcijos laiką. Saugumo protokoluose svarbiausia ne demonstracija, o greitis ir aiškūs veiksmai, todėl vizualiai tai gali atrodyti įtartinai tiems, kurie nėra matę panašių procedūrų.

    Kartais tokio tipo portfeliuose gali būti ir papildomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, ryšio įranga ar medicininės pagalbos rinkinys, tačiau viešai tokios detalės paprastai neatskleidžiamos. Dėl to socialiniuose tinkluose atsiranda erdvės fantazijoms, kurios greitai virsta sąmokslo teorijomis.

    Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimai vyksta įtemptame geopolitiniame fone, kai aštrėja JAV ir Kinijos konkurencija dėl prekybos, technologijų ir saugumo. Tokiose kelionėse saugumo priemonės dažnai būna maksimalios, o apsaugos elgesys griežtai standartizuotas, kad būtų sumažinta bet kokia rizika.

    Galiausiai tai, kas interneto auditorijai pasirodė kaip šnipų filmo scena, apsaugos profesionalams greičiausiai tėra kasdienė taktika. Virusiniai įrašai tokius momentus ištraukia iš konteksto, o komentarų lavina sukuria įspūdį, kad už įprastų procedūrų būtinai slypi paslaptis.

  • „Netflix“ parduotuvėje – gėdinga klaida: gerbėjai pastebėjo detalę ir užkūrė internetą

    „Netflix“ parduotuvėje – gėdinga klaida: gerbėjai pastebėjo detalę ir užkūrė internetą

    „Netflix“ vėl atsidūrė dėmesio centre, tačiau šįkart ne dėl naujo serialo ar premjeros, o dėl, atrodytų, menkos klaidos oficialioje atributikoje. Internete akimirksniu išplito vaizdai iš „Netflix“ parduotuvės, o gerbėjų reakcija buvo žaibiška.

    Situacija susijusi su animaciniu serialu „Devil May Cry“, kurio tęsinys turėjo tapti dar vienu žingsniu plečiant kultinės žaidimų serijos pasaulį. Kartu su naujais epizodais į prekybą pateko ir nauji suvenyrai, tačiau vienas marškinėlių dizainas netikėtai tapo skandalo priežastimi.

    Ant oficialiai parduodamų marškinėlių buvo pavaizduoti Dante ir jo brolis Vergil, o šalia pateikti jų vardai. Būtent čia ir užkliuvo gerbėjai: Vergil vardas buvo parašytas neteisingai, vietoj įprastos formos pavartojant Virgil.

    Klaida iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšminga, tačiau „Devil May Cry“ bendruomenei tokios detalės yra jautrios, ypač kai jos atsiranda ant oficialaus produkto. Gerbėjai socialiniuose tinkluose ėmė dalintis ekrano nuotraukomis, šaipytis memais ir kelti klausimą, kaip toks netikslumas praslydo pro kokybės kontrolę.

    Į situaciją greitai sureagavo ir pati parduotuvė: marškinėlių pasiūlymas buvo pašalintas, tačiau diskusijų tai nesustabdė. Kaip neretai nutinka, pašalintas įrašas tik dar labiau pakurstė susidomėjimą, nes ekrano nuotraukos jau buvo išplitusios.

    Vergil yra viena svarbiausių „Devil May Cry“ figūrų, per daugelį metų tapusi neatsiejama serijos tapatybės dalimi. Žaidėjai jį prisimena iš kelių pagrindinių serijos dalių, o pats vardas ir rašyba ilgą laiką buvo nusistovėję kaip kanonas.

    Virgil forma nėra atsitiktinė, nes taip vadinamas ir istorinis romėnų poetas Vergilijus, kurio vardas dažnai vartojamas angliškoje tradicijoje. Vis dėlto „Devil May Cry“ visatoje nuo pat pradžių įsitvirtino rašyba Vergil, todėl gerbėjai neteisingą variantą įvertino kaip oficialaus produkto aplaidumą.

    Šis epizodas primena, kad dideliems prekių ženklams riziką kelia ne tik kūrybiniai sprendimai, bet ir smulkios komunikacijos bei gamybos klaidos. Atributika yra tiesioginis ryšys su ištikimiausia auditorija, o tokiose bendruomenėse net menkiausia detalė gali virsti reputacijos išbandymu.

    Kol kas neaišku, ar pašalinti marškinėliai grįš į „Netflix“ parduotuvę pataisius užrašą. Tačiau istorija jau tapo dar vienu įrodymu, kad internetas nemiega, o gerbėjai itin atidžiai stebi, kaip elgiamasi su jų mėgstamomis franšizėmis.

  • Ar žinai, ką vaikas veikia internete? Policija primena 6 žingsnius tėvams dėl saugumo

    Ar žinai, ką vaikas veikia internete? Policija primena 6 žingsnius tėvams dėl saugumo

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe: joje jie bendrauja, mokosi ir pramogauja, o socialiniai tinklai bei turinio platformos pasiekiami vos keliais paspaudimais. Tačiau kartu su galimybėmis auga ir rizikos, ypač kai vaikai naršo be suaugusiųjų priežiūros.

    Trakų rajono savivaldybė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai ragina tėvus bei globėjus aktyviau domėtis vaikų veikla internete. Pareigūnai pabrėžia, kad net ir mažamečiai dažnai naudojasi socialiniais tinklais savarankiškai, o turinio srautas ne visuomet pritaikytas jų amžiui.

    Praktika rodo, kad vaikai iš smalsumo ar noro sulaukti dėmesio gali paviešinti asmeninę informaciją, dalintis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kurie vėliau tampa problema. Internete paskelbta informacija lengvai išplinta, o net ir ištrynus įrašą jis gali būti jau išsaugotas ekrano kopijose ar persiųstas kitiems.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Viena dažniausių grėsmių yra perdėtas atvirumas: vardas, mokykla, buvimo vieta ar kasdieniai įpročiai gali padėti nepažįstamiems asmenims identifikuoti vaiką. Prie to prisideda ir geografinės žymos nuotraukose bei vieši profiliai, kurie dažnai paliekami pagal numatytuosius nustatymus.

    Kita rizikos grupė susijusi su bendravimu: vaikai gali susidurti su manipuliacijomis, spaudimu siųsti asmeninį turinį, patyčiomis ar bandymais išvilioti duomenis. Policija primena, kad tokiais atvejais svarbiausia yra kuo anksčiau pastebėti pokyčius vaiko elgesyje ir kalbėtis be kaltinimų.

    Ką tėvai gali padaryti dabar?

    Policija ragina pradėti nuo paprastų, bet veiksmingų žingsnių: reguliariai kalbėtis su vaiku apie saugų elgesį internete ir aiškiai susitarti, kokios informacijos apie save viešinti nereikėtų. Svarbu aptarti ir tai, kad privačios žinutės, nuotraukos ar vaizdo įrašai gali tapti vieši, jei kitas žmogus nuspręs jais pasidalinti.

    Taip pat rekomenduojama domėtis, kokiose platformose vaikas lankosi, ką ten žiūri ir su kuo bendrauja, o nepasitikėjimą keisti įprastu šeimos įpročiu pasitarti. Papildomai verta patikrinti, kokia informacija apie vaiką matoma viešai, ir pagal poreikį įjungti amžiaus filtrus, turinio ribojimus bei tėvų kontrolės priemones įrenginyje.

    „Vaikų saugumas prasideda nuo atviro ryšio šeimoje ir nuolatinio domėjimosi, o ne tik nuo draudimų“, – sakė policijos pareigūnai.

    Institucijos kviečia tėvus veikti iš anksto: susitarimai dėl ekranų laiko, privatumo nustatymai ir aiškios taisyklės dėl bendravimo su nepažįstamaisiais sumažina rizikas. Jei kyla įtarimų dėl netinkamo kontakto ar turinio, svarbu reaguoti nedelsiant ir, prireikus, kreiptis į atsakingas institucijas.

  • Pavojingas „mini kiaušinių“ triukas užkariavo tinklus: gydytojai įspėja dėl salmonelių

    Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vadinamasis „mini kiaušinių“ trendas: žmonės užšaldo kiaušinius su lukštu, vėliau juos pjausto ir kepa ar verda gabalėliais. Maisto saugos specialistai įspėja, kad toks eksperimentas gali padidinti apsinuodijimo riziką ir net baigtis trauma virtuvėje.

    Pagrindinė problema ta, kad užšalęs kiaušinis gali įskelti lukštą. Per mikroįtrūkimus į vidų lengviau patenka bakterijos, tarp jų ir salmonelės, o vizualiai to galima ir nepastebėti.

    „Kai lukštas įskyla, apsauginis barjeras susilpnėja, o tai padidina mikroorganizmų patekimo į kiaušinį tikimybę“, – aiškina maisto saugos ekspertai, vertindami šio trendo keliamas rizikas.

    Dar viena grėsmė yra netolygus terminis apdorojimas. Užšaldyto kiaušinio gabalėliai gali greitai apskrusti ar pervirti išorėje, bet viduje likti nepakankamai įkaitę, todėl bakterijos gali išlikti gyvybingos.

    Salmoneliozė dažniausiai pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, šaltkrėčiu, pykinimu, pilvo spazmais ar vėmimu, o simptomai gali tęstis kelias dienas. Didesnė sunkių komplikacijų rizika siejama su vaikais iki 5 metų, vyresnio amžiaus žmonėmis, nusilpusio imuniteto asmenimis, o nėštumo metu infekcija gali būti ypač pavojinga.

    Svarbu įvertinti ir buitinį pavojų: šaldytą kiaušinį pjaustyti sunku, jis gali būti slidus, todėl didėja įpjovimų ir kitų traumų tikimybė. Dėl to tokie eksperimentai virtuvėje neretai kelia daugiau problemų nei naudos.

    Ką daryti, jei kiaušinis sušalo?

    Maisto saugos rekomendacijose pabrėžiama: jei kiaušinis su lukštu sušalo šaldiklyje ar šaldytuve, saugiausia jo nenaudoti. Praktikoje tai reiškia, kad kiaušinį, kuris sušalo su lukštu, reikėtų išmesti, o ne bandyti atitirpinti ir gaminti.

    Jei norisi kiaušinius užšaldyti ateičiai, saugesnis kelias yra užšaldyti ne kiaušinį su lukštu, o jo turinį. Tam baltymus ir trynius galima išplakti kartu ir sandariai užšaldyti, o vėliau atitirpinti šaldytuve ir naudoti termiškai apdorojamiems patiekalams.

    Kaip laikyti kiaušinius saugiau

    Kiaušinius rekomenduojama laikyti originalioje dėžutėje arba uždarame inde, nes lukštas yra porėtas ir lengvai sugeria kvapus. Geriausia juos dėti šaldytuvo lentynoje, o ne durelėse, kur temperatūra dažniau svyruoja.

    Taip pat patariama kiaušinių neplauti prieš laikymą, nes vanduo gali nuplauti natūralų apsauginį sluoksnį. Plauti verta tik prieš pat naudojimą, o ruošiant patiekalus užtikrinti pakankamą terminį apdorojimą.

    Jei kyla abejonių dėl šviežumo, galima atlikti vandens testą: šviežias kiaušinis skęsta ir guli dugne, senesnis gali stotis vertikaliai, o iškilęs į paviršių dažniausiai laikomas nebetinkamu vartoti. Vis dėlto saugiausia vadovautis laikymo sąlygomis ir galiojimo terminu, o rizikingų internetinių triukų geriau atsisakyti.

  • ES ruošia ribojimus nepilnamečiams: ekspertai perspėja, kur vaikai bėgs iš „TikTok“

    ES ruošia ribojimus nepilnamečiams: ekspertai perspėja, kur vaikai bėgs iš „TikTok“

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma įvesti amžiaus ribą socialiniams tinklams, o kai kurios šalys jau ruošia konkrečius planus. Diskusijas įkaitino Australijos sprendimas uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų – tai buvo vienas pirmųjų tokių bandymų pasaulyje.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gegužės 12 dieną pareiškė, kad Bendrija gali pasiūlyti visai ES taikomą sprendimą dar šią vasarą. Pasak jos, technologijos vystosi žaibiškai ir vis giliau įsiskverbia į vaikystę bei paauglystę, todėl minimalaus amžiaus klausimo nebegalima atidėlioti.

    „Matome, kaip greitai technologijos keičia vaikų ir paauglių kasdienybę, todėl diskusijų dėl minimalaus amžiaus nebegalima ignoruoti“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką sako ekspertai?

    Neuropsichiatras Theo Compernolle, siejamas su Belgijos iniciatyvomis dėl vaikų skaitmeninių įpročių, tokį ribojimą vertina palankiai. Jo teigimu, ilgas slinkimas telefone dažnai pakeičia veiklas, kurios yra svarbios raidai: sportą, gyvą bendravimą, pomėgius ir poilsį.

    Compernolle taip pat pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose paaugliai gali lengvai susidurti su žalingu turiniu, o platformos turi priklausomybę skatinančių savybių. Dėl to, anot jo, socialiniai tinklai turėtų būti reguliuojami panašiai kaip kitos rizikingos vartojimo sritys, kuriose taikomos amžiaus ribos.

    „Tai panašu į alkoholį ar rūkymą: net suaugusiesiems tai nėra geras įprotis, todėl turime amžiaus ribas“, – sakė Theo Compernolle.

    Vis dėlto EU Kids Online tyrimų tinklo atstovė, sociologė Giovanna Mascheroni perspėja, kad draudimas ne visada duoda lauktą rezultatą. Remdamasi Australijoje publikuotais duomenimis, ji teigia, kad amžiaus patikra praktikoje stringa: nors dalis nepilnamečių paskyrų dingo, didelė dalis vaikų vis tiek randa kelių likti platformose.

    Kitas pavojus, apie kurį kalba Mascheroni, yra migracija į mažiau prižiūrimas erdves. Jei populiarios platformos tampa neprieinamos, dalis nepilnamečių pereina į alternatyvias, kur saugumo taisyklės silpnesnės, o turinio moderavimas – menkesnis, įskaitant pokalbių sistemas, paremtas DI.

    „Problema ta, kad tokios sistemos gali būti įtikinamos vien dėl bendravimo manieros, o ne dėl to, kad pateikia patikimą informaciją“, – sakė Giovanna Mascheroni.

    Jos siūlomas kelias – ne absoliutus draudimas, o griežtesnė platformų atsakomybė: saugumo ir privatumo reikalavimai, vaikų teisių apsauga, privalomas rizikų vertinimas ir veiksmingesnės priemonės prieš žalingą turinį. Toks požiūris dera su ES kryptimi stiprinti skaitmeninių paslaugų kontrolę ir didinti didžiųjų platformų atsakomybę.

    Ką galvoja patys paaugliai?

    Paauglių nuomonės taip pat išsiskiria. Dalis jų pritaria minčiai, kad jaunesniems vaikams socialiniai tinklai gali būti per ankstyvi, tačiau 16 metų riba kai kam atrodo per aukšta ir neatitinkanti realybės, kurioje bendravimas ir informacija persikelia į skaitmenines erdves.

    Kiti paaugliai draudimą palaiko būtent dėl turinio, kuris daro spaudimą savivertei ir kūno įvaizdžiui. Jie pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose dažnai dominuoja idealizuotos išvaizdos, griežtų dietų ar intensyvaus sporto pavyzdžiai, o kontekstas ir rizikos lieka nutylėtos.

    Artimiausiais mėnesiais ES diskusija suksis apie tai, kas praktiškai būtų laikoma veiksminga amžiaus patikra, kaip nepažeisti privatumo ir kaip užkirsti kelią vaikų perėjimui į mažiau saugias platformas. Tuo pat metu kai kurios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, Ispaniją ar Graikiją, svarsto nacionalinius sprendimus, kurie galėtų tapti bandomaisiais modeliais visai Bendrijai.

  • Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Vairuotojai ir keleiviai vis dažniau išsitraukia telefonus, kai policija sustabdo patikrinimui kelyje. Pats pareigūno veiksmų filmavimas viešoje vietoje paprastai nėra draudžiamas, tačiau rizika prasideda tada, kai įrašas su atpažįstamu pareigūno veidu ar duomenimis atsiduria internete.

    Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, galioja principas, kad žmogaus atvaizdas ir kiti jį identifikuojantys požymiai yra saugomi, o neteisėtas paviešinimas gali būti vertinamas kaip privatumo ar kitų asmens teisių pažeidimas. Dėl to vien filmavimo ir viešinimo taisyklės nėra tas pats, net jei įraše matomas viešąsias funkcijas atliekantis pareigūnas.

    Kuo skiriasi filmavimas ir paviešinimas?

    Filmavimas dažniausiai laikomas teisėtu, jeigu netrukdoma pareigūnams atlikti tarnybinių veiksmų ir laikomasi teisėtų nurodymų. Kitaip tariant, kamera gali būti įjungta, bet ji negali tapti priemone provokuoti konfliktą ar trukdyti patikrinimui.

    Paviešinimas socialiniuose tinkluose ar kitose platformose yra atskiras veiksmas, kuriam keliami griežtesni reikalavimai. Jeigu pareigūnas įraše atpažįstamas, o sutikimo skelbti nėra, toks įrašas gali tapti pagrindu civiliniam ieškiniui dėl asmens teisių pažeidimo.

    Varšuvos atvejis: įrašas kainavo tūkstančius

    Viešumoje nuskambėjo Varšuvoje nutikusi istorija, kai per kelių policijos patikrinimą keleivis telefonu filmavo pareigūną, o vėliau įrašą paskelbė internete. Problema kilo ne dėl paties filmavimo, o dėl to, kad įrašas buvo paviešintas su aiškiai matomu pareigūno veidu, nors jis buvo išreiškęs nesutikimą.

    Patikrinimas buvo susijęs su dideliu greičio viršijimu: automobilis važiavo 171 kilometro per valandą greičiu ten, kur galiojo 80 kilometrų per valandą ribojimas. Teismas šioje byloje pripažino, kad pareigūnas nėra viešas asmuo ta prasme, kuri leistų jo atvaizdą skelbti be leidimo, ir priteisė kompensaciją.

    Pranešta, kad įrašo autoriui teko sumokėti apie 2 300 eurų. Tai atitinka maždaug 10 000 Lenkijos zlotų, perskaičiuojant į eurus pagal įprastą pastarųjų metų kursą.

    Ką daryti, jei vis dėlto norite skelbti?

    Teisininkai praktikoje dažniausiai pataria, kad saugiausias kelias yra gauti aiškų sutikimą, jei planuojama įrašą viešinti. Jei sutikimo nėra, būtina taip apdoroti medžiagą, kad pareigūno nebūtų įmanoma atpažinti pagal veidą, balsą, vardą, pavardę ar identifikavimo numerį.

    Taip pat svarbu įsivertinti, ar filmavimas neperžengia ribos, kai jis pradeda trukdyti pareigūnams. Net jei įrašas nebus publikuojamas, konfliktinis elgesys, nevykdomi nurodymai ar grasinimai gali užtraukti atsakomybę ir dėl kitų pažeidimų.

    Ši istorija parodo aiškią tendenciją: telefonų kameros keliuose tampa kasdienybe, tačiau teismai vis dažniau vertina ne emociją, o konkretų veiksmą, ar buvo pažeistos atvaizdo ir privatumo apsaugos taisyklės. Todėl prieš keliant įrašą į internetą verta pagalvoti, ar trumpas įrašas vertas ilgo ir brangaus ginčo.

  • Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika prieš vėjo energetiką ima aidėti ir Europoje: socialiniuose tinkluose daugėja kampanijų, kurios skleidžia klaidinančius teiginius apie vėjo jėgainių žalą. Tyrėjai fiksuoja augantį įrašų srautą, kuriame vėjo elektrinėms priskiriami nepagrįsti kaltinimai dėl sveikatos sutrikimų ar geriamojo vandens taršos.

    Naujoje ataskaitoje, parengtoje Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tyrimų bendrovės CASM Technology ir užsakytoje Europos vėjo energetikos asociacijos WindEurope, teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus aktyvumas išaugo keliose platformose. Analizuota daugiau nei 500 paskyrų, kurios generavo dešimtis tūkstančių neigiamų įrašų apie vėjo energetiką.

    Tyrimo duomenimis, didžiausias anti vėjo turinio kiekis fiksuotas Švedijoje, o toliau rikiuojasi Prancūzija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Patys autoriai pabrėžia, kad šalis reitinguoti sudėtinga dėl duomenų prieigos ir atrankos ribojimų, tačiau Šiaurės šalys išryškėjo kaip vienas aktyviausių židinių.

    Kas dažniausiai teigiama?

    Ataskaitoje aprašomas pasikartojančių naratyvų rinkinys: nuo gąsdinimų dėl masinių elektros tiekimo sutrikimų iki kaltinimų, kad vėjo jėgainės esą kelia onkologinių ligų riziką. Taip pat dažnai akcentuojamos laukinės gyvūnijos žūtys ar tariamas kraštovaizdžio niokojimas, nors teiginių pagrįstumas neretai neparemtas patikimais duomenimis.

    Tyrėjai pastebi, kad skirtingose šalyse išryškėja skirtingi akcentai. Pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje dažniau išnaudojamos baimės dėl kainų, tinklo stabilumo ir užtemimų, o Norvegijoje bei Italijoje labiau dominuoja aplinkosauginių žalų tema.

    Kartu tai tampa ne vien internetine diskusija: tokios žinutės, pasak ataskaitos autorių, gali skatinti vietos pasipriešinimą konkretiems projektams. Tai virsta skundais, teisiniais ginčais, politiniu spaudimu ir galiausiai vėlavimais, kai leidimų išdavimas ar infrastruktūros prijungimas užsitęsia.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais siekia spartinti elektrifikaciją ir atsinaujinančių išteklių plėtrą, kad mažėtų priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir didėtų energijos saugumas. Vėjo energetika kartu su saulės elektrinėmis išlieka vienu pagrindinių šios krypties ramsčių, todėl visuomenės pasitikėjimas technologija tiesiogiai veikia investicijų tempą.

    WindEurope atstovai įspėja, kad klaidinanti informacija gali tapti rimta kliūtimi bendram tikslui užsitikrinti daugiau vietoje pagaminamos elektros. Asociacijos atstovo teigimu, problema nėra vien atskiri projektai ar viena pramonės šaka, o platesnė rizika, kai sprendimus pradeda lemti melagingi įsitikinimai.

    „Jei klaidinanti informacija ir dezinformacija stojasi skersai kelio, turime rimtą problemą“, – sakė WindEurope atstovas Christophas Zipfas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad interneto erdvėje persipina skirtingų šalių politinės kultūros, o kai kurie JAV politinėje retorikoje įsitvirtinę motyvai pernaudojami Europos energetikos diskusijose. Tyrėjai nurodo, kad dalis turinio remiasi teiginiais apie tariamus elitų ar globalių darbotvarkių planus, taip kurstant nepasitikėjimą institucijomis.

    Naujas frontas: DI atsakymai

    Tyrėjai perspėja, kad kova dėl naratyvų gali persikelti ir į DI sistemas, kurios vis dažniau naudojamos informacijai rasti ir apibendrinti. Preliminariuose bandymuose nustatyta, kad kai kurios anti vėjo svetainės gali būti cituojamos DI modelių atsakymuose į klausimus apie vėjo energetiką, todėl melagienos rizikuoja įgyti papildomo patikimumo įspūdį.

    Ekspertai pabrėžia, kad šioje situacijoje ypač svarbus tampa šaltinių patikimumo vertinimas, institucijų komunikacija ir skaidrūs duomenys apie projektų poveikį aplinkai bei tinklo patikimumą. Kuo daugiau aiškių, patikrintų faktų pateikiama viešai, tuo mažiau erdvės lieka manipuliacijoms, kurios stabdo energetikos pertvarką.

  • ES svarsto socialinių tinklų amžiaus ribą: Ursula von der Leyen užsimena apie siūlymą jau vasarą

    ES svarsto socialinių tinklų amžiaus ribą: Ursula von der Leyen užsimena apie siūlymą jau vasarą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad visoje Europos Sąjungoje gali būti svarstomas socialinių tinklų amžiaus ribos didinimas. Pasak jos, teisinis pasiūlymas galėtų pasirodyti jau šią vasarą, jei to prireiks po šiuo metu vykstančių vertinimų.

    Kalbėdama konferencijoje Kopenhagoje, skirtoje vaikų apsaugai skaitmeninėje erdvėje dirbtinio intelekto amžiuje, ji pabrėžė, kad būtina rimtai apsvarstyti socialinių tinklų naudojimo atidėjimą. Tokia kryptis, pasak Komisijos vadovės, galėtų suteikti vaikams daugiau laiko sustiprėti emociškai ir socialiai jautriu ankstyvos paauglystės laikotarpiu.

    „Manau, turime svarstyti socialinių tinklų naudojimo atidėjimą. Priklausomai nuo rezultatų, teisinį pasiūlymą galėtume pateikti jau šią vasarą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos pirmininkė kartu akcentavo, kad galimi amžiaus apribojimai nepanaikintų pačių platformų atsakomybės. Ji priminė, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą didžiosios interneto platformos turi užtikrinti saugumą „pagal dizainą“, mažinti rizikas nepilnamečiams ir veiksmingiau valdyti kenksmingo turinio sklaidą.

    Diskusijose vis dažniau minima būtinybė turėti patikimą amžiaus patvirtinimą, be kurio bet kokia riba liktų sunkiai įgyvendinama praktikoje. Von der Leyen atkreipė dėmesį į neseniai pristatytą ES amžiaus patvirtinimo programėlę, nors šis sprendimas sulaukė kritikos dėl galimų saugumo spragų ir privatumo rizikų.

    Politiniame lygmenyje iniciatyvų jau imasi atskiros valstybės narės, o Prancūzija pastaruoju metu ragino ieškoti visai ES tinkamo sprendimo. Komisija kol kas pabrėžia nenorinti iš anksto daryti išvadų, kol dirbanti ekspertų grupė nebaigs vertinti, kokios priemonės veiksmingiausiai didintų vaikų saugumą internete.

    Kaip pavyzdys minėta Australija, kuri jau yra nustačiusi 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams. ES kontekste toks žingsnis reikštų ne tik politinį sutarimą tarp valstybių narių, bet ir aiškias taisykles, kaip technologijų bendrovės turėtų patikimai patvirtinti amžių, kartu nepažeisdamos duomenų apsaugos reikalavimų.

  • Komunikacija algoritmų valdomame pasaulyje: kodėl greitis ne visada reiškia geresnį dialogą

    Greita žinia, lėtas supratimas

    Skaitmeninės platformos komunikaciją pavertė beveik momentine, tačiau kartu pakito ir jos kokybė. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad trumpi pranešimai ir nuolatiniai pranešimai telefone stumia į šalį gilesnį dialogą, o informacijos perteklius apsunkina susikaupimą.

    Šią problemą ryškina ir algoritmai, kurie dažnai pateikia turinį pagal ankstesnius pasirinkimus. Dėl to žmonės vis dažniau mato tai, kas patvirtina jų nuomonę, ir rečiau susiduria su argumentais, galinčiais ją keisti.

    Algoritmai, emocijos ir poliarizacija

    Diskusijose apie šiuolaikines medijas vis dažniau kartojama mintis, kad greitis ir emocija internete „apdovanojami“ labiau nei tikslumas ar kontekstas. Tai skatina supaprastinimus ir didina poliarizaciją, nes aštresnis turinys lengviau plinta ir surenka daugiau dėmesio.

    Politikoje ir viešojoje erdvėje tai virsta konkurencija, kas pasakys griežčiau, sukurs labiau įtraukiantį įrašą ar trumpą vaizdo klipą. Tokia dinamika kuria uždaras informacines erdves, kuriose kompromisas tampa vis retesnis, o oponentas vis dažniau matomas kaip priešas.

    Pasitikėjimas tampa brangiausia valiuta

    Nors turinio kūrimas internete šiandien kainuoja mažai, pasitikėjimą sukurti sunku ir tai užtrunka. Medijų ir organizacijų reputacija vis labiau priklauso nuo to, ar jos geba patikimai tikrinti faktus, aiškiai atskirti nuomonę nuo informacijos ir pripažinti klaidas.

    „Turinį sukurti pigu, bet pasitikėjimas yra brangus dalykas, kurį reikia užsitarnauti“, – sakė viena diskusijos dalyvė, pabrėždama, kad naujos technologijos visada turi ir naudų, ir rizikų.

    DI ateina į redakcijas, bet nepadaro visko

    Dirbtinis intelektas jau plačiai naudojamas medijose: nuo automatizuotų formatų iki pagalbos žurnalistams rengiant santraukas ar apdorojant duomenis. Tačiau dalyviai sutaria, kad DI geriausiai atlieka pasikartojančias, standartizuotas užduotis, o ne pakeičia tyrimus, interviu ir kontekstą.

    „DI žurnalistų nepakeis, bet tie, kurie išmoks jį protingai naudoti, turės pranašumą“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių, pabrėždamas, kad kova dėl dėmesio vis dažniau vyksta ne tarp redakcijų, o tarp redakcijų ir platformų algoritmų.

    Kartu keliama ir paradoksali rizika: DI gali padidinti informacijos kiekį, bet nebūtinai supratimą, jei auditorija įpranta prie paviršutiniško vartojimo. Todėl vis dažniau akcentuojamas skaitmeninis raštingumas kaip esminė XXI amžiaus kompetencija, reikalinga atsirinkti šaltinius, tikrinti teiginius ir sąmoningai valdyti savo dėmesį.