CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    Europos Sąjunga ketina sugriežtinti spaudimą socialinių tinklų platformoms dėl vadinamojo priklausomybę skatinančio dizaino, kuris ypač paveikia vaikus ir paauglius. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad šiemet numatomi veiksmai prieš „TikTok“ ir „Meta“ valdomą „Instagram“, o vertinamos funkcijos apima begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir įkyrius pranešimus.

    Pasak jos, tokie sprendimai kuria nuolatinio įsitraukimo kilpą ir apsunkina nepilnamečių galimybes atsitraukti nuo turinio. ES institucijos tai sieja ne tik su pertekliniu laiko praleidimu ekrane, bet ir su rizika patekti į kenksmingo turinio srautus.

    „Imamės veiksmų prieš „TikTok“ priklausomybę skatinantį dizainą: begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir pranešimus. Tas pats galioja ir „Meta“, nes manome, kad „Instagram“ ir „Facebook“ neužtikrina savo pačių minimalaus 13 metų amžiaus reikalavimo“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat akcentuoja vadinamuosius turinio triušio urvus, kai rekomendacijų sistemos ilgainiui nukreipia į vis radikalesnį ar žalingesnį turinį. Tarp didžiausių rizikų įvardijami vaizdo įrašai, galintys romantizuoti valgymo sutrikimus, savęs žalojimą ar kitą nepilnamečiams netinkamą turinį.

    Ši kryptis dera su platesne ES skaitmenine darbotvarke, kurioje daugiau atsakomybės perkeliama platformoms, o ne vien vartotojams ar tėvams. Praktikoje tai reiškia griežtesnius reikalavimus rizikų vertinimui, rekomendacijų sistemų valdymui ir nepilnamečių apsaugai.

    Amžiaus patikra ir privatumas

    Europos Komisija kartu vysto amžiaus patikros programėlę, kuri, kaip teigiama, sukurta laikantis itin aukštų privatumo standartų. Numatyta, kad valstybės narės galėtų ją integruoti į skaitmenines tapatybės priemones, o platformos gautų aiškesnį techninį pagrindą amžiui patikrinti.

    ES argumentas paprastas: jei amžiaus patikra techniškai įmanoma, platformos nebeturėtų dangstytis tuo, kad nepilnamečiai lengvai apeina registracijos ar savideklaracijos langus. Tačiau būtent privatumo ir proporcingumo klausimai taps kritiškai svarbūs, nes amžiaus tikrinimas neturi virsti pertekliniu duomenų rinkimu.

    DSA ir didėjančios baudos

    Pastaraisiais metais Europos Sąjunga nuosekliai stiprina didžiųjų platformų kontrolę, remdamasi Skaitmeninių paslaugų aktu. Šis teisės aktas numato pareigas itin didelėms interneto platformoms, įskaitant sisteminę rizikų analizę, skaidrumą ir priemones, skirtas vartotojų, ypač nepilnamečių, apsaugai.

    Europos Komisija yra viešai skelbusi preliminarias išvadas, kad nepilnamečiams teoriškai taikomi ribojimai realybėje dažnai neveikia taip, kaip deklaruojama. Būtent todėl diskusija apie dizaino sprendimus persikelia nuo bendrų saugumo pažadų prie konkrečių mechanikų, tokių kaip automatinis turinio paleidimas ar pranešimų siuntimo dažnis.

    Globali kryptis: ribojimai iki 16 metų

    ES iniciatyvos vyksta platesniame pasauliniame kontekste, kai vis daugiau valstybių svarsto socialinių tinklų prieinamumo ribojimus nepilnamečiams. Po Australijos sprendimų ši idėja vis dažniau aptariama Europoje, o kai kurios šalys ieško modelių, kaip suderinti vaikų apsaugą, saviraiškos laisvę ir technologinį įgyvendinamumą.

    Įtampos nemažina ir tai, kad socialiniai tinklai tapo ne tik komunikacijos priemone, bet ir reklamos ekosistema, kurioje kuo ilgesnis vartotojo laikas reiškia didesnes pajamas. Todėl ES žingsniai prieš priklausomybę skatinantį dizainą iš esmės kerta per patį platformų augimo modelį.

  • Drew Barrymore ryžosi drąsiam žingsniui po 50-ies: atsisako makiažo ir kalba apie raukšles

    Drew Barrymore ryžosi drąsiam žingsniui po 50-ies: atsisako makiažo ir kalba apie raukšles

    Drew Barrymore, kuriai 51-eri, socialiniuose tinkluose pasirodė be makiažo ir atvirai prabilo apie natūralų senėjimą. Aktorė vaizdo įraše žiūrėjo tiesiai į kamerą, o įrašo aprašyme pabrėžė, kad neketina slėpti metų paliktų žymių.

    „Žinoma, kad mano veide yra raukšlių“, – rašė Drew Barrymore.

    Aktorė pridūrė, kad kiekviena raukšlė jai turi asmeninę prasmę, nes atspindi patirtis ir išgyventą gyvenimą. Ji pasidalijo spontaniškais kadrais, kuriuose juokiasi ir plačiai šypsosi, tarsi tyčia pabrėždama mimikos linijas.

    „Taip atrodo mano gyvenimas“, – pridūrė Drew Barrymore.

    Barrymore ne kartą yra sakiusi, kad renkasi natūralesnį požiūrį į grožį ir stengiasi nepasiduoti spaudimui visada atrodyti nepriekaištingai. Ji taip pat yra minėjusi, kad nėra dariusi estetinių procedūrų ir norėtų šio sprendimo laikytis, nors kartu pabrėžia nevertinanti kitų moterų pasirinkimų.

    „Kiekvienas iš mūsų einame savo keliu ir turėtume vieni kitus palaikyti“, – yra sakiusi Drew Barrymore.

    Toks žinomos aktorės žingsnis atliepia platesnę tendenciją pramogų pasaulyje, kur vis daugiau viešų moterų sąmoningai atsisako ryškaus makiažo, filtrų ir nuolatinio retušavimo. Pastaraisiais metais ši kryptis siejama ne tik su autentiškumu, bet ir su reakcija į socialinių tinklų kuriamus nerealistiškus grožio standartus.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių dažnai įvardijama Pamela Anderson, kuri viešuose renginiuose vis dažniau pasirodo beveik be makiažo. Jos pasirinkimas sulaukė plataus atgarsio ir tapo dalimi diskusijos apie jaunystės kultą, spaudimą moterims ir teisę keistis pagal savo taisykles.

    Barrymore žinutė šiame kontekste skamba aiškiai: brandą ji traktuoja kaip privalumą, o ne trūkumą. Anot jos, tikroji laisvė atsiranda tada, kai nebesistengiama nuolat atitikti svetimų lūkesčių ir leidžiama sau atrodyti taip, kaip jaučiamasi.

  • 3-CMC „kristalai“ plinta tarp jaunimo: ką rodo naujausi atvejai ir kokių ženklų nepražiūrėti

    3-CMC „kristalai“ plinta tarp jaunimo: ką rodo naujausi atvejai ir kokių ženklų nepražiūrėti

    Psichoaktyvi medžiaga 3-CMC, dažnai gatvėje vadinama kristalais, pastaraisiais metais vis dažniau minima policijos suvestinėse ir specialistų įspėjimuose. Ji neretai platinama kaip balti milteliai ar smulkūs kristalai, todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai, tačiau poveikis sveikatai gali būti sunkiai prognozuojamas.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika slypi nežinomybėje: pirkėjas paprastai neturi galimybės patikrinti sudėties, o skirtingose partijose ji gali skirtis. Tokios medžiagos neretai maišomos su kitais junginiais, todėl išauga perdozavimo, apsinuodijimo ir ūmių psichikos sutrikimų tikimybė.

    Kaip 3-CMC veikia organizmą

    3-CMC priskiriama sintetinių katinonų grupei, kuri paprastai veikia kaip stimuliantai ir gali trumpam sukelti euforiją, energijos antplūdį bei sumažinti nuovargio pojūtį. Vis dėlto šis efektas dažnai būna trumpalaikis, o jam pasibaigus gali pasireikšti staigus nuotaikos kritimas, nerimas, dirglumas, miego sutrikimai.

    Praktikoje fiksuojami ir ryškūs fiziniai požymiai: padažnėjęs širdies ritmas, pakilęs kraujospūdis, gausus prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai, drebulys. Kai kuriais atvejais galimi panikos epizodai, agresyvus elgesys, dezorientacija, o ilgiau vartojant didėja priklausomybės ir psichikos sveikatos problemų rizika.

    Platinimas keliasi į socialinius tinklus

    Institucijos ir prevencijos srityje dirbantys specialistai atkreipia dėmesį, kad jaunimas su platintojais vis dažniau susiduria internete. Bendravimas ir susitarimai neretai vyksta socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo programėlėse, o pati prekyba organizuojama taip, kad suaugusiesiems būtų kuo sunkiau pastebėti.

    Tėvams ir globėjams rekomenduojama stebėti ne tik vaiko emocinę būseną, bet ir staigius kasdienybės pokyčius: pasikeitusį draugų ratą, užsidarymą, suprastėjusius miego įpročius, staigius nuotaikų svyravimus. Įtarimų gali kelti ir neįprastos išlaidos, dažnesni prašymai pinigų ar neaiškūs atsiskaitymai.

    Ką svarbu žinoti apie atsakomybę ir pagalbą

    Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis Lietuvoje taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo kiekio, aplinkybių ir veikos pobūdžio. Už platinimą numatytos griežtos bausmės, o nepilnamečių įtraukimas į platinimą ar pardavimas jiems vertinamas kaip itin sunkinanti aplinkybė.

    „Svarbiausia yra reaguoti anksti: kalbėtis be kaltinimų, ieškoti profesionalios pagalbos ir nelaukti, kol problema taps krize“, – sako priklausomybių prevencijos srityje dirbantys specialistai.

    Pastebėjus įtartiną medžiagų platinimą ar vartojimą, rekomenduojama nedelsti ir pranešti skubios pagalbos numeriu 112. Jei kyla įtarimų dėl vaiko vartojimo, verta kuo greičiau kreiptis į priklausomybių ligų specialistus ar psichikos sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas, kad pagalba būtų suteikta laiku.

  • Komunikacija algoritmų amžiuje: kodėl greitis negarantuoja kokybės ir kaip DI keičia medijas

    Skaitmeninės platformos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė komunikaciją: informacija pasiekia greičiau, tačiau vis dažniau tampa trumpa, emocinga ir sunkiau patikrinama. Ekspertai, diskutavę Europos ekonomikos kongrese, pabrėžė, kad greitis pats savaime nekuria geresnio dialogo.

    Nuolatiniai pranešimai, socialinių tinklų srautai ir turinio perteklius didina informacinį triukšmą, o auditorijai vis sunkiau atskirti faktus nuo interpretacijų. Algoritmai linkę rodyti tai, kas labiausiai įtraukia, todėl sustiprėja poliarizacija ir užsidarymas informaciniuose burbuluose.

    Kas nutiko dialogui internete?

    Diskusijos dalyviai akcentavo, kad anksčiau informacijos vartojimas turėjo aiškesnį ritmą: naujienos dažniau ateidavo per tradicinius kanalus, o dėmesį buvo lengviau sutelkti. Dabar pasirinkimo daugiau, bet kartu daugėja ir išsiblaškymo.

    Vienas ryškiausių pokyčių – perėjimas nuo vienkryptės komunikacijos prie nuolatinės reakcijų kultūros, kur auditorija nori įsitraukti, o organizacijos priverstos atsakinėti greitai. Tai kelia papildomą spaudimą ir vadovams, ir žiniasklaidai, nes klaidos pastebimos akimirksniu.

    „Anksčiau buvo lėčiau, bet šiandien greičiau nereiškia geriau“, – sakė Seimo narė Monika Rosa.

    Kalbėta ir apie nuolatinį perdirgimą, kai žmogus fiziškai yra su šeima, bet mintimis lieka darbuose, pranešimuose ar elektroniniame pašte. Toks režimas silpnina gebėjimą kritiškai vertinti turinį, o tai atveria daugiau erdvės manipuliacijoms ir dezinformacijai.

    Žiniasklaida, poliarizacija ir pasitikėjimas

    Diskusijoje išryškėjo, kad tradicinė žiniasklaida vis dar išlaiko reikšmingą vaidmenį svarbių įvykių metu, tačiau bendras medijų laukas patiria augantį spaudimą konkuruoti dėl dėmesio. Poliarizuota politinė komunikacija ir emocijomis paremtas turinys dažnai yra palankesnis algoritmams.

    Ekspertai pabrėžė, kad pigiai pagaminamas turinys nekuria vertės, jei nėra pasitikėjimo. Pasitikėjimas tampa brangiausia valiuta: jį sunku uždirbti, bet lengva prarasti, ypač kai sklaidos greitis lenkia tikrinimo procesus.

    „Turinį pagaminti internete pigu, o pasitikėjimą sukurti – brangu“, – sakė „Microsoft“ atstovė Kamila Cichocka.

    Diskusijoje taip pat akcentuota, kad politinėse ir medijų kovose „didžiosios platformos“ neretai tampa patogiu atpirkimo ožiu. Vis dėlto algoritmus maitina pačių vartotojų elgesys: kuo daugiau emocinių reakcijų, tuo labiau toks turinys plinta.

    DI įtaka: daugiau turinio, daugiau rizikų

    DI jau plačiai naudojamas žiniasklaidoje – nuo automatizuotų santraukų iki pagalbinių įrankių redakcijoms, tačiau tai kelia naujų klausimų dėl kokybės ir atsakomybės. Pagrindinė įtampa – tarp efektyvumo ir patikimumo: DI gali paspartinti rutiną, bet negarantuoja faktinio tikslumo.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad DI vargiai pakeis tiriamąją žurnalistiką, gilius interviu ar sudėtingą analizę, tačiau jis gali perimti dalį paprastesnių užduočių. Kartu augant generuojamo turinio kiekiui didėja rizika, kad informacijos bus dar daugiau, o prasmės ir konteksto – mažiau.

    „Žiniasklaida dėl žmogaus dėmesio konkuruoja su algoritmais, kurie pateikia pritaikytą, įtraukiantį turinį. DI nepakeis žurnalistų, bet tie, kurie mokės juo protingai naudotis, bus pranašesni“, – sakė Janas Mrózas.

    Apibendrindami dalyviai įvardijo tris realistiškas kryptis: investuoti į kokybišką žurnalistiką ir pasitikėjimą, toliau gilinti poliarizuotas bendruomenes arba kurti turinį, labiausiai pritaikytą algoritmams ir trumpam dėmesio laikui. Nuo pasirinkto kelio priklausys, ar skaitmeninis dialogas taps brandesnis, ar dar labiau fragmentuosis.

  • Nikotinas kaip sveikatingumo mada: influenceriai žada naudą, bet ekspertai įspėja apie rizikas

    Nikotinas kaip sveikatingumo mada: influenceriai žada naudą, bet ekspertai įspėja apie rizikas

    Internete nuolat gimsta naujos sveikatingumo mados, tačiau pastaruoju metu ypač atkakliai plinta nikotino „perpakavimas“ į tariamai naudingą įprotį. Socialinių tinklų influenceriai vis dažniau tvirtina, kad nikotino pagalvėlės, kramtomoji guma ar pleistrai gali padėti susikaupti, pagerinti nuotaiką ar net prisidėti prie svorio kontrolės.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie teiginiai dažnai remiasi tik daline tiesa: nikotinas iš tiesų yra biologiškai aktyvus stimuliatorius, trumpam galintis paveikti budrumą ir dėmesio koncentraciją. Tačiau trumpalaikis efektas nereiškia, kad tai tinkama priemonė „sveikatingumui“, ypač žmonėms, kurie anksčiau nerūkė ir nevartojo nikotino.

    „Sveikatingumo teiginiai dažnai paima kruopelę tiesos ir nueina toliau, nei leidžia įrodymai“, – sakė Nufildo pirminės sveikatos priežiūros mokslų departamento vyresnioji tyrėja ir dėstytoja Angela Difeng Wu.

    Pasak jos, nikotinas veikia smegenų receptorius ir skatina dopamino išsiskyrimą, todėl gali sukelti priklausomybę. Nors rūkymo metimas naudojant nikotino pakaitines priemones kai kuriems žmonėms yra žalos mažinimo kelias, tiems, kurie niekada nerūkė, tai gali tapti naujos priklausomybės pradžia.

    Pastaraisiais metais, ypač po pandemijos, išaugo susidomėjimas nootropikais – natūraliomis ar sintetinėmis medžiagomis, siejamomis su kognityvinių gebėjimų gerinimu. Į šią kategoriją dažnai patenka kofeinas, L-teaninas ar ašvaganda, o kartu plečiasi ir vadinamųjų funkcinių gėrimų bei papildų rinka, žadanti greitus sprendimus kasdieniam nuovargiui ar stresui.

    Šiame kontekste nikotino produktai socialiniuose tinkluose pradėti pristatinėti kaip dar viena „produktyvumo priemonė“. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia komunikacija ypač paveiki jaunus žmones, nes žinutė dažnai pateikiama kaip gyvenimo būdo pasirinkimas, o ne kaip priklausomybę sukelianti medžiaga.

    „Nikotinas yra mažiau žalingas nei rūkymas, bet tai nereiškia, kad jis nekenksmingas“, – sakė A. D. Wu.

    Jos teigimu, svarbu atskirti rūkymo žalą nuo nikotino poveikio, tačiau priklausomybė pati savaime yra reikšminga žala. Be to, ilgalaikiai nikotino vartojimo be tabako dūmų padariniai vis dar tiriami, todėl viešojoje erdvėje atsirandanti „sveikatingumo“ etiketė gali klaidinti.

    Europoje vis dažniau kalbama apie griežtesnį reguliavimą, ypač siekiant sumažinti nikotino produktų prieinamumą nepilnamečiams. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė neseniai pritarė teisės aktui, kuriuo siekiama riboti tabako gaminių įsigijimą žmonėms, gimusiems po 2008 metų, o į reguliavimo diskusijas įtraukiami ir garinimo produktai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien draudimų nepakanka. Reikia aiškios visuomenės sveikatos komunikacijos, kuri vienu metu padėtų rūkantiems mesti rūkyti ir kartu užkirstų kelią naujų nikotino vartotojų atsiradimui, kai medžiaga pristatoma kaip dar vienas „kasdienės savijautos“ triukas.

  • DI sukėlė skandalą „TikTok“: absurdiški vaizdo įrašų aprašymai privertė stabdyti funkciją

    DI sukėlė skandalą „TikTok“: absurdiški vaizdo įrašų aprašymai privertė stabdyti funkciją

    „TikTok“ sustabdė ribotus naujos funkcijos, paremtos dirbtiniu intelektu, bandymus po to, kai vartotojai ėmė masiškai dalintis klaidinančiais ir kartais absurdiškais vaizdo įrašų aprašymais. Įrankis turėjo padėti greičiau suprasti, kas rodoma vaizdo įraše, tačiau praktikoje dažnai pateikdavo su realybe prasilenkiančias išvadas.

    Bandymas vyko tik daliai paskyrų JAV ir kai kuriose kitose rinkose. Po vaizdo įrašais DI automatiškai generuodavo trumpas santraukas, kurios turėjo paaiškinti turinį, bet neteisingai „atpažindavo“ scenas, objektus ir veiksmus, taip sukeldamas kritikos bangą.

    Socialiniuose tinkluose ėmė plisti pavyzdžiai, kai visiškai įprasti klipai būdavo apibūdinami keistomis, su turiniu nesusijusiomis frazėmis. Vartotojai viešino ekrano nuotraukas ir juokavo, kad funkcija ne padeda, o kuria papildomą triukšmą ir klaidina žiūrovus.

    Reaguodama į situaciją, „TikTok“ nusprendė apriboti funkcijos paskirtį. Vietoje bandymo aprašyti visą vaizdo įrašo turinį DI labiau koncentruosis į produktų atpažinimą, kai klipuose rodomi konkretūs daiktai ar prekės, taip mažinant klaidų ir dezinformacijos riziką.

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į vadinamąsias DI haliucinacijas, kai sistema pateikia įtikinamai skambantį, bet neteisingą turinį. Su vaizdo įrašais problema ypač sudėtinga, nes reikia vienu metu vertinti vaizdą, judesį, garsą, kalbą ir kontekstą, o net menkas konteksto praradimas gali nuvesti į neteisingas išvadas.

    Tokios klaidos kelia ne tik reputacijos, bet ir pasitikėjimo platforma klausimą, ypač kai santraukos gali būti suprastos kaip faktinis paaiškinimas. Dėl to vis daugiau technologijų bendrovių renkasi atsargesnį diegimą, ribotus testus, papildomą žmogaus priežiūrą ir siauresnes DI užduotis, kurios lengviau patikrinamos.

  • Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Gegužės 8 dieną Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, kuriame aptartos pastarųjų dienų aktualijos, susijusios su vaikų saugumu. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės vadovai, su vaikais dirbančių įstaigų vadovai, atsakingi specialistai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

    Susitikime dalyvavo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deividas Aidukas bei jo komanda. Pagrindinis dėmesys skirtas smurto pasireiškimui tarp vaikų ir tam, kaip institucijos turėtų reaguoti greičiau bei nuosekliau, kai nukenčia nepilnamečiai.

    Ko trūksta reaguojant į incidentus

    Diskusijose akcentuota, kad svarbiausia grandis yra institucijų bendradarbiavimas ir aiškūs veiksmai, kai kyla grėsmė vaiko saugumui. Aptarti teisiniai aspektai ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami savalaikiai, o pagalba šeimai būtų ne formali, o realiai pasiekiama.

    Švietimo įstaigų vadovai perdavė ir konkrečią žinutę apie darbą su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak jų, ne visada pakanka laiko pateikti prašomą informaciją, o priėmus sprendimus trūksta atgalinio ryšio, kuris padėtų mokykloms ir specialistams derinti tolimesnius veiksmus.

    Mokyklos, telefonai ir tėvų atsakomybė

    Atskirai kalbėta apie vaikų elgesį mokyklose ir mobiliųjų telefonų naudojimą švietimo įstaigose. Dalyviai svarstė, kad ekranų įpročiai ir dėmesio išskaidymas gali prisidėti prie įtampos, konfliktų bei emocinių sunkumų, todėl mokykloms svarbu turėti aiškias taisykles ir jų nuosekliai laikytis.

    Daug dėmesio skirta tėvų atsakomybei ir situacijoms, kai šeimos išgyvena skyrybas. Susitikime taip pat aptarta, kaip stiprinti tėvystės mokymus ir kokių priemonių reikia, kad vaiko interesai konfliktinėse situacijose neliktų paraštėse.

    Priklausomybės ir socialinių tinklų poveikis

    Susitikimo metu akcentuota, kad iššūkių kelia ne tik socialinę atskirtį patiriančios šeimos. Buvo kalbėta, jog kartais problemos ryškėja ir pasiturinčiose, išsilavinusių žmonių šeimose, kai vaiko poreikiai lieka nepastebėti, o suaugusieji praranda kasdienį ryšį su vaikais.

    Taip pat įvardyta priklausomybių turinčių vaikų pagalbos stoka ir būtinybė stiprinti paslaugų prieinamumą. Dalyviai aptarė ir neigiamą socialinių tinklų bei žiniasklaidos įtaką vaikų emocinei būsenai, pabrėždami, kad vaikai dažnai tampa visuomenėje augančios įtampos atspindžiu.

    Susitikimas, anot savivaldybės ir tarnybos atstovų, vyko konstruktyvia ir dalykiška atmosfera. Sutarta telkti pastangas dėl bendro tikslo: stiprinti vaikų teisių apsaugos sistemą ir užtikrinti savalaikę, kokybišką pagalbą vaikams bei jų šeimoms.

  • Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai viešai sukritikavo aktorių Marką Hamillą po jo socialiniuose tinkluose paskelbto įrašo, kuriame buvo matomas, kaip teigiama, DI sugeneruotas vaizdas su Donaldu Trumpu kape. Administracija pareiškė, kad tokio pobūdžio turinys gali kurstyti realias saugumo grėsmes.

    Reaguodamas į įrašą, Baltųjų rūmų komunikacijos kanalas X platformoje aktorių pavadino „sergančiu žmogumi“ ir tikino, jog panaši retorika esą prisideda prie įtampos didėjimo. Pranešime taip pat priminta, kad pastaraisiais metais prieš prezidentą buvo fiksuoti pasikėsinimų bandymai.

    Markas Hamillas, geriausiai žinomas dėl Luke’o Skywalkerio vaidmens, vaizdą paskelbė „Bluesky“ tinkle. Prie jo buvo pateiktas užrašas, o vėlesniame tekste aktorius rašė, kad norėtų, jog Trumpas gyventų pakankamai ilgai, kad patirtų politinę nesėkmę, būtų patrauktas atsakomybėn ir viešai įvertintas dėl, jo teigimu, padarytų pažeidimų.

    Vėliau aktorius įrašą ištrynė ir patikslino, kad jo mintis nebuvo linkėti mirties. „Iš tiesų linkėjau priešingai nei mirties, bet atsiprašau, jei kam nors vaizdas pasirodė netinkamas“, – sakė Markas Hamillas.

    DI vaizdai politikoje tampa rizika

    Šis incidentas dar kartą atkreipė dėmesį į problemą, su kuria vis dažniau susiduria viešoji erdvė: DI sugeneruoti vaizdai leidžia greitai sukurti įtikinamai atrodančius, bet klaidinančius ar provokuojančius vaizdus. Net kai tokios iliustracijos pateikiamos kaip satyra, jos gali būti interpretuojamos pažodžiui ir tapti dezinformacijos ar grasinimų katalizatoriumi.

    Vakarų valstybėse artėjant rinkimams daugėja diskusijų dėl griežtesnio politinės reklamos ir manipuliatyvaus turinio ženklinimo. Socialiniai tinklai bando plėsti taisykles, tačiau praktikoje DI turinio aptikimas ir greitas reagavimas išlieka sudėtingas, ypač kai įrašai plinta per kelias platformas.

    „Žvaigždžių karų“ motyvai Baltuosiuose rūmuose

    Tekste prisimintos ir ankstesnės situacijos, kai pats Trumpas ar jo aplinka dalijosi „Žvaigždžių karų“ stilistiką imituojančiais vaizdais. Tokie įrašai ne kartą sulaukė kritikos iš kino gerbėjų dėl simbolikos ir konteksto nesupratimo, o socialiniuose tinkluose virto ginčais dėl politinės komunikacijos ribų.

    Pastarasis konfliktas su Marku Hamillu, kurio karjera glaudžiai siejama su šia kino saga, parodė, kaip greitai popkultūros ženklai ir DI turinys gali tapti politinės kovos įrankiu. Tuo pat metu jis sustiprino klausimą, kur baigiasi satyra ir prasideda turinys, galintis būti vertinamas kaip grasinantis ar skatinantis smurtą.

  • Išmanieji akiniai virsta šantažo įrankiu: moterį slapta nufilmavo ir pareikalavo pinigų

    Išmanieji akiniai virsta šantažo įrankiu: moterį slapta nufilmavo ir pareikalavo pinigų

    Išmanieji akiniai vis dažniau atsiduria privatumo skandalų centre: vienu atveju vyras be moters sutikimo įrašė jų pokalbį ir vaizdo įrašą patalpino internete, kur jis buvo peržiūrėtas daugiau nei 40 000 kartų. Situacija dar labiau paaštrėjo, kai nukentėjusioji paprašė turinį pašalinti.

    Moteris, kuri žiniasklaidoje įvardyta slapyvardžiu Alice, teigė apie filmavimą net nežinojusi ir apie vaizdo įrašą sužinojusi tik po to, kai nuorodą atsiuntė draugas. Pasak jos, įrašas ją pažemino, o sutikimo filmuoti ar skelbti internete ji nedavė.

    „Jis atsakė, kad pašalins įrašą tik už pinigus, nors aš prašiau tiesiog panaikinti tai, kas buvo paviešinta be mano leidimo“, – sakė Alice.

    Tokio pobūdžio turinys dažnai siejamas su vadinamąja pickup artist kultūra, kai nepažįstamos moterys gatvėje kalbinamos siekiant sukurti medžiagą patarimams apie pasimatymus. Kritikai pabrėžia, kad tai neretai peržengia ribą tarp viešos erdvės filmavimo ir asmens orumo pažeidimo, ypač kai žmogus net neįtaria esantis įrašomas.

    Įrašo autorius vėliau tikino, kad jo turinys esą atitinka teisės aktus ir platformų taisykles, o formuluotė apie apmokamą pašalinimą galėjo būti suprasta neteisingai. Vis dėlto teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad reikalavimas sumokėti už turinio pašalinimą gali būti vertinamas itin rimtai, ypač kai įrašas padarytas be aiškaus sutikimo.

    „Tai peržengia įprasto šantažo ribas, nes žmogus pirmiausia neteisėtai sukuria žalą, o po to bando iš jos pasipelnyti“, – sakė Durhamo universiteto profesorė Clare McGlynn.

    Platformos, reaguodamos į pranešimus, galiausiai pašalino vaizdo įrašą, o su juo sietas kanalas nebeveikia. Pranešama ir apie kitą moterį, susidūrusią su panašia situacija, kas rodo, kad problema gali būti ne pavienė.

    Privatumo klausimus paaštrina ir pati išmaniųjų akinių technologija: dalis modelių turi aiškų šviesos indikatorių, kuris turėtų įspėti aplinkinius apie filmavimą, tačiau praktikoje aptariami būdai, kaip tokį signalą galima apeiti. Tai didina riziką, kad įrašai bus daromi slapta, o nukentėjusiesiems teks ilgai kovoti dėl pašalinimo.

    Tokie incidentai dar labiau didina visuomenės atsargumą dėl dėvimų kamerų kasdienėje aplinkoje. Nors išmanieji akiniai gali būti naudingi, pavyzdžiui, vaizdinei paieškai ar klausantis garso turinio laisvomis rankomis, pasitikėjimą jais lems ne tik funkcijos, bet ir realiai veikiančios apsaugos nuo piktnaudžiavimo.

    Dėl to dalis gamintojų renkasi atsargesnį kelią ir kuria išmaniuosius akinius be integruotos kameros. Rinkoje stiprėjant dėvimų įrenginių konkurencijai, privatumo garantijos ir aiškios taisyklės tampa vienu svarbiausių kriterijų, galinčių nulemti, ar technologija taps masiška.

  • Graikijos pakrantės vėjo arfos užkariavo internetą: kas tai iš tikro ir kodėl istorija klaidino

    Graikijos pakrantės vėjo arfos užkariavo internetą: kas tai iš tikro ir kodėl istorija klaidino

    Socialiniuose tinkluose žaibiškai paplito vaizdai, kuriuose Graikijos pakrantėje matomos vadinamosios vėjo arfos, esą gaminančios švarią elektrą ir kartu skambančios vėjyje. Futuristiškai atrodantys statiniai daugeliui pasirodė kaip naujas atsinaujinančios energetikos proveržis, todėl istorija greitai tapo virusinė.

    Tačiau tikrinant faktus išryškėjo spragos: nėra patikimų duomenų apie realias tokios technologijos instaliacijas, oficialius projektus ar atsakingų institucijų pranešimus. Būtent tokios detalės paprastai lydi energetikos infrastruktūros plėtrą, ypač kai kalbama apie objektus pajūryje ir viešąją erdvę.

    Kas yra vėjo arfa?

    „Vėjo arfa“ dažniausiai siejama su eoline arfa, tai yra styginiu instrumentu, kurio stygas virpina vėjas. Tokie instrumentai gali skleisti garsą natūraliai, be elektros, tačiau jų paskirtis yra akustinė, o ne energijos gamyba.

    Internete išpopuliarėjusi idėja sujungė dvi skirtingas sritis, meną ir elektros gamybą, todėl skambėjo patraukliai. Vis dėlto pats garsas ar stygų virpesiai savaime nereiškia, kad įrenginys efektyviai generuoja panaudojamą elektros energiją, ypač tinkamu mastu.

    Kodėl istorija klaidino?

    Vėjo energijos gamyboje šiandien dominuoja aiški technologinė kryptis: vėjo turbinos, kurių veikimo principai, efektyvumas ir saugos reikalavimai yra plačiai reglamentuoti. Kai pasirodo naujas energijos gamybos sprendimas, įprastai matomi prototipai, bandymų rezultatai, sertifikavimas ir aiškūs projekto vykdytojai.

    Šiuo atveju viešojoje erdvėje cirkuliavo daugiausia įspūdingi vaizdai, bet trūko patikrinamų įrodymų apie vietą, įrenginių gamintoją, prijungimą prie tinklo ar realius generacijos duomenis. Tai vienas dažniausių signalų, kad istorija gali būti klaidinanti arba paremta vizualine imitacija.

    DI vaizdai ir nauja dezinformacijos banga

    Pastaraisiais metais DI įrankiais sugeneruoti vaizdai tapo sunkiau atskiriami nuo tikrovės, ypač kai kalbama apie architektūrinius objektus ar koncepcinius energetikos sprendinius. Tokie vaizdai dažnai sukuria tikrumo įspūdį, o socialinių tinklų algoritmai padeda jiems plisti greičiau nei spėjama patikrinti faktus.

    Ekspertai rekomenduoja vertinti, ar pateikiami konkretūs ir patikrinami duomenys: kas yra projekto vystytojas, kur yra tiksli vieta, ar pateikti bandymų rezultatai, ar yra institucijų leidimai, ar sprendimas minimas patikimuose mokslo ar pramonės šaltiniuose. Kai to nėra, net ir gražiausiai atrodanti „nauja technologija“ dažnai pasirodo esanti tik skaitmeninė vizija.

    Graikijos vėjo arfų istorija tapo pamokančiu pavyzdžiu, kaip lengvai gali susilieti realūs reiškiniai, tokie kaip eolinės arfos, ir išgalvoti pažadai apie energijos gamybą. Kol nėra patikimų patvirtinimų ir realių įrenginių, tokias sensacijas vertėtų laikyti ne nauju energetikos sprendimu, o virusine interneto legenda.